Documente Academic
Documente Profesional
Documente Cultură
Tbilisi
2009
TBILISI
redaqtori: giorgi CaxunaSvili
Editor in chief: GEORGE CHAKHUNASHVILI
saredaqcio kolegia:
Editorial Board:
mamanti rogava MAMANTI ROGAVA
manana RuduSauri MANANA GUDUSAURI
konstantine CaxunaSvili KONSTANTINE CAXUNASVILI
nino jobava (redaqtoris moadgile) NINO JOBAVA (CoEditor)
dito tabucaZe DITO TABUCAZE
vladimer zardaliSvili VLADIMER ZARDALISVILI
neli TofuriZe (kolegiis mdivani) NELI TOFURIZE (Secretary of Board)
neli badriaSvili NELI BADRIASHVILI
Temur miqelaZe TEMUR MIKELADZE
manana SvangiraZe MANANA SHVANGIRADZE
maia inasariZe MAIA INASARIDZE
mixeil mWedliSvili MIKHEIL MCHEDLISHVILI
merab maTiaSvili MERAB MATIASHVILI
maka ioseliani MAKA IOSELIANI
TamTa metreveli TAMTA METREVELI
nino Wanturaia NINO CHANTURAIA
lali kvezereli LALI KVEZERELI
mamuka CxaiZe MAMUKA CXAIDZE
TinaTin kutubiZe TINATIN KUTUBIDZE
zurab SaqaraSvili ZURAB SHAQARASHVILI
giorgi didava GIORGI DIDAVA
vaxtang xelaSvili VAXTANG XELASHVILI
marine xecuriani MARINE XECURIANI
sarCevi
saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
m.m.d. prof. akad. g.CaxunaSvili, m.d. n. jobava, m.m.d. akad. k. CaxunaSvioli
gul-sisxlZarRvTa sistemis daavadebaTa marTvis
Tanamedrove xedva bavSvTa da mozardTa asakSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
n. badriaSvili, m. moiswrafiSvili, n. TofuriZe,
n. SariqaZe, m. giorgobiani, z. SaqaraSvili
nutriciuli problemebi da maTi koreqcia kistofibrozis dros . . . . . . . . 18
m. SvangiraZe, r. ioseliani, q. cxakaia, d. TenieSvili
arteriuli hipertenzia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
z. zarnaZe, T. robaqiZe, m. inasariZe, n. Wanturaia, i. korinTeli, n. maisuraZe
ultrasonografiis, rogorc arainvaziuri informaciuli
specifikuri da mgrZnobiare radiologiuri meTodis
efeqturoba (roli) pilorostenozis adreul etapze diagnoscirebaSi . . . . . . . 23
prof. s. jaiani, prof. z. kaxabriSvili, eq. z. lominaZe, eq d. zaaliSvili.
fexburTelTa sportuli travmebis reabilitacia. kompleqsur
mkurnalobaSi mikroplazmuri samkurnalo danadgaris gamoyenebiT . . . . . . . 23
Targmani (ramaz RulaZe).
Kliegman: Nelson Textbook of Pediatrics, 18th ed. 2007.
Tavi-381.
filtvis qsovilis rekurentuli an persistulad mimdinare infiltracia . . . . . . 27
Targmani (ramaz RulaZe).
WESEZING (xmauriani sunTqva) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
d. CaxunaSvili, q. maTiaSvili, r. wivwivaZe
gul-sisxlZarRvTa sistemis dazianeba
hemoragiuli vaskulitis dros bavSvebSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
e. bairamovi, g. CaxunaSvili
leqtinebis gamoyenebis perspeqtiva XXI saukunis medicinaSi . . . . . . . . . . . 38
m.m.d. akad. z. kaxabriSvili, m.m.d. prof. akad. g. CaxunaSvili, m.m.d. akad. k. CaxunaSvili
maRali kvalifikaciis moWidaveebis sawvrTno procesebis marTva . . . . . . . 40
teq.m.d. prof. v. xositaSvili, m.m.d. av. koWlamaziSvili, prof. g.CaxunaSvili
parasamkurnalo preparat `menj-unis~ klinikuri kvlevis Sedegebi . . . . . . . 41
teq.m.d. prof. v. xositaSvili, prof. g.CaxunaSvili, l. xositaSvili, m.m.d. k.CaxunaSvili.
yurZnis WaWidan lipiduri bunebis naerTebis identifikacia da maTi gamoyeneba
preparatebis `menj-unisa~ da `apikoris~ miRebis teqnologiur procesSi . . . . . . 43
c. farulava. m. gordelaZe. T. goTua.
celiakiis diagnostikisa da marTvis sirTuleebi Saqriani diabetiT
daavadebul bavSvebsa da mozardebSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
m.nanobaSvili. g.CaxunaSvili. m. Ciqovani
probiotikebisa da prebiotikebis roli meZuZuri dedebis,
axalSobilebisa da wlamde asakis bavSvTa kvebaSi
rubrika axalgazrda dedebs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
test-kiTxvari eqimebisaTvis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
CONTENTS
ASSOCIATION OF CHILDREN’S CARDIOLOGISTS OF GEORGIA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
E. Bairamov, G. Chakhunashvili
THE PERSPECTIVE OF USING LECTINS IN THE 21ST CENTURY MEDICINE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38
@__) otkb
6 ,fdidsf rfhlbjkjubf
saqarTvelos bavSvTa
kardiologTa asociacia
s.b.k.a. Camoyalibda Tssu-s pedklinikis bazaze bi. mimdinareobs avadmyofTa labora toriuli
1992 wels, registrirebul iqna 1999 wlisTvis. da instrumentuli kvleva da sxva. urigdebaT me-
aRniSnuli asociacia warmoadgens kavSirs, xuTi dikamentebi. CautardaT ramdenime aTeuli sasw-
fizikuri piris mier Camoyalibebuls, romelic rafo operacia. aTobiT avadmyofs Cautarda ufa-
daarsda saqarTvelos 1997 wlis samoqalaqo ko- so gamokvleva da mkurnaloba sxvadasxva wamyvan
deqsis debulebebis Sesabamisad. `asociaciis~ klinikebSi.
saqmianobis vada ganusazRvrelia, aqvs damouki- 07.01.98-07. 02. 99ww. Tbilisi, gaisinja 9200 bav
debeli balansi saqarTvelosa da ucxoeTis sa- Svi. 23.24.01.99w. aRmosavleT saqarTvelo. centri
banko dawesebulebebSi. amkavSiris miznebswarmo- q. Telavi. gaisinja 3500-ze meti bavSvi. 12-13-14. 02.
adgens _ formulirebismoZeb nagul-sisxlZarR- 99 Tbilisi televiziis muSakTa Tvis Ria karis
vTasistemisrevmatituli, revmatuli, ararevmatu- dRe; gaisinja 100-mde bavSvi da daurigdaT medi-
lidazianebebis, gulis iSemuri daavadebaTa, mio- kamentebi. dedaTa da bavSvTa sadiagnostiko cen-
kardiumis infarqtiT, kardiopaToebis sxvadasx- trSi da agreTve qalaqis sxvadasxva poliklini-
va formebis, bavSvTa hipotenziebis, sportuli kebSi Camoyalibda maRalkvalificiur profe-
gulis da sxva paTologiuri procesebis naad- sor-maswavlebelTa ufaso konsultaciebi kvira-
revi diagnostirebaSi, kardiologiis ganviTare- Si erTjer. qalaqis wamyvan pediatriul klini-
ba,agreTve bavSvTa kardilogiiT dainteresebul kebSi tardeba maRalkvalificiur profesor-mas-
student-axalgazrdobisadmi yovelgvari daxma- wavlebel Taufaso konsultaciebi TveSi erT-
rebis gaweva. saqmianobis sagans warmoadgens jer. aqciebSi sxvadasxva profiliT monawileob-
gulsisxlZarRvTa usisxlo instrumentuli dnen:
kvleva. e. kg. 15 ganxrSi,fag _ datvirTvisas,eleq- 1. kanisa da venseneulebaTa instituti
trogamoTvliT velometria, pulsuri mrudebi, 2. parazitologiis samecniero-kvleviTi in-
kapidari skopa, reografia, eqokardiografiadasx- stituti da sxv. dawyebulia munisa da tilis sa-
va. agreTve, imunologiuri da genetikuri marke- winaaRmdego profilaqtikuri RonisZiebebi dam-
rebis kvleva. aRsaniSnavia, rom `asociaciis~ wev- kurnalobis etapi. aseve darigdeba Sesabamisi me-
rebi SeiZleba iyvnen rogorc iuridiuli aseve dikamentebi. daibeWda da gavrcelda munisa da
fizikuri pirebi,romlebic iziareben mis mizneb- tilis sawinaaRmdego Sesabamisi ufaso samaxsov-
sa da saqmianobis principebs werilobiTi gan- roebi.
cxadebis safuZvelze. `asociaciis~ wevrebs akis- 12-13-14.03.99w. eqspedicia foTsa da abaSaSi. 13.
riaT garkveuli ufleba-movaleobebi. monawile- 03. 99w. q. foTi,gaisinja 950 bavSvi. daurigdaT me-
obis miReba wesdebiT gaTvaliswinebuli wesiT. tikamentebi.
`asociaciis~ marTvaSi, isargeblon asociaciis 13-14.03.99w. q. abaSa da abaSis raioni (s. qedisi,
konsultaciebiT da rekomendaciebiT, monawile- s. marani da sxv.)
oba miiRon ganzraxulproeqtebze, miiRonfinan- 29-30. 01-07. 08. 99w. gaisinja 4400 bavSvi,daurig-
suri mxardaWera `asociaciis~ fondebidan, ag- daT medikamentebi.
reTve _ gavidnen `asociaciidan~. `asociaciis~ 23-24-25. 08. 99 w. Catarda ufaso laboratori-
marTvis organos warmoadgens `asociaciis~ wev- uli da instrumentuli kvleva. q. xobi da q. zug-
rTa `saerTo kreba~, romelicmoiwveva 1 jer we- di daurigdaT munisa da tilis sawinaaRmdego
liwadSi, an saWiroebisamebr. TiTo wels miekuT- wamlebi.
vneba TiTo xma. winamdebare wesdeba ZalaSia mi- 04.04.99w. eqspedicia fasanaurSi kompleqsur
si registraciis TariRidan. amrigad, aRniSnul ad gaisinja 400-ze meti bavSvi.
asociacis kardiologiis dargSi akisria 07.05.99w. eqspedicia guriis regionSi. q. lan
mniSvnelovanifunqcia-movaleobebi, romelic da- CxuTi CautardaT ufaso laboratoriuli da in-
fuZnebulia eqimTa gulisxmierebasa da Semoqme- strumentuli kvleva, daurigdaT medikamentebi.
debiT damokidebulebaze am dargis mimarT. 18.05.99w. Catarda gasinjvebi q. rusTavSi (gai-
sinja250-zemetibavSvi, darigda medikamentebi).
saqarTvelos bavSvTa 22. 06. 99w. Catarda gasinjvebi sagarejoSi (ga-
isinjda250-ze meti bavSvi, darigda medikamentebi).
kardiologTa asociacia 13-14.08.99 w Camoxatauri (gaisinja 1500-mde bav-
saqvelmoqmedo aqciebi Svi).
1992wlidan 1998 wlamde mimdinareobda perio- 15.08.99 w. baxmaro (gaisinja 2000-ze meti bavS-
dulad mosaxleobis humanitaruli gasinjvebi. vi-damsvenebeli) zRvis donidan 2050m.
sul 1998 wlidan socialuri pediatriis fond- 16.08.99w. eqspediciagadavidabaxmarodan aWaris
Tan erTad daiwyo saqvelmoqmedo aqciebi. aqcieb- maRalmTian raionebSi (sul gaisinja 750-ze meti
Si monawileoben: gamoCenili qarTveli pediatre- bavSvi) zRvis donidan 2300-2400m.
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 7
17.09.99 w. Catardakompleqsuri gamokvlevebi 2004 weli
Tbilisis upatrono bavSvTa saxlSi. marti-aprili-maisi: kaspi, gurjaani, Telavi, ax-
16.10.99w. Catarda gasinjvebi duSeTSi (gai- meta, lagodexi, siRnaRi, bodbe, aspinZa, axalcixe,
sinja 200-mde bavSvi, darigda medikamentebi). borjomi, Tbilisi, zestafoni, xaragauli, WiaTura
gaisinja 1728 bavSvi. socialuripediatriis dac-
2000 weli vis fondis mier saqarTvelos sapatriarqos Ta-
26.02.2000 w. q. gori gaisinja 500-ze meti bavSvi, nadgomiT saqarTvelos sxvadasxva regionebSi:
darigda medikamentebi zugdidi,xulo,xelvaCauri,qeda, lanCxuTi,ozur-
23.03.200 w. axalgori, gaisinja 30 bavSvi. geTi, ingiri
01.04.2000 w. marneulis r-ni sof. weraqvi gakeT- _ Catarda saqvelmoqmedo aqciebi, sadac gai-
da sisxlis saerTo analizi, instrumentuli ga- sinja, Sesabamisi kvalificiuri samedicino kon-
mokvlevebi-eqoskopia, encefalograma da sxva. sultacia gaewia da medikamentebi daurigda 2400
sul gaisinja 1500 bavSvi da momvleli. bavSvs.
15.04.2000. w. gurjaani kompleqsuri gasinjvebi,
gaisinja 1200-mde bavSvi darigda medikamentebi. 2005weli
29.04.2000 w. q. rusTavi (kostavas #6) gaisinja mrneulis regionSi, gaisinja 700 bavSvi da 800
300-mde bavSvi. mozrdili.
05-06-07. 2000 w. gasinjulia avWalis koloni is 18 ivlisi kaspi 450 bavSvi.
bavSvebi. 8 oqtomberi mcxeTis raioni 300 bavSvi.
20.07-28.07. 2000 w. wyneTis bavSvTa saxlSi ga- 14-15-16 oqtomberi lentexi 850 bavSvi da 200
sinjulia 60 bavSvi. mozardi.
21-22-23.-7. 2000w. abaSis r-ni sof. sakieTisa da 2006 wlis 18 Tebervals klinikaSi Catarda
samtrediis r-nis aRsazrdelTa skolis bavSvTa Ria karis dRe. gaisinja mxatvarTa kavSiris 20
gasinjvebi. ojaxi. martSi Ria karis dRe. gaisinja ltol-
7-8.08. 2000 w. baxmaro-buSumi gaisinja 1925 bav- vilTa 100-ze meti bavSvi. aprilSi saguramoSi
Svi. elCebis monawileobiT Catardaaqcia.
31 maiss q. rusTavSi gaisinja 450 bavSvi. 1-2 iv-
2001 w.
niss Tssu-Si Catarda Ria karis dRe.
15.03. 2001 w. gaisinja da kompleqsuri gamokv-
leva Cautarda rusTavis azotis qarxnis TanamS- 2007 weli
romelTa bavSvebs. _ bavSvTa kardiologia gaisinja 400 bavSvi.
23.06.2001w. gaisinja da kompleqsuri gamokv maT CautardaT konsultacia da klinikolabora-
levaCautarda rusTavis azotis qarxnis TanamS- toriuli gamokvlevebi.
romelTa bavSvebs. 9-10 ivniss kaspis raionSi Catarda gasvliTi
14-15-16. 09. 2001w. baRdadis r-ni sof. sairme, wi- gasinjvebi. (gaisinja 300 bavSvi.
Telxevi, roxi, II obCa, xani, zegani, saqraula. gai- 1 ivliss cxinvalis raionSi omSi monawile-
sinja 2500 bavSvi. Ta 500 bavSvi gaisinja. seqtember-oqtomberSi ga-
isinja 120 bavSvi.
2002 weli
noemberSi gaisinja JurnalistTa 100-200
10.03. 2002 w. axalgori gaisinja 250 bavSvi.
ojaxi.
20-04. 2002wl. siRnaRis r-ni gaisinja 450 bavS-
2006 wlis 18 Tebervals klinikaSi Catarda
vi
23-24-25-26. 2002w. xulo (aWara) sapatriarqos- Ria karis dRe. gaisinja mxatvarTa kavSiris 20
Tan erTad gaisinja 600 bavSvi da 100 mozrdili. ojaxi.
27-28-29. 06. 2002w. q. Tbilisi 20 mozrdilTa po- martSi Ria karis dRe. gaisinja ltolvilTa
liklinika, 10 bavSvTa poliklinika, 121 bavSv Ta- 100-ze meti bavSvi.
poliklinika gaisinja 400 bavSvi. aprilSi saguramoSi elCebis monawileobiT
16-17-18-19. 07. 2002w. kodoris xeoba (afxazeTi) Catarda aqcia.
gaisinja 250 bavSvi. 31 maiss q. rusTavSi gaisinja 450 bavSvi.
3-4-5-6. 2002w. mTa-TuSeTi, diklo, omalo, Senaqo, 1-2 ivniss Tssu-Si Catarda Ria karis dRe. ga-
gaisinja 200 bavSvi. isinja 400 bavSvi.
maT CautardaT konsultacia da kliniko la-
2003 weli boratoriuli gamokvlevebi.
5. 03. 2003w. samcxe-javaxeTi gaisinja 1250 9-10 ivniss kaspis raionSi Catarda gasvliTi
bavSvi. gasinjvebi. (gaisinja 300 bavSvi.
17.04. 2003w. werovani gaisinja 450 bavSvi. 1 ivliss cxinvalis raionSi omSi monawile-
20.05. 2003w. borjomi gaisinja 870 bavSvi. Ta 500 bavSvi gaisinja. seqtember-oqtomberSi ga-
25.06. 2003w. mTa-TuSeTi gaisinja 320 bavSvi. isinja 120 bavSvi.
30.07. 2003w. baxmaro gaisinja 630 bavSvi. noemberSi gaisinja JurnalistTa 100-200
20.08. 2003 w. zestafoni gaisinja 210 bavSvi. ojaxi.
7.09. 2003 w. zugdidi gaisinja 290 bavSvi. dRemde aqciebSi sul gasinjulia 87950 bavS-
15.10. 2003 w. raWa gaisinja 170 bavSvi. vi da aTasobiT xanSiSesuli. saqvelmoqmedo aq-
18. 10. 2003 w. dmanisi gaisinja 180 bavSvi. ciebi grZeldeba.
@__) otkb
8 ,fdidsf rfhlbjkjubf
2007 weli 28. 02. 2001
marneuli. ufaso konsultacia Cautarda 110 erToblivi samecniero konferencia `respira-
bavSvs. gamovlindnen sqolioziT daavadebuli torul daavadebaTa Terapiis aqtualuri sa-
bavSvebi. gadaecaT espanderebi da meToduri re- kiTxebi pediatriaSi~.
komendaciebi samkurnalo fizkulturis Sesaxeb. 01. 06. 2001
duSeTi. kansultacia Cautarda 280 bavSvs. `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos dacu-
axaSeni. kansultacia Cautarda 85 bavSvs li~
simpoziumi #1
2008 weli 01. 06. 2001
1 ivnisi – Ria karis DdRe (gaisinja 200 `bavSvi, mozardi da ojaxuri Zaladoba~
bavSvi) simpoziumi #1
2 ivnisi Teddy bear (gaisinja 300 bavSvi) 01. 06. 2001 `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs
14 ivnis axmeta (qaqucoba - gaisinja 450 bavS- iyos daculi~
vi, romelTac CautardaT Semdegi gamokvlevebi simpoziumi #1
muclis Rrus eqoskopia, ekg da sxva. darigda Se- 13. 02. 2002
sabamis medikametebi `adamianis genomis proeqti~
27 ivnisi – saqarTvelos seqciis aRdgena 10. 03. 2002 axalgori, matonizirebuli sasmeli
20 agvisto – Stop Russia/ igoeTis aqcia `lomisis~ prezentacia.
1 seqtemberi – Stop Russia/ Tbilisi jaWvis aqcia 6. 11. 2002 saerTaSoriso konferencia Temaze:
4 oqtomberi Ria karis DdRe konsultacia, `mukovis cidoziT da nivTierebaTa cvlis kons-
gamokvlevebi: muclis Rrus eqoskopia, ekg da
tituciuri moSlilobiT daavadebulTa samedi-
sxva. Sedga mxatvrebis da xelvnebis moRvaweebis
cino da socialuri problemebi~.
master-klasi bavSvebisTvis
7. 11. 2002 saerTaSorisoko nferencia Temaze:
6 dekemberi bergmanis klinikaSi ufasod gai-
`Tandayolili infeqciebis Tanamedrove apeqte-
sinja 110 bavSvi, romelTac CautardaT Semdegi
bi~.
gamokvlevebi muclis Rrus eqoskopia,ekg da sxva.
4. 04. 2003
darigda Sesabamis medikametebi
pediatriis aqtualuri sakiTxebi. IX konfe-
dRemde aqciebSi sul gaisinja 87950 bavSvi da
rencia.
aTasobiT xanSiSesuli. saqvelmoqmedo aqciebi
1. 06. 2003
grZeldeba.
I internet-konferencia (X samecniero-praqti-
bavSvTa kardiologiuri asociaciis mier Ca-
kuli konferencia) socialuri pediatriis dac-
tarebulia konferenciebi da simpoziumebi:
1992 w. I bavSvTa kardiologTa konferencia. I vis fondi ufasod uSvebs da arigebs gazeTs `so-
konferencia `CvenTan erTad irwmune ukeTesi mo- cialuri pediatria~ da Jurnals `socialuri pe-
mavlis realoba~ diatria~ (Suqdeba socialuri, samedicino, peda-
01.VI. 99 gogiuri, fsiqologiuri, fsiqiatriuli, religiu-
II konferencia `janmrTeli bavSvi mSvidobia- ri da sxva aqtualuri da problemuri sakiTxe-
ni kavkasia~ bi)
25.XII. 99 III konferencia `dRevandeli ekono- 19. 12. 2003 saqarTvelos bavSvTa kardiologTa
mikuri mimarTulebani pediatriaSi da misi pers- II kongresi.
peqtiva~ XXI saukunis pediatria _ invalidobis 1. 06. 2004. II saerTaSoriso internet-konferen-
profilaqtikis medicinad unda iqces. cia. pediatriis aqtualuri sakiTxebi
01. VI. 2000 IVkonferencia `Canasaxidan bavSvis 22. 10. 2004. konferencia Temaze: `pediatriis aq-
ufleba unda iyos daculi~ tualuri sakiTxebi~ , romelic eZRvneboda soci-
27.III. 2001 Sexvedra saxalxo damcvelis ofis- aluri pediatriis prezidentis, genetikosis viq-
Si `arasrulwlovani damnaSaveebi, maTi uflebe- tor moroSkinis naTel xsovnas.
bi da realoba~ 1. 06. 2005 pediatriis aqtualuri sakiTxebi
01. 06. 2001 V (XIX) konferencia `miZRvnili bav- XIV konferencia.
SvTa dacvissaerTaSorisodRisadmi~ 9. 09. 2005 Tbilisi, merioti II saerTaSoriso
30.03. 99, 01.06. 2000, 01.06. 2001 konferencia `janmrTeli bavSvi mSvidobiani kav-
`bavSvTa mkurnaloba XXI saukuneSi~ simpo- kasia~.
ziumi 1, #2, #5 2006w. 1 ivnisi socialuri pediatris dacvis
23.04.99.01. 06. 2000 fondis konferencia. dekemberSi axalgazrda pe-
`bavSvTa kveba XXI saukuneSi~ simpoziumi #1, diatrTa ligis eqim specialistTa XXIII kong-
#2. 20. 05. 99. 01. 06. 2000 resi.
`orTopediuli skola~ 31.05. 2007 bavSvTa kardiologiis II kongresi.
simpoziumi #1, #2 7.12. 2007 spdf me-17 konferencia.
17. 12. 99 07.10.08. konferencia `bavSvis da mozardis~
`mukovis cidozis diagnostikisa da mkurna- kardiologiuri seqcia (Tbilisi).
lobis sakiTxebi~ 20.12.08 socialuri pediatriis dacvis fondis
01. 06. 2000 da ESMNS erToblivi meore konferencia
axalgazrda pediatrTa XVIII konferencia (Tbilisi).
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 9
arteriuli hipertenzia
m. SvangiraZe, r. ioseliani, esenciuri hi pertenziisTvis zogjer dama-
xasiaTebelia xanmokle vadiT wnevis uecari,
q. cxakaia, d. TenieSvili mkveTri momateba – hi pertenziuli krizi. hi-
pertenziuli krizis simptomebia: Semcivneba,
arteriuli hi pertenzia mdgomareobaa, ro- kankali, simxurvalis SegrZneba, oflianoba,
melsac sisxlis mimoqcevis did wreSi arte- Tavbru, Tavis tkivili, gulisreva, Rebineba,
riuli wnevis mateba – 14/90 mg. vwy. sv-ze me- mxedvelobis gauareseba, smenis daqveiTeba, gu-
tad axasiaTebs. mas umetes SemTxvevaSi, samiz- lis friali, gulis areSi tkivili.
ne organoebis dazianebis gamovlinebamde, da- hi pertenziuli krizis garTulebebia: mar-
maxasiaTebeli Civilebi aqvs. cxena parkuWis mwvave ukmarisoba, miokardiu-
esenciuri hi pertenzia – ucnobi etiologi- mis infarqti, Tavis tvinSi sisxlis mimoqce-
is arteriuli hi pertenziaa, pirveladi anu vis moSla.
esenciuri anu idiopaTiuri. diagnozi:
kanmo-s eqspertTa komitetis 1973 wlis kla- sistemuri hi pertenziis konstataciis Sem-
sifikaciis mixedviT arCeven arteriuli wne- TxvevaSi esenciuri hi pertenziis diagnozi
vis Semdeg kriteriumebs (vwy. sv. mg.). mxolod mas Semdeg SeiZleba dadgindes, rac
140/90 – normis zeda zRvari; gamoiricxeba simptomuri hi pertenziis yvela
159/94 – mosazRvre arteriuli wneva; SesaZlo varianti. amasTanave arteriuli wne-
>160/95 - arteriuli hi pertenzia. vis momatebis (sistoluri 160mm vwy. sv. dias-
esenciuri hi pertenziis xelSemwyobi faq- toluri 95 mg. vwy. sv.) faqti samjer mainc un-
torebi: fsiqoemociuri stresi, Tambaqo, memk- da iyos dafiqsirebuli drois sxvadasxva in-
vidruli faqtori, asaki, Saqriani diabeti, Na- tervalSi (radgan zogierT avadmyofs eqim-
is Warbi moxmareba, simsuqne, rasa, alkoholi, Tan kontaqtisas arteriuli wnevis momateba
endokrinuli moSlilobebi. aReniSneba);
esenciuri hi pertenziis paTogenezSi wamy- diagnozi emyareba anamnezs, fizikur da
vani roli atreriuli wnevis mudmivobis mre- laboratoriul-instrumentuli kvlevis Se-
gulirebeli kompensatoruli meqanizmebis degebs;
darRvevas eniWeba. am TvalsazrisiT mniSvne- kvlevis mizania arteriuli hi pertenziis
lovania Tirkmlis baroreceptorebis da re- mizezis gansazRvra da samizne organoebis
nin-angiotenzin-aldosteronis sistemis funq- funqciuri mdgomareobis Sefaseba.
ciuri mdgomareoba.
klinikuri gamovlineba – esenciuri hi per- diferencialuri diagnostikis mizniT re-
tenzia SeiZleba xangrZlivi drois manZilze komendebuli gamokvlevebi:
Civilebis gareSe mimdinareobdes da daavade- gulmkerdis rentgenologiuri gamokvleva;
bis niSnebi mxolod samizne organoebis dazi- ekg;
anebis Semdeg gamovlindes. samizne organoe- eqokardiografia;
bis mixedviT arteriuli hi pertenziis Semdeg sisxlis da Sardis saerTo analizi;
stadiebs gamoyofen: sisxlSi narCeni azoti da kreatinini;
I stadia – samizne organoebis dazianeba eleqtrolitebi sisxlSi;
ar aRiniSneba; Tirkmlis ultrabgeriTi gamokvleva;
II stadia – organoebis msubuqi dazianeba sisxlSi aldosteronis, kortizolis,
(marcxena parkuWis hi pertrofia, baduris ar- reninis, kateqolaminebis kvleva;
teriebis Seviwroveba, protenuria); fundoskopia – Tvalis fskeris daqveiTeba.
III stadia – organoebis mZime dazianeba
(marcxena parkuWis ukmrisoba, encefalopTia, garTulebebi:
sisxlCaqcevebi baduraSi, nefropaTia – glo- g.i.d. (stenokardia, miokardiumis infarqti,
merulopaTia). gulis ukmarisoba);
calkea gamoyofili avTvisebiani hi perten- insulti;
zia – avTvisebiani nefroangiosklerozi, Tir- Tirkmlebis ukmarisoba;
kmlis arteriuli nekrozi, mZime prolifera- sibrmave.
ciuli endarteriti da gorglebis fibrozu-
li nekrozi, romelsac Tirkmlis ukmarisoba mkurnaloba – mizania arteriuli wnevis
axasiaTebs. paTologia gvxvdeba arteriuli daqveiTeba 140/90 mg. vwy. sv-is qveviT da kar-
hi pertenziis SemTxvevaTa 1%-Si, ufro metad diovaskuluri, cerebrovaskuluri da Tirkm-
Savkanian mosaxleobaSi, qalebSi - 30-40 wlis lis daavadebebis ganvitarebis riskis Semci-
asakSi, mamakacebSi ki - 40-60 wlis asakSi. reba, agreTve naadrevi sikvdilis prevencia.
@__) otkb
22 ,fdidsf rfhlbjkjubf
aramedikamenturi mkurnaloba – msubuqi kulire siTxis raodenoba Seucvleli an Sem-
da zomieri arteriuli hi pertenziis SemTx- cirebulia. amitom maT samkurnalod pirveli
vevaSi medikamenturi mkurnalobis dawyebam- rigis preparatebs ekuTvnis antiotenzinma-
de mizanSewonilia e.w. cxovrebis wesis Sec- konvertirebeli fermentis inhibitorebi
vla, kerZod: (agf-inhibitorebi), seleqtiuri ( da ( adre-
wonis dakleba; noblokatorebis kombinacebi da kalciumis
fizikuri aqtivobis momateba; antagonatebi.
natriumis miRebis SezRudva; xandazmul asakSi (60 wlis zeviT) arteri-
alkoholis miRebis SezRudva; uli hi pertenzia xSirad SeuRlebulia Tanm-
specialuri dieta (li piduri cvlis mo- xleb daavadebebTan, rc preparatis SerCevaze
wesrigebis mizniT); did gavlenas axdens. am asakSi momatebulia
Tambaqos wevis Sewyveta; sisxlZarRvebis periferiuli winaaRmdegoba,
kofeinis miRebis SezRudva; daqveiTebulia plazmis renonis aqtivoba da
SeZlebisdagavarad stresis Tavidan aci- xSirad marcxena parkuWis hi pertrofiac aRi-
leba. niSneba. xandazmulTa pirveladi TerapiisaT-
vis mowodebulia Sardmdenebi. dadginda, rom
medikamenturi mkurnaloba – msubuqi da Sardmdenebis gamoyeneba am asakobriv jguf-
zomieri arteriuli hi pertenziiT daavade- Si amcirebs insultebs, gulis ukmarisobisa
bulTa medikamenturi mkurnaloba im SemTxve- da miokardiumis infarqtis ganviTarebis six-
vaSi, Tu cxovrebis wesis Secvla ar iwvevs Sires. kalciumis antagonistebi amcireben
sisxlis wnevis normalizebas. mniSvnelova- sisxlZarRvTa periferiul winaaRmdegobas
nia medikamenturi mkurnaloba daiwyos samiz- da ar arRveven li pidur cvlas, ris gamoc
ne organoebis dazianebis ganviTarebaze. xandazmul asakSi maTi gamoyeneba dasaSvebia.
farmakoTerapia aucileblad aramedikamentu- am asakobriv jgufSi SeZlebisdagvarad unda
ri mkurnalobis fonze tardeba. arteriuli SeizRudos ( adrenoblokatorebis gamoyene-
hi pertenziis (samizne organoebis dazianebis bac.
gareSe) medikamenturi mkurnaloba wamlis mi- gansakuTrebiT sifrTxiliTaa dasaniSni
nimaluri efeqturi doziT xangrZliv da hi potenziuri saSualebebi sxva Tanmxlebi
uwyvet miRebas iTvaliswinebs. avadmyofma daavadebebis fonze. mag.: medikamentebi, rom-
unda icodes, rom mkurnalobis xanmokle kur- lebic iniSnebian diabetis dros – agf-inhi-
siT esenciuri hi pertenziebisgan is ar gani- bitori, Ca-is antagonisti, L1 adrenoblokato-
kurneba da rom mkurnaloba SeiZleba gagr- ri. gulis ukmarisobis dros – Sardmdeni,
Zeldes wlebi da mTeli sicocxlis manZil- agf-inhibitori, L1 adrenoblolatori. disli-
zec ki. pidemia – agf-inhibitori, Ca-is antagonisti, L1
msubuqi da zomierei hi pertenziis medika- adrenoblokatori.
menturi mkurnaloba monoTerapiis saxiT mim-
dinareobs. umjobesia mkurnalobis dawyeba hi pertoniuli krizis samkurnalo perora-
SardmdenebiT, Tumca dasaSvebia ( adrenob- luri saSualebebi:
lokatorebiT an kalciumis antagonistebi- nifti pini – enis qveS an peroralurad. 10
Tac. samkurnalo saSualebebis SerCeva damo- mg. dasawyisSi. 30 wT-is Semdeg SeiZleba do-
kidebulia avadmyofis asakze, Tanmxleb daa- zis gameoreba.
vadebebsa da paTologiur procesebze (ste- klonidini – 0,1-0,2 mg. dasawyisSi, Semdeg
nokardia, gulis ukmarisoba, marcxena parku- 0,1 mg. yovel saaTSi 0,8 mg-mde.
Wis hi pertrofia, Saqriani diabeti, simsuqne, kaptoprili – 25 mg.
hi perli pidemia, podagra, qronospazmi da pe-
riferiuli arteriolebis dazianeba). preparatebi, romlebic uxSresad ixmareba
mZime SemTxvevaSi arteriuli hi pertenziis arteriuli hi pertenziis dros:
samkurnalo pirveli rigis saSualebas uma- Tiazidebi da maTi msgavsi diurezuli sa-
teben sxva jgufis erT an ramdenime prepa- Sualebebi. hidrolorTiazidi, bendroflua-
rets. sarezervo hi potenziur saSualebebs zidi, indapamidi.
ekuTvnis centraluri moqmedebis adrenomi- ( adrenoblokatorebi: ateneloli, karvti-
metikuri saSualebebi, periferiuli vazodi- lodi, bisaprolodi, egidoki.
latatorebi, centralurad moqmedi hi poten- kalciumis arxebis mablokirebeli saSua-
ziuri saSualebebi. lebebi: amlodi pini, verapamili, lacidi pini,
aqtiuri cxovrebis wesis mqone axalgazr- fedodi pini.
debs momatebuli aqvT simpatikuri nervis agf-inhibitorebi: kaptoprili, enalopri-
tonusi da plazmis reninis aqtivoba. mocir- li, lizinoprili.
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 23
ultrasonografiis, rogorc arainvaziuri
informaciuli specifikuri da mgrZnobiare
radiologiuri meTodis efeqturoba (roli)
pilorostenozis adreul etapze diagnoscirebaSi
z. zarnaZe, T. robaqiZe, ultrabgeriTi kvlevis SesaZleblobebi:
m. inasariZe, n. Wanturaia, pilorusis dagrZelebis vizualizi-
cia.(20.mm.-ze meti.)
i. korinTeli, n. maisuraZe arxis sanaTuris Seviwroebis vizualizacia
kunTovani Sris gasqelebis vizualiza-
pilorostenozi Tanamedrove pediatriis cia.(4mm. da meti.)
erT-erT aqtualur problemas warmoadgens. Seviwroebuli arxiT pasaJis xasiaTis Se-
msoflio jandacvis organizaciis ukanask- faseba.
neli 2005 wlis monacemebiT,misi sixSire, yo- kuWis zomebis gadidebis Sefaseba.
vel 1000 axalSobilze saSualod Seadgens kuWSi lorwosa da sakvebis narCenebis vi-
0,5-3. zualizacia
saqarTveloSi 1998-2003 wlis oficialuri kuWSi peristaltikuri talRebis dafiqsireba.
statistikuri monacemebis mixedviT maRalia
ganviTarebis anomaliiT dabadebul axalSo- ultrabgeriTi kvlevis SesaZleblobebis
bilTa xvedriTi wili upiratesobani sxva paraklinikur meTodeb-
histologiuri Taviseburebebia: piloru- Tan SedarebiT: mxolod ultrabgeriTi ga-
li arxis mkveTri Seviwroeba, mokvleviT aris SesaZlebeli zemoT aRniSnu-
kedlis gasqeleba (erTi mxridan SeiZleba li oTxive niSnis erTdrouli dafiqsireba
miaRwios 6-12 mm3arxis dagrZeleba da Sefaseba. arainvaziuroba. gamokvlevas wi-
(30-40mm.), arxi aris qliaviseburi formis, naswari mom zadeba ar esaWiroeba. diagnos-
struqtura myife, feri-TeTri. cireba drois xanmokle SualedSi.(5-10 wT.)
aratoqsiuroba, radiologiurad usafrTxo.
maRali riskis jgufs warmoadgenen: literatura
vaJebi. (jandacvis saerTaSoriso msoflio 1.Poland R.L., T.S., Shankaran S. Normal values for ven-
organizaciis uaxloesi statistikuri monace- tricular size as determined by real time sonographic techni-
mebiT daavadebis gamovlinebis Tanafardoba ques// Pediatric Radiology. – 1985.- V. 108, #15.-P.12-14.
gogonebsa da vaJebs Soris meryeobs 1/4-dan 2.Fok T.E., Davies D.P.A studi of periventricular he-
1/7-mde.) morrhage, post-hemorragic ventricular
memkvidruli ganwyoba vlindeba 6,9 %-Si dilatation and periventricular leucomalacia in chinese
sisxliT naTesavTa qorwinebidan miRebul preterm infants// J.Paediatr. child.health.-1990.-
bavSvebSi. V.26,#10.-P.271-275.
social-ekonomiur-biologiur maRali ri- 3.Volpe J.J. of the newborn.-Philadelphia: I.B.
skis orsulTa axalSobilebi. Lippincott Co., 1995.-876p.
axalSobilebi mucladyofnis ganviTare- 4.Haddad J., Messer J., Aranda J. Periventricular he-
bis SeferxebiT. morrhagic infarction associated with
subependymal germinal matrix hemorrhage in the premature
paraklinikuri diagnostika emyareba: gast- newborn.Report of two cases//Eur.J.Pediatr.-1992.-V.15,#1.-P.63-65.
roduodenoskopias, rentgenografiasa da 5.Hofmann V., Deegk H., hoyer P.F. Ultrashalldiagnostic in
ultrabgeriTi kvlevas. Padiatrie und kinderchirurgie.-N.Y.:Verlag Stuttgart,1996.-541 p.
Wesezing
(xmauriani sunTqva)
Targmani (ramaz RulaZe). cxrili 1.
@__) otkb
30 ,fdidsf rfhlbjkjubf
IgA-deficiti. re SedarebiT mozrdilebi. RSV iw-vevs kompleq-
B-ujredebis deficiti. sur imunur pasuxs _ eozinofilebis degranu-
pirveladi ciliaruli diskinezia. lacias da kaTionuri cilebis mier bronqebis
Sidsi. lrwovanis toqsiur dazianebas. mniSvnelovania
bronqoeqtazia. IgE-Ti ganpirobebuli reqciis roli da LT-ebis
faqtori.
mukociliaruli klirensis darRveva. mwvave bronqioliti xasiaTdeba bronqialu-
kisto-fibrozi. ri obstruqciiT, bronqebis lorwovanis SeSu-
pirveladi ciliaruli diskinezia. pebiT, lorwosa da ujredebis CamofcqvniT. vi-
bronqoeqtazia. Tardeba mcire kalibris bronqebis lorwova-
nis SeSupeba da rogorc eqspiraciuli, ise ins-
bronqo-pulmonaluri displazia. piraciuli SezRudva. Tumca eqspiracia ufro
metad izRudeba. Tu obstruqcia srulia _ vi-
aspiraciuli sindromi. Tardeba ateleqtazi.
g.e.f. refluqsi.
faringialuri da ylapvis disfunqcia. qronikuli infeqcia.
qronikuli infeqciis arseboba xSiria kis-
filtvebis intersticialuri paTologia to-fibrozis dros. am dros saxezea persistu-
(maT Soris maoblitirebeli bronqioliti). li respiratoruli sindromi,dolis TiTebi,ma-
ladsorbcia, ganviTarebaSi CamorCena, eleqtro-
gulis paTologia. lituri balansis darRveva da rezistentuli
bronqodilatacia.
anafilaqsia.
alergia da asTma
inhalaciuri dazianeba _ damwvroba. alergia da asTma aris “vizingis” uxSiresi
mizezi. asTmis dros saqme gvaqvs SeqceviTi xa-
siaTis bronqospazmTan da bronqebis hiperreaq-
mwvave bronqioliti. tiulobasTan.
mwvave bronqioliti ZiriTadad virusuli literaturuli monacemebis mixedviT, 3 wlam-
eTiologiis daavadebaa. igi ZiriTadad (50%) de asakis bavSTa 19,9%%-s, mwvavve respiratoru-
gamowveulia RSV-iT. sxva agentebia: paragripis li virusuli infeqciiT avadobis SemTveaSi,
virusi, adenovirusi, mikoplazma da iSviaTad aReniSneba “vizingi”, romelic aRar meordeba da
sxva virusebi. adamianis metapnevmovirusi xSi- bunebrivia ar SeiZleba CaiTvalos asTmad. bav-
radaa pirveladi infeqciis mizezi an Tan erT- SvTa 13,3%-s aReniSneba persistuli “vizingi”
vis xolme RSV-s. ar aris dadasturebuli romelic, aseve xSirad vlindeba respiratorul
baqteriuli bronqiolitis arseboba. Tumca infeqciasTan erTad da grZeldeba 6 wlis asa-
baqteriuli pnevmonia zogjer diagnostirdeba, kamde. bavSvTa daaxloebiT 15%-s “vizingis” ga-
rogorc bronqioliti an Tavad bronqioliti movlineba ewyeba 3 wlis asakis Semdeg da aqedan
rTuldeba baqteriuli pnevmoniiT. mxolod 1/2-s ugrZeldeba igi 6 wlis asakis Sem-
aS.S-Si, yovelwliurad, RSV-iT gamowveuli deg. 3 wlamde asakis bavSvTa 60%-s, romelTac
daavadebis diagnoziT, xdeba 50000 _ 80000 bav- persistuli “vizingi” aReniSnebaT, es sindromi
Svis hospitalizacia. aqedan 200 dan 500-made aRar aReniSnebaT 6 wlis asakis Semdeg.
SemTxvevaSi Sedegi fataluria. aRniSnulis gamo,ioli ar aris 3 wlamde asa-
bronqioliti ufro xSiria vaJebSi,vidre go- kis, Tundac persistuli “vizingis” mqone, bavS-
gonebSi; aseve xelovnur kvebaze myof da mra- vebSi asTmis diagnosis dasma.
valricxovad ojaxebSi mcxovreb bavSvebSi. in- aseT SemTxvevaSe aucileblad unda iyos
feqciis wyaro, umetes SemTxvevaSi, aris ujaxis gaTvaliswinebuli ojaxuri atopiuri anamnezi
ufrosi wevri. maTSi RSV-iT, an axva agentiT, (gansakuTrebiT dedis asTma) da kanis alergiu-
gamowveuli infeqcia, SeiZleba minimaluri kli- li gamovlinebebi bavSSi.
nikuri suraTiT iyos gamoxatuli. zogadad, adreuli “vizingis” gamovlinebaSi
yvela dainficirebul Cvils ar unviTardeba aseve mniSvnelovani risk-faqtorebia dedis as-
qvemo sasunTqi gzebis dazianeba. anatomiuri da Tma, dedis mier sigaretis moxmareba, saerTod
imunologiuri faqtorebi mniSvnelovan gavle- sigaretis moxmareba bavSvis sacxovrebel gare-
nas axdenen daavadebis ganviTarebis simZimeze. moSi, bavSSi, respiratoruli infeqciis gareSe,
Cvilebi _ mcire zomis bronqebiTa da filtvis ganviTarebuli xSiri riniti da egzema 1 wlam-
susti funqciiT _ ufro mZimed avaddebian, vid- de asakSi.
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 31
“vizingis” sxva mizezebi. cxrili 2.
respiratoruli traqtis malformacia SeiZ-
leba iyos “vizingis” ganviTarebis mizezi. “vizingis” mqone Cvil bavSvTa anamnezi.
“vizingis”mizezi SeiZleba iyos haergamtari
gzebis sxvadasxva saxis kompresia. magaliTad: simptomebi gamovlinda dabadebisTanave Tu
vaskularuli kontraqtura, rodesac traqea da mogvianebiT ?
saylapavi sruliad Aan nawilobriv Semoxveu- aqvs Tu ara bavSvs xmauriani sunTqva da ro-
dis ufroa es SesamCnevi ?
lia sisxlZarRvebiT.
aqvs Tu ara xvela “vizingis” gareSe ?
“vizingis” mizezi SeiZleba iyos kardia- hqonda Tu ara bavSvs manamde qvemo sasunTqi
luri paTologia: mag. gulis saknebis dila- gzebis infeqcia ?
tacia, masiuri kardiomegalia, marcxena arte- iyo Tu ara adre, respiratoruli paTologiis
riis gadideba, filtvis arteriis dilatacia gamo, gadaudebeli Carevis epizodi ? hospitali-
da sxva. zacia ? intensiuri Terapia ?
aseve _ gulis dazianebis gamo ganviTarebu- xom ar aris anamnezSi egzema ?
li filtvis SeSupeba, SeiZleba “vizingis” mize- axlavs Tu ara tirils xvela ? an aRiniSneba
zi gaxdes. Tu ara xvela RamiT ?
rogoria fizikuri ganviTareba ?
xom ar aRiniSneba ganviTarebaSi CamorCena ?
ucxo sxeuli. ganviTarebaSi CamorCena ukavSirdeba kvebis
ucxo sxeuli SeiZleba iyos mwvave an qroni- problemebs Tu ara ?
kuli “vizingis” mizezi. am mizeziT daRupul xom ar aRiniSneba eleqtrolitebis disbalan-
bavSvTa 78% aris 2 dan 4 wlamde asakis. atipi- si ?
ur SemTxvevebSi SeiZleba daisvas bronquli as- xom ar aRiniSneba maladsorbciis niSnebi an
Tmis, obstruqciuli bronqitis an sxva diagno- diarea ?
zi. “vizingis” mizezi SeiZleba gaxdes ara mxo- xom ar aRiniSneba dedis genitaluri HSV-in-
lod sasunTqi gzebis, aramed saylapavis ucxo feqcia ?
rogori iyo gestaciis asaki mSobiarobisas ?
sxeulic.
xom ar iyo intubirebuli neonatalur period-
Si ?
gastro-ezofagaluri refluqsi. xom ar kvebaven boTliT sxeulis horizonta-
g.e.f. refluqsi Seizleba gaxdes “vizingis” lur mdgomareobaSi mdebareobis dros ?
mizezi, rogorc am dros ganviTarebuli aspira- xom ar aris kvebis problema _ kvebis dros
ciis ise vagusis an neiro-refleqsis gziT gan- ganviTarebuli xvela, asfiqsia ? wamozideba ? Re-
viTarebuli bronqo spazmis gamo. bineba ?
xom ar misces ramdenime axali sakvebi erTd-
travma da simsivne. roulad ?
travma da simsivne arian “vizingis” gamomwve- yavT Tu ara saxlSi sxva patara bavSvebi, rom-
lTa saSualebiTac SeiZleboda pacientis sasunTq
vi SviaTi mizezebi.
an saWmlis momnelebel sistemaSi moxvedriliyo
ucxo sxeuli ?
“vizingis”klinikuri Sefaseba. xo mar iyo travmis miRebis Sansi ?
“vizingis” klinikri Sefasebisas unda Se-
fasdes am movlenis gamovlenis Tavisebure- `vizingis~ _ sindromis dros
bebi: uecari an neli dasawyisi, xangrZlivo- saWiro fizikaluri kvleva.
ba, uwyvetoba an piriqiT _ wyvetili xasiaTi. upirvelesad saWiroa ganisazRvros sunTq-
asocirebuli mdgomareobebi, orsulobisa da vis sixSire da Tavisebureba, pulsis sixSire d
mSobiarobis Tavisebureba, intubaciis da Jan- Tavisebureba da Jangbadis saturacia pulsoq-
gbadiT inhalaciis anamnezi, dedis mdgomare- simetris saSualebiT. aseve Zalian sayuradRe-
oba da infeqciebi _ HSV da Sidsi. prenata- boa bavSvis zogadi ganviTarebis Sefaseba.
lur periodSi sigaretis moxmareba. komorbi- „vizingi“ gamoscems eqspiraciul xmianobas,
duli mdgomareobebi da sindromebi. ojaxu- romelic SeiZleba iyos polifoniuri an mono-
foniuri. upiratesad aRiniSneba amosunTqvis
ri anamnezi _ kistofibrozze, imunodeficit-
gaxangrZliveba. bifazuri „vizingi“ SeiZleba
ze, asTmaze da sxva sasunTqi sistemis reku- centraluri bronqis obstruqciiT iyos gamow-
rentul paTologiebze. sayuradReboa so- veuli. „vizingis“ mcire xmianoba ar gamo-
cialri anamnezi _ sigaretis moxmareba sax- ricxavs seriozuli spazmis arsebobis SesaZ-
lSi, movlis Tavisebureba, saxlis garemo leblobas. amitom mdgomareoba unda Sefasdes
(mtvris arseboba, samzareulos Tavisebureba, yvela arsebuli simptomebis gaTvaliswinebiT.
gaTbobis Tavisebureba, tarakanebisa da mwe- „vizingis“ Sesafaseblad efeqturi tetia bron-
rebis arseboba). qodilatatorebis gamoyeneba (bronqodilata-
@__) otkb
32 ,fdidsf rfhlbjkjubf
torebis, magaliTad ventolinis, inhalaciis Sem- ba da gaxangrZlivebuli aspiracia, mosalodne-
deg, bronqospazi unda Semcirdes). xmauriani lia filtvebSi fokaluri cvlilebeis ganvi-
sunTqva, romelic ismis nikapis zemoT, gamoiyene- Tareba. filtvebis R-grafia aseve saSualebas
ba zemo da qvemo sasunTqi gzebis dazianebis gvaZlevs davafiqsiroT bronqoeqtaziis arsebo-
diferencirebisaTvis. stridoris arseboba an ba, iseTi daavadebebis drosac, romlebic bron-
ararseboba unda Sefasdes inspiraciisas. unda qebis kompresias iwvevs. bronqodilatatorebis
Sefasdes respiraciuli distresis suraTi _ testi efeqturia bronquli asTmisa da bron-
taqipnea, sunTqvis ukmarisoba, qoSini, nazaluri qiolitis dros magram ara fiqsirebuli (myari)
problemebi, traqeis pulsacia, damxmare kunTe- bronqialuri obstruqciis SemTxvevaSi. traqeo
bis monawileoba sunTqvaSi. zemo sasunTqi gze- an bronqomalaciis dros bronqodilatatorebi
bis sistemaSi atopiis Sesafaseblad saWiroa mdgomareobas auareseben da“vizingi“ ufro in-
cxviris Rrus lorwiovanis Sefaseba _ niJare- tensiuric SeiZleba gaxdes. oflis testi da
bis darbileba amis maCvenebelia. saWiroa kanis imunuri statusis Seswavla saWiroa rekuren-
kargad daTvaliereba egzemis arsebobis dasad- tuli da garTulebuli „vizingis“ SemTxvevaSi
genad da mravlobiTi hemangiomebis arsebobis da gansakuTrebiT maSi, Tu saxezea ganviTareba-
dafiqsireba. mniSvneovania „dolis TiTebis“ ar- Si CamorCena da persistuli enteraluri sind-
sebobis dafiqsireba. romi. gastrointestinaluri traqtis zemo nawi-
lebis kvleva da kontrastuli R-grafia aris II
mwvave bronqioliti. rigis kvleva
CvilebSi ganviTarebul mwvave bronqits, mwvave bronqiolitis dros R-grafiulad Se-
rogorc wesi, win uswrebs, mwvave respirato- iZleba gamoxatuli iyos anTebiTi ateleqtazu-
ruli daavadebis mqone mozrdilebTan kon- ri da hiperanTebiTi ubnebi. periferiuli sisx-
taqti. amasTan, am dros, mozrdilebSi ganvi- lis suraTi, Cveulebriv, normis farglebSia. vi-
Tarebuli respiratoruli infeqcia SeiZleba rusologiuri testireba (p.j.r.) tardeba atipi-
mimdinareobdes Zalian msubuqadac. kontaqti- ur SemTxvevebSi an epidemologiuri kvlevis
dan daaxloebiT 1 kviris Semdeg, CvilebSi vi- mizniT.
Tardeba zemo sasunTqi gzebis infeqcia _ mwvave bronqiolitis diagnozi, Cveulebriv,
cxviris cemineba da rinorea, rasac SeiZleba damyarebulia klinikur monacemebze da ismeba
axldes cxeleba subnormaluridan 39 gradu- im SemTxvevaSi, roca manamde janmrTel Cvils
samde. TandaTanobiT viTardeba respirato-
pirvelad ewyeba „vizingi” da saerTo mdgoma-
ruli distresi _ paroqsizmaluri qoSini,
reoba mZimdeba.
xvela, dispnea da agzneba. taqi pnea imatebs
kvebis dros. diarea da Rebineba Cveulebriv
mkurnaloba.
ar viTaredeba. 2 Tvemde asakis bavSvebSi an
„vizingis“ paTogenezuri mkurnaloba damoki-
dRenaklulebSi, apnea SeiZleba ganviTardes
debulia gamomwvevi agentis Taviseburebaze.
ufro adre, vidre qoSini.
fizikaluri monacemebidan yvelaze TvalSi- bronqodilatatorebis testi ar iZleba etio-
sacemia „vizingi“. taqipneas intensivobis kleba logiuri faqtoris dadgenis saSualebas. mag-
yovelTvis ar korelirdeba hipoqsemiis an hi- ram gviCvenebs bronqul komponentSi hiper-reaq-
perkapniis klebasTan. amitom saWiroa pulsoq- tiulobis arsebobas (am mizniT gamoiyeneba al-
simetria an sisxlSi gazTa Semadgenlobisa da buteroli,romelic < 3 wlamde asakis bavSvs eZ-
mJava-fiZovani monacemebis kvleva. qoSini SeiZ- leba nebulaizeriT an speiseriT). bronqodila-
leba imatebdes nazaluri problemebis gamoc. taroris gamoyeneba rekomendirebulia, rogorc
auskulpaciiT SeiZleba ismodes mravalxmiani asTmis ise virusuli infeqciiT gamowveuli „vi-
musikaluri xixini an stvena, romelic gaxangr- zingis“ SemTxvevaSi. ipratropium bromidis ga-
Zlivebulia amosunTqvis fazaSi. Znelad mosas- moyenebis efeqturobis Sesaxeb gansxvavebuli
meni qoSini da filtvebis eqskursiis SezRudva mosazrebebi arsebobs. igi upiratesad gamoiye-
gviCvenebs daavadebis seriozul simZimeze da naba bronqo an traqeomalaciiT gamowveuli
bronqialuri obstruqciis arsebobaze. filtve- „vizingis“ SemTxvevaSi, roca B2-agonistebis ga-
bis dazianebam SeiZleba gamoiwvios hepato da moyeneba araefeqturia da piriqiT _ mosalod-
splenomegalia. nelia mdgomareobis gauareseba (amcirebs kunT-
Ta tonuss).
diagnostikuri kvlevebi. sainhalacio k.s. gamoiyerneba, roca anamnezSi
pirveladi gamokvlevebi damokidebulia daa- fiqsirdeba atopia an klinikuradaa gamoxatu-
vadebis savaraudo etiologiaze. mwvave respi- li egzema. aseve im SemTxvevebSi, Tu manamde Ca-
ratoruli distresis dros unda gakeTdes tarebulia k.s. sistemuri (peroraluri) ramde-
filtvebis R-grama, pirdapir da irib proeqcia- nime kursi. sainhalacio k.s. saukeTeso saSuale-
Si. CvilebSi,romelTac pulsoqsimetriT Jangba- baa bronqebis hiperreaqtiulobiT gamowveuli
dis saturaciis Semcireba aReniSnebaT < 93%-ze persistuli da rekurentuli „vizingis“ SemTx-
da gamoxatuli aqvT qoSinis xmianobis Sesuste- vevaSi da naklebad efeqturia epizodur da
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 33
mwvave SemTxvevebSi, romlebic araalergiul neiT, respiratoruli distresiT da dekompensi-
fonze da bronqebis hiperreaqtiulobis gareSe rebuli respiratoruli acidoziT an mZime deh-
mimdinareoben. drataciiT. aRniSnuli kritikuli periodis
oraluri k.s. gamoiyeneba maSin, Tu saxezea Semdeg, simptomebi SeiZleba persistirebdes sa-
atopiuri anamnezi an gamoxatulia atopiis Sualod 12 dRis ganmavlobaSi.
sxva gamovlineba (mag. egzema). an Tu bavSvs gulis Tandayolili mankis, filtvebis dis-
aqvs asTma da sxva medikamentebi uefeqtoa. plaziis an imunodeficitis mqone bavSvebSi, da-
oraluri k.s. ar gamoiyeneba, Tu saqme gvaqvs avadeba mZimed mimdinareobs da maRalia garTu-
„vizingis“ pirvel SemTxvevasTan an Tu mdgo- lebisa da sikvdilobis maCvenebeli.
mareoba msubuqia da pacienti ar saWiroebs «vizingis» gamovlena xSiria asTmisa da
hospitalizacias. atopiuri anamnezis da gaurkveveli xasiaTis
mwvave bronqiolitis mqone Cvilebi, visac ga- bronqitebis mqone pirTa ojaxebSi.
moxatuli aqvs respiratoruli diatresi, auci- 60% SemTxvevaSi «vizingi» aRar meordeba.
leblad unda iyvnen hospitalizirebuli.
mkurnaloba ZiriTadad simptomaturi da prevencia.
damxmarea. higienuri pirobebis dacva. Cvilebis moride-
hipoqsemiis Sesamcireblad gamoiyneba civi, ba respiratoruli viusuli infeqciis mqine pi-
teniani Jangbadi. rebTan.
sedacia araa rekomendirebuli. anti-RSV hiperimunuri imunoglobulini
sxeulis mdebareoba sasurvelia iyos hori- (RSV_IVIG). _ RESPIRGAM an PALIVIZUMAB (SINAGIS).
zontaluri aredan 30 gradusiT wamoweuli RSV-is sezonis win da sezonis dros.
kveba sasurvelia dedis rZiT da nazo-gast- PALIVIZUMAB rekomendirebulia < 2 wlamde asak-
raluri zondiT, raTa Semcirdes fizikuri Si, filtvebis qronikuli daavadebis (bronqo-
datvirTva da Tavidan iqnas acilebuli aspira- pulmonaluri displazia) an imunodeficitis
cia. mZime SemTxvevebSi saWiroa parenteraluri mqone bavSvebSi da dRenaklebSi.
kveba.
Tu saxezea respiratoruli dekompensaciis bronqiti.
riski, sasurvelia traqeis intubacia. bronqiti ewodeba bronqebis araspecifiur
pirisa da cxviris Rru unda gaTavisufldes anTebas. mwvave bronqiti Cveulebriv virusuli
lorwosagan. paTologiaa da misi ZiriTadi gamovlineba aris
bronqodilatatorebs aqvT droebiTi da ara xvela.
myari efeqti. termini _ „mwvave traqeobronqiti“ gamoiyene-
nebulaizeriT miwodebuli epinefrini ufro ba maSin, Tu procesSi mniSvnelovnadaa CarTu-
efeqturia vidre B-agonistebi. am preparatebis li traqea. SeiZleba bronqits Tan erTvodes na-
dozireba damokidebulia pacientis mdgomareo- zifaringiti da am dros arsebobs daavadebis
basa da preparatis efeqtze. baqteriuli agerntisagan ( yivanaxvela, difTe-
k.s. SeiZleba gamoyenebuli iyos rogirc ria) gamowvevis SesaZlebloba. naxvelSi strep-
peroralurad da ineqciiT, ise sainhalacio to an atafilokoebis aRmoCena ar ar amtkicebs
gziT. Tumca kortikosteroidebis efeqturo- maT kauzalur mniSvnelobas da ar moiTxovs an-
bis Sesaxeb kontrargumentebic arsebobs. k.s. tibiotikiTerapias
ar gamoiyeneba RSV-iT gamowveuli bronqio-
litis dros im CvilebSi, romlebic manamde mwvave bronqiti.
janmrTelebi iyvnen. mwvave bronqiti xSirad mohyveba Tan zemo
ribavirini gamoiyeneba sainhalacio gziT, im respiratoruli gzebis virusul infeqcias.
CvilebSi, romelTac aReniSnebaT gulis Tanda- daavadeba ufro xSirad viTardeba zamTarSi.
yolili manki da/an filtvebis qronikuli daa- infeqcuri agentis gavleniT ziandeba traqe-
vadebebi. Tumca dReisaTvis ar moipoveba sarw- isa da bronqebis epiTeli. xdeba anTeboTi
muno monacemebi, rom ribavirini aumjobesebs ujredebis aqtivacia da citokinebis gamoTa-
mdgomaro-. bas an amcirebs sikvdilianobas. visufleba. daavadebis ZiriTadi simptomia
antibiotiki gamoiyeneba im SemTxvevaSi, Tu xvela, produqciuli naxvelis an mis gareSe;
saxezea TandarTuli baqteriuli pnevmonia. uxSiresad gamoxatveulia cxeleba, zogadi
daavadebis gamovlenis Semdeg, mwvave period- intoqsikacia da diskomforti. traqeobronqi-
Si, anti RSV-imunolobulinis gamoyeneba ar iZ- aluri epiTeli ziandeba da xdeba hi persen-
leva efeqts. sitiuri, rac iWvevs xvelas, romelic grZel-
deba 1 _ 3 kviris ganmavlobaSi.
prognozi. bavSvebSi daavadeba iwyeba, rogorc z.s.g.
xvelisa da dipneas gamovlenidan 48 _ 72 sa- araspecifiuri infeqcia _ riniti, rasac 3 _ 4
aTSi maRalia garTulebis riski. sikvdilobis dRis Semdeg Tan erTvis mSrali, myefavi an pro-
SemTxexebi < 1%-ze. sikvdiloba gamowveulia ap- duqciuli xvela. ramdenime dRis Semdeg proce-
@__) otkb
34 ,fdidsf rfhlbjkjubf
si SeiZleba gaxdes Cirqovani, rac gamowveulia iZleba gamoixatos gaZlierebuli sisxlZarR-
anTebiT areSi leikocitebis migraciiT. magram vovani suraTi.
es ar niSnavs, rom parocei aucileblad baqte- principulia pnevmoniis gamoricxva, rasac
riuli bunebisaa. adasturebs zogadi intoqsikacia,sunTqvis ukma-
mozrdili asakis bavSvebSi xSiria mkerdis risoba da klinikurad da rendgelogiurad ga-
tkivilis SegrZneba, rac xvelis garTulebas moxatuli lokaluri cvlilebebi filtvis
wrmoadgens. 5 _ 10 dRis ganmavlobaSi, lorwo qsovilSi.
TandaTan Txierdeba da xvelac iklebs. mwvave
bronqitis klinikuri suraTi Cveulebriv 1 _ 2 mwvave bronqitis mkurnaloba.
kvira grZeldeba. zogierT SemTxveaSi procesi mwvave bronqitis specifiuri mkurnaloba
SeiZleba 3 kvira gagrZeldes. 3 kviris Semdeg ar arsebobs. xSirad iniSneba antibiotiki,
gagrZelebuli xvela ukve aRar aris mwvave rac arasworia. antibiotiki ar aumjobesebs
mronqitis gamoxatuleba da es uxSires SemTx- mdgomareobas. CvilebSi, sxeulis mdebareobis
vevaSi „postinfeqciuri xvelaa“. xSirma cvlam SeiZleba gaaumjobesos lo-
mwvave bronqitis klinikuri gamovlineba da ewos drenireba. mozrdil bavSvebSi teniani
fizikaluri monacemebi damokidebulia pacien- garemo qmnis met komforts magram ar amok-
tis asaksa da daavadebis xangrZlivobaze. daa- lebs daavadebis xangrZlivobas. xvelis sup-
vadebis adreul stadiaze mkveTri temoeratu- resantebi amcireben simpomebs. magram Sei-
ruli reaqcia ar aRiniSneba, saeve sustadaa ga- Zleba aferxeben sekretis gamoyofas, ris ga-
moxatuli nazo-faringiti, koniuqtiviti da ri- moc gamiyenebian SerCeviT da ara rutinulad.
niti. adreul fazaSi auskulptaciuri monace- antihistaminuru preparatebi aseve aZneleben
mebi SeiZleba ar vlindbodes. mogvianebiT SeiZ- sekretis sekrecias. ar aris naCvenebi eqspeq-
leba gamovlindes „vizingi“ da orive mxares toratebis gamoyenebac.
simetriulad gamoxatuli sxvadasxva yalibis rekomendirebulis temperaturis regulireba.
(upiratesad mSrali) xixini. R-grafiulad pa- siTxis micema da sxva simptomaturi saSuale-
Tologiuri cvlilebebi ar vlindeba,Tumca Se- bebi.
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 35
#. #.)
. – . 1998. – 25 . scussed as is the role of age-associated and constitutional
2. =$) .Y. :# (.%. ,,X' factors in the development of eosinophilia in Henoch-
X',,.1982 Shonlein purpura children.
3. YQ+ . . &
.. ,,['
:+
'*,,
Key words: Henoch-Shonlein purpura, eosinophils,
$: $#.-1999.-№5.-. 42-45 IgE, children, heart .
@__) otkb
38 ,fdidsf rfhlbjkjubf
leqtinebis gamoyenebis perspeqtiva
XXI saukunis medicinaSi.
e. bairamovi, g. CaxunaSvili nebis ujredis receptorebTan SekavSirebis
procesSi.
leqtinebi – es aris naxSirwyal-SemakavSi- 70-ni wlebis dasawyisSi kvatrekasesis mier
rebeli cilebi, romelTac gaaCniaT ujrede- miRebul eqsperimentuli monacemebiT WGA da
bis aglutinaciis an glikokoniugatebis Seq- Con-A-s SeswevT unari insulinis receptorTan
mnis unari. Ig-bi, romlebic reagireben Saqreb- dakavSirebis da amiT glukozis cvlis regula-
Tan ar warmoadgenen leqtinebs.Lleqtinebi caze zemoqmedebis.
Seicaven, yvelaze mcire, or naxSirwyal-Sema- dadgenilia agreTve is, rom endogenur
kavSirebel bolos. leqtinebs SeuZliaT membranebis ionuri ar-
leqtinebis specifiuroba ganpirobebulia xebis funqcionirebis Secvla, da amiT meta-
im Saqrebze, romelTac yvelaze metad SeuZ- bolur reaqciaTa seriaze zemoqmedeba.
liaT leqtinbis aglutinaciis da preci pi- amiT aixsneba leqtinebis maRali toqsiu-
taciis funqciis inhibireba. roba., maT Soris ricinis.
cilebi, toqsinebi da satransporto prote- leqtinebisKkidev erTi, magram naklebaT
inebi SegviZlia mivakuTnod leqtinebs, Tu maT Seswavlili funqcia. es aris maTi roli gam-
naxSirwylebis SekavSirebis unari gaaCniaT. ravlebis procesSi da makroorganizmebis
ganviTarebis sawyis etapze.
mniSvnelovani leqtinebi: eqsperimentze naCvenebia, rom spermatozoide-
konkavalin A. bis specifiuri adgezia kvercxujredis zeda-
ricini- citotoksiuri glikoproteini, mi- pirze damokidebuli specifiur naxSirwylovan-
iReba mcenareebis fesvebidan, kenkrovani mce- cilovan amocnobaze,endogenuri leqtinebis mo-
nareebidan. nawileobiT. am mxriv sakmarisad Seswavlilia
baqteriuli toksinebi- E.coli-s enterotok- bayayis kvercxujredis kortikaluri granule-
sini, qoleris toksini bis e. w. « matriqsuli leqtinebi» . naCvenebia,rom
gri pis virusis hemaglutinini. es leqtinebi asruleben ganayofierebuli kver-
S-ti pis leqtini – b-galactozide-SemakavSire- cxujredis damcvelobiT funqcias – kvercxuj-
beli cxoveluri warmoSobis leqtini, rome- redi muiwvdomelia sxva spermatozoidebisaTvis.
lic monawileobs ujredi-ujredTan an uj- e. w. ebrionaluri leqtinebi, kvercxujredis
redi-matriqsi urTierTobaSi. ganviTarebis sxvadasxva etapze – dayofa, gast-
P-ti pis leqtini – manose-6-phosphate recep- rula,neirula,embriologebis monacemebiT – Za-
tori. lian mniSvnelovan rols asruleben normalu-
I-ti pis leqtini – miekuTvneba Ig-is supe- ri an anormuli organizmis formirebaSi.
rojaxs. aris Tu ara adamianis genetikuri daavade-
zogierT mecniers mohyavs aseTi azri, rom bebis safuZveli leqtinebis warmoqmnis an
virusebisTvis da baqteriuli virusebisTvis maTi funqciis defeqti.
– fagebisTvis maT zedapirze ganlagebuli radgan leqtinebi xasiaTdebian maRali
leqtinebi saWiroa imisaTvis, rom amorCevi- amorCeviTobiT, maT amCneven umcires sxvaobas
Tad daukavSirdnen mikro- da makroorganiz- naxSirwylebis struqturaSi, romlebic ganla-
mebis ijredebs da daainficiro isini. Yovel gebulia mikrobis ujredis kedelSi. magali-
SemTxvevaSi, gri pisa da sxva virusebisaTvis, Tad, eqsperimentSi isini uSecdomod amoicno-
romlebic iwveven eqsperimentalur simsivne- ben azotfiqsirebad baqteriebs – rizobiebs.
ebs, es naCvenebia sakmarisad sarwmunod. cilovani molekulis erT boloSi SeiZle-
zogierTi mikroorganizmis leqtinebi, mag. ba ganlagebuli iyos leqtinuri domeni, rome-
piris RruSi mobinadre streptokokebis, iwve- lic amoicnobs garkveul naxSirwyalis mole-
ven «kbilis qvis» warmoqmnas. kulas, xolo meore boloSi – romelime sxva
kvlevarebisTvis am leqtinebis codna domeni, romelic sxva funqcias asrulebs.
warmoadgens did Rirebulebas piris Rrus SedegadA leqtinebs SeuZliaT baqteriaze
daavadebebisagan dacvis sxvadasxva saSuale- zemoqmedebac. magaliTad, naCvenebia, rom zo-
bebis SeqmnisaTvis. gierTi leqtinebi aZliereben baqteria-simbi-
wvrili nawlavis mikroorganizmebis leq- ontebis azotfiqsirebis funqcias.
tinebi warmoadgenen simbioturi Tanaarsebo- mcenareuli warmoSobis leqtinebi agreT-
bis formas. es Zalian mniSvnelovania k/n traq- ve asruleben «imunologiur» xasiaTis funq-
tis ekologiis Seswavlis TvalsazrisiT (en- cias. mag. Mmcenareebis dacvaSi sokoebsa da
teritebis, disbaqteriozis mkurnalobaSi). inseqtebisagan, monawileoben e. w. qitinSema-
eWvgareSea agreTve leqtinebis roli hormo- kavSirebeli leqtinebi.
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 39
zogierti leqtini TviTon aavlens fungi- mamakacebsa da qalebs – prospeqtuli popula-
cidur da inseqticidur aqtivobas, sxvebi ami- ciuri kvlevis monawileebs Soris EPIC-Norfolk.
saTvis kooperireben fermentebTan (mag. qiti- mSl-is sawyisi (Tavdapirveli) done 946 in-
nazebTan). interess warmoadgens e. w. RIPs ( ri- farkt gadatanil pacientebis an 6 wlis ganmav-
bosome-inactivating proteins)-cilovani kompleqse- lobaSi garacvlil macientebze dakvirvebiT
bi, romelTac SeswevT unari ribosomebze ze- miRebuli monacemebi Seadares mSl-is dones
moqmedebis da maTi mwyobridan gamoyvanis. 1799 pacientSi, romelTac ar ganuviTardaT gid.
maT Soris gvxvdeba maRal toqsiurebi. mamakacebSi mSl-is done Seadgina 1.63 ng/mg-
leqtinebi maRalspecifiurni arian : maT ga- gid mqone pirebSi da 1.2 ng/mg- pirebSi sakont-
narCeven erTmaneTisagan ara mxolod monosaqa- rolo jgufidan. qalelebSi es sxvaoba iyo Za-
ridebs, aramed sxvadasxva oligosaqarideb- lian mcire 1.02 da 1.01 ng/mg Sesabamisad. C-reaq-
sac.Lleqtinebis rolis SeswavlaSi didi tiul cilaze gadaangariSebiT (gadasworebiT)
wvlili miuZRvis j. aSuels – janmrTelobis mamakacebSi gid-is ganviTrebis SefardebiTi
erovnuli institutidan da albert ainStai- Sansi Seadgina 1.59 mSl-s maqsimaluri monaceme-
nis saxelobis samedicino kolejidad,romleb- bisaTvis (me-4 kvartili) 1 kvartilTan Sedare-
mac 1968 w. eqsperimentSi sisxlis plazmis gan- biT. Qalebs Soris analogiuri damokidebule-
sazRvrul glikoproteinebs (gp) fermentatu- ba ar dadasturda. Avtorebi aRniSnaven: ar aris
lad moaSores sialis mJava, Semdeg es glikop- gamoricxululi, rom miRebuli monacemebi gar-
roteinebi Seuyvanes sacdel baWiebs. aRmoCnda, kveul wilad xsnis gid ganviTarebis riskis
rom sialis mJavis ar mqone glikoproteinebi sxvaobas mamakacebsa da qalebs Soris.
maleve qrebodnen sisxlidan, gansxvavebiT in- Tu gadavxedavT msoflios wamyvan bioteq-
taqtur molekilebisagan, romlebis garkveuli nologiur firmebs, romlebic biopreparatebis
drois ganmavlobaSi rCebodnen sisxlSi. sinTezs awarmoeben – SeiZleba Segvxdes leq-
rogorc gvaCvenes aSuelma da morelma, gp- tinebis didi CamonaTvali , maT Soris aris e.
ebi amTavreben TavianT arsebobas RviZlSi.si- w. moniSnuli leqtinebi da a. S. leqtinebi ga-
alis mJavis moSorebis Sedegad moiyeneba sxvadasxva genetikuri paTologiebis
- galaqtoza, normaSi miuwvdmeli qimiuri diagnostikisaTvis, zogierTi mkroorganizmis
SenaerTia, SiSvldeba da ukavSirdeba leq- identifikaciisaTvis, kvleviT saqmianobaSi.
tins hepatocitebis zedapirze. magram leqtinemi bioteqnologiaSi gamo-
SemdgomSi aRmoCnda, rom Tu gp-is moleku- iyeneba ufro prozaikul rolSic – specifi-
las sialis mJavasTan erTad galaqtozasac uri reagentis, romelic amorCeviTad ierTebs
movaSorebT, maSin gp-is sisxlidan gaqrobis ama Tu im rTul nivTierebas : glikoprotei-
siCqare normas ubrundeba. debs, hormonebs, sialoproteidebs da a.S. ase
am monacemebidan gamomdinare, gakeTda das- rom leqtinebis preparatebis meSveobiT Seg-
kvna, rom cilebis gverdiTi naxSirwylovani viZlia miviRoT ufro mniSvnelovani, ufro
jaWvebi SegviZlia gamoviyenod rogorc mar- Rirebuli nivTierebebi, romelic mZme daava-
kerebi im molekulebis, romlebic saboloo debebis mkurnalobaSi dagvexmareba.
jamSi qrebian sisxlidan da iSlebian. sakmaod prospeqtulia axali Taobis leq-
zedapiruli naxSirwylebis msgavsad, zedapi- tinebis Seqmna – -leqtinebisa da antisxeule-
ruli leqtinebic ganicdian cvlilebebs, uj- bis hibridebis, sxvadasxva qsovilebze zemoqme-
redis fiziologiuri da paTologiuri mdgo- debisaTvis, sadac leqtinebis zemoqmedeba ar
mareobis Sesabamisad. 1981 wels r. lotani da aris mavne. erT-erTi msgavsi cda awarmoa doq-
e. radi veismanis samecniero institutidan aR- tor andress engert-ma kiolnSi. Limfuri kvan-
moaCines – adamianisa da Tagvis simsivnuri uj- Zebis kibos samkurnalod man gamoiyena antis-
redebis zedapirze – leqtinebi, romlebic xeulebTan dakavSirebuli ricini. antisxeuli
normaluri ujredebis zedapirze ar iyo. amorCeviTad miitanda ricins – simsivnesTan.
SemdgomSi aRmoCnda, rom es leqtinebi me- Ra Tqma unda es mxolod pirveli nabijebia
tastazebis ganviTarebaSi monawileoben. leqtinebis medicinaSi gamoyenebis, magram, zus-
manoza-SemakavSirebeli leqtinebi (mSl-i) tad amitom is aseTi mniSvnelovania.
garkveul rols asruleben mamakacebSi gulis
iSemiuri daavadebis ganviTarebaSi. SratSi mSl- literatura:
s donis momateba asocirebulia gid-is ganviTa- 1. www.fit-area.com
rebis riskTan mamakacebSi da ara qalebSi. 2. www.medlinks.ru/article.php?sid=26720
rogorc cnobilia, mSl-i monawileobs 3. www.pereplet.ru/obrazovanie/stsoros/254.html
komplementis aqtivaciis reaqciaSi da mniSne- 4. bio-medicine.org
5 . w w w. c h e m n e t . r u / r u s / j o u r n a l s / m e m b r a -
lovan rols asrulebs organizmis imunuri
nes/22/ref0058.html
pasuxSi paTogenuri mikrobebis mimarT. 6. )0
.Y., 3 !
%.., )0
.Y.
doqtor t. keleri da misi kolegebi, ams-
. : =
., 1981.
terdamis samedicinoakademiur centridan, Ca- 7.
.3. )
0
//
atares prospeqtuli kvleva : )
. -* $* '
-
«SemTxveva-kontroli» SearebiT janmrTel +
*:. ., 1984. ". 1.
@__) otkb
40 ,fdidsf rfhlbjkjubf
maRali kvalifikaciis moWidaveebis
sawvrTno procesebis marTva
m.m.d. akad. z. kaxabriSvili piriqiT, rodesac farTod moixmareba sxva-
m.m.d. prof. akad. g. CaxunaSvili dasxva farmakologiuri saSualebebi da maT
Soris iseTi preparatebic ki, romlebic Sem-
m.m.d. akad. k. CaxunaSvili dgomSi iwveven sportsmenis organizmSi mra-
val paTologiur cvlilebebs.
Tanamedrove Widaobis saxeobebisaTvis da-
1992 wlidan saqarTvelo SeuerTda saer-
maxasiaTebeli fizikuri datvirTvebis mocu-
TaSoriso olimpiur moZraobas da gaxda mi-
loba praqtikulad uaxlovdeba adamianis or-
si sruluflebiani wevri, xolo 2002 wels xe-
ganizmis SesaZleblobaTa zRvars. Aaqedan ga-
li moewera antidopingur saerTaSoriso
modinare, saWiroa ara mxolod sportsmenTa
konvencias. aRniSnuli garemoeba avaldebu-
samedicino gamokvlevebi, aramed organizmis
lebs yvela pirovnebas, romelic erTiandeba,
funqciuri mdgomareobis dinamikis mudmivi
emzadeba an raime formiT monawileobs saer-
kontroli, risTvisac saWiroa axali saimedo
TaSoriso olimpiuri komitetis (IOC) egidiT
mecnieruli meTodebis Zieba specifikuri da
Catarebul SejibrebebSi, daemorCilos msof-
araspecifikuri funqciuri sinjebis Seqmnis
lios antidopinguri saagentos (WADA) same-
mizniT, rac xels SeuwyobsAsportsmenTa saw-
dicinio kodeqs.
vrTno procesis optimizirebas.
unda aRiniSnos, rom aucilebelia Camova-
sportsmenTa Sromisunarianobis zusti
yaliboT maRali kvalifikaciis moWidaveebis
gansazRvra da masze farmakologiuri saSua-
meTodika, romelic saSualebas mogvcems Seva-
lebebis dadebiTi efeqtebis gamovlena Tana-
fasoT specifikuri da araspecifikuri Sro-
medrove sportuli medicinis erT-erTi yve-
misunarianobis sxvadasxva maCvenebeli, maT
laze aqtualur problermaTa ricxvs gane-
safuZvelze movaxdinoT sawvrTno procesis
kuTvneba.
koreqcia da sportsmenTa arsebuli funqciu-
amasTan dakavSirebiT, saWiro xdeba orga-
ri SesaZleblobebis safuZvelze ganvsazRv-
nizmis da misi calkeuli sistemebis adapta-
roT saSejibro orTabrZolebis taqtika.
ciuri reaqciebis fiziologiur Tavisebure-
_ maRali kvalifikaciis moWidaveebis funq-
baTa specifikis, sxvadasxva mimarTulebis fi-
ciuri SesaZleblobebis efeqturi Sefaseba
zikuri datvirTvebisa da farmakologiuri
mWidro urTierTkavSirSia sportsmenTa momza-
saSualebebis organizmze zegavlenis gan-
debis fazebis SinaarsTan. mosamzadebeli eta-
sazRvra.Mmravalricxovani gamokvlevebiT
pis pirvel nawilSi mizanSewonilia kompleq-
dadgenilia, rom fizikuri wvrTnis gavleniT
suri samedicino gamokvlevebi, zogadi Sromi-
matulobs moWidavis organizmis funqciuri
sunarianobisa da maqsimaluri fizikuri Zalis
SesaZleblobebi, izrdeba rogorc aerobuli
sxvadasxva maCveneblebis gansazRvris mizniT.
Sromisunarianoba, aseve anaerobuli gliko-
_ sawvrTno procesSi anaerobuli varji-
zuri da anaerobuli alaqtaturi simZlavre-
Sebis CarTvisTanave mniSvnelovnad izrdeba
ebi. amasTan erTad, Tanamedrove sportuli
im specifiuri funqciuri sinjebis gamoyene-
medicines praqtika mowmobs, rom fiziologi-
bis aucilebloba, romlebic maqsimalurad
uri normis farglebSic ki SesaZlebelia fi-
iTvaliswineben konkretuli saxeobis orTab-
zikuri datvirTvebis iseTi reJimebis gamoye-
rZolebisaTvis damaxasiaTebel fiziologi-
neba, romelic ar gamoiwvevs moWidaveTa or-
ur Taviseburebebs.
ganizmis gamofitvas da saSualebas mogvcems
_ aseve gansakuTrebuli yuradReba unda
mivaRwioT momzadebis mocemuli etapebisaT-
gamaxvildes moWidaveebis gul-sisxlZarRvTa
vis dasaxul mizans.
sistemis adaptaciisa da morfologiuri pa-
Tanamedrove maRali sportuli Sedegebis
rametrebis kontrolze, sportsmenTa asakisa
miRwevis rTul gzaze farTod gamoiyeneba
da sportuli staJis gaTvaliswinebiT.
sxvadasxva farmakologiuri saSualebebi da
_ sportis iseT saxeobaSi, rogorc aris
biologiurad aqtiuri danamatebi (bad.) am
Widaoba, warmoudgenelia raime seriozul
TvalsazrisiT arsebobs ori ukiduresad
warmatebaze fiqri, maRali teqnologoiebisa
mcdari azri. erTi _ rodesac sportsmenTa
d im kompiuteruli programebis gareSe, rom-
momzadebaSi mTlianad uaryofilia farmako-
lebic saSualebas gvaZleven Tvalyuri va-
logiur saSualebaTa gamoyeneba da meore _
devnoT sportsmenebis ara mxolod mimdinare
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 41
funqciur SesaZleblobebs, aramed vivarau- des biologiurad aqtiuri kvebiTi danamate-
doT organizmis energetikuli uzrunvelyo- bis da farmakologiuri saSualebebis anti-
fis mosalodneli disbalansi. dopingur xasiaTze, maTi miRebis aucileblo-
_ maRali kvalifikaciis moWidaveebis or- bis urTierTkavSirze sportsmenTa momzade-
ganizmis funqcionirebis, ekonomiurobisa da bis sxvadasxva etapTan.
simZlavris Tvisebebis amaRlebisa da Senar- da bolos mraval avtorTa gamokvlevebis
CunebisaTvis aucilebelia gamoyenebul iqnas Sedegebi naTlad miuTiTebs farmakologiuri
kvebiTi substratebi, kvebiTi danamatebi da saSualebebisa apivitis, apikoris, apipulmos,
biologiurad aqtiuri nivTierebebi, zogadi apihepatisa da sxvaTa biologiurad aqtiuri
da specifiuri fizikuri Sromisunarianobis kvebiTi danamatebis `iveriulis~ da sxvaTa da-
optimizaciis mizniT; Tumca moWidaveebis da- debiT efeqtebze maRali kvalifikaciis moWida-
Zabuli saSejibro ganrigis gaTvaliswine- veebis zogad da specifiur Sromisunarianoba-
biT, verc farmakologiuri saSualebebis ga- ze, maTi racionalurad gamoyenebis SemTxveva-
moyenebas avicilebT Tavidan. Aam SemTxvevaSi Si, WADA-s da saerTaSoriso olimpiuri komi-
gansakuTrebuli yuradReba unda gamaxvil- tetis samedicino kodeqsis gaTvaliswinebiT.
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 51
mimoxilva bacillus reuteri-s did rols axal-
axlo warsulSi Catarda 6 Tviani kvleva Sobilebis nawlavuri kolikebis TerapiaSi.
gaRizianebuli nawlavis simptomebze probi- e.w. infantiluri nawlavuri kolika xSir
otikebis narevis moqmedebis Sesafaseblad. problemas warmoadgens sicocxlis pirveli
(Lactobacillus rhamnosus GG, L.rhamnosus Lc705, Tveebis dros, Tumca 70% SemTxvevaSi gvxvde-
Bifidobacterium breve Bb99 da Propioibacterium frudenre- ba funqciuri nawlavuri kolikebi. umetesad
ichii ssp. Shermanii JS). miRebul Sedegebze es kolika ar warmoadgens daavadebas. es
dayrdnobiT avtorebs gamoaqvT daskvna, rom Cvilis k.n.t-is axal garemos Seguebadobis
mkurnalobis es forma efeqturia gaRizia- Tanmdevia. infantiluri nawlavuri kolikis
nebuli nawlavis sindromis dros. Tu winaaRmdeg brZolis 40 welze meti gam-
mxedvelobaSi miviRebT imas, rom es daavade- ocdilebis miuxedavad, mecnierebi ver
ba farTodaa gavrcelebuli da ar arsebobs garkveulan, ra ufroa pirveladi: kolika Tu
misi samkurnalo efeqturi preparati, simp- nawlavis mikrofloris darRveva.
tomebis Semcirebamac ki SeiZleba dadebiTi
Sedegi gamoiRos janmrTelobis SenarCunebis prebiotikebi
TvalsazrisiT gansazRvreba: prebiotikebs miekuTvneba
israelis 14 pediatriul centrSi Cata- sakvebis gadaumuSavebadi ingredientebi, rom-
rebuli randomizirebuli kvlevis Sedegad lebic aumjobeseben janmrTelobas msxvil
Beer-Sheva-m demonstrireba gaukeTa kvebis nawlavSi mobinadre erTi an ramdenime jgu-
formulaSi Bifidobacterium lactis (BB-12) fis baqteriebis SerCeviTi zrdis stimu-
da Lactobacillus reuteri -is xangrZlivad laciis da/an metabolur aqtivobis xarjze.
miRebis efeqturobas respiratoruli daav- probiotikebis efeqturoba mdgomareobs
adebebis mqone bavSvebSi. axalSobilebs mni- imaSi, rom: isini aqveiTeben ganavlis PH-s;
Svnelovnad SeumcirdaT cxelebis xangrZ- aqveiTeben amiakis produqcias; aaqtiureben
livoba, diareis epizodebi gaxda xanmokle, imunitets; amcireben klostridiebis, kandid-
aseve Semcirda antibaqteriuli mkurnalobis ebis, listeriebis da a.S. zrdis potencials;
Cvenebebi. am kvlevaSi naCvenebi iqna laqto- 40-60%-iT zrdian sakvebidan Ca-is Sewovas;
bacilebis didi roli bifidobaqteriebTan aZliereben msxvili nawlavis epiTelis ener-
SedarebiT. gomomaragebas da regeneracias.
dabadebidan 2 kviris manZilze, dRenaklul prebiotikebis klasifikacia:
bavSvebSi praqtikulad ar arsebobs janmrTeli fruqtozo-oligosaqaridebi
ganviTarebisTvis da imunuri sistemis funq- inulini
cionaluri adaptaciisaTvis saWiro bifido-da galaqto-oligosaqaridebi
laqtobaqteriebi. "normaluri" mikrofloris laqtuloza
daqveiTeba da pirobiTpaTogenuri mikrobebis laqtitoli
kolonizacia mcire wonis axalSobilebSi, sxva dRevandlamde cudadaa Seswavlili iseTi
araxelsayrel garemoebebTan erTad, warmoad- prebiotikebis Tvisebebi, rogoricaa manozo,
gens manekrozebeli enterokolitis ganviTa- maltozo-, qsilozo- da glikozo-oligosaqa-
rebis safuZvels. bunebriv kvebasTan erTad ridebi. prebiotikebi warmoadgens obligatu-
probiotikebis gamoyeneba amcirebs am daavade- ri saqarolituri floris sakvebs da iyofa
bis ganviTarebis risks. mono-, oligo- da polisaqaridebad.
fineTSi Catarebuli randomizirebuli prebiotikad sakvebis komponentis klasifi-
kvlevebis Sedegebi aCvenebs, rom probiotike- cirebisTvis, igi unda xasiaTdebodes Semdegi
bis miReba dedebSi mSobiarobamde da axal- TvisebebiT: ar unda iSlebodes da absorbi-
SobilebSi dedis rZesTan erTad, dadebiTad rdebodes k.n.t-is zeda nawilebSi; unda SeiZ-
moqmedebs nawlavis imunitetis Camoyalibe- lebodes sasargeblo mikroorganizmebisaTvis
baSi cxovrebis pirveli wlis manZilze. IgM, misi seleqtiur substratad gamoyeneba maTi
IgA, da IgG-s saerTo done me-12-e Tveze ufro zrdis da metaboluri aqtivobis sastimula-
maRali iyo im bavSvebSi, romlebic imyofebo- ciod; unda SeeZlos nawlavuri mikrofloris
dnen ZuZuTi kvebaze da Rebulobdnen probi- Semadgenlobis normalizeba da adgilobrivi
otikebs. avtorebma daadgines, rom rZis zo- da sistemuri pasuxis inducireba mTliani
gierTi komponenti (CD14) warmoadgens pro- organizmis sakeTildReod.
biotiks da astimulirebs humorul imunur
reaqcias. oligosaqaridebi
turinis universitetis italieli mec- axalSobilis nawlavuri bifidofloris
nierebis bolo kvlevebi gviCvenebs acto- mniSvnelovan funqcias sakvebis boWkoebis-
@__) otkb
52 ,fdidsf rfhlbjkjubf
oligosaqaridebis fermentacia warmoadgens. pamba--para-amino-meTil-benzoinis mjava
sakvebis boWkoebis funqciebi farToa. mas (analogi ambene) pirobiTpaTogenuri baq-
miekuTvneba: bifidubaqteriebis da acidofil- teriebis da sokoebis proteolituri fer-
uri laqtobaqteriebis zrdis stimulacia; mentebis mainhibirebeli moqmedebiT, riTac
dedis rZis "bifidus-faqtori"; toqsikuri xels uwyobs bifido- da laqtofloris
produqtebis adsorbcia da maTi gamodevna zrdis stimulacias.
fekaliebis meSveobiT; energiis moTxovnile- lizocimi- axdens darRveuli mikrofloris
bis dakmayofileba 6-9%-iT; antioqsidanturi normalizebas. metad aqtiuria gramdadebiTi pa-
aqtivoba (nawlavis lorwovani garsis dacva Togenuri da pirobiTpaTogenuri baqteriebis
Tavisufali radikalebisagan); nawlavuri mimarT. lizocims axasiaTebs bifidogenuri,
mikroorganizmebisaTvis fiqsacis adgilebis imunomodulaciuri da anTebissawinaaRmdego
Seqmna, rac ganapirobebs sasargeblo nawla- moqmedeba. astimulirebs metabolur da re-
vuri mikrofloris ekologias; peristal- paratiul procesebs da eriTropoezs. aumjobe-
tikis gaZliereba. sebs saWmlis gadamuSavebas. zrdis organizmis
rezistentobas infeqciebisa da toqsinebis
inulini mimarT. avlens antibaqteriul moqmedebas da
inulini-polisaqaridia, romelsac Seicavs sinergizms mraval antibiotikTan.
georginebis da babuawveras bolqvebi da fes-
vebi. igi warmoadgens fruqtozans, vinaidan mimoxilva
misi hidrolizisas warmoiqmneba fruqtoza. mozrdil moxaliseebze Catarebuli ran-
inulini bifido- da laqto- baqteriebis domizirebuli kvlevebi adasturebs, rom
zrdis stimulaciasTan erTad amaRlebs Ca-is oligosaqaridebi, gansakuTrebiT fruqtozis
Sewovas msxvil nawlavSi, e.i. aqveiTebs osteo- SemcvelobiT, mastimulirebel gavlenas ax-
porozis risks, moqmedebs li pidebis metabo- denen msxvil nawlavSi bifido- da laqto-
lizmze, riTac mcirdeba gul-sisxlZarRvTa baqteriebis zrdaze.
sistemaSi aTerosklerozuli cvlilebebis oligosaqaridebi, N-acetilglukozaminis,
riski da SeiZleba aRkveTos II ti pis Saqriani glukozis, galaqtozis, fukozis oligomeris
diabetis ganviTarebac. arsebobs winaswari da sxva glikoproteinebis CaTvliT, rom-
monacemebi mis antikancerogenul efeqtzec. lebic dedis rZis mniSvnelovan nawils
Seadgenen, warmoadgens specifiur faqtors
laqtuloza bifidobaqteriebis zrdisaTvis.
laqtuloza-sinTezuri disaqaridia, rome- belgieli mecnierebis azriT, adreuli
loc ar gvxvdeba bunebaSi. masSi galaqtozis kvebis formulaSi inulin-is da galactooligosac-
yoveli molekula dakavSirebulia i-1,4- caride-s damateba proporciiT 1:9, (mTels neo-
kavSiriT fruqtozis molekulasTan. laqtu- natalur periodSi) aumjobesebs bifidoge-
loza msxvil nawlavSi ucvleli saxiT xvde- nur efeqts postnatalur da amcirebs ato-
ba (mxolod 0,25-2,0% Seiwoveba ucvleli sa- piuri diaTezis incidentebs gvian neona-
xiT wvril nawlavSi) da saqarolituri baq- taluri periodebSi.
teriebs sakveb substratad emsaxureba. pe- germaneli mecnierebis kvlevebSi dastur-
diatriaSi laqtuloza 40 welze metia deba prebiotikuri danamatebis imunomodula-
gamoiyeneba axalSobilebSi laqtobaqteri- toruli roli bavSvis postnatalur ganvi-
ebis zrdis stimulaciisTvis. TarebaSi ZuZuTi da xelovnuri kvebis dros.
preparati "dufalaki" SeiZleba gamoyeneb- italieli mkvlevarebis monacemebiT, kve-
uli iqnes nebismier asakSi prebiotikuri bis adreul formulaSi galacto-oligosac-
doziT-3 ml. dReSi rogorc profilaqtiki- charides da fructo-oligosaccarides Car-
saTvis, aseve disbiozis mkurnalobisaTvis Tva, ganapirobebs fekalur masaSi PH-is
probiotikebTan erTad. awevas, rasac mivyavarT paTogenuri mikro-
floris Semcirebamde.
sxva prebiotikebi CileSi, 140 bavSvze Catarabuli ormagi
kalciumis pantotenati monawileobs ujre- brma randomizirebuli kvleva adasturebs pre-
dis SemJavebis da acetilirebis procesebSi, biotikebis dadebiT rols antibaqteriuli Te-
naxSirwylovan da cximovan cvlaSi, ace- rapiis fonze actobacillus da ifidobacte-
tilqolinis sinTezSi, astimulirebs kortikos- rias populaciis zrdiT. kvebis formulaSi am
teroidebis warmoqmnas Tirkmelzeda jir- dros prebiotiki eniSnebodaT 21 dRiT
kvalSi, axdens bifidobaqteriebis utilizacias antibaqteriul mkurnalobasTan erTad da
da xels uwyobs maTi biomasis zrdas. SemdgomSi.
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 53
sinbiotikebi bilebSi, dadebiTad moqmedebs maT ganvi-
probiotikebis da prebiotikebis narevi Tarebaze cxovrebis pirvel TveebSi, magram
gaerTianebulia sinbiotikebis jgufSi, rom- saWiroa safuZvliani kvleva, riTac Sefa-
lebic sasargeblod moqmedeben adamianis sdeba nawlavis imunitetze moqmedi Soreuli
organizmze. aumjobeseben nawlavSi cocxali Sedegebi. amitom tavi unda SevikavoT maTi
baqteriuli danamatebis sicocxlisunari- rutinuli gamoyenebisagan.
anobas, gamZleobas da SerCeviTad astimul- aqedan gamomdinare: bolo aTwleulebSi,
ireben laqtobaqteriebis da bifidobaqte- Catarebuli uamravi kvlevebis Sedegad, pre-
riebis zrdas maTi metabolizmis aqtivaciiT. biotikebi, adreul kvebis formulaSi ukve
ruseTis federaciaSi aseTi saxis mxolod 20 welze metia gamoiyeneba iaponiaSi da
3 preparatia daregistrirebuli: biovestin- mxolod axlaxan daiwyo evropaSi misi ofi-
laqto (Seicavs bifidogenur faqtorebs cialuri danergva.
daB.bifidum, B.adolescenis, L.plantarum-os biomasas); gasaTvaliswinebelia dRenaklul bavSve-
maltidofilusi -(Seicavs maltodeqstrins da bSi maTi gamoyenebisas Soreuli Sedegebis
B.bifidum, B.adolescenis, L. bulgaricus-is biomasebs); riski
bifido-baki (Seicavs fruqtooligosaqari- dadebiTad SeiZleba CaiTvalos is faqti,
debs da bifidobaqteriebis da laqtobaci- rom bolo periodSi disbiozis problema
lebis kompleqss) klinicistebSi ganixileba saerTaSoriso
pro- da prebiotikebis gverdiTi efeqte- samedicino praqtikaSi miRebuli poziciidan.
bi miuxedavad uamravi kvlevebisa da kli- mniSvnelovan faqtorad SeiZleba miviC-
nikur medicinaSi am preparatebis gamoyenebis nioT, rom nawlavis mikrofloris normal-
50 welze meti gamocdilebisa, mainc rCeba izaciis gzebSi, pirvel rigSi ganixileba
Soreuli Sedegebis mxriv rigi gadauWreli pro- da prebiotikebi da ara bioTerapiuli
problemebi. agentebi, baqteriofagebi da antibiotikebi.
frangi gastroenterologebi ganixilaven
da amtkiceben probiotikebis 4 potenciur literatura
gverdiT efeqts: infeqciuri garTulebis 1) adamianis daavadebaTa saerTaSoriso
ganviTareba, mavne metabolitebis produqcia, klasifikacia (d.s.k-10)
zedmeti imunostimulacia, transgenuri reaq- 2)
: :, ($#. #.
erTerTi pirveli
qarTuli preparatebi
APININI APIPULMO apinini-apipulmo vTa sistemisa da kuWnawlavis traqtis funq-
warmoadgens ori biologiurad aqtiuri cias. 12. orsulobis da laqtaciis periodSi.
komponentebiT mdidari produqtis futkris 13. endokrinologiaSi: Saqriani diabetis da
nawarmisa da wiw- farisebri jirkvlis paTologiis dros. wina-
vovani seqstraq- aRmdeg Cvenebebi: individualuri autanloba
tis nazavs. gverdiTi movlenebi. gamovlenili ararisdo-
grZeli xorTu- zireba: 6 Tvidan 1 wlamde 1/4 abi 2-jerdRe-
misa da frenis Si; 1 wlidan 3 wlamde 1/3 abi samjer dReSi;
didi radiusis 3wlidan 6 wlamde 1 abi 3-jer dReSi. 6-dan 12
mqone qarTuli wlamde 1, 5 abi 3-jer dReSi; 12 wlidan 2 abi
futkris mier Seg- 3-jer dReSi; mkurnalobis kursi erTi Tve.
rovili yvavilis ganmeorebiTi kursi rekomendirebulia 3 Tve-
mtveri mdidaria Si erTxel. miRebis wesi: miiReba Wamamde 15
organizmis Sene- wuTiT adre, an Wamis dros. naxevari Wiqa
bis, ganviTarebisa wylis dayolebiT, an SeiZleba 13 sT-dan 15 sT-
da sicocxlisaT- mde, 17 sT-dan 19 sT-mde. eZleva eqimis daniS-
vis aucilebeli nulebiT.
nivTierebebiT: gamoSvebis forma: ori 30 tableti anif-
cilebiT (Seicavs lakoni, tabletebi Taflis aromatiT, ar aris
aminomJavebis 22 dafaruli saRebaviani garsiT.
saxeobas, maTgan 8 Senaxvis wesi: higroskopulia da inaxeba
Seucvlels), naje- mSral, gril adgilas, Senaxvis vada 1 weli.
ri da ujeri cxi-
movani mJavebiT, glikozidebiT, vitaminebiT APIKOR apikori
(A, B, C, D, PP, E, K, folismJava), fosfoterine- ori biologiurad aqtiuri komponentebiT
biT, rutiniT (sisxlZarRvis kedlis gamamag- mdidari produqtis fuktris nawarmisa da
rebeli bioflavinodi), mikro da makroele- yurZnis wi pwis nazavia. yurZnis wi pwa amci-
mentebiT (Fe, Zn, Cu, F). wiwvovani eqstraqti- rebs dabali simkvrivis li poproteidebs da
qlorofiliT. saerTod qolesterinis Semcvelobas sisxl-
gamoiyeneba: 1. mZime da xangrZlivi avadm- Si, ris Sedegadac aTe-
yofobis Semdgomi reabilitaciisaTvis. 2. go- rosklerozis prog-
nebrivi da fizikuri gadatvirTvisas, zoga- resireba ferxdeba.
domdgomareobis da nervuli sistemis gasaum- qarTuli fuktris
jobeseblad. mier Segrovili
3. parenteraluri kvebisas, vegetariane- yvavilis mtveri ki
lebisaTvis da maTTvis viskvebiT imuni- mdidaria organiz-
tets, gamoiyeneba imunodeficitis dros. ra- mis Senebis, ganviTa-
cionSic cxoveluri warmoSobis produqte- rebisa da sicocx-
bi mcirea; lisaTvis aucile-
4. aregulirebs. 5. aumjobesebs filtvebis beli nivTierebe-
ventilacias, maTSi Jangbadis miwodebas. 6. biT: cilebiT (Sei-
mwvave respiratoruli daavadebebis dros da cavs aminomJavebis
maTi profilaqtikis mizniT. 7. sasunTqi sis- 22 saxeobas, maTgan
temis 8 Seucvlels), naje-
anTebiTi daavadebebis dros: bronqitebi, ri da ujeri cximo-
pnevmoniebi, tuberkulozi. 8. qronikulidaR- vani mJavebiT, gli-
lilobissindromisdros. 9. antiradiaciuli kozidebiT, vitamine-
saSualebaa. 10. xels uwyobs mozardTa simaR- biT (A, B, C, D, PP, E,
leSi zrdas. 11. aumjobesebs gul-sisxlZarR- K, folismJava), fos-
@__) otkb
56 ,fdidsf rfhlbjkjubf
foterinebiT, rutiniT (sisxlZarRvis kedlis da inaxeba mSral, gril adgilas. Senaxvis va-
gamamagrebeli bioflavinoidi), mikro da mak- da 1 weli.
roelementebiT.
aumjobesebs cximovan cvlas, sisxlZarR- APIIKNOAPIHEPATI
vis kedelSi amcirebs qolesterins, aumjo- apipikno-apihepati
besebs mxedvelobas. xels uwyobs organiz- warmoadgens bunebriv naturalur mcenare-
mis gawmendas, wonaSi daklebas. aZlierebs ulkomponentTa jams: futkris nawarmi+wiw-
imunitets. vovanis eqstraqti+yurZnis wi pwa. superjanm-
xsnis nervul daZabulobas stresebis rTelobis eleqsi-
dros, organizms matebs tonuss (amagrebs ri mdidaria TiTq-
energiiT cximebis cvlis xarjze), aumjobe- mis yvela im bio-
sebs Zils. gamoaqvs toqsinebi. xsnis `paxme- logiurad aqtiu-
lias". ri komponentebiT,
aumjobesebs saWmlis monelebas, kuW-naw- romlebic aucile-
lavis traqtis, kuWis, RviZlis, elenTis funq- belia organizmis
cias. normaluri cxo-
gamoiyeneba: 1. bavSvebSi parenteraluri vel moqmedebisaT-
kvebisas; maTTvis vis kvebiT racionSic cxo- vis dajanmrTelo-
veluri warmoSobis produqtebi mcirea. 2. bis SenarCunebi-
imunitetis asawevad; qronikuli daRlilo- saTvis. esenia: ci-
bis sindromis dros; antiradiaciuli saSua- lebi (Seicavs ami-
lebaa. 3. gonebrivi da fizikuri gadatvirT- nomJavebis 22 saxe-
visas zogadi mdgomareobis da nervuli sis- obas, maTgan 8 Se-
temis gasaumjobeseblad. 4. Warbi wonis pro- ucvlels), aqtiuri
filaqtikisaTvis, wonaSi daklebis programa- li pidebi, maT So-
Si. 5. aTerosklerozis, gulis iSemiuri daa- ris ujeri cximo-
vadebebis, hi pertoniis profilaqtikisaTvis. vani mjavebi, gli-
6. axlomxedvelobisa da mxedvelobis simax- kozidebi, vitaminebi (A, B, C, D, PP, E, K, folis-
vilis daqveiTebis saprofilaqtikod. 7. Saq- mJava), rutini (sisxlZarRvis kedlis gamamag-
riani diabetis dros, rogorc damxmare saSu- rebel ibioflavinoidi), fosfoterinebi _
aleba. 8. vaJebis sqesobrivi momwifebis peri- maT Soris beta-sitosteroni, romelic gana-
odSi, mamakacebSidaqveiTebulisqesobriviaq- pirobebs organizmSi hormonaluri nivTiere-
tivobisas; 9. dermatitebis, gamelotebis, cxi- bebis sinTezs (meTiltest osteroni), tri-
movani cvlis darRvevis, RviZlis cximovani terpenovanioqsiolianolis mJava, mikroele-
distrofiis, RviZlis, Tirkmlis, kuW-nawlavis mentebi (Fe, Zn, Cu, F), wiwvovani eqstraqti -
traqtis daavadebebis dros. 10. klimaqterul qlorofili, yurZnis wi pwa da sxva.
periodSi. gamoiyeneba: profilaqtikuri miznebisaT-
individualuri autanloba gverdiTi mov- vis tonusisa da imunitetis asamaRleblad:
lenebi gamovlenili ar aris. dozireba: 6 fizikuri da gonebrivi gadaZabvis Semdeg or-
Tvidan 1 wlamde 1/4 abi 2-jer dReSi; 1 wli- ganizmis Sromisunarianobis aRsadgenad:
dan 3 wlamde 1/3 abi samjer dReSi; 3 wlidan xels uwyobs mozardebis simaRleSi zrdas;
6 wlamde 1 abi 3-jer dReSi; 6-dan 12 wlamde aumjobesebs organizmis cxovelmoqmedebas
1, 5 abi 3-jer dReSi; 12 wlidan 2 abi 3-jer da anelebs daberebis procesebs; aTeroskle-
dReSi; mkurnalobis kursi erTi Tve; ganmeo- rozis, gulis iSemiur daavadebebis, hi perto-
rebiTi kursi rekomendirebulia 3 TveSi er- niis profilaqtikisaTvis.
Txel axlomxedvelobisa da mxedvelobis simax-
miRebis wesia: Wamamde 15 wuTiT adre, an Wa- vilis daqveiTe bis saprofil aqtikod; Saq-
mis dros. naxevari Wiqa wylis dayolebiT, an riani diabetis dros, rogorc damxmare saSu-
SeiZleba da iSvas da moeyaros Tbil sakvebs. aleba. vaJebis sqesobrivi momwifebis period-
miRebis rekomendirebul ibiologiuri droa- Si, mamakacebSi da qveiTebuli sqesobrivi aq-
diliT9sT-10sT. 13 sT-dan 15 sT-mde, 17 sT-dan tivobisas; dermatitebis, gamelotebis, cximo-
19 sT-mde. eZlevaeqimisdaniSnulebiT. vanicvlisdarRvevis, RviZlis cximovani dist-
gamoSvebis forma: ori 30 tableti anif- rofiis, RviZlis, Tirkmlis, kuW-nawlavis
lakoni. tabletebi Taflis aromatiT. traqtis daavadebebis dros. aumjobesebs
Senaxvis wesi: preparati higroskopulia filtvebis ventilacias, maTSi Jangbadismiwo-
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 57
debas. sasunTqisistemisanTebiTi daavadebe- qarTuli futkari Tavisi frenis radiusiT,
bisdros. bronqitebi, pnevmoniebi, tuberkulo- anatomiuri da fiziologiuri Taviseburebe-
zi. qronikulidaRlilobissindromisdros. biT unikaluria msoflioSi amitomac mis mier
antiradiaciuli saSualeba. Segrovili produqtebi: yvavilis mtveri, futk-
winaaRmdeg Cvenebebi: individualuri autan- ris rZe,Tafli da a. S. mravalferovani da mdi-
loba. gverdiTi movlenebi: gamovlenili ar daria organizmis Senebis, zrdis, ganviTarebis,
aris. dozireba: 6 Tvidan 1 wlamde 1/4 abi 2-jer saerTod sicocxlisaTvis aucilebeli nivTie-
dReSi; 2 wlidan 2 wlamde 1/3 abi samjer dReSi; rebebiT. vitaminebiT, makro da mikro elemente-
3 wlidan mozrdilTaTvis 3 abi 3-jer dReSi. biT, aminomJavebiT. apiviti warmoadgens swored
mkurnalobis kursi erTi Tve. ganmeorebi- am bunebrivi, maRalxarisxovani Semadgenlobis
Ti kursi rekomendirebulia 3 TveSi erTxel. kompleqss.
SeiZleba daifSvnas da moeyaros Tbilsak- Cveneba:
vebs. miRebis rekomendirebuli biologiuri fizikuri da gonebrivi Sromisunariano-
droa diliT 9 sT-10 sT. 13 sT-dan 15 sT-mde, bis swrafi aRdgena da aqtivacia.
17sT-dan19sT-mde. eZleva eqimis daniStable-
mZime an xangrZlivi avadmyofobis Semd-
tis. gamoSvebis forma: ori 30 tabletiani f-
gomi reabilitacia.
lakoni. tabletebi Taflis aromatiT.
gasaxdomi dietis sqemaSi CarTva orga-
Senaxviswesi: preparati higroskopulia-
nizmis gamofitvis da SesaZlo garTulebebis
dainaxebamSral, griladgilas. Senaxvisvada
1 weli. rekomendirebulia saqarTvelos Tavidan asacileblad.
eqimTa asociaciismier. arisqarTuliwarmo simaRleSi zrdaSi xelis Sewyoba mo-
ebisbunebrivi, naturaluri kvebiTi dana ma- zardebisTvis.
ti, romelic akmayofilebssaerTaSoriso kuW-nawlavis traqtis daavadebebi, dis-
standartebis yvela zemkacr kriteriumebs. baqteriozi.
afTiaqi `parmafarmi" _ al. yazbegis gamzi- RviZlis daavadebebi, gansakuTrebiT
ri #8 (trans portis saministros gverdiT) BBda C hepatitebi.
t. 38-41-71; avlabari _ ciskris q. 7. prostatitebi, prostatis adenoma (CarT-
va kompleqsuri mkurnalobis sqemaSi).
APIVIT apiviti potenciis daqveiTeba.
Zala da energia janmrTeli, Zlieri sul farisebri jirkvlis paTologiebi.
isTvis rekomendirebulia saqarTvelos eqim- gul-sisxlZarRvTa sisgte-
Ta asociaciismier naturaluri mis daavadebebis kompleqsuri
srulfasovani kompleqsi mkurnalobis sqemaSi CarTva, gan-
* vitaminebi sakuTrebiT aTerosklerozis
* mineralebi progresirebis SesaCereblad, mi-
* aminomJavebi si profilaqtikisTvis (rogorc
preparati 6 Tvidan 1 wlam- antioqsidanti, antiagreganti,
de asakis bavSvebSi miiReba 1/4
imunuri sistemis koreqtori).
tabletis odenobiT 2-jer dRe-
pediatriuli praqtika.
Si.
1-dan 3 wlamde 1/3 table- orsuloba da laqtaciispe-
tis odenobiT 2-jerdReSi. riodi. (apivitis miRebiT uzrun-
3-dan 5 wlamde 1/2 table- velyobT janmrTel momavals).
tis odenobiT 2-jer dReSi. sportcmenebi (gansakuTre-
6-dan 12 wlisasakSi 1 tab- biT Zalebis swrafi aRdgenisaT-
letis odenobiT 2-jer dReSi. vis, swrafi reabilitaciisaTvis).
12-dan zeviT 2-3 tableti 2- aqvs uaryofiTi doping-testi,
jer dReSi. ris gamoc Tavisuflad SeiZleba
ganmeorebiTi kursis Cata- gamoyeneba Sejibrebis win.
reba rekomendirebulia 3 TveSi ukuCveneba:
erTxel, yoveli sezonis da- preparatSi Semavali kompo-
sawyisSi. nentebis mimarT momatebuli mgrZno-
orsulTaTvis 3 tableti diliT 3 Su- beloba.
adRisiT. apivitis dRiuri dozis miReba umjobe-
saWiroebis SemTxvevaSi dasaSvebia do- sia diliT an SuadRisas Wamamde 10-15 wuTiT
zis gaormageba. adre, an Wamis dros.
@__) otkb
58 ,fdidsf rfhlbjkjubf
test-kiTxvari eqimebisaTvis
!!*^8 cnhtgnjrjrekb afhbyubnbc cfvrehyf - !!(#8 vodfdt htcgbhfwbekb byatmwbbc lhjc fy-
kjl htrjvtylt,ekbf5 nbgbhtnekb cfiefkt,t,bc ufvj.tyt,bc xdtyt,ff5
f` rjnhbvjmcfpjkb ~,fmnhbyb7 ,bctgnjkb`9 f` lf,fkb ce,at,hbkbntnb ~#* uhflecb 2
*,` gtybwbkbybc ]ueabc ghtgfhfnt,b9 #*7% uhflecb`9
u` wtafkjcgjhbyt,b9 ,` vfqfkb ce,at,hbkbntnb ~#*7% uhflecb 2
l` fvbyjukbrjpblt,b8 #( uhflecb`9
*u` vfqfkb w[tkt,f ~#(7% uhflecb lf vtnb`9
!!**8 cohfavjvmvtlb ,hjymjlbkfnfnjht,bf5 l` .dtkf xfvjsdkbkb8
f` yji-gf9
,` teabkbyb9 ! ! ($ 8 v o df dt htcg b h fwb ekb b y atm wb b c itv s[ -
u` jhfkehb cfk,enfvjkb9 dtdfib mhjybrekfl bsdkt,f [dtkf7 se bc ufuh -
*l` cfbytmwbj tgbytahbyb9 ’tklf5
t` .dtkf xfvjsdkbkb8
f` * lqt9
,` !$ lqt9
!!*(8 cohfavjvmvtlb ,hjymjlbkfnfnjht,bc
u` @! lqt9
ufvj.tyt,bc gbhflfgbhb xdtyt,ff5
f` itntdbsb [fcbfsbc [dtkf9
*l` #_ lqt8
*,` fcsvjblehb cbylhjvb ceysmdbc ervfhb-
cj,bs9 !!(%8 gytdvjybbc ufydbsfht,bc hbcr-afmnjhbf5
u` fcsvjblehb cbylhjvb ceysmdbc ervfhb- f` flhtekb fcfrb9
cj,bc ufhtit9 ,‘lqtyfrkekj,f9
l` .dtkf xfvjsdkbkb8 u` jhufybpvbc uflfwbdt,f9
l` /bgjnhjabf9
!!*)8 ,hjymjlbkfnfnjht,c fh b.tyt,ty5 *t` .dtkf xfvjsdkbkb8
*f` @ sdtvlt fcfrib9
,` @ sdblfy ! okfvlt fcfrib9 !!(^8 gytdvjybbc cflbfuyjcnbrj rkbybrehb
u` ! okblfy % okfvlt fcfrib9 ybiyt,bf5
l` [es otkpt vtn fcfrib8 f` ntvgthfnehbc vjvfnt,f7 [dtkf7 e[db vihf-
kb [b[byb8
!!(_8 rhegbc cbylhjvbc 6 6 6-6| [fhbc[bc itvs[ - ,` wbfyjpb w[dbh-nexbc fhtib7 ceysmdfib yt-
dtdfib gbhdtk hbuib ufvjb.tyt,f5 rysfijhbcb fhtt,bc vjyfobktj,f7 cdtkb vc[db-
*f` tgbytahbybc by/fkfwbf9 k,einerjdfyb [b[byb9
,` tgbytahbybc rfymdtif bytmwbf9 u` [dtkf7 w[dbhblfy e[db7 cthbjpekb ufvjyf-
u` /jhvjysthfgbf9 ltyb7 vihfkb [b[byb9
l` fynb,bjnbrsthfgbf8 *l` [dtkf7 ceysmdbc uf[ibht,f lf kjrfkehb
rhtgbnfwbf8
!!(!8 ceysmdbc ervfhbcj,bs vbvlbyfht fcs -
vjblehb ~j,cnhemwbekb` cbylhjvbc lhjc ht - !*(*8 @ oktvlt fcfrbc ,fdidt,ib ]vj-c vbth
rjvtylt,ekbf tgb ytahbybc _7!-ghjwtynbfyb [c - htrjvtylt,ekb fynbgbhtnbekb cfiefkt,ff5
yfhbc itvltub ljpbht,f5 f` fcgbhbyb9
*f` _7_! vk/ru-pt9 ,` fyfkubyb9
,` _7! vk/ru-pt9 *u` gfhfwtnfvjkb9
u` _7_! vk sbsjtek otkpt9 l` .dtkf xfvjsdkbkb8
l` _7! vk sbsjtek otkpt8
!!((8 vodfdt htcgbhfwbekb byatmwbbc lhjc @
!!(@8 cnhtgnjrjrehb afhbyubnbc gtybwbkb - sdtvlt fcfrbc ,fdidsf /jcgbnfkbpfwbbc xdtyt,ff5
ybs vrehyfkj,bc [fhuh’kbdj,f itflutyc5 f` rheyx[df9
f` % lqtc9 ,` vfqfkb w[tkt,f9
,` * lqtc9 u` rhegbc cbylhjvb9
*u` !_ lqtc9 l` fcsvjblehb cbylhjvb9
l` !$ lqtc8 *t` .dtkf xfvjsdkbkb8
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 59
!!()8 vodfdt htcgbhfwbekb byatmwbbc lhjc @ !!)^8 /tgfhbycf lf /bcnfvbyc ufvj.jac5
sdtpt vtnb fcfrbc ,fdidsf /jcgbnfkbpfwbbc f` ytbnhjabkb9
xdtyt,ff5 ,` kbvajwbnb9
f` rheyx[df9 *u` aj.bthb e]htlb ~vfcnjwbnb`9
,` rhegbc cbylhjvb9 l` gkfpvehb e]htlb9
u` rf[tmcbf9 t` .dtkf xfvjsdkbkb8
l` rjvehb vlujvfhtj,f9
*t` .dtkf xfvjsdkbkb8 !!)*8 kbvajwbnt,bcf lf gkfpvekb e]htlt -
,bc fmnbdj,fc shueyfdc5
! ! ) _ 8 . e hb c v o d f d t b y a t m w b b c r kb y b r e hb y b i f - f` ceghfcnbyb9
ybf5 *,` vtsbkghtlybpjkjyb ~eh,fpjyb`9
f` w[tkt,f9 u` lbujmcbyb9
,` .ehbc nrbdbkb9 l` nhtynfkb8
u` xbhmjdfyb ufvjyfltyb .ehblfy9
*l` .dtkf xfvjsdkbkb8 !!)(8 /tgfhbybc ufvj.jafc shueyfdc5
f` K dbnfvbyb9
!!)!8 .ehbc mhjybrekb byatmwbbc lbfuyjpb ,` rehfynbkb9
bcvtdf bv itvs[dtdfib7 se ufvjyfltyb .ehblfy *u` ltmcfvtnfpjyb9
uh’tklt,f5 l` nhtynfkb8
f` * lqt9
*,` !$ lqt9 !!))8 fyst,bs htfmwbfib fh vjyfobktj,c5
u` @! lqt9 f` shjv,jwbnb9
l` #_ lqt8 ,` gkfpvehb e]htlb9
u` kbvajwbnb9
UEKBCF LF CBC[KBC VBVJMWTDBC CBCNTVBC *l` vbjwbnb8
LFFDFLT,T,B8 HTDVFNBEKB LFFDFLT,T,B
!@__8 % okbc ,bzc fqtybiyt,f lfqkbkj,f7 vf -
!!)@8 rfhlbfkehb gfsjkjubbc hbcrbc ]ueac hw[tyf gfhrezbc gekcfwbbc uf’kbtht,f7 rfyrf -
fh vbtresdyt,bfy ,fdidt,b5 kb vfhw[ybd 6 6 ytrysfijhbc fhtib7 tru-pt vfhw -
f` vfhafybc cbylhjvbs9 [tyf gfhrezbc uflfndbhsdf8 htynutyjuhfvfpt 2
,` tkthc-lfykjc cbylhjvbs9 vwbht ohbc /bgthdj ktvbf7 vfhw[tyf gfhrezbc
u` lfvjrkt,ekb PQ bynthdfkbc cbylhjvbs9 /bgthnhjabf8 smdtyb obyfcofhb lbfuyjpbf5
*l` fkgjhnbc cbylhjvbs8 f` abkndbc fhnthbbc cntyjpb9
,` gfhrezsfijhbc ’ublbc ltatmnb9
!!)#8 cf[cht,bc lffdflt,t,b [ibhfl edbsfh - u` ce,fjhnekb cntyjpb9
lt,fs ,fdidt,c5 *l` qbf fhnthbekb ~,jnfkbc` cflbyfhb8
f` tmcelfwbeh-rfnfhekb lbfstpbs9
,` kbvaeh-/bgjgkfpbehb lbfstpbs9 !@_!8 fdflv.jac qbf fhnthbekb cflbyfhbs
*u` ythdek-fhshbnekb lbfstpbs9 fh f[fcbfst,c5
l` gthbyfnfkehb tywtafkjgfsbbs8 *f` gjkbwbntvbf9
,` vfhw[tyf gfhrezbc /bgthnhjabf9
!!)$8 uekbc gfsjkjubf evtntcfl dkbylt,f5 u` abkndbc fhnthbbc hrfkbc ufvjlhtrf hty-
f` ltnjyb-lt,ht-afyrjybc cbylhjvbc lhjc8 nutyjuhfvfpt9
*,` vfhafybc cbylhjvbc lhjc9 l` cbc[kbc vbvjmwtdbc vwbht ohbc /bgthdj-
u` fkgjhnbc cbylhjvbc lhjc9 ktvbf8
l` flhtyjutybnfkehb cbylhjvbc lhjc8
!@_@8 fdflv.jac qbf ufybthb fhnthbekb cf -
!!)%8 jhufybpvbc flfgnfwbbc ghjwtcib vjyf - lbyhbs ghfmnbrekfl fh edkbylt,f5
obktj,c5 f` uekbc cf’uthb ufafynekb lf uf’kbtht,ekb9
f` sbhrvtkptlf ]bhrdfkb9 ,` uekvrthlbc fvj,thdf uekbc cfghjtmwbj
,` /bgjsfkfvecb9 fhtib vfhw[ybd9
u` /bgjabpb9 u` ’hfdbcvfudfhb [vfehb9
*l` .dtkf xfvjsdkbkb8 *l` wbfyjpb lf ljkbc 3]j[bcvfudfhb sbst,b48
@__) otkb
60 ,fdidsf rfhlbjkjubf
!@_#8 fdflv.jac qbf fhnthbekb cflbyhbs7 !@!!8 afkjc ntnhflfc fh f[fcbfst,c5
hjujhw otcb7 fh edbsfhlt,f5 f` b’ekt,bs vlt,fhtj,f9
f` ,fmnthbekb tyljrfhlbnb9 ,` wbfyjpbc v’bvt itntdt,b9
,` abkndbc itiegt,f9 *u` ecbvgnjvj vbvlbyfhtj,f9
u` uekbc ervfhbcj,f9 l` ~ljkbc ]j[bcvfudfhb` sbst,b9
*l` mjiby-wbfyjpbc itntdt,b8 t` gjkbwbntvbf8
!@_(8 gfhrezsfijhbc ’ublbc ltatmnbc lhjc !@!^8 cbcntvehb obstkb vukehfc cflbfuyjc -
iebkbc vfmcbvfkehb [vbfyj,f dkbylt,f5 nb r j l . d t kf p t b y a j h v f w b e kb f u f y b c f pq d h j c 5
f` uekbc vodthdfkpt9 f` A bveyjukj,ekbyt,b9
,` abkndbc fhnthbfpt9 ,` M bveyjukj,ekbyt,b9
*u` vrthlbc ’dkbc vfhw[ybd 6 6 6-6| ytrysfijhbc u` /tvjukj,byb9
fhtib9 *l` fynbc[tekt,b lyv-bc vbvfhs9
l` vrthlbc ’dkbc ptlf vtcfvtlpt8 t` fhw thsb fqybiyekb8
!@_)8 [ibhb gytdvjybt,b fh f[fcbfst,c5 !@!*8 cbcntvehb obstkb vukehfc lhjc uflf -
f` fnhbjdtynhbrekeh rjveybrfwbfc9 vo.dtnb lbfuyjcnbrehb vybidytkj,f tybzt,f5
,` gfhrezsfijhbc ’ublbc ltatmnc9 f` bveyjukj,ekbyt,bc vjvfnt,fc9
*u` afkjc ntnhflfc9 ,` lbcghjntbytvbfc9
l` obyfueksfijhbc ’ublbc ltatmnc8 *u` LE-e]htlt,bc fhct,j,fc9
l` tlc-bc vjvfnt,fc8
!@!_8 afkjcntnhflbc .dtkfpt [ibhb ufhse -
kt,ff5 !@!(8 dtutythbc uhfyekjvfnjpbc lhjc bidbfsbf5
f` ,fmnthekb tyljrfhlbnb9 f` cfceysmb upt,bc lfpbfyt,f9
*,` cbc[k’fhqdsf shjv,jpb9 ,` ytahjgfsbf9
u` abkndbc itiegt,f9 u` w[dbh-[f[bc lfpbfyt,f9
l` cbc[kbc ltyf8 *l` wtynhfkehb ythdekb cbcntvbc lfpbfyt,f8
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 61
!@!)8 crkthjlthvbfc .dtkfpt vtnfl f[fcbfst,c5 !@@*8 htdvfnbpvbc ’bhbsflb lbfuyjcnbrehb
f` qdb’kbc lfpbfyt,f9 rhbnthbevbf5
,` rfhlbjgfsbf9 f` rthjdfyb byatmwbf9
u` ytahjgfsbf9 *,` rfhlbnb9
*l` rfybc lfpbfyt,f8 u` cfthsj cbcecnt9
l` fhshfkubf8
!@@_8 lthvfnjvbjpbnc .dtkfpt vtnfl f[fcb -
fst,c5 !@@(8 htdvfnbek ghjwtcpt fh vbesbst,c5
f` htbyjc cbylhjvb9 f` ktbrjwbnjpb9
*,` reyst,bc utythfkbpt,ekb lfpbfyt,f9 ,` tlc-bc vjvfnt,f9
u` ytbhjgfsbf9 *u` kbvajwbnjpb9
l` ytahjgfsbf8 l` shjv,jwbnjpb8
!@@!8 htdvfnjblek fhshbnc f[fcbfst,c5 !@@)8 htdvfnbpvbc v’bvt itntdbc itvltu evt -
f` w[tkt,f9 ntcfl dkbylt,f5
,` gthbrfhlbnb9 f` bpjkbht,ekb vbjrfhlbnb9
u` kbvaehb ]bhrdkt,bc uflblt,f9 ,` bpjkbht,ekb gthbrfhlbnb9
l` tlc-b ^_ vv/cs9 u` bpjkbht,ekb tyljrfhlbnb9
*t` .dtkf xfvjsdkbkb8 *l` tyljvbjrfhlbnb8
!@@@8 htdvfnjbleh fhshbnc fh f[fcbfst,c5 !@#_8 htdvfnbpvbc cflbfuyjcnbrjl .dtkfpt
f` vwbht cf[cht,bc lfpbfyt,f9 lblb vybidytkj,f tybzt,f5
,` 3lbkbc it,jzbkj,f49 *f` tyljvbjrfhlbnc9
u` fhshbnbc [fyu’kbdb vbvlbyfhtj,f9 ,` uflfnfybk fyubyfc9
*l` cf[cht,bc 3vahbyfdb4 nrbdbkt,b9 u` lbcghjntbytvbfc9
t` .dtkf xfvjsdkbkb8 l` rdfy’jdfy thbstvfc8
!@@#8 htdvfnjblek fhshbnc f[fcbfst,c5
!@#!8 htdvfnbekb tyljrfhlbnbc lhjc evt -
f` tyljrfhlbnb9
ntcfl pbfylt,f5
,` cf[cht,bc 3vahbyfdb4 nrbdbkt,b9
f` fjhnekb cfhmdtkb9
u` wbrkehb vbvlbyfhtj,f chekb lf cohfab
,` cfvrfhbfyb cfhmdtkb9
ereufydbsfht,bs9
*u` jhrfhbfyb cfhmdtkb9
*l` yfhxtyb ltajhvfwbt,b9
l` abkndbc fhnthbf8
t` .dtkf xfvjsdkbkb8
!@#@8 ,fdidt,ib it’tybkb uekbc vfyrbc ajh-
!@@$8 htdvfnbpvbc ufydbsfht,f itb’kt,f uf -
vbht,bc ’bhbsflb vbptpbf5
yfgbhj,jc5
f` ab,hjtkfcnjpb9
f` gbtkjytahbnvf9
,` cbcntvehb obstkb vukehf9
,` mjktwbcnbnvf9
*u` mhjybrekvf njypbkbnvf9 *u` htdvfnbpvb9
l` dekdjdfubybnvf8 l` ctacbcehb tyljrfhlbnb8
!@@%8 htdvfnek itntdfc [ibhfl oby ecoht,c5 !@##8 fjhnekb cfhmdkbc vrdtshfl ufvj[fne-
*f` cnhtgnjrjrekb byatmwbf9 kb ervfhbcj,bc itvs[dtdfib fhnthbekb oytdf5
,` nhfdvf9 f` yjhvbc afhukt,ibf9
u` ctacbcb9 ,` vfmcbvfkehb 2 lf,fkbf7 vbybvfkehb 2 vf-
l` yfokfdehb byatmwbf8 qfkb9
*u` cbcnjkehb 2 yjhvfkehb fy vfqfkbf7 lb-
! @ @ ^ 8 ht d v f nb p v b c ’ b h b s f l b l b f u y j c n b r eh b fcnjkehb 2 lf,fkb9
rhbnthbevbf5 l` [tkt,pt 2 vfqfkb7 at[t,pt 2 lf,fkb8
f` bveyjukj,ekbyt,bc nbnhbc vjvfnt,f9
,` f,ljvbyehb cbylhjvb9 !@#$8 vbnhfkehb ervfhbcj,bc lhjc cbcnj -
*u` gjkbfhshbnb9 kehb iebkb5
l` tru-pt lf,fkb T-r,bkb9 f` yfpb7 vjrkt7 fhfvelvbdbf9
t` .dtkf xfvjsdkbkb8 ,` e[tibf7 tgbwtynhbs | othnbkib9
@__) otkb
62 ,fdidsf rfhlbjkjubf
u` uf,vekbf7 v,thfdb7 lfrfdibht,ekb 6 nj- u` mjibyb9
ysfy7 | othnbkib vluhflbf7 fh mht,f9 l` lbaepehb wbfyjpb8
*l` uf,vekbf7 v,thfdb7 lfrfdibht,ekb 6 nj-
ysfy7 vluhflb vfmcbvevbs uekbc vodthdfkpt8 !@$@8 afkjc ntnhflbc lhjc fhfnbgbehbf5
f` thbshjwbnt,bc hfjltyj,bc vjvfnt,f9
!@#%8 htdvfnbekb itntdbc cfo.bc gthbjlib ,` htynutyjuhfvfpt uekbc nbgehb rjyabue-
vbpfyitojybkbf lfbybiyjc5 hfwbbc xhlbkbc fhct,j,f9
*f` gtybwbkbyb9 *u` vfhw[tyfuhfvf tru-pt9
,` wtgjhbyb9 l` vfh]dtyfuhfvf tru-pt8
u` ktdjvbwtnbyb9
l` ,bwbkbyb8 !@$#8 vjphlbkb fcfrbc ,fdidbc fjhnbc rjfh -
mnfwbfc fh f[fcbfst,c5
!@#^8 htdvfnbpvbc ,bwbkbyghjabkfmnbrfc f` sfdbc nrbdbkb9
bo.t,ty5 ,` sfd,hec[dtdf9
f` fv,ekfnjhbekfl7 cnfwbjyfhblfy ufvjot- u` cbcecnt at[t,ib9
hbc itvltu9 *l` vblhtrbkt,f cfceysmb cbcntvbc [ibhb
,` cfyfnjhbevib9 lffdflt,bcflvb8
*u` cnfwbjyfhib7 lffdflt,bc fmnbeh afpfib9
l` fv,ekfnjhbekfl7 cfyfnjhbevblfy ufvj- !@$$8 qbf fhnthbekb cflbyfhbc fhct,j,fc fh
othbc itvltu8 f[fcbfst,c5
f` abpbreh ufydbsfht,fib xfvjhxtyf9
!@#*8 fhfcnthjblekb fyst,cfobyffqvltuj ,` rfybc cfafhdtkbc cbathvrhsfkt9
ghtgfhfnt,b fh fhbc htrjvtylt,ekb5 *u` fhnthbekb ~cbcnjkehb` oytdbc itvwbht,f9
f` htdvfnbpvbc lhjc9 l` vblhtrbkt,f cfceysmb jhufyjt,bc [ibhb
,` htdvfnjblehb fhshbnbc lhjc9 lffdflt,t,bcflvb8
*u` dthk/jabc lffdflt,bc lhjc9
!@$%8 qbf fhnthbekb cflbyfhbc fhct,j,fc
l` gjcnnhfdvekb fhshbnbc lhjc8
f[fcbfst,c5
f` uf[fyu’kbdt,ekb cbcnjkehb iebkb ue-
!@#(8 gtybwbkbybc vbvfhs fkthubbc itvs[dt -
kbc vodthdfkpt9
dfib eybiyfdty5
,` lbfcnjkehb iebkb uekbc vodthdfkpt9
f` fvgbwbkbyc9
u` cbcnjkehb iebkb uekbc ae’tcsfy9
,` ,bwbkbyc9
*l` cbcnjkeh-lbfcnjkehb iebkb 6 6 ytrysf-
u` jmcfwbkbyc9
ijhbc fhtib vrthlbc ’dkbc vfhw[ybd8
*l` thbshjvbwbyc8
!@$^8 obyfueksfijhbc ’ublbc ltatmnbc lhjc
!@#)8 afkjc ntnhflfc fh f[fcbfst,c5 cbcnjkehb iebkb .dtkfpt erts vjbcvbyt,f5
f` mjibyb9 f` uekbc vodthdfkpt9
*,` [dtkf mfabfyb yf[dtkbs9 ,` | othnbkib9
u` wbfyjpb9 u` 6 6 ytrysfijhbc fhtib vrthlbc ’dkbc vf-
l` abpbreh ufydbsfht,fib xfvjhxtyf8 h]dybd9
*l` 6 6 ytrysfijhbc fhtib vrthlbc ’dkbc vfhw[ybd8
!@$_8 uekbc sfylf.jkbkb vfyrbc ufydbsfht,bc
[tkitvo.j, afmnjhfl fh itb’kt,f xfbsdfkjc5 !@$*8 gfhrezsfijhbc ’ublbc ltatmnbc lhjc
f` ltlbc fyfvytpib ghjatcbekb vfdyt afmnj- c bcnjkehb ieb kb . dtkf pt erts vjb cv b y t,f 5
ht,bc fhct,j,f9 f` uekbc vodthdfkpt8
,` ltlbc vbth jhcekj,bc gthbjlib cfvreh- *,` | othnbkib9
yfkofvkj cfiefkt,t,bc vbqt,f9 u` 6 6 ytrysfijhbc fhtib vrthlbc ’dkbc vfh]dybd9
l` 6 6 ytrysfijhbc fhtib vrthlbc ’dkbc vfhw[ybd8
*u` ltlbc ubytrjkjubehb lffdflt,t,b jh-
cekj,bc gthbjlib9 !@$(8 ab,hjtkfcnjpbc ’bhbsfl rkbybreh
l` f[kj yfstcfdt,bc fhct,j,f7 hjvkt,cfw ufvjdkbyt,fc fh ofhvjflutyc5
fmds uekbc sfylf.jkbkb vfyrb8 f` rfybc cfafhdtkbc cbathvrhsfkt9
,` frhjwbfyjpb9
!@$!8 afkjc ntnhflfc fh f[fcbfst,c5 *u` abkndt,ib vjcvtybs odhbk,einerjdfyb
f` abpbreh ufydbsfht,fib xfvjhxtyf9 [b[byb9
*,` iebkbc fhfhct,j,f9 l` uekbc cfpqdht,bc uflblt,f8
@__) otkb
,fdidsf rfhlbjkjubf 63
!@$)8 /bgthnjyekb nbgbc dtutnjcbc[k’fhq - u` gekcbc vrdtshb uf[ibht,bc itntdbs9
djdfyb lbcnjybbc itvs[dtdfib lbathtywbfke - l` xfceysmdbcfc gekcbc vrdtshb itvwbht,bs
hb lbfuyjpb fewb kt,kfl eylf ufnfhltc5 fy ufmhj,bs7 fvjceysmdbcfc 2 uf[ibht,bs8
f` lthvfnjvbjpbnsfy9
*,` tyljrhbyjgfsbfcsfy9 !@%*8 gekcbc ~vf]bcwtvbc` ufmhj,f f[fcbf -
u` ne,threkjpsfy9 st,c5
l` htdvfnbpvsfy8 f` tmcnhfcbcnjkbfc9
,` gfhjmcbpvek nfmbrfhlbfc9
!@%_8 mjhtfc fh f[fcbfst,c5
u` gfhfljmcek vf]bcwtvfc .bdfyf [dtkbc it-
f` mfjnehb vj’hfj,f9
ntdbc lhjc8
,` rjjhlbyfwbbc lfhqdtdf9
*u` cf[bc ythdbc gfhtpb9 *l` vjwbvwbvt ~gfhrezjdfy` fhbnvbfc8
l` [tkothbc itwdkf8
!@%(8 lbfcnjkehb rfyrfkb ~3rfnbc rheneyb4`
! @ % ! 8 h t d vj r f hlb nc f h f [ f c b f st ,c 5 uekbc vodthdfkpt f[fcbfst,c5
*f` tktysbc uflblt,f9 f` vbnhfkehb cfhmdkbc ervfhbcj,fc9
,` uekbc cfpqdht,bc uflblt,f9 *,` vbnhfkeh cntyjpc9
u` uf[fyuh’kbdt,ekb v,thfdb cbcnjkehb u` fjhnek cntyjpc9
iebkb uekbc vodthdfkpt9 l` obyfueksfijhbc ’ublbc ltatmnc9
l` uekbc njyt,bc vj.het,f8 t` fjhnbc rjfhmnfwbfc8