Sunteți pe pagina 1din 266

5

ACADEMIA
Tbilisis saxelmwifo
samxatvro akademia
5

ACADEMIA
Tbilisis apolon quTaTelaZis
saxelobis saxelmwifo
samxatvro akademia

2 0 1 6 - 2 0 1 7
Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
TBILISI STATE ACADEMY OF ART

redaqtori
marine bulia

saredaqcio sabWo
gia guguSvili, dimitri TumaniSvili, gia buRaZe,
vaxtang liCeli, nino RaRaniZe, nino WoRoSvili,
nana kupraSvili, ana kldiaSvili, irina elizbaraSvili,
mzia janjalia, maia mania, liana anTelava
dizaini
Tamaz varvariZe
kompiuteruli uzrunvelyofa
irma liparteliani

Editor
Marina Bulia

Editorial Board
Gia Gugushvili, Dimitri Tumanishvili, Gia Bugadze,
Vakhtang Licheli, Nino Gaganidze, Nino Tchogoshvili,
Nana Kuprashvili, Anna Kldiashvili, Irina Elizbarashvili,
Mzia Janjalia, Maia Mania, Liana Antelava

Design
Tamaz Varvaridze

Computer services provided


Irma Liparteliani

garekanze guram wibaxaSvili, firosmani, fotoseria `ganmartebani~


Front Cover Guram Tsibakhashvili, Phirosmani, photo series „Definitions“

www.art.edu.ge
Tssa, 2017
TSAA, 2017

ISSN 1512-0899
S i n a a r s i
CO N T E N T S

5 Tamar xundaZe
liturgiuli Tematika Sua saukuneebis
qarTul reliefebze
14 Tamar Khundadze
Liturgical Themes on the Middle Age Reliefs of Georgia
20 ekaterine kvaWataZe
Sua saukuneebis qarTuli safasado qandakebis
Tavisebureba da misi mimarTeba aRmosavlur da
dasavlur qristianul ZeglebTan
28 Ekaterine Kvachatadze
Correlation Between the Medieval Architecture and Sculpture in the
Context of Eastern and Western Christian Examples
35 Tamar dadiani
mxedari wminda giorgis amsaxveli reliefuri
kompozicia gadaRma genduSidan
39 Tamar Dadiani
Relief Composition of St. George the Rider from the Gagma Gendushi
(The Other Gendushi)
43 dimitri TumaniSvili
Tbilisis arqiteqturis istoriidan
57 Dimitri Tumanishvili
From the History of Tbilisi Architecture
62 nana yifiani
cota ram zdaneviCebze
71 Nana Kipiani
Few Words About the Brothers Zdanevich
77 qeTevan SavguliZe
HOOPLAA... TamaSi drosa da sivrcesTan
83 Ketevan Shavgulidze
Hoopla... The Game of Time and Space
86 naTia ramiSvili
`vitrinis“ iqiT dalagebuli sagnebi
93 Natia Ramishvili
Objects Beyond the “Vitrine”
99 samson leJava
sicocxlis xis fenomeni qarTul mxatvrobaSi
101 Samson Lezhava
Motive of the „Tree of Life“ in Georgian Painting
102 ekaterine baRdavaZe
qali tvirTiT bewvis xidze (ekaterine baRdavaZe)
112 Ekaterine Bagdavadze
Woman with Baggage on the Rope Bridge (Ekaterine Bagdavadze)
116 ana kldiaSvili
postmodernistuli midgoma Tu teqnogenuri epoqis axali
paradigma?! (m. abramoviCis performansi The Artist is Present)
123 Ana Kldiashvili
The Post-modernist Approach or a Shift of the Paradigm in the Technological
Epoch?! (Performance piece by Marina Abramović: The Artist is Present)
127 inga (klara) qaraia
saxviTi xelovnebis gamofenebis interpretacia
Tanamedrove muzeumebSi
135 Inga (Klara) Karaia
Interpretation of Art Exhibitions in the Museums of the 21st century
144 liana anTelava
miqelanjelos msoflgancdisa da mxatvruli formis
korelacia Pietà-s Temis magaliTze
157 Liana Antelava
The Correlation of Michelangelo’s Weltanschauung and the Forms of His
Artistic Expression on the Example of Pietà
160 nana inwkirveli
q. Tbilisi, ialbuzis quCa #
nagebobis istoriul-arqiteqturuli kvlevebis dros
gamovlenili siaxleebi da 2015-2016 ww. reabilitacia
Tanamedrove teqnologiebis gamoyenebiT
162 Nana Intskirveli
Tbilisi, 18 Ialbuzi Street
The Findings of Historic and Architectural Study of the Building and the
Rehabilitation Works with the Use of Modern Technologies (2015-2016)
168 lela iakobiSvili-firaliSvili
aris da ara aris ra – anu fotos ambavi
175 Lela Piaralishvili
Once Upon a Time or a Story of a Photo
178 naTia wulukiZe
fotografia, rogorc post da paraleluri realoba.
sinamdvile VS simarTle
189 Natia Tsulukidze
Photography as Post and Parallel Reality. Reality vs Truth
195 ana nemsaZe
miTi Tanamedrove kulturaSi
198 Anna Nemsadze
Myth in Contemporary Culture
201 giorgi iaSvili
`tera sigilata~-s teqnologia da misi gamoyenebis
meTodi adgilobrivi Tixebis safuZvelze
211 George Iashvili
Terra Sigillata Technology and Its Modern Application,
Based on Local Clays
219 TinaTin kldiaSvili
Zveli qarTuli lurji sufrebi da moCiTuli qsovilebi
222 Tinatin Kldiashhvili
Georgian Traditional Blue Tablecloths and Printed Textiles
239 nino mgalobliSvili
dizain-ganaTlebis koncefciis sakiTxi postsabWoTa
qarTuli sazogadoebis socialur-kulturuli
transformaciebis pirobebSi
239 Nino Mgaloblishvili
Concept of Study of Design in the Process of Social and Cultural
Transformation of the Post-Soviet Georgian Society
240 giorgi Sengelia, mariam daviTaSvili
geometriuli modelirebis meTodebis
praqtikuli gamoyenebis gansxvavebuli aspeqtebi
249 Giorgi Shengelia, Mariam Davitashvili
Use of Different Aspects of Geometric Modeling Methods
250 giorgi darCiaSvili
instagramis roli fotografiaSi
254 George Darchiashvili
The Role-play of Instagram in Photography
Dèbut
271 TaTia TevdoraSvili
xes wm. barbares taZris moxatulobis xatweris
nimuSebTan mimarTebis Sesaxeb
277 Tatia Tevdorashvili
Comparison of the Icon Painting and Murals from the St. Barbara Church in Khe
5

Tamar xundaZe
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

liturgiuli Tematika
Sua saukuneebis qarTul reliefebze*

qQ ristianuli xelovnebis yoveli forma – taZari, mis sivrceSi ganTavsebuli kanke-


li, trapezi, embazi, eklesiis kedlebze warmodgenili reliefuri Tu ferweruli
gamosaxulebebi RmrTismsaxurebis Semadgeneli nawilia. yY ovel maTgans Tavisi Rrma
simbolur-sakraluri mniSvneloba aqvs da aqtiurad monawileobs ama Tu im saekle-
sio ritualSi. bunebrivia, rom saRmrTismsaxuro sivrceSi arsebul wminda weri-
lisa Tu wmindanTa cxovrebis siuJetebze Seqmnil kompoziciebs Soris, gvxvdeba
saeklesio msaxurebis amsaxveli scenebic. winamdebare werili Sua saukuneebis qar-
Tul taZarTa fasadebsa da kankelebze gamokveTil, liturgiul Temaze Seqmnil,
reliefur kompoziciebs Seexeba. am reliefebze warmodgenil figuraTa Sesamose-
lis, atributebis – saritualo nivTebis (barZim-feSxumi, sacecxluri, sanTeli,
sanawile, samwerobeli da sxv.), calkeul SemTxvevebSi, Tanmxlebi warwerebis mixe-
dviT, aseve, realur RmrTismsaxurebasTan da liturgiul teqstebTan Sedarebis
safuZvelze, SevecdebiT reliefebze gamosaxul pirTa sasuliero wodebisa da kom-
poziciaTa Sinaarsobrivi konteqstis dadgenas. aseve, reliefTa adgilmdebareobis
gaTvaliswinebiT, SesaZlebelia ganisazRvros maTi mniSvneloba saRmrTismsaxuro
praqtikaSi. Tumca, am kompoziciaTa zust identifikacias arTulebs, erTi mxriv,
Sua saukuneebis saxviTobis simbolur-mimniSnebadi, lakoniuri da ganzogadebuli
xasiaTi, meore mxriv ki, liturgiis, Jamiswirvis perioduli cvlileba droisa da
viTarebis Sesabamisad1.
saRmrTo liturgia umniSvnelovanesia saeklesio RmrTismsaxurebaTa Soris. am
dros sruldeba axali aRTqmis eklesiis udidesi saidumlo – wminda ziareba, evqa-
ristia, romelic TviT ieso qristem daadgina saidumlo serobaze (maTe 26, 26-29;
markozi 14, 22-25; luka 22, 19-20), jvarcmis wina dRes2. aziara ra mociqulebi iesom
misca maT aRTqma, rom isini am saidumlos aRsrulebiT gaixsenebdnen TavianT ufals
– `...amas hyofdiT mosaxseneblad Cemda~ (luka 22, 19; 1 kor. 11, 24). miuxedavad imi-
sa, rom droTa ganmavlobaSi am ritualis Sesrulebis formebma araerTi cvlileba
ganicada, mociqulTa xanidan dawyebuli, dRemde liturgiuli RmrTismsaxurebis
arsi – evqaristiuli saidumlos aRsruleba – purisa da Rvinis qristes sxeulad da
sisxlad gardaqmna da misi miRebis gziT, ufalTan SeerTeba – ucvlelia. aseve uc-
*
statia momzadda SoTa rusTavelis fondis mier dafinansebuli proeqtis – `Sua saukunee-
bis qarTuli qandakeba~ – farglebSi.
1
n. qajaia, basili kesarielis TxzulebaTa Zveli qarTuli Targmanebi, Tb., 1992, gv. 109.
2
wesi da gangeba saRmrTo liturRiisa – wirvisa, saqarTvelos eklesiis kalendari, Tb.,
1980, gv. 377.
6

vlelia liturgiis ZiriTadi struqtu- am evqaristiuli sagnebis gverdiT ga-


ra, misi msvlelobis Tanmimdevroba3. mosaxuli figurebi sasuliero pirebad
Sua saukuneebis qarTuli plastikis arian miCneulni7. marTalia, maT samosSi
uad­resi nimuSi, sadac liturgiis asaxva ar aris mkafiod gamoxatuli sasulie-
gvxvdeba aris webeldis kankeli (VII-VIII ro pirTa Sesamoselis niSnebi8, Tumca
ss)4, romlis ori nakluli fila saqarT- amgvari – welze sartyliani kvarTebi
velos erovnul muzeumSi, kankelis ram- mosavT sxieris kankelze (X s.) gamokv-
denime fragmenti ki, soxumis muzeumSia Til sasuliero pirebsa da angelozebs9.
daculi5. webeldis filebze gamokve- `mRvdeli sartyels Semoirtyams da war-
Tili Zveli da axali aRTqmis scenebi moTqvams: kurTxeul ars RmerTi, ro-
rTul ikonografiul programas qmnis. melman gare Semartya me Zali... (fs. 17,
erT-erT filaze (sur. 1), qveda, ganapira 33, 34) – es mzadyofnaa morCilebisa da
monakveTzeA warmodgenilia ori xeleba- msaxurebisTvis~10. amasTanave, isic ga-
pyrobili figura, maT gverdiT ki, sak- saTvaliswinebelia, rom adreul xanaSi
maod didi zomis, zedxediT gamosaxuli mRvdelmsaxurebs eklesiis sxva wevre-
bisagan sagangebod gansxvavebuli Sesa-
feSxumi sefiskverebiT da aseve mozr-
moseli ar hqondaT11. webeldis filaze
dili sura (sur. 2), rac pirdapir mianiS-
warmodgenili locviT xelebapyrobili
nebs evqaristiaze6. aqedan gamomdinare,
figura, romelic zomiT ufro didia,
3
wesi da gangeba saRmrTo liturRiisa.. gv. mRvdels unda ganasaxovnebdes, meore
377-395. ki, momcro zomisa, ufro dabali sasu-
4
Д. Айналов, Некоторые христианские памятники liero wodebis mqone diakvans. zomebSi
Кавказа, Археологические известия и заметки, т. III, gansxvavebis garda, maT wodeb­ riv xa-
вып. 7-8, М., 1895, gv. 233-243; Д. Айналов, Элли­нис­ risxze miuTiTebs am figuraTa qmedeba
тические основы византийского искусства, записки рус­
da atributebi – mRvdeli `xelis apyro-
ского археологического общества, т. XII, СПб., 1901,
gv. 202-203; g. CubinaSvili, qarTuli xelov-
bis locvas~ aRavlens – `ufalo Rmer-
nebis istoria, Tb., 1936, gv. 208-209; S. amira- To Cueno, apyrobai ese xelTa vedrebisa
naSvili, qarTuli xelovnebis istoria, Tb., Cuenisai Seiwire monaTa SenTagan~12. mis
1971, gv. 143-144; Р. Шмер­линг, Малые формы в архи­ Tavs zemoT qristianobis universaluri
тектуре средневековой Грузии, Тб., 1962, gv. 68-69; simbolo – jvari isaxeba, romelic aq, Se-
Н. Чубинашвили, Хандиси, Тб., 1978, gv. 86-90; n. ala-
daSvili, VIII-IX saukuneebis qvaze kveTili re- 7
iqve, gv. 76; N. Iamanidzé, Les Installations Liturgi-
liefebis adgili Sua saukuneebis qarTuli ques Sculptées des Églises de Géorgie (VIe-XIIIe siécles),
skulpturis ganviTarebaSi. saqarTvelos Bibliothéque De L’antiquité tardive, 15, Turnhout, 2010, gv.
siZveleni, #7-8, Tb., 2005, gv. 51-52; N. Iamanidzé, 24-25.
Les Installations Liturgiques Sculptées des Églises de Géor- 8
samosis mixedviT am figurebs l. xruSkova
gie (VIe-XIIIe siécles), Bibliothéque De L’antiquité tardive, 15,
saero pirebad, qtitorebad miiCnevs, Л. Хруш­
Turnhout, 2010, gv. 115-129; Л. Хрушкова, Скульптура
ко­ва, Скульптура средневековой... gv. 49-50.
средневековой Аб­хазии V-X вв., Тб., 1980; T. xundaZe,
9
T. dadiani, Sua saukuneebis reliefuri qan- N. Iamanidzé, Les Installations... gv. 24.
10
dakeba afxazeTSi, kulturuli memkvidreoba dekanozi a. uminski, saRmrTo liturgia,
okupaciis pirobebSi (samecniero konferen- Tb., 2014, gv. 22; qamris tarebis simbo­lur mni­
ciis masalebi), Tb., 2015, gv. 43-44. S­vnelobaze ix. Настольная книга Священнослужите-
5
webeldis kankelis filebi pirvelad gamo­aq­ ля, т. 4, М., 1983, gv. 140; Протоиерей А. Шмеман, Евха-
veyna p. uvarovam, romlis fotoebze ga­nir­Ceva ристия Таинство Царства, М., 2001, gv. 30.
11
amJamad dakarguli fragmentebi MAK (Материа- dekanozi a. uminski, saRmrTo liturgia...
лы по археологии Кавказа), Выр. IV, М., 1894, tab. VII, VIII. gv. 21.
6 12
n. aladaSvili, liturgiis asaxva saqarTvel­os n. qajaia, basili kesarielis... gv. 124, 138,
qvis reliefebze, ACADEMIA, t. II, Tb., 2001, gv. 76. 265, 281.
7

saZloa, eklesiis simboloc iyos, uflis gamo, SeiZleboda gvefiqra, rom webel-
vnebisac da gamoxnisac (rac saRmrTo dis reliefze asaxulia liturgiis pir-
liturgiaSia gamovlenili). diakvans ze­ veli nawili – kveTa anu `proskomidia~.
aRmarTul xelebSi sanTlebi uWiravs. proskomidia berZnulad motanas niSna-
sanTlis Wera diakvnis movaleobaa, rac vs, rac wirvis sawyis nawils Zveli tra-
araerTgzis dasturdeba liturgiul diciis gamo SerCa, roca mrevls wminda
teqstebSi, mag., kaTakmevelTa litur- ziarebisTvis puri (sefiskveri) da Rvi-
giaSi, `mcire Sesvlis~ dros diakvani no Tavad mohqonda taZarSi17. Tumca, ad-
sacecxluriT, saxarebiTa da sanTliT reul xanaSi morwmuneTa mier Sewirul
win uZRvis mRvdels – `aRiRos diakon- da SerCeul purs mTliani saxiT akur-
man sanTeli aRnTebuli da sacecxurni Txebdnen da misi daqucmaceba uSualod
da gamovides sakurTxevliT da dadges ziarebis win xdeboda; Semdgom eklesiis
Soris eklesiasa~13. sanTeli, romelic mamebma liturgiaSi Seitanes evqaris-
mcire gamosvlisas win uZRvis saxarebas, tiuli tarigis da sxva sefeebis kveTis
moaswavebs wminda ioane winamorbedsa ceremoniali. cnobas evqaristi­u­li ta-
da naTlismcemels da axali aRTqmis na- rigis Sesaxeb pirvelad vxvdeb­iT germane
Tels14. egeb, SemTxveviTi arc iyos, rom konstantinepolelis (VIII s) liturgiul
komentarebSi, tarigs imowmeben IX-X sau-
webeldis filaze liturgiuli scenis
kuneebSic, sabolood ki, evqaristiuli
zemoT `naTlisRebis~ kompo­ziciaa war-
tarigis rituali X-XII saukuneebSi Ca-
modgenili. Znelia zusti gan­sazRvra imi-
moyalibda18. eE . i. webeldis reliefebis
sa, saRrmTo liturgiis Tu romeli nawi- Seqmnis periodSi (VII-VIII ss) sefiskve-
lia asaxuli webeldis kankelis am kom- ris kveTa liturgiaSi jer ar unda yo-
poziciaSi. liturgiuli saxiTmetyve­ filiyo SemoRebuli, rac kidev ufro
leba mravalSriani da di­ namiuria, misi arTulebs am scenis identifikacias.
TiToeuli komponentis (sasuliero savaraudoa, rom webeldis filaze evqa-
pirTa qmedeba, taZris ar­ qiteqturuli ristiuli Temis ganzogadebuli, simbo-
nawilebi, saritualo sagnebi da sxv.) luri gadmocema ufroa, vidre saRmrTo
simboluri mniSvneloba icvleba Rmr- liturgiis romelime momentisa.
Tismsaxurebis procesSi. mRvdlis xe- liturgiuliTemagvxvdebakankelisfra-
lapyrobili locvac araerTxel srul- gmentebze soxumis midamoebidan (X s.)19.
deba wirvis msvlelobisas, mag., kveTis am kankelis ori nakluli fila saqar-
damTavrebis Semdeg15, kaTakmevelTa li- Tvelos erovnul muzeumSia daculi,
turgiis dros, aseve, wm. ZRvenis sakur- Tumca, arsebobs p. uvarovas Zveli fo-
Txevlad da gansawmendad suliwmidis toebic, romlebzec dakarguli nawi-
gadmovlenis savedrebelisa da ZRvenis lebi ganirCeva20. erT filaze TaRedSi
kurTxevis locvebis Semdeg, roca mRv- ganTavsebuli ori sasuliero piri da
deli xelapyrobiT asamaRlebels war- 17
iqve, gv. 378; n. qajaia, basili kesarielis...
moTqvams16. langarze dawyobili jer uk- gv. 120.
veTeli, daunawevrebeli sefiskverebisa 18
Настольная книга Священнослужителя, том 4... gv. 653;
da barZimis nacvlad, suris gamosaxvis n. qajaia, basili kesarielis... gv. 120-121.
19
13 Г. Алибегашвили, Рельефная плита из окресностей
iqve, gv. 123, 141, 262.
Сухуми, Сообщения А. Н. Грузинской ССР, Т. XII, № 8, Тб.,
14
wesi da gangeba saRmrTo liturRiisa.. gv. 382. 1951, gv. 511-515.
15
iqve, gv. 381. 20
МАК, IV, gv. 20-21, nax. 10; Л. Хрушкова, Скульптура
16
iqve, g
G v. 389-390. средневековой Абхазии.., gv. 86-88, tab. XLIV, XLV, XLVI.
8

makurTxeveli angelozi arian warmod- locvasac sasuliero pirni araerTxel


genilni (sur. 3). centralur TaRSi, ro- aRavlenen wirvis msvlelobisas. amgva-
melic simbolurad SesaZloa, aRsavlis rad, episkoposis xelapyrobiTi locva,
kars ganasaxierebdes, warmodgenilia diakvnis kmeva da angelozis monawi-
locvad xelebapyrobili sasuliero pi- leoba ver azustebs liturgiis romeli
ris figura. misi jvrebiani omoforiT nawilia soxumis filaze asaxuli. Tum-
damSvenebuli Sesamoseli gvauwyebs, rom ca, sayuradReboa er­Ti detali – sagani,
igi episkoposi unda iyos. am gamosaxu­ romelic diakvans marcxena, qsoviliT
lebis mixedviT, SesaZloa, es fragmenti
dafarul xelSi uWiravs. is SeiZleba
Tavdapirvelad, saepiskoposo taZris
iyos dafarnagadafarebuli barZimi,
kankelis kuTvnilebas warmoadgenda,
romelzec samRvdelmTavro liturgi­ romelSic samRvdeloebis ziarebis Sem-
is mniSvnelovani momenti iyo asaxuli. deg26, eriskacTa saziareblad ukve CaS-
f
F ilis marjvena TaRSi episkoposis ga- vebulia tarigis darCenili nawilebi. e.
mosaxulebaze mcire zomis, sada stiqa- i. barZimSi sisxli da xorci SeerTebu-
roniT mosili figuraa gamokveTili, sa- lia. amis Semdeg, aRsavlis kari ixsneba,
cecxluriTa da sanawiliT21 xelSi. misi mRvdeli wm. barZims dafarnas afarebs,
Semcirebuli zoma da sada Sesamoseli gadascems diakvans da erTad gamodian
miuTiTebs, rom is ufro dabali sasu- ambionze27. ar aris gamoricxuli, rom
liero wodebis eklesiis msaxurs – mR- soxumis filaze marTalTa liturgiis
vdels an diakvans ganasaxovnebs. f
F ilis es momenti iyos asaxuli. magram, Tu sa-
marcxena mxares warmodgenili makur- gani, romelic diakvans marjvena xelSi
Txeveli angelozis figuris zeda nawi- upria, marTlac sanawilea, SesaZloa, aq
li amJamad aRar arsebobs da masze war- warmodgenili iyos pirvelSewirulis
modgenas Zveli foto gviqmnis (sur. 4). liturgia28. pirvelSewirulis wirvis-
angelozni uxilavad monawileoben saR-
mrTo liturgiaSi, mag., kaTakmevelTa 26
samRvdeloeba, mociqulTa msgavsad, cal-­
liturgiis nawilSi mRvdeli aRsavlis calke eziareba jer qristes xorcs, Semdeg
karis win aRavlens saidumlo locvas, –sisxls (saRmrTo liturgia ioane oqropi-
evedreba ufals akurTxos maTi Sesvla risa.. gv. 33); adreul xanaSi, V s-mde, mrevlic
da warmougzavnos angelozi Rirseuli cal-calke eziareboda, magram sxvadasxva
mizezTa gamo (mag., imisTvis, rom wm. nawi-
msaxurebisaTvis22 – `yav Seslvasa amas lebi ar gafantuliyo), daaweses maTi Seer-
Cuensa gzavnai wmidaTa angelozTa yo- Teba wm. barZimSi da kovziT ziareba, rac wm.
fad Cuen Tana msaxurebad~23. angeloz- ioane oqropiris (IV s.) saxels ukavSirdeba
ni ixseniebian marTalTa liturgiis (Настольная книга Священнослужителя, том 4, gv. 94-
nawilSic – wm. Sesawiravis gadatanisas24, 95; Н. Гоголь, Размышления.. gv. 55-57; dekanozi a.
aseve, saidumlos aRsrulebis Semd- uminski, saRrmTo liturgia... gv. 25, 27); am
SeerTebis dros, amateben nakurTx mduRare
gom25. rogorc ukve iTqva, xelapyrobiT wyals, rac suliwmidis madls niSnavs – `mdu-
21
Rarebai sarwmunoebisa, aRvsebai sulisa
n. aladaSvili, liturgiis asaxva... gv. 78.
wmidisa (saRmrTo liturgia.. gv. 33); Tbili
22
wesi da gangeba... gv. 382; saRmrTo liturgia sisxli aseve gaiazreba, rogorc cocxali
ioane oqropirisa, The Canadian Journal of Orthodox qristes sisxli (Н. В. Гоголь, Размышления.. gv. 56).
Christianity,Volume VIII, Number 1, Winter, 2013, gv. 9. 27
wesi da gangeba... gv. 391; saRmrTo litur-
23
n. qajaia, basili kesarielis... gv. 123, 125, gia….. gv. 33 dekanozi a. uminski, saRmrTo li-
263, 279, 302. turgia... gv. 113.
24
wesi da gangeba... gv. 385. 28
madlobas vuxdi Tea inwkirvels am mosaz-
25
Н. Гоголь, Размышления о божественной литургии, M., rebis gaziarebisTvis da muSaobis dros
1990, gv. 51. gaweuli daxmarebisaTvis.
9

Tvis ZRveni wina kviras mzaddeba da ina- ZRve­nis kurTxevis win, mas samkveTlodan
xeba wminda trapezze – sanawileSi29. trapezze gadaitanen – samRvdeloeba,
sainteresod aris gadawyvetili litur- romelsac win uZRvis mnaTe, anTebuli
giuli Tema joisubnis eklesiis Crdi- sanTliT gamodis ambionze, diakvani ak-
loeTi fasadis aRmosavleT mxares Cas- mevs, galoben `romelni qerubinTa~-s33.
mul reliefze (X s.)30, romelzec xuTi TiTqos yvela nivTi, romlebic joisub-
Saravandmosili figuraa gamokveTili nis figurebs uWiravT, evqaristiuli
(sur. 5). xuTives sasuliero pirTa Se- ritualis Sesaferisia, ucnauria mxo-
samoseli – grZeli, koWebamde dacemu- lod barZim-feSxumis (romlebsac didi
li kvarTi da zemodan SedarebiT mokle gamosvlis dros gamoabrZaneben) nacv-
felonebi mosavT, xelebSi ki liturgiu- lad, sefiskverisebri mrgvali formis,
li daniSnulebis sxvadasxva sagnebi uWi- daserilzedapiriani sagnebis gamosaxva.
ravT. pirvel figuras zeaRmarTul mar- SesaZloa, erTi maTgani wminda nawile-
jvenaSi sanTeli upyria, meores – sace- bian feSxumad migveCnia, magram meore
cxluri, mesames – samwerobeli (ripida), sasuliero piris xelT arsebuli iden-
romelic gamoiyeneba Jamiswirvis dros turi sagani, am varauds gamoricxavs.
wminda Sesawiravisgan mwerebis mosage- sainteresoa n. iamaniZis mosazreba joi-
rieblad31; bolo or figuras ki, mker- subnis reliefis am gamosaxulebebze. is
dTan mitanili orive xeliT – mrgvali maT beWeddasmul sefiskverebad miiCne-
sagnebi, romlebic sefiskverebs waagavs. vs. n. iamaniZe asaxelebs ierusalimur,
xuTives terfebi erT mxares, aRmosavle- sinur, egviptur sabeWdavebs, romlebic
Tisken aqvs mimarTuli. n. aladaSvilis gankuTvnili iyo sefiskverebze e. w. `ev-
azriT, aq warmodgenili unda iyos didi qaristiuli niSnis~ dasasmelad da erT
Sesvla – sazeimo procesia32. kerZod, mar- maTganze joisubnis sefiskverebis ze-
TalTa liturgiis is momenti, roca wm. dapirze aRniSnuli naxazis identur ga-
29
mosaxulebas poulobs34. joisubnis re-
pirvelSewirulis liturgia didi marxvis
oTxSabaTs da paraskevs, aseve, vnebis Svi-
liefze warmodgenili sagnebi mrgvali,
deulis orSabaTs, samSabaTsa da oTxSabaTs ornawiliani formiT, marTlac pasuxobs
sruldeba. pirvelSewirulis liturgiis saeklesio ganwesebiT dakanonebul qris-
ganweseba mociqulTa epoqidan iRebs sa- tes orbunebovnebis gamosaxatavad ev-
Taves; cnobilia wm. petre da wm. iakob mo- qaristiaSi ornawiliani puris gamoye-
ciqulTa pirvelSewirulis liturgiebi
nebas35. barZimisa da feSxumis nacvlad,
– `wesi siwmidisa ganaxlebisai wmidisa moci-
qulisa iakobisi~ (n. qajaia, basili kesarie- sefiskverebis gamosaxva, iseve, rogorc
lis... gv. 112), Semdgom, pirvelSewirulis am scenis yvela monawilis TiTqmis iden-
liturgia wm. basili didma (IV s.) ganawesa (ix. turi, samRvdlo SesamosliT – feloniT
`siwmidis ganaxleba~. n. qajaia, basili kesa- (filoni)36 warmodgena, am kompoziciis
rielis.. gv. 139-144); VI s-Si grigol diolo-
Rosma basili didis pirvelSewirulis li- 33
wesi da gangeba... gv. 385; n. qajaia, basili ke-
turgiis odnav gadamuSavebuli redaqcia sarielis... gv. 267, 284.
Seitana dasavleTis eklesiaSi. (pirvelSewi- 34
N. Iamanidze, L’objet et son image dans le ritual Contri-
rulis liturgia, mRvdeli l. maTeSvili, bution a la connessance des usages cultuels en Georgie au
karibWe, #3, 2006). debut du Moyen Age, Revue de l’histoir des Religions, tom
30
n. aladaSvili, joisubnis reliefebi, sab­ 231-fascicule 4, 2014, gv. 810, il. 12.
WoTa xelovneba, #7, Tb., 1978, gv. 69-76. 35
wesi da gangeba... gv. 379.
31
Настольная книга Священнослужителя, т. 4, gv. 106- 36
dekanozi a. uminski, saRmrTo liturgia,
107; Н. Гоголь, Размышления.. gv. 46. gv. 23; Настольная книга Священнослужителя, т. 4, gv.
32
n. aladaSvili, liturgiis asaxva.. gv. 77. 135-139.
10

Sinaarss pirobiT-simbolur xasiaTs da areebSi – sacecxluriani `xuci~ da


ani­Webs. Tumca, adreul xanaSi (bizanti­ istoriuli pirebi – iovane da Svilni
aSi XIV s-mde) samRvdlo felonisgan gan- misni – ioseb da aharon, rac dasturde-
sxvavebuli, mokle feloni medaviTne­sac ba warweriT41, romelSic isini eklesiis
emosa37. sainteresoa joisubnis am kom- patrons – wminda giorgis Sewyalebas
poziciis f F igurebs Soris amokveTili, evedrebian; kankelis svetebze (sur. 7),
reliefebis ostatTa savedrebeli war­ zeda nawilSi – maxareblebi saxarebebiT
weris Sinaarsi – `wmidao RrmTismSo­ xelSi, maTi figurebis qvemoT ki, sasu-
be­
lo, wmidao ekleziao, Seiwyale amis liero pirebi samweroblebiTa da sanT-
moqan­dake kalatozni~38, romelic See- lebiT arian warmodgenilni. i. nikoleiS-
satyviseba Jamiswirvis mesame nawilSi vilis mosazrebiT, sxieris kankelis
micvalebulTa da cocxalTa mosaxseni­ programa zeciur da miwier liturgias
ebels (diftiqebs)39. SesaZloa, is mrgva- asaxavs, romelSic `meored mosvlis~
li sagnebi, romlebic joisubnis reli­ ideasTan erTad, gardacvlilis sulis
efis or figuras uWiravs, warweraSi mosaxseniebeli ritualia CarTuli42.
da­sa­xelebul `moqandake kalatozTa~ micvalebulTa moxsenieba qristianuli
mo­­saxseni­eblad Sewirul sefiskverebs liturgiis ganuyofeli nawilia43. wir-
gamosaxavdes. vis dros mniSvnelovania micvalebulTa
msgavs Sinaarss gadmogvcems sxieris kan- saoxad usisxlo msxverplis Sewirva; wm.
kelis (X s-is dasawyisi)40 reliefuri ga- msxverplis Sewirvisas gardacvlilis
mosaxulebani. dazianebuli kankelis Se- saxelis moxsenieba SeaerTebs mas RmerT-
morCenili nawilebidan erTi fila, erTi Tan. Jamiswirvis msvlelobisas mic­
sveti da calkeuli detalebi onis mxa- valebulebs moixsenieben kveTis dros,
reTmcodneobis muzeumSia daculi, sami kaTakmevelTa da marTalTa liturgiaSi
sveti ki, sxieris wm. giorgis naeklesia- – wminda ZRvenis kurTxevis Semdeg44. swo-
ris adgilas Ria cis qveSaa datovebuli. red es ukanaskneli, saRmrTo liturgiis
kankelis filis (sur. 6) zedapiri farTo kulminaciuri nawili unda iyos asaxuli
wnuli zoliT oTx ared aris dayofili. sxieris kankelze, sadac kankelis fila-
zeda kadrebSi mTavarangelozni – wm. ze gamosaxuli da Tanmxlebi warwerebiT
miqaeli da gankiTxvis dRis mauwyebeli, identificirebuli pirebis mosaxsenie-
mesayvire wm. gabrielia gamosaxuli; qve- beli sruldeba.
saRmrTo liturgiaSi micvalebulis
37
Настольная книга Священнослужителя, т. 4, gv. 139. sulis moxsenieba unda iyos gadmocemu-
38
qarTuli lapidaruli warwerebis korpusi li ioane zedaznelis saflavis filaze
– II, dasavleT saqarTvelos warwerebi, nakv. I
(VII s.)45. reliefis (sur. 8) qveda nawilSi
(IX-XIIIss), Seadgina da gamosacemad moamzada
v. silogavam, Tb., 1980, gv. 45-46. 41
qarTuli lapidaruli warwerebis korpu-
39
n. qajaia, basili kesarielis... gv. 134. si, II... gv. 33.
40
g. boWoriZe, raWa-leCxumis istoriuli 42
i. nikoleiSvili, istoriul pirTa gamo-
Zeg­lebi da siZveleebi, Tb., 1994, gv. 235-236; Р. saxulebani Sua saukuneebis qarTul mcire
Шмерлинг, Малые формы в архитектуре средневековой plastikaSi... gv. 7.
Грузии, Тб., 1962, gv. 76-80; i. nikoleiSvili, is- 43
g. gociriZe, n. RambaSiZe, qarTuli tradi-
toriul pirTa gamosaxule­ bani Sua sauku-
ciuli sufris liturgiuli buneba, saqarT-
neebis qarTul mcire plastikaSi (X-XI ss-is
velos siZveleni, #10, Tb., 2007, gv. 197.
qvis kankelTa filebi sxieridan, saorbisi-
44
dan da zedaznidan), avtoreferati, Tb., 1998, wesi da gangeba saRmrTo liturRiisa.. gv.
gv. 6-10; n. aladaSvili, liturgiis asaxva.. gv. 380, 384, 390.
45
76-77; N. Iamanidzé, Les Installations.. gv. 137-146. a. volskaia, zedaznis reliefi, Zeglis me-
11

sxvadasxva simaRleze mkacrad fronta- movlenebisa da Tavad liturgiis amsa-


lurad mdgomi oTxi sasuliero piri da xveli kompoziciebis kankelze warmod-
erTi muxlmoyrili, mavedrebeli, sava- gena savsebiT Seesatyviseba mis funqcia-
raudod, eriskacia gamosaxuli. ekle- sa da adgilmdebareobas, rac mTlianad
siis msaxurTagan sams beruli kunku- dakavSirebulia RmrTismsaxurebasTan48.
lebi da Sida kvarTze mosxmuli grZeli kankeli gamohyofs da amavdroulad,
felonebi mosavT; erTi maTgani ki, rome- akavSirebs sakurTxevels (sadac evqa-
lic yvelaze qvemoT dgas, sada mosasxa- ristiuli saidumlo aResruleba) da
miT, Tavze patara, dabali qudiTa da saero sivrces. kankelze (iseve, rogorc
sacecxluriT xelSi, diakvans unda ga- taZris fasadebze) gamokveTil sakra-
nasaxovnebdes. filis marjvena, zeda, sa- lur gamosaxulebebs uSualo Sexeba aqvs
gangebod moCarCoebul areze feloniT mrevlTan, isini xilulad ucxadeben mas
mosili figuraa gamokveTili. misi aseTi liturgiaSi asaxul Sinaarss da wminda
gamoyofa da filis zeda nawilSi gamosa- werilis sakiTxavebTan, locvebTan, ga-
xul, uflis amaRlebis, amJamad fragmen- lobasTan erTad uTvalsaCinoebs wirvis
tulad SemorCenil scenasTan miaxlove- mniSvnelobas.
ba, gvafiqrebinebs, rom SesaZloa, zedaz- sazogado RvTismsaxurebasTan erTad,
nis reliefze wirvis is nawilia asaxuli, eklesiaSi uZvelesi droidan dadgeni-
romelSic diftiqis amokiTxva, kerZod, lia kerZo RmrTismsaxurebac, romelic
am sasuliero piris sulis moxsenieba sruldeba calkeuli morwmunisTvis misi
sruldeba. amas adasturebs `amaRlebis~ cxovrebis mniSvnelovan movlenebTan
kompoziciac, radgan liturgiuli sim- dakavSirebiT. aseTia mag., micvalebul-
bolikis mixedviT, wirvis bolos, roca Ta mosaxsenebeli panaSvidi49. vfiqrob,
mRvdels barZimi samkveTloze gadaa- kerZo msaxureba unda iyos warmodgeni-
qvs da warmoTqvams locvas – `amaRldi li saorbisis kankelis reliefze (X s-is
caTa Sina RmerTo da yovelsa qveyanasa II nax.)50. filis (sur. 9) marjvena areze ga-
zeda ars dideba Seni~, aris `mosagone- mosaxulia sasuliero piri sacecxluri-
beli uflis amaRlebisa da caTa sasufe- Ta da jvriT xelSi, darCenil monakveTs
velSi Cveni – ganRmrTobilTa momavali ki avsebs sami sxvadasxva zomis figura.
amaRlebisa~46. qristes amaRleba aseve ga- isini vedrebis JestiT mimarTulni arian
mosaxuli iyo webeldis kankelis filis erT-erTi figuris zemoT, horizonta-
zeda monakveTzec (romlis fragmentic lurad warmodgenili, TiTqos saxveveb-
soxumis muzeumSia). a. volskaias varau- Si gaxveuli Cvilisken, romelic sava-
diT, zedaznis reliefic Tavdapirve- raudod, gardacvlilis suls unda ga-
lad, ioane zedaznelis saf­lavze agebu- nasaxovnebdes. amis dasturad SeiZleba
li mcire memoriuli eklesiis kankelis movixmoT RmrTismSoblis miZinebis kom-
Semadgeneli nawili SeiZleboda yofi- poziciebSi Cvilis saxiT warmodgenili
liyo47. liturgiul msa­xurebaSi simbo- yovladwmidas suli, romelic macxo-
lurad gadmocemuli wminda werilis
48
q. jafariZe, kankelis simbolikis gaazrebi-
gobari, #26, Tb., 1971, gv. 11-16; А. Вольская, Ре- saTvis, jvari vazisa, #3, Tb., 1991, gv. 41-47.
льефная плита из Зедазенского Монастыря, qarTuli 49
Настольная книга Священнослужителя, том 4, gv.
xelovneba, #8, Tb., 1979, gv. 91-106; N. Iamanid- 455-501.
zé, Les Installations.. gv. 41-42, 243. 50
i. nikoleiSvili, istoriul pirTa gamo-
46
dekanozi a. uminski, saRmrTo liturgia... saxulebani Sua saukuneebis qarTul mcire
gv. 117. plastikaSi... gv. 10-13; N. Iamanidzé, Les Installa-
47
А. Вольская, Рельефная плита... gv. 105. tions.. gv. 134-137.
12

vars uWiravs. is, rom am filaze konkre- Si taZris gamosaxuleba uWiravs, meo-
tuli pirovnebis sulis mosaxseniebeli, re ki, sacecxluriT, sasuliero piria,
kerZo RmrTismsaxure­baa asaxuli51, adas- romelic akmevs. eE s qmedeba simbolurad
turebs reliefis Tanmxlebi, mozrdili, eklesiis kurTxevis rituals55 unda ga-
mkafiod moxazu­li, kidurwaisruli gra- mosaxavdes. amgvarad, am reliefze sa-
femebiT Sesrulebuli warwerac –`wmi- qtitoro Tema kombinirebulia saRmr-
dao giorgi Seiwyale deda erisTavisai Tismsaxuro SinaarsTan.
qavTarisi da Svilni~52. qoroRos filaze (sur. 11) centrSi gamo­
sainteresoa bzis wm. giorgis (X s.) da 53
saxuli trapezis orsav mxares ori figu-
qoroRos (X-XI ss)54 eklesiaTa relie- raa warmodgenili. erTi xelapyrobiT
febi, sadac eklesiisa da trapezis kur- locvas aRavlens, meore ki, vedrebiT
Txevaa gamosaxuli. bzis reliefze (sur. mimarTulia trapezisken. v… fiqrob, es
10) warmodgenil erT figuras, romelic reliefi trapezis kurTxevas unda asaxa-
savaraudod, qtitori unda iyos, xel- vdes. saeklesio ganCinebiT, trapezi, ise-
51
ve, rogorc mTeli taZari, nakurTxi da
n. iamaniZis varaudiT, saorbisis filaze
mironcxebuli unda iyos56. trapezi ikur-
Cvilis gamosaxuleba SeiZleba iyos e. w. Me-
lismos – yrma qriste, romelic gamoisaxeba sa- Txeba romelime wmindanis an saRm­rTo mo-
kurTxevelSi, trapezis Tavze da miuTiTebs vlenis (sauflo dResaswaulis) saxelze,
evqaristiul msxverplze. es gamosaxuleba saidanac momdinareobs mTeli taZrisa da
bizantiur kedlis mxatvrobaSi mxolod XII mrevlis saxeloba (kuTvnileba)57.
s-dan Cndeba (uadresi magaliTia kurbinovos
wm. g
G iorgis eklesiis 1191 w-is moxatuloba), saRmrTo liturgiisa Tu kerZo Rmr-
CvenSi ki, ufro gvian – walenjixa, martvili, Tismsaxurebis amsaxvel kompoziciebTan
sori (XIV s.), Tumca, n. iamaniZe, Tavisi mosaz- erTad, qarTul qvis reliefebze gvxvde-
rebis dasamtkiceblad, asaxelebs S. g G erste- ba RmrTismsaxurTa calkeuli gamosa-
lis naSromSi ( Sr. Gerstel, Beholding the Sacred Mysteri-
er: Programs of the Byzantine Sanctuary, Washington, 1999, xulebebi liturgiuli atributebiT,
p. 42 ) moyvanil, egviptis episkopos nifonis rogoricaa mag., axalcixis muzeumSi da-
cxovrebis X s-is teqsts, sadac evqaristiu- culi stela sof. bogadan (sur. 12) da
li puris nacvlad, bavSvi (yrma) saxeldeba. N. bolnisis muzeumSi eqsponirebuli sof.
Iamanidzé, Les Installations.. gv. 135-136, 243.
muSevanis eklesiis arqiteqturuli de-
52
i. nikoleiSvili, istoriul pirTa gamosa­ tali – fila (sur. 13), masSi amoWrili
xu­ lebani Sua saukuneebis qarTul mcire
plastikaSi... gv. 11. mrgvali sarkmlis RiobiT (savaraudod,
53
T. xundaZe, bzis wm. giorgis eklesiis re-
VIII-IX ss). oriveze gamokveTilia msgavsi
liefebi, saqarTvelos siZveleni, #14, Tb., figurebi, cal xelSi sacecxluriT, meo-
2010, gv. 122-132. reSi ki jvriT. sacecxluri sakmevlis
54
r. mefisaSvili, mSeneblobis amsaxveli re­ kmevisaTvisA sxvadasxva momentSi sxva-
li­ efebi qoroRos Zeglze, Zeglis megoba­ dasxva mniSvnelobiT gamoiyeneba qris-
ri, # 5, Tb., 1965, gv. 34-37; Н. Аладашвили, Мо­ tianul RmrTismsaxurebaSi. mag., kmeva
нументальная скульптура Грузии, М., 1977, gv. 106-
kveTisas niSnavs suliwmidis madlis gad-
109; N. Thierry, Illustration de la construction d’une égli-
se. Les sculptures de Korogo, Artistes, srtisans et production 55
Настольная книга Священнослужителя, том 4,... gv.
artistique au Moyen-Age (Rennes 1983), II, Commande et tra-
374-389.
vail, Paris, 1987, gv. 321-329; n. vaCeiSvili, qoro-
56
Ros RmrTismSoblis eklesia da misi maSene- s. mWedliZe, RmrTismsaxurebis Sesaxeb,
belni, literatura da xelovneba, #2, 1993, Tb., 1990, gv. 17.
57
gv. 137-175; d. TumaniSvili, n. nacvliSvili, Настольная книга Священнослужителя, том 4... gv.
d. xoStaria, mSenebeli ostatebi Sua sauku- 34, 41-42; Протоиерей А. Шмеман, Евхаристия... gv.
neebis saqarTveloSi, Tb., 2012, gv. 100-106. 25-26.
13

mosvlas Sesawirav ZRvenze58 da sxv. amgvari gamosaxulebani SesaZloa iyos ganzoga-


debuli xati saeklesio msaxurebisa, liturgiisa, zogadad saRmrTo moqmedebisa59.
sacecxlurebiT xelSi warmogvidgebian angelozni xandisis qvajvarisa (sur. 14)60
da eZanis (walka) reliefebze… (VIs.)61. aseTi gadawyveta RmrTismsaxurebis gavleniT
unda iyos ganpirobebuli. Tu liturgiis msvlelobisas diakvnebi simbolurad an-
gelozebs ganasaxovneben, maTi Sesamoselis atributi, grZeli sartyeli e. w. orari
anu gingila – angelozTa frTebs62, am reliefebze, piruku, angelozebi arian diakv-
nis atributiT. angelozebi evqaristiuli sagnebiT – sefiskveriTa da suriT xelSi
gvxvdeba sveticxovlis sakaTedro taZris dasavleTi fasadis reliefze (XI s.)63 isi-
ni aRsaydrebuli, makurTxeveli macxovris orsav mxares arian warmodgenilni (sur.
15). evqaristiuli Tema aq, farTo konteqstSi – uflis didebis, amaRlebis, meored
mosvlis ideasTan erTad aris gaazrebuli64. liturgiis finaluri nawilic – ziare-
bis Semdeg wminda barZimis samkveTloze gadasveneba da mRvdlis asamaRlebeli, xom
qristes amaRlebis gamomxatvelia65. aqedan gamomdinare, sveticxovlis es kompozi-
ciac saRmrTo liturgias unda ukavSirdebodes.
g
G anxilulma masalam warmoaCina, Tu rogori mravalferovnebiT, gansxvavebuli
kompoziciuri da Sinaarsobrivi variaciebiT aisaxa saRmrTo liturgia, zogadad,
saeklesio RmrTismsaxureba Sua saukuneebis qarTul qvis plastikaSi. am Temaze
Sesrulebuli yoveli scena originaluradaa gadawyvetili, kompoziciebi ar meor-
deba. amavdroulad, am reliefebis saerTo maxasiaTebelia RmrTismsaxurebis ara
romelime konkretuli momentis naratiuli asaxva, aramed, liturgiuli (Tu sxva
msaxurebis) Temis ganzogadebuli, lakoniuri, simbolur-pirobiTi gadmocema.
vfiqrob, rom Sua saukuneebis xelovnebis RmrTismsaxurebasTan kavSirSi gaazre-
ba Rrma da safuZvlian kvlevas, liturgikuli teqstebis, sxvadasxva msaxurebis
wes-gangebaTa Seswavlas, paraleluri masalis moZiebas saWiroebs, rasac am zo-
gad-mimoxilviT werilSi wamoWrili problemebic adasturebs.

58
wesi da gangeba saRmrTo liturRiisa.. gv. 381, 384.
59
Saravandmosili sasuliero piri sacecxluriT or saero pirTan erTad gamokveTilia
atenis sionis dasavleTi fasadis reliefze (g. abramiSvili, atenis sioni, Tb., 2012, gv. 150,
tab. XLIX 2); moZRvari sacecxluriTa da saxarebiT xelSi gamosaxuli iyo (es gamosaxuleba
amJamad ganadgurebulia, darCenilia mxolod sacecxluriani xeli) wminda mxedrebis gver-
diT, jruWis taZris dasavleTi karis qveda, marcxena mxares Casmul reliefze (e. TayaiSvi-
li, jruWis monasteri da misi siZveleebi, gamosacemad moamzada z. sxirtlaZem, n. geldi-
aSvilis monawileobiT, Tb., 2010, gv. 29, sur. 6); sacecxluriT da jvriT dagvirgvinebuli
kverTxiT warmogvidgeba maRali wodebis sasuliero piri xoreniis eklesiis das. fasadis
filaze, orantis pozaSi gamosaxul eriskacTan erTad (d. berZeniSvili, i. elizbaraSvili,
n. vaCeiSvili, c. CaCxunaSvili, javaxeTi, Tb., 2000, gv. 38-39, tab. 98; s. faCuaSvili, xoreniis
eklesia, sabakalavro naSromi, Tb., 2014, gv. 23-24, sur. 2. 25).
60
Н. Чубинашвили, Хандиси, Тб., 1978.
61
Н. Аладашвили, Монументальная скульптура.. gv. 26-27, il. 13-14.
62
Настольная книга Священнослужителя, том 4... gv. 131; dekanozi a. uminski, saRmrTo liturgia .… . gv. 23.
63
Н. Аладашвили, Монументальная скульптура.., gv. 201-202.
64
n. aladaSvili, liturgiis asaxva.. gv. 79.
65
wesi da gangeba saRmrTo liturRiisa.. gv. 391.
14

Tamar Khundadze
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Liturgical Themes on the Middle Age Reliefs of Georgia

Reliefs of the facades and chancel barriers of Georgian churches often present the compositions of the
Divine Liturgy. They contain symbolic depictions of different episodes and scenes from the liturgy: for
example, the chancel slab from Tsebelda (7-8th cc.) represents a priest and a deacon who pray with their
hands up. A large plate (Paten) with the sacramental bread and a jug symbolically show the Eucharist; the
slab of the chancel barrier from Sokhumi area (10th c.) displays the image of a praying bishop, deacon and
their blessing angel – most probably an important scene from the third part of the Divine Liturgy “Great
Entrance”; a significant element of the liturgy, the Prayer for the Dead, can be seen on the slab of St. John
Zedazneli’s slab (7th c.); the relief of the Northern façade of Djoisubani Church (10th c.), the chancel barriers
of Skhieri and Saorbisi (10th c.) contain the inscriptions along with the images.
The churches of St. George in Bza (10th c.) and Korogo (10-11th cc.) also have interesting reliefs with the
scenes of the Consecration of the Church and the image of an Altar. Along with the compositions of the
liturgy and other rituals Georgian reliefs (ex. in Boga, Mushevani etc.) depict some figures with liturgical
accessories such as a censer, a cross, a gospel and a candle too. Such representations can be considered to
be bearing generalized images of liturgy. Angels on both sides of Christ Pantocrator, Eucharistic objects:
the bread and carafe of Communion are carved on the Western façade of the Svetitskhoveli Church (11th
c.). Here Eucharist is comprehended with the idea of Praise of the Lord, Ascension and the Second Com-
ing, which are directly in line with the Ascension of Christ, symbolic image of the final part of the liturgy.
The above materials demonstrate the variety of representations of the Divine Liturgy in Georgian stone
plastic of the Middle Ages. There are no compositions of the topic being repeated and there are no close
parallels to be found in the art of the other countries. Therefore, these reliefs present original creations
of independent local artists, who enriched iconography of the Christian art of the Middle Ages.
15

1. webelda, kankelis fila


Tsebelda, The slab of the chancel barrier

2. webelda, kankelis fila, f


F ragmenti
Tsebelda, The slab of the chancel barrier, fragment
16

3. soxumis midamoebi, kankelis fila 4. soxumis midamoebi, kankelis fila


Sokhumi area, The slab of the chancel barrier (p. uvarovas foto)
Sokhumi area, The slab of the chancel barrier
(photo by P. Uvarova)

5. joisubani, eklesiis CrdiloeTi fasadis reliefi


Djoisubani, Relief of the Northern façade of the church
17

6. sxieri, kankelis fila 7. sxieri, kankelis sveti


Skhieri, The slab of the chancel barrier Skhieri, Column of the chancel
barrier

8. zedazeni, wm. ioane zedaznelis


saflavis fila
Zedazeni, The slab of the tomb
of St. John from Zedazeni

9. saorbisi, kankelis fila


Saorbisi, The slab of the chancel barrier
18

10. bza, samxreTi fasadis reliefi


Bza,Relief of the Southern façade

11. qoroRo, dasavleTi fasadis frizis fragmenti


Qorogho, Fragment of frieze of the Western façade
19

12. boga, qvasvetis fragmenti 13. muSevani, taZris safasade reliefi


Boga, Fragment of a stone column Mushevani, Relief of the church façade

14. xandisi, qvajvaris fragmenti


Khandisi, Fragment of the stone cross

15. sveticxoveli, dasavleTi fasadis reliefi


Svetitskhoveli, Relief of the Western façade
20

ekaterine kvaWataZe
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri

Sua saukuneebis qarTuli safasado qandakebis


Tavisebureba da misi mimarTeba aRmosavlur da
dasavlur qristianul ZeglebTan*

Sua saukuneebis qarTuli safasado qandakeba mTliani xuroTmoZRvruli organiz-


mis ganuyofeli nawilia. reliefur kompoziciaTa toposi, sazrisi Tu masStabi ar-
qiteqturis mxatvruli gaazrebis Tanafardia. amasTan erTad, sayuradReboa qar-
Tuli taZrebisTvis damaxasiaTebeli erTi Tvisebac – Sida da gare moculobaTa
TiTqmis TanabarRirebuli mniSvnelovanebiT gawyoba-gamSveneba.
bunebrivia, qandakovani Tu xuroTmoZRvruli elementebiT Semkobis sistema, ro-
melic erovnuli msoflxedvidan gamomdinare kanonzomier, erTian mxatvrul Cana-
fiqrs efuZneba da Sua saukuneebis qarTul qristianul xuroTmoZRvrebas uwyvet
RerZad gasdevs, epoqis stilTa cvalebadobis mravalferovnebiT saxesxvaobs.
xuroTmoZRvrebis ganviTarebis sxvadasxva etapze (`klasikuri~, `cxovelxatuli~
da sxv.) fasadis gaformebis sistemaSi xan skulpturuli ornamentis, CuqurTmis,
xan ki calkeuli reliefuri figuris Tu skulpturul scenaTa upiratesobaa gam-
JRavnebuli, xolo sadad darCenili kedlis sibrtye, misi swori, gluvi zedapirebi
yovelTvis metyveli da aqtiuria.
Sua saukuneebis qarTul taZarTa fasadebis mxatvrulad gaazrebuli dekoris
struqturisTvis saxasiaToa kedlis sibrtyis farTo, sada areebis mimarT gamosaxu-
lebaTa Tavisuflad, moxerxebulad komponireba, mxatvruli Canafiqris mTliano-
ba-kanonzomiereba, simetriuli wonasworoba-simwyobre, umetesad gamaxvilebuli
centraluri RerZi, moqnili, `Tavisufali~ arqiteqtronika, sada da morTuli ad-
gilebis zomieri, dauZabavi Sepirispireba. epoqis gemovnebisa da moTxovnilebis
Sesabamisad, safasado dekorSi calkeuli gamosaxuleba xan avtonomiuri mniSvne-
lobisaa, xanac – erTiani ansamblis ganuyofeli nawili. TviT dekori ki arasdro-
saa Warbi im odenobiT, rom kedlis sibrtyis dominanturi mniSvneloba STanTqas.
sxvadasxva Zalmosilebis mqonea TviT monumenturi skulpturis xasiaTic. naqanda-
kari figurebi, Tundac skulpturis ganviTarebis kulminaciur-plastikur etapze,
`kedlis mniSvnelovanebis SenarCunebis Sinagani moTxovnilebis~1 gamo ar `wydeba~
da emorCileba masTan mWidrod dakavSirebul kedels2. safasado dekoris mTliano-
*
statia momzadda SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier dafinansebuli
proeqtis – `Sua saukuneebis qarTuli qandakeba~ – farglebSi.
1
d. TumaniSvili, qarTuli taZris gare saxis erTi Taviseburebis gamo, werilebi, narkveve-
bi, Tb., 2001, gv. 85.
2
qarTuli Sua saukuneebis qandakebis arqiteqturasTan mimarTebis sakiTxs TavianT naSro-
mebSi mravalmxriv da sainteresod ganixilaven: n. aladaSvili, nikorwmindis reliefebi, Tb.,
1957; Н. Аладашвили, Монументальная Скульптура Грузии, М., 1977; v. beriZe, qarTuli xuroTmoZRvrebis
istoria, t. 1, Tb., 2014; v. beriZe, XVI-XVIII saukuneebis qarTuli saeklesio xuroTmoZRvreba,
Tb., 1994; d. TumaniSvili, qarTuli taZris gare saxis erTi Taviseburebis gamo, das. naS., Tb.,
2001, gv. 82-89; d. TumaniSvili, sazrisisa da mxatvruli formis mimarTebisaTvis Sua sauku-
neebis qarTul xuroTmoZRvrebaSi (mcxeTis taZrebis magaliTze), gzajvaredinze, Tb., 2008,
21

bis SeqmnaSi oTxive fasadi monawileobs. TeT­­riwyaros, eZanis eklesiaTa (VI s.)
niSandoblivi da specifikuria, dekora- arqi­­
travebi ukve xsnisa da maradiuli
tiuli motivebiT morTvis mxriv, qar- cxov­­rebis Semaxsenebeli siuJeturi
Tul taZarTa samxreT da aRmosavleT sce­­
nebiTaa gamaxvilebuli. aq vxedavT
fasadTa prioritetulobac. uf­­lis didebisa da amaRlebis, RmrTism-
xuroTmoZRvrul sibrtyeebze figur­ Soblis didebis, jvris amaRlebis kom-
ul­reliefiani da ornamentuli qandake­ poziciebs, akaurTaSi bibliur scenas
bebi umetesad taZris simboluri sazri- – `danieli lomebis xaroSi~, agreTve
sis mtvirTvel, gansakuTrebiT sakra- walkotSi gadmocemuli irmebis gamosa-
lur nawilebs gamoyofs. qristianuli xulebebs, xolo samxreT fasadzeve ukve
arqiteqturis ikonografiis semantikis gancalkevebiT mdgomi farSevangis re-
kvalad, qandakovani samkauliT yvelaze liefuri figurac Cndeba. es xana swo-
metad sarkmlis TavsarT-sapireebi, ka­ris red adreqristianuli ikonografiuli
timpanebi, frontonebi, gumbaTis ye­ lia motivebis da kompoziciaTa Seqmnisa da
gamSvenebuli. amgvarad, qristi­a­nuli Camoyalibebis periods emTxveva, rac ase
sar­wmunoebis saxismetyvelebiTi arsi TvalnaTliv aisaxa kidec adreuli Sua
taZ­ris, rogorc zesTasamyaros erTgva- saukuneebis qarTul taZrebze.
ri xiluli modelis, xuroTmoZRvruli taZarTa monumenturi skulpturiT
qan­dakebebiT SemkobiTacaa gacxadebuli. gaformebisa da fasadTa mxatvrulad
qarTul qristianul xuroTmoZRvrebaSi gaazrebuli sistemis Seqmnis pirveli
eklesiaTa garepiris Semkulobaze ad- mcdeloba mcxeTis wminda jvris (VI-VII
reqristianuli xanidanve zrunavdnen. ss-is mijna) eklesiaze ukve TvalsaCi-
mis pirvel nimuSebSi, V-VII saukuneebis noa. reliefTa plastika, Tumc antikuri
eklesiaTa fasadebze jer frTxili, gau- xanis skulpturaTa nimuSiseulobiTaa
bedavi, TandaTan ki mkafio da mZlavri aRbeW­dili, organulad ergeba `klasi-
aqcentebi ismeba. bolnisis sionis (V s.) kuri~ arqiteqturis mkafio arqiteq-
arqiteqtori, marTalia, ufro Sida si- tonikas, romelsac mkacri ritmi, fron-
vrcis saxisa da reliefuri samkaulis taloba, simetriuloba, arqiteqturis
Seqmnazea orientirebuli, dekoratiu-
konstruqciulad da mxatvrulad da-
li gaformebis survili aq SeumCnev-
nawevrebuli formebis sivrceSi gamo-
lad gareTac iwyebs `gamoJonvas~, rasac
vlena gamoarCevs (sur. 2). qandakebac,
bolnuri jvrebi, aRmosavleTi fasadis
swored, am xuroTmoZRvruli formebis
erT-erTi uZvelesi asomTavruli warwe-
ganuyofeli nawilia, mas misdevs da mas-
ra da CrdiloeTi galereis svetisTave-
Tan erTad ikiTxeba. `jvrisa~ da `uflis
bisa (sur. 1) da bazisebis samoTxiseuli
amaRlebis~ da saqtitoro monumentur
xatebis amsaxveli reliefebi cxadyofs. kompoziciaTa reliefebi fasadTa har-
akaurTas, akvanebas, qvemo bolnisis, moniul mTlianobas Sewonasworebuli,
gv. 92-143; d. TumaniSvili, VIII-IX saukuneebis damoukidebeli komponentebia. fasadTa
qarTuli xuroTmoZrvreba. mxatvrul-isto- gluvad darCenili nawilebi ki sufTad
riuli problemebi. disertacia xelovnebaT- Tlili perangis qvis `carieli~ sibrty-
mcodneobis doqtoris samecniero xarisxis eebiTaa `aJRerebuli~.
mosapoveblad, Tb.,1990, gv. 132-162; l. xuski-
vaZe, oSkis skulpturul `vedrebaTa~ Tavise-
sxvadasxva samSeneblo-sarestavracio
burebis Sesaxeb, saqarTvelos siZveleni, #3, fenaTa arseboba arTulebs safasado
2003, gv. 59-90; q. abaSiZe, safasade qvis wyoba dekoris Tavdapirveli saxis srulyo-
qarTul saeklesio xuroTmoZRvrebaSi, sa- filad warmodgenas amave xanis atenis
qarTvelos siZveleni, #13, 2009, gv. 7-18. sionisa (VII s., X s.) da martvilis (VII s.)
22

eklesiebze, romlebic uxvadaa qandako- X s-is miwurulisTvis e. w. cxovelxatu-


vani samkauliT morTuli. mcxeTis jvris li stili qarTul arqiteqturaSi ukve
pirad (aslad) Seqmnili atenis sionis Camoyalibebulia. epoqaTa mijnis garda-
fasadebze gafantulad warmodgenili maval Tvisebebs avlens kumurdos (964 w.)
qtitorTa Tu sxva calkeuli figure- taZari, sadac tetramorfis figuruli
bi, agreTve bibliuri scenebi, timpanis, qandakebebi (sur. 4) jerac aRmosavleTi
adreqristianuli xanisTvis damaxasia- sarkmlis ornamentuli reliefuri Ta-
Tebeli kompozicia – `irmebi wyaros- vsarTisa da CarCos SemakavSirebeli da,
Tan~ da sxva, dRes saerTo Sinaarsis amgvarad, arqiteqturuli formis or-
Txrobis mTlianobasaa moklebuli da ganuli elementi-dekoria. axleburia
arc arqiteqturul formebTan avlens amave fasadis niSebis uTuod, samyaros
maincdamainc mWidro kavSirs. Sedare- Sesaqmiseuli simbolikis mtvirTveli
biT meti Tanmimdevruloba da struq- mzis, zecis aRmniSvneli, erTi Sexed-
turul-kompoziciuri Sekruloba gamo- viT, SeumCneveli skulpturuli TavebiT
arCevs martvilis (sur. 3) aRmosavleT Semkobac. taZris interieri, Semoqmede-
da dasavleT waxnagovan afsidTa, qar- biTi TvalsazrisiT, met Tavisuflebas
Tul safasado skulpturaSi Semdgom- avlens – gumbaTis trompebis saqtito-
Si naklebad gavrcelebul, sartylad ro, samxreTi minaSenis trompebis an-
Semovlebul, frizulad ganlagebul gelozTa figurebi zeciur sferoSia
ganTavsebuli. erTnairad mdidaria oS-
scenebs: borotebis damTrgunveli wm.
kis grandiozuli taZris (X s.) rogorc
mxedrebi, bibliuri siuJetebi (danie-
safasado, ise interieris reliefuri
li, samsoni), `RmrTismSobeli samoTxis
skulptura, romelic xuroTmoZRvrebis
wiaRSi~ da sxva, romlebic qristianobis
darad, metad zeimuri, reprezentaciu-
triumfis ideiTaa ganmsWvaluli.
li, Zlier monumenturi, samefo xasia-
`gardamavali xana~ – VIII-X saukunis I na- Tisaa (sur. 5). skulpturuli gamosaxu-
xevari, xuroTmoZRvrul formaTa Semo- lebebi aqac arqiteqturis mxatvruli
qmedebiTi Ziebis periodi – ar mimarTavs kanonzomierebiTa da daxvewili deko-
uxvad mamkob arqiteqturul plastikas. ratiulobis grZnobiT aTvalsaCinoebs
fasadTa mxatvruli gaazreba arqiteq- reliefuri TaRediTa da lilvebiT
turis Sinagan kanonzomierebas misdevs. plastikurad danawevrebuli fasadebis
igi ufro sada, dautvirTav fasadebze warmosaCen, umetesad TaRebiT Semosa-
calkeuli reliefuri gamosaxulebebiT zRvrul mniSvnelovan adgilebs. qar-
Semoifargleba, isic, kvlavac, umetesad Tuli taZrebisTvis niSneuli samxreTi
mxolod RiobTa – saTaurTa, arqitrav- fasadis prioritetuloba aqac vlinde-
Ta skulpturuli kompoziciebis aqcen- ba (xaxulis msgavsad) – saqtitoro kom-
tirebiT. mag., Telovanis jvar-patiosa- poziciasTan gaerTianebuli `vedrebis~
nis, burnaSeTis, azavreTis, bavras, xos- uzarmazari scena, mTavarangelozebi,
pios eklesiebze gamosaxuli kompozi- cxovels CabRauWebuli arwivi da sxv.
cia `danieli lomTa xaroSi~, opizisa SedarebiT `konservatiulia~ bzis Rmr-
da fetobnis saqtitoro reliefebi, TismSoblisa da wm. giorgis eklesiebze
parxali da sxva. am xanis gamosaxulebe- (X s.) skulpturuli reliefebis (Rmr-
bi gansakuTrebuli sibrtyobriv-deko- TismSobeli qtitorTan erTad, `danie-
ratiuli maneriT da, amave dros, epoqis li lomTa xaroSi~ da sxv.) tradiciulad,
bolosTvis, ukve moculobiTi formebis sarkmelTa saTaurebze ganTavseba (sur.
ZiebiT gamoirCeva. 6). vales (X s.) taZris safasado dekorSi
23

kvlav dgeba fasadTa qvaze kveTili re- damanawevrebeli, centrisken mzardi


liefebiT gaformebis sistemis axali dekoratiuli TaRnari, gumbaTis, por-
gzebis gansazRvris sakiTxi. reliefuri talebis mdidari CuqurTmiTa da profi-
scenebi (mag., orgzis ganmeorebuli wm. lebiT gaformeba da sxv.). nikorwmindis
mxedrebis mozrdili kompozicia, `aR- Tanadrouli, sveticxovlis eklesiis
saydrebuli RmrTismSoblis dideba~ (XI s-is dasawyisi) safasado dekori (sur.
da sxv.) ganTavsebulia ara mxolod tim- 9) agreTve epoqis mxatvrul tendencias
panebsa da aRmosavleTi fasadis sarkm- aviTarebs. taZris mravalgzis gadake-
lis TavsarTze, aramed taZris fasadTa Teba-SekeTebiT adgilSenacvlebuli da
sxva TvalsaCino adgilebzec, sadac, fasadebze Semdgom moTavsebuli, gviani
kompoziciaTa ganlagebis kanonzomie- periodis reliefebi (romelTa nawili,
rebasTan erTad, scenaTa Sinaarsobrivi mag., aRmosavleTi fasadi – organulad
kavSiric ikvreba. Tematurad mravalfe- ergeba Zvels) aZnelebs Tavdapirve-
rovania da skulpturis maRali donis li skulpturuli ansamblis zust re-
ostatobiT gamorCeuli kacxis (XI s-is konstruqcias. Tumca Sinaarsobrivad
dasawyisi) eklesiis samxreTi egvteris, gamTlianebuli programis Semadgeneli,
garSemosavlelidan eklesiaSi Semavali mdidari reliefuri plastika (`uflis
karis Semamkobeli reliefebi (wm. mes- dideba~, vazis xeebi, angelozTa, cxo-
vete, lomebi) (sur. 7), plastikuri da- velTa da sxv. figurebi), cxadyofs xu-
xvewilobis brwyinvale nimuSia jvris roTmoZRvrul formebTan mis propor-
amaRlebis mozrdili, tondosebri re- ciul-masStabur da mxatvrul-logikur
liefuri kompozicia. urTierTkavSirs (aq dekoratiuli Ta-
XI saukunis dasawyisis, TiTqmis auTen- Redis motivi kvlavac arsebiTia). samTa-
turi saxiT SemorCenili, nikorwmindis visis taZris (1030 w.) paradigmad qceu-
taZarSi es Ziebebi kulminacias aRwevs li, aRmosavleTi fasadis kompozicia,
da gansrulebul formas hpovebs (sur. romelic xuTTaRediT, jvrebiT, rombe-
8). aq Sua saukuneebis qarTul safasado biTa da uxvi CuqurTmiTaa Seqmnili, da-
qandakebaSi pirvelad gaxda SesaZle- sabams miscems Sua saukuneebis qarTu-
beli Seqmniliyo saRmrTismetyvelo li arqiteqturis fasadis dekorirebis
SinaarsiT gajerebuli skulpturuli axali sistemis Semdgom ganviTarebas.
programis ansambli, sadac TiToeul niSneulia amave fasadze gamosaxuli
kompozicias taZarze sagangebo adgili grifonis figuris kuTxisken, ganapiras
aqvs miCenili. nikorwmindaSi skulptu- ganlagebac, rac erTgvari `barokuli~
ra srulebiT Tanabrad mniSvnelovani xerxiT amoZravebis efeqts qmnis.
da Rirebulia taZris saerTo mxatvru- XII-XIII saukuneTa xuroTmoZRvreba gan-
li STabeWdilebis Seqmnisas (fasadebze viTarebis sxva etapze gadadis. icvleba
vxedavT Teofaniuri ideiT gaerTiane- arqiteqturuli formebi, fasadTa ga-
bul scenebs: `feriscvalebas~, `meored formebis mTliani sistema, ukugdebu-
mosvlas~, `jvris amaRlebas~, wm. mxed- lia dekoratiuli TaRnaris gamoyene-
rebs da sxv.). swored aq moxda Tanxvedra ba, icvleba fasadebze TviT sarkmelTa
moculobiTi, plastikur-skulpturu- ganlagebac. TandaTan ufro izrdeba
li Ziebebis TvalsaCino miRwevebis da reliefurad kveTili jvris gamosa-
fasadTa wminda arqiteqturul-dekora- xvis mniSvneloba. siaxle arqiteqtu-
tiuli, mxatvruli si­ s­temis struqtu- ris formaTa ZiebaSi safasado dekoris
ris mTlianobad gaaz­rebis saboloo Ca- saxeze, skulpturiT Semkobis princi-
moyalibebisa (mag., fasadebis ritmulad pebze, figuruli qandakebis gamoyene-
24

bis Sesustebul mxatvrul rolsa da mis aSkara mcdelobaa gamoxatuli. oRond


daqvemdebarebul mniSvnelobazec aisa- amjerad, ukve teqtonikurad, plasti-
xeba. am xanis eklesiebs aSkarad gamoar- kurad naklebad gamarTuli, dakninebu-
Cevs moWarbebuli feradovneba, dekora- li mxatvruli gemovnebiTa da ostato-
tiul-ornamentuli fantazia, romel- banakluli skulpturuli SesaZleblo-
mac figuruli qandakeba TiTqos STanTqa bebiT. epoqis mxatvruli ostatobis
kidec. rafinirebuli CuqurTmiTaa da- saukeTeso ZeglebSi – ananursa (XVII s.)
Zerwili taZrebis sarkmelTa sapireebi, (sur. 12) da sagarejos `petre-pavles~
CarCoebi da gumbaTis yeli, xolo figu- (XVII-XVIII ss.) eklesiebze veeba jvrebis
ruli qandakebebi an Riobebze Seyur- gamosaxulebebi imorCilebs mTeli fa-
sul ornamentaciaSia `Cabneul-Caqso- sadis dekoris ansambls, sadac gamosa-
vili~ an zogjer SeumCneveli, umetesad xulebaTa simravle da mravalferovne-
aqa-iq, sruliad SemTxveviT adgilebzea ba XI saukunis saxeTa reminiscenciebi-
Tacaa miRweuli. miuxedavad sxvadasxva
moTavsebuli. Sesabamisad, gantvir-
nimuSTa siWreliT darRveuli mTliano-
Tuli da gaTavisuflebulia fa­ sadTa
bisa, fasadebi rTuli saRmrTismetyve-
daunawevrebeli sibrtyeebi. fitareTis
lo sazrisiT itvirTeba3.
(XII-XIII ss.) taZarSi (sur. 10) es Zlieri
dekoratiuloba da cxovelxatuloba qarTulTan SedarebiT, gansxvavebul
formaTSegrZnebas avlens Sua saukune­
gansakuTrebuli sicxadiT gamosWvivis.
ebis qristianuli aRmosavleTisa da
maRalaanT eklesiis (XII-XIII ss. mijna)
dasavleTis xuroTmoZRvreba. Tumc, sa­
dasavleTi fasadis kexSi gamokveTili
interesoa mag., islamuri aRmosavleTis
farSevangebi ayvavebuli jvris orna-
Tanadrouli arqiteqturuli plasti­
mentis nawilad aRiqmeba. aseve CuqurT- kac, sadac motivTa usasrulod ganme­
mis xveulebSia Caqsovil-gadaxlarTu- orebadi raportebiT, xaliCiseburi,
li wuRruRaSenis eklesiis (XIII s.) samx- sib­rtyobrivi ornamentiT dafaruli na­
reTi karis dazianebuli arqitravis gebobebis fasadebi kedlis `simyaresaa~
reliefze lomTa figurebi da amave fa- moklebuli. aq, ornamentuli dekori ar-
sadis sarkmlis TavsarTis kapitelebis qiteqturis swor, farTo geometriul
cxovelTa gamosaxulebebi, romlebic sibrtyeebs TiTqos maqmanad edeba.
adamianTa sxeulebs piriT glejen, Seu- qarTulTan yvelaze axlomdgom mono-
mCnevelia gumbaTqveSa kvadratis gare- fizitur-qristianul somxur eklesia-
pirze saxedris gamosaxulebac (sur. 11). Ta fasadebze qandakebisa da safasado
mcire formis skulpturasTan asocia- kedlis sibrtyeTa Sefarul `daZabulo-
cias iwvevs figuruli gamosaxulebebiT bas~ SevigrZnobT. islamuri arqiteq-
Zunwad mkuli erTawmindis eklesiis (XIII turis sapirispirod, somxuri xuroT-
s.) reliefebic (wm. evsTates nadirobis, moZRvrebisTvis swored kedlis wonadi,
cxenis, ostatis gamosaxulebebi). kaz- blokuri masis, `SeuRweveli, mkacri
reTis XIII s-is eklesiis dasavleT fasa- geometrizmis~ (v. beriZe) aqtiuri ro-
dze ganTavsebuli mozrdili figuru- lia sagrZnobi. Taviseburi gemovneba
li reliefebi fasadze erTmaneTisgan Tu esTetika, mxatvruli gancda vlin-
mainc gaTiSulad aRiqmeba. deba Tundac somxuri taZrebis fasad-
XVII-XVIII ss. taZarTa fasadebze axali Za- Ta, maTTvis naklebad damaxasiaTebeli
liT `ifeTqebs~ didi xniT miviwyebuli 3
e. kvaWataZe, gviani Sua saukuneebis safa-
monumenturi safasado skulptura, sa- sado skulptura (ananuris, sagarejos pet-
dac saRmrTismetyvelo SinaarsiT gam­ re-pavles, yincvisis `gigos saydris~ relie-
Tlianebuli dekoris programis Seqmnis febi), sadisertacio naSromi, Tb., 2005.
25

TaRnariT morTvisasac, sadac qarTuli, xazgasmulia simetriulad ganlagebu-


TandaTan mzardi arkaturisgan gansxva- li skulpturuli Semkulobis (mTavari
vebiT, TaRebi an Tanabari simaRlisaa, personaJi daviT mefsalmune) kristalu-
an maTSi centria `moulodneli~ kont- ri mkafioeba (dekoris sistema romanu-
rastulobiT gamaxvilebuli. aRTama- li qandakebis tradiciasTan siaxloves
ris wminda jvris taZris (X s.) safasado avlens). rusuli reliefuri plastikis
dekori somxuri garepiris Semkulobis- Sedevris – vladimiris wm. dimitri Te-
Tvisac ki uCveulod `Wrelia~. aq gare- salonikelis taZris (1193-1197ww.) mdi-
kedlebi mravalricxovani, ZiriTadad, dari, mravalricxovani skulptura fa-
msxvili, veeberTela, zogjer ki masS- sadebisa da gumbaTis umetes nawils mT-
taburad Seusabamo, SedarebiT mcire lianad avsebs (qveda sartylis garda)5.
figurebiTaa Sevsebuli, rogorc mowes- bevrad msubuqi, natifi da sibrtyobri-
rigebul horozontalur sartylebad, vi reliefi ornamentuli xasiaTisaa da
ise usistemod ganlagebuli kompozi- xaliCiseburad faravs fasadebs (daviT
ciebiT, rac zogan xuroTmoZRvruli mefsalmune, wmindanebi, cxovelTa ga-
formebis-waxnagovani fasadebis sibr- mosaxulebebi, mravalferovani orna-
tyeTa erTgvar, `ugulebelyofasac~ ki menti da sxv.). taZris safasado plasti-
iwvevs. xolo haRbatis (X s.), sanahinis kis ganTavsebisa da gamosaxvis maneraSi
(X-XI ss.) da sxva eklesiaTa ufro kont- (mag., cxovelTa stili) aRmosavluri,
rastebze agebuli, fasadebze Sedare- bizantiuri da romanuli qandakebis
biT Zunwad warmodgenili reliefuri motivTa nimuSiseulobac mJRavndeba.
skulpturisTvis niSneulia `figurebis iuriev-polskis (1230-1234 ww.) wm. gior-
`CaZirva~ kedlis sisqeSi, maTi Casma sa- gis eklesiis mdidari mcenareuli nay-
gangebod amoRebul `budeebSi~ da Semo- SiT morTul fasadebze ornamentuli
fargvla Zlier xazgasmuli CarCoebiT, sawyisi bevrad gaZlierebulia (aq saiu-
riTac Seqmnilia kedlis sibrtyesTan veliro xelovnebis erTgvari gavlenac
dapirispirebuli Zlieri maxvilebi~4. ki ikiTxeba), ise rom kedlis sibrtye,
Tavisebur suraTs da mxatvrul aqcen- konstruqciuli elementebi, erTgva-
tebs vxedavT Sua saukuneebis rusul rad, `STanTqmulia~ kidec. wmindanTa
safasado skulpturaSi, romlis ganvi- figurebi ki, umetesad, ikonuradaa gad-
Tarebasac, ZiriTadad, vladimir-suz- mocemuli. XIV saukunidan rusul arqi-
dalis reliefur plastikaSi gaedevneba teqturaSi figurul reliefur qanda-
Tvali. miZinebis taZris (XI s.) dekora- kebas veRar vxvdebiT, fasadebi moWarbe-
tiuli sistema jer kidev simkacriT ga- bulad dekoratiuli xasiaTisaa.
moirCeva; TavSekavebuli skulpturu- bizantiaSi safasado qandakeba nakle-
li Semkuloba fasadebis mxolod zeda bad iyo miRebuli da, Sesabamisad, igi
nawilSia ganTavsebuli da emorCileba ar iZleva amgvari ganviTarebis xazs6.
arqiteqturul formebs. md. nerlize bizantiur taZarSi upiratesi mniSvne-
`RmrTismSoblis safarvelis~ eklesiis
5
(1165 w.) dekori arqiteqturisa da qan- М. Гладкая, Рельефы Дмитриевского собора во Влади-
мире, М., 2009; Е. Архипова, Резной камень в архитек-
dakebis organul mTlianobas qmnis, sa-
туре древнего Киева, Киев, 2005; Г. Вагнер, Скульптура
dac reliefuri samkauli xuroTmoZR- древней Руси, М., 1969.
vrul formaTa denad ritms misdevs. 6
A. Grabar, Sculpures byzantine de Constantinople, Paris,
sami fasadis erTgvarovani kompoziciiT 1963; H. Belting, Zur Skulptur aus der Zeit um 1300 in
Konstantinopel, Muenchener Jahrbuch der Bildenden Kunst
4
v. beriZe, qarTuli xuroTmoZRvrebis is- 23 (1972), 3,63-100; O. Demus, The Church of San Marco in
toria, Tb., 2014, gv. 366. Venice, Washington, 1960.
26

loba eniWeba interieris gaformebas fragmentebze mkerdamde gamosaxuli


kedlis mxatvrobiT (vrceli progra- adamianebia warmodgenili. zogierT ta-
miT), kankeliT, qvis xatebiT, mozaikiT, Zarze reliefur skulpturas, ZiriTa-
marmariloTi. aq, wminda qvis arqiteq- dad, ornamentul motivebSi CarTuli
tura SedarebiT naklebad gvxvdeba, fa- cxovelTa figurebi warmoadgens, mag.,
sadebi ki ufro dekoratiuli wyobiT skripu beotiaSi (saberZneTi, IX s.). sxva-
(aguris, opus mixtum, marmarilos da sxv.) dasxva epoqisa da stilis skulpturiTa
gamoyvanil arqiteqturul-mxatvrul da dekoriT mdidrulad morTuli vene-
saxeTa prioritetiT igeba. dReisTvis ciis wm. markozis kaTedralis (XII-XIII s.)
Cven ar gvaqvs Tavdapirveli saxiT Se- fasadebze bizantiuri xanis (umetesad
morCenili bizantiuri taZari safasa- dasavleTi fasadi) reliefur kompozi-
do figuruli skulpturuli dekoriT. ciebSi miaxlovebiT ganarCeven origi-
bizantiuri safasado qandakebis mcire nalur bizantiur reliefebs, venecia-
odenobiT Cvenamde moRweuli nimuSebi Si Sesrulebul bizantiur aslebs, e. w.
ver asaxavs taZarTa gare kedlebis re- bizanturi tradiciebis reliefebs da
liefuri qandakebiT Semkobis princips mogviano xanis restavrirebul-axlad
Tu ikonologiuri programebisa da sis- Seqmnil nimuSebs. taZarze warmodge-
temis arsebobas. bizantiur taZrebze, nilia naratiuli scenebi wminda weri-
umetesad, dabali (zogjer maRalic) re- lidan, agreTve ornamentul saxeebSi
liefiT Sesrulebuli skulptura ara CarTuli wmindanTa figurebi an fan-
imdenad TxrobiTi, ramdenadac ikonuri tastikur cxovelTa gamosaxulebebi.
xasiaTisaa (mag., moCarCoebuli, calkeu- aq, iseve rogorc zogadad bizantiur
li kompoziciebis horizontaluri ri- qandakebaSi, antikuri, aRmosavluri, sa-
gi)7. fasadebze xSirad frizulad ganla- sanuri, adreqristianuli da, garkveu-
gebuli siuJeturi kompoziciebic gvxv- lwilad, dasavleTevropuli reliefu-
deba, aqve xSirad vxedavT klasikuri xa- ri skulpturis (figuruli, ornamentu-
nis meoradi gamoyenebis spolias (erTi li) motivebi Tavisebur sinTezs qmnis.
mxriv, apotrofuli mniSvnelobis, meo- bizantiuri multikulturuli xelov-
re mxriv ki, Zalauflebis legitimuro- nebis saintereso nimuSia trapezuntis
bis vizualuri mtkicebuleba), mag., aTe- aia-sofia (XIII s.). taZarze figuruli
nis mcire metropolia (XII s.)8, sadac ho- reliefebi koncentrirebulia samxre-
rizontalurad ganlagebul calkeul Ti portalis naxevarwriul frontonSi,
filebze warmodgenilia mcenareuli sadac grZel, horizontalur frizze
motivebiTa da fantastikur cxovelTa bibliuri siuJetebis naratiuli pro-
da frinvelTa heraldikuri figure- gramaa warmodgenili: adamisa da evas sa-
biT Sedgenili simetriuli, sxvadasxva moTxidan gandevna da maTi ukan dabrune-
xasiaTis kompoziciebi, romlebic mowy- ba qristes wyalobiT, abelisa da kaenis
vetilia arqiteqturas. konstantinopo- ambavTan dakavSirebuli scenebi da sxv.
lis konstantine lipsis eklesiis (dRes, dabali reliefiT gamosaxuli bizan-
feneri isa jamis meCeTis Crd. nawili, tiuri skulptura, sadac qarTuli da
stambuli, X s.) arqeologiuri gaTxre- somxuri reliefuri qandakebis gavle-
bisas aRmoCenil marmarilos skulptu- nac ikiTxeba, taZris dekorSi sakmarisad
ruli dekoris (TaRis Semkuloba da sxv.) mravlad warmodgenil, seljukur-ana-
7
R. Lange, Die byzantinische Reliefikone, Recklinghausen, toliuri xasiaTis ornamentul relie-
1964. febTan `mSvi­ dobianad Tanaarsebobs~.
8
C. Mango and E. J. W. Hawkins, Additional Notes on the taZris arqi­teqturul dekorSi mkafiod
Monastery of Lips, DOP 18, 1964, pp. 299-315. vlinde­ba gamosaxulebaTa politikuri,
27

Teologiuri, astrologiuri Sinaarsi. is, bizantiaSi Zalauflebadakarguli, tra-


pezuntis imperiis imperatoris, manuel I komnenosis legitimaciis da misi `ganaxle-
buli bizantiis~ universalur mmarTvelobaze pretenziis demonstrirebaa9.
romanuli safasado skulpturis ganviTareba XI-XII saukuneebs ganekuTvneba (da-
savleT evropis qveynebi: germania, safrangeTi, espaneTi da sxv.). eqsterieris Sem-
kobis mxatvruli da ideuri centri, ZiriTadad, dasavleTi fasadis portalebia,
romlebic mTlianobad gaazrebuli arqiteqturis ganuyofeli da organuli nawi-
lia. skulpturiT gansakuTrebulad mdidrulad formdeba Sesasvleli karis tim-
panebi, sadac umetesad, `uflis didebisa~ da `meored mosvlis~ eqspresiuli kom-
poziciebi Tavsdeba (sen filiberi, XI s., sen Jeni-de-fonteni, XI s., sen sernini, XI s.,
regensburgi, XI s., muasaki langedokSi, XII s., oteni, XII s., vezele, XII s. da sxv.). mas
rogorc formis, ise ikonografiul-ikonologiuri SinaarsiT portalis dekoris
danarCeni naratiuli scenebi (axali da Zveli aRTqmis siuJetebi, fantasikur cxo-
velTa gamosaxulebebi) emorCileba. gvxvdeba iseTi taZrebic, sadac dasavleTi fa-
sadis mTeli kedeli qandakebebiTaa Semkuli (mag., puaties RmrTismSoblis eklesia,
XII s.) sainteresoa e. noibaueris msjeloba X-XI saukunis qarTuli da romanuli sa-
fasado qandakebis, mag., XI saukunis germanuli portalebis, timpanebis reliefur
kompoziciaTa sistemis, fasadTa gaformebis principebis Camoyalibebis parale-
lur procesebze an nimuSTa arsebobasa da qarTul-somxur, romanul-bizantiur
urTierTgavlenebsa Tu recefciebze10. romanuli qandakebis ganviTarebis bolo
etapze (XII s.) skulptura `damoukideblobas eswrafvis~ da simrgvales uaxlovde-
ba, Sesabamisad, igi kedlis sibrtyes scildeba da, zogjer, arqiteqturis funqciis
(mag., svetis nawili) matarebelic xdeba (mag., Sartris kaTedrali, XII s. da sxv.)11.
rogorc SevniSneT, Sua saukuneebis Cvenamde moRweuli qarTuli safasado, mra-
valferovani da mravalricxovani skulpturuli dekorisTvis ki, kedlis sibrtye
(Tavad TviTkmari kedeli), tradiciulad, ganmsazRvrelad da amosavlad rCeba re-
liefuri samkaulisaTvis.

9
A. Eastmond, Art and Identity in Thirteenth-Century Byzantium (Hagia Sophia and the Empire of Trabizond). Birming-
ham Byzantine and Ottoman Monographs, vol. 10, 2004.
10
E. Neubauer, Transkaukasiens mittelalterliche Kunst und die Romanik Europas, Norderstedt, 2007, gv. 71-94.
11
Skulptur des Mittelalters (Funktion und Gestalt), Heraus. Von F. Moebius und E. Schubert, Weimar, 1987.
28

Ekaterine Kvachatadze
George Chubinashvili National Research Centre
for Art History and Cultural Heritage

Correlation Between the Medieval Architecture and Sculpture


in the Context of Eastern and Western Christian Examples

The sculpture of the medieval Georgian façade is an inseparable part of the whole body of architecture
where its position, notion and scale of relief compositions correlate with artistic conceptualization. More-
over, it is worth to note another quality which is typical to the Georgian churches and relates to arranging
and beautifying of inner and outer spaces with equally valuable significance.
Naturally, the system of decoration and the use of sculptural and architectural elements which is based
on the regular common artistic concept of national (world) view and follows medieval Georgian Christian
architecture as an uninterrupted line, varies in accordance with the diversity of styles of an epoch.
At different stages of architectural development (“classical”, “bifocal”) the system of façade decoration re-
veals domination of different parts: sculptural ornaments, carvings, relief figures and scenes. At the same
time the plain surfaces of the wall, its flat and smooth areas always remain expressive and active.
The structure of artistically conceptualized décor of the facades of medieval Georgian churches is char-
acterized by unrestricted, skillful arrangement of images in wide, plain areas of the wall, unity of artistic
conceptions: regularity, symmetrical balance, emphasized central axis, flexible and “free” architectonics,
moderate, unconstrained juxtaposition of plain and decorated areas. However, the décor itself is never ex-
cessive and does not take over the dominant significance of the wall areas. Patterned reliefs and ornamen-
tal sculptures of architectural planes mainly emphasize the parts of the church that have symbolic signifi-
cance and are particularly sacral. According to the notion of Christian architectural iconography, sculptural
décor mostly serves beautification of the window lintels and facing, tympana, pediments and drums.
As already mentioned the surface of the walls on the facades of Georgian churches traditionally remains
the determining and focal point for relief ornamentation.
29

1. bolnisis sioni, Crd. galereis svetisTavi, V s.


Bolnisi Sioni, Northern gallery, Capital, 5th c.

2. mcxeTis jvari, aRm. fasadi, VI-VII ss.


Mtskheta, Jvari, Eastern façade, 6-7th c.
30

3. martvili, das. fasadis frizi, VII s.


Martvili, Western façade, 7th c.

4. kumurdo, aRm. sarkmlis sapire, 964 w.


Kumurdo, Eastern façade, 964.
31

5. oSki, samxreTi fasadi, X s.


Oshki, Southern façade, 10th c.

6. bzis wm. giorgi, aRm. fasadi, X s.


Bza, St. George, Eastern façade, 10th c
32

7. kacxi, samx. egvteri, XI s.


Katskhi, Southern Chapel, 11th c

8. nikorwminda, samx. fasadi, XI s.


Nikortsminda, Southern Chapel, 11th c
33

9. sveticxoveli, das. fasadi, XI s.


Svetitskhoveli, Western façade, 11th c

10. fitareTi, samx. fasadi, XII-XIII ss.


Fitareti, Southern façade, 12-13th c
34

11. wuRruRaSeni, gumbaTqveSa kvadrati, das. fasadi, XIII s.


Tsugrugasheni, base of dome, Western façade, 13th c

12. ananuri, samx. fasadi, XVII s.


Ananuri, Southern façade, 17th c.
35

Tamar dadiani
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri

mxedari wminda giorgis amsaxveli


reliefuri kompozicia gadaRma genduSidan*

nasoflari gadaRma genduSi raWaSi, ambrolauris municipalitetSi mdebareobs. igi


Wrebalos Temis sofel genduSis gverdiT, mdinareebis lajanurisa da askiswylis
wyalgamyofis aRmosavleT kalTaze, mdinare rionis xeobaSia ganTavsebuli.
2014 wlis ivlisSi raWa-leCxumSi mowyobili samecniero eqspediciis dros, gen-
duSis wm. giorgis gviani eklesiis nangrevebis mimdebare sasaflaoze vnaxeT Sua
saukuneebis reliefuri fila mxedari wminda giorgis gamosaxulebiT (sur. 1,2,3).
naeklesiaris teritoria didi xania saZovradaa gadaqceuli da Ria cis qveS dag-
debuli reliefi sakmaod sagangaSo mdgomareobaSi iyo. mogvianebiT gavigeT, rom
reliefuri kompoziciis gadasarCenad sofel genduSis mcxovrebs natalia nem-
siwveriZes is Tavis saxlSi gadautania. amJamad fila zemoxsenebul kerZo pirTa-
naa daculi da imedia, uaxloes momavalSi muzeums gadaecema.
gadaRma genduSis reliefi samecniero literaturaSi cnobili ar aris1. mwiri cno-
bebi mis Sesaxeb mxolod 1987 wels Sedgenil pasportSi moviZieT2, sadac wm. gior-
gis eklesia aRwerilia da daTariRebulia XIX saukuniT. iqve mokledaa moxseniebu-
li gamosaxulebiani filac, romelic im periodSi, jer kidev samxreTi Sesasvle-
lis Tavze iyo Casmuli (sur. 4). Cven araferi viciT reliefis warmoSobis Sesaxeb.
darwmunebiT mxolod imis Tqma SeiZleba, rom is mogviano periodSi axali eklesiis
kedelSi CaudgamT. pasportis fotozec Cans, rom vertikalurad wagrZelebuli
sworkuTxa qva (52X36sm) ar Seesabameba timpanis naxevarwriul moxazulobas.
filaze gluv fonze gamosaxul, diokletianes damTrgunvel, Saravndmosil wmin-
da giorgis vxedavT. ikonografiuli TvalsazrisiT, kompozicia tradiciuladaa
gadawyvetili da X-XI saukuneebisaTvis sabolood Camoyalibebul da umniSvnelo
variaciebiT qarTuli xelovnebis yvela dargSi gavrcelebul kanonebs misdevs.
uadres periodSi amxedrebul wmindanTa gamosaxulebebi gvaqvs xoJornas (VI s.),
brdaZoris mcire (VI s.) da brdaZoris did (VI-VII ss.) qvasvetebze, martvilis taZris
dasavleT frizsa (VIIs.) da webeldas kankelis (VII-VIII ss.) reliefebze3. X-XI sauku-
neebis qvis plastikaSi diokletianesa da gveleSapis mlaxvreli wminda mxedrebis
* statia momzadda SoTa rusTavelis fondis mier dafinansebuli proeqtis _`Sua saukunee-
bis qarTuli qandakeba~ – farglebSi.
1
ix. mxolod T. dadiani, wminda giorgis amsaxveli reliefi gadaRma genduSidan, akademikos
vaxtang beriZis dabadebis 100 wlisTavisadmi miZRvnili samecniero konferencia, 2014 wlis
11-12 dekemberi, moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 2014, gv. 13-15.
2
pasportis Semdgenelia xelovnebaTmcodne m. aba­SiZe. sapasporto monacemebis mowodebis-
Tvis madlobas vuxdiT onis mxareTmcodneobis muzeumis TanamSromels akaki rexviaSvils.
3
g. gagoSiZe, mxedari wm. giorgis uZvelesi gamosaxulebebi saqarTveloSi, saerTaSoriso
simpoziumi, qristianoba: warsuli, awmyo, momavali (moxsenebaTa mokle Sinaarsebi), Tb.,
2000, gv. 26; g. javaxiSvili, adrefeodaluri xanis qarTuli stelebi, Tb., 1998, gv. 33-34, sur.
LXXV; T. dadiani, wminda mxedrebis ikonografia adreuli Sua saukuneebis qarTul relie-
febSi (VI-VIII ss.), saqarTvelos siZveleni, 12, Tb., 2008, gv. 316-337.
36

gamosaxulebebi gvxvdeba, magaliTad, saukunis qvaze kveTil raWul figurebs


joisubnis (X s.),4 vales (X s.),5 iyalTos mogvagonebs. wmindansa da diokletianes
(X-XI ss.)6, jruWis (X-XI ss.)7, javaxeTis muxlebamde daSvebuli, erTnairi abja-
axaSenis (X-XI ss.)8, bzis petre-pavles (X- ri mosavT – sainteresoa abjris rgole-
XI ss.)9, nikorwmindis (XI s.)10 reliefebze. bis xasiaTi, romelsac erTmaneTze ga-
qarTuli Weduri xelovnebisadmi miZRv- dasuli punsonisebri wreebis saxe aqvs
nil fundamentul naSromSi akad. giorgi micemuli. wvrili, mWidrod gavlebuli
CubinaSvili mxedari wminda giorgis iko- xazebis saSualebiT, Zunwadaa moniSnu-
nografiis sam ZiriTad tips gamohyofs li cxenis aRkazmuloba, fafari da wmin-
– pirveli jgufis xatebze win wmindanis da mxedris afrialebuli mosasxami.
triumfis, borotebaze gamarjvebis ide- yuradRebas ipyrobs reliefis sak-
aa wamoweuli, danarCeni ori kompozi- maod uCveulo ikonografiuli detali
ciuri sqema ki ama Tu im fazaSi naCveneb, – diokletianes muzaradi ori rqiTaa
daZabul brZolas gamoxatavs. 11 gendu- daboloebuli (sur. 5). rogorc boro-
Sis reliefze swored pirveli ikono- tebisa da warmarTobis gansaxierebas,
grafiuli tipia mocemuli – toraweul, qristianTa mdevnel imperators xSi-
mSvidad gaCerebul cxenze amxedrebuli rad eSmakTan an gveleSapTan aigivebd-
uSfoTveli wminda giorgi, triumfato- nen, rac genduSis kompoziciaSic aisa-
ris saxiT warmogvidgeba. ganze gaweul xa. magaliTad, wminda giorgis `cxore-
xelSi wminda cxenosans jvriT daboloe- bis~ X saukuniT daTareRebul teqstSi
buli Subi upyria, romliTac is cxenis vkiTxulobT: `...moeqca mas deokletiane
fexebqveS pirqve damxobil, urwmuno veSapi igi jojoxeTisaÁ... ~12. rqian, de-
imperator diokletianes gangmiravs. monismagvar arsebasTan wminda giorgis
waqceul imperators xelebi zeviT aqvs brZolis gamomxatveli scenebi qarTul
apyrobili, rac mis umweobas usvams xazs. Zeglebze arsad gvxvdeba. Tumca cnobi-
lia svaneTSi (uSgulSi) daculi, siriu-
gamosaxulebebi sakmaod swori, wagrZe-
li warmoSobis barZimi (VI s.), romelze-
lebuli proporciebiT gamoirCeva. Tu- dac wmindani mis fexebqveS ganrTxmul
mca aRsaniSnavia wmindanis mxrebSi `Ca- eSmaks gangmiravs13. msgavsi ikonogra-
fluli~ ukisro Tavi, romelic myisve X fiiT wminda giorgi aRTamaris taZris
4
raWa. 1991. miwisZvriT dazianebuli Zeglebi,
somxur reliefzec aris amokveTili (X
Tb., 2008, tab. gverdebze 168-169. s.)14. rogorc Cans, am ikonografiuli
5
Н. Аладашвили, Монументальная скульптура Грузии, sqemis saTaveebic zustad aRmosavleT
М., 1977, tab. 94. saqristianos xelovnebaSi moiZebneba.
6
N. Iamanidzé, Les installations liturgiques sculptées siriasa da palestinaSi gavrcelebuli
des Églises de Géorgie (VIe-XIIIe siécles), Bibliothéque de
iyo brinjaos damcvelobiTi funqciis
L’antiquité Tardive, 15,Turnhout, 2010, tab. 58,59.
7 mqone amuletebi demonTa damTrgunve­
g. boWoriZe, imereTis istoriuli Zeglebi,
Tb., 1995, gv. 221-238. 12
8
wminda giorgi Zvel qarTul mwerlobaSi
n. CubinaSvili, saurmagis-Zis niRvarais qti­ (Seadgina, gamosacemad moamzada, Sesavali,
toruli reliefi javaxeTis axaSenidan, qar­ leqsikoni da komentarebi daurTo enriko
Tuli xelovneba, 5, Tb., 1959, gv. 147, tab. 98; Н. gabiZaSvilma), Tb., 1991, gv. 50.
Аладашвили, dasax. naSr., tab. 136. 13
9
g. CubinaSvili, siriis barZimi uSgulSi, sa­
Р. Шмерлинг, Архитектурные памятники района древ- qarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, XI-B,
них селений Адзикви и Бза. macne, 2, Tb., 1969, sur. 6. Tb., 1941, gv. 3-7; k. maCabeli, svaneTis sagan­
10
Н. Аладашвили, dasax. naSr., tab. 149-150. Zuridan, Tb., 1982, gv. 65-73, tab. 13.
11 14
Г. Чубинашвили, Грузинское чеканное искусство, Тб., Aght’amar. Documents of Armenian Architecture, 8, Ve­ne­
1959, gv. 324-325. zia, 1974, gv. 84.
37

li mxedrebis figurebiT15. cnobilia giorgis saxis tips exeba, romelic gan-


ebrauli amuletebi demonis mlaxvreli sxvavdeba X saukunis raWul Zeglebze
cxenosani mefe solomonis gamosaxule- gavrcelebuli tipaJisagan, romelsac
bebiT (ara ugvianes III saukunisa)16. Wre- miamiti gamometyveleba da farTod ga-
balos Temi, romelic adre leCxumis Se- xelili Tvalebis gamWoli mzera gamoar-
madgenlobaSi Sedioda, teritoriulad Cevs (magaliTad, sxieris kankeli, joisu-
emijneba svaneTs da amdenad, SegviZlia bani, sxvava (X-XI ss.)19. am TvalsazrisiT,
davuSvaT, rom genduSis reliefis Sem- reliefi uaxloes paralels xirxonisis
qmnelic uSgulis barZimiT an siriuli Weduri xatis wminda mxedrebTan hpovebs
warmoSobis sxva romelime nawarmoebiT (sur. 8)20. gamosaxulebebs sakmaod iSvia-
yofiliyo STagonebuli. Ti detali aerTianebs – wmindanTa ugu-
rac Seexeba reliefis mxatvrul-sti- go, `brma~ Tvalebi21. msgavsia ara mxolod
listur mxares, is sibrtyobriv-xazob- saxeebi, aramed samosic – grZeli muxle-
riv maneraSia Sesrulebuli – figuraTa bamde daSvebuli abjari da Ceqma odnav
blokuri formebi fonis paralelurad aweuli cxvirebiT. xirxonisic raWaSi
viTardeba da erT sibrtyezea gaSlili. mdebareobs, magram giorgi CubinaSvils
wamyvani mniSvneloba gamosaxulebaTa xati svanuri Weduri skolis arealSi
Sekrul mkveTr kontursa da zedapir- Sehyavs22. advilad dasaSvebia, rom gen-
Ta grafikul damuSavebas eniWeba. gark- duSeli ostati, teritoriulad axlom-
veuli moculobiTobis SegrZneba ki, debare regionis – svaneTis Weduri xe-
mxolod fonisken rbilad CaWrili napi- lovnebis garkveuli zegavlenis qveS
rebiTaa miRweuli. X saukunisaTvis da- yofiliyo moqceuli. farTod gaxelil,
maxasiaTebeli amgvari plastikuri mid- ugugo Tvalebs vxedavT aseve Cukulis
goma genduSis reliefs am epoqis raWul svanur Wedur xatze (X s.)23. genduSis re-
ZeglebTan – sxieris,17 boyvis18 kankeleb- liefuri kompozicia aSkarad oqromWed-
sa da yvelaze metad joisubnis eklesiis lobisTvis damaxasiaTebeli niSnebiTaa
sarkmlis qvaze nakveT gamosaxulebeb- aRbeWdili da SesaZloa, romelime konk-
Tan akavSirebs (sur. 6, 7). amasTanave, retuli Weduri xatis an xatTa jgufis
genduSis reliefis kveTis mkafio xasia- mxatvruli STagonebiTac Seqmniliyo.
Ti Wedurobis ZeglebTan badebs aso- amgvarad, gadaRma genduSis reliefi sti-
ciacias, rac zogadad damaxasiaTebelia listurad, X saukunis ZeglebTan dgas
raWis qvis plastikisaTvis. Tumca zogi axlos, rac gamosaxulebaTa blokur,
mxatvruli niSniT, genduSis kompozi- daunawevrebul formebSi, statikur
cia erTgvarad gamoeyofa raWis Zegl- pozebSi,24 saxis gadawyvetis xasiaTSi
Ta jgufs. upirveles yovlisa es wminda 19
d. TumaniSvili, n. nacvliSvili, d. xoStar-
15 ia, mSenebeli ostatebi Sua saukuneebis saqa-
H. Maguire, The Icons of Their Bodies: Saints and Their
rTveloSi, Tb., 2012, sur. 81.
Images in Byzantium, Princeton, New-Jersey, 2000, gv.
20
107, tab. 93. Г. Чубинашвили, Грузинское чеканное искусство, (ил-
16 люстрации), tab. 34-35.
Ch. Walter, The Warrior Saints in Byzantine Art and
21
Tradition, Oxford, 2003, tab. 116. genduSis gamosaxulebis msgavsad gada­
17 wyvetil Tvalebs vxedavT aseve usaneTis
Р. О. Шмерлинг, Малые формы в архитектуре сред­не­
qvasvetsa (VIII s.) da atenis sionis X saukunis
вековой Грузии, Тб., 1962, gv. 76-82, tab. 19; i. ni­
qtitorTa gamosaxulebebze.
koleiSvili, sxieris wm. giorgis eklesiis 22
kankeli, arqiteqturuli memkvidreoba, t. I, Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 338.
23
Tb., 2001, gv. 131. iqve, tab. 46.
18 24
g. boWoriZe, raWa-leCxumis istoriuli Ze- rene Smerlingis dakvirvebiT, dinamikuri,
glebi da siZveleebi, Tb., 1994, sur. 69. yalyze Semdgari cxenebi mxedarTa odnav
38

vlindeba. Tumca amavdroulad, is Semdgomi epoqis, raWa-leCxumis regionuli


skolisaTvis damaxasiaTebel niSnebsac atarebs. es exeba wagrZelebul, gamarTul
proporciebs, aseve kveTis maneras, romelic, magaliTad, joisubanTan SedarebiT,
ufro grafikulia. joisubnis reliefebze ormxrivad CaWrili, sworad gavlebuli,
msxvili xazebi, nakecTa siganisa da kveTis siRrmis varireba plastikurobis Ziebis
amocanebs emsaxureba da formasTan erTobaSi ikiTxeba. genduSis reliefis SemTxve-
vaSi, formebi ramdenadme `tlanqia~, amasTanave, damuSavebaSi dekoratiulobisaken
erTgvari miswrafeba SeigrZnoba, wamyvani mniSvneloba eniWeba konturs, romelic
plastikurad Semoxazavs sibrtyeze ganrTxmul formas. zedapiris grafikuli na-
xati dawvrilmanebulia da `sibrtyobrivi~. gamosaxulebaTa calkeuli detalebi
garTulebulia, magaliTad, javSvnis struqturis aRmniSvneli, erTmaneTze gada-
suli mkafiod da zustad `moxazuli~ wreebi, cxenis fafris wvrili, mWidrod ga-
vlebuli talRovani xazebi. datalRuli xazebiT msgavsi damuSaveba gvxvdeba le-
Cxumis sairmis ioane naTlismcemlis filis (X s-is bolo)25, nikorwmindis taZris (XI
s.),26 gonis kankelis (XI s.)27 reliefebze. genduSis filaze Canasaxis saxiT arsebuli,
es stiluri niSan-Tvisebebi – grafikuloba, erTgvari dekoratiuloba – ukve mka-
fiod vlindeba XI saukunis raWa-leCxumis iseT Zeglebze, rogoricaa: mravalZali28,
goni, nikorwminda da a. S. amrigad, genduSis reliefi, romelic X saukunis Zegleb-
Tan avlens mWidro kavSirs da, amasTanave, Semdgomi saukunis maarqaizebeli sti-
lis garkveul elementebsac Seicavs, X saukunis boloTi unda daTariRdes.
yovelive zemoTqmulze dayrdnobiT SegviZlia davaskvnaT, rom gadaRma genduSis
reliefuri scena wminda mxedarTa qarTuli ikonografiis klasikuri nimuSia, ro-
melic stilisturad kargad iwereba raWa-leCxumis X saukunisa da X-XI saukuneebis
mijnis qvis mqandakeblobis skolis farglebSi.

ukan gadaweuli figurebiT, mxolod XI saukunidan vrceldeba da karg damaTariRebel ni-


Sans warmoadgens – Р. Шмерлинг, Плита из церкви св. Степана в селении Икалто, qarTuli xelovneba, 8-A,
Tb., 1979, gv. 130.
25
T. xundaZe, wm. ioane naTlismcemlis reliefi leCxumis sairmidan, saerTaSoriso samecnie-
ro konferencia `kultura da xelovneba: kvleva da marTva~, (konferenciis masalebi), ba-
Tumi, 2015, gv. 3-8, sur. 1.
26
Н. Аладашвили, dasax. naSr., tab. 156.
27
T. xundaZe, dasax. naSr., sur. 4.
28
z. sxirtlaZe, mravalZalis wm. giorgis eklesia, Zeglis megobari, 60, Tb., 1982, gv. 40-47.
39

Tamar Dadiani
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation

Relief Composition of St. George the Rider from the Gadagma Gendushi
(The Other Gendushi)

The article is devoted to the newly discovered stone relief from village Gendushi (Racha region). The com-
position represents an equestrian figure of St. George who spears the Emperor Diocletian. Iconography
of the scene is rare and interesting as the Emperor is depicted wearing a horned helmet. The Gendushi
relief resembles the early images from Syria and Palestine (Syrian silver bowl from Ushguli that shows
St. George while slaying a figure of a horned demon; Georgia, Svaneti, 7th c.); Jewish protection amulets,
which depict King Solomon’s fight against the demon (not earlier than the 3rd c.). Similar iconographic
scheme is found among the relief sculptures on the façade of Armenian Church of the Holy Cross on
Aghtamar Island near the Lake Van (10th c.; Turkey). Another issue is connected to the dating of the relief,
which based on the stylistic analysis should belong to the 10th century.
40

1. gadaRma genduSi, wm. giorgis eklesia, XIX s.


Gadagma Gendushi, The church of St. George, 19th c.

2. naeklesiaris teritoria da fila wm. giorgis gamosaxulebiT


The territory of church ruins and a stone plate that represents St. George
41

3. diokletianes mlaxvreli wm. giorgi


St. George while spearing the Emperor Diocletian

4. reliefuri filis Tavdapirveli adgilmdebareoba eklesiis samx. Sesasvlelis Tavze


Original location of a plate above the Southern entrance of the church
42

5. kompoziciis fragmenti diokletianes


gamosaxulebiT
Emperor Diocletian, detail

6. joisubnis eklesiis aRm. sarkmlis reliefi


wm. giorgis gamosaxulebiT, X s.
Joisubani, The Eastern window stone relief with
St. George, 10th c.

7. joisubnis eklesiis aRm.


sarkmlis reliefi wm. Tevdores
gamosaxulebiT, X s. 8. xirxonisis Weduri xati, X s.
Joisubani, The Eastern window stone relief The chased icon from Khirkhonisi, Racha
with St. Theodore, 10th c. region, 10th c.
43

dimitri TumaniSvili
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

Tbilisis arqiteqturis istoriidan

sayovelTaod cnobilia, rom saqarTvelos 16-saukunovan dedaqalaqSi, met-nakle-


bad sruli saxiT, 20-od Suasaukunovani nagebobaRa Semoinaxa. maT Soris udaod sa-
patio adgili dRevandeli l. qiaCelis quCis boloSi mdgom wm. andria pirvelwo-
debulis `lurj monastrad~ wodebul eklesiasac ekuTvnis. b-ma vaxtang beriZem
Tavis droze safuZvlianad gamoikvlia igi, gamijna misi samSeneblo fenebi, daadgi-
na misi Tavdapirveli saxe – `Cawerili jvris~ gumbaTiani taZari ori Tavisuflad
aRmarTuli gumbaTqveSa burjiT, – gamokveTa misi agebis dro (1180-iani ww.) da
XIX saukunis minamat-gadakeTebebic gamohyo1. winamdebare naSroms ar aqvs miznad
b-ni vaxtangis Ziebis gagrZeleba, miTumetes misi raimegvari `revizia~ – sagnad mas
`lurji monastris~ naSeni garemo da misi Camoyalibeba Tu av-kargi eqneba.
dRes `lurji monasteri~ Suagul TbilisSi, mTlad mis `istoriul birTvSi~ mar-
Talia ara, daculi zonis SigniT ki mdebareobs. amasTan, mtkvris xeobis Tavze gad-
momdgars, mas sami mxridan Senobebic Semosjarvia da is, rogorc ityvian, mWidro
`urbanul qsovilSia~ moqceuli. ukanaskneli garemoeba SeiZleboda Zalze `Sua-
saukunovnad~ mogvCveneboda, zustad rom ar gvcodnoda: amgvari viTareba 100 wlis
Camoyalibebulic araa. araTu istorikosebma, vgoneb, e. w. `rigiTma~ Cvenma Tanamo-
qalaqeebmac uwyian, veres ubani Tbiliss nel-nela XIX saukunis II naxevridan romaa
mibmul-Semomatebuli. gamonaklisi arc `lurji monastris~ mimdebare l. qiaCeli-
sa da n. nikolaZis (adre yorRanov-yorRanaSvilisa da ioane RvTismetyvelis) quCe-
bia. amas, sxva Tu araferi, dRes arsebuli Senobebic gveubneba. Tu pirvel maTgans
rusTavelis moednidan gamoyvebiT, naxavT – umravlesad 1870-1880-iani wlebis sa-
xlebia, or-sam sarTuliani; kent mxares Senobebi mwkrivad quCis Suawelidan iwye-
ba, xolo luw mxares niko nikolaZis quCisken ori bolo, maRali saxli (##26 da
28) ukve XIX-XX saukuneTa mijnisaa. ukanasknelTa mopirdapired n. nikolaZis #1
aSkarad 1930-iani wlebisaa, xolo misi `mopasuxe~ l. qiaCelis #1 daaxloebiT Ta-
nadroulad daSenebuli, adre erTsarTuliani saxli; aTiod wlis winaT aseTive
erTsarTuliani Senoba mis gagrZelebazec idga; axla aq daumTavrebeli, mraval-
sarTuliani nagebobaa. amasve gvidasturebs 1913 wlis Tbilisis rukac2. aqac Cans
sruli moSeneba orsav zemoxsenebuli quCis luw mxares, sanaxevro – l. qiaCelis da
nakuw-nakuw n. nikolaZis kent mxares: aq awindeli #1-is nacvlad, ori trapeciuli
ramaa datanili, Semdeg mozrdili uSeni adgilia da, dasasrul, sadac axla Casas-
1
v. beriZe, Tbilisis `lurji monasteri~, qarTuli xelovneba, 2, Tb., 1948. arsebiTad, Tav-
ad taZris xuroTmoZRvrebasTan dakavSirebiT, erTi sakiTxi Tua Riad datovebuli, imxanad
arcTu pirvelxarisxovani: misi gvianSuasaukunovani, XVI Tu XVII saukunis gadakeTebisas
SeZenili ierisa. cxadia, v. beriZis SromaSi mTeli manamdeli literaturacaa Tavmoyril-ga-
moyenebuli.
2
madlierebiT unda movixsenio, rom kartografiuli masala q-ma naTia nacvliSvilma mo-
mawoda.
44

vlelia, bunebrivad ki mtkvrisken Cama- am kiTxvaze savsebiT erTmniSvnelovani


vali mSrali xevi, raRac iregularuli pasuxi, raRa Tqma unda, ar mogvepoveba
nageboba (amJamad aqac 1930-iani wle- da, albaT, arc rodis gveqneba, zogi ram
bis saxlia). quCaTa kuTxis iqiT arafe- ki diaxac SegviZlia sakmaod sabuTianad
ri Cans, garda 1901 wels satfurebuli, vivaraudoT. ase, taZris Tavad saxelwo-
xuTgumbaTiani, rusuli `rigis~ wm. ioane deba mis Tavdapirvel daniSnulebaze
RvTismetyvelis eklesiisa, aqeTken Ca- naTel miniSnebas Seicavs: Tuki mas ven-
mosul zemoxsenebul xevs gaRma ki odin- dobiT, is ber-monazonTa krebulis saWi-
deli wm. nikolozis sasaflao, romelic roebaTaTvis unda iyos anagebi. arc imis
mere s. kirovis saxelobis (axla veres) safuZveli Cans, TiTqos, undoblobiT
parkad aqcies, misi daqceuli eklesiis movekidoT sakuTari saxelis am Cvene-
nafuZarze ki auzi gamarTes... bas – TiTqos ar Cans SemTxveva, rodesac
maSasadame, dabejiTebiT SeiZleba vT- `monasteri~ an sxva amgvari toponimi Tu
qvaT, rom XIX saukuneSi, axali taZris aSe- wodebuleba odindel savaneze ar migvi-
nebamde, `lurji monasteri~ xalvaTad TiTebdes. amasve gveubneba eklesiis sa-
mdgara da `rigiTi~ nagebobebiT raRac xeobaca da zomac – giorgi III-sa da misi
xans arc mere yofila `Sewuxebuli~. axa- asulis Tu SviliSvilebis zeobaSi amnai-
li eklesiis agebamde mdgomareobas gviC- ri eklesiebi, ugamonaklisod, samonast-
venebs 1890-iani wlebis fotosuraTic –
roa. aqedanve ueWvelobiT gamomdina-
Cveni taZari aq kldovan, gadaxriokebul
reobs, rom ise gankerZoebiT, sicarie-
ferdobze aRmarTula, moSorebiT ki
leSi wamomarTuli, rogorc es XIX sau-
erTsarTuliani, usaxuri qoxmaxebi mo-
kuneSi gvqonia, igi ver iqneboda. cxadia,
Cans. `lurj monasters~ aq, rasakvirve-
mis irgvliv senakebi, satrapezo da a. S.
lia, is ieri aqvs, rac mas 1872-1873 wleb-
Si miuRia: Zvel kedlebze CrdiloeTiTa ganlagdeboda. gasaWiri ki Semdegi gax-
da samxreTiTac cru frontonebia (maT lavT: mcirericxovnebis, cudi daculo-
SigniT mklavebi ar Seesabameba), SuaSi bisa Tu naklebi Seswavlilobis mizeziT,
ki gumbaTia dadgmuli, zed gadamxurav Cven bevri arc amgvar SenobaTa saxisa
naxevarsferos miyolebuli momrgvale- gagvegeba da arc monasterTa gegmarebi-
buli saxuraviT3. erTicaa aSkara – ekle- sa. Sesabamisad, verc imaze vimsjelebT,
sia Tavis garemoSi `warmmarTvelobs~, is ase Tu ise damajereblad, rogori iqne-
dominanti, Tu gnebavT, `mikrodominan- boda sacxovrebel-sameurneo nagebobe-
tia~, romelsac mniSvnelovnebas arafe- bis taZarTan Tanafardoba. Tumc erTi
ri ecileba. sakiTxavi kia, gaxlavT Tu ram kia uTuo – mis pirvelobas Crdils
ara es Tavdapirveli, XII saukuneSi Seqm- araferi miayenebda. amas garda, arqite-
nil-gaTvaliswinebuli suraTi. qturisTvis, qarTulisTvis xom mainc,
marto uSualod momdgomi ki ara, ufro
3
ix.: T. gersamia, Zveli Tbilisi, Tb., 1984, vrceli garemocaa arsebiTi, xelTqmni-
sur. 207; aseve: b. xaindrava, tfilisi, Tb.,
lica da xelTuqmnel-bunebiTic. rogo-
wlis gareSe, gv. 39. dasavleTidan taZars
ekvris orsarTuliani (ratomRac gamokveTi- riRa SeiZleboda yofiliyo `lurji mo-
li saxuravis arqmone) samreklo, Sualedu- nastris~ Tavdapirveli garemocva?
ri yru karibWiTurT. es moculoba 1930-ian karga xania xan aq, xanac iq iTqmis, XII sau-
ww-Si aRar arsebula, is arc v. beriZis ga- kunis Tbilisma aqamde moatanao. sagan-
moqveynebul, missa da i. ernis anazomebzea
gebo (ramdenadac vici, Cautarebeli)
asaxuli. taZris tanze man dasavleT fasa-
dze meore sarTulis Riobi datova – is 1990- saZiebo Tu dazverviTi samuSaoebis ga-
ian ww-Si saxated aqcies da masSi wm. andria reSe amis Taobazec verafers daiCemeb,
mociqulis axladwerili xati Cadges. meucnaureba ki, rom ginda Txrilebisa
45

Tu saZirkvlebis gaWrisa, ginda milebis Zalze Soreulad, ufro is xedi miagavs,


Cayrisas, TiTqos, arasodes gamoCenila romelic amJamadac SegviZlia mtkvris
ram. iqneb aq, Tu maindamainc, qalaqi ki sanapirodan davinaxoT – yof. avto-
ara, ase vTqvaT, `qalaqiswineTi~ (germ. sadguris ukana da `lurji monastris~
Vorstadt) iqneboda, baR-baRCebiTa da, sul Camoswvriv, ferdi ubedaa Sekecili; is
bevri, meCxeri moSenebiT? saTvalavSi axla erTianad mwvaniTaa moculi da ze-
Casagdebia isic, rom qarTul qalaqebSi, viT axedvisas, totebSoris, Cveni taZari
gansxvavebiT saqristiano aRmosavle- gamohkrTis. 15-od wlis winaT, sanam ze-
Tis an dasavleTis Tu yvela ara, umra- modan Camoyolebul kibesTan veeba sa-
vlesi qveynisgan, ar Cans monastrebi cxovrebel saxls amoiyvandnen, es SeRr-
– waawydebiT cnobil savaneTa (mag., Tbi- maveba ufro didi iyo da, amitomac, pir-
lisSi ierusalimis wm. jvris Tu gare- velqmnilobis, Tundac moCvenebiTis,
jis `naTlismcemlis~) metoqebs, magram gancdac ufro Zlieri... samwuxaroa,
vera, Tu ase SeiZleba iTqvas, `srulfa- rom Cvens TanamedroveTa Seusmenlobis
sovan~ berTa samyoflebs. am niSniTac, gamo, davkargeT erTaderTi adgili, sa-
vgoneb, `lurji monastris~ mSenebelTa dac, bunebis oiniT, ramdenime aTeuli
Canafiqri qalaqur ubnebs ki ara, ufro wlis mcenareuloba Tamar mefas Jamis
metad mTa-gorebsa da xe-buCqnarebs saxsovars mis gamqral pirvelsayofe-
unda yofiliyo morgebuli. sakuTriv lianad gvixatavda...5.
adgilmdebareobac aris gasasigrZega- rogorRa gamoiyureba dResdReobiT
nebeli. Tu warmosaxviT `gavaqrobT~ `lurji monasteri~ im SenobaTa erTob-
veres ubnis aw arsebul naSenobas, aR- liobaSi, romelTa nawili zemoT ukve
movaCenT, rom `lurji monasteri~ gva- vaxseneT? vimedovneb, isic gamoCndebo-
rianad maRali mTis ZirSi, gavakebaze da, rom 1890-iani wlebidan mokidebu-
daudgamT. am mxriv is sakmaod uaxlov- li, TiTqmis aswleulis ganmavlobaSi,
deba am drois sxva monastrebs: mdinaris isini TandaTan taZriskenac miiwevs da
SemaRlebuli napiri da ukan ayudebuli simaRliskenac. am nelinel zrdis Se-
ferdobi amoirCies, Tundac, fitareTis degis naTelsayofad nacad xerxs unda
da, sulac, amave veres xeobis ayoleba- mivmarToT da vnaxoT, rogor xedebad
ze, beTaniis savaneTa damkveT-xuroT- warmoudgeba aqauroba rogorc gafa-
moZRvrebmac. yovelive amis dajamebiT, cicebul, ise sul ugulisyuro mna-
pirvandeli adgilsamyofeli `lurji xvelsac. ZiriTadi aRqmis wertilebica
monastrisa~, rogorc ityvian, `bunebis da ZiriTadi misadgomic `lurj monas-
wiaRi~ unda yofiliyo. xolo ragvari – ters~ dRevandeli l. qiaCelis (manamde
egebis vaxuSti batoniSvilis naTqvamma yorRanovis, sajaias, vaJa-fSavelas) qu-
migvaxvedros; misi sityvisamebr, skvi- Cidan aqvs, romelic, Tu misi morkalviT
reTis mdinaris, imave veres, xeoba zemo- vimsjelebT, SoTa rusTvelis gamziri-
wels qvemoT ariso `venaxovani, xiliani, sa da merab kostavas quCisebr, Zvel na-
tyiani, nadiriani, frinveliani...~4. es 5
ar vici, gamodgeba Tu ara nugeSad, rom
sul ar hgavs im moSiSvlebul, TiTqos-
2002 w-s, xelovnebis istorikosebi maSinde-
da niadaggadaclil Rrantes, rac 1890- li saqarTvelos kulturis ZeglTa dacvis
iani wlebis fotosuraTzea aRbeWdili. departamentis samecnier-meToduri sabWos
paradoqsulad, im ZvelTaZvel peizaJs, sxdomebze amaod varwmunebdiT arqiteqto­
rebs, Tqveni Senoba `lurj monasters~ sivr-
4
batoniSvili vaxuSti, aRwera samefosa saqa- ciT ares mouspobs da eklesia mis saxuravze
rTvelosa, qarTlis cxovreba, IV, s. yauxCiS- wamoskupebulad gamoCndebao... ise agixdes
vilis gam., Tb., 1973, gv. 329. yvelaferi...
46

gzaurs unda miuyvebodes, albaT adrec, vniv, kidev l. qiaCelis #25-ia, simaRliT
eklesiasTan mimyvanebels. `lurji mo- misi (gumbaTianad) toli. ai, am ukanask-
nasteri~ fexiT mavalTa TvalTaxedvis nelTan misulni ki `lurj monasters~
areSi quCis Suidan, daaxloebiT awinde- mTlianad, dasavleTi bolodan aRmosa-
li #20-is sworze Cndeba. aqedan – isic vleTisamde da Ziridan wveramde xeda-
Tu xSir, weliwadSi 7 Tve SefoTlil to- ven, oRondac esec bevrs verafers Sve-
tebs warmosaxviTad movaSorebT, – misi lis – #25 kvlavac `zoma-woniT~ misi
samxreTi kedlis da gumbaT-gumbaTis tolfasi geCvenebaT da, isev da isev, wm.
yelis fragmentiRa gamosCans. upir- ioane RvTismetyvelis eklesia metobs:
velesad mas wm. ioane RvTismetyvelis misi kuTxe ki Cans mxolod, mkveTrad
eklesia efareba, misgan samxreT-dasa- zeaRmavali da Ronieri ki. inarCunebs
vleTiT dadgmuli da, Sesabamisad, misi is zemoqmedebis Zalas momdevno wer-
dasavleTi naxevris win aRmarTuli; tilidanac – `lurji monastris~ karis
sakurTxevels `lurji monastrisas~ sworze, – da imav mizeziT: misi zomisa
oTxsarTuliani #21 ar dagvanaxebs da da amarTulobis gamo. aqedanve Cndeba
– esec arsebiTia! – mzera Tavad wm. ioa- mxilvelisTvis n. nikolaZis #1a, maSinve
ne RvTismetyvelis taZrisasac mxolod imiT gasakviri, rom, miuxedavad gvariani
Sveril sakurTxevels swvdeba, danarCe-
moculobisa, is araTu jabnis, arc `eqiS-
ni, gumbaTebis gamoklebiT, n. nikolaZis
peba~ taZarTagan romelimes – Tu ratom,
#1-is ukan eqceva. l. qiaCelis quCaze
amaze sagangebod qvemoT mogviwevs sau-
svlas Tu gavagrZelebT, erT xans am-
bari. axla ki isRa dagvrCa saTqmeli, rom
gvarive `sanaxaoba~ gveqneba Tvalwin,
l. qiaCelis kenti mxridan `lurj monas-
vidre #28-s gavuswordebiT da n. niko-
ters~ sazogadod ver dainavaxT, vidre
laZis quCis kuTxes mivuaxlovdebiT.
#21-s miadgebiT (#19-dan, mag., misi samx-
`lurji monasteri~ aqedanac nawilad
reTi kedlis nakuws Tu SeniSnavT), xolo
`dagenaxebaT~, samagierod metad wamoi-
Soridan, mtkvris xeobidan saidanac
marTeba n. nikolaZis #1 da l. qiaCelis
#21. wm. ioane RvTismetyvelis eklesia, unda SexedoT, kbodis kideze erTmane-
amdenad, pirvelisgan kidev ufro `da- Tis gverdiT, wm. ioane RvTismetyvelis
Cagrulad~ warmogidgebaT, Tumca misi didroni taZari da, dawyvilebuliviT,
metoba `lurj monasterTan~ SedarebiT SedarebiT momcro `lurji monasteri~
axlac Zalian sagrZnobia. amis mere mxe- da l. qiaCelis #25 arian mimdgari.
dvelobiTi suraTebi Zalian swrafad gamoCnda, albaT, rom `lurji monas­
cvalebadobs: mSenebare saxlTan mdgoms tris~ Tavi da Tavi `mocile~ wm. ioane
mTlianad gadaeSleba wm. ioane RvTis- RvTismetyvelis 1901 wlis eklesiaa.
metyvelis taZari, Tundac siaxlovis gakvriT isic iqna naxsenebi, igi, rogorc
gamo `lurji monastris~ aSkarad `mjo- odesRac ityodnen, `rusuli stilis~-
bi~; amas garda ki, Tavad daumTavrebeli `à la russe~ yaidazeao agebuli. amdagva-
Senoba, ##23 da 25 momaRlo moculo- ri, Suasaukunovan rusul, metadre mos-
bebis `perspeqtiul rigs~ warmoqmnian, kovur taZrebs mimgvanebuli eklesiebi
romlis boloSi Zveli eklesia savsebiT asobiT da aTasobiT Sendeboda romano-
daqvemdebarebul-meorexarisxovani vebis imperiaSi XIX saukunis II naxevarsa
gamxdara. #23-Tan Seyovnebuls marcx- da XX-is dasawyisSi (1990-iani wlebidan
nidan zorbad wm. ioane RvTismetyvelis – isev Sendeba!); sakmao raodenobiT iyo
afsidebi da gumbaTebi uCans, marjvniv isini saqarTveloSic – duSeTsa Tu ba-
oTxsarTuliani #23 da win – `lurji TumSi, TeTrwyarosa Tu fasanaurSi da,
monastris~ nawili; oRond mis xelmarj- rasakvirvelia, TbilisSic. aRsaweri
47

nagebobis kuburi `sxeuli~, masze xuTi ne mixaÁlovski, samrevlo-samzrunvelo


gumbaTiT (maTgan realuri, sivrceSi sabWos wevrebi (aleqsandr frenkeli,
Semomaval-sarkmliani Suanaa) da `ko- nikifor savincovi, vladimir osecki,
koSnikebiT~, samrekloTi, samRvdelmsa- porfiri belÁavski, nikolaÁ Áurievi,
xuro sivrcis masTan SemaerTebeli ga- aleqsandr turkovski, Áuri kolCevs-
dasasvleliT Tu sarkmelTa mozrdili ki, ilarion gavrilovi, andreÁ pekare-
SetexilTaRiani sapireebiT ufro XVII vi, pÁotr vasilÁevi, aleqsandr osipo-
saukunis nimuSebs unda misdevdes6. da vi da aleqsandr baxmetÁevi), mSenebeli
Tumca igi verafriT Seedreba Sua Tu (arqiteqtori?), samoqalaqo inJineri
CrdiloeT ruseTis maSindeli xuroT- konstantin antonovi, aseve samuSaoTa
moZRvrebis saukeTeso nawarmoebT, Ses- mwarmoebel-moijaradre lazar baki-
rulebis mxriv, albaT, rigiani eTqmis – sovi. ra Tqma unda, iqcevs yuradRe-
mkvidricaa da sufTa namuSakevic. erTia bas, rom aq sul rusni an garusebulni
mxolod: is daupirispires aq ukve sau- (a. frenkeli) Canan (iqneb, l. bakisovi
kuneebia mdgom eklesias da is `daaCagv- iyos ucxotomeli), arada, sul ramde-
rines~ kidec. nime wlis win, qarTveloba am sabWoSic
pirveli, rac azrad mogdis, isaa, aq im- Cans9, xolo samezobloSi imJamadac nam-
periuli politikis kvali unda veZio- dvilad ipoveboda, Tu gind, generali
To. Cven sakmaod viciT am, axali taZris Tavadi nikoloz (biZinas Ze) erisTavi,
Tavgadasavali. igi imiT iwyeba, rom mama romelsac colad sazogado, maT So-
nikandr pokrovskim, im xanad wm. ioane ris sarwmunoebriv-religiur saqmeebSi
RvTismetyvelisad wodebuli `lurji uSurvelobiT cnobili daviT sarajiS-
monastris~ winamZRvarma, jer azri ga- vilis daÁ, ekaterine, hyavda. neba-une-
moTqva, Zveli eklesia xalxs ver itevs burad gefiqreba, es mSenebloba, etyoba,
da, modiT, amave saxelobis axali avaSe- `rusuli saqme~ yofilao, romelsac ad-
noT da fuli SevagrovoTo, Semdgom ki gilobrivni, `tuzemcebi~, ar gaekarnen
Sesatyvisi mowodebac dabeWda7; mogvia- 9
1895 w-is 28 maiss arCeul sabWoSi Sedian
nebiT saamisod Tanxebis Segrovebac ga- grigol rCeuliSvili, xerxeuliZe, sayva-
mocxadda8. Tavadve eklesiaSi, xsenebu- reliZe. isicaa, rom qarTvelobis wili mas-
li gadasasvlelis CrdiloeT kedelze, Si droTa ganmavlobaSi mcirdeba. 1887 w-s,
sagangebo spilenZis dafaze, axlac rodesac winamZRvrad mama mixeil meliTau-
amoikiTxavT, vin iRvawa 1901 wlis 13 ri yofila, xolo Semdgom, 1889-90-Si, mama
maiss nakurTxi am eklesiis gasasruleb- markoz tyemalaZe, 12 kacian sabWoSi (Tav-
mjdomare, nikoloz wilosani), Tavmjdom-
lad. eseni yofilan: zemodasaxelebuli arianad, 4 qarTvelia (danarCenebi: Tavadi
nik. pokrovski, misi monacvle mama ioa- nik. andronikaSvili, gr. rCeuliSvili, nik.
6
mgelaZe); 1890 w-is 30 dekembridan, winamZ-
ix. amis Sesaxeb: d. xoStaria, imperiuli Rvar mama fÁodor bogolÁubovis xelSi,
iden­toba da rusuli stili Tbilisis saek­ 50 kacian sabWoSi 1 qarTvelia – ciskariS-
lesio arqiteqturaSi, kr., arqiteqtura da vili; pirvelad naxsenebi 3 ki, ukve mama n.
identoba. saeklesio mSenebloba TbilisSi pokrovskis winamZRvrobaSi, 105 kacSia mox-
(1801-1918), Tb., 2015, gv. 105-106; aqve, sur. vedrili (ix.: Н. Покровский, Краткая... #16, gv.
30. Cinebulad Cans Zveli da axali taZrebis 23-24, #17, gv. 15-17). da kvlav, 105-ve wevri
Tanafardoba. ki araa aRmSenebelTa Soris, magram 1 qarTve-
7
Н. Покровский, Краткая историческая записка о li ratomRa ar gamoeria? `Zvel~ taZars ver
Тифлисской Верийской св. Иоанна-Богословской Seelivnen yvelani?
церкви, Вестник Грузинского Экзархата, #17, 1896, ar SeiZleba madlierebiT ar iTqvas, rom Zve-
gv. 21-22; iqve, #18, 1896, gv. 12-13. li periodikis masalis TavmoyraSi didi dax-
8
ix., mag., igive gamocema, #15, 1899, gv. 19-20. mareba aRmomiCina q-ma manon liluaSvilma.
48

(an, iqneb, ar gaakares?). Tu asea, taZris `sakuTaris~ meti gulmisavaloba? isic


arqiteqturuli `rusulobac~ da zo- ki SeiZleba aq sxvadasxva xuroTmoZR-
miTi aRmatebulobac diaxac SegviZlia vruli tradicia, arqiteqturuli an-
wavikiTxoT, viTarca rusobis da-mkvid- samblis agebis gansxvavebuli gageba
rebisa da ga-mkvidrebis `mtkiceba~ Tu iCendes Tavs. marTlac, ruseTSi Zalze
`ga-cxadeba~, Sesabamisad, rogorc, axla gavrcelebulia ZvelebisTvis did-didi
rom amboben, `politikuri gzavnili~. taZrebis Semezobleba da, am dros, ar-
oRondac sulac araa aucilebeli, es sebulTa erTgvari `ganze gawevac~. meti
subieqturadac ase iyos. ase, Taosani am raRa, ruseTis eklesiis erTi udidesi
wamowyebisa, mama nik. pokrovski maincda- wmindanTaganis, wm. sergi radoneJelis
mainc antiqarTulad ganwyobili, TiT- lavraSi, misi gansasvenebeli, XV sauku-
qos, ar yofila. Cvens mier zemodamow- nis wm. samebis taZris siaxloves, XVII-Si
mebuli misi werili sworedac `lurji masze bevrad didi sakrebulo taZari
monastris~ istoriasac moicavs da erTi daidga. CvenSi aseTi ram, ramdenadac
saukeTeso wyaroTagania am taZris Tavs axla viciT, Zalze iSviaTia da Sedega-
XIX saukuneSi datrialebuli ambebis dac – sxvanairi. Zveli patarasTvis axa-
Sesatyobad da aq qarTveli RvTismsa- li didis gverdSi amoyeneba organ viciT
xurnic keTilad arian moxseniebulni; (cxadia, albaT, sxva magaliTebic iyo)
1903-1906 wlebSi manve dastamba `mokle da sayuradReboa, Tu rogor irjebian
saeklesio-istoriuli narkvevi marTl- Cveneburi galatoz-galatozuxuces-
madidebeli saqarTvelos cxovrebisa, ni. erTgan, uravlis agaris monasterSi
masSi qristianobis gamoCenis droidan adre arsebuli Zveli eklesia, mTis kal-
da momdevno Jamsac~10. metic, 1905 wlis Taze qvemoTken mdebareobs, X saukune-
oqtombridan igi saqarTvelos saegzar­ Si ki masze didi da mkuli ufro zemoT,
xosos Jurnals `Духовный Вестник~ re- iseTi dacilebiTaa dadgmuli, rom ma-
daqtorobda da mis xelSi man dakarga xvili ukanasknelze ki modis, magram wi-
winamorbedi wlebis Semtev-`didru- nandelTan misi, ase vTqvaT, Sejaxeba ar
sul~-`didmpyrobeluri~ xasiaTi. xdeba, orive `TavTavisTvis~ rCeba, er-
iqneb, formismier dapirispirebulo- Tgvarad TviTkmaric. ufro mZime dRe-
bas aq sxva, bevrad uwyinari safuZveli Si Cavardeboda ostati, visac daevala
hqondes? egebis, marTlac, ubralod SiomRvimis monasterSi wm. mefis daviT
ufro vrcelisa da, albaT, ukeTesis IV aRmaSeneblis nebiT RmrTismSoblis
aSeneba surdaT da Tu ara, saerTod ra- miZinebis gumbaTiani taZari aego. samSe-
tom unda moekidaT xeli risame Sene- neblo moednad gamoyofili adgili baq-
bisTvis? iqneb amas xeli `progresis~, nad adgeba TviT wm. Sios `qmnil~ wm. ioa-
axlis Zvelze upirobo upiratesobis ne naTlismcemlis VI saukunis eklesias,
Tanamedrove rwmenamac waukra? egeb- aRmaSenebliseulze TvalsaCinod pata-
da, `Tavisis~ da `sxvisis~ Sepirispire- rasac. vinc ki odesme SiomRvimes swvevia
bis sazrisi aq `imaTis~ daTrgunva-dam- anda Tundac misi xedis fotosuraTis-
cireba ki araa, aramed, sul martivad, Tvis Seuxedavs, vgoneb, dameTanxmeba,
rom upirates yuradRebas wm. ioane naT-
10
Н. Покровский, Краткая... nakveTi 1-2; misive, Крат- lismcemlis taZari ipyrobs. es SeiZleba
кий очерк церковно-исторической жизни православ- imiTac avxsnaT, rom miZinebis eklesia
ной Грузии со времени появления в ней Христианства
axla saxecvlilia, XVII saukuneSi bazi-
и дальнейших дней, Духовный Вестник... ##15-16,
19-20, 1903; ##16, 19, 21, 1904; ##6, 15, 16, 17, likad gadmokeTebuli da ukanasknelis
19, 23, 1905; ##3, 4, 5, 7, 1906. mimsvlelisken miqceuli grZivi, gluvi
49

kedlebi, garkveulwilad, `bunebrivad~ sarTulianad gadaqceva da n. nikolaZis


xdeba mis win mdebare nagebobis foni. ki #1-is amoyvanaa. unda iTqvas, rom wminda
iqneboda Tanafardoba amgvarive maSin, qalaqmSeneblobiTad es gasagebicaa da,
rodesac wm. mefis aRmSeneblobas pir- iqneb, gamarTlebulic. ori quCis ga-
vandeli ieri hqonda da gumbaTi adga? dakveTaze sustad moniSnuli kuTxeebi
rasakvirvelia, sul mTlad aseTive ver saxarbielod namdvilad ver CaiTvleba
iqneboda, arki mgonia, principulad sxva – quCebi aq, Tu ase SeiZleba iTqvas, ga-
yofiliyo. jer erTi, `Cawerili jvris~ daiRvreboda, albaT, moRobil, xuroT-
saxis eklesiis samxreTi fasadic sibr- moZRvrulad ki moufarglav sivrceSi;
tyes warmoqmnida – Tumc amoziduli e. i. ki maT ar eqnebodaT raimenairad
mklaviT `amoZravebuls~ da misi mona- logikuri dasruleba. ra Tqma unda, es,
xazis dinamikas zeaziduli gumbaTic daugegmavi mSeneblobiT gamowveuli vi-
gaagrZel-daabolovebda. amasTan ki: wm. Tareba didxans ver iboginebda da xsene-
Sioseuli taZari `Tavisufali jvris~ buli saxlebis gaCena misi gamosworebis
tipisa, sivrceSi iSleba da, samxreTi cdadac SeiZleba miviRoT. is kia, rom,
mklavis Sverilobis gamo, Cvensken `mo- egeb, es metismetad martivi da xisti
dis~; amas garda, is ferdobze gadmoki- ileTi gaxldaT Cveni taZrisa da, unda
debul substruqciazec dgas, Tan qans iTqvas, axali rusuli eklesiisTvis pir-
SerTul, Tan mas gamoyofil `kvarcxl- dapirac Zlier saziano. warmovidginoT
bekze~; moculobebic msxvili aqvs, ro- erTi wuTiT, calsarTuliani SenobebiT
goric ver eqneboda mis miRma mdebare Seukravi es gzajvaredini da erTi ki
XII saukunis nagebobas da, yovelive es, aRmoCndeba: orTav eklesia gacilebiT
safiqrebelia, mas SeunarCunebda im Soridanac dainaxeboda da Tu sruli
mniSvnelovnebas, rac mas istoriulad simaRliT ara, im zomamde mainc, orives
`ekuTvnoda~, ar daaCrdilebinebda mas raoba-ragvaroba cxadliv rom sacno-
droiT momdevno, dRevandelze ueWve- bi yofiliyo da gindac calke aRebuli
`lurji monasteri~ ara, taZarTa wyvili
lad Tvalsmosaxvedr Senobas.
am, Tugind mougvarebel garemoSi xom
ase iyo Tu ise, erTi ram cxadia, cnobi- namdvilad i-mTavrebda, i-dominanteb-
erma mizanswrafvam Tu naxevrad alRos- da. dRevandeli gadasaxedidan swori
mierma arCevanma11 is nayofi gamoiRo, rac gezi is iqneboda, maTi mniSvnelovnebac
Tvalwin gvaqvs: rusuli samrevlo sabWos SenarCunebuliyo, iqneb, uSeni farTobis
mondomebiT agebulma taZarma `gaameo- raRac odenobac – mag., mwvane nargavebi,
rexarisxovna~ Tamaris xanis danatovari.
– da misi mozRudva gamxdariyo mogva-
momdevno nabiji amave mimarTulebiT – rebis saSualeba, Seukvreloba-xsnilo-
wesiT, esec unda gamoCeniliyo, – ukve ba – mkacrad moazrebuli kompoziciis
1920-1930-ian wlebSi gadaidga da, unda gasaRebi. cotaodeni gulisdadebisas
iTqvas, verc am SemTxvevaSi ityvis kaci gadawyvetilebis mimRebT SeeZlebodaT
sruli erTmniSvnelovnebiT, sad iwyeba aqve, am quCazeve enaxaT, rogori mar-
ganazraxi qmedeba, sad ki gaucnobiere- tivi da Sedegiani gamosavalis moZebna
beli. upirvelesi da gadamwyveti am ub- SeuZlia arqiteqtor-mSenebels. zemoT
nis sabWour aRmSeneblobaSi, l. qiaCe- iTqva, l. qiaCelis ##26 da 28 maRali-
lis #21-is erTsarTulianidan oTx­ ao – isini oTxsarTuliania, maSin ro-
11
desac am mxares danarCeni saxlebi maSin,
xom wascda mama pokrovskis, axali eklesiis
asaSeneblad `marTlmadidebeli rusi eris~ sul bevri, orsarTuliani iyo (mesameebi
(православные русские люди) imedi gvaqvso (Н. Пок­ yvelgan danaSenebia). am dros ki masSta-
ровский, Краткая... gv. 22). bis aseTi mkveTri, naxtomisebri cvli-
50

lebis Cveulebriv Tanmdevi uamuri gac- xuri daatusaR-gadaasaxl-daxvrites,


da ar Cndeba. es imitom, rom orive saxli oRond – yvela ara; eklesia-monastrebi
ramdenadme aris Caweuli sxvaTa wiTe- xom aikles da daketes, dangreviT ki ga-
li xazidan da maT win meti Tavisufali cilebiT naklebi daangries, vidre wa-
adgili, TiTqosda, ufro gasagebs xdi- bilwes da upatiohyves. Seuracxyofis
so simaRlis gazrdasac. maSeneblebma da Seginebis gvarobani ki maT mravlad
es, uwinaresad, imisTvis gaakeTes, rom icodnen, maT Soris Zlier ucnaurnic.
sakmaod viwro quCa ar `CaxuTuliyo~, ai, ra naxa II msoflio omis Semdeg Ta-
vizualurad Was Tu naprals ar damsgav- vis mSobliur vilnÁusSi mamis (Turme,
seboda. Cvens samsjelosTan mimarTebiT gardacvlilis) asaval-dasavalis Se-
ki, wina nomrebTan erT mwkrivSi Cayene- satyobad Casulma mxatvarma nikolaÁ
bisas, es saxlebi uzarmazari gamoCnde- CerniSkovma: samlocvelosTan, sadac
boda da yovelnairad daacotavebda wm. ostrobramis RmrTismSoblis saTayva-
ioane RvTismetyvelis eklesiasaca da, no xati esvena, saxelmwifo uSiSroebis
miTumetes, `lurj monastersac~. ase TanamSromeli daesaxlebinaT, romelic
dayenebiT ki es saxlebi, TiTqos, Sesa- dRemudam salaRobo simRerebis fir-
Zleblobas aZlevda mimavalT taZrebi fitebs atrialebda da ase uSlida xels
maTTan urTierTSejerebis gareSe, mniS- mlocvel-momlocvelebs... CvenSi, vgo-
vnelobaSeulaxavad aReqvaT. neb, SegviZlia utyuarad davadasturoT
siwmindis `arqiteqturulad damcro-
sabWoTa drois adamianebi ki sxva gzas
bac~: gasabWoebamdel fotosuraTebze
daadgnen – quCis moSenebis, gamWidrove-
naTlad Cans, rom mTawmindis ferdo-
ba-Sekvris da winandeli orientirebis,
bebze aRmavali quCebis gasaxedebSi ma-
SeZlebisdagvarad, miCqmalvisa. maTi
madaviTis eklesia ixilveba; dResdReo-
sruli gauqmeba ver mouxerxdaT, ai Se-
biT es ase aRar aris, amis mizezi ki, ro-
sustebiT ki namdvilad Seasustes da
gorc wesi, 1930-iani wlebis daSenebebi,
xilvadobac SeuzRudes: ukve iTqva, rom
an, ufro iSviaTad, maSindelive momaR-
`lurji monasteri~ l. qiaCelis kent
lo Senobebia. amas imdenad sistematu-
mxares #21-mde ar dailandeba, n. niko-
ri saxe aqvs, rom Zneli dasajerebelia,
laZis quCaze myofi ki eklesiebs maSinRa
saqme mxolooden damTxveva an SemTxve-
mohkravs Tvals, #1-s rom gamoscdeba
viToba iyos; es gegmazomieri moqmede-
(umisod, albaT, mzeras g. axvledianis
bis kvals ufro hgavs. Tu es asea, maSin
kuTxidan mainc hkidebda). `lurji monastrisTvis~ l. qiaCelis
xom ar aris savaraudebeli, eklesiebis #21-is, xolo wm. ioane RvTismetyvelis
amgvari `Caxergva~ sabWoeTisTvis egzom eklesiisTvis n. nikolaZis #1-is `afa-
damaxasiaTebeli antireligiuri poli- rebac~ SeiZleba `antireligiuri brZo-
tikis RonisZiebaTagani iyos? pirveli, lis~ gamovlinebad miviCnioT. Tumc ki,
rac amis sawinaaRmdegod azrad mouva oden `SeiZleba~, radgan Áotisodnadac
kacs, is iqneba, amdeni wvaleba radRa un- ar aris gamoricxuli, aq aTeisturi
dodaT, daengriaT da amiT gaeTavebina- gulgriloba-udierebis gamoxatule-
To saqme. gasaTvaliswinebeli kia, rom bis meti araferi iyos – ise, ufro alba-
moqmedebis ra ginda iyos ukanmouxeda- Ti, piradad me, pirveli meCveneba. sama-
vobisa da sisastikisas, sabWoeli xeli- gierod, ugulisyurobis meti araferi
sufalni, erTgvarad, ukan dasaxevs yo- amoZravebs l. qiaCelis #25-is maSene-
velTvis itovebdnen. martooden qris- bels – misi naxelavi, rogorc vnaxeT, ar
tianul eklesiasTan damokidebulebas eZaleba taZars, ar `eWidaveba~ mas, Tum-
Tu aviRebT: xom aTasobiT RvTismsa- ca mas didad arc angariSs uwevs.
51

ukanaskneli saxlis mSeneblobis axlo xa- gansakuTrebul azvirTebas. yuradRebas


nebSi `lurji monasteri~ daiketa, etyo- isic iqcevs, rom am dros moqmedad darCa
ba 1930-iani wlebis bolosa an, iqneb, 1940 da darCa wm. ioane RvTismetyvelis ekle-
wels12. araa mosalodneli, es 1941 wlis sia. TavisTavad misi kardauxSaoba, vfi-
mere momxdariyo – rogorc cnobilia, qrob, savsebiT sarwmunodac, Tanadrou-
sabWoTa kavSir-germaniis omis dawyebam ladve axsnes – ubnis mosaxleTa saerTo
Seacvlevina moskovel xelidufalT da- azriT, is imitom gadarCa, rom misi mrev-
mokidebuleba religiisadmi. maT, buneb- li, mTeli 20 weli (1930-ianebis dasawyi-
rivia, dasWirdaT morwmuneTa Tanadgo- sidan 1953-mde), yofila yovlisSemZle
ma; es imave rigis movlenaa, rac sabWoTa lavrenti berias deda, aqve l. qiaCelis
kavSiris SemdgenlobaSi Semavali erebis #5/7-Si mcxovrebi15. magram ratomRa am
heroikuli warsulis winwamowevaa 1930- axals anebes Tavi da ara im Zvels?
iani wlebis bolodan, isev da isev, moax-
sazogadod, SeiZleba iTqvas, rom sa-
lovebuli didi samxedro dapirispire-
qarTveloSi, kerZod TbilisSi, antire-
bis molodinSi. ra Tqma unda, arc pirve-
ligiur `kampaniebs~ moskovisa (sadac
li gaxldaT sarwmunoebisadmi WeSmari-
ara mxolod mxatvrulad mdare qris-
ti mibruneba da arc meore `nacionaliz-
te macxovris taZari daaqcies, aramed
mis~ xelSewyoba, rogorc mavan `soveto-
kremlSi mdgari uZvelesi eklesiac, XIV
logs~ hgonebia – meore SemTxvevaSic au-
s-is `maRnaris macxovrisa~ [= Спаса на
cileblobam moiTxova sxvadasxva tomis
Бору]), anda kievisgan (iq XII s-is oqros-
patriotTa momadliereba-mimxroba13.
Taviani miqelis [= Михаило-Златоверхий]
sa­qarTvelos marTlmadidebel eklesi­
monasteri aafeTqes) gansxvavebiT, is-
asTan mimarTebiT sinamdviles uTval-
toriulad RirsSesaniSnavi saeklesio
naTlivesad Cveulebrivi statistikac
siZveleni, TiTqos, naklebad ganadgur-
avlens: rogorc irkveva, 1921 wlisTvis
da; ziani Tu miadga vinmes, ase Cans, ufro
CvenSi marTlmadidebelTa 1450 moqmedi
somexTa eklesias – mas, sxvebTan erTad,
taZari yofila, 1937-s – 187, 1940-s ki –
Suasaukunovani vanqis kaTedralic dau-
sul 17; `Semobrunebis~ mere, 1945-1951
ngries da XVIII saukunis jiRraSenis ekle-
wlebSi raodenoba mxolodamxolod
siac... SeiZleba ifiqros vinmem, marTlac
41-mde avida14... rac `lurj monasters~
xom ar hqoniaTo amx. stalinis mmarT-
Seexeba, is swored devnis bolo talRas
velobaSi qarTvelebs `privilegiebi~,
emsxverpla, romelic, cxadia, SemTxve-
rogorc jer rodis Caagones ubir (da
viT rodi Tanxvda mudmivad mimdinare
ara mxolod!) rusobas da rac ama (2016)
sabWouri represiebis 1936-1938 wlebSi
wlis 10 aprils Cveni `sazogadoebrivi
12
v. beriZe wers, ramdenime wlis uqmiao mauwyebliT~ gavmcno Cveneburmave `fi-
(dasax. naSr., gv. 101); naSromi `lurj monas- losofosma~. mTeli ambavi ki isaa, rom
terze~, rogorc vnaxeT, 1948 w-s daistamba, winapirvelad XVIII saukunis da ufro Zve-
dawerili ki 1941-Sia (Sdr., misive, mogonebe- lic (mag., nariyalas wm. nikolozi) qar-
bi, Tb., 1987, gv. 295). Tuli eklesiebis erTi wyeba – somxurTa-
13
Tu marTlac iyo ram `nacionalisturis~ gan gansxvavebiT! – rusTa xelisuflebam
xelSewyoba, esec savsebiT `imperiolad~ aix- jer kidev XIX saukunis pirvel aTwleu-
sneba – ase poxierdeboda jer kidev XIX s-dan
Semzadebuli niadagi, saWiroebisamebr, eT- 15
es didad RvTismosavi qalbatoni yofila
nosTa SejaxebisTvis, rac ase mwared iwvnia – ase yvebodnen, sul Svilis sulis xsnisTvis
samxreT kavkasiam 1905, 1918-1920 ww-Sica da loculobdao da imasac ityodnen, rodesac
1980-ianebis merec. 1953-Si misi mokvdineba Seatyobines da qaliS-
14
s. vardosaniZe, patriarqebi, w. II, Tb., 2013, vilianad zemoxsenebuli binidan asaxlebdnen,
Sdr., gv. 56, 68, 76. isic ki uTqvams, iqneb aman mainc uSveloso.
52

lebSi milew-molewa; meorec, ruseTis vTqvaT, saswaulebrivad SemogvrCa, ro-


imperiaSi saTvalavSi xom aRmsarebloba gorc ganadgurebas, ase amboben, daviT
CaiTvleboda da amitom moxda, rom damo- arseniSvilis gadarCenili anCisxati da
ukidebeli somxeTis eklesia XIX sauku- ueWvelad dimitri SevardnaZis Tavda-
neSic `Tavis gemoze~ aSenebda, marTlma- debiT aufeTqebeli metexis eklesia; zo-
didebelTa mSenebloba ki ruseTis xeli- gic `gauTvaliswinebelma~ garemoebebma
suflebis zedamxedvelobiT da 1850-iani gadagvirCina – ase, qvaSveTis aRebis da
wlebis aqeT `rusuli~ Tu `rusul-bizan- sionisa da sveticxovlis daxurvis ganz-
tiuri~ stiliT warmoebda16; amis gamo mo- raxvac hqoniaT19; pirvelisgan gaurkve-
xda, rom mospobilni Tu gausaxurebul- velma raRacam Tu viRacam (isev l. berias
ni, umetesad (gaaqres xom saburTalos dedam, marTa jayelma xom ara? SemCere-
wm. giorgis `qarTuli yaidis~ taZaric!)17 beli misi Svili gamodga...) gvixsna, meo-
`ucxo ierisa~ iyo. Tumca ki, maT ricxv- risgan ki mTladac saerTo ubedurebam,
Si ara mxolod `kavkasiis damorCilebis~ sabWoTa kavSiris II msoflio omSi Cabmam..
mosagonrad agebuli, amitom ki ara Tu sagulisxmo isicaa, ragvar eklesiebs
qarTvelebisTvis, aramed saerTos kavka- SearCines wirva-locvis ufleba – Zveli
sielebisTvis uamuri18 wm. aleqsandre ne- qarTuli an, Tundac, met-naklebad `qar-
velis samxedro taZari eria, kalaubnis Tulada~ Tu `moqarTulod~ gamomzi-
wm. giorgis, adgilobrivTaTvis metac rali, maTSi Tbilisis sionia, qvaSveTis
Zvirfasi da sayvareli eklesiac; an ki- wm. giorgi, `Zveli~ sameba, wm. barbare da
dev – istorikos platon ioselianis aSe- mamadaviTi (amas, Tumca, mxolooden wir-
nebuli `klasicisturi~ amaRlebis ekle- visas aRebdnen, isic, vgoneb, kvira dRes),
sia, Cveni sazogadoebrivi azris erTi `rusuli~ Sesaxedaobisani ki, wm. ioane
mimdinareobis cxadmyofeli uTuod... RvTismetyvelis garda, didubis Rmr-
mesamec isaa, rom Cvenc xom unda gagvi- TismSoblis, kukiis wm. ninos, wm. mixeil
marTlos odesme: zogi ram, pirdapir tverelis, wm. aleqsandre nevelis da wmm.
16
ix.: d. xoStarias zemodamowmebuli werili. petresa da pavles eklesiebi. meoreTa me-
17 tobac ueWvelia da pirvelTa Soris Cve-
ix.: m. liluaSvili, funqciaSecvlili ek­
lesiebi TbilisSi: istoria da arqiteqtura, ni sataxtos xanier da gamosaCen taZar-
kr. arqiteqtura da identoba...; misive, `qar- Ta, zemonaxsenebi anCisxatisa da metexis,
Tuli stilis~ ucnobi nimuSi – saburTalos `saCinos~ feriscvalebis, karis wm. gior-
wm. giorgis eklesia, saqarTvelos siZvele- gis Tu Cveniv `lurji monastris~ aryo-
ni, 18, 2015. fnac. wminda praqtikuli TvalsazrisiT,
18
sxvaTa Soris, sazogadoebrivi guneba-gan- es imiT SeiZleba avxsnaT, rom `rusul ga-
wyobis gamove, ar gamouCnda, iqneb, damcve-
regnobian~ eklesiebs, didubis gamokle-
li vanqsac – XIX s-is Suaxanidan savsebiT
gasagebi imperiuli politikis gamoisobiT biT, rusuli mrevli hyavda, magram iq
gamwvavebuli qarTul-somxuri urTierTo- qarTvelobac midioda (miT ufro, Tu
bani kidev ufaro gaauaresa 1918-1919 ww-is sxva gzac ar hqonda), `qarTul-saxians~
somxeT-saqarTvelos omos dros Tbile- Tu ugamonaklisod ara, upiratesad –
li somxobis erTi nawilis antiqarTulma qarTuli. oRond egeve garemoeba maSinve
qmedebam, mere ki zogTa bolSevikTaken ga-
cxadqmnis mizezTa mizezsac: `qarTule-
drekamac; iyvnen, Tumca (da esec araa dasav-
iwyi!) iseTnic, vinc, iseve rogorc, vTqvaT, bi~, xelisuflebis TvalSi, sxvebze kidev
`saqarTveloSi mcxovreb rusTa komiteti~, metad saxifaTo da arasaimedo iyo da
qarTvelebTan erTad, 1922 w-sac zeimobda maT Tu ver gaacamtverebdnen, qmediToba
ukve akrZalul 26 maiss (l. kereseliZe, 1922 maTTvis aucileblad unda moespoT.
wlis maisis Tve saqarTveloSi, saarqivo
19
moambe, #13, 2012, gv. 75-78). s. vardosaniZe, dasax. naSr., gv. 53-64.
53

swored aseTi bedi ewia `lurj monas- ganxorcielebis mosalodnel uaryo-


tersac~ – aq samxerxao sawarmo moawy- fiT Sedegebze...
ves, romelmac aq aTwleulebi dahyo da yovelive zemoTqmulma, vgoneb, reli-
taZars kvalic daatyo: mis samxreT ke- giurs viRa Civis, TviT istoriulisa
delze, zed Tamaris droindel Tlil Tu esTetikuri faseulobebisadmi xan
qvebze, naiarevad CanaWdevi zolia damC- `didrusulobiT~, xan RvTisbrZolo-
neuli; igi vinme mZRolis ugulisyuro- biT, xan qarafSutobiT, xan kidev riT
bam gaaCina, vinc saxelosnodan gamota- Sepirobebuli ugulisxmierebis cotac
nili da Zaraze dawyobili fiqcrebidan da unugeSo suraTi dasaxa. magram, sa-
erTi Zvel wyobaze mibjeniT gamoatara... bednierod Cvenda, sruli bneli amqvey-
1970-ian wlebSi taZarma cotaTi amoi- nad Zalze iSviaTia da es aqa-iq gamoCnda
sunTqa – saamqro aqaurobas moaSores kidec. es-esaa iTqva, rogor avno `lur-
da `lurji monasteri~ qarTuli medi- ji monastris~ garemos l. qiaCelis #23-
cinis muzeums gadasces. axla mas fizi- is `gaoTxsarTulianobam~. es veraferi
kuri daSavebis xifaTi naklebad eloda, kargi da gasaxarelia, oRond: manamade
sxvafriv ki bevri veraferi eSvela: raki xom ukeTesi mdgomareoba gvqonda da
aq gamofena ar gamarTula, igi mudmivad imis gamoRa, rom adre saxli, friad cno-
gamoketili rCeboda, Sesabamisad ki, yo- bili dastaqris, akad. k. erisTavis, saku-
velnair sicxovlesac iyo moklebuli. Tari bina, mxolod or sarTulad amo-
amis Semdegac gagrZelda taZris `arqi- dioda. ar vici, ras mogvigebda mflo-
teqturuli damcireba~ – 1970-ianebis beli, misTvis rom gvekiTxa, es simaRle
mere gadaiqca oTxsarTulianad saxli ratom ikmareTo – mizezad ojaxis wevr-
#23 da amis gamo sul `CaixuTa~ #25-is Ta raodenobas, xelTmyofi Tanxis oden-
CadgmiT isedac amovsebuli sataZre obas, nakveTis farTobs Tu kidev ras
are; saqme isaa, rom wm. ioane RvTismety- dagvisaxelebda. TiTqmis gamovricxav,
velis `lurji monastris~ mezoblobaSi pasuxad mogvesmina: `lurj monasters~
`ga-mTavrebis~ merec, ukanasknels mainc movufrTxildio, siZveles pativi mi-
rCeboda `gasaSlelad~ Tavisufali si- vageo da misTanani. namdvili kia: maSin-
vrce aRmosavleTiTa da samxreT-aR- deli zomiT #23 im pauzas warmoqmnida,
mosavleTiT, axla is, sabolood, masze romlis wyalobiT, Cvens win did-patara
meti Tu misi fardi moculobebis mwkri- Senobebis mfeTqavi ritmi iyo, romlis
vSi aRmoCnda da, raRa Tqma unda, saku- yovel Semadgenels, maT Soris `lurj
Tari zemoqmedebis Zalac didwilad monastersac~, erTgvari `TviTmyofoba~
dakarga. daagvirgvina ki misi ansamblu- mosdgamda. ase rom, azriTa Tu gumaniT
ri daknineba ukve XXI saukuneSi dagegma- (gumanis-mieroba ki am jerze umjobesic
rebulma, jerac daumTavrebelma xuT- mgonia!) b-ma k. erisTavma da misma mSe-
sarTulianma Senobam, erTsarTulians neblebmac, ramdenadac es ukve arsebul
Canacvlebulma da, SeiZleba iTqvas, ha- viTarebaSi iyo SesaZlebeli, gaiTva-
eris aqedan srulad `amomtumbavma~. is, liswines arqiteqturuli garemos Ta-
Tan, ukve maSin daidga, rodesac taZari viseburebebi da jerovnad ecadnen ar
aTiod weli amoqmedebuli gaxldaT da SeelaxaT igi. es rom ram ucabedi ki araa,
imis miuxedavadac, rom xelovnebis is- midgomaa da arc Tu erTi adamianisa,
torikosebi da (mavanTa mtkicebiT yo- gvisabuTebs is nagebobac, romelic ze-
vlisSemZle) saqarTvelos sapatriar- moTac movixsenieT, rogorc dRevandel
qos warmomadgenelbi erTsulovnad dRes am midamoSi `lurj monasters~
da erTxmad miuTiTebdnen am proeqtis Sewyobili erTaderTi Senoba.
54

es, rogorc gvaxsovs, n. nikolaZis #1a Tu gasagebia, aq mosawoni ra SeiZleba


gaxlavT, romelSic 1970 wels l. qiaCe- iyos. marTlac, Tuki aqve mdgomi sam da
lis #23-dan k. erisTavis ojaxi gada- oTxsarTuliani Senobebi `lurji mo-
vida, #25-dan ki, aseve friad cnobili nastrisTvis~, metic, orsav eklesiis-
aleqsi maWavariani Tavisi col-Svi- Tvis `Semviwroveblad~ da `damxuTavad~
liT20. Senoba sami nawilisganaa Sedge- Sefasda, maTze kidev metad `brge~ keTi-
nili, romelnic gegmaze jvris saxes lad ratomRaa moxseniebuli? yovelg-
gvixatavs: SuaSi wagrZelebuli, xuT- vari garCeva-gamowvlilvis gareSe, is
sarTuliani paralelepipedia, winidan, srulebiT ar xvdeba Tvals, rogorc ram
eklesiebisken, mas SuaSi oTxsarTulia- `zorba~, zomiT gamorCeuli, rogorc es
ni, mokle moculoba edgmis, uknidan ki, obieqturad unda yofiliyo. amas, safi-
amave sigrZisa, oRond xuTsarTuliani; qrebelia, ramdenime formismieri xerxi
amasTan, niadagi Crdilo-dasavleTiT gansazRvravs. pirveli, ase Cans, saxlis
uwindeli xevisken, qvemoT-qvemoT midis damxrobaa – misi RerZi gandrekilia
da aq sruli damxmare sarTulic Cndeba taZrebisasgan, ris gamoc aq ar isaxeba
(Sesabamisad, sadac zemoT xuTi sarTu- raimegvaric ki mwkrivi da igica da ori-
lia, aqedan eqvsia, sadac oTxi – xuTi). ve eklesiac, sivrciTad, urTierTdamo-
es `garegnuli~ monacemebi, albaT, sak- ukidebeli rCeba. magram martooden es
marisad SemaSfoTeblad gaismis da arc ar iqneboda sakmarisi – Torem arc ta-
20
Zrebis orientirebaa Tanxvdenili, maT-
zemoT vaxsene, rom saxli 1970 w-s daam-
Tavres. es k. erisTavis SviliSvilma da sax- gan axali ki `Cagravs~ Zvels, – rom ara
lis awindelma Tanamflobelma, q-ma dali saxlis fasadze Riobebis ganlageba. l.
gordezianma gamagebina. manve miambo, rom qiaCelis quCidan mosulTan ufro axlos
mis proeqtze, ZiriTadad, b-n SoTa yavlaS- Sua, maRali nawilis viwro monakveTia,
vils da q-n qeTevan paWkoria-maWavarianisas sadarbazoTi, mis aswvriv kibis ujredis
umuSaviaT (b-ni joni gamyreliZis Tanad-
simaRleSi wasuli sarkmlebiTa da win
gomiT). q-n qeTevans, aleqsi maWavarianis
meuRlesa da Cemi klaselis da axloblis, – ramdenime safexuriani kibiT; momdev-
musikos vaxtang maWavarianis dedas, 40 weli no, wingamosul, modablo sibrtyeze, or
vicnobdi, rogorc didad goniersa da nebi- sarTulad oTaxebis mogrZo sarkmlebia;
syofian adamians, isic msmenoda, arqite- isini perspeqtiulad viwrovdeba, maT
qturuli ganaTleba aqvso, ar ki gamivlia ukan da zemoT ki, Sua nawilis yru kede-
TavSi, mis mudmiv `diasaxlisobas~ (ukeT –
lia. amas feradovnebac unda daematos:
ojaxis da ojaxis wevrTa saqmeebis gaZRo-
las) SeCveuls, mas xelobaSi raime gaekeTe- CrdilCamdgar (kibis gamanaTebelTa
bonis. ramdenime welia, rac teleekranidan naklebad, sacxovrebeli sadgomebisa –
movismine misi vaJis piridan, n. nikolaZis metad) Riobebs muqi alaTebi aqvs, muqia
#1a-s avtori is ariso da guli momikvda, kari, oTaxebis dawyvilebul Tu gancal-
rom ar gamovxate Cemi Sexeduleba mis nawar- kevebul sarkmlebs Sorisa da maT gver-
moebze, ar vagrZnobine mis Rirsebebisadmi
diT kidev muqive Seficvraa, kedeli ki
Cemi damokidebuleba. ra Tqma unda, rTu-
lia amtkico, am Senobisa es amisi ariso da bacia, moTeTro-nacrisferi. erTad es
is imisio, magram srulebiT sxvagvari `Tav- ase dainaxeba: win, Cvensa – da eklesiebis!
azianoba~ am arqiteqturisa S. yavlaSvilis – axlos aweuli, vertikaluri monakve-
xelweras sul ar hgavs da amitomac savsebiT Tia, Tan ukan Sedgmuli, Semdgom gamo-
verwmune v. maWavarianis cnobas, am nagebo- xatuli muqi horizontalebiT `gaxazu-
bis gadawyvetisas, lomis wili dedaCemisa
li~, modablo moculobaa, ufro mkvrivi
ariso. es werilic, mniSvnelovanwilad, Cemi
aRfrTovanebisa da pativiscemis, Tumc ase (mas xom sisqe uCans!), Tan ki Cvengan siSo-
dagvianebiT, gamosaTqmelad daiwera. reSi mimavali; sibrtye mis Tavze, mis si-
55

muqeebTan SepirispirebiT, sul uwonadi geboba Tavisi sakuTari Tviseba-xasia-


Cans, nivTierobas moklebuli. ase rom: TiT warmoCndeba da samive – maT Soris,
jer asvetili da `msubuqi~, Semdeg sivr- Tavad sacxovrebeli saxlic, – `igebs~,
ceSi ganviTarebuli da Cvengan mswrafi, sakuTar Rirsebas imkvidrebs. SeiZle-
SedarebiT dabali moculobebi gvaqvs. ba vinmes gadaWarbebad moeCvenos, me
STabeWdilebismierad: Senoba ganezi- ki mgonia, rom aq ansamblad Tanayof-
deba momcro `lurji monastrisgan~ da nis CvenSi istoriulad damkvidrebuli
emezobleba masze momaRlo samreklos wesic ki aRorZinda, rodesac yoveli
wm. ioane RvTismetyvelis eklesiisas; momdevno komponenti bunebismier-xu-
amasTan, misi `mZime~ nawili taZrebs roTmoZRvrul mTelSi Tavisi xmiTa da
`cildeba~, `ukan miiqceva~, xolo maTken ukve arsebulTan SeTanaxmierebT Semo-
`wonadaklebulia~ `mopyrobili~. mTe- dioda – gavixsenoT, Tugind V saukunis
li faqtobrivi simaRliT n. nikolaZis bolnisis sionis horizontaluri `dab-
#1a, veres baRisken wamoimarTeba (Tumc, jenis~ xazgamsmeli XVII saukunis asveti-
mTeli sisruliT, ukana gamonaSveria- li (sxvaTaSoris, taZrisadmi iribulad
nad, is mxolod sagangebo mondomebisas, dayenebuli) samreklo...
ganzrax Sevlisas Tu aRiqmis), aq Sveu-
garda xuroTmoZRvruli Tu xuroT-
loba Warbobs. oRond, wm. ioane RvTis-
moZRvrul-ansambluri Rirebulebisa (is
metyvelis eklesia aqedanac simaRliT
ki, Cemi azriT, sabWoTa xanis Cveneburi
odnavaa acilebuli, `lurji monaste-
arqiteqturis im arc ise mravalricxo-
ri~ ki xelmarcxniv, moSorebiT mdgomad
van nimuSTagania, romelTac `Rirebuli~
Cndeba. sxvagvarad Tu vityviT: saxli
eTqmis), n. nikolaZis #1a, vfiqrob, ram-
Zveli eklesiisgan `ganzea gamdgari~ da,
ase vTqvaT, `taZarTa moednidan~ `gand- denime gakveTilsac gvTavazobs. erTi
rekilic~; erTica da meorec imisTvis, rom, is SenobaTa absoluturi zome-
raTa ar `SemoiWras~ eklesiaTa sivrce- bis mxatvrul-gamomsaxvelobiT wilze
Si, maT gverdiT ise `imyofos~, rom `ar dagvafiqrebs. Tqma ar unda, masStabs,
Seawuxos~ isini21. kidev meti, RerZebis sigrZe-simaRles nagebobebisas, Tu maTi
acdenisas, aseTi ganze Tu uku-dgomis Semadgenlebisas udidesi mniSvnelo-
dinamikiT, n. nikolaZis #1a, jer xom ba rom aqvs – calke aRebuli romeli-
aRmosavleTisken `moZraobis~, mtkvris- me nawarmoebis aRqma-SefasebisTvisac
ken `gaxedvis~ muxts aZlevs `lurj mo- da, miTumetes, ramdenimes erTmaneTTan
nasters~, romlis formas Sverili af- Sexameba-SeTanxmebis mxrivac. amasTanave,
sidi isedac gamokveTil mimarTulebas dakvirveba gviCvenebs, rom `didi – pata-
sZens; amas garda ki, amis wyalobiTve igi ra~, `maRali – dabali~ saSualod SegviZ-
cal mxares mainc, xsnis agur-betoniT lia msjelobis kategoriebad gamoviye-
gamoWedil aremares da, ase gansajeT, noT, ar ki unda daviviwyoT, rom isinic
arc Tu Zvel nargavebs amoZirkvuli im kokasaviTaa, romelic `yovelTvis
maRnar-walkotebis molandebad Sega- wyals ver moitans~ da, am SemTxvevaSic,
grZnobinebT. amis meoxebiT, samive na- rogorc sazogadod xelovnebaSi, pasuxi
kiTxvaze, `ramdenia orjer or~, iqneb, 197
21
rasakvirvelia, Senoba mxolooden `saans- gamogvivides da sworic iyos – mag., sve-
amblod~ araa gafiqrebuli – aq yvela wvr- ticxovlis uzarmazar taZarSi iatakis
ilmanic moazrebulia – ix., mag., franguli
40-od sm-iT amaRleba Zirfesvianad cv-
aivnebis mier Seqmnili vertikaluri max-
vilebi da, Tundac, maTi umartivesi ele- lida sivrcis mxatvrul saxes, sididiT
mentebiT Seqmnili moajirebis `sibasre~ da sagrZnoblad nakleb nikorwmindis wm.
eqspresiuloba. nikolozs ki miwis aSkarad bevrad aweva
56

dids verafers uSavebs... ganxilul magaliTzec xom paradoqss gadavawydiT – yvela-


ze didi Senoba yvela sxvaze naklebad `Semtevada~ da `damTrgunavad~ warmogvidga22.
meore gakveTili is gaxlavT, rom kidev erTxel TvalsaCinovdeba, ramdeni ram Za-
luZs niWierebasa da yuradRebianobas – saqme xom, saboloo jamSi, isaa, rom dam-
gegmarebelni ar dasjerdnen yvelaze Cveulsa da gacveTils, mag., sworkuTxa
`yuTs~ an kidev dasafexurovnebul masas (romelsac Cveni arqiteqtorebi jiutad
da srulebiT arasworad `terasuls~ eZaxian)23 da ara oden moTxovili farTiT, an
keTilmowyobiT uzrunvelyofa gaixades safiqralad, aramed `cxovrebis xaris-
xis~ pirobad gamomsaxvelobac da umartivesi elementebisa Tu masalaTa Tvise-
bebis `aTamaSebiT~ ubnis kompoziciis, SeZlebisaebr, gaumjobesebac. da, daxeT,
n. nikolaZis #1-sa da `lurj monasters~ Soris ukanasknel 10 weliwadSi Cadgmuli
samrekloca da eklesiis saxlic, ganurCevlad maTi arqiteqturis Rirebulebisa,
aseve `Tavazianni~ arian – winamorbedis gamocdilebam, Cans, Tavisi gaakeTa, sasur-
veli keTili nayofi gamoiRo.
dasasrul, es, TiTqosda, `Cveulebrivi~ sacxovrebeli saCinogviyofs, ras niSnavs
xelovanis, metic, yvela CvenTaganis, yovelJamieri pasuxismgebloba. Cven ise Se-
vaCvieT yuri cnobil Tqmas `droni mefoben~-o, rom rasac ar dagvezareba, dRevan-
delobis `gamoxatulebad~ vacxadebT, cotacda, nebismier Cvens gadawyvetilebas
`Tanamedroveobas~ mivaCemebT, gegoneba, es raRac winaRudgomeli Zala iyos, ada-
mianebi ki arafris maqnisi tikinebi... davmarcvloT axla, ra moxda 1960-iani wlebis
bolos Tbilisis erT-erT quCaze: orma ojaxma moipova saSualeba saxli aeSenebi-
na iseT midamoSi, sadac TiTqmis erTi saukune, yovelive naSeni winamorbedisadmi
zizRis, sul ukeTesi, ugrZnobelobis, gamomxatveli iyo. da maT uzarzeimod, iqneb,
TviT sityvada Tu azrad Camouqneladac, moiwadines `yvelaferi Zvelisa~ da siwmin-
des naziarebis mimarT zrdilobianni da mosaTuTeni yofiliyvnen, imis ganusjelad,
vinc ginda sxva, ras iqmoda da ras ganizraxavda. es erTic kmara imis Sesaxseneblad,
rom es Cven, mokvdavni, vqmniT im garemoebebs, erTobiT `drod~ wodebuls, romel-
nic maSinve umZimes dabrkolebebad eRobeba win Cvensave moyvasT (zogjer Cvenc!);
rom, raoden Znelic unda iyos, gareSemomyofTa aCemebebis Tu warmodgenebis, me-
tadre maTi `mowinave ideebis~ Tu `dRevandelobis moTxovnebis~ winaaRdgoma, es
sulac ar aris SeuZlebeli. radgan – da es gaxlavT Cveni imedi da sasoeba, – `sulsa,
vidreca unebn, qrin... da ara ici, vinaÁ movals da vidre vals~ (ioane, 3:8).

22
amgvarive SemTxveva gaxlavT nik. sefiskveraZis da dim. elikaSvilis daproeqtebuli sax-
li m. broses q-is qveda boloSi, zed sanapirosTan. pirvelad is yvela mnaxvels `gvemaRle-
boda~, mere da mere ki irkveoda, rom simaRlis moklebisas is ufro da ufro `agresiul-
deba~ – cxadia, Tavi da bolo aqac Tanafardobani da Sexamebebia.
23
nik. vaCeiSvilma, 15-ode wlis win miaqcia yuradReba, rom amgvari Senoebebis datexili mo-
naxazi gacilebiT metad xvdeba Tvals, vidre martivi sworkuTxovneba.
57

Dimitri Tumanishvili
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

From the History of Tbilisi Architecture

One of the most famous medieval churches of Tbilisi, the so called “Lurji Monasteri” (Blue Monastery),
seems likely to have been part of a monastery, which was once situated in the suburbs of Tbilisi. Presum-
ably, it was a catholicon of the monastery ensemble that was constructed in harmony with the natural
setting, similar to the other 12-13th cc. monastic churches. In the 19th c. next to this church, which by that
time was considerably renovated after multiple damages and had a new dome, the church of St. John the
Theologian that was built in “Russian style” and consecrated in 1901, emerged. The latter, commissioned
by the Russian donors and Russian clergy “suppressed the old church” due to its large scale. Maybe even
unintentionally it turned into an embodiment of the imperial Russian superiority. It might also have
happened that in 1930s residential houses, which maximally hindered observation of both churches
from the access of the Kiacheli street and Mtkvari embankment were not opposed to them (i. e. churches)
intentionally. Exception is made by a private residential house (architects: Ket. Pachkoria-Machavariani,
Sh. Kavlashvili, J. Gamkrelidze) construction of which was completed in 1970. Due to its orientation and
composition of masses, it imparts dynamism to the space, emphasizes independent significance of the
churches - first and foremost of “Lurji Monasteri”, and “opens” the complex which was “blocked up” by the
Soviet-time construction activities towards Mtkvari and Vere Park.
58

1. xedi lurji monastrisken l. qiaCelis quCidan


View on the “Lurji Monasteri” from Kiacheli street
59

2. lurji monasteri 1890-ian wlebSi


“Lurji Monasteri” in 1890s

3. lurji monasteri md. mtkvris sanapirodan


View on the “Lurji Monasteri” from Mtkvari embankment
60

4. lurji monasteri da wm. ioane RvTismetyvelis eklesia, 1900-iani wlebi


“Lurji Monasteri” and the church of St. John the Theologian, 1900s

5. xedi taZrebze l. qiaCelis quCis Sua welidan


View to the churches from the middle of Kiacheli street
61

6. lurji monasteri l. qiaCelis quCis bolodan


View of the “Lurji Monasteri” from the end of the Kiacheli street

7. sacxovrebeli saxli n. nikolaZis #1a


Residential house, 1a, N. Nikoladze street
62

nana yifiani
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis
istoriisa da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri

cota ram zdaneviCebze


`...Tu xelovnebaSi ar xar puSkini, rasini an goeTe,
maSin Rirs iyo mxolod zdaneviCi~
viqtor Sklovski
`vijeqi iSxanSi magidasTan da vtirodi... ~
ilia zdaneviCi

1920 wels ilia zdaneviCi Tbilisidan, konstantinopolis gavliT, parizSi Cadis da


veRarasodes brundeba saqarTveloSi. mizezi saqarTvelos 1921 wlis aneqsiaa.
1921-Si parizSi Casvlidan ori wlis mere, 1923 wels, andre Jermeni, cnobili kri-
tikosi, literatori, esseisti, metad daaxloebuli 1910-1920-iani wlebis lite-
raturuli avangardis wreebTan, masze werda: `misma sidiadem, romelic amozrdi-
lia misi mSobliuri saqarTvelos siRrmidan, gadaaWarba da ajoba dadaizmsac da
futurizmsac... man, batonebi filip supo, pol eluari, tristan tcara..., romle-
bic dRes saRamos mobrZandnen Tavisi umcrosi ZmisTvis erTgulebis SesaTavazeb-
lad..., warsulSi Catova~1. Jermenma es dawera parizSi, ilia zdaneviCis mier zaumis
poeziaze wakiTxuli leqciis Semdeg, kafe `qameleonSi~ (sur. 1).
1920-iani wlebis parizSi cnobili avangarduli mejlisebis momwyobi (Bal Banal, Grand
Bal des Artistes Transmental, Bal Olympique), poeziis saRamoebis da xelovnebaze leqciebis
organizatori, is marTlac Zalian popularuli xdeba dadas sazogadoebaSi, rac
SemdgomSi, 1940-iani wlebidan, artistul wignze muSaobis gagrZelebisas, mTels
avangardul sazogadoebasTan TanamSromlobaSic gamoixata – iqneba es pikaso,
tcara, maqs ernsti, kokto, pikabia, Sagali, de kiriko, jakometi, delone da sxvebi...
daaxloebiT amdagvari ram dawera 1918-1920 wlebis, jer kidev TbilisSi myof zda-
neviCze grigol robaqiZem: `tfilisSive iyo ilia zdaneviC, kaci namleva, magram
gardaqeSanis paTosis. igi xmas avarjiSebda mudam `zaumis~-is warmosaTqmelad,
romliT dawerili sityvebi albaT astralur smenas Tu esmoda. didebul iyo igi,
roca kafeebSi Tavis `Смерть Гарро~-s kiTxulobda. unda SegexedaT, Tu rogor izr-
deboda es patara kaci da rogor ipyrobda Tvaleb-acecebul sazogadoebas – (leq-
sis boloSi marTlac ismoda sikvdilis Sriali)~2.
iuri degeni JurnalSi `feniqsi~ 1919 wels, kiril zdaneviCze werils aqveynebs, ro-
melsac ase iwyebs: `kavkasiam rusul futurizms misca vladimer maiakovski da Zmebi
ilia da kiril zdaneviCebi~-o, da agrZelebs: `kiril zdaneviCi parizSi axalbedad
sulac ar wasula~... `iseTi frangi Tanamedrove mxatvrebi, rogorebicaa pikaso, de-
reni, braki, le ჶokonie, mecingeri, romlebsac is ar CamorCeba,... siamovnebiT mii-
Rebdnen mas Tavis rigebSi... ~3.
1
A. Germain, Iliazd et le surdadaïsme russe, Créer, Liège, 2e année, jan-fév, 1923.
2
grigol robaqiZe, falestra, engadi, Tb., 2014.
3
Ю. Деген, Кирилл Зданевич, Jurn. Феникс, N2-3, Tb., 1919.
63

es amonaridebi mowmobs, rom Zmebma zda- scildeba esTetikur kategoriebs, es-


neviCebma sxvadasxva cxovreba gaiares – Tetizms, garkveulwilad, scildeba ri-
erTma dasavluri, sadac TviTrealiza- tualur funqciasac, cdilobs gaxdes Se-
cia – `iliazdad~ yofna SeZlo, da meo- mecnebiTi, ramdenadac ainStainis azriT,
rem, sabWouri – yvela Tavisi SedegiT, mis mier uaryofili Tavad modernizmic
gulagiT, 1930-iani wlebis meore naxe- ki, avangardisgan gansxvavebiT, mxolod
vridan safuZvlianad CrdilSi yofniTa xiluli samyaros ukve Camoyalibebuli
da sabWouri, Tavad saxelovnebo garem- konstruqciis gameoreba-gaZlierebas
osaTvisac faqtobrivad, ucnobobiT. ma- mi­marTavs – samyaro Seqmnilia, gamocdi-
Sin rodesac saqarTveloSi kiril zda- leba garantirebulia, xedvis tipolo-
neviCze ukve/jer aravin saubrobda, da gia mocemulia, misi daniSnuleba ki am
arc icodnen, rom unda esaubraT, gvian, yovelives pasiuri damowmebaa.
1987 wels, misi gardacvalebidan TiTq- saqarTveloSi 1913 wlidan iwyeba e. w.
mis 20 wlis Tavze, magram mainc, reiCel `pa­siur damowmebaze~ uaris Tqma da `ax-
adleris galerea niu iorkSi awyobs ga- lisTvis~ brZola. Tumca es brZola da-
mofenas `kiril zdaneviCi da kubofu- savlur-meinstrimul avangardTan Seda-
turizmi. tfilisi 1918-1920~ da beWdavs rebiT, gansxvavebuli konteqstiT mim-
fransua le gri-bergmanis faqtobrivad, dinareobs. amis magaliTi zdaneviCebis
pirvel wigns masze...4 Semoqmedebaa...
saqarTveloSi saxelovnebo (da ara mxo- amdenad, swored yvelaze radikaluri
lod), avangarduli enobrivi da forma- moZraobebis, futurizmis warmoSobasa
luri radikalizaciis gzas ukve 1913-Si da dadas Camoyalibebas Soris, TiTqmis
adgebian, pirveli msoflio omis dawyebis SuaSi moqceuli 1913 weli mniSvnelo-
wina daZabul wels. msgavsad mTeli evro- vani unda iyos Tbilisuri avangardis-
pisa, saqarTvelo ukve realurad eTxove- Tvis. grigol robaqiZe ki wers, qarTu-
ba Zvels da fexs dgams axal, dramatul, li modernizmi 1915 wels formdebao,
Tumca uSualod misTvis, 1918 wlidan magram is realurad saliteraturo mo-
mainc, TiTqos iRblian realobaSi. dernizmSi cisferyanwelebis jgufad
am, 1913 wlisTvis futurizmi Tavisi pir- Camoyalibebas gulisxmobs. Tbilisuri
veli, 1909 wlis manifestidan ukve mexu- avangardis pirveli gamosvla ki swore-
Te wlisTavs iTvlis. dada ki, miuxedavad dac rom 1913-sa da mis Semdgom 1914 wels
imisa, rom diuSani ori wliT adre qmnis unda davukavSiroT.
Tavis pirvel redi-meids, avangardul saintereso isaa, rom 1913 wels kiril
moZraobad 1915-1916 wlebSi, pirveli zdaneviCi parizSi mogzaurobs, arxipen-
msoflio omis dros yalibdeba da ci- kos studiaSi muSaobs da awyobs gamofe-
urixis kabare `volterSi~ 1916 wlidan nas. mis Zmas, ilia zdaneviCs jer kidev
iwyebs anti-xelovnebaze aqtiur lapa- gimnaziaSi swavlis droidan (!) mimowera
raks, uars ambobs ra modernizmze, ima- aqvs marinetisTan, romelsac is piradad
ze rasac imave 1916 wels karl ainStaini, 1914 wels gaicnobs.
erT-erTi yvelaze radikali xelovnebis Tbilisuri avangardis dasawyisi, kiril
kritikosi, avangardis apologeti, mo- zdaneviCis gamofenis gamo, kia Sesa-
dernist matisTan dakavSirebiT `savarZ- Zlebeli parizs davukavSiroT, magram
lis xelovnebas~ daarqmevs. avangardi is Tavisi radikalizmiT mainc ruseTSi
4
Fr. Le Gris-Bergmann, Kirill Zdanevich and Cubo-futurism, gaiJRerebs. 1913 wels, ilia zdaneviCi
Tiflis 1918-1920, Rachel Adler Gallery, New York, 1987. moskovSi futurizms, Tavisi arsebobis
64

sul xuTi wlis Tavze, ukve gardacvli- vnebis am msoflio centrisa, romelSic
lad acxadebs da imasac ambobs, arc ki germaniaSi moqmedi dadac ki gadabarg-
arsebulao; da Tu iyo, retrogradu- deba da ar mxolod; Tavad Soreuli ia-
lio, da sanacvlod Tavis axal koncef- poneli avangardistebic iq Cadian...
cias – `yvelafrobas~ (всечество) sTava- imaze, Tu ra xdeboda 1918-1921 wlis
zobs sazogadoebas, koncefcias, rome- `fantastikur~ TbilisSi, bevri daiwera.
lic im drois avangardul konteqstSi minda cota sxva kuTxiT warmovadgino
uaRresad radikaluri iyo, magram Tavis zdaneviCebis Semoqmedeba – Tanamoazre,
radikalizmSi, futurizmisgan gansxva- `orkestruli~ azrovnebis mqone Zmebis
vebiT, momavalSi, progresiaSi ar xedav- ambivalenturi, simultanurad gaer-
da Tavis sayrdens da simultanizmis, er- Tianebuli winaaRmdegobebis Semcveli
Tdroulobis koncefcias eyrdnoboda. ori Zalian mniSvnelovani figura...
1914 wels ki daviT kakabaZe, filonovTan maT hyavdaT megobari, mixeil le dantiu,
da `analitikuri ferweris~ jgufis sxva romelic saqarTveloSi imiTaa cnobi-
wevrebTan erTad, peterburgSi Tavis li, rom zdaneviCebTan erTad, niko fi-
pirvel manifests, `gakeTebul suraTebs~ rosmanaSvili aRmoaCina da mas `qarTve-
aqveynebs. kiril zdaneviCis parizis war- li joto~ uwoda, ar Seudarebia ra is
matebuli, Tumca im dros fragmentad primitivist anri rusosTvis, rogorc
darCenili gamofena, ilia zdaneviCis es Cveulebriv xdeba xolme. magram le
1913 wlis leqcia moskovSi da daviT kaka- dantiu am damsaxurebis gareSec Zalian
baZis 1914 wlis manifesti peterburgSi, gamorCeuli xelovania. inteleqtuali
sruliad Tavisuflad iZleva Tbilis- mxatvari, mSvenieri Teoretikosi, rome-
uri avangardis sazRvrebis sul cota lic 1916 wels, omidan dabrunebis dros,
ori wliT ukan gadatanas mainc. Tumca es matareblis katastrofaSi iRupeba.
procesi logikurad ufro adre daiwyo, 1913 wlis erT-erTi yvelaze mniSvnelo-
Tundac maSin roca jer kidev gimnazisti vani manifestis – `sxivistebi da momav-
ilia zdaneviCi mimoweras iwyebs marine- listebi~ (`buduSnikebi~) – teqsti,6 ro-
tisTan. am, 1913 da 1914 wlebSi is ubra- melsac xels orive Zma zdaneviCi awers,7
swored le-dantius Zalian mniSvnelo-
lod ukve aSkarad gacxadda, sruliad
vani monawileobiT iwereba, miuxedavad
daemTxva ra evropuli avangardis yvela-
imisa, rom misi ideologia da Sedegi –
ze aqtiur, dinamikur wlebs.
`yvelafrobis~ koncefcia, Tavad ilia
ruseTSi gacxadebuli Tbilisuri avan- zdaneviCs ekuTvnis.
gardis dasawyisi, sul male, 1917 wels
ukve TbilisSi gadmoinacvlebs. amaSi London, 1973), asaxelebs ra mxatvrebs: vladi-
udavo logikaa: saqarTvelo ruseTis im- mir tatlins, david burliuks, aleqsandra
periis SemadgenlobaSia, da Sesabamisad, eqsters, aleqsandr arxipenkos, romelTa
umetesoba ruseTis imperiis centrebSi,
nebismieri novacia iq, e. w. centrSi moskovsa da peterburgSi gadadis.
avlens Tavs,5 msgavsad parizisa, xelo- 6
rusulad Лучизм, frangulad Rayonnisme, ing-
5 lisurad Rayonism. Sesabamisad, SegviZlia gv-
gansxvavebiT qarTul/Tbilisuri avangar-
qondes misi qarTuli variantic.
disgan, risi kvlevac principSi 1970-1980-
ian wlebSi arc mimdinareobda, „ukrainuli
7
manifests aseve xels aweren: timoфei bogo-
avangardis“ rogorc aseTis, cnebis damk- mazovi, natalia gonCarova, ivan lariono-
vidrebas ukve 1973 wels iwyebs xelovnebis vi, mixail larionovi, mixail le-dantiu,
istorikosi andrei nakovi gamofenis Tatlin’s viaCeslav lebkievski, sergei romanoviCi,
dream katalogis teqstSi (Andrei B. Nakov, Tatlin’s vladimir obolenski, moric фabri da aleq­
dream; Russian suprematist and constructivist art 1910-1923, sandr SevCenko.
65

le-dantiusa da zdaneviCebis mWidro Sesaxebac arc Tu didi xnis win, 1990 wels
kavSiri 1912 wlidan iwyeba. le-dantiu gaxda cnobili11. jgufi mcire tiraJiT
TbilisSi atarebs ramdenime Tves da amave saxelwodebis heqtografiul Jur-
zdaneviCebis saxlSi cxovrobs. ai ma- nalsac uSvebs, Tavad le-dantius sru-
Sin aRmoaCenen isini firosmanaSvils. liad gamorCeuli grafikuli furcle-
le-dantiu albaT is xelovania, romlis biT da masze mikruli, sabeWd manqanaze
Teoriuli codna da saxelovnebo konce- akrefili teqstiT. ra aris saintereso
fciebi ilia zdaneviCis konceftualu- masSi? miuxedavad imisa, rom Jurnals
ri azrovnebis Camoyalibebas uwyobda didi gavlena im drois avangardze ar
xels,8 da logikuria, rom Tavis erT-erT hqonia, misi ideologia kargad gamoxa-
yvelaze cnobil wigns ledantiu Фaram-s tavs, le-dantiusTan erTad, Tavad zda-
(лидантЮ фАрам),  is swored mas uZRvnis, neviCebis koncefcias xelovnebaze.
wigns, romliTac Tavdeba ilia zdanevi- jgufTan da JurnalTan TanamSromlobas
Cis Semoqmedebis erTi gansakuTrebuli erTi piroba sWirdeboda: jgufis wevre-
etapi – `dra~, anu zaumuri piesebis dro. bi genialurebi da metic, `genialurobis
sainteresoa, rom es weli faqtobrivad, naRebTa~ warmomadgenlebi unda yofi-
Tavad dadas dasasrulis welicaa. liyvnen. amis garantias ki Tavad jgufis
1913 wels ukve ruseTSi, zdaneviCebi wevroba iZleoda. rac Seexeba Jurnals,
da le-dantiu agrZeleben urTierTo- is Temebis mimarT gaxsnili iyo, werda
ra Tavad avtorebis uCveulo Tavgada-
bas da cota mogvianebiT, massa da olga
savlebze, aRwerda omis wlebis yofiT
leSkovas9 garSemo, 1914 wels daarse-
ambebs. yvela Tema maSinve mniSvnelo-
bul jgufSi erTiandebian10. jgufis
vani xdeboda, rogorc ki mas `usisxlo
saxelwodebaa `usisxlo mkvleloba~
mkvleloba~ Seexeboda12. `umniSvnelos
(`Бескро́вное уби́йство~), romlis arsebobis
esTetika~ da alogikuroba, rogorc
8
С дорогим di Lado (lado gudiaSvili – n. y.), marcaduri ambobs, uaryofda aristote-
мы уехали в Турцию, где странствовали по деревням, leseul winaaRmdegobis  SeuZleblobis 
изучая древнюю живопись и архитектуру. В один из kanons da icavda araTanmimdevrulobis
дней, когда мы жили в Ишхане, солдаты, проезжавшие
uflebebs, ase mniSvnelovans zdaneviCe-
на фронт, привезли нам единственный номер газеты –
мы более двух месяцев не видели газет. В ней я прочел bis SemoqmedebaSi.
статью брата моего, художника, о смерти на войне ху- reJis geiro ambobs, rom `usisxlo mkvle­
дожника Ле-Дантю.
Если имя этого живописца вам не знакомо, то это ни-
lobis~ msxverpli Tavad xelovneba da
чего не значит, вы вскоре его узнаете. Весь тот поток kultura iyo, qilikis mudmivi sagani,
художественных идей, которые я излагаю, идет от него. ramdenadac xelovnebaze tradiciul
Это была самая сильная фигура среди русских живо- warmodgenebze kamaTi jgufisa da Jur-
писцев. Я сидел за столом в Ишхане и плакал. Второй
nalis Tanmdev Tematikas warmoadgen-
и последний раз в жизни – ix. ilia zdaneviCis
1922 wels, parizSi wakiTxuli moxseneba da13. xelovnebis `usisxlo mkvlelobas~
`ILIAZDE~, gamoqveynebuli reJis geiros mier 11
М. Марцадури, Создание и первая постановка драмы
krebulSi: Поэзия и живопись, Сборник трудов „Янко крУль албАнскай“ И. М. Зданевича, Русский
памяти Н. И.  Харджиева (Под ред. М. Б. Мейлаха и Д. В.
литературный авангард: Материалы и исследования
Сарабьянова), М., 2000.
(Под ред. М. Марцадури, Д. Руцци, и М. Евзлина),  Тренто,
9
olga leSkova (1917-1942, daiRupa lenin- 1990.
gradis blokadis dros), le-dantius mego- 12
Письма О. И. Лешковой к И. М. Зданевичу, Русский ли-
bari qali, literatori da musikosi. тературный авангард: Материалы и исследования, Пре-
10
zdaneviCebis garda, jgufis wevrebi arian: дисловие, публикация и примечания М. Марцадури  (Под
mixail bernStaini, vera ermolaeva, ianko ред. М. Марцадури, Д. Рицци и М. Евзлина), Тренто, 1990.
lavrini, nikolai lapSini, ekaterina turo- 13
Ga. Regis, Promenade autour de Ledentu le Phare. Iliazd.
va, nikolai iankini. Ledentu le Phare, Paris, 1995.
66

zdaneviCebi Tavis gamosvlebSi da weri- revebiT, im araTanmimdevrulobisa da


lebSi ar axseneben, magram le-dantius TiTqos gaugebari, alogikuri teqstis
am jgufisa da Jurnalis mimarTuleba Seqmnis meTodiT dawerili, razec mel-
Zalian bevrjer aisaxeba SemdgomSi maT nikovasadmi miZRvnil krebulSi kidevac
teqstebSi. dawers: `…мАла у кавО нЫнчи мУжыства швырЯть
da rac mTavaria, Tavis pirvel da erT- за искУства нипанЯтнае~ (cotas aqvs dRes
erT yvelaze cnobil `dras~ – poe- gaugebris xelovnebad mixlis simamace).
mas `ianko krul albanskai~ (Янко крУль da ase iwyeba misi erT-erTi yvelaze mniS-
албАнскай) ilia zdaneviCi swored `usis­ vnelovani periodi – zaumuri piesebis
xlo mkvlelobaSi~ gamoqveynebuli ma- (`dra~-s) dro, romlebsac TbilisSi 1917
salebis mixedviT wers – mas safuZvlad wlidan gamoscems da romelsac, rogorc
daedo Jurnalis erTi nomeri, `albanu- zeviT vTqvi, 1923 wels, parizSi ledantiu
ri dRiurebi~, parodia ianko lavrinis, Фaram-iT (лидантЮ фАрам) asrulebs15.
neo-slavofili mwerlisa da Jurnalis- TbilisSi gamocemul wignebSi, enobriv
tis crurwmenebiT, megalomaniiT gaJ- `gaugebrobas~, `alogikurobas~, tipo-
RenTili da albanelebis barbarosebad grafiuli buntic emateba – sruli `aR-
da sisxlis aRebis tradiciiT Sepyrobi- reva~, enis, bgerebisa da asoebisa TiTqos
li xalxis warmomdgen saTavgadasavlo ezoTeruli daSifruloba, romelsac
wignze `mudmivi omis qveyanaSi. albanuri sagangebo gan-Sifrva sWirdeba. `Zvra~16
eskizebi~ (`В стране вечной войны. Албанские – es lingvisturi termini aqtiurad da
эскизы~)14. nomeri awyobili iyo le-dan- Taviseburad Semodis zaumis filoso-
tius 7 da vera ermolaevas 2 grafikul fiaSi. mas emateba intuiciis da qvecno-
naxatze (`ianko lavrini albaneTis mefe~, bieris mniSvnelovneba. unda iTqvas, rom
`winaswarmetyveleba albaneTis mefeze~ jgufisTvis froidis fsiqoanalizis am
da a. S.), romelic parodiulad asaxavda adreul termins, `qvecnobiers~, (rome-
ianko lavrins, rogorc albaneTis yofil lic mogvianebiT masTan `aracnobieriT~
mefes. mas, iq SemTxveviT moxvedrils, icvleba), sakmao mniSvneloba hqonda
aiZuleben gaxdes am `yaCaRi~ xalxis mmar- socialurad miuRebeli Sinaarsis gamo-
Tveli, uamravi saxlis da 10 aTasi rwyi- devnis TvalsazrisiT, rac maT lingvis-
lis mflobeli. mosaxleobis amboxi aiZu- 15
Мы грозились перевернуть мир, перестроить землю
lebs mas gaiqces samefo taxtTan erTad, и прославляли новый дух. Росчерками пера создавали
romelsac is weboTi myarad miawebes. шедевры, писали поэмы в три слова и выпускали книги
из белых страниц. Потом во всех этих случайностях,
aRfrTovanebuli Jurnalis am nomriT, кляксах и разбитых стеклах мы нашли законы и стали
ilia zdaneviCi piesis scenarad qcevas строить. Мы ушли в мир абстракций и игры ума, игры
dRenaxevarSi axerxebs da viwro wreSi звуков, игры слов и идей. И вот теперь мы знаем, что все
dgams mas. is pirvelad mimarTavs zau- осталось на своем месте и все осталось всем. Мы знаем,
что вся наша молодость была ни к чему, и напрасно
mis weris meTods. Semdeg qmnis mis kidev клялся я победить, потому что был молод.
erT versias Tavisi gazviadebebiT, ara- Эта книга заканчивает второй период моей работы,
TanmimdevrulobebiT da 1918 wels, Tbi- второй период модернизма, тянувшегося пять лет. Идеи
шрифта „зауми“ доведены в этой книге до высшего
lisSi gamoscems saTauriT ianko krul развития и совершенства. Это не угасание. Это высшая
albanskai (`Янко крУль албАнскай~) (sur. 2). точка, и, достигнув ее, я бросаю эту книгу. Прощай,
esaa misi pirveli wigni im enobrivi aR- молодость, „заумь“, долгий путь акробата, экивоки, хо­
лод­ный ум, всё, всё, всё. wignidan: А. Маркович, Илья
14
М. Марцадури, Создание и первая постановка драмы Зданевич, История русской литературы. Серебряный
„Янко крУль албАнскай“ И. М. Зданевича, Русский лите­ век (Под ред. Ж. Нива, И. Сермана, В. Страды и Е.
ратурный авангард: Материалы и исследования (Под ред. Эткинда), М., 1995.
16
М. Марцадури, Д. Рицци и М. Увзлина), Тренто, 1990. `Zvra~ lingvisturi terminia. rusulad `сдвиг~.
67

tur-tipografiul-saxviT vizualuri siRrme, romelsac kubisturi an e. w. ku-


Ta­maSebis SesaZleblobas ganamtkicebda. bo-futuristuli namuSevrebi, rogorc
Tbi­lisSi ilia zdaneviCi zaumur `Zvra­ wesi, inarCunebs. Tumca maTSic es siR-
ze~ kruConixTan, terentevTan da ki- rme, rasakvirvelia, pirobiTia, magram
ril zdaneviCTan erTad muSaobs. kiril arsebobs – maTSi Ria da muqi, kontras-
zdaneviCi `Zvras~, gamoxatuls `orkes­ tuli sibrtyeebis, anu pirobiTad gana-
trulobiT~, virtuozulad qmnis artis- Tebul/daCrdilul monakveTTa imgvari
tuli wignis saxviT nawilSi, romelic urTierToba myardeba, romelic siR-
mTlianad Sezrdilia jer erTi sity- rmis faqtobrivad Cagdeba-amogdebaze
vebis, da meorec, Tavad asoebis tipo- muSaobs. amitom Cazneqiloba da zeda-
grafiul `ZvrebTan~ (sur. 3). ase mety- piridan mayureblis garkveuli doziT
velebs is zogadad grafikaSica da xSi- siRrmeSi (sarkmelSi), tradiciuli gaw-
rad, ferweraSic. Tundac misi 1918 wlis veva saxezea. kiril zdaneviCis da kakaba-
erT-erTi cnobili ferweruli namuSeva- Zis SemTxvevaSi ki piriqiT – mzera amoz-
ri, romelsac `orkestruli portreti~ neqil reliefs amohyveba da suraTis
hqvia, da sadac, am xazobriv da ferado- siRrmes arc ki aRiqvams. esec Tavise-
van `buntSi~-`ZvraSi~, portretirebu- buri, rasakvirvelia, pirobiTi `Zvraa~
lebis, `futuristebis sindikatis~ we- maT xelovnebaSi, rac mowmobs kakabaZis,
vrebis, Tavad misi, lado gudiaSvilis, zdaneviCis da sxva qarTveli mxatvrebis
yara-darviSis da ziga valiSevskis, faq- kavSirs uZveles da mravalferovan aR-
tobrivad gan-Sifrva, amocnoba gvWir- mosavlur-qristianul tradiciasTan.
deba (sur. 4). an misive ferwerul `niuSi~, Tumca es sxva, sakmaod vrceli Temaa.
romelic kubizmis niSnebsac atarebs da 1920-ian wlebSi es yvelaferi gamoCnda
futurizmisac, magram erT gansakuTre- kiriles Teatris mxatvrobaSic, pirvel
bul Tvisebas avlens: e. w. reliefur da rigSi robaqiZis `malStremis~ dekora-
dinamikur formas ki mimarTavs, magram ciasa da kostumebSi...
piruku – ukusvliT siRrmidan gareT, gaugebrobis, alogikurobis da araTan­
is TiTqos agdebs figuras zedapiridan mimdevrobis esTetika Cans ilia zdane-
mayureblisken. sibrtyesTan faqtob- viCis leqciebSi, simultanizmis avan-
rivad mobjenili, reliefuri, gnebavT gardisagan sruliad gansxvavebul gaa-
skulpturuli figura, amozneqili da zrebaSi – TiTqosda SeuTavseblis er-
odnavi gamoTeTrebiT pirobiTad gana- Tdrouli SeTavsebis jiut artistul
Tebuli nawilebiT, TiTqos sasuraTe politikaSi da rasakvirvelia, mis yvela
sibrtyis-ekranis zRvars laxavs da per- wignSi, adreul 1913-1920-iani wlebis-
ceftualurad gareT iWreba. gavixse- aSic, 1923 wels parizis ledantiu ჶa-
neb daviT kakabaZesac da aRvniSnav, rom ram-Sic, da mogviano romanebSic. magram
kiril zdaneviCi massaviT, uars ambobs saintereso isaa, rom es yvelaferi ga-
suraTovnuli reprezentaciis tradi- moixata ara mxolod lingvistur-tipo-
ciul meTodze, romelsac dasavluri grafiuli Tval­sazrisiT, aramed wignis
modernizmi Tu avangardi, paradoqsia, konstruqci­ aSic, polilingvizmSic. am
magram inarCunebs, TiTqos agrZelebs mxriv, gansakuTrebiT mniSvnelovania
ra Tavis xuTsaukunovan narativs, ga- wigni melnikovasadmi, sadac moulodne-
nixilavs ra suraTs rogorc sarkmels. li araTanmimdevruloba jer erTi wignis
zdaneviCis, iseve rogorc kakabaZis na- konstruqciaSi devs – ori, tradiciuli
muSevrebSi ki es `sarkmeli~ qreba; araa da avangarduli wignis modelis Serwyma-
moCarCoebuli garemo-niSa, is Rrmuli/ Si, modernistuli verbalur-vizualu-
68

ris monacvleobiTi ritmis avangardul me zaumur Teatrs~ aRniSnavs is17. zaum-


arareferentul poetur teqstebTan, sa da `ZvrasTan~ dakavSirebiT is ambobs,
tipografiul eqsperimentTan Tanaarse- rom praqtikuli ena simZimis centrs xe-
bobaSi (sur. 5), meorec erTi, aRniSnul davs sityvebis mniSvnelobaSi, poezia ki
polilingvurobaSi (qarTuli, somxu- maT xmovanebaSi, da rom praqtikul enaSi
ri, rusuli, laTinuri teqstebi), da me- sityvebis msgavseba ganisazRvreba Si-
samec, avangardul krebulSi tradici- naarsis msgavsebiT, xolo poeziaSi JRe-
uli, feodaluri xanis xelovnebaze te- radobiT, da rom poeziis amgvari koncef-
qstis, sruli am sityvis mniSvnelobiT, cia midis im Sedegebamde, rasTanac mivida
SeWraSi. zdaneviCi saTauriT `#1283~, froidis skola germaniaSi. es ki zdanevi-
gordeevis werils aTavsebs `iosebzi- CisTvis niSnavs erTi mxriv, enis pirvel-
lixanianis~ pirTa siis Sesaxeb, XVII sau- sawyisebTan misvlas, poeturi enis im fo-
kunis palimfsesturi tipis xelnawerze, netikur asociaciebamde dayvanas, rome-
Tavisi erTi ilustraciiT (sur. 6). mTe- lic aaxloebs mas sizmrebTan, eqstazTan,
li es wigni droTa Sreebis erTi wignis bavSvis metyvelebasTan, adamianis arse-
sivrceSi simultanuri gaerTianebis bobis spazmebTan. da bolos viRebT lin-
gansakuTrebuli nimuSia, romelsac swo- gvistur-poetur `Zvras~, romelic enis
red palimfsesturoba, da ara mxolod daSlis Sedegicaa da poeturi gamosaxvis
alogikurobis da araTanmimdevrulobis saSualebac18. rogorc is ambobs, `Zvra Se-
esTetika udevs safuZvlad. saZloa iyos etimologiuri, sintaqsuri,
1923 wlis ledantiu ჶaram-Si ki poemis fonetikuri, morfologiuri, orTogra-
viri gaqiravebiT orxmovaneba icvle- fiuli. Tu fraza orazrovani xdeba, an
ba gundur-polifoniuriT, gaTvlili sityvis mniSvneloba ordeba, an sityvas
5-6 wamkiTxvelze, romelic erTi mxriv nawili erTmeva da sxva sityvas uerTde-
saocar vizualur efeqts qmnis fur- ba, Cven viRebT Zvras. istoriul droSi ki
celze mTeli Tavisi tipografiuli Zvrebis raodenoba izrdeba~.
efeqtebiT da gansakuTrebul xmovane- es magaliTi sainteresoa rogorc ilia
bas iZleva misi kiTxvisas. SeiZleba iT- zdaneviCis zaumuri poeziisa da piesebis
qvas, es avangarduli xelovnebis abso- gasagebad, ise kiril zdaneviCis grafi-
luturi kulminaciaa, romlis msgavsi kisa da wignis grafikis gasaazreblad,
arc ki meguleba... romelic swored permanentuli `Zvre-
bis~ principze igeba (sur. 8).
zdaneviCebis `araTanmimdevrulobas~,
`alogikurobas~, azris spontanuroba­ da mivadeqiT problemas, romelic jer
sa da Tavisufal Jests sinamdvileSi kidev Seuswavlelia, magram istoriul
absoluturi Tanmimdevroba, mizanmi- 17
1913 wlis 23 marts gamofenis `samizne~
marTuleba da sizuste udevs safuZv- (`Мишень~) gaxsnis wina dRes, zdaneviCma wai-
lad. rogorc zdaneviCi aRniSnavs, ma- kiTxa leqcia `futurizmi~, romelzec ga-
rinetis `ganTavisuflebuli sityvebis~ nacxada, rom `amerikuli yeliani fexsacme-
da  `ukontrolo warmosaxvis~ propagan- li ufro mSvenieria, vidre venera milose-
li~. ekranze mayurebels es fexsacmeli wa-
dam daagviana, ramdenadac `orkestru-
rudgina, rac dasrulda skandaliTa da po-
li poezia~ ukve Seqmnili iyo – or- liciis CareviT. А. В. Крусанов, Русский авангард:
kestruli poetika, rogorc sityvaSi, 1907-1932 (Историчесий обзор). В 3-х томах. Том 1 –
ise vizualur xelovnebaSi (sur. 7 ). Боевое десятилетие, СПб., 1996.
18
Л. Ливак, А. Устинов,  Литературный авангард русского
`1916 wels ki petrogradSi idgmeba Cemi
Парижа. История. Хронология. Антология. Документы,
piesa `ianko krul albanskai~, da ase vqmni М., 2014.
69

droSi zdaneviCiseuli lingvisturi Zv- meore mxriv, Canawerebi emTxveva eqvTime


rebis raodenobis zrdis, etimologiuri TayaiSvilis, niko maris gimnaziis Tan-
da sxva saxis Zvrebis Teoriebis Tvalsa- ajgufelis, 1917 wlis samxreT saqar­
zrisiT saintereso unda iyos. esaa zda- TveloSi – taosa da klarjeTSi arqeo-
neviCis kavSiri niko maris TeoriebTan. logiur eqspedicias, romlis wevrebic
ilia zdaneviCis Canawerebis mTeli rve­ arian Zmebi zdaneviCebi, dimitri Se-
ulis gaSifvra, romelic niko marze ko- vardnaZe, lado gudiaSvili, mixeil Wi-
mentarebs eZRvneba arc Tu didi xnis aureli. eqspediciam Seiswavla xaxulis
win daviwye. is iwyeba maris 1902 wels, monasteri, TorTumis cixe, eqeqisa da
ierusalimSi da 1904 wels istoriul sa- soxToroTis taZrebi, qarTuli xuroT-
qarTveloSi, taosa da SavSeTis mogzau- moZRvrebis umniSvnelovanesi Zeglebi
robis aRweriT da analiziT – interesi – oSki, iSxani, parxali, oTxTa eklesia
marisadmi, romelsac `mecnierebis veli- da sxv. eqspediciis mier Camotanili ma-
mir xlebnikovs~ eZaxdnen, da kontaqti salebi gamoifineba 1920 wlis Zveli qar-
masTan, aSkaraa. es Seuswavleli Temaa, Tuli xuroTmoZRvrebis gamofenaze.
magram vfiqrob, sakmaod aqtualuri. vna- ilia zdaneviCi, romelic 1920-ian wlebSi
xoT ras mogvcems xelnaweris gaSifvra, Tavisi radikalizmiT parizel dadais-
rac xelweris gamo urTulesia. magram tebsac ki aocebs, am eqspediciaSi ata-
faqtia, rom am droisTvis mars faqtob- rebs udides samuSaos (Sua saukuneebis
rivad ukve Seqmnili aqvs `enebis axali saeklesio xuroTmoZRvrebis anazome-
Teoria~, da rac konteqstualurad sain- bi, gegmebi, Canaxatebi, Canawerebi) (sur.
teresoa, amtkicebs maTi Seswavlis tipo- 9); safrangeTSi emigrirebis Semdeg,
logiuri da sociolingvisturi midgo- muSaobs romanul saeklesio arqiteqtu-
mebis aucileblobas. amave konteqstSia raze, adgens gegmebs, adarebs maT qar-
saintereso misi Teoria `xmovani revo- Tuls. monawileobs bizantinologTa
luciis~ Sesaxeb, romelsac win uswrebda saerTaSoriso kongresebSi feodaluri
kinetikuri, JestiT metyvelebis, enebis periodis qarTuli kulturis, konkre-
Sejvarebis da gardaqmnebis Teoria. tulad ki xuroTmoZRvrebis samecniero
ar vici zustad ra dros Cndeba es in- akademiur wreebSi propagandis mizniT.
teresi marisadmi, magram erTi mxriv, akeTebs Canawerebs strigovskize, aqvs
esaa is dro, rodesac Tavis Tbilis- mudmivi kontaqti eqvTime TayaiSvil-
ur jgufze `41°~, romlis, rogorc ga- Tan, aqtiuri mimowera masTan. awvdis mas
momcemlobis saxeliT, is SemdgomSi pa- levilSi garkveul masalebs qarTuli
rizSi gamoaqveynebs wignebs, sruliad kulturis kvlevisaTvis. 1960-iani wle-
novatoruls XX saukunis artistuli bis dasawyisSi werils wers giorgi Cubi-
wignis vizualur-Sinaarsobrivi prin- naSvils konsultaciisaTvis. 1940-iani
cipis TvalsazrisiT, is wers: `41°-ma, wlebis bolos parizSi kiTxulobs leq-
daangria ra sityvebis mniSvnelobis mo- cias `vin iyvnen qarTvelebi~ (sur. 10).
nopolia, pirvel planze wamoswia maTi esaa Zmebi zdaneviCebis da ara mxolod
zaumuri Sinaarsi. 41°-ma aRmoaCina sity- maTi, aramed qarTuli modernizmisa da
vieri Zvrebi da gansazRvra maTi kreaci- avangardis (daviT kakabaZe, dimitri Se-
uli roli. ~ aSkaraa, rom jgufis xmabaZ- vardnaZe, lado gudiaSvili da sxvebi),
viTi eqsperimentebi avlens erTi mxriv, erTi mniSvnelovani Tavisebureba, rom-
froidisadmi da meore mxriv, marisadmi liTac is dasavluri avangardisagan
interesis logikurobas. gansxvavdeba – sruliad cnobieri da-
70

mokidebuleba sakuTari kulturul-istoriuli warsulisadmi, Tanamedroveobis


saxeliT misi ara uaryofa da daviwyeba an ubralod intuiciuri damokidebuleba
warsulisadmi, aramed misi inteleqtualuri gaazreba, rasac zdaneviCebis `or-
kestrulobisa~ da `yvelafrobis~ koncefciebi gulisxmobs kidec. garkveuli ms-
gavseba am mxriv, dadaist hugo bolTan Tu SeiZleba moinaxos.
am mxriv aRsaniSnavia, rom damoukidebeli saqarTvelos laR, artistuli kafeebis
wlebSi TbilisSi arsebuli yvela avangarduli Jurnali, gnebavT qarTul, gnebavT
rusulenovani, istorias did adgils uTmobs, ramdenadac sakuTar xelovnebasac is-
toriis nawilad iazrebs, rac ase uCveuloa dasavluri avangardisaTvis. Tu dasav-
lurisTvis awmyo momavlis dasawyisia, momavali ki ganmsazRvreli, drois primatic
aSkara, qarTul/Tbilisuri ufro sivrceebis Sekrebazea orientirebuli – misTvis
awmyo warsulis Sedegia da momavlis dasawyisic. is, rogorc kakabaZe wers, movle-
nas xedavs ara `erTi gansakuTrebuli mxridan~, aramed `mTliani arsebiT sivrceSi~,
axasiaTebs panoramuli aRqma, cdilobs Tavidan aicilos is fragmentuloba, rasac
zdaneviCi `orkestrulobis~, droTa da meTodTa Sekvris da gaerTianebis sapirispi-
rod, `bnel sicarieled~ gansazRvravs. `yvelafrobis (всёчество) ideologia – xelo-
vneba ganixilos droisa da adgilis miRma. ar arsebobs arc axali da arc Zveli~. sxva
SemTxvevaSi srulyofileba ar iarsebebs, aramed iarsebebs, mxolod `bneli sicarie-
le~19. qarTul/Tbilisuri avangardi (da masTan erTad zdaneviCebi), dros ufro epi-
kurad aRiqvams. sxvaoba aseTia – dasavlelisTvis sinamdvile xangrZlivobaSi moiaz-
reba, wrfivad win svlaSi, qarTvelisTvis simultanur sivrceSi. dasavluri moder-
nulobac am mxriv, ise gansxvavdeba qarTulisgan rogorc dramatuli epikurisagan.
es principulad ar ewinaaRmdegeba avangar­dis Teorias, ramdenadac is ar mimar-
Tavs ainS­
tai­
niseulad rom vTqvaT, xiluli samyaros, rogorc Camoyalibebuli
konstruqciis pasiur damowmebas. konkretul drosa da konkretul sivrceze, maT-
Si konkretul meTodze da konk­retul mniSvnelobebze uaris Tqma swored `bneli
sicarielis~ winaaRmdeg brZolaa.
`xelovneba didi xania gardaicvala. Cemi umaqnisi Semoqmedeba Tavis fuWi Zalisxme-
viT, romelic ramdenime cnobismoyvares ikrebs darbazSi – wveria, romelic gvamze
izrdeba. dadaistebi – moqeife Wiebi arian: ai Cvens Soris mTavari gansxvaveba. isini
garedan movidnen, me sxeulze vizrdebi, romelic odesRac cocxali iyo. `...me vqmni
imitom, rom TaobaTa anabeWds vatareb... ~20.

19
М. Марцадури, Создание и первая постановка драмы `Янко крУль албАнскай~ И. Зданевича; Предисловие,
публикация и примечания к письмам О. И. Лешковой к И. Зданевичу; `41°~ – из Тифлиса в Париж, Русский
литературный авангард: Материалы и исследования, Тренто, 1990.
20
ilia zdaneviCis 1922 wels, parizSi wakiTxuli moxseneba `ILIAZDE~, gamoqveynebuli reJis
gei­ros mier krebulSi: Поэзия и живопись, Сборник трудов памяти Н. И.  Харджиева (Под ред. М. Б. Мейлаха
и Д. В. Сарабьянова), М., 2000.
71

Nana Kipiani
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation

Few Words About the Brothers Zdanevich

The article is dedicated to one of the most interesting period but still less studied Georgian and Tiflis
avant-garde of 1910-1920s. It examines creative activities of two distinguished artists, practically the
co-founders of Tiflis avant-garde, brothers Ilia and Kirill Zdanevich.
The article tries to expand chronological boundaries of Georgian-Tiflis avant-garde and to assign its
origin not to the 1915-1917 as it is according to accepted version, but shift it to 1913 and even earlier.
Along with Europe Georgia in fact bids farewell to the old and enters into the new overly dramatic reality.
1913 is a tense year that precedes the WW1. This is the time when radical innovation of the artistic
language and forms becomes logically apparent. Georgian avant-garde, which opened towards the inno-
vations at the same time rejected so called “armchair art” (Karl Einstein) of Modernism, passive artistic
affirmation of reality, aestheticism. The most obvious authentication of the process was demonstrated in
the art and theoretical standpoints of brothers Zdanevich.
It is notable that an intense turning of the Georgian avant-garde towards radical, innovative forms was
based on a bit peculiar cultural and historical context which in some way differed from the general con-
text of the Western European avant-garde. The notion is clearly revealed in Ilia Zdanevich’s concept of
“Everythingness”, in his five Zaum (trans rational) dramas, so called Dras that were created between 1913
and 1923, in Kirill Zdanevich’s “Orchestral Paintings” and artist book drawings; in the artistic concept of
the avant-garde group “41°” (members: Ilia Zdanevich, Kirill Zdanevich, Igor Terentiev, Aleksei Kruche-
nykh, Ziga Walishevsky, Lado Gudiashvili), which played significant role in introduction of avant-garde
ideas and concepts not only to art scene of Tiflis, but its cultural and social environment as well.
Thus the goal of the article is to disclose the above mentioned peculiar context of Georgian-Tiflis
avant-garde through Ilia Zdanevich’s Dras, artist book concept, Kirill Zdanevich’s orchestral paintings and
his graphic sheets for avant-garde books. The visual and sound experiments of verbal, almost esoteric
encoding of the language/sound/letters/image and the following emergence of necessary de-coding,
deciphering in Ilia Zdanevich’s Dras and Kirill Zdanevich’s book drawings reveals that the linguistic term
“Shift” becomes the most actively used and the most eccentric word in Zaum and Cubo-futurist philoso-
phy as well.
One of the most important backgrounds for verbal and visual experiments is connected to Freud’s Un-
conscious, which is used as a tool for elimination of socially unacceptable contents, coming closer to the
primary stages of the language, its phonetic associations, close relations with the dreams, child’s speech,
human spasms and thus obtain the possibility to boost the linguistic-typographic-visual games. This way
linguistic “shift” is generated as a result of breaking down the language and introduction of the mode of
the poetic and artistic expression. The method of “shifting” turned into a permanent basis for poetic and
artistic work of the brothers Zdanevich.
According to Ilia Zdanevich, the quantity of “shifts” grows during the historic times. The above mentioned
information logically brings us to another important and still not investigated realm of creative activities
of both Zdaneviches again. Their interest turns towards Nicholas Marr (“Velimir Khlebnikov of Science”),
and his New Doctrine about the language (Japhetic theory). Though the doctrine was officially made pub-
lic only in 1920s, the concept already existed in 1910s. Ilia Zdanevich’s interest towards it may be based
on Marr’s socio-linguistic approach to the language, the concepts of “sound revolution” and “language
72

convergence”. This interest is described in Zdanevich’s diary from 1917 where he analyzes Marr’s arche-
ological investigations.
The third important topic is related to the interest towards historic past. That makes Georgian and the
mainstream Western avant-garde different from each other. One of the most remarkable examples of
the interest is demonstrated in participation of the brothers Zdanevich and the group of avant-garde
artists (Lado Gudiashvili, Mikhail Chiaureli, Dimitri Shevardnadze) in archeological expeditions of 1917.
They were organized by the academic Ekvtime Takaishvili in the Southern Georgia, Tao-Klarjeti region
(currently the territory of Turkey). The group made a huge work of creation of the plans, measurements,
drawings of sections, facades of Georgian medieval church architecture, sketch maps, records...
The interest toward the historical past was exposed in the most radical avant-garde creative philosophy
of the brothers, in Ilia Zdanevich’s concepts of “Everythingness” and “Orchestral Painting”, making the
ideology of art beyond time, “beyond new and old” to be the one of the most vital and distinguished
features of Georgian-Tiflis avant-garde. The idea of non-linear time, of spatial integration of the past,
present and future of the East and West, is obvious.
The Georgian avant-garde is mainly directed towards the space and considers the present to be result of
the past, beginning of future to present some kind of “panoramic vision” (David Kakabadze). It perceives
the time epically in its simultaneity. This way the Western avant-garde which is directed towards time
differs from Georgian one the same way the Dramatic differs from the Epic.
73

1. ilia zdaneviCi, axali skolebi rusul 2. ilia zdaneviCi, ianko krul albanskai. 1918,
poeziaSi, leqciis afiSa, 1921, 27 noemberi, Tbilisi, ioseb griSaSvilis saxelobis
parizi, iliazdis arqividan, marseli biblioTeka-muzeumi, gio sumbaZis foto
Ilya Zdanevich, Nouvelles Ecoles dans la Poesie Russe, Ilya Zdanevich, Ianko Krul Albanskai, 1918, Tiflis, book
Poster of a lecture, November 27, 1921, Paris, From the cover, Ioseb Grishashvili Library-Museum, photo by Gio
archive of Iliazd, Marseille Sumbadze

3. kiril zdaneviCi,
grafikuli furceli
aleqsei kruConixis
wignidan `iswavleT
mxatvrebo~ (Учитесь
худоги), 1918, Tbilisi,
griSaSvilis saxelobis
biblioTeka-muzeumi,
gio sumbaZis foto
Kirill Zdanevich, Reversal from
Aleksei Kruchenykh’s book
Uchites Khudogi (Learn Artists),
1918, Tiflis, Ioseb Grishashvili
Library-Museum, Photo by Gio
Sumbadze
74

4. kiril zdaneviCi, orkestrirebuli portreti (kiril zdaneviCi, yara-darviSi, lado gudiaSvili,


ziga valiSevski), 1918, Tbilisi, v. kisiliovis koleqcia
Kirill Zdanevich, Orchestral Portrait (Kirill Zdanevich, Kara-Darvish, Lado Gudiashvili, Ziga Walishevsky); 1918, Tiflis’ from the
collection of V. Kiseliov

5. ilia zdaneviCi, zoxna da


sasiZo, wignidan soфia mel-
nikovasadmi, gamomcemloba
41˚, 1919, Tbilisi, griSaS-
vilis saxelobis biblioTe-
ka-muzeumi,
gio sumbaZis foto
Ilya Zdanevich, Zohna and the Bride-
groom, from the book To
Sophia Melnikova, publishing house
41˚, 1919, Tiflis, Ioseb
Grishashvili Library-Museum,
photo by Gio Sumbadze
75

6. wignidan soфia melnikovasadmi, gamomcemloba 41˚, 1919, Tbilisi,


marcxniv: miniatura `iosebis zilixanTan msaxureba~ XVII saukunis palimfsesturi
xelnaweridan; marjvniv: dimitri gordeevi, #1283. `iosebzilixanianis~ pirTa siis
Sesaxeb~, griSaSvilis saxelobis biblioTeka-muzeumi, gio sumbaZis foto
From the book To Sofia Melnikova, published by 41˚, 1919, Tiflis, On the left side: „Joseph Serves Silikhan“,
miniature from the 17th century Georgian palimpsest manuscript; On the right side: Dimitri Gordeev, N 1283,
About the Illustrated List of characters in Ioseb-Zilikhaniani, Ioseb Grishashvili Library-Museum, Tbilisi, photo by
Gio Sumbadze

7. kiril zdaneviCi, seriidan futurizmi- 8. kiril zdaneviCi, seriidan futurizmi/


futuristebi, 1919, Tbilisi, kerZo futuristebi, 1919, Tbilisi, kerZo
koleqcia, mirian kilaZis foto koleqcia, mirian kilaZis foto
Kirill Zdanevich, from the series Futurism-Futurists, 1919, Kirill Zdanevich, from the series Futurism-Futurists, 1919,
Tiflis, private collection, photo by Mirian Kiladze Tiflis, private collection, photo by Mirian Kiladze
76

9. ilia zdaneviCi, oTxTa eklesia (X s.), samxreT-aRmosavleTi Wrili. Sesrulebulia 1917 wels,
samxreT saqarTveloSi, taosa da klarjeTSi eqvTime TayaiSvilis arqeologiuri eqspediciis dros
Ilya Zdanevich, Otkhta-eklesia (10th c.), Section in a South-east direction, Ekvtime Takaishvili archaeological expedition
to Southern Georgia, Tao-Klarjeti region in 1917

10. afiSa ilia zdaneviCis (iliazdis) moxsenebi-


sTvis `vin iyvnen qarTvelebi~, geografiuli
sazogadoebis darbazi, 1948, parizi,
ilia zdaneviCis arqividan
Ilya Zdanevich, poster of the lecture “Le Géorgiens D’Autre-
fois”, took place in Salle de la Société de Géographie, 1948,
Paris, from the archive of Iliazd Archive
77

qeTevan SavguliZe
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia
grigol robaqiZis saxelobis universiteti

HOOPLA...
TamaSi drosa da sivrcesTan*1
kiTxva: aqvs Tu ara piesis „hopla, Cven vcocxlobT`Tqvens dadgmas raime saerTo imave
piesis piskatoris dadgmasTan? dabejiTebiT gTxovT, mipasuxoT am kiTxvaze.
pasuxi: saerToa mxolod piesa, danarCenSi ki srulebiT araferi msgavseba araa. kmara
sazizRari sicrue!
kiTxva: „hopla~ Teatris kinofikaciaa, Tu es Teatris axali gzaa?
pasuxi: Teatri sinTeTikuri xelovnebaa. igi Seirwyavs xelovnebis yvela saxes, maT So-
ris kinosac, iyenebs ra mas TavisTvis im adgilebSi, rodesac saWiroa iseTi scene-
bis gaSla, romlebic sxvanairad ar SeiZleba gakeTebul iqnas teqnikuri pirobebis
gamo. es aris Cveni erTerTi miRwevis kanonieri gamoyeneba TeatrisTvis1.

1910-20-iani wlebis saqarTveloSi, evropisa da ruseTisagan gansxvavebul isto-


riul, socialur da kulturul sivrceSi, araerTgvarovani esTetikuri produqti
– qarTuli modernizmi iqmneba. araerTgvarovani, radgan erTi mxriv, is evropuli
da rusuli modernistuli kulturis niSnebs atarebs, meore mxriv ki, modernistu-
li kulturisaTvis niSandoblivi ideologiaTa da formalur-enobrivi sistemebis
dapirispirebis da radikalizmis nacvlad, is tradiciisadmi loialurobas amJRa-
vnebs, metic, axali realobis Seqmnas sakuTari memkvidreobis safuZvelze, Zvel
qarTul xelovnebasTan kavSirSi gulisxmobs. es araerTgvarovani, TviTmyofa-
di, mravalSriani sistema, erTgvar fantastikur simbiozs warmoadgens, romelic
erTdroulad warsulsa da momavals, tradiciulsa da inovaciurs, konkretuls
da abstraqtuls aerTianebs. mis sinTezur bunebas, universalur da simultanur
xasiaTs, rogorc Sua saukuneebis xelovnebasTan droiTi siaxlove, aseve moder-
nistul sivrcesTan daCqarebul tempSi Tanaziaroba gansazRvravs2. „radikaluri
siaxlis moTxovnileba Serwymulia memkviderobis ardaviwyebis, xelovnebis „mis
istoriulobaSi amowurvis~ novaciisken mimarTuli eqsperimentisa da memkvidreo-
bis aTviseba/gamoyenebis sinTezirebiT Tavisuflebis miRwevis konceptTan~3.
simultanizmis ideis faseuloba qarTul modernizmSi sivrcis mimarT gansakuTre-
bul damokidebulebas, kerZod ki, montaJis principis mimarT artistebis bunebriv
interess gansazRvravda. miT ufro, rom axali epoqis Sesatyvisi formebis Ziebis
procesSi, qarTuli modernizmisaTvis arsebiTi, „droTa sivrceSi, ufro swored
sivrculi gaerTianeba-gamTlianebis, droTa „Sekrebis~ idea, rogorc gza axali
mxatvruli formiT axali sivrculi realobis modelirebisa~4, gansakuTrebuli
ZaliT iwyebs muSaobas.

*1 naSromi wakiTxulia iuza xuskivaZisadmi miZRvnil samecniero konferenciaze. Tssa, 2016


wlis 24 ivnisi.
1
k. marjaniSvili, reJisuris sakiTxi TeatrSi, memuarebi, Tb., 1947, gv. 95-96.
2
T. tabataZe, artistuli kafe qimerioni da misi moxatuloba, Tb., 2011, gv. 5.
3
n. yifiani, tfilisis avangardi, gamofenis – „fantastikuri duqani, tfilisis avangardi~,
niu iorki, kesi kaplanis galerea, ivlisi, 2009 – bukleti.
4
iqve.
78

XX saukunis 10-20-iani wlebidan monta- da formebis sinTezi Zireulad cvlis


Jis principma xelovnebis TiTqmis yvela mxatvruli produqtis struqturas, te-
dargi moicva: saxviTi xelovneba, lite- qno-mxatvruli produqti ki Tavis mxriv,
ratura, Teatri... magram radgan monta- tradiciul mxatvrul procesebze ze-
Jis privilegirebuli sfero mainc kinoa, moqmedebs da Sedegad, „axal esTetikas~
novatori scenografebis namuSevrebSi qmnis. „sivrcis ganusazRvrel manZilsa
kinoxelovnebis specifikurma saSuale- da ganuzomel droSi~5 drois, sivrcis
bebma (ekrani, proeqciuli aparatura), da moqmedebis tradiciuli cnebebis ga-
umal iCina Tavi. montaJis koncepti kar-
dafaseba iwyeba. kinoteqnologiebis meS-
gad moergo mravalferovani informa-
veobiT, dro SeaRwevs nawarmoebSi. sivr-
ciiT datvirTuli „axali~ mayureblis
ce gadaiqceva xelovnur dinamikur sis-
cnobierebas, romelic Teatrisagan mxa­
tvruli zemoqmedebis saSualebebis da temad, romelsac aqvs transformirebis
formebis, sanaxaobiTi da smeniTi STa­ da gamrudebis unari. is iwyebs gaSlas,
beWdilebebis xSir cvlas miTxovda. gafarTovebas, erTveba TamaSSi, TamaS-
ireklavda ra sazogadoebriv mdgomare­ Si drosTan da sakuTar sazRvrebTan. es
obas, romelic teqnogenuri eqspansiis is sivrcea, romelsac daviT kakabaZe ase
zemoqmedebis Sedegad swrafad icvlebo- aRwers: „ganyenebul formebSi nagrZnobi
da, Teatri aqtiurad iyenebda teqnikur sivrce – romelSiac isaxeba sivrcis di-
inovaciebs publikis misazidad. is mimar- namiuri gancda – iZleva ganusazRvrel
Tavda axal xerxebs, romlebic Zireulad mravalferovnebas da amitom xelovneba,
cvlida sivrobriv-droiT kontinuums. damyarebuli am axal gancdaze, miaRwevs
axali xelovnebisaTvis arsebiTi, esTe- srul ganviTarebas da Zalas~6.
tikurad niSandoblivi kavSiri xelovne-
basa da axal teqnologiebs Soris scenis 1928 wels quTais-baTumis saxelmwifo
dizainis ganviTarebis gzas gansazRvra- dramatuli Teatri gaixsna daviT kakabaZis
vda. avangardistTa mier Seqmnili teq- mier gaformebuli speqtakliT – „hopla,
no-mxatvruli hibridi axal esTetikur Cven vcocxlobT!~.
ideologias amkvidrebda. amonaridi kompozitor Tamar vaxvaxiSvi-
Cvens mier ganxiluli scenografiuli na- lis dRiuridan: 1928 wlis 26 agvisto: Ca-
muSevrebis agebis principi gamosaxule- movida mxatvari d. kakabaZe. igi jer kidev
bis, sagnebis, zogadad ki, mTeli scenebis parizSi gavicani. parizSi „damoukide-
ukiduresad axal sivrcobriv/droiT Ta- belTa salonSi~ hqonda gamofenili Ta-
nadamokidebulebaSi mdgomareobs, rac vis suraTebi. CvenTan „hoplas~ aformebs
sivrcis mimarT artistebis gansakuT­ <... > aaSenes konstruqcia – erTmaneTze
rebul damokidebulebas amJRavnebs. mon­ daxvavebuli kolofebi, magram rogor
taJis xerxis meSveobiT, Semoqmedi cdi­ SeRebon ar ician... daviT kakabaZem Tqva,
lobs maqsimaluri SinaarsiT datvir­Tos yvelafers pulvirizatori ajobebso.
kompozicia, ris safuZvelzec aiZulebs
sinjes – SesaniSnavia. nacrisfer narmis
sivrces daeqvemdebaros mas da aiTvisos
kostiumebsac aseve pulvirizatoriT
meti, vidre es am konkretul sivrces
SeRebaven.
SeuZlia. ra Tqma unda, sxvadasxva nawi-
lebis SeerTeba, Sekreba, awyoba gark- 5
d. kakabaZe, sivrcis ori koncefcia, xelov-
veul Zaladobas gulisxmobs mayureblis neba da sivrce, Tb., 1983, gv. 132.
vizualur aRqmaze. sxvadasxva dargebis 6
iqve, gv. 133.
79

1928 wlis 4 seqtemberi: dRes gaimarTa enacvleboda erTmaneTs or paralelur


„hoplas~ pirveli repeticia... daiwyo sivrceSi (scenaze da ekranze) sxva-
speqtakli, da ra speqtakli! 7 dasxva samoqmedo garemo – sapyrobile,
daviT kakabaZis mier Sedgenili kompozi- ministris kabineti, sastumro, resto-
ciis ZiriTad birTvs ramdenimeiarusia- rani, quCa... pirvel scenaSi ekranze le-
ni, calkeul sworkuTxa „interierebad~ ninis mimarTvisa da xalxis ajanyebis
danawevrebuli konstruqcia warmoad- kadrebis demonstrireba xdeboda. mar-
genda. tixrebze sarkeebi iyo damontaJe- janiSvilis xeliT, piesis velze aseTi
buli (sarkis anareklis efeqti sivrcis minaweria: „nawili firidan „oqtomberi~.
gafarToebis saSualebas aZlevda mxat- lenini xalxs esaubreba. musika – „inter-
vars). proJeqtoris sxivebis~ meSveobiT, nacionali~10. naturaze gadaRebuli sxva
scena „kinokadrebad~ iyo dayofili. ga- konoepizodebi – karl tomasi quCaSi,
naTebis sistema epizodebis swrafi cvli- misi Sesvla saministroSi, dava kurier-
sa da moqmedebis paraleluri ganviTare- Tan, Cxreka eva bergis oTaxSi, bergis,
bis efeqtur saSualebas warmoadgenda. studentis da tomasis gaqceva da sxv.,
„speqtaklis manZilze erTi konstruqcia uSualod iyo dakavSirebuli piesaSi
ucvlelad idga, magram ramdenime wuTis aRweril movlenebTan da maT ganvrco-
ganmavlobaSi, sul ubralo cvlilebaTa ba-ganviTarebas isaxavda miznad.
meoxebiT cixis saknidan igi gardaiqmne- speqtakls „hopla, Cven vcocxlobT!~,
boda eqimis kabinetad an feSenebelur kidev erTi saintereso artistis – ele-
otelad, xan kidev sapolicio ubnis oTa-
ne axvledianis scenografiuli namu-
xad da isev cixed~8 (sur. 1).
Sevrebi mohyva. speqtaklSi „rogor?~
artistis mier speqtaklis sadekora- moqmedebis adgilis xSir cvlasTan da-
cio sistemaSi uSualod iqna CarTuli kavSirebiT (qarxnidan soflis sacal-
kinoproeqciuli aparatura. ekranze fexo bilikze, rkinigzis sadguridan
spe­cialurad speqtaklisTvis gadaRe-
– oTaxis interierSi da a. S.) warmoqm-
buli kinokadrebis demonstrireba xde-
nili sivrcobrivi problemebis daZle-
boda. Teatris msaxiobebis mier kadrSi
vis mizniT, man gaformebis proeqciul
dawyebuli moqmedeba igive msaxiobebis
saxeobas mimarTa: tilo – ekrani, ro-
mier sasceno moedanze grZeldeboda
melsac gamomsaxvelobiTi laitmotivis
da piriqiT, rac moqmedebis dinamikur
ganviTarebas uwyobda xels. kinoproe- mniSvneloba hqonda miniWebuli, sasce-
qciis paralelurad, moqmedebaSi Car- no sivrcis maorganizebeli elementi
Tuli iyo radioCanaweri, romelsac iyo, romlis miRma artistma samoqmedo
warmodgenis Tanabaruflebiani kompo- sivrcis ganmsazRvreli elementebi gaa-
nentis mniSvneloba hqonda miniWebuli. nawila (xidi, biliki, kldeebi, liandagi,
„ekranze warmodgenili moqmedeba, su- TavSesafari da sxv.). irealuri, ekrans
lac ar iyo ilustraciuli xasiaTisa, miRma arsebuli garemodan „gadmosuli~
aramed CarTuli iyo speqtaklis movle- gacocxlebuli, ametyvelebuli Crdi-
nebSi: xan maT ganviTarebas gansazRvra- lebi sasceno moedanze, realur gare-
vda, xan ki piriqiT, maTgan gamomdina- moSi ganagrZobda moqmedebas. origina-
reobda~9. kinematografiuli siswrafiT luri mxatvruli xerxi Seesabameboda
piesis avtoris mier SemoTavazebuli
7
T. vaxvaxiSvili, TerTmeti weli kote mar- Txrobis formas (epizodebis saxiT) da
janiSvilTan, Tb., 1976, gv. 88-89.
moqmedebis swraf cvlas uwyobda xels.
8
d. anTaZe, dReebi axlo warsulisa, Tb., 1966.
9 10
Е. Гугушвили, Котэ Марджанишвили, М., 1979, gv. 340. iqve.
80

kulminaciur scenebSi mxatvars kino- moZraobebis istorias asaxavda sparta-


kadrebi hqonda CarTuli, rac sasceno kis ajanyebidan 1917 wlamde. t. miuleris
sivrcis sazRvrebis gafarToebis saSu- mier gaformebul speqtaklSi `hopla,
alebas aZlevda mas. kinoSi igive msaxio- Cven vcocxlobT!~, ekranis imitacias
bebi iyvnen dakavebulni, romlebic sce- konstruqciis win CamoSvebuli farda
naze moqmedeben (sur. 2). qmnida. demonstrirebuli filmi-kola-
zemoaRniSnulTan mimarTebaSi, gansa­ Ji cixidan gamosuli gmirisaTvis evro-
kuT­rebul interess iwvevs 1920-ian pul sinamdviles ganasaxierebda: infla-
wlebSi germaneli da rusi artistebis cia, rigebi, balerinebi, miuzik-holebi,
mier kinoproeqciuli saSualebebis sa- manqanebi, devnilebi, tankebi, saarCevno
fuZvelze gaformebuli speqtaklebi. kampania da sxva. azrobrivi aqcentebis
maTi analizi cxadhyofs reJisorebisa ganawilebis mizniT, xSirad reJisors
da mxatvrebis gansxvavebul midgomas koreqtivebi Sehqonda dramaturgiul
dramaturgiuli nawarmoebisadmi – pie- nawarmoebSi. piesis siuJetze domini-
sis avtoris mier SeTxzuli siuJeti, rebda scenaris reJisoruli varianti,
personaJTa cxovrebis calkeuli de- romelic ekranze proecirebuli plaka-
talebi kacobriobis istoriis ganuyo- tebis, teqstebis Tu qronikaluri kad-
fel nawiladaa miCneuli da agitaciuri rebis meSveobiT, reJisoris ideebis da-
TvalsazrisiT, piesaSi aRwerili konk- dasturebas iTvaliswinebda (sur. 3, 4).
retuli faqtebi, msoflio mniSvnelobis rig SemTxvevaSi, kinokadrebis meSveo-
movlenebis fonzea gaSuqebuli (revo- biT, scenuri moqmedebis gaformeba Ta-
luciisa da samoqalaqo omis Temaze Se- vad dramaturgis mier iyo gaTvaliswi-
qmnili agitaciuri Sinaarsis lozunge- nebuli da scenuri moqmedebis mimarT
bi, frazebi vs. meierholdis speqtakleb- mayureblis analitikuri midgomis ini-
Si `dedamiwa yalyze~, `iZlevi evropas~). cirebis, `gaucxoebis efeqtis~ miRwevis
ekrani politikuri ideebis propagandis (b. brextis `samgroSiani opera~, `gind
efeqtur saSualebas warmoadgenda er- es jariskaci, gind is~), Tu inovaciuri
vin piskatoris Teatralur dadgmebSi. scenografiuli xerxebis aprobirebis
is scenuri moqmedebis umniSvnelova- mizniT (f. pikabias `amosunTqva~, x. Sa-
nes komponentad, saxviT personaJad, vinskis `TamaSi, cxovreba da iluzia~),
`Teatris varskvlavad~ iyo qceuli. ekranze ganyenebuli Sinaarsis vizualu-
masze demonstrirebuli dokumenturi, ri masalis demonstrirebas gulisxmob-
istoriuli masala reJisoris poziciis da. brextis speqtaklebis SemTxvevaSi es
dafiqsirebisa da politikuri ideebis iyo citatebis, groteskuli grafikuli
propagandis efeqtur saSualebas war- namuSevrebis, mokle teqstebis, xolo
moadgenda. j. hartfildis mxatvruli bauhausSi Seqmnili proeqtebis SemTxve-
gaformeba piskatoris speqtaklisaTvis vaSi, kadrebis alogikuri kaleidoskopi.
`ruseTis dRe~, fotomontaJis princi- qarTveli artistebis namuSevrebSi pro­­
pis safuZvelze iyo agebuli (politiku- eqciul saSualebebs gansxvavebuli
ri plakatebi, karikaturebi, lozungebi Sinaar­sobrivi da funqciuri datvirTva
da a. S.); proecirebuli masala politi- hqonda miniWebuli. piesebis agitaciuri
kuri reviusaTvis `miuxedavad yvelaf- mimarTulebis xazgasma da politikuri
risa~ (1925) statiebis, sagazeTo amonaW- ideebis propaganda maTTvis TviTmizans
rebis, fotoebis, teqstebis, lozunge- ar warmoadgenda. ganyenebuli Sinaar-
bis, mowodebebis grandiozul kolaJs sis vizualuri masalis demonstrirebis
warmoadgenda, romelic revoluciuri nacvlad, ekranze naCvenebi kadrebi uSu-
81

alod iyo dakavSirebuli nawarmoebSi ri gansxvavebuli mizniT iyenebs kinos.


aRweril konkretul faqtebTan da pie- erT-erT epizodSi, Seyvarebuli Wabukis
sis fabuliT ganpirobebuli mniSvnelo- cremlebi ekranze azvirTebul talRe-
vani movlenebis dakonkretebas, aqcen- bad iqceva.
tirebas, moqmedebis gavrcoba-ganviTa- Tamar vaxvaxiSvilis dRiuridan: 1929
rebas da mayureblisaTvis piesis gmirTa wlis 30 noemberi: nabrZanebi gvaqvs dRes
sulieri Tu fizikuri samyaros Sesaxeb 9 saaTze yvelani TeatrSi viyoT – da-
garkveuli informaciis miwodebas iT- niSnulia „SuaRamis~ pirveli generalu-
valiswinebda. garda amisa, Teatraluri ri repeticia grimiTa da kostiumebiT.
warmodgenis saerTo struqturasTan dResve CarTes kino, romelic asrulebs
organulad Serwymuli kadrebi moqme- axal rols – komikurs. saucxood ga-
debis xSir cvlasTan dakavSirebiT war- movida – scenaze daRvrili mijnurTa
moqmnili sivrcobrivi problemebis cremlebi ekranze mowanwkarebs wvimis
daZlevis da scenaze rTulad gansaxor- wveTebad, Semdeg es wveTebi gadadis
cielebeli epizodebis Cvenebis efeqtur wylis WavlSi, nakadulSi, mdinareSi da,
xerxs warmoadgenda. Sesabamisad rusi da bolos, aboboqrebul zRvaSi11.
evropeli artistebis namuSevrebisgan
rac Seexeba speqtakls „hopla~, „kinema-
gansxvavebiT, kinogamosaxuleba drama-
tografis CarTva avtoris remarkiT iyo
tuli struqturis transformirebis,
gaTvaliswinebuli da ar warmoadgenda
konceftualuri konfliqtis inicire-
reJisoris gamonagons, rogorc es xSi-
bis nacvlad, agrZelebda, afarTovebda
rad Cans TviTmxilvelTa aRwerebidan.
scenis sazRvrebs da warmosaxviT saTa-
es xerxi eqspresionistuli piesis stru-
maSo sivrces qmnida. proeqcia sxvadasxva
qturiT iyo ganpirobebuli, misi dinami-
spektaklSi gansxvavebul datvirTvas
kiT, ritmiT, reJisors SeeZlo gamoeyene-
atarebda: rig SemTxvevaSi is or scenas
bina es saSualeba, an uari eTqva masze da
Soris ganviTarebul iseT movlenebs aSu-
sanacvlod sakuTari gadawyvetileba Se-
qebda, romelTa ganxorcieleba SeuZle-
moeTavazebina. marjaniSvilma is miiRo,
beli iyo teqnikuri pirobebis gamo. maga-
magram ara meqanikurad, ara formalu-
liTis saxiT, SeiZleba gavixsenoT epizo-
rad. misi damsaxureba imaSi mdgomareobs,
di elene axvledianis mier 1929 wels
rom man gamoiyena kinematografi ara mxo-
gaformebuli speqtaklidan „rogor?~. lod remarkis safuZvelze, ara „calke~
matareblis Zarcvis scena: ekranze kino- Teatrisagan, aramed TeatrTan da piesis
kadrebis CarTvisTanave Soridan ismis struqturasTan kavSirSi, maT mWidro
matareblis xma – gvardielebTan Setake- urTierTdamokidebulebaSi. kino man spe-
bis Semdeg, partizanebi aCereben matare- qtaklis organul nawilad aqcia~12.
bels da Cxreken. goCa mgzavris kuTvnil
rogorc aRniSnuli speqtaklebis avto-
oqros jvars miiTvisebs. moqmedeba sce-
ri, kote marjaniSvili, 1929 wels re-
naze grZeldeba, saTamaSo moedanze beg-
Jisuris sakiTxebze gakeTebul cnobil
lari Semodis, goCas saqcielis gamoaS-
moxsenebaSi aRniSnavs: „reJisoris adgi-
karavebis Semdeg ki, kvlav kinokadrebi
li da roli TeatrSi Semdegia: zustad
irTveba, goCa garbis liandagebs Soris,
gaiTvaliswinos Teatris mTavari ele-
moajirs gadaevleba da beglaris mier
nasroli tyvia gangmiravs. 11
T. vaxvaxiSvili, TerTmeti weli kote mar-
daviT kakabaZis mier gaformebul spe- janiSvilTan, Tb., 1976, gv. 112.
qtaklSi „SuaRamem gadaiara~, reJiso- 12
Е. Гугушвили, Котэ Марджанишвили, М., 1979, gv. 340.
82

mentebi. harmoniulad gaaformos isini, sworad gansazRvros SemoqmedebiTi Zale-


bis Tanafardoba... Teatri kargia, rodesac yvela SemoqmedebiTi Zalebi masSi Ta-
nabrad monawileoben da rodesac scenis yvela elementi gamoyenebulia mizanSewo-
nili zomiT. <... > ra Tqma unda, saWiroa kaci, romelic scenis TiToeul elements
Tavis adgils miakuTvnebs da yvela am elementebs aerTianebs erT mxatvrulad mT-
lian nawarmoebad~13.
erTi mxatvruli mTlianoba, anu samyaro rogorc mTlianoba – sivrcis amgvari ganc-
da (rogorc Zveli qarTuli xelovnebis cocxali tradicia) zemoaRniSnul namuSev-
rebSi naTlad iCens Tavs. ganxiluli speqtaklebi, rogorc gansazRvruli droisa da
garemos vizualuri niSnebi, naTlad avlens qarTuli modernizmis saxasiaTo Tavise-
burebebs. iseve rogorc qarTul modernizms axasiaTebs tradiciisa da novaciis er-
Tianoba, ideologiurad da genetikurad dapirispirebul da gansxvavebul mxatvrul
mimdinareobaTa Tanaarseboba, aseve am speqtaklebSic vlindeba qarTuli moderniz-
misaTvis saxasiaTo loialuroba, arakonfliqturi buneba, Tu nakleb konfrontaci-
uli xasiaTi. sadekoracio sistemis saerTo struqtura ar gulisxmobs komponente-
bis dapirispirebas, konfliqts, nawilebis agresiul SeTanxmebas, aramed is mTelis
mimarT nawilis garkveul latentur ierarqias da koordinirebulobas, mizanSewo-
nil SeTanxmebas efuZneba. Tu germaneli da rusi artistebis namuSevrebi kanoniku-
ri kolaJis principis safuZvelzea agebuli da Semadgeneli elementebis diskretu-
lobas da nakerebis, nawiburebis ara mxolod arsebobas, aramed maT TvalsaCinoebas
gulisxmobs, qarTveli artistebis mier Seqmnili gaformeba (maTi araerTgvarovani
struqturis miuxedavad), montaJis aucilebeli Taviseburebis – heterogenulobis
sapirispirod, homogenurobis princips efuZneba da kinokadrebis meSveobiT, scenu-
ri moqmedebis uwyvet ganviTarebas isaxavs miznad. aseTi tipis „denadi~, hibriduli
montaJi mTlianobis rTul asociaciur-konceptualur saxes qmnis da formiTa da
SinaarsiT qarTuli modernizmis tipur invariants warmoadgens.
araerTgvarovani masalisagan Sedgenili kompozicia avlens gamTlianeba-gaer-
Tianebis tendencias da yalibdeba, rogorc erTiani mxatvruli sistema. misi Se-
madgeneli nawilebi erTmaneTidan gamomdinareobs, erTurTs gansazRvravs da
urTierTkavSirSi ikiTxeba, rac SeuZlebels xdis maT arsebobas calk-calke, da-
moukideblad... ra Tqma unda, es ar aris sinTezi pirdapiri mniSvnelobiT, magram
sxvadasxva xerxisa da saSualebis mxatvruli erTobaa, romelic mTelisa da nawi-
lis aucilebel urTierTmimarTebas, Tanadamokidebulebas efuZneba. es deter-
minirebuli sivrcis gafarTovebaa, sazRvrebis gaSla, garRveva, eqspansia... magram
eqspansia ara danawevrebis, daSlis, Semdeg awyobis, konstruirebis gziT, aramed
mTelis Seqmnis saxeliT.

13
k. marjaniSvili, reJisuris sakiTxi TeatrSi, memuarebi, Tb., 1947, gv. 90-91.
83

Ketevan Shavgulidze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
Grigol Robakidze University

Hoopla... The Game of Time and Space

Georgian theatre of the 1920s was shaped by new “aesthetic” discoveries. Onstage application of specific
avant-garde visual methods and techniques were introduced through establishment of direct connection
between the stage design and existing tendencies of fine art. In search for modern forms that would
better fit the epoch, Georgian artists used new methods of stage construction and replaced reflections of
passive reality by active forms of expression.
In the 1920s innovative set designers started to actively apply specific means of cinema. Interaction of
different artistic disciplines determined establishment of a new system of an “active” set design. Georgian
artists (D. Kakabadze, E. Akhvlediani) adopted cinema projection as the main resource of the stage design
directly integrating a projector and a movie screen into the stage system this way transforming the movie
shots into a full-fledged part of the performance. (“Hoppla, We are Alive”, “How?” etc.). The audio-video
installations which were constructed by Georgian artists used the principles of editing: instead of illus-
trating the facts they depicted a “new reality” that was created based on the fragments of characters’
acting environment. The essence of the principle was connected to radically new interdependence of the
space and time which involved the images, objects or a stage as a whole. The artist subdued the space
and made it absorb even more than before. Interesting combination of different media and introduction
of hybrid techniques at the Georgian theatre of the end of 1920s, can be regarded as a non-standard form
of editing – “homogeneous” montage that used to be determined by director’s (K. Marjanishvili) concept:
“The theatre is a synthetic art. It incorporates all other art forms, including the cinema and uses it in the
spots where expansion of the stage is impossible. ”
84

1. `hopla, Cven vcocxlobT~ (1928), daviT kakabaZe


“Hoppla, We’re Alive!” (1928), David Kakabadze

2. `rogor?~ (1929),
elene axvlediani
“How?” (1929), Elene Akhvlediani
85

3. `hopla, Cven vcocxlobT!~ (1928), t. miuleri


“Hoppla, We’re Alive!” (1928), T. Müller

4. a) ` miuxedavad yvelafrisa~ (1925), j. hartfildi b) `adamiani adamiania~ (1931), k. neeri


“Despite All” (1925), J. Heartfield “A Man’s a Man” (1931), C. Neher
86

naTia ramiSvili
Tavisufali universiteti

`vitrinis“ iqiT dalagebuli sagnebi

XX saukunis dasawyisis parizSi Casaxulma axalma mxatvrulma ideebma mTeli evropa


moicva da aRmosavleTiskenac gavrcelda. maSindeli parizis mxtvruli cxovreba
mWidrod iyo gadabmuli evropis sxvadasxva qalaqebis mxatvrul movlenebTan, sadac
ewyoboda gamofenebi, daarsda mxatvarTa axali gaerTianebebi, daiwera manifestebi.
Tavad es qalaqebi xelovnebis axal centrebad gadaiqca da iyo mudmivi urTierTga-
vlena. es is periodia, rodesac ruseTsac mWidro kavSiri aqvs parizTan. aq kargad
aris cnobili axali franguli ferwera. moskovsa da peterburgSi 1910-iani wlebidan
iqmneba mxatvarTa mravali gerTianeba, maT Soris futuristebis, kubo-futuriste-
bis, luCistebis da sxva. safuZveli eyreba suprematizms, konstruqtivizms. `rusi
koleqcionerebi iZenen kubistebisa da fovistebis namuSevrebs. bevri iwereba pre-
saSi axal evropul mimdinareobaTa Sesaxeb. rusi mxatvrebi xSirad miemgzavrebian
parizSi. 1914 wels futurizmis mamamTavari – filipo tomazo marineti Camodis ru-
seTSi da leqciebs kiTxulobs peterburgsa da moskovSi. 1910 wels Zmebi burliukebi
aarseben axal futuristul jgufs. futurizmi da kubizmi iqceva ruseTis saxelos-
noebis wamyvan mimarTulebebad~1. 1915 wels iyo pirveli `suprematistuli~ gamofe-
na da kazimir maleviCma imave wels gamosca broSura `kubizmidan suprematizmisaken
(axali mxatvruli realizmi)~2. daviT kakabaZe am dros peterburgSi swavlobs da misi
Tanamedrove mxatvrebis interesebs, axal tendenciebsa da miswrafebebs ecnoba.
swored am periods (1914) ganekuTvneba – `kubisturi avtoportretis~ saxelwode-
biT cnobili misi erT-erTi pirveli kubisturi kompozicia (sur. 1).
daviT kakabaZis es avtoportreti aris erTgvari eqsperimenti, mcdeloba sibr-
tyeze sivrcobrivi gamosaxulebis proecirebis da formebis sxvadasxva ganzo-
milebaSi warmoCenisa. geometriuli formebi erTmaneTs ise edeba, rom siRrmobri-
vi perspeqtivis efeqti Seiqmnas. zogierTi nawili da zogierTi forma ise ikveTe-
ba, rom meores sapirispirod, sxva rakursSi xvdeba; an kidev, erTi da igive figura
sxvadasxva xedvis wertilidan aRiqmeba. aq erTi forma meoreSi ise gadadis, rom
dasrulebuli saxiT arc erTi maTgani ar warmoCndeba. mxatvari mimarTavs sivrcis
qmnadobis efeqts, rodesac erTi da imave formis erTi romelime mxare siRrmeSi
Sedis, xolo meore mxare sawinaaRmdego mimarTulebiT amodis. anu, am SemTxve-
vaSi obieqti ver aRiqmeba mTlianobaSi. Tvali mudmiv winaaRmdegobas awydeba da
SeuZlebeli xdeba ama Tu im sagnisa Tu formis mxolod sam ganzomilebaSi danaxva.
am xerxs xSirad mimarTaven kubistebi. giiom apolinaris azriT: `umTavresi, riTac
kubizmi Zveli mxatvrobisagan gansxvavdeba, is aris, rom es mibaZvis xelovneba ki
aRar aris, aramed warmosaxvis xelovnebaa, romelic iRvwis amaRldes axal qmnile-
bamde. winamdebare, an axalSeqmnili realobis warmosadgenad mxatvars SeuZlia
sami ganzomileba erTgvari stereometrizirebiT gadmosces. xiluli realobis
1
W. Haftmann, Malerei im 20. Jahrhundert, B. I. München, 1975, g
G v. 225, 226.
2
L. A. Shadowa, Suche und Experiment, Russische und sovjetische Kunst – 1910 bis 1930, Veb Verlag der Kunst, Dresden,
1978. gv. 7.
87

Cveulebriv gadmoRebas igi mxolod sul ufro metad iSleba, sul ufro me-
Tvalis cdomilebiT SeZlebda, anu Se- tad abstrahirebulia, maTi Semoqmedeba
moklebiTa da perspeqtivis xerxiT, rac TandaTan sinTeturi kubizmis fazaSi
warmodgenili Tu Seqmnili formis xa- gadadis, roca erTmaneTSi gardamavali
risxis deformacias gamoiwvevda. yovel gamWvirvale monakveTebi maqsimalurad
adamians aqvs es grZnoba Sinagani warmo- emorCileba sibrtyes.
saxviTi realobisa~3.  sagnebis msgavsad magaliTisaTvis ganvixiloT `kanvaile-
gamosaxva, `meoTxe ganzomilebis~, anu ris portreti~ (sur. 3): es aris abstra-
drois ganzomilebis Semotana, agre- hirebuli kompozicia, gaSlili mTel
Tve, futurizmis mniSvnelovani xerxia. sibrtyrze. erTmaneTSi gardamavali
obieqtis amgvari asaxva sibrtyeze Se- sxvadasxvda zomis monakveTebi – zogan
saZlebelia sxvadasxva xedvis werti- ufro muqia, zogan baci. Tvali mudmi-
lis simultanuri aRbeWdviT. aperspeq- vad moZraobs da sxvadasxva formebs,
tiuli sivrcis Seqmna sibrtyeze, sadac texilebs awydeba. am kompozicias Zalian
sagnebi erTdroulad ramdenime aspeq- hgavs brakis `portugalielis portre-
tiT gamoisaxeba, aseve kubistebis Ziri- ti~ (sur. 4). konstruqcia aqac erTma-
Tad amocanas warmoadgens. isini sagnebs neTze awyobili abstrahirebuli sibr-
da garemos ara naturis mibaZviT war- tyeebiT igeba. verner haftmanis azriT:
moaCenen, aramed analitikurad, saxel- `pikasosa da brakis am ori suraTidan
dobr, sxvadasxva xedvis wertilebad Cans, Tu rogor daemsgavsnen es mxatvre-
daSliT da axali struqturuli mT- bi erTmaneTs. pikaso ufro dramatulia
lianobis SeqmniT. da `SemaZrwunebeli~ (unheimlicher), braki
daviT kakabaZis am namuSevarSi formaTa ufro martivi da teqtonikuri (baumeis-
modelirebasa Tu kompoziciis agebaSi terlicher).  Tumca, orive suraTSi kidev
feric monawileobs. muqi wiTeli to- ufro Sors aris wasuli xiluli sura-
nalobis gradaciebi kontrasts qmnis Tidan daSorebis procesi. sivrcobrivi
rux-monacrisfrosTan. zogan gamonaTe- struqtura sruliad brtyeli gaxda,
ba da zogan Camuqeba warmoaCens forma- sibrtyis sivrcobrivi vibraciaa mxo-
Ta moculobebsa da amoburcul Tu Caz- lod. erTmaneTze gadadebuli da gamWo-
neqil nawilebs. li planebi, konstruqcias naTelsa da
Tuki SevadarebT p. pikasosa da J. brakis gamWvirvales xdis; isini sinaTlis re-
kubistur portretebs, davinaxavT, rom prezentacias axdenen, nacvlad repro-
maTTan mTel daSlilsa da daqucmace- ducirebisa~4.
bul gamosaxulebaSi aqa-iq mainc ikiTxe- brakis kompoziciaSi aqa-iq CarTuli
ba saganTa Tu portretis konkretuli warwera sibrtyes aZlierebs da danarCen
niSnebi da feri ufro TavSekavebulia. gamosaxulebas TiTqos ukan swevs. asevea
adreuli, analitikuri kubizmis (1908-09 gamoyenebuli warwera, mag., pikasos `to-
ww.) periodis portretebSi ufro metad reroSi~. am SemTxvevaSi formebi ufro
aris gamoxatuli konkretuli niSnebi Sekruli da SemWidroebulia, gamokve-
(pikasos `arlekinis ojaxi~ 1908 w., `qal- Tilia ritmi – geometriuli sibrtyeebi
batoni qudiT~ 1909 w., `fernande~ 1909 SenobasaviT ewyoba vertikalze da Tan
w., `ambruaz volaris portreti~ 1909- erTmaneTis ukan lagdeba. TiTqos mi-
10 ww. (sur. 2), da sxv.). SemdegSi, 1910-11 niSnebaa sivrceze, suraTis zeda nawil-
wlebidan moyolebuli gamosaxuleba Si cotaodeni adgili fonsac uWiravs.
3 4
giiom apolinari, W. Hess, Dokumente zum Verständnis W. Haftmann, Malerei im 20. Jahrhundert, B2. München,
der modernen Malerei, München, 1972, gv.. 55. 1983, gv. 78.
88

maTgan gansxvavebiT, daviT kakabaZis 1920 wels, muyaoze zeTiT kubisturi


`kubisturi avtoportreti~ sruliad kompoziciebis serias qmnis. es seria
abstrahirebuli, mkafio geometriuli erTgvar gardamaval fazad SeiZleba
formebis monacvleobiTa da ferebis CaiTvalos analtikuri kubizmidan sin-
kontrastiT aris agebuli. sibrtye mT- Tezurisken, sadac konkretul sagnebs
lianad ar aris Sevsebuli gamosaxule- jer kidev aqvT wamyvani mniSvneloba da,
biT. aq ZiriTadi nawili ufro gamoyo- amasTan, roca isini erTmaneTSi ireva
filia fonisgan. feradovneba kontras- geometriuli ganzogadebli formebis
tulia, wiTlisa da Savis Tamami Sexame- Tu monakveTebis saxiT. aq kargad Segvi-
biT miRebuli. Savi-monacrisfro gra- Zlia gamovarCioT saxlebi sxvadasxva
daciiT miRebuli formaTa modelireba warwerebiTa da abrebiT, patar-patara
siRrmis iluzias qmnis wiTeli sibrtyu- sarkmlebi, didi TaRebi da sxva. saerTo
li formebis sapirispirod. jamSi, es aris arqiteqturuli peizaJis
aq mxatvris analitikuri xedva kubo-fu- kubisturi gamosaxuleba (sur. 7,8,9,10).
turistuli Ziebebisaken aris mimarTu- sibrtye mTlianad aris datvirTuli,
li da met saerTos amJRavnebs kazimir mxolod CarCosTan rCeba sul mcire man-
maleviCis kubo-futuristuli perio- Zili, romelsac foni ikavebs. magram es
dis namuSevrebTan. anu daviT kakabaZis fonic monawileobas iRebs saerTo kom-
avtoportreti kubo-futuristuli xa- poziciur agebaSi da feriT aerTianebs
siaTis ufroa, vidre kubisturi, oRond gamosaxulebas. aq ZiriTadad, aqromat-
ufro abstrahirebulia, vidre kazimir uli, Tbili ferebia gabatonebuli da
maleviCis am rigis namuSevrebi. Sesa- mxolod aqa-iq Tu SevxvdebiT JRerad
dareblad CvenTvis sainteresoa 1913 wiTel fers an sufTa TeTrs. es fere-
wels k. maleviCis mier Sesrulebuli ivan bi kontrasts qmnis muq yavisfer ton-
klunis portreti (sur. 5). am namuSevar- alobasTan. miuxedavad kubizmisaTvis
Si gamosaxuleba aseve moculobiT geo- damaxasiaTebeli TavSekavebuli fera-
metriul formebad aris danawevrebuli dovnebisa, Tu gamartivebisa, mxatvari aq
da gardamaval ferTa gamiT modelire- ver eleva Tavis sayvarel dekoratiul
buli amoburculi formebi, TiTqos, motivs. kompozicia zogan ornamentuli
gaprialebuli liTonis efeqts qmnis. yvavilebiT aris gamococxlebuli, zo-
amgvari cilindruli da konusuri for- gan romelime formis ornamenti miuyve-
mebi fernan leJes ufro intensiuri fe- ba kideze; zogjer Wadrakuli wyoba aqvs
radovnebiT Sesrulebul kompoziciebs, gamoyenebuli, zogan, sibrtyis rome-
qalaqis urbanul peizaJebs exmianeba. lime monakveTi wertilovani ornamen-
daviT kakabaZis `avtoportretSic~ ms- tiT ifareba. iqac ki, sadac mxolod sx-
gavsi xerxia gamoyenebuli – Sezneqi- vadasxva ganzomilebaSi warmodgenili
li naxevarwriuli kamariseburi forma geometriuli Senobebis formebia gamo-
TiTqos liTonis faqturas gamoxatavs. saxuli, ornamentis rols asrulebs pa-
kazimir maleviCis 1915 wels Seqmnili tar-patara, ritmuli TanmimdevrobiT
`suprematistuli avtoportreti~ (sur. ganlagebuli sarkmlis Wrilebi an warw-
6) ukve sufTa abstraqciaa. suprematis- erebi, romlebic zogjer TiTqos acde-
tuli Ziebani daviT kakabaZesTan ufro nilia maTTvis gankuTvnili sibrtyes.
gvian, parizul periodSi iCens Tavs. vertikalebis, diagonalebisa Tu hori-
parizSi, daviT kakabaZe jer kubis- zontalebis didi sibrtyeebis sxvadsx-
tur kompoziciebs qmnis. es aris zeTis va ganzomilebaSi warmodgenili kubu-
saRebaviT Seqmili parizis Senobebi. ri formebi – yovelive es, sabolood,
89

gamoxatavs XX s-is qalaqs, SenobaTa baZe wers: `swored pikasom ikisra es da


gan­zogadebuli, martivi formebis qao- cdilobda gamoenaxa axali perspeqtivis
turobas. saSualeba. Tanamedrove savaWro saxlis
am TvisebebiT es kompoziciebi axlos `vitrinam“ uCvena mas axali formis gza.
dgas sinTezur kubizmTan, Tumca es `vitrinis“ mina aris is ucvleli sibr-
ukanaskneli ramdenadme gansxvavdeba tye, romlis iqiT lagdeba sxvadasxva
TematikiTa da Janruli motiviT. Tu kub- sagnebi. xazulobis perspeqtiva aq ukve
istebisaTvis (p. pikaso, J. braki, x. grisi ar ris saWiro, radgan sagnebi erTi minis
da sxva), mTavari Temaa musikaluri in- sibrtyeze SegviZlia davalagoT“5.
strumentebi, an naturmorti, daviT kak- daviT kakabaZesTan garda arqiteqturu-
abaZe aqac iyenebs misTvis Cveul Janrs – li kompoziciebisa, vxedavT sxvadasxva
peizaJs (am SemTxvevaSi qalaqis urbanul sagnebsac. mag., avejs, darabebs, ficrebs
xedebs). es ar aris SemTxveviTi. is sivr- gamovlenili xis faqturiT da sxva.
cobrivi problemebi, romelic mas Tav- mxatvari aq Tavidanve arCevs iseT sa-
idanve ainteresebda, amjerad sul sxva gnebs, romlebic TavisTavad uaxlovde-
xerxebiTa da gamosaxvis formebiT iCens ba kubur, geometriul formebs da ufro
Tavs. forma, feradovani gama Tu kom-
metad avlens ganzogadebul monumen-
poziciuri ageba ufro kubisturi mim-
tur, martiv struqturas. kubizmis mier
dinareobis msgavsia, Tematika, SeiZleba
dasmuli amocanebi ki yvelasaTvis saer-
iTqvas, mas ufro futuristebTan aqvs
Toa – `suraTis konstruqciuli saxe da
saerTo, romlebTanac, arc Tu iSviaTad,
Tanamedrove qalaqis qaotur dinamikur mxatvruli kanonebis Zieba~... `gamoisa-
suraTebs vxedavT. magaliTisaTvis isini xos sagani, misi namdvili mdgomareobiT
SeiZleba kubistebis namuSevrebs Seva- sivrceSi gadmotanili sibrtyeze”6.
daroT: pikasos `violino~ (1912 w.) (sur. 1921 wels qarTveli mxatvari wylis sa-
11), brakis `gitara da klarneti~ (1918 w.) RebavebiT qmnis ialqniani navebisa da
(sur. 12), xuan grisis `naturmorti~ (1920 zRvis abstraqtuli kompoziciebis gra-
w.) (sur. 13), romelzedac aseve gitara, fikul serias. sxvadasxva zomis for-
notebi da sxva nivTebia gamosaxuli. matebze zustad SerCeul kompoziciur
gansxvavebiT daviT kakabaZis kompozi- centrSi gamosaxulia sxvadasxva zomisa
ciebisagan, maTTan sagnebi ufro metad da formis geometriuli sibrtyeebi.
aris danawevrebuli geometriul naWre- isini mkafio xazebiT gamoiyofa erTma-
bad, ufro abstrahirebulia, erTmaneT- neTisagan da erT Sekrul mTlian formas
Si gardamavali da gamWvirvale. Tumca qmnis. bretanis seriisagan gansxvavebiT,
zogierTi detali xandaxan ufro mka- sadac fanqriT Semoxazuli konturebi
fiod aris gamowerili da ama Tu im sagnis da saerTod struqtura mxolod wyalSi
xasiaTze migvaniSnebs (mag., xis faqtura gaJRenTili saRebavebis qveS vlindeba,
pikasosoTan, gitaris simebi – brakTan,
aq, piriqiT, mkafiod SemosazRvruli
avejis ornamenti da notebi grisTan). am
geometriuli formebi Sevsebulia sx-
detalebs, amave dros, dekoratiuloba,
vadasxva feris saRebaviT, zogan ki pi-
kontrasti Semoaqvs. am mxatvarTa namu-
SevrebSi xSirad gvxvdeba aseve sxvadasx- robiTad talRebismagvari klaknili
va sibrtyeebidan acdenili warwerebi. zolebiT. es aris `xazebiTa da ferebis
es yvelaferi ki sinTezuri kubizmis da- sxvadasxvagvari kombinaciebiT Seqmnili
maxasiaTebeli niSnebia. 5
d. kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi,
kubistebis mier sibrtyeze sivrcis asa­ 1924-25, gv. 53.
xvis amgvari meTodis Sesaxeb daviT kaka- 6
d. kakabaZe, iqve, gv. 27.
90

sxvadasxva gacocxlebuli zedapirebi”7. ri formebis kidev ufro gamartivebas,


magram es ar aris mxolod lamazi kombi- ganzogadebasa da geometrizirebas
nacia geometriuli formebisa, aramed (mag., k. maleviCis 1914-16 ww-is kompozi-
konkretuli sagnisa Tu obieqtis ab- ciebi, l. popovas amave periodis kompo-
strahirebuli, ganzogadebuli saxe, anu ziciebi da sxv.). daviT kakabaZis am ri-
pirveli STabeWdileba, romelic zust gis suraTebSi feri ufro gamWvirvale
warmodgenas gvaZlevs saganze8. da msubuqia. bunebrivia, am SemTxvevaSi
ialqniani navebi (sur. 14) – mwvane fon- wylis saRebavebis Taviseburebac aris
ze waxnagovani geometriuli formebis gaTvaliswinebuli.
mqone, Tavis TavSi Caketili da dasru- k. maleviCis suprematistuli kompozi-
lebuli kompoziciaa. aq vxedavT sam- cia – „suprematizmi. 18. konstruqcia~
kuTxedebs, marTkuTxedebs, naxevarw- (1915 w.) – zeTis saRebaviT aris Serule-
reebs, rombebs da sxva. yoveli maTgani buli (sur. 15) da misive `suprematistu-
sibrtyuli monakveTebis saxiT aris li avtoportretis~ msgavsad, sufTa ab-
erTmaneTisagan gamoyofili feriTa straqciaa, yovelgvari konkretuli el-
da mkafio konturiT. isini, amave dros, ementebis gareSe. suprematizmi, Tavad k.
erTmaneTs kveTs da gadadis erTmaneT- maleviCis gamogonili termini, romel-
ic aRmatebuls, upiratess, xelovnebis
Si. es yvelaferi Sedgeba patar-patara,
yvelaze maRal safexurs gulisxmobs,
moyviTalo TeTri da cisferi monakve-
sivrcis agebis gansakuTrebul xerxebs
Tebisagan, centraluri muqi mwvane sam-
iyenebs da am periodis usagno xelovnebis
kuTxedi ki „gamWvirvalea“ da TiTqos
evropuli Tu rusuli sxva mimdinareo-
zemodan edeba danarCen sibrtyeebs. Se-
bebisagan erTgvaradG gansxvavdeba.
qmnilia erTgvari efeqti siRrmis ganc-
disa – TiTqos danarCeni geometriuli futuristebisa da kubistebisagan gansx-
vavebiT, suprematizmSi geometriuli
formebi am samkuTxedis ukan lagdeba.
formebi minimumzea dayvanili. feri lo-
magram, amave dros, isini ise ukavSirde-
kaluria da formas ar scdeba. swored
ba mwvane samkuTxeds, rom iqmneba STabe-
feria aq, pirvel rigSi, sivrcis amgebi.
Wdileba erTmaneTSi gardamavali, geo-
kvadratuli formis tiloze wagrZele-
metriuli formebisa. miiReba sibrtyis
buli oTxkuTxedis formis Savi sibrt-
sxvadasxva ganzomileba, sibrtyisa, ro-
yea diagonalze gamosaxuli, romelic
melic sivrceSi moZraobs. iqmneba didi TiTqos zemodan adevs da kveTs yviTel,
ialqniani navebis gamosaxuleba, romle- cisfer, mwvane da lurj marTkuTxa si-
bic bretanis seriis navebis msgavsadaa brtyeebs; foni ki Ria nacrisferia.
Tavmoyrili. zRvis talRebze asocia- mTlianobaSi, es kompaqturad Sekruli
ciurad mianiSnebs aqa-iq ritmulad Car- gamosaxuleba mogvagonebs ukidegano
Tuli klaknili zolebi. sivrceSi motivtive obieqts, safren
amgvar kompoziciebs mxatvari uwodebs aparats frTebiT da boloSi daviwroe-
`suraTebs – okeanis napirze~. es geome- buli aerodinamikuli formiT. erTmane-
triuli formebi mogvagonebs suprema- Tis gadamkveTi kontrastuli ferebi da
tistul da konstruqtivistul kompo- formebi, mkafiod gamokveTili aqro-
ziciebs, sadac aseve vxvdebiT kubistu- matul fonze, erTi mxriv, sibrtyiTobas
7 gulisxmobs da, meore mxriv, siRrmis us-
d. kakabaZe, konstruqciuli suraTis Sesa-
xeb, parizi, 1921; g. gegeWkori, xelovneba da asrulobis efeqts warmoqmnis.
sivrce, 1983, gv. 69. amrigad, iqmneba sibrtyeebis da ferebis
8
d. kakabaZe, iqve, gv. 70-71. erTgvari vizualuri `TamaSi”, rode-
91

sac zogierTi feri win modis, zogi ukan Semdeg konstruqtivizmic warmoSva.
midis. asevea geometriuli formebic ganxilul kompoziciasTan msgavsebas
– marTkuTxedis erTi bolo win modis, amJRavnebs k. maleviCis Tanamoazrisa da
meore, ufro viwro, TiTqos siRrmeSi 1915 wlis peterburgis cnobili gamofe-
Sedis. Tuki k. maleviCis cnobili „Savi nis „0. 10. “ monawile liubov popovas 1916
kvadrati“ mxolod or aqromatul fers wlis namuSevari – „ferweruli arqite-
– Savs da TeTrs Seicavs, feradi seriis qtonika. Savi, wiTeli, nacrisferi“ (sur.
kompoziciebSi ramdenime ZiriTadi fe- 16). marTkuTxa formis tiloze aseve sx-
ria gamoyenebuli; Tumca, sivrcis agebis vadasxva formis sibrtyeebia ganTavse-
xerxi erTnairia – gamosaxulebis da fo- buli. aqac feradi oTxkuTxedebi kveTs
nis Tanabari mniSvneloba (Savi kvadra- erTmaneTs. aqac, dominantia didi Savi
tis SemTxvevaSi – TeTri foni), feris sibrtye, romelic suraTis umetes naw-
simuqis da zomebis SexamebiT kompozici- ils faravs da TiTqos perpendikularu-
is ageba da a. S. lad zemodan adevs wiTel da mwvane,
„kvadratuli sibtrye miuTiTebs su- ufro viwro marTkuTxa sibrtyeebs. foni
prematizmis dasawyiss, axali feradi re- Ria moyviTalod aris Seferili. aqac
alizmis dasawyiss, rogorc usagno Semo- sibrtye-sivrcis TamaSia. feric aseve
qmedebas. realuri samyaros nivTebi da monawileobs sivrcis modelirebaSi.
sagnebi orTqliviT gauqra xelovnebas... fons aq naklebi adgili eTmoba, vidre k.
me araferi aRmomiCenia, mxolod Rame aR- maleviCis kompoziciaSi, magram, samagi-
movaCine da siaxle davinaxe masSi, siaxle, erod, ufro aqtiuri da Tbili ferisaa.
rasac suprematizmi vuwode. Savi sibrty- ganxiluli namuSevrebis Sedarebidan
is meSveobiT aRibeWda CemSi is, ramac Cans, rom daviT kakabaZis navebian kom-
mere Savi kvadrati da Semdeg wre warmo- poziciaSi, suprematisti mxatvrebis ms-
qmna. maTSi me axali feradovani samyaro gavsad, didi mniSvneloba aqvs geometri-
vixile. suprematizmSi ferweraze lapa- uli sibrtyeebis ganlagebas sxvadasaxva
rakic zedmetia. ferweram didi xania, Ta- ganzomilebaSi da fers, rogorc sivr-
visi dro moWama, fermweri ki warsulis cis mamodelirebel elements, xolo
crurwmenaa. e. w. ferTa masebs unda mim- maTi kompoziciebisagan gansxvavebiT,
arTo uSualod da masSi unda eZio Sesa- gadamkveTi sibrtyeebi gamWvirvalea,
bamisi forma. wiTlis, mwvanisa Tu lurji CarTulia dekoratiuli elementebi –
masis moZraobas, warmodgenili naxatis stilizebul-abstrahirebuli talRebi,
saSualebiT, ver gadmoscem. es dinamizmi klaknili zolebis saxiT, aseve, afrebis
sxva araferia, garda mxatvruli masebis gamomxatveli morkaluli da wvetiani
ajanyebisa, raTa sagnisagan damoukide- formebi; anu, d. kakabaZesTan metia konk-
bloba moipovos; sxva araferia, garda retuli sagnebis abstrahireba da saer-
maxasiaTebeli formisagan gaTavisufle- To dekoratiuloba. obieqtis svrceSi
ba, anu, wminda ferweruli formebis gab- ganTavsebac gansxvavebulia – gamosax-
atoneba cnobierebis formebze, suprema- uleba yovelTvis centrSi Tavsdeba da
tizmis – axali ferweruli realizmis gawonasworebulia.
gabatoneba“ (k. maleviCi)9. suprematistebis mier amgvari vizual-
k. maleviCis am mosazrebebs da Ziebebs uri efeqtebis Seqmnas, larisa Jadova
bevri mimdevari gamouCnda ruseTSi da ukavSirebs saukunis dasawyisis eqsper-
9
imentuli fsiqologiis cnobil fuZem-
W. Hess, Dokumente zum Verständnis der modernen Malere,
Kasimir Malewitsch (1878-1935) – Suprematismus, Mün-
debels vilhelm vundts. misi wigni
chen, 1972, gv. 98. „fsiqologiis safuZvlebi“ 1912 wels
92

gamoica rusul enaze da masSi, sxvaTa Soris, adamianis mier sivrcis aRqmis grafiku-
li vizualuri sqema gamoqveynda. patara kvadrati did kvadratSia Casmuli, romel-
Ta kuTxeebic erTmaneTs ebmis. amgvarad, Tu pataraze SevaCerebT mzeras, piramidis
wveri Cvens TvalTan iqneba, xolo Tu piriqiT, did kvadratze gavamaxvilebT yur-
adRebas, maSin warmodgenili piramidis wveri horizontze iqneba proecirebuli.
amave dros, neitraluri aRqmisas, figura sibrtyed Cndeba. larisa Jadovas iqve mo-
hyavs vundtis koncefciis ganmarteba, viqtor Sklovskis naSromidan „fer­weruli
sivrce da suprematizmi“ (1920 w.) – sivrce organzomilebian sibrtyeze erTianad
aRiqmeba, rogorc pirdapiri, ukuperspeqtiva da paraleluri perspeqtiva10. aRqmis
fsiqologiaSi sivrce-siRrme ganisazRvreba aseve ferebis sibrtyeze ganlage-
bis odenobiT, zomiT, civi da Tbili ferebis TanafardobiT, maTi simuqisa da sim-
kvrivis mixedviT da a. S. istoriaSi feris mkvlevarTa sxvadasxva Teoriebi zogjer
sruliad gansxvavebulia, iseTebi, rogoric aris magaliTad, niutonis speqtra-
luri ferebisa da goeTes ferTa Teoriebi. aseve cnobilia herman fon helmhol-
cis kvleva fiziolog Tomas iungis sami feris Teoriaze dayrdnobiT da sxv. mniS-
vnelovania, agreTve, XX saukunis cnobili mxatvrebisa da bauhauzis skolis maswav-
leblebis vasili kandinskisa da iohanes itenis swavlebani ferTa kontrastebisa da
maTi zemoqmedebis Sesaxeb. ferisa da formis kvleva, am elementebis roli sivrcis
SeqmanaSi am periodis evropeli mxatvrebis interesis ZiriTadi sagania.
ferTa sivrcis amgebi Tvisebebis Sesaxeb daviT kakabaZesac aqvs saintereso mosaz-
rebani, romelTac Tavis sxvadasxva drois Teriul naSromebsa Tu werilebSi gviz-
iarebs. magaliTad: „Tu feradebi dalagebulia suraTis sibrtyeze maTi saturaci-
is mixedviT da gansakuTrebuli wesiT, – maSin feri, ramdenadac ufro saturulia,
imdenad ufro sibrtyis siRrmeSi dgas“11. anu rac ufro msuye da savsea feri, miT
ufro ukan midis. Cans, rom mxatvari mis am dakvirvebas, iseve rogorc mraval sxva
amgvar mxatvrul xerxs, aqtiurad iyenebs sakuTari kompoziciebis agebisas da mud-
miv ZiebaSia. amgvari analtikuri Ziebani mxatvrobaSi, xSirad romelime mecnierul
Teoriaze dafuZnebuli an romelime mecnieruli aRmoCenis gamoZaxili, Semdeg
mxat­vrul xerxebad gardaqmnili – Cveuli movlena iyo XX saukunis dasawyi­sis ev-
ropul xelovnebaSi da daviT kakabaZec am rigis xelovanT ganekuTvneba.

10
L. A. Shadowa, dasax. naSromi, gv. 45-46.
11
d. kakabaZe, 1920-23 wlebi, parizi, 1924, gv. 37.
93

Natia Ramishvili
Free University

Objects Beyond the “Vitrine”

New artistic approaches of the beginning of the 20th century spread from Paris and the Western Europe to
the East. Meanwhile the Western and the Russian artists forged stronger ties, which enabled them to visit
each other and exchange some new ideas.
The so-called “Cubistic Self-portrait” of Georgian artist David Kakabadze was painted in 1914 during his
studies in St. Petersburg. The construction of space on a plane and representation of objects in differ-
ent dimensions relate to the keen principles of cubism. But opposed to the portraits of cubists (Picasso,
Braque) Kakabadze’s self-portrait is shaped with consideration of strong geometric forms and clear con-
trasts of colors (black, red). The image is more abstract and sharply separated from its background and
demonstrates more common features with Kazimir Malevich’s Cubo-Futuristic works and specifically with
the portrait of Ivan Kliun, which is also divided in three-dimensional geometric shapes and is rendered in
conical and cylindrical forms.
During the later years in Paris, David Kakabadze returned to the use of cubistic patterns. Cubistic compo-
sitions that were made through application of oil on the cardboard could be considered as transition from
analytic cubism to the synthetic one. While cubists concentrated more on musical instruments and still
life, David Kakabadze continued to work in his favorite genre of landscapes (in this case urban buildings
of Paris). We could argue that thematically his images of Paris have more in common with futuristic works
and their dynamic, chaotic cities.
In 1921 Kakabadze used watercolors and paper to paint the “Sailboats”. Reduced, abstract forms and ge-
ometrical shapes remind us of suprematist works, compositions of K. Malevich from 1914-1916, works of
L. Popova from the same period and so on. Comparing of these images makes it obvious that in suprema-
tist compositions as well as in “Sailboats” geometric arrangement of shapes in different dimensions and
use of colors for creation of the spaces have a great importance.
Work on diverse variations of colors and shapes and their use as the space structuring elements belonged
to one of the core interests of European artists at the beginning of the 20th century. In his theoretical rea-
soning Kakabadze often reflected on the same topics and tried to realize his ideas in the art works.
94

1. daviT kakabaZe, kubisturi


avtoportreti, t. z., 86x69, 1914
David Kakabadze, Cubistic Self-portrait,
oil on canvas, 86x69, 1914

2. pablo pikaso, ambruaz volaris 3. pablo pikaso, kanvaileris portreti, t.


portreti, t. z., 92x65, 1909/10 z.,100x73, 1910
Pablo Picasso, Portrait of Ambroise Vollard, Pablo Picasso, Portrait of Daniel-Henry Kahnweiler, oil
oil on canvas, 92x65, 1909/10 on canvas, 100x73, 1910
95

4. JorJ braki, portugalieli, t. z., 5. kazimir maleviCi, ivan klunis portreti,


116,8x81, 1911 kubo-futurizmi, 111,5x70,5, 1913
Georges Braque, The Portuguese, oil on canvas, Kazimir Malevich, Portrait of Ivan Kliun,
116. 8x81, 1911 Cubo-Futurism, oil on canvas, 111,5x70,5, 1913

6. kazimir maleviCi, suprematizmi, organzo­mi­ 7. daviT kakabaZe, kubisturi kompozicia, muy.


lebiani avtoportreti, t. z., 62x80, 1915 z., 52x62, 1920
Kazimir Malevich, Suprematism, Two Dimensional David Kakabadze, Cubist Composition,
Self-portrait, oil on canvas, 62x80, 1915 oil on cardboard, 52x62, 1920
96

8. daviT kakabaZe, kubisturi kompozicia, muy. z., 52x62, 1920


David Kakabadze, Cubist Composition, oil on cardboard, 52x62, 1920

10. daviT kakabaZe, larnaki lurji vardebiT,


muy. z., 53x61, 1920
David Kakabadze, Vase with Blue Roses,
oil on cardboard, 53x61, 1920

9. daviT kakabaZe, kubisturi kompozicia, muy.


z., 52x62, 1920
David Kakabadze, Cubist Composition,
oil on cardboard, 52x62, 1920.
97

11. pablo pikaso, violino, siliT gazavebuli 12. xuan grisi, gitara da klarneti, kolaJi,
zeTi, 65,5x46, 1913 72x95, 1920
Pablo Picasso, Violin, oil and spackle, 65,5x46, 1913 Juan Gris, Guitar and Clarinet, collage, 72x95, 1920

13. JorJ braki, gitara, kolaJi, guaSi, qaRaldi, 100x73, 1913


Georges Braque, Guitar, collage, gouache, paper, 100x73, 1913
98

14. daviT kakabaZe, afrebiani navebi,


qaRaldi, akvareli, fanqari, 35,5x26, 1921
David Kakabadze, Sailboats, pencil, watercolor, paper,
35,5x26, 1921

15. kazimir maleviCi, suprematizmi, konstruqcia 16. lubov popova, ferweruli arqiteqtonika: Savi,
1# 8., t. z., 53x53, 1915 wiTeli, nacrisferi, guaSi, fanqari, qaRaldi,
Kazimir Malevich, Suprematism, Construction #18, 42x30,5, 1916
oil on canvas, 53x53, 1915 Lyubov Popova, Painterly Architectonic: Black, Red, Gray, gouache,
pencil on paper, 42 x 30,5, 1916
99

samson leJava
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

sicocxlis xis fenomeni qarTul mxatvrobaSi


(sakiTxis dasmisaTvis)

l. gudiaSvilis Semoqmedebaze gr. robaqiZis momcro werilis gacnobisas, yurad-


Reba miipyro dakvirvebam, romlis Tanaxmadac mxatvarTan aSkaraa qarTuli freskis
monumenturobasTan wilnayaroba TviT dacemul qalbatonTa asaxvisas. am Sexedu-
lebam ukeT damanaxva l. gudiaSvilisave suraTis sadRegrZelo ganTiadisas (1920)
sazrisi, romelSic sxva suraTebTan erTad, naCvenebia tragikuli JReradobis sce-
na, warmomCeni RirebulebaTa uarmyofeli yofis absurdulobisa, sadac `drosta-
rebis amaoebaa~ gamoxatuli1.
grigol robaqiZem xatovnad aRiqva profanulSi sakraluris (am SemTxvevaSi fres-
kuli feweris) kvali. Cans, suraTSi Cenili, mravlismgulvebeli xec itevs raRac
mniSvnelovan faseulobas. igi misandobel da metyvel sayrdens uqmnis loTobis
Sedegad adamianuri saxis damkargvel, TavCamoqindrul kintos. am xis struqtura-
Si amoicnoba is maradiuli sawyisi, romelic upirispirdeba qaoss.
mgvani xis gamosaxuleba CvenSi rodia gamonaklisi. isaa nawili Rrma safuZvlebis
mqone paradigmisa, romelic (didwilad aracnobierad), cocxlobs mraval qarTvel
mxatvarTan, rac arsebiTi aRmoCnda saukunis dasawyisidan mainc.
am TvalsazrisiT, gamoirCeva d. kakabaZis imereTi dedaCemi (1918), romelSic
k. gamsaxurdiam adgilis dedis miniSneba dainaxa, xolo axalgazrda mklevarma
q. cecxlaZem, Tavad RmrTismSoblis aluzia ixila2. qarTvelma eTnologebma isic
cxadhyves, rom adgilis dedis Canacvleba RmrTismSoblis kultiT, Cvens yofiT
tradiciaSic dasturdeba3.
am suraTSi Tvalmisapyrobi xis gamosaxuleba mediatoria wina da ukana planisa; is
sivrcis `Semkvrelic~ aris; usasrulobaSi gamyvanebelic, antropomorfulisa da
vegetaciuris sazrisaRvsili `uwyvetobis~ mgulvebelic. aq mSvidi, uSfoTveli,
ganmwmendi harmonia sufevs, gansxvavebiT l. gudiaSviliseuli `mWaxe~ daWimulo-
bisagan, magram Tavad xis motivi urTierTmcnobia.
S. qiqoZis xevsureTSi (1918) Sefaruli gangaSis intonaciebia. am dramatul suraTs
gamoarCevs `dabinduli~ idumaleba, enigmaturoba. masSic vxedavT ararigiT, gansa-
kuTrebul xes, romelic polifunqciur datvirTvas aqac mTeli sisruliT atarebs.
amrigad, `wminda xis~ mexsiereba ueWvelia avangardistul ZiebaTa Tanamonawile da
imavdroulad, erovnul saxviT tradiciaTa amaRorZinebel l. gudiaSvilTan, d. ka-
kabaZesTan da S. qiqoZesTan.
1
v. beriZe, l. gudiaSvili,. Tb., 1975.
2
q. cecxlaZe, „imereTi dedaCemi~, saqarTvelos siZveleni, #13, 2009.
3
n. jalabaZe, xalxuri warmodgenebi adgilis deda-RvTismSoblis Sesaxeb. qarTveli xalxis
tradi­ciuli sameurneo da sulieri kultura, Tb., 1987.
100

sakraluri xis Zvlevamosileba RaRadebs n. firosmanaSvilTan. amis magaliTia iremi


peizaJis fonze (1913), romlis Tanamyofia folklorizebulad, ufro ki miTosurad
`zeaRmatebuli~ xe. analogiuria misive didi marani tyeSi – galaktioniseulad `gigan-
tiuri~, ukdavebasTan wilnayari, grandiozuli da `soflis mZleveli~ – babiloTi.
raRa Tqma unda, motivi `sicocxlis xisa~ sayovelTaoa, magram Cveni kulturis
konteqstSi igi sakvanZo paradogmad aRiqmeba. amitomac amotivtivda is m. ToiZis
mcxeTobaSic (1901), sadac sayovelTao-saxalxo zeimi, qarTvelTa umTavresi qris-
tianuli siwmindis-sveticxovlis fonze mimdinareobs. tiloSi warmoCenilia sami,
umZlavresi plastikiT gamorCeuli, kompoziciis `mafokusirebeli~ xe, xolo wina
planze virtuozuladaa dawerili nakverCxlebi. es elementi, xeebTan erTobli-
vad, aSkarad aluziaa darbazis dedaboZisa da kerisa. sagulisxmoa, rom m. ToiZe
ukve 1913 wlidan Tavad `darbazsac~ gamorCeuli damarwmuneblobiT asaxavs...
naTeli xdeba, rom qarTulma mxatvrobam `Seinaxa~ darbazis sivrceSi koncentru-
lad daunjebuli siwmindis (keris `sicocxlis xiseuli~ dedaboZisa da gvirgvi-
nis samerTianobaSi rom Cans) is mravalaTaswlovani, uRrmesi gamocdileba, rasac
naTelyofs Tundac g. Citaiasa da v. bardaveliZis gamokvlevebi4. rodesac CvenSi
d. cxadaZis TqmiT, darbazis, rogorc sacxovrisis krizisi iwyeba, swored maSin, iq
Cenili siwmindis `gadarTva~ Tavs avlens axal qarTul ferweraSi, romelic miege-
beba maradaRorZinebad konstantas sicocxlis xisa.
ara mxolod revoluciamde da xanmokle damoukideblobis xanaSi, aramed sabWoTa
epoqaSic, zemoaRniSnuli `mudmiva~ (sicocxlis xis Temis saxiT), mTeli sisavsiT gana-
grZnobs aqtualur TviTwarmoCenas u. jafariZis dedis fiqrebSi (1945).
50-60 wlebis saxilvelSi, es mZlavri tradicia, ukve sxva versiebiT, kvlav da kvlav,
aqtualuri mexsierebis saxis gvevlineba. amjerad mxolod ori magaliTis momxro-
bac ki daadasturebs zemoTqmuls: r. Tarxan-mouravis mier dedaboZis mniSvne-
lovanebis warmoCenisas, suraTSi Cveni maspinZlis sasaxle (1991), igi aRrmavebs
e. axvledianiseul mignebas, g. quTaTelaZesTan ki, suraTebSi xe ferdze (1957) da
Semodgoma qarTlSi (1977) sakvirveli poeturobiTa da sifaqiziT kvlavac gamJRa-
vnda `sicocxlis xis~ motivis gaSinaganebuloba, romelic didad sxvavdeba mag.,
a. cimakuriZiseuli STambeWdavad `vitalizebul-monumentalizebuli~ xedvisagan
(am motivTan miaxlebisas rom mJRavndeba), rac uTuod, dasturia amouwuravi va-
riaciebis arsebobisa Cvens saxviT xelovnebaSi.
saukuneTa mijnaze, rodesac Tavi iCina kulturis TviTSemecnebis mZlavrma ten-
denciebma, g. buRaZis SemoqmedebaSi gaCnda axali interpretacia. mxedvelobaSi
maqvs, misi CiraRdnisebr anTebuli, mistikuri marto xei (1984), da 1990 ww-Si Ses-
rulebuli sakraluri tevri, romelic tradiciaSi myarad arsebuli xelSeuxebeli
siwmindis, `xatis tyis~ saxecvalebadac aRiqmeba da TiTqos sakuTar TavSi itevs
Cveni istoriis Tavisebur xilvasa da maradiulobis auras5.
eWvgareSea, rom zemoT ganxiluli Tema sagangebo kvlevas iTxovs. am etapze sakiT-
xis dasmis aqtualuroba miviCnie mizanSewonilad.

4
g. Citaia, sicocxlis xis motivi lazur ornamen­ tSi, Zeglis megobari, #12, 1967; В.
Бардавелидзе, Древ­неишие религиозные верования и обрядовое графическое искусство грузинских племен, Тб.,
1952; g. buRaZe, sakraluri tevri, Tb., 1997.
5
g. buRaZe, sakraluri tevri, Tb., 1997.
101

Samson Lezhava
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Motive of the „Tree of Life“ in Georgian Painting

This article describes meaning of the „Tree of Life“ in Georgian painting of the 20th century.
102

ekaterine baRdavaZe
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

qali tvirTiT bewvis xidze


(ekaterine baRdavaZe)

2016 ekaterine baRdavaZis saiubileo welia – mas dabadebidan 100 weli Seusrulda,
gardacvalebidan ki 41 weli gavida da drom Tavisi daRi daasva ara marto misi Se-
moqmedebis kvlevis aqtualobas, aramed mis cnobadobasac.
ekaterine baRdavaZe cnobilia, rogorc `qarTuli salonis~ damamSvenebel qalTa1
`romantikuli gznebiT aRsavse fer-mwerali~2. aqedan gamomdinare (ekaterine baR-
davaZis SemoqmedebaSi), mkvlevrebi zogadad misi portretebis mimarT ufro iCend-
nen interess3.
amasTanave aSkaraa, rom ekaterine baRdavaZis SemoqmedebaSi mniSvnelovania ara
marto portreti, aramed misi mravalfiguriani kompoziciebic. swored maTSi iS-
leba qalis drama, qalis `me-s~ sakiTxis dayeneba, rac aSkarad amsxvrevs stereo-
tips misi Semoqmedebis `salonurobis~ Sesaxeb.
rogorc xelovnebadmcodneebi, ise sazogadoebis warmomadgenlebi, mxatvrebi da
pedagogebi (maT Soris d. kakabaZe, m. ToiZe, l. gudiaSvili da sxv.) sakmaod maRal
Sefasebas aZlevdnen ekaterine baRdavaZis Semoqmedebas. miuxedavad amisa, misi na-
muSevrebi dRemde saTanadod ar aris gamokvleuli. amgvari viTareba istoriuli
konteqstiT unda iyos ganpirobebuli. ekaterine baRdavaZis moRvaweoba swored im
periodSi viTardeba, roca `socialisturi realizmi~ myarad aris fexmokidebuli,
mis CarCoebSi ki ekaterine baRdavaZe saerTod ar eqceva, ar eqvemdebareba soci-
alur Tu politikur dakveTas. misi Semoqmedeba ar Tavsdeba realizmis, miT ufro,
socrealizmis farglebSi. igi sabWoTa periodSi `socrealizmis gareT~ agrZelebs
muSaobas da amave dros, arc represiebis msxverpli xdeba. ekaterine baRdavaZis pi-
radi arqivis gacnobam cxadyo, rom misi Semoqmedeba imdenad iyo aRiarebuli, rom
xelovnebaTmcodneebi Tu Jurnalistebi cdilobdnen ise daexasiaTebinaT misi na-
muSevrebi, rom imdroindel xelisuflebas eWvi ar Sehparvoda mis ideologiaSi.
ekaterine baRdavaZe, sakuTari warmosaxviT xatavs qalis da mamakacis gamosaxule-
bebs, portretebs, peizaJebs da mravalfigurian kompoziciebs. misi Semoqmedebis-
Tvis konstanturia organuloba da mTlianoba. am organulobas ferweruli xerxi
`ala-prima~ qmnis, romelic ganwyobilebaTa dinamizmis Sesatyvisia. amitom, namu-
SevrebSi naklebi yuradReba eqceva naxatis sizustes. ala-prima ferweris saxviTi
xerxia, romlis drosac Canafiqri, mTeli da masSi gamoxatuli gamosaxulebebi mra-
valfenovnebis gareSe, erTi sunTqviT `iZerweba~.
ekaterine baRdavaZis SemoqmedebisTvis damaxasiaTebelia eqspresiuli, dinamiku-
ri monasmiT agebuli klasikuri kompozicia, romelic Serwymulia qarTuli mxat-
vrobisTvis damaxasiaTebel feris SegrZnebasTan – daxvewili, TavSekavebuli to-
1
l. bagrationi, ekaterine baRdavaZis gamofenis katalogi, pirveli personaluri gamofena, Tb., 1946.
2
S. kvasxvaZe. ekaterine baRdavaZis gamofenis katalogi, Tb., 1961.
3
e. gaCeCilaZe, ekaterine baRdavaZe, albomi, Tb., 1980.
103

naluri gama ramdenime feriT mravalfe- gansxvavebuli garegnobisa da fsiqo-


rovnebis efeqts qmnis. logiuri tipis adamianebi (sur. 3-6).
ekaterine baRdavaZe TviTmyofadi xe- mravalfigurian kompoziciebze dak-
lovania, romelsac Tavisi sakuTari virvebam gviCvena, rom mxatvari erT Zi-
xelwera aqvs. es xelwera advilad amosa- riTad Temas utrialebs da es Tema aris
cnobia da aSkarad gansxvavdeba misi qalis Sinagani dramis warmoCena, rac
pleadis mxatvrebisagan. misTvis dama- sakmaod aSorebs ekaterine baRdvaZis
xasiaTebeli organuli mTlianoba aS- Semoqmedebas salonur xelovnebas. misi
karad ikveTeba misi moRvaweobis yvela Semoqmedebis yvela JanrSi adamians,
periodSi. miuxedavad amisa, misi Semoq- konkretulad ki qals, sociumi axla-
medeba ganicdis garkveul evolucias, vs, romelsac yovelTvis aSkara brbos
romelzec amjerad ar SevCerdebiT. xasiaTi aqvs da TiTqmis yovelTvis upi-
ekaterine baRdavaZis SemoqmedebaSi rispirdeba wina planze wamoweul gmirs.
xSirad gvxvdeba avtoportreti, ase- es drama exmianeba modernizmis mTavar
ve cnobili adamianebis da axloblebis gzavnils – individis da sazogadoe-
portretebi, agreTve qalTa da mamakac- bis dapirispirebas. rogorc cnobilia,
Ta warmodgeniT Seqmnili gamosaxule- modernizmi arc mimdinareobaa da arc
bebic. gansakuTrebuli adgili ki isto- stili, aramed epoqisadmi damokidebu-
riul pirTa portretebs uWiravs. mrava- lebis gamoxatvis, azrovnebis forma.
li misi namuSevari eZRvneba XIX saukunis oRond ekaterine baRdavaZesTan indivi-
qarTuli literaturis brwyinvale war- di swored qalis saxiTaa warmodgenili.
momadgenlebis – aleqsandre WavWavaZis, qali, romelic individia da, amave dros,
nikoloz baraTaSvilis, akaki wereTlis, miTosur saburvelSia gaxveuli, gare-
aseve `qarTuli salonis~ damamSvenebe- mocvis da bunebis organuli nawilia da
li qalebis – manana orbelianis, nino da sulieri amaRlebisken iltvis. es orga-
ekaterine WavWavaZeebisadmi miZRvnil nuli erToba migvaniSnebs imaze, rom av-
tiloebs. tori sociums ar upirispirdeba, ar uja-
nydeba, mis diskreditacias da dasmuli
gamorCeuli adgili uWiravs ekaterine
problemis mistificirebas ar axdens,
baRdavaZis SemoqmedebaSi peizaJs – ro-
aramed am miTosur saburvelSi gaxveul
gorc figuruli Canafiqris fonTan or-
konvenciebs, sadac `qaosi cimcimebs~,
ganul damakavSirebel saSualebas. mxat-
Tavis TavSi itevs, tvirTad iRebs, Tavis
vars buneba, TviT samyaroc mxolod ada-
nawilad aRiqvams da am adamianuri Tana-
mianTan mimarTebiT ainteresebs. mraval-
grZnobiT transformaciisken mianiSnebs
figurian kompoziciebSi portreti da
– qalis, rogorc Tandaswrebuli indivi-
peizaJi organulad erTiandeba da mxat-
dis, misi Sinagani dramis gaSlis saxiT.
vari SemoqmedebiT kulminacias aRwevs.
radgan ekaterine baRdavaZis mraval-
Cveni dakvirvebiT, mxatvris yvelaze ga-
figurian kompoziciebSi ikveTeba misi,
morCeul sferos warmoadgens mraval-
rogorc Semoqmedis mrwamsi, misi mso-
figuriani kompoziciebi, romlebSic ik-
flgancda da tkivili, ar iqneba inte-
veTeba da ixsneba ekaterine baRdavaZis
ress moklebuli Tu SevCerdebiT mis
SemoqmedebiTi kredo.
erT-erT bolo namuSevarze, romelic
amgvari kompoziciebis wamyvani Tema yo- man 1974 wels, gardacvalebamde sul
velTvis qalia. xSirad is gamosaxulia ramdenime TviT adre Seqmna da romel-
rogorc mTavari gmiri, romelsac yo- Sic naTlad Cans misi ostatoba. suraTis
velTvis gars Sekrul formad artyia saTauri – `qali tvirTiT bewvis xidze~
104

(sur. 6) Tavadve gvamcnobs namuSevarSi fi formis gaferadebasTan ki ar gvaqvs


dasmul problematikas. saqme, sadac gamosaxulis renesansuli
am namuSevris arqiteqtonika konstan- amoWra SeiZleba, aramed Cvens winaSea
turia ekaterine baRdavaZis mraval- TviT feris eqspresiulobiT gamoZerwi-
figuriani kompoziciebisTvis. namuSe- li forma. konturi ki mniSvnelovani mo-
vari Sedgeba sami planisgan. ukana plani nasmia, romelic planTa Soris (fonis da
da wina plani Sua planSia SeerTebuli. masze gamosaxulis) ganuyofel kavSirs,
planebi erTmaneTisgan organuladaa `eTerul~ rezonanss amyarebs.
amoZerwili, rogorc ganuyofeli, erTi mxatvari did yuradRebas aqcevs ferTa
konsistenciisagan Seqmnili uniformu- gamas, gansakuTrebiT tonalur damuSav-
li erToba. wina plani, Sua plani da uka- bas, rac ferTa `simfoniis~ STabeWdile-
na plani paraleluradaa ganlagebuli, bas badebs. mis palitraze sinaTlis mT-
oRond araperspeqtiulad, planTa So- liani gza moCans – Savidan TeTramde da
risi sivrce SekumSulia. namuSevari Ca- TeTridan Savamde. dRis sinaTle maRli-
ketili Sekruli formaa. aq ar aris pers- Ta fonzea gaSlili. laJvardovani cis-
peqtiuli sivrce da amave dros, ar aris feri, yviTeli feriT gamoyvanil mwvane-
planTaSorisi sazRvrebis barokuli gab- Si gadaedineba, `Suqismfrqveveli~ yvi-
neva. namuSevris arqiteqtonika ferwe- Teli sakuTar sazRvrebs scildeba da
ruli konstruqciaa – reliefuri monas- TeTrSi inacvlebs. centraluri figura
miT agebuli klasikuri kompozicia. gamorCeulad anaTebs da Tu gulisyu-
riT davakvirdebiT, misi sxeuli, samo-
konturi da feri bunebrivad Serwymu-
si da atributika namuSevris palitras,
lia erTmaneTTan. feri da Suq-Crdilis
mis mTlian mravalferovnebas sakuTar
TamaSi qmnis TviT formas, romelic ga-
TavSi itevs (Savi, lurji, mwvane, yviTe-
cocxlebulia eqspresiuli xerxiT, raTa
li, TeTri, vardisferi, oqrosferi, spi-
gamosaxuli formis arsi gamoavlinos,
lenZisferi, wiTeli, yavisferi da iisf-
forma ki formaa mxolod imitom, rom Se-
ris tonaluri simravle Tamamad da har-
sisxlxorcebulia sakuTari konturis
moniuladaa Serwymuli). sayuradReboa
xazTan, romelic organul kavSirs qar-
centraluri figuris marcxena frTis
gavs mTelTan. ekaterine baRdavaZe aq,
qveS gamosaxuli mamakacis figura, qvesk­
da yvela mis namuSevarSi fermweralia
nelidan amosuli sikvdilis angelozi-
pirvel rigSi, radgan fers da eqspresias
viT rom gvevlineba. misi sxeuli Camava-
eyrdnoba, raTa gamosaxos Canafiqri. ama-
li, momakvdavi mzis ferebiTaa agebuli,
ve dros, TiTqmis yvelafers garSemo er-
samoseli ki wyvdiadSi gasuli SaviT
tymis konturi, romelic yvelgan monas-
TiTqos miRmieridanaa aRmocenebuli.
madaa qceuli. konturi torsionuli ve-
misi TiTebi wiTelSia Cabjenili, TiTqos
liviT gars ertymis TiToeul elements. feris TeTridan Savamde bunebriv moZ-
konturi Tu mTelTan damakavSirebeli raobas miuTiTebso. centraluri figu-
qsovilia, maSin feri da Suq-Crdilis Ta- ris marjvena frTis qveS ki gamdinare
maSi am konturSi moqceuli formaa, misi wiTeli Rvinis nakadSi TiTqos uxilavi
sxeulia. sxeulis ena, moZraoba-Jesti- xeliT Casobili funji yviTel anabeWds
kulacia mniSvnelovania, rogorc arsis tovebs. aq yviTeli wiTlis garSemo ki ar
gadmomcemi saSualeba. aris garSemortymuli, sadac sakuTari
namuSevari Sesrulebulia ala-prima naTelis Zalas gaiRebs da yviTels sxi-
xerxiT, rac formis eqspresiul gamo- vosnobas momatebs, aramed wiTeli egois-
xatvas uwyobs xels. aq konturSi myo- turad Crdilavs yviTlis naTebas. spi-
105

lenZis ferebi, momakvdavi mzis ferebi irwymeba erTmaneTTan – fokusi kle-


Zirs, miwis ferebisken miuTiTebs da Sa- bulobs wina planidan fonamde, sadac
vis wyvdiadSi gadadis. ltolva am `sivr­ figurebi TiTqos aCrdilebiviT bun-
ceSi~ sinaTlis SeRwevis aucileblobisa dovandeba fonSi, rac organuli mTli­
da gardauvalobisa mxatvrisTvis yviTe- anobis STabeWdilebas qmnis. zogadad,
li feris monasmebiTaa gamoxatuli. ekaterine baRdavaZis namuSevrebSi Tu
ferTa gansxvavebuli tonaloba Tamamad foni bunebas ganasaxierebs, siuJeturi
da amave dros, harmoniulad JRers pa- simZafre ufro naklebia, xolo Tu foni,
litraze. aq ferebi kontrastulad ki ar Sua planSi moqceuli sociumi, xalxmra-
upirispirdeba erTmaneTs, aramed TiT- vloba dominirebs, simZafre matulobs
qos adamianebiviT `urTierTobs~, erT- da swored tvirTad awevs centralur
maneTSi gadaedineba, erTmaneTs badebs figuras – am SemTxvevaSi ki – qals. qali
da amiT namuSevris Sinaarsis gadmoce- ganpirobebulia brboTi da brbo buneb-
mas kidev ufro azustebs. kontrastebi, rivadaa aRmocenebuli fonidan, TiTqos
ferebisa da reliefuri monasmebis rit- Suamavlobs wina planze warmodgenil
muloba gansakuTrebul dinamizms da figurasa da fons Soris. ukana da wina
eqspresias qmnis, amaRlebul, mdidrul plani Sua planSi brtyeldeba, sadac op-
iers iZens. aq kontrastebi pirdapiri tikuris da haptikuris Sorisi damakav-
eqspresiiT da ara eqspresionistuli Sirebeli Zala ferwerul (swored opti-
gaangariSebiT iqmneba, rac namuSevris kur) sivrceSi iSleba. sivrcis SekumSva,
mravalferovani Semadgeneli, indivi- distanciis gaqroba udroobis STabeW-
dualuri nawilebis organul harmonias dilobas tovebs, rac migvaniSnebs namu-
uwyobs xels. namuSevari TiTqos mTlia- Sevris miTosur bunebaze. swored am mi-
nad `bunebriv~ kontrastebzea agebuli. Tosur saburvelSi iSleba qalis drama.
TiTqos feri TviT qmnilebis moment- namuSevarSi warmodgenilia drostare-
Si cocxlad zavdeba. feris da SuqCr- ba-Rreoba, xalxmravloba, sxvadasxva
dilis harmoniuli `cekviT~, xdeba ga- asakis mandilosnebi, SezarxoSebuli
mosaxulebebis modelireba, maTi arsis mamakacebi, agreTve cxoveli. maT ki win
da Sinagani mdgomareobis gadmocema, uZRvis qalRmerTiviT monarnare fex-
rac kidev ufro mZafrdeba reliefur SiSveli qali, TasiT xelSi, romelic
monasmebze sinaTlis dacemis Sedegad cdilobs `bewvis xidze gaiaros~. qali
miRebuli Suq-Crdilis fonze. es xde- wina planzea wamoweuli da centraluri
ba ara mxolod saxis gamometyvelebiT, figuraa. mas mkvrivi svetiviT uWiravs
aramed sxeulis eniTac. aq mxatvari ara mTlianoba da Serwymulia garSemorty-
marto fsiqologad gvevlineba, aramed mul brbosTan. TiTqos es brbo zustad is
fizionomistadac. namuSevarSi mTeli tvirTia, romelzec namuSevris saTauro
sisavsiT vlindeba zeTis saRebavis mom- migvaniSnebs. sayuradReboa RviniT sav-
xibvleloba, brwyinvaleba da ferTa se qvevri, romlisganac gadmoedineba da
JReradobis Zala. uneblied iRvreba wiTeli Rvino. qvevrze
namuSevris wina planze gamosaxulia fex- wamomjdaria xelgaSlili mamakaci, ro-
SiSvela qali TasiT xelSi, Sua planze melic TiTqos ampartavnulad migvaniS-
ki, mis garSemo myofi sociumi, romelic nebs mis udier damokidebulebaze arse-
xSirad gamoyenebulia, rogorc simZaf- buli siuxvis mimarT. centraluri figu-
ris sazomi. fonidan Sua plani da Semd- ra aerTianebs or frTas, suraTis marj-
gom wina plani `bunebrivad~ iZerweba re- vena da marcxena nawils. qali marcxena
liefuri monasmebiT da tranziciulad xeliT miuTiTebs im sivrceze, romelic
106

suraTis marcxena frTis qveda kuTxeSi marto azrobrivad (rogorc umankoe-


iSleba. marjvena xelSi Tasi uWiravs da bis simbolo), aramed TviT ferweruli
qvevrze mjdomi mamakacis gulze aqvs xerxiTac. aq, adgili aqvs azris da xer-
`mibjenili~. mamakaci Sescqeris qals da xis gaerTianebas, anu, rasac ambob, imas
xeliT miuTiTebs siuxveze, TiTqos epa- gamoxatav. sazrisi da xerxi, warmosaxva
tiJebao. yurZnis mwuravi qali, romelic da gamoxatva erTia. reprezentacia ar
centraluri figuris marjvena mxaresaa scildeba formis fizikur faqts, ar
da ironiuli mzeriT icqireba, TiTqos aris abstragirebuli – faqtobrivad
gveubneba: `rac ar unda uneblieT daR- potenturia. TiTqos miTosuri prezen-
varoT Rvino, mainc davwuravo~. qali taciidan gasul abstraqtul cnobi-
wuravs yurZens, qvevrze mjdomi mamaka- erebas (re-prezentacias) faqtobriv
ci ki aqcevs mas. zustad aq iSleba erTi konkretulobas ubrunebso. erTi mxriv,
mxriv, mdedrobiTis simbolo, rogorc mxatvruli xerxiT mxatvari pirdapiri
maradiulad dambadeblis da dammuxt- eqspresiiT asagnebs grZnobas – gamo-
velis, da meore mxriv, mamrobiTis, ro- xatva bunebrivia da ara gaangariSebuli.
gorc momxmareblis da ganmumxvtvelis. meore mxriv, simbolurad mianiSnebs igi-
yurZnismwurav qalTan mdgomi qalebis ves (Tasi, gulmkerdi). aq prezentacia
meSveobiT xdeba namuSevris marjvena (eqspresia) da reprezentacia (warmosa-
frTis moCarCoeba, ris qveSac iSleba xva, imaginacia) gaerTianebulia taqti-
Rreobis scena. wre sruldeba marcxena luri faqturis simkvriveSi.
qveda kuTxeSi, Zirs dacemuli moxuciT, qali carieli TasiT, fexSiSveli da ved-
ZaRlTan migdebul ZvlebTan erTad. es rebisTvis mzad myofi, bewvis xidzea,
waqceuli moxuci, TiTqos qvevrze mjdo- amave dros is mkvrivad mdgari svetia,
mi mamakacis bedisweris kulminacias ga- romelsac uWiravs mTeli suraTi da
moxatavs, TiTqos misi namdvili saxeao, mTeli samyaroc. TiTqos gveubneba, rom
misi saboloo gasamarTleba. qvevrze mas socialuri ganpirobebulobisagan,
mjdomi mamakacis xeli Tu suraTis so- egos niRbisagan anu orsaxeobisagan gan-
cialuri realobis sawyis kuTxes miuTi- Tavisufleba surs, radgan egos uneblie
Tebs, maSin centraluri gmiri marcxena vnebianoba Tass ver aavsebs. ego ki is ga-
xelSi daWerili mandilisebri kabis wve- nyenebuli socialuri niRabia (persona),
riT migvaniSnebs meore wyarosken, for- romelic centraluri figuris orga-
mis abstraqtulobisken – TiTqos Tavisi nul nawiladaa gamosaxuli. xSirad sa-
fexis TiTebiT qargavs meore frTis qveS xeebi ekaterine baRdavaZesTan niRbebad
gaSlil movlenas, misive warmosaxvis gvevlineba, romlebic adamianebs TiT-
gamousaxav `monogramas~, eqspresiuli qos saxeze adneba. amiT mxatvari TiTqos
monasmiT rom migvaniSnebs, raRaca tran- sakuTar TavSi itevs tvirTad ganyene-
scendenturi ZafebiT Seqmnil sqemaze bulobis problemas da transformaciis-
(kanonzomierebaze) – erTi mdgomareo- ken mimavali gzisken miuTiTebs. egos ni-
bidan meore mdgomareobaSi gadasvlaze. Rabi misTvis is jvaria, romelic unda
aq, TiTqos TviT qalis samosia mandili. itvirTos. transformacia ki egos, ro-
Rvino iRvreba, magram Tasi carielia. es gorc konvenciuri niRbis jvarcmaa, misi
is Tasia, romelic mamakacis egoTi savse gaararaveba, romelic kvintesenciis,
gulTanaa mibjenili. `me-s~ gamocxadebas moutans. aq Tasi
ekaterine baRdavaZesTan, mandili, Ta- graaliviT gvevlineba, rogorc mdedro-
vsaburavi, Tma Tu saburveli, yovelT- biTi qoras simbolo, mSvinvier sxeulSi
vis mTelTan damakavSirebeli Zafia, ara gamovlenil sulierSi rom fizikurs da
107

mentalurs aerTianebs. mSvinvieri sxeu- li sivrce, is SesunTqva-amosunTqvaTa


li ki emanaciis is centria, romlidanac Sorisi sivrcea, sadac sunTqva droebiT
saxexatis warmosaxviTi da fizikuri fa- gaTiSulia, rom maradiuli informacia
qtobriobis proeqcia xdeba. gadmoadinos. amas ara marto ekaterine
esaa mxatvris pasuxi moCurCule konspi- baRdavaZis mxatvruli xerxi gviCvenebs,
ratoris, `das manis~ mimarT, romelic aramed misi qalebis, gansakuTrebulad
suraTis fons aCrdilebiviT akravs, ro- avtoportretebSi gamosaxuli xelebic
gorc Soreuli warsulidan miRebuli (sur. 1). qalis xelis TiTebi mxatvarTan,
warmosaxviTi memkvidreoba. qals surs xSirad ganzidulia da fonSi, mTelSia
gamoitanos mis fonze gaSlili scenidan Casobili, rogorc funji palitraSi.
arsi, rom TasSi Caatios, magram scenaze TiTqos misi palitra maradiuli mTe-
dadgmul warmodgenaSi arsi ar isaxeba. lia, platoniseuli mistikuri matriqsi,
`qali tvirTiT bewvis xidze~ maatis sadac kantiseuli imaginaciis monogra-
sasworiviT gvevlineba. maati egviptur ma iSleba – transcendentuli sqema. es
ogdoadis panTeonis premordialuri, ara marto mxatvruli xerxiT xdeba, ara-
kreaciamdeli usasrulobis da arqeti- med sazrisianad. aq garegani mSveniereba
piuli kanonzomierebis mfarveli de- Sinagan mdgomareobas ar upirispirdeba
daa, romlis sasworzec, pirvel rigSi (mag., garegnulad lamazi, magram Sina-
guli ideba. guli Tu egos niRbis gan- ganad travmirebuli), piriqiT, gare da
pirobebulobiTaa damZimebuli, maatis Sida pirdapir kavSirSia, gulaxdilia da
frTis bumbuliviT mCate ver iqneba. eka- ar aris mowodebuli misteriul/krip-
terine baRdavaZis qalebs xSirad axasia- tuli xerxiT. mxatvari laRad da Rir-
TebT pepelasaviT gamosaxuli mkerdi, seulad gadmoscems sasowarkveTile-
romelic gulis gaxsnisken migvaniSnebs bas, TavSekavebulad, zomierebis dac-
(sur. 7). aqve ar SeiZleba ar gavixsenoT viT, razec mTeli suraTi migvaniSnebs,
peplisfrTeba fsiqea, romelic Zvel radgan sasworiviTaa gaSlili. avtoris
berZnul miTologiaSi adamianis sulis sasowarkveTileba ar aZlevs Tavs saSu-
gansaxierebaa da metamorfozis sim- alebas pirovnulad daeces, piriqiT, mas
bolo. es albaT intuiciuri reminisen- es mdgomareoba maRal xarisxSi ahyavs
ciaa da migvaniSnebs mxatvris sulieri (romanticizmi) da zustad aq upiris-
transformaciisken ltolvas. fsiqea pirdeba eqspresionizms (gamouvali sa-
cocxali sulis sunTqvas niSnavs ara sowarkveTilebis gangeb, gaangariSebu-
marto berZnul miTologiaSi, aramed lad gamoxatvas). zustad aq SegviZlia
qristianul moZRvrebaSic, romelic davaskvnaT, rom ekaterine baRdavaZe,
mSvinvieri sxeulis gansaxierebaa, ro- misi Rrmad eqspresiuli ferweruli
melSic transformacia xdeba, da rac xerxiT, saerTod ar aris eqspresionis-
avtoris mier Seqmnil namuSevarSi Ca- ti, radgan Sinagani da garegani mdgo-
qsovil sazriss asaxavs – egos konven- mareobis zomiereba daculia. Sinagani
ciuri SeniRbulobisagan ganwmendas da brZola da fsiqologiuri mdgomareoba
`me-Si~ amaRlebas. aq ekaterine baRda- mxatvruli eqspresiuli xerxiT, Tana-
vaZe qalis kvintesenciaze migvaniSnebs. grZnobiT, TavSekavebuladaa gadmoce-
albaT, amitomaa xSirad fokusi gulze muli. TanagrZnobiT, radgan mis fonze
da mSvinvier sxeulze mravalfigurian warmodgenili brbo, misive organuli
Tu portretul namuSevrebSi. TiTqos nawilia, TviTonaa, sakuTari egos niRa-
mSvinviereba is miTosuri saburvelia, bia. eqspresionistebTan fsiqoanaliti-
sadac dro ar aris da arc perspeqtiu- kuri simarTlea gadmocemuli adamianis
108

Sinagani sasowarkveTis gaangariSebuli seniT), Tavs ar axvevs Tavis pirovnul


eqspliciturobiT, mis pirvel planze tragedias mnaxvels, is am sasowarkveTi-
wamoWriT. anu sasowarkveTilia da sa- lebis transformaciis gzas ikvlevs xe-
sowarkveTas gaangariSebulad, saso- lovnebaSi, sulieri amaRlebis gzas da
warkveTilad gadmoscems – impresionis- Rirseuladac umklavdeba mas. swored
tuli eqsternaluri STabeWdilebebis, am aspeqtSi vlindeba mxatvris, Rrma mis-
amotrialeba surs, rom internaluris ticizmidan aRmocenebuli eTika.
eqsplicituroba moaxdinos. am mxriv, ekaterine baRdavaZis Semoqmedeba ar
ekaterine baRdavaZec Sinagani tonusis aris eqspresionistuli amotrialeba
gadmomcemia, magram ara eqspresionis- da zedapirulobisadmi ajanyeba, mas ar
tulad. eqspresionizms ar axasiaTebs ainteresebs fsiqoanalitikuri subli-
individis da sociumis dapirispireba. maciebi. mas mxolod TanagrZnobisken
ufro individuaciis gamoxatva ur- da transformaciisken mimavali gza ain-
banul sivrceSi, sadac gaucxovebis teresebs. misi Semoqmedeba sasowarkve-
problemas asaxavs da Sinagani angstis Tis Sinagan tonuss TanagrZnobiT gad-
(SiSis, Zrwolis) gadmocemas cdilobs. moscems. pirad sasowarkveTilebas zo-
ekaterine baRdavaZesTan fsiqikuri ti- gadsakacobrio problemasTan Rirseu-
pologiebis eqspresionistuli gamo- lad ayenebs – qalis Tandaswrebulobis,
xatva ar fiqsirdeba. eqspresionistebs `me-Si~ amaRlebis mizans. ekaterine baR-
axasiaTebT SuqCrdilis kontrastebis davaZe klasikosi mxatvaria, romelic
gamZafreba/dapirispireba, sadac feri eqspresiuli formiT asagnebs mSvinvier
ara eqspresiulad, aramed simbolurad sxeulSi dabadebuli wminda formis da-
an deskripciuladaa gamoyenebuli. eka- mokidebulebas garegan samyarosTan da
terine baRdavaZesTan feri arc speci- amiT formis pirveli instanciis krizi-
fikurad simboluria da arc deskrip- suli mdgomareobis interpretatora-
ciuli. is grZnobs fers, man ferTa da dac gvevlineba.
SuqCrdilis kanonzomiereba Seiswavla is mTlianoba, romelsac mSvinvieri
da konstruqciidan eqspresiul harmo- sxeuliT aerTianebs (anu gonebas da
niaSi SeaRwia. mxatvari sunTqavs ferTan sxeuls) pirdapir sagndeba mis Semoqme-
erTad, masTan sinqronSia. forma ar aris debaSi mxatvruli xerxis da Semoqmedis
specifikurad gazviadebuli, is `cocx- ganumeorebeli eqspresiis saSualebiT.
lad~ Seqmnilia. feri, pigmenti, is Tixaa, radgan adamianis Sinagani gancdis pir-
risganac Zerwavs da xazi is qsovilia, dapiri eqspresia yovelTvis erTeuli
riTac organul mTlianobas qargavs. gamocdilebaa da amave dros, ganumeore-
amiT TviT mTlianobis princips icavs, beli, is TviT individis gamoxatulebaa.
amitom Tavisuflad SegviZlia davar- grZnobis gasagneba SeuZlebelia gadaxa-
qvaT ekaterine baRdavaZes fer-mwerali. to, is ukve sakuTari anabeWdia (albaT
Sinagani fsiqikuri da emociuri moS- amis gamo ar awerda ekaterine baRdavaZe
lilobebis, procesebis amofrqveva, sakuTar namuSevrebs xels). swored ami-
eqsplicituroba eqspresionistul mso- tom maSindel TbilisSi xSirad ismoda
flmxedvelobas ayalibebs. es ki, mka- lado gudiaSvilis cnobili gamonaT-
fiod ekaterine baRdavaZis Semoqmede- qvami, `miqelanjelo RmerTia da ekate-
bisTvis maxasiaTebel TavSekavebulo- rine misi qalRmerTi saqarTveloSi-o~.
bas upirispirdeba. miuxedavad mxatvris Tu miqelanjelo fiqrs asagnebda, maSin
pirovnuli sasowarkveTili mdgoma- ekaterine sworedac, rom grZnobas asag-
reobisa (igi itanjeboda ganukurnavi nebs da Tanamedrove konceptualizms
109

upirispirdeba, sadac faqtobrivi po- ekaterine baRdavaZesTan namuSevris si-


tencia aRaraa saWiro, sadac koncepti, vrces misi foni ganasaxierebs, rogorc
romelic abstraqtulad viTardeba, mo- samyaros gare gamocdilebas, romelic
wyda konkretulobas – mSvinvier (eqs- yovelTvis cocxalia. Sinagani gamocdi-
presia) da fizikur sxeuls (faqtobrivi leba ki raRac erTeul informaciaze
potencia) da warmodgenad (reprezenta- miuTiTebs, rac namuSevris Sinaarss
ciad) iqca. sicocxles, bunebas mowyve- warmoadgens. es ori ki erTi organuli
tili idea ki eltvis Sin dabrunebas, ma- mTelia. am mTlianobas gamosaxulebaTa
gram ver axerxebs, buneba misTvis sxvad konturi wyvets. konturi mxatvris eqs-
yofnaa. ar esmis, rom gamaerTianebeli
presiis nawilia, intuiciis da racios
saSualeba swored im `adgilSia~, sadac
kveTa, romlis saSualebiTac, ferTan
forma isaxeba, rasac platoni qoras
erTad, erTeuli informaciis, rogorc
uwodebs (sityva qora adgils miuTiTebs
droulobis warmomadgenlis mgrZno-
berZnulad). ekaterine baRdavaZis Semo-
qmedebaSi, adamianis kvintesencia swo- belobiTis gasagneba xerxdeba.
red qoraSi isaxeba – optikur (kogni- fonsa da masze gamosaxuls Sorisi da-
tiur) da haptikurs (organul) Soris mokidebuleba xelovnebaSi adamianis
`sufevaSi~, sadac yofierebis arsi vlin- msoflaRqmas da msoflxedvas agebs.
deba (dazaini). aTaswleulebis ganmavlobaSi mTelTan
ekaterine baRdavaZe mTeli Tavisi Semo- kavSiri icvleba. TviT gamosaxulebebic
qmedebiT exmianeba ara marto qoras mi- icvleba. adre Tu bunebrivad amoizrde-
Tologiur, religiur Tu filosofiur boda fonidan, manifestaciis saxiT, Sem-
gamoxatulebebs, aramed TviT qoras degSi ufro kreacionistulad isaxeba
bunebas, rac aisaxeba misi ferweruli reprezentaciis, abstraqciis saxiT (aq
xerxiT, grZnobis gasagnebiT (pirdapi- informaciis gadmocema niSnavs raRaca
ri eqspresiiT) da gamosaxul sazrisi- interpretirebuls, axlad Seqmnils).
Tan erTobiT. es ki mkafiod upirispir- swored aq vvardebiT kreacionistul
deba Tanamedrove konceptualizaciis ferxulSi, dinamikur dinebaSi, mudmiv
da Teorizaciis tendencias, diskursis qmnilebaSi – egos niRbebis, personebis
logosur samyaros, rac fsiqoanaliti- samyaroSi – Teatralur warmodgenebSi,
kis mixedviT, konkretulad ki kriste- daumTavrebeli moqmedebebis aqtSi. moq-
vasTan, saboloo jamSi, yovelTvis qoras medeba ki is seriuli procesia, romelic
ritmul artikulaciebs eyrdnoba. kris- mexsierebiT da memkvidreobiT ganisazR-
teva ganixilavs qoras, rogorc aRmniSv- vreba. kreacionizmi irTveba iq, sadac
nelobamdel mdgomareobas, dro-­sivrce-­ drois gafarToeba iwyeba. rac ufro
gamosaxulebamdel stadias, romlis mo- farTovdeba dro, miT ufro ivseba is
qceva aqsiomatur formaSi SeuZlebelia. warmodgenebiT. swored warmodgenebi av-
ekaterine baRdavaZe swored formis pir- sebs dros da amiT mis garSemo samyaros –
veli instanciis krizisul mdgomareobas mis sivrces. sivrce, romelic buStiviT
gamoxatavs da amiT grZnobis da sazrisis ibereba avsebuli warmodgenebiT. war-
harmoniul sinqronSi gasagnebis – wmin- modgenebi ki is qaosia, romelic miTos-
da formis gamosaxvis `aRorZinebisken~ ur saburvelSia gaxveuli, sadac qalis
gzas migvaniSnebs, rac Tanamedrove ada- drama iSleba. ar SeiZleba ar gavixsenoT
mianisTvis, romelic konceptualizmis romantikosi filosofosis novalisis
`msxverplia~, TiTqmis SuZlebelia. sityvebi: `xelovnebis nimuSSi qaosi unda
110

cimcimebdes saburvelis wesrigiT~4. es iqceva. amas mxatvris saxviTi xerxic mig-


marTlac ekaterine baRdavaZis Semoq- vaniSnebs, misi haptikurisken, axlo xed-
medebas asaxavs, sadac mandili sindisis visken ltolva. axlo xedva ki, rogorc
siwmindis simboloa da is gamWvirvale alois rigli aRniSnavs, dabrunebaa siR-
qsovili, romelic azrobrivad da saxvi- rmiseulis, siaxlovis, mgrZnobelobi-
Ti xerxiTac organul kavSirs qargavs Tis da xelSexebadisken.
mTelTan da amave dros, konvenciurad Tematikis dualizmi, ekaterine baRdava-
ganpirobebulia (sur. 3). es ganpirobe- ZesTan, Semdegnairad aisaxeba: indivi­di/
buloba ki mankieris da umankoebis da- sazogadoeba, qali/sazogadoeba, uman­­
pirispirebis qaoss warmoadgens, rome- ko­eba/mankiereba, gulaxdiloba/kon­s­­pi­
lic miTosur saburvelSi qalis dramad raci­uloba, gulgaxsniloba/Sefa­ru­lo­
iSleba. warmodgenebi xSirad tanjavda ba. swored gulgaxsnilobaa warmodge­
ekaterines. xelovneba ki is saSualeba ni­
li, rogorc transformaciuli gza
iyo misTvis, romelic `gonebiT miyene- re­alizaciisken (me) da guldaxuruloba,
bul Wrilobebs ganukurnavda~5. ekate- ro­gorc gza Sefaruloba, SeniRbuloba,
rine baRdavaZe romantikosi moazrovnea, or­saxeobisken (ego).
misi Semoqmedebis `filosofia ubralod
transformacia, romelic mSvinvier
nostalgiaa, Sin yofna/dabrunebis sur-
sxeulSi xdeba qristianul moZRvreba-
vili~6. am survilSi iSleba misi Sinagani
Si, ekaterine baRdavaZesTan gulis ga-
gamoZaxili, jerarsi – modernizmisTvis
xsnas ukavSirdeba, albaT reminiscenci-
damaxasiaTebeli individis da sazoga-
ulad, rogorc intuiciuri gamoZaxili
doebis dapirispirebis dramatuli war-
modgena. mxolod ekaterinesTan da konk- samyaros kanonzomierebisa. gamoZaxili,
retulad, Cvens SerCeul namuSevarSi, romelic misi mxatvruli xerxiT faq-
individi qalis saxiTaa wardgenili, ro- tad gvevlineba. ekaterine baRdavaZis
melic transformaciis im adgils miuTi- Semoqmedeba ar aris Tanamedroveobis-
Tebs, romelic `mnaTobis centria emana- Tvis damaxasiaTebeli satiruli aluzia,
ciis sistemaSi~7. ironiul parodiuli miniSneba. mas ar
dro-sivrcis gadawyveta ekaterine baR- axasiaTebs kriptuloba, misteriuloba
davaZis filosofias ayalibebs. TiTqos andac ezoteruloba. mTeli misi Semo-
dro ar aris, miTosuria da amave dros qmedeba gulaxdilobazea agebuli. misi
am miTosur saburvelSi iSleba zogad buneba miTosuria da ara misteriuli.
sakacobrio drama, romelic droze miu- Cemis azriT, ekaterine baRdavaZe, qalis,
TiTebs, erTis mxriv mis sakuTar droze, swored misteriulobisagan gamomdinre
sadac sazogadoebisa da individis da- tragedias asaxavs da ase, usasrulo mi-
pirispireba sabWoTa ideologiis mTa- Tosidan droSi Semodis, rom sulieri
vari problemaa (sur. 2), meore mxriv, amaRlebisken mimavali gza gaiaros.
es problema pirdapir qalis dramis- qalis Tema laitmotivad gasdevs ekate­
ken miuTiTebs da amiT, istoriis erTi rine baRdavaZis Semoqmedebas, rac Ta-
peri­odi, zogadsakacobrio istoriad viseburad aaxlovebs mas feministur
msoflmxedvelobasTan. rogorc cnobi-
4
Novalis, Philosophical Writings, Translated & Edited by
Margaret Mahony Stoljar, 1997, p. 77.
lia, 60-ian wlebSi qalTa moZraoba mTel
5
J. Williams, Quote, Unquote, 1989, p. 13. msoflioSi aqtualuri xdeba. ekaterine
6
Novalis, Das allgemeine Brouillon, Materialien zur baRdavaZec exmianeba am moZraobas Tavi-
Enzyklopädistik, Nr. 857, 1798/99. si SemoqmedebiT, Tumca misi damokide-
7
`individi mnaTobis centria emanaciis sis­ buleba qalis uflebebis dacvis mimarT
te­maSi~. Novalis, Philosophical Writings, trans. and ed.
by Margaret Mahony Stoljar, 1997, p. 42. feministuri moZraobisagan gansxvave-
111

bulia. dasavleTis qveynebTan SedarebiT, sabWoTa kavSirSi es problemebi rogor-


Rac `mogvarebuli~ iyo. rac Seexeba dasavluri feminizmis miRwevebs, yvelaze mTa-
vari iyo, qals emuSava da saxelmwifosTvis gadasaxadi gadaexada, ris gamoc bevrma
dasavleTevropulma saxelmwifom Secvala konstitucia da feministebs moTxov-
nebi daukmayofila. aqedan gamomdinare, qalis problema aramarto gadauwyveteli
darCa, aramed ormag simZimedac iqca. qals, romelic iyo diasaxlisi, deda da meuR-
le, daemata samsaxuri da kariera, rac ekaterine baRdavaZisTvis, rogorc warmate-
buli Semoqmedi qalisTvis, ar iyo ucxo.
ekaterine baRdavaZe gansakuTrebulad ayenebs qalis problemas. radgan Semoqmedi
qali damoukidebeli, moazrovne, sakuTari me-s matarebeli pirovnebaa, is metad mt-
kivneulad ganicdis sazogadoebis moTxovnebs, pretenziebs, konvenciur ganpiro-
bebulobas. swored sociumTan pirovnebis urTierTobaSi vlindeba ekaterine baR-
davaZesTan qalis drama da ara mudmivcvalebad ideologiebTan dapirispirebaSi.
is, rac mas awuxebs da risTvisac ibrZvis ar aris konkretuli reJimis damxoba. mas
ainteresebs problemis is saTave, romelic aTaswleulebis ganmavlobaSi ayalibebda
im sociums (konvencionalur SeTqmulebebs, adaTwesebs), romelic pirovnebis da am
SemTxvevaSi, qalis damTrgunvelia. swored amiT ekaterine baRdavaZe ufro univer-
salur problemas ayenebs da humanur gzas miuTiTebs transformaciisken, radgan
sakuTar TavSi poulobs Zalas, rom itvirTos droSi Semosuli qalis drama da Rir-
seulad gaiaros bewvis xidze.
112

Ekaterine Bagdavadze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Woman with Baggage on the Rope Bridge (Ekaterine Bagdavadze)

The article focuses on a revised analysis of Ekaterine Bagdavadze’s multi-figure composition “Woman
with Baggage on the Rope Bridge” (painted in 1974) and presents a new consideration of the work within
art historical, philosophical, psychological and culturological context.
Ekaterine Bagdavadze is not only brilliant representative of Georgian painting, but of the idea of “a female
artist” as well. The thorough analysis of her painting “Woman with Baggage on the Rope Bridge” reveals
the artist’s credo - emotionally “in-tuned” philosophy of the “inner world”. All her multi-figure compositions
revolve around the same... revelation of “a female drama”, which in part relates to the basic philosophy of
modernism: the conflict between an individual and the society. However in Bagdavadze’s work the individ-
ual is a woman and the society as a whole the genesis of conventional conditioning. The artist specifically
refers to the conventionality of the persona - the Ego, which is symbolically associated with “baggage”. In
contrast to the modernist discrimination between the individual and the society, or the feminist rebellion
against the constantly changing political regimes, Ekaterine Bagdavadze chooses a more humanistic path
towards transformation (rather than sublimation). This notion is reflected in the unity of her artistic method
and the ideatic content. The painterly nature of architectonic compositions and mythically captivating or-
ganic wholeness form the fundamental features of her art. Within the presented painting, the central figure
of a woman is surrounded by a crowd. Her emanating presence bears the dominant features of balancing
composition. The woman points her left hand toward the “place” where the source of the problem lies. She
unfolds the drama and her eternal feminine mystique enters the de-finite timeline. The social mask, which
inhibits the woman’s “inner world” is depicted as her organic part, reflection of the artist’s compassion. She
gracefully takes a step forward and starts to cross the rope bridge in order to move towards the “crucifixion”
of the “Ego” and revelation of the “I”.
113

1. ekaterine baRdavaZe, avtoportreti, 1943


Ekaterine Bagdavadze, Self-portrait, 1943

2. ekaterine baRdavaZe,
warsulis erTi furceli, 1969
Ekaterine Bagdavadze,
A Page from the Past, 1969
114

3. ekaterine baRdavaZe, dResaswauli 4. ekaterine baRdavaZe, msaxiobebi soflad, 1967


Zvel TbilisSi, 1949 Ekaterine Bagdavadze, Actresses in the Countryside, 1967
Ekaterine Bagdavadze, Celebration in
Old Tbilisi, 1949

5. ekaterine baRdavaZe, ufaqizesi grZnoba da


uwminduri CurCuli, 1969
Ekaterine Bagdavadze, The Most Tender Feeling and the Most
Dirty Whisper, 1969
115

6. ekaterine baRdavaZe, qali tvirTiT bewvis xidze, 1974


Ekaterine Bagdavadze, The Woman with Baggage on the Rope Bridge, 1974

7. ekaterine baRdavaZe, gogona


sayuriT, 1971
Ekaterine Bagdavadze, The Girl with an Earring,
1971
116

ana kldiaSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

postmodernistuli midgoma
Tu teqnogenuri epoqis axali paradigma?!
(m. abramoviCis performansi The Artist is Present)

Tanamedrove xelovnebis kvlevis meTodologiisadmi Cveni interesi, ukanasknel


xanebSi, formis analizis meTodis mimarT arsebulma skeptikurma damokidebule-
bam gansazRvra. is, rom es meTodi xelovnebis nimuSis kvlevis qvakuTxedia, romel-
sac Semdgom sxva meTodebiT (istoriuli, socialuri, feministuri da sxv.) Catare-
buli analizi da interpretacia eyrdnoba, piradad CemTvis sadavo araa, Tumca,
dRes am aqsiomis kidev erTxel praqtikulad dadastureba gviwevs.
amisaTvis Cven SevarCieT m. abramoviCis gaxmaurebuli performansi The Artist is Present
da is Tavdapirvelad swored formis analizis, Semdeg ikonografiuli da ikonolo-
giuri meTodebiT gavaanalizeT1, Semdgom ki, is feministur WrilSi ganvixileT2.
dRevandeli Cveni mizani ki, am namuSevris postmodernizmis mier SemuSavebuli im
ZiriTadi cnebebis mixedviT ganxilvaa, romliTac operireben misi Teoretikosebi.
amjerad Cven ramdenime postmodernistul cnebaze – `metateqstebisadmi undob-
lobaze~, `samyaros, rogorc qaosisa~ da mis fragmentulad aRqmaze – SevaCrebT
yuradRebas. CvenTvis sainteresoa, ganvsazRvroT, ra parametrebiT jdeba (da
jdeba Tu ara saerTod) es namuSevari postmodernizmis farglebSi da am proces-
Si ramdenad gamogvadgeba formis analizis meTodis Sedegad miRebuli daskvnebi.
statiis struqturac am logikas eqvemdebareba da Sesabamisad, Tavdapirvelad
swored formis, ikonografiuli, ikonologiuri analizisa da feministur WrilSi
performansis ganxilvis Sedegebs warmogidgenT Tanmimdevrulad.
mokle aRwera. 2010 wels niu-iorkis MoMA-Si sami Tvis ganmavlobaSi mimdinareobda
m. abramoviCis performansi The Artist Is Present (sur. 1). artisti yovel dRe 6 saaTis gan-
mavlobaSi ijda didi, xalvaTi darbazis centrSi mdgomi mcire zomis, sada magidis
erT mxares, mis sapirispiro mxares ki, rig-rigobiT isxdnen performansSi monawil-
eobis miRebis msurvelebi. artistsa da vizitorebs Soris kontaqti mzeriT myar-
deboda. Zalian bevri adamiani tiroda (sur. 2), iyo Rimilic, sicilic. mTlianobaSi
performansSi 1500-ze metma adamianma miiRo monawileoba. aRsaniSnavia, rom mesa-
me Tves gaqra monawileebs Soris mdgari magida. icvleboda performatoris kabis
feric: lurji, wiTeli, TeTri. kabebi erT Targze iyo aWrili. grZeli daxuruli
kaba, romelSic sxeuli TiTqmis ikargeboda, uxv naoWebad efina iatakze (sur. 3).
dabolos, performanss hyavda damswreebic, vinc ori adamianis mzeriT urTierTo-
bas akvirdeboda.
1
a. kldiaSvili, formis analizi xelovnebis nimuSis kvlevis qvakuTxedi. istoriuli Wrili
da praqtika, qarTuli xelovnebaTmcodneobis 100 wlisTavisadmi miZRvnili konferencia.
Tb., 2015.
2
a. kldiaSvili, feminizmis marina abramoviCiseuli versia Tu axali paradigmis dabadeba?!
S. rusTavelis sax. Teatrisa da kinos sax. universitetis konferencia `kulturaTa dialo-
gi XX s-is xelovnebaSi~, Tb., 2016.
117

formis anu saxviTi xerxebis analizi. kulturaSi RvTaebrivi cecxlis, ganw-


pirvel rigSi, unda aRiniSnos, rom am mendis, mijnis gadalaxvis feria. amave
performanss aqvs sivrcobrivi kom- dros, is RmrTismSoblis fericaa, ro-
poziciuri struqtura, romelic or- gorc Seuwveli mayvlis simbolo; TeTri
magobiT xasiaTdeba. rodesac adamiani ki, transformaciis, feriscvalebis,
mxolod damswrea, misTvis performan- axal xarisxSi gadasvlis niSania.
sis kompozicias gaaCnia wreSi Cawerili ikonologiuri analizi. m. abramoviCis
azrobrivi da kompoziciuri centri, performansis kompoziciuri analizi­
magidasTan msxdomi adamianebis saxiT. sas, Cven mis ormagobaze visaubreT. Se-
meore kompoziciuri struqtura ki, mx- sabamisad, kompoziciuri struqturis
olod mzeris aqtis monawile vizitoris ormagoba sazrisis ormagobasac, mis or
Tvalwinaa – Tavad artisti, misi stati- Sres gansazRvravs. damswreTaTvis is
kuri figura, rogorc portreti. umniS- erTia: maTTvis e. w. `xelovnebis nimuSi~
vnelovanesia feradovani gadawyvetac: swored es centraluri kompoziciaa,
darbazis TeTr sivrceSi m. abramoviCis romelic adamianebs Soris cocxal kon-
maqsimalurad sada, asketurobiT aRbe- taqts, rogorc garkveul faseulobas
Wdili lurji, wiTeli da TeTri kabebis warmoaCens. ori, pirispir mjdomi ada-
sakmaod didi laqebi mkafio feradovan mianis cocxali urTierToba, virtual-
aqcents qmnida. performansi erTi Sexed- ur urTierTobaTa samyaroSi aqtiurad
viT, statikuri iyo, Tumca, Sinagani daZ- gadanacvlebuli, gaucxoebuli Tana-
abulobis muxti TiTqos mTel darbazSi medrove adamianisaTvis raRac dakargu-
trialebda (es fotoebzec Cans da amaze li da miviwyebuli, warsulsCbarebuli
damswrenic saubrobdnen) (sur. 1, 3). grZnobis Sexsenebaa. adamianebs Soris
yovelgvar garegnul efeqtze uaris cocxali kontaqtis damyarebis Zlierma
Tqma: kompoziciis statikuri lakoni- survilma yovelgvari barieris mospoba
uri struqtura, mxolod erTi, Zunwi ukarnaxa artists da mcire zomis magi-
feradovani da kompoziciuri aqcen- dac ki aaRebina.
ti, interieris, artistis Cacmulobis, performansis meore sazrisobrivi Sre
varcnilobis (makiaJsac ki ar ikeTebda ki, mxolod erTi konkretuli adami-
m. abra­
mo­
viCi sami Tvis ganmavlobaSi) anisaTvis, artistis pirispir mjdomi
sisadave da, SeiZleba iTqvas, simkacrec vizitorisTvis arsebobs. misTvis artis-
ki, performansis TavSekavebul, araepa- ti `xelovnebis nimuSad~ iqceva da masTan
taJur esTetikas gansazRvravda. `urTierToba~ iseTive intimuri aqtia,
ikonografiuli analizi. artistis kaba rogorc xelovnebis nebismieri nimuSis
Tavisi formiT, iatakze dafenili nao­ aRqma, oRond gansxvavebuli maxvilebiT.
Webis ornamentulobiT da kabis sqel Tu xelovnebis nimuSis aRqmisas mnaxve-
qsovilSi `Cakarguli~ sxeuliT, Soreul li gadis rTul gzas nimuSis fizikuri
asociacias iwvevs CrdiloeTi renesansis aRqmiT dawyebuli, emociuri aRqmisa da
madonebTan (sur. 4), rac erTgvar miniS- sazrisis gacnobierebis gavliT, kaTar-
nebas gvaZlevs performansis qristian- zisamde, am performansSi aRsaqmeli obi-
ul konteqstze. es miniSneba kidev ufro eqtis sazrisis amokiTxvis momenti gamo-
gaZlierdeba, Tu kabis ferebis seman- tovebulia. m. abramoviCi Tavadve ambobs:
tikasac ganvixilavT. qristianul kul- `adamianebi modian Tavisi tkivilebiT,
turebSi SavSi gardamavali muqi lurji, siyvaruliT, cnobiswadiliT, me ki vqre-
gaiazreba rogorc kosmosis feri, mar- bi, gadaviqcevi sarked, romelSic isini
adisobis simbolo; wiTeli qristianul sakuTar Tavs xedaven~. anu m. abramoviCi
118

erTgvar gamtarad iqceva adamiansa da mis uloba SesZina. Tavad ki, sakuTari nebiT,
`me~-s Soris. igi erTgvar kenoziss axor- mediumad iqca, erTgvarad msxverplic
cielebs, uars ambobs sakuTar azrebze, ki gaiRo; man faqtobrivad sakuTari Ta-
grZnobebze, TiTqos acarielebs sakuTar viT xati Caanacvla, razec marTalia, Se-
Tavs da am sicarieleSi, cariel wiaRSi farulad, magram sruliad Segnebulad,
`uSvebs~ sxvas, ris Sedegadac es `sxva~ ax- RvTismSoblis kabis detalebiT migvi-
lidan ibadeba. am erTgvar misterialur TiTa. amgvarad, erTi SexedviT, formiT
qmedebaSi miTosuri maradqaluri wiaRis sada performansi, sazrisobrivad Rrma
idea Cndeba. rogor axerxebs amas artis- aRmoCnda, mizandasaxulobiT ki, sakmaod
ti, amis Sesaxeb aq ar visaubrebT, magram ambiciuri.
is, rom adamianebma kulturis mier dax- feministuri aspeqtiT am performansis
vavebuli `nagavi~ gadaqeqes sulSi, mis kvlevam aCvena, rom m. abramoviCi femi-
siRrmeebSi Caixedes da sakuTar Tavs Sex- nizmis sruliad gansxvavebul versias,
vdnen, faqtia. amas vizitorTa umeteso- Tu gnebavT, misi Cixuri mdgomareobidan
bis gamometyveleba da cremlebi adas- gamosvlasac da Cveni civilizaciis fa-
turebs. kaTarzisi Sedga, romelic ufro locentrizmis daZlevasac gvTavazobs.
religiuri aqtis, locvis an meditaciis
m. abramoviCi migvaniSnebs, rom sakuTar
tolfasi iyo; SesaZloa, aRsarebasac
waagavda, oRond aRsarebis Cambareblis me-ze uaris Tqma Tavis dakargvas ki ar
gareSe, aRsarebas sakuTar TavTan. niSnavs, aramed sworedac rom qalis
WeSmariti bunebis, misi arsis mopove-
amgvarad, sazrisi cxadi gaxda: m. abra­mo­
bas, cnobierad dabrunebas gulisxmobs.
viCma socialur sivrceSi gaitana reli-
sakuTar Tavze uaris TqmiT, gamtarad
giur-misteriuli aqti da amaze mianiSna
qceviT, me-s gaRebiT igi moipovebs saku-
kidec. misi kabebis feri swored kaTar-
Tar Tavs da mTel samyaros.
zisis dros erTi sulieri mdgomareob-
nidan meoreSi gadasvlis niSania: lur- t. adorno da m. horkhaimeri TavianT naS-
jis simyaridan mijnis cecxlovani wiT- romSi `ganmanaTleblobis dialeqtika~
liT ganwmenda da sxivosani TeTriT axal naTlad warmoaCenen, rom buneba adami-
xarisxSi asvla. qristianuli konteqsti anis mier dapyrobil, daCagrul samomx-
aSkarad saxezea. magram ra aris es? Rrma mareblo obieqtad iqca da sakuTar
religiuri sazrisis mqone nawarmoebi, Tavisuflebas mxolod adamianze Su-
Tu profanacia an sulac mkrexeloba? risZiebiT Tu avlens3. es idea g. poloks
am performansis mizani sazogadod, xe- feminizmis diskursSi Semoaqvs, qalis
lovnebis miznebTan TanxmobaSia da Ta- mxridan mamakacis mimarT SurisZiebaze
visTavadac keTilSobiluria: sakuTari saubrobs da Tvlis, rom falocentruli
Tavis povnasa da kaTarzisis miRwevaSi kulturis CarCoebSi moqceul qals isRa
daexmaros adamians, radgan Rirebule- darCenia, rom an SurisZiebiT upasuxos
baaRreuli postmodernistuli epo­ mamakacs an, sakuTari SemoqmedebiTi un-
qis adamianisaTvis es arc ise iolia; miT arisa da Zalebis SesanarCuneblad, ga-
umetes, rom xSirad am gzis tradiciuli vides misi CarCoebidan4 da, rogorc Cans,
formiT gavla aTasgvari formalobis Tanamedrove kulturis semiotikuri
marwuxebSi aqcevs adamians da meqanikur koncefcia ar icnobs sxva variantebs. ma-
xasiaTs iRebs; magram isic xom faqtia, 3
Т. Адорно, М. Хоркхаймер, Диалектика Просвещения,
rom kaTarzisi uintimuresi aqtia, m. Философские фрагменты, М-СПБ., 1997.
abramoviCma ki is socialur sivrceSi ga- 4
G. Pollock, Vission and Difference: Femininity, Feminism
moitana, sajaro gaxada, reprezentaci- and Histories of Art, London, New York, 1988, gv. 188.
119

rina abramoviCi mesame variants gvTava- `Tu yovelives ukiduresad gavamar-


zobs – qali sakuTari nebiT, cnobierad tivebT, postmodernizmSi igulisxmeba
daubrundes sakuTar bunebas, pirve- undobloba `metaTxrobis mimarT~ – am-
larss da manipulirebuli obieqtis na- bobs liotari, romelmac gadaamuSava
cvlad, Tavadve iqces erTdroulad xe- ra m. fukosa da i. habermasis zogierTi
lovnebis cocxal wyarod, sakuTari Ta- mosazreba codnis `legitimaciis~ Ses-
visa da xelovnebis Semoqmedad. axeb, pirvelma gansazRvra metateqstis
Tu am rakursiT SevxedavT, cxadi xde- (sxvagvarad – metanarativi, metaTxro-
ba am performansis qveteqsti, rom ro- ba, metaistoria) cneba5, romelic post-
melime ideologiiT gaerTianebuli modernizmis erT-erT qvakuTxedad iqna
adamianebis brZola ki ar Secvlis sam- miCneuli. liotari am terminiT aRniS-
yaros, risi pretenziac feminizms aqvs, navs e. w. amxsnel (ganmartebiT) siste-
aramed – konkretuli adamiani, romel- mebs: religias, mecnierebas, xelovnebas.
Sic transformacia da kaTarzisi moxda sxvagvarad rom vTqvaT, esaa nebismieri
da romelsac amaSi Tavisi pirvelsawy- saxis `codna~. liotaris azriT, axali
isi bunebis `gamRviZebeli~, odiTganve drois filosofiuri azris maorganize-
mediumuri unarebis mqone, cnobierad beli principebia e. w. `diadi istoriebi~,
nebayoflobiT gamcemi, gamRebi da Ta- anu mTavari sakacobrio ideebi: hegelis
namgrZnobi adamiani (am SemTvevaSi qali, sulis dialeqtika, pirovnebis emansipa-
obieqti) daexmara. Tavad qali ki, am pro- cia, progresis idea, ganmanaTleblobis
cesSi aRasrulebs Tavis bunebriv, axali warmodgena codnis Sesaxeb da a. S. post-
sicocxlis mimniWeblis RvTivboZebul modernizmis epoqa am `diadi ideebis~
misias, oRond am SemTxvevaSi – axali mimarT codnis eroziiT xasiaTdeba.
sulieri sicocxlisa, riTic gainTavi- dRes, rogorc igi aRniSnavs, Cven mow-
suflebs Tavs obieqtis statusisagan meebi varT am `metaistoriebis~ danawev-
da sakuTar qalur arss daubrundeba. rebis, daqucmacebis, ris Sedegadac mar-
artisti utyvi qmedebiT miTosur mara- tivi, wvrilmani, lokaluri `istoriebi~
diul qalur wiaRs, rogorc sakralur Cndeba6. faqtobrivad, postmodernizmi
sivrces, realurad acocxlebs da masSi
eWvis qveS ayenebs, rogorc kacobriobis
qristianuli impulsic Semoaqvs Rmr-
mier saukuneebis ganmavlobaSi dagro-
TismSobelze miniSnebiT. dabolos, am
vil codnas, aseve, am gzaze Camoyali­
yovelives mamakacurad miCneuli cno-
bebul Rirebulebebsac, radgan Tvlis,
bieri aspeqtic emateba, radgan artis-
rom nebismieri codna da Rirebuleba,
tis es qmedeba intuiciur-spontanuri
romelic sakuTari gamocdilebiT araa
ki araa, aramed, sruliad gaazrebuli da
konceftualuria. amgvarad, m. abramov- mopovebul-Semtkicebuli da mxolod
iCma Tavis performansSi Tavi mouyara mza-mzareulis miRebas gulisxmobs,
kacobriobis mier ganvlil grZel gzaze apriori mcdari da xelovnuria. Cveni
mopovebul mTel gamocdilebas da cno- gamocdileba ki, fragmentulia da ver-
bier-racionaluris (mamakacuris) da anairad ver moicavs mTlianobas. nebi-
intuiciur-spontanuris (qaluris) er- smieri sayovelTaod aRiarebuli faseu-
Tarsad organuli Serwyma axal paradig- loba, azri, an koncefcia postmodern-
mad gaaforma. izmis mier ganixileba, rogorc safrTxe
axla vnaxoT, ras mogvcems postmodern- 5
J. Lyotard, La condition postmoderne: Rapport sur le savoir,
izmis parametrebis mixedviT am perfor- P, 1979, gv. 7.
6
mansis ganxilva. iqve, gv. 100.
120

Tanamedrove adamianisaTvis, romelic codna, an romelime Rirebuleba, aramed


yoveli fexis nabijze `rigiT Rirebule- `krizisis Cveneuli gagebis dramatizeba
baTa sistemis~ mier misi cnobierebis moaxdinos~7. cxadia, Zaladoba da agresia
`dapyrobas~, masze Zaladobas cdilobs civilizaciis seriozuli problemaa, ma-
swored metateqstebis meSveobiT. kul- gram performansis farglebSi Zalado-
turis reaqcia amaze ki isaa, rom adamiani bisTvis TiTqos sasaTbure pirobebia
iwyebs brZolas metateqstebis winaaRm- Seqmnili; is moklebulia mimarTebebs,
deg, umxedrdeba mas, Slis, anawevrebs `amoglejilia~, gamocalkevebulia saer-
da, Sesabamisad, abundovnebs da, ufro To konteqstidan, erTgvar ganyenebul
metic, aqrobs mis sazrisebs. swored aqtad, `SiSvel~ ideadaa qceuli. Sesabam-
aqedan iRebs saTaves postmodernizmis isad, misi sazrisic erTgvarad plakatu-
epoqis adamianisa da xelovnebisaTvis ri, fragmentuli, gamartivebuli da lo-
damaxasiaTebeli RirebulebiTi qaosi, kaluri Cans.
samyaros mTlianobis da mowesrigebu- ori adaminis urTierTobas eZRvneba da
lobis SegrZnebis dakargva, samyaros qa- am mxriv, Cvens performansTan ufro
osuroba da fragmentuloba. mWidro kavSirs amJRavnebs m. abramoviCis
Tu m. abramoviCis adreul performan­sebs 1980 wels ganxorcielebuli perfor-
gadavxedavT, cxadi gaxdeba, rom isini ti- mansi `kontaqtis wertili~ (sur. 5), ro-
puri postmodernistuli artefaqtebia. melSic erTmaneTis pirispir mdgomi ar-
amis magaliTad SeiZleba misi erT-erTi tisti da misi meuRle ulai saCvenebeli
adreuli, 1979 wlis performansi `ritmi TiTebiT exebian erTmaneTs. am formiT
0~ moviyvanoT (sur. 4), romlis arsi imaSi uaxloes adamianTa urTierTobis simy-
mdgomareobda, rom mnaxvelebs SeeZloT ife warmoCindeba, rac Cveni drois erT-
magidaze winaswar dawyobili 72 nivTidan erT problemas – adamianTa Soris gaucx-
(maT Soris iyo dana, makrateli, maTraxi oebas afiqsirebs. amdagvar calkeul
da pistoletic ki, erTi tyviiT) aerCiaT problemebs exeba m. abramoviCis sxva
adreuli performansebic – `urTier-
romelime da nebismieri qmedeba ganex-
Toba droSi~, `Tavis mokvla~, `simSvidis
orcielebinaT artistis sxeulze. ni-
energia~, `aaa-aaa~ da sxv. yvela maTgani,
Sandoblivia, rom performansis msvle-
rogorc liotari ityoda, pirad gamoc-
lobisas mnaxvelebi sakmaod agresiulad
dilebaze dafuZnebuli, `martivi, wvr-
iqceodnen da tkivilsac ki ayenebdnen
ilmani, lokaluri postmodernistuli
artists. am performansiT m. abramoviCma
`istoriebia~. m. abramoviCisaTvis arc
kidev erTxel dagvanaxa, rom agresia da
protestis niSniT aRbeWdili namuSevre-
Zaladoba adamianis yofis organuli naw-
bia ucxo da amis naTeli magaliTia misi
ilia. es performansi ar gamoxatavs pro-
dramatulobiTa da, me vityodi, saso-
tests Zaladobis winaaRmdeg, piriqiT,
warkveTilebiT aRbeWdili `balkaneTis
is miznad isaxavs sazogadoebaSi arsebu-
baroko~ (sur. 6), romelmac 1997 wlis ve-
li Zaladobis Zlieri muxtis, rogorc
neciis bienaleze `oqros lomi~ moipova.
udavo faqtis, kidev erTxel konstata-
cias da arsebuli krizisis piradi ga- sruliad sxvagvar midgomas amJRavnebs
mocdilebiT, eqsperimentulad dadas- m. abramoviCis Cvens mier zemoT ganxi-
luli performansi.
turebasa da demonstrirebas. aki ambobs
kidec liotari, rom wvrilmani, loka- Tu adreuli performansebis maxasiaT-
luri, Tavisi xasiaTiT zogjer sruli- ebeli gaxldaT agresia, destruqcia da
ad paradoqsuli `istoriebis~ sazrisi 7
J. Lyotard, La condition postmoderne: Rapport sur le savoir,
imaSi ki ar mdgomareobs, rom daakanonos P, 1979, gv. 95.
121

qaosi adamianTa urTierTobebSi, uka­ modernizmi akeTebs; ki ar uaryofs war-


nas­
kneli periodis performansis ni- suls, aramed eyrdnoba mas. igi sruli
Sani adamianTa Soris garkveuli kon- seriozulobiTa da ndobiT abams Zafebs
struqciuli qcevis normebis moZiebis, warsulTan, mis faseulobebTan, ara mar-
maT urTierTobebSi wesrigis dadgenis to garegnuli formiT (igulisxmeba misi
mcdelobas vxedavT. nebismieri wesrigi samosis gadaZaxili CrdiloeTis adreu-
ki garkveul RirebulebiT konceptebs li renesansis madonebis Cacmulobas-
efuZneba. am performansis Rirebulebi- Tan) aramed, sazrisobrivadac da amiT
Ti koncepti ki, rogorc yvela meTodiT RirebulebiT sferoSi memkvidreobi-
gaanalizebis safuZvelze dadginda, sa- Tobis ideas usvams xazs. am Tvalsazris-
kuTar Tavze sxvis sasargeblod uaris iTac es performansi gasulia postmod-
Tqmaa, gaRebaa, riTic m. abramoviCi msax- ernizmis CarCoebidan.
urebisa da Tanadgomis ideas amkvidrebs.
wina epoqebSi iTvleboda, rom xelovne-
da Tu postmodernistebi uaryofdnen
ba asaxavs realobas. SesaZlebeli iyo
`yvela metateqts, samyaros axnis yvela
sxvadasxva varianti: realobis ideal-
sistemas, romelsac adamiani tradici-
izacia, sarkiseburi asaxva, kritikuli
ulad iyenebda samyaroSi sakuTari adg-
refleqsia, magram xelovnebis funqcia,
ilisa da rolis gasacnobiereblad~8,
platonidan moyolebuli, eWvqveS aras-
marina abramoviCi sruliad sapirispi-
dros damdgara. mogvianebiT, rodesac
ros akeTebs. igi sworedac rom sazoga-
xelovneba kults gamoeyo, is mainc in-
doebaSi adamianis rolisa da funqciis
arCunebda realobis amsaxvelis rols
gacnobierebas cdilobs. postmodernis-
da iTavsebda sxvadasxva funqcias: so-
tuli samyaros qaosis alternativad igi
cialurs, istoriuls, zneobrivs da a.
adamianTa Soris urTierTobis axal par-
S. magram ukve 1960-ian wlebSi iozef ko-
adigmad msaxurebis, Tanadgomis ideas
SuTma ganacxada, rom `xelovneba iwyeba
gvTavazobs. krizisis konstataciis,
iq, sadac mTavrdeba nebismieri funqcia,
an protestis nacvlad, igi gvTavazobs
maT Soris esTetikuric~9. am ganacxadiT
gamosavals, romelic Tavad adamianis
faqtobrivad Seicvala xelovnebis, ro-
cnobier arCevanzea damokidebuli. amaSi
gorc aseTis, statusi, rac postmodern-
`metateqstis~ xelovnebaSi dabrunebis
izmis epoqis erT-erTi mTavari niSania.
mcdeloba SeiZleba davinaxoT, rac m.
abramoviCis am performanss postmod- m. abramoviCis performansi ar jdeba
ernizmis konteqstidan agdebs. es aRar Tanamed­rove xelovnebis am koncef-
aris postmodernistuli `fragmenti~, ciaSi. marTalia, misi namuSevris for-
`lokaluri faqti~, calkeuli prob- ma aratradiciulia, magram sazriso-
lemis fiqsacia, radgan aq ismis sakiTxi brivad is `metateqsturi~ Tvisebisaa,
adamianis daniSnulebis, misi misiis Ses- radgan, avtori ki ar aprotestebs an
axeb. es ukve globaluri sakiTxia, rom- mxo­lod afiqsirebs ama Tu im prob-
lis warmoCenis drosac artisti up- lemas (rogorc es adreuli perfor-
irispirdeba istoriis diskretulobis mansebis SemTxvevaSi iyo), ki ar dascinis
sakiTxs. igi ki ar uaryofs wasulis ga- (rogorc amas sxva postmodernisti ar-
mocdilebasa da codnas am sakiTxze an tistebi akeTeben), aramed amkvidrebs
ki ar ironizirebs an parodirebs maTze, postmodernizmis mier eWvqveS day-
rogorc amas umetes SemTxvevaSi, post- enebul garkveul faseulobebs. igi,
marTalia axali formiT, magram metate-
8
T. D’haen, Postmodernism in American Fiction and Art,
9
Approaching Postmodernism, Amsterdam, Philadelphia, J. Koshuth, Necrophilia, Mon Amour, Artforum, 1982, #9,
1986, gv. 229. gv. 60.
122

qstis dabrunebiT xelovnebas odindel, RirebulebaTa damamkvidreblis funqcias


ubrunebs, maT Soris, esTetikursac. `niSnis epoqaSi~ ganxorcielebul am perfor-
mansSi, rogorc formis analizidan davinaxeT, Cvens winaSe (pirdapiri da gadatan-
iTi mniSvnelobiT) cocxali mxatvruli saxe-xati Cndeba Tavad artistis saxiT10.
balzaki moTxrobaSi `ucnobi Sedevri~ mTavar gmirs mxatvar frenhofers aTqme­
vinebs: `xelovnebam unda Seqmnas sakuTari realoba da rodesac es moxdeba, maSin xe-
lovnebis realoba imoqmedebs cxovrebaze, gardaqmnis mas~. marina baramoviCi kidev
ufro Sors wavida: man realur sivrceSi xelovnebis realoba Seqmna, romelmac ara
marto gardaqmna realoba, aramed Tavad iqca cxovrebad (aq ar SeiZleba ar gavix-
senoT iozef boisi da misi cnobili aqcia `5000 muxa~, romelSic aseve Zlieria xe-
lovnebis socialuri rolis idea). aq cxovreba da xelovneba, xelovnebis realoba
da cxovrebiseuli realoba SeenivTa erTmaneTs da am erTobis mTavar Rirebulebad
erTi adamianis mier meoris mimarT msaxureba, Tanadgoma iqca mTavar Rirebulebad.
industriuli epoqis, romlis pirmSo modernizmi iyo, mTavari Rirebuleba pro-
gresi da adamianis emansipacia gaxldaT, postindustriuli epoqisa ki, romelmac
postmodernizmi Sva – pirovnebis uflebebi da Tavisuflebebi. XXI saukunis teqno-
genuri epoqis (romelsac postpostmodernizms, afterpostmodernizms, anda, fse-
vdomodernizmis erasac uwodeben) mTavari paradigma jer araa gamokveTili, radgan
distancirebis gareSe rTulia amaze saubari. Tumca, mag., alan kirbi mis mTavar
niSnebad ucodinrobas, fanatizms, sayovelTao SfoTisa da gangaSis gancdas miiC-
nevs da mas kulturul udabnod gansazRvravs11. xom ar SeiZleba CavTvaloT, rom es
performansi am udabnoSi gaCenili erT-erTi pirveli oazisia da xom ar SeiZleba
davitovoT imedi, rom XXI s-is teqnogenuri epoqis paradigmad, an Tundac erT-erT
Rirebulebad, marina abramoviCis mier SemoTavazebuli postmodernizmis epoqisT-
vis sruliad uCveulo `msaxureba~ iqnas deklarirebuli? vfiqrobT, ar aris cudi
idea. dro gviCvenebs...

10
erTi kia, Tu raimeTia es performansi postmodernistuli, es mxolod da mxolod aris
is, rom artistisa da damswre-vizitorTa pirad gamocdilebas efuZneba (cxadia, amas Tavad
performansis forma gansazRvravs).
11
a. kirbi, The_Death_of_Postmodernism_And_Beyond, https://philosophynow.org/issues/58/
123

Anna Kldiashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

The Post-modernist Approach or a Shift of the Paradigm


in the Technological Epoch?!
(Performance piece by Marina Abramović: The Artist is Present)

Rapidly decreasing interest to the Art Historical Methods is mainly conditioned by recently increased skep-
ticism towards the so-called “traditional methods of form analysis”. The fact that forms analysis provides a
considerable base for further (historical, sociological, feminist or other) interpretations, for me personally
is not subject of a dispute - although today practical documentation of its axioms is repeatedly “required”.
For this reason, we decided to review the renowned performance piece by Marina Abramović “The Artist is
Present”. We begin its discussion from the starting point of form analysis, continue with iconographical and
iconological methods and later review the piece within the feminist and finally post-modernist context.
A thorough analysis revealed that this particular performance by Marina Abramović does not fit into the
category of contemporary post-modern art. The artistic form of the piece may be nontraditional in its
nature, but ideatic content is “meta-textual” in its character. The author does not protest or point out a
specific problem (typical of her previous performances). Nor does she appeal to irony (characteristic fea-
ture of majority of the post-modern artists). She rather gives form to certain values that are questioned
by post-modernism. By reviving the meta-narrative in a contemporary form, Abramović returns to the
founding values of arts and aesthetics. According to the form analysis, this performance, which is realized
within the contemporary “Epoch of Signs”, reveals (directly and indirectly) a live icon as an artistic form.
124

1. marina abramoviCi, The Artist is Present, niu-iorki, MoMA, 2010


Marina Abramović, The Artist is Present, New York, MoMA, 2010

2. marina abramoviCi, The Artist is Present, niu-iorki,


MoMA, 2010
Marina Abramović, The Artist is Present, New York, MoMA, 2010
125

3. marina abramoviCi, The Artist is Present, niu-iorki, MoMA, 2010


Marina Abramović, The Artist is Present, New York, MoMA, 2010

4. robert kampeni, xareba, 1425-1430


Robert Kampen, Annunciation, 1425-1430
126

4. marina abramoviCi, performansi `ritmi 0~, 5. marina abramoviCi, performansi `kontaqtis


neapoli, galerea `moga~, 1979 wertili~, niu-iorki, MoMA, 1980
Marina Abramović, Rhythm 0, Naples, Gallery Moga, 1979 Marina Abramović, Point of Contact, New York, MoMA, 1980

6. marina abramoviCi, performansi `balkaneTis baroko~, veneciis bienale, 1997


Marina Abramović, Balkan Baroque, Venice Biennale, 1997
127

inga (klara) qaraia


Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

saxviTi xelovnebis gamofenebis interpretacia


Tanamedrove muzeumebSi

XXI saukunis auditoriis gazrdil moTxovnebTan muzeumis misiis, saganmanaT-


leblo muSaobisa da momsaxurebis misasadageblad, karga xania, muzeumebisaTvis
aqtualur amocanad iqca sazogadoebis informireba sakuTar resursebsa da saq-
mianobaze anu komunikaciis procesis efeqturad warmarTva.
rogorc wesi, nebismieri muzeumisaTvis sazogadoebasTan komunikaciis saukeTeso
saSualebas warmoadgens gamofena, romelic icvleba instituciis daniSnulebisa
da koleqciebis Sesabamisad. ukanasknel wlebSi, eqsponirebis formebis garTule-
basTan erTad, garTulda komunikaciis procesic. Sesabamisad, calke disciplinad
Camoyalibda misi yvelaze efeqturi forma – gamofenebis interpretacia, rac ga-
moiyeneba im saSualebaTa aRsawerad, romelTa meSveobiT muzeumi damTvalirebels
(vizitiors1) warudgens sakuTar koleqcias, auTentur artefaqtebSi gaSualebul
codnas, samuzeumo eqsponatebisa da zogadad, xelovnebis nimuSTa originalur
mniSvnelobebs.
samuzeumo saqmis eqspertebi interpretacias (laT. interpretatio – ganmarteba) ga-
nixilaven rogorc vizitiorebisaTvis gzavnilebisa da gamocdilebis miwodebis,
anu mizandasaxuli komunikaciis process2, rac yvelaze efeqturad xorcieldeba
sxvadasxva tipis mudmivi Tu droebiTi gamofenebiT, maTTan dakavSirebuli kul-
turul-saganmanaTleblo programebiT. Tanamedrove samuzeumo praqtikidan ga-
momdinare, gamofenis interpretaciis meTodebs SeiZleba warmoadgendes eqspozi-
ciasTan dakavSirebuli yvela tipis programa, produqti an servisi: gamofenis
prezentaciebi, specialuri turebi da proeqtebi, kulturuli aqciebi, samecniero
leqciebi, katalogebi, broSurebi da sxva saxis publikaciebi, niSan-simboloebi,
veb-gverdebi, multimediuri terminalebi da programebi, sasuveniro nawarmi da sxv.
Tanamedrove muzeologiaSi damkvidrebuli ganmartebis Tanaxmad, `interpreta-
cia warmoadgens komunikaciis process, romelic ganmartavs emociur da inteleq-
tualur kavSirebs muzeumis auditoriis interesebsa da muzeumis resursebisTvis
damaxasiaTebel mniSvnelobebs Soris~3. am mniSvnelobaTa ganmartebis moTxovnile-
ba jer kidev XIX saukunis miwurulidan arsebobda. Tumca, interpretacia, rogorc
dargi, ufro gvian, XX saukunis Sua xanebidan ganviTarda. 1957 wels amerikelma mec-
nierma frimen tildenma (National Park Service, aSS) garkveuli forma da substancia mia-
niWa interpretatoris profesias da momdevno Taobebs misca SesaZlebloba – muzeu-
mebis vizitiorTa gamocdilebisaTvis daematebinaT provocirebis, mniSvnelobi-
1
Tanamedrove muzeologiaSi termini `muzeumis vizitiori~ gamoiyeneba auditoriis im
kategoriis identifikaciisaTvis, romelic, eqspoziciis daTvalierebis garda, uSualod
monawileobs sxvadasxva tipis interpretaciul programebSi.
2
b. lordi, g. lordi, samuzeumo saqmis menejmenti, Tb., 2006, gv. 302.
3
Key Concepts of Museology (2010), International Committee of Museums (ICOM)’s International Committee of ICOM for
Museology (ICOFOM), Paris, 2010, gv. 17.
128

sa da releventurobis ganzomilebebi, Tanamedrove muzeumi cdilobs, komuni-


xolo misi citata `interpretaciidan kaciis saSualebebi SearCios vizitioris
– aRqmamde, aRqmidan – Sefasebamde, Sefa- codnis (gamocdilebis), donisa da inte-
sebidan – dacvamde~ (Through interpretation, resTa sferos gaTvaliswinebiT; amasTan,
understanding; through understanding, apprecia- efeqturi gzavnilebisa da auTentu-
tion; through appreciation, protection) dResac ri gamocdilebis miwodebasTan erTad,
yvelaze citirebad frazas warmoadgens gauRvivos mas axali interesebic. buneb-
msoflio interpretaciul gamocemebSi4. rivia, es garemoeba muzeumisagan moiTxo-
vs sagamofeno proeqtis komponentebis
frimen tildeni gamohyofs interpre-
dagegmvas, garkveuli sakomunikacio
taciis 6 ZiriTad princips, romlebic
meTodebis mixedviT, sadac gaTvaliswi-
cnobilia `tildenis principebis~ saxe-
nebuli unda iyos yvela sakomunikacio
liT5 da dResac ar kargavs aqtualobas,
mizani, rac emsaxureba damTvalierebel-
warmoadgens Seucvlel gzamkvlevs in-
Ta qcevis normebis, damokidebulebebis
terpretaciul saqmianobaSi:
da interesTa donis Secvlas6.
• nebismieri interpretacia, romelic muzeumebSi, interpretaciis marTva, ro-
arafriT ukavSirdeba gamofenils an gorc calke samsaxurebrivi funqcia, iS-
vizitioris personalur gamocdi- viaTad gvxvdeba, vinaidan Tanamedrove
lebas, iqneba steriluri; muzeumis yvela ganyofileba urTierT-
• nebismieri interpretacia Seicavs qmedebs damTvalierebelTan, xolo saga-
informacias, magram igi mkveTrad mofeno proeqtebis dagegmvis, momzade-
gansxvavdeba informaciis miwodebis bisa da organizebis procesi aerTianebs
Cveulebrivi procesisagan; instituciaSi arsebul yvela saWiro
• interpretacia aerTianebs xelov- resurss; Tumca, gamofenebis interpre-
nebis bevr gansxvavebul formas da taciisa da vizualuri xarisxis maRali
iyenebs samecniero, istoriul an ar- donis uzrunvelsayofad optimalurad
qiteqturul masalebs; miiCneva muzeumis sainterpretacio (an
sakomunikacio) saproeqto jgufis Seqm-
• interpretaciis ZiriTadi mizania
na. samuzeumo saqmis eqspertTa azriT7,
ara swavleba, aramed interesis gaR-
sanimuSo interpretaciis maxasiaTeble-
viveba;
bi SeiZleba Semdegnairad Camoyalibdes:
• interpretaciam unda warmoadginos
sagnis arsi srulad da mimarTuli Sinaarsobrivad muzeumi:
unda iyos sakuTriv pirovnebisaken; • axdens gamofenis maxasiaTeblebis
• 12 wlamde bavSvebisaTvis gankuTvni- codnis demonstrirebas;
li interpretacia unda ganxorciel- • arCevs Sinaarss delikaturad da mo­
des fundamenturad gansxvavebuli i­cavs mniSvnelovan sakiTxebs;
midgomiT, vidre mozrdilTaTvis • asaxavs sazogadoebis Tvalsazriss
gankuTvnili prezentacia. da axdens mis deklarirebas;
am principebidan gamomdinare, gamofenis • Sinaarss gardaqmnis Tanamedrove ti-
interpretaciis procesSi, dRes yvela pis dialogis nawilad.
6
4
American Alliance of Museums, Education and Interpre-
S. Ham,  From Interpretation to Protection – Is There a tation/ethics, standards, and best practices/education and
Theoretical Basis?, Journal of Interpretation Research, 14 (2), interpretation, veb-gverdi: http://www.aam-us.org/re-
2009, gv. 49-57. sources.
5 7
F.  Tilden, Interpreting our Heritage, North Carolina (USA), G. Edson, D. Dean, The Handbook for Museums, London &
1957, gv. 24. New York, 1996, p. 278.
129

strategiulad muzeums: • ra gsurT warmoadginoT? specifiku-


• aqvs mkafio ganacxadi, romelic gad- ri resursi, Tema da a. S.;
moscems interpretaciis daniSnule- • vin aris samizne auditoria, ra saWi-
bas, aRwers mis miznebsa da meTodebs; roebebi da molodinebi aqvs mas?
• aqvs sayovelTaod aRiarebuli fa- • ratom gsurT ganaviTaroT prezen-
seulobebi; tacia specifikuri amocanebis mixe-
• sakuTar saganmanaTleblo funqcias dviT? ra sargeblobas moutans igi
ekideba seriozulad da mniSvnelo- damTvalirebels, koleqcias, orga-
van rols aniWebs masSi sazogadoebis nizacias da rogor SeiZleba Sefas-
CarTulobas. des es sargebeli?
• rogor iTvaliswinebs interpretaci­
xelmisawvdomobisa da gzavnilis miRe- is strategia da muzeumis koncefcia
bis uzrunvelsayofad, muzeumi: aucilebel amocanebsa da Sedegebs?
• iyenebs sxvadasxva inteleqtualur
saSualebebs; am kiTxvebze pasuxis gasacemad da inter­
pretaciis sferos ganviTarebis mizniT,
• prezentaciisas mimarTavs mimzid-
ukanasknel wlebSi mimdinareobs disku-
vel dizains;
siebi, tardeba saerTaSoriso konferen-
• xelmZRvanelobs mravlismomcveli ciebi, simpoziumebi da sxvadasxva tipis
interpretaciuli filosofiiT; Sexvedrebi, sadac mecnierebi ara mxo-
• gamoxatavs ideas auditoriisaTvis lod ixilaven TemasTan dakavSirebul
advilad aRsaqmel enaze; yvela aspeqts, aramed saxaven kidec maTi
• iyenebs Sinaarsisa da auditoriis Se- realizebis mkafio da yuradsaReb gzebs.
sabamis interpretaciul medias. am mimarTulebiT muSaobs araerTi sa-
erTaSoriso organizacia: interpreta-
profesiuli strategiuli gegmis mixe- torTa erovnuli asociacia (The National
dviT, interpretaciuli dagegmvis Association for Interpretation, aSS), kulturu-
kriteriumebi emyareba gaazrebuli ga- li memkvidreobis interpretaciis aso-
dawyvetilebis miRebis process, erTma- ciacia (The Association for Heritage Interpretati-
neTs uTavsebs marTvis saWiroebebs da on, didi britaneTi), evropis memkvidreo-
resursis SesaZleblobas, vizitioris bis interpretaciis asociacia (European
moTxovnebs da interpretatoris unars Association for Heritage Interpretation) da sxva
daadginos efeqturi gza samizne bazris instituciebi, romelTa aqtivobebi moi-
gzavnilTan komunikaciisaTvis. muzeu- cavs rogorc profesiuli daostatebis
mis mier SemuSavebuli interpretaciis xelSewyobas, ise akademiuri programe-
filosofia, iseve, rogorc saqmianobis bis SemuSavebas interpretaciis sfero-
sxva saxeobebi, saTanadod unda aisa- Si, agreTve arsebuli programebis, pro-
xos samuzeumo politikaSi. eqspert- duqciisa da servisis gaumjobesebis sa-
Ta azriT8, aucilebelia, interpreta- kiTxebs. am organizaciebis gamocdileba
ciuli saqmianobis dagegmvisas yvela da rekomendaciebi sayuradReboa ara
muzeumma SeimuSavos interpretaciuli mxolod interpretaciuli saqmianobiT
dagegmvis modeli, anu gegma, romelmac dakavebuli adamianebisaTvis, aramed
pasuxi unda gasces Semdeg kiTxvebs: vizitiorebisaTvisac, romlebic muzeu-
mebs an ama Tu im kulturul RirsSesaniS-
8
b. lordi, g. lordi, samuzeumo eqspozici- naobebs stumroben. magaliTad, kanaduri
is saxel­mZRvanelo, Tb., 2011, gv. 49.
130

organizacia (kulturuli interpreta- turas naziareb turistTa yuradRebas,


ciis servisi Cveni sazogadoebisaTvis/ aramed axal interesebs aRZravs im ada-
CISOC/Cultural Interpretation Services for Our mianebSic ki, romlebic iSviaTad an sa-
Communities, ontario) interpretaciul erTod ar dadian muzeumebSi10.
instituciebs sTavazobs Tezisebis for- Tanamedrove muzeumis sagamofeno stra-
miT Camoyalibebul rekomendacias (ras tegia iTvaliswinebs droebiTi gamofene-
SeiZleba elodeT Tqveni interpretato- bis organizebis gansxvavebul formebs.
risagan), romelic SeiZleba miviCnioT rogorc wesi, aseTi gamofenebis dagegm-
erTgvar sakvalifikacio moTxovnad in- vis procesSi, muzeumebis umravlesoba
terpretorisaTvis9: cdilobs uzrunvelyos sagamofeno pro-
• sizuste: interpretatori ar Sea- gramis Tavsebadoba muzeumis misiasTan
lamazebs, ar daamatebs da arc gamo- da pirvel rigSi, eyrdnoba sakuTar fon-
tovebs vizitiorebisaTvis misawo- debSi dacul koleqciebs (msgavsi praq-
debel informacias, Tavs ar axvevs tika gansakuTrebiT niSandoblivia is-
maT sakuTar mosazrebebs da rCevebs; toriuli da saxviTi xelovnebis muzeu-
• mkafioeba: interpretatori gzavni- mebis mudmivi eqspoziciebisaTvis, sadac,
lebs da informacias gadmoscems sw- Cveulebriv, gamofenilia koleqciis mxo-
rafad, naTlad da mokled, or enaze; lod 15%). magaliTad, muzeumi audito-
rias acnobs masalebs, romlebic manamde
• konfidencialuroba: interpretato­­­
arasdros yofila eqsponirebuli an mar-
ri ar ganixilavs interpretaci­is Si-
Tavs eqspoziciebs sxvadasxva garemoe-
naarss instituciis farglebs gareT;
bebaTa gaTvaliswinebiT: didi Tematuri
• obieqturoba: interpretatori yo­ve­
gamofenebi (romlebic SeiZleba Seivsos
l­Tvis miukerZoebeli da obieqturia;
sxva muzeumebidan droebiT sargeblo-
• profesionalizmi: interpretatoris baSi miRebuli namuSevrebiT), sxvadasxva
qcevis manera mokrZalebuli, Tavazi­ xasiaTis gamofenebi sxva mu­zeumebTan (an
ani da profesiulia; organizaciebTan) TanamSromlobiT, ase-
• kulturis interpretacia: saWiroe- ve masStaburi, e. w. `blokbas­teruli~ ga-
bis SemTxvevaSi, interpretatori gan­ mofenebi, romlebmac SeiZleba moizidos
martavs kulturasTan dakavSirebul asobiT aTasi adamianic.
sxvadasxva koncefciebs da saki­Txebs. am gamofenebs Soris, gansakuTrebiT
popularulia `blokbasteruli~ gamo-
rogorc zemoT aRiniSna, zogadad, yve- fenebi (Blockbuster exhibitions), romelTa
la muzeumis saqmianobis erT-erT um- warmatebas gansazRvravs winaswar didi
Tavres mimarTulebas da auditorias- raodenobiT gayiduli bileTebi, damT-
Tan komunikaciis Seucvlel saSuale- valierebelTa simravle da ramdenime-
bas warmoadgens sxvadasxva tipis gamo- saaTiani rigebi muzeumis SesasvlelTan.
fenebis mowyoba. amasTan, ukanasknel termini `blokbasteruli gamofenebi~
aTwleulebSi msoflios yvela wamyvani gaCnda britaneTis muzeumsa (londoni,
muzeumis sagamofeno politika orien- 1972) da aSS mTel rig muzeumebSi (1976-
tirebulia droebiTi eqspoziciebis 1977), masStaburi eqspoziciis – `tu-
organizebaze, vinaidan aseTi gamofene- tanhamonis saganZuri~ mowyobis Sem-
bi ipyrobs ara mxolod samuzeumo kul- deg. niu-iorkis xelovnebis erovnul
9
CISOC/Cultural Interpretation Services for Our Com­mu­ 10
i. qaraia, gamofenebis interpretaciis Zir-
nities, What You Can Expect From Your Interpreter, veb- iTadi principebi da standartebi aSS muze-
gverdi: http://www.cisoc. net/en/interpretation umebSi, speqtri, #2, Tb., 2011, gv. 80-90.
131

galereaSi gamarTuli gamofena (sur. 1, Brief, mokle) SemuSave­ba, rac Semdgom­Si


2), romelic warmoadgenda unikaluri gansazRvravs gamofenis organizebis
eqsponatebis, efeqturi marketingis, mTel process mis gax­snam­de14. sagamofe-
sazogadoebrivi mzaobis, farTo rekla- no brifi azustebs gamofenis interpre-
misa da originaluri prezentaciis kom- taciis yvelaze efeqtur meTodebsa da
binacias, 117 dRis ganmavlobaSi rva mi- saSualebebs, romlebic moicavs:
lionma damTvalierebelma moinaxula11. • gamofenebis sruli sainformacio
mas Semdeg, sityva `blokbasteri~, ro- paketis komponentebs: katalogebi,
melic manamde arasdros asocirdeboda broSurebi, samecniero da sxva tipis
xelovnebasTan, leqsikonebSi Sesulia gamocemebi, kompiuteruli da mul-
rogorc termini, romelic gamoiyene-
timediuri terminalebi;
ba samxatvro gamofenebTan mimarTebi-
Tac12; xolo msgavsi masStaburi eqspozi- • gamofenis sainformacio uzrunvel­
ciebi iqca muzeumebisaTvis pirdapiri yofis komponentebs: cnobaTa biuro
da arapirdapiri Semosavlis miRebis, (magida), audiogidebi, sagamomcemlo
aseve maTi sicocxlisunarianobisa da produqcia, socialuri qselebi, te­
prestiJulobis xarisxis gazrdis mniSv- le da masmediis sxva saSualebebi;
nelovan wyarod mTel msoflioSi. • gamofenis damTvalierebelTa momsa-
moyolebuli XX saukunis II naxevridan, xurebis formebs: sxvadasxva tipis ga-
roca msoflios muzeumebSi mimdina- mocemebi, Tematuri da sxva saxis eqs-
reobda reorientaciis procesi (Sida kursiebi, saganmanaTleblo progra­
samuzeumo interesebidan aqcenti ga- mebi, leqciebi da demonstraciebi.
datanili iqna gare interesebze, anu
sazogadoebisa da auditoriis mzardi interpretaciis msgavsi saSualebebi
moTxovnebis zedmiwevniT gaTvaliswine- gamoiyeneba ara mxolod memkvidreobis
basa da dakmayofilebaze13), muzeumisaT- artefaqtebis eqsponirebis procesSi
vis aqtualur amocanad iqca droebiTi (mag., istoriul, sabunebismetyvelo an
gamofenebis raodenobis gazrdisa da memoriul muzeumebSi, sur. 3,4,5), aramed
damTvaliereblisaTvis efeqturi, mra- Tanamedrove xelovnebis muzeumebSic.
valferovani eqspoziciebis SeTavaze- Tumca, xelovnebis zogierTi muzeumis
bis sakiTxi. rogorc zemoT aRiniSna, koncefciiT, `xelovnebis nimuSebs aqvT
msgavsi gamofenebis organizebisaTvis ufleba, TviTonve isaubron TavisTav­
muzeumSi iqmneba specialuri saproe- ze~, ris gamoc kuratorebi sagamofeno
qto jgufebi, romelTa pir­vel nabijs darbazSi damTvalierebels axvedreben
warmoadgens eqspoziciis interpreta- teqstebis, warwerebisa da ganmartebe-
ciis gegmis – sagamofeno brifis (ing.
14
sagamofeno brifSi mokled gansazRvrulia:
11 gamofenis miznebi, gamofenis damTvaliereb-
National Gallery of Art, veb-gverdi: ttp://www.nga.
gov/content/ngaweb/exhibitions/1976/tutankhamun_ lis mosalodneli STabeWdilebebi, gamofe-
treasures.html nis komponentebis aRwera, romelic moicavs:
12
Encyclopedia Britannica, veb-gverdi: https://www. eqspoziciis TiToeuli komponentis komuni-
britannica.com/topic/Blockbuster-Art-Exhibitions-36531 kaciis amocanebs da maTi gadawyvetis SesaZlo
13
i. qaraia, smiTsonis instituti – muzeume- saSualebebs, sagamofeno sivrceSi damTva-
bis mobiluri sistema amerikis SeerTebul lierebelTa nakadis moZraobis `matricebs~,
StatebSi, iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis gansaxorcielebeli eqspoziciis eskizebs,
sa­
xelmwifo universitetis aSS Seswavlis romelic qmnis warmodgenas ``sa­ ga­mofeno
centris IV saerTaSoriso samecniero konfe- atmosferos~ Sesaxeb (b. lordi, g. lordi, sa-
renciis masalebis krebuli, 2005, gv. 544. muzeumo saqmis menejmenti, Tb., 2006, gv. 140).
132

bis minimums15. ukanasknel aTwleulebSi gorc gamofenis kuratorisagan, aseve


gansxvavebul midgomas vxvdebiT Tana- dizainerisa da gidisagan, rom xandaxan
medrove muzeumebis umravlesobaSi, sa- cneba `interpretacia~ mouqnelic ki
dac miiCneven, rom, `rac ufro ukeTesad SeiZleba aRmoCndes im saqmianobis sru-
esmis vizitiors xelovnebis nawarmoebi, lad gadmosacemad, rasac isini axor-
miT mets miiRebs igi masTan Sexvedris- cieleben samuzeumo sivrceSi damTva-
gan~. amasTan, erTsa da imave muzeumSi lierebelTa sworad orientirebisa da
SeiZleba iyos sagamofeno darbazi, ro- saTanado informaciiT uzrunvelsayo-
melic exmianeba ideas `xelovneba xelov- fad. magaliTisaTvis, ganvixiloT saku-
nebisaTvis~ da eqspoziciac, romelic ga- ratoro proeqti gugenhaimis muzeumSi
datvirTulia interpretaciiT da gansa- (niu iorki), romelic momzadda mauri-
kuTrebul mniSvnelobas aniWebs damTva- cio katelanis16 namuSevrebis retros-
lierebelTa zedmiwevniT informirebas. peqtuli gamofenisaTvis (Maurizio Catte-
rogorc wesi, interpretaciis proces- lan: All, noemberi, 2012. kuratori: nensi
Si Tanamedrove xelovnebis muzeumebis speqtori). mauricio katelanis Semo-
amocanebi da damTvaliereblisaTvis qmedeba, romelic miCneulia tabuebis
gankuTvnili gzavnilebia: damangrevel, `provokaciul da Sokis-
momgvrel xelovnebad~, Tavisufalia
• damTvalierebels mieces mxatvris
koniunqturisagan, ewinaaRmdegeba da
Semoqmedebis aRqmis saSualeba;
arasodes jdeba nebismieri tradiciuli
• ganxorcieldes mxatvris namuSev- gamofenis formatSi. Sesabamisad, Zalze
rebSi gamoyenebuli simboloebis, rTuli iyo kurators ganexorcielebi-
qveteqstebis rolisa da daniSnule- na sakuTari Canafiqri: Seeqmna erTiani
bis ganmarteba; da Sekruli eqspozicia, romelic, vir-
• gamokvleul iqnes namuSevarTa mxat- tualurad gaaerTianebda praqtiku-
vruli aspeqtebi, gaazrebuli iqnes lad yvelafers, rac mxatvars Seuqmnia
maT Sesaqmnelad aucilebeli Za- 1989 wlidan dRemde. cxadia, arsebobda
lisxmeva da Seiqmnas SemoqmedebiT garkveuli riski katelanis xelovne-
procesSi damTvaliereblis Tanamo- bis mniSvnelobis SesaZlo dakninebis
nawileobis SegrZnebac; TvalsazrisiT, raTa ar momxdariyo
• srulad warmoCndes mxatvris cxov- masalebis uxeSi da uazro Camorigeba
rebiseuli istoriebi da xelovneba erTmaneTis gverdiT, magram saproeqto
(mag., videofilmebis meSveobiT da jgufma SeZlo sagamofeno sivrceSi gaa-
damTvalierebels mieces maTi naxvis erTianebina da xedvis erTian fokusSi
SesaZlebloba); moeqcia erTi SexedviT, SeuTavsebeli
• mxatvris xelovnebis mniSvneloba instalaciebi, samganzomilebiani obi-
ganmartebuli iqnes sxvadasxva saSu- eqtebi da skulpturebi (SesaZleblo-
alebebiT da mediiT (mag., teqsti, vi- bebis usasrulo kombinaciebi, rogorc
deo, audio Canawerebi da sxv.); Tavad katelani ganmartavs), romelTa
konteqsti, sabolood, efeqtur qro-
• mxatvris Semoqmedeba gaanalizdes
xelovnebis Tanamedrove tendencie- 16
mauricio katelani (dab. 1960 w.), Tanamed­
bis konteqstSi. rove italieli mxatvari, amJamad cxovrobs
da moRvaweobs niu-iorkSi. misi vizualuri
Sesabamis kvalifikaciasTan erTad, es
xelovnebis nimuSebi (ZiriTadad, provoka-
amocanebi iseT Zalisxmevas iTxovs ro- ciuli xasiaTis instalaciebi) warmoadgens
xelovnebisa da irgvliv arsebuli samyaros
15
iqve, gv. 132. sazRvrebis garRvevis mcdelobebs.
133

nologiur retrospeqtivad gardai- Tuki ganvixilavT da gavaanalizebT mso-


qmna (sur. 5, 6). garda amisa, katelanis flios sxvadasxva qveynebis xelovnebis
mxatvruli reaqciebi ideebis krizisze, muzeumebis praqtikas, naTelia, rom Ta-
stereotipebze, socialursa Tu poli- visi koleqciebisa da kvlevebis safuZ-
tikur problemebze zedmiwevniT iyo velze, institucia flobs im informa-
ganmartebuli saproeqto jgufis mier cias, xedvas da wvdomis unars, rac gamo-
SemuSavebul interpretaciul progra- fenis procesSi eqsponatTa meSveobiT
maSi, romelic mTel rig aqtivobebs moi- unda gadaeces damTvalierebels. maga-
cavda: diskusiebi sxvadasxva Temebze liTad, metropoliten muzeumis TiTq-
gansxvavebuli kategoriis auditorii- mis yvela gamofena Tavisebur, ganumeo-
saTvis (vizualuri xelovnebis ukanas- rebel Sou/interpretacias warmoad-
knel tendenciebze, katelanis namuSev- gens da vizitiors sTavazobs STambeWdav
rebis esTetikuri da konceftualuri eqspoziciebs (moyolebuli Zveli egvip-
strategiebis kritikuli analiziT, tisa da romis imperiis periodis masale-
kuratorebis, mxatvrebis, reJisore- bidan, tifanis vitraJuli minis nawarmis,
bis, kulturologebis, musikosebisa da rembrandtis ferwerisa da Tanamedrove
sxvaTa monawileobiT da a. S.), vorkSope- vizualuri xelovnebis nimuSebis CaTv-
bi saganmanaTleblo programebze mo- liT), romlisadmi interesma SeiZleba
muSave pirTaTvis (ganaTlebis oficrebi zogjer yovelgvar mosalodnel Sedegs
skolebsa da kolejebSi) da sxv. parale- gadaaWarbos. am TvalsazrisiT, sainte-
lurad, gamofenis mimdinareobisas (wi- resoa metropoliten muzeumSi gamar-
naswari CaweriT) imarTeboda vorkSope- Tuli, bolo aTwleulis erT-erT yvela-
bi da master-klasebi sxvadasxva asakis ze reitingul, blokbasterul gamofe-
saxelovnebo kolejebis moswavleTaT- nad aRiarebuli eqspozicia `aleqsandr
vis, muzeumis maRaziaSi iyideboda ka- makquini: veluri silamaze~ (Alexander
telanis Semoqmedebis amsaxveli albo- McQueen: Savage Beauty, 2011). cnobili
mebi da katalogebi, mravalferovani mxatvar-dizaineris mier Seqmnili kole-
sasuveniro nawarmi (maisurebi, CanTebi, qciebis retrospeqtuli gamofenisadmi
sayofacxovrebo daniSnulebis sxva- interesma muzeumis samuSao grafikic ki
dasxva sagnebi mis namuSevarTa gamosa- Secvala: muzeumi damTvaliereblebs or-
xulebebiT). interpretaciuli gegmis SabaTsac (tradiciulad, muzeumis das-
am ganacxadTan erTad, muzeumis saganma- venebis dRe) ki maspinZlobda. saboloo
naTleblo departamentis mesveurebma jamSi, eqspozicia 3 Tvis manZilze 615
izrunes sxvadasxva asakisa da interese- 000-ma adamianma moinaxula, xolo gamo-
bis mqone vizitiorTaTvis specialuri fenis daxurvis wina dRes, muzeumis win
programebis Seqmnaze, romlebic inten- Seqmnil rigSi 15 000 adamiani moTminebiT
siurad xorcieldeboda eqspoziciis eloda saxelganTqmuli mxatvar-dizai-
mimdinareobisas da kidev ufro metad neris namuSevrebis xilvas (sur. 7).
Seuwyo xeli gamofenis interpretaciis
rogorc am magaliTebidan irkveva, Tana-
procesis srulyofilad warmarTvas17.
medrove muzeumis auditorias sWirdeba
17
interpretaciis procesSi udidesi yurad-
Reba eTmoba saganmanaTleblo programebs, safuZvelzec igeba, gaaCnia sakmaod farTo
romlebic mudam esadageba sruliad gan- diapazoni da moicavs vorkSopebs, saswavlo
sxvavebul adamianTa interesebsa da midre- kursebs, leqciebs, filmebs, koncertebs,
kilebebs, adamianebs aZlevs araformaluri ojaxisaTvis gankuTvnil mecadineobebs, eqs-
ganaTlebisa da TviTganaTlebis did Sesa- kursiebs, simpoziumebs da uSualod muzeum-
Zleblobebs, gamokveTilia principebi, ris Si mxatvrebis muSaobis processac.
134

informaciuli da mravalmniSvnelovani maciis gavrcelebam media-momxmarebels


STabeWdilebebis miReba. Sesabamisad, ubiZga „realuri nivTis~ auTenturi ga-
muzeumma unda gamonaxos gzebi STabeW- mocdilebis gaziarebisken (da ara piri-
dilebebis Sinaarsisa da xasiaTis imgva- qiT – azrTa garkveuli sxvadasxvaobisa
rad marTvisaTvis, rac gulisxmobs saga- da winaswar gamoTqmuli sawinaaRmdego
mofeno versiisa da misi komponentebis varaudebis miuxedavad), rac, cxadia, mas
dagegmvas konkretuli sakomunikacio SeuZlia miiRos mxolod da mxolod ama
miznebisa da amocanebis mixedviT, sadac Tu im muzeumSi vizitiT19. vinaidan, XXI
gaTvaliswinebuli unda iyos aseve konk- saukunis muzeumis vizitiors aintere-
retuli sakomunikacio miznebi, rac da- sebs xelovnebis nawarmoebis an artefa-
mokidebulebebisa da interesis donis qtis auTenturoba imdenad, ramdenadac
Secvlas emsaxureba18. maTSi man SeiZleba aRmoaCinos is axali
amasTan, msoflios cnobili muzeu- esTetikur-istoriuli Sinaarsi da mniS-
mebis gamocdilebam daadastura, rom vneloba, rasac nivTebs maTi eqsponire-
sxvadasxva tipis gamofenis warmate- ba mianiWebs. eqspertTa azriT, „swored
bis erT-erT mTavar kriteriums war- es aris warmatebuli samuzeumo gamofe-
moadgens auTenturi nivTebis wardgena nis unikaluri da ZiriTadi mizani~20.
damTvaliereblisaTvis – iqneba es cno- saqarTvelos muzeumebSic ukve ganxor-
bili mxatvris namuSevari an Tundac cielda araerTi sagamofeno proeqti,
mecnieruli Teoria, romelic SeiZle- romlebic interpretaciis garkveul
ba warmodgenili iyos interaqtiuli komponentebs moicavda da auditoriis
teqnologiebis meSveobiT an muzeumis sakmaod didi interesic gamoiwvia. maT
koleqciis asobiT aTasi eqsponatis vir- Sorisaa, rogorc kulturuli memkvid-
tualuri CvenebiT internet-sivrceSi. reobis (`qvis xana saqarTveloSi~, `Rame
interpretaciis procesSi axali sako- muzeumSi~ da sxv. saqarTvelos erovnu-
munikacio saSualebis – internet-sivr- li muzeumi), aseve Tanamedrove saxviTi
cis aqtiurma gamoyenebam kidev ufro xelovnebis gamofenebze interpretaci-
mWidro gaxada muzeumis komunikacia uli elementebis integrirebis magali-
damTvalierebelTa sxvadasxva katego- Tebi: proeqti „Tanamedrove xelovnebis
riasTan. saamisod, sakuTar veb-gver- galerea~ Tbilisis istoriis muzeumi/
dze sxvadasxva tipis informaciis gan- qarvasla, artisteriumi, 2016), proeqti
Tavsebis garda, muzeumebi efeqturad „vxedav da vqmni TiTebiT~ (mxedvelobis
iyeneben socialuri qselebis (Facebook, problemebis mqone adamianTa aRqmebi-
LinkedIn, Twitter) mikroblogebis sistemas. sa da SegrZnebebis gansakuTrebulobis
bevri muzeumis veb-gverdze vizitiors gaTvaliswinebiT) da sxva sagamofeno
(potenciur damTvalierebels) SeuZlia proeqtebi, romlebSic, erTi mxriv, Seic-
gaecnos muzeumis mTel koleqcias an vala aRqma damTvaliereblebisaTvis da,
dagegmos `individualuri eqskursiebi~, meore mxriv, namuSevris Seqmnis midgome-
gamoiyenos kompiuteruli teqnologie- bi artistebisTvis (sur. 8, 9, 10, 11).
bi, multimediuri terminalebi da au- daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom Ta-
diogidebi konteqsturi da sxva saxis in- namedrove xelovnebis muzeumebSi ga-
formaciis misaRebad. sainteresoa aRin- vrcelebuli praqtikiT, eqsponirebis
iSnos, rom, rogorc ukanaskneli wlebis
19
http://www.nytimes.com/1992/03/15/arts/art-view-­even-­
kvlevebiT gairkva, virtualuri infor-
in-­his-still-lifes-picasso-packs-a-wallop.html?src=pm.
20
18
19 The National Association for Interpretation, http:// G. Edson, D. Dean, The Handbook for Museums, London &
www.interpnet.com/about_nai/mission.shtml New York, 1996, p. 308.
135

sxvadasxva tipis (vizualuri, Tematuri, sistemuri, interaqtiuli da sxv.) inter-


pretacia damTvalierebels saSualebas aZlevs ufro Rrmad Seafasos rogorc sa-
xviTi xelovnebis konkretuli tendenciis mamoZravebeli motivebi, ise ama Tu im
namuSevris simbolur-SemecnebiTi mniSvnelobebi. warmatebuli muzeumebis (gu-
genhaimis muzeumi, metropoliten muzeumi, pompidus centri, teiti, belvederis
muzeumi da sxv.) sagamofeno saqmianoba swored amgvar princips emyareba da damT-
valiereblebs sTavazobs sagamofeno proeqtebis mravalgvar aRqmas, uqmnis Sesa-
Zleblobas interpretaciuli programebiT eziaros saxviTi xelovnebis rTul da
mravalwaxnagovan samyaros.

Inga (Klara) Karaia


Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Interpretation of Art Exhibitions in the Museums of the 21st century

In the process of changing the role of a museum and adapting of its mission, scientific work and services
to the needs of the audiences it becomes an urgent task of the administration to inform the society about
available resources and activities i. e. effectively manage communication process. During the recent years
design of exhibitions and communication proved to be presenting the similar challenges. In fact the mu-
seum world developed a separate discipline of Exhibition Interpretation, which focuses on the recourses
for collection displays, the knowledge of authentic artefacts and importance of presenting contemporary
artworks with the use of the relevant methods.
In the modern museology interpretation is perceived as a way to pass the message and experience to the
audience i. e. enables a targeted process of communication through designing of various types of exhibi-
tions, cultural and educational programs. The means of interpretation can include all types of programs,
products and services: presentations, special events, tours and scientific lectures, cultural actions, cata-
logues, brochures and other publications, sign-symbols, web-sites, multimedia programs, souvenirs etc.
According to the practice of contemporary art museums the various styles of exhibiting of works (visual,
thematic, systematic, interactive etc.) give the visitors possibility to deeply evaluate particular trends
and acknowledge symbolic and cognitive importance of this or that artwork. The exhibition activities of
successful American (Guggenheim Museum, the Metropolitan Museum of Art, MoMA etc.) or European
museums (Centre Pompidou, Tate, Belvedere Museum etc.) are based on that principles and offer the vis-
itors various types of understanding of exhibition projects. With organizing of exhibitions of modern and
contemporary artworks and various educational and cognitive programs these museums make it possible
to present a complex and diverse world of visual arts in a new way.
136

1. gamofena `tutanhamonis saganZuri~, rigi britaneTis muzeumTan (londoni), 1972 © British Museum
Tutankhamun exhibition, queue at the British Museum (London), 1972 © British Museum

2. gamofena `tutanhamonis saganZuri~, san-franciskos xelovnebis muzeumi, 1979,


fotos avtori: geri fongi, Jurnali The Chronicle
Tutankhamun exhibition, San-Francisco Art Museum (US), 1979, Photo: Gary Fong/the Chronicle
137

3. eqspozicia „Rvino, poetebi da msaxiobebi antikur saberZneTSi~, 2016 © bostonis


xelovnebis muzeumi (aSS)
Exposition “Wine, Theatre and Poetry”, MFA Boston Museum (US), 2016 © MFA Boston Museum

4. liverpulis muzeumis eqspozicia – Footprint interpretation (didi britaneTi) © Liverpool Museum


Footprint interpretation, Liverpool Museum (UK) © Liverpool Museum
138

5. turi luvrSi (parizi, safrangeTi) © Louvre Museum


The Louvre Tour (Paris, France) © Louvre Museum

6. turi uficis galereaSi (florencia, italia), © Uffizi Gallery


Uffizi Gallery Tour (Florence, Italy) © Uffizi Gallery
139

7. salvador dalis gamofena filadelfiis xelovnebis muzeumSi (aSS), 2005 © Philadelphia Museum of Art
Salvador Dali Exhibition, Philadelphia Museum of Art (US), 2005 © Philadelphia Museum of Art
140

8. interpretaciis komponenti leonardo da vinCis gamofenisaTvis (milani, palaco reale), 2015


© Palazzo Reale
Interpretation components of Leonardo Da Vinci exhibition (Milano, Palazzo Reale), 2015 © Palazzo Reale

9. mauricio katelanis gamofena All, gugenhaimis muzeumi (niu iorki), 2012 © Guggenheim Museum (New York)
Maurizio Cattelan exhibition – All, Guggenheim Museum (New York), 2012 © Guggenheim Museum (New York)
141

10. `aleqsandr makquini: veluri silamaze~, metropoliten muzeumi (niu iorki), 2011
© Metropolitan Museum (New York)
Alexander McQueen: Savage Beauty, Metropolitan Museum, 2011 © Metropolitan Museum (New York)

11. interpretacia klivlendis xelovnebis muzeumSi (aSS) © Cleveland Museum of Art


Interpretation, Cleveland Museum of Art (US) © Cleveland Museum of Art
142

12. multimediuri gidi, romelic smartfonisa da sxvadasxva aplikaciis saSualebiT yveba kulturuli
memkvidreobis Sesaxeb (Rijks Museum, niderlandebi) © RijksMuseum
Interpreting our heritage with smartphones and apps, Rijks Museum (Nederland’s) © RijksMuseum
143

13. proeqti `Rame muzeumSi~ (S. qiqoZis namuSevris interpretacia), erovnuli galerea, 2012
© ICOM Georgia
The project “Night in Museum” (interpretation of Shalva Kikodze’s painting), GNM, National Gallery, 2012
© ICOM Georgia

14. proeqti `me vxedav TiTebiT~ (qeTi matabelis instalacia), erovnuli galerea, 2016, inga qaraias foto
The project “I see through fingers” (Installation of Keti Matabeli), GNM, National Gallery, 2016, Photo: Inga Karaia
144

liana anTelava
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

miqelanjelos msoflgancdisa da
mxatvruli formis korelacia Pietà-s Temis magaliTze1

vazaridan moyolebuli, araerTgzis aRniSnula, rom miqelanjelo uwinares yov-


lisa Tavs moqandaked miiCnevda. amitom, bunebrivia, rom enas romelzedac is mety-
velebs saxviT-plastikuri forma aqvs. misi azrebi, fiqrebi, grZnobebi da gancdebi
qvaSia gamokveTili. igi plastikis eniT axorcielebs, marmariloSi kveTs samyaro-
saTvis Tu kacobriobisaTvis gasagzavn mTavar `mesijebs~.
miqelanjelos Semoqmedebis daisis mTavari Tema qristes datirebaa – Pieta, es aris 90
wels miRweuli geniosis ukanaskneli amosunTqva. gardacvalebamde ramdenime dRiT
adre, is saWreTliT xelSi jer kidev jadoqrobda rondaninis Pieta-sTan. sagulisx-
moa, rom am TemiT daiwyo, im xanad ucnobi, axalgazrda miqelanjelos aRiareba. 1498
wels miqelanjelom gaaforma xelSekruleba frang kardinal Jan de vilie fezanzak-
Tan (savaraudod, misi akldamisaTvis) qristes datirebis Temaze marmariloSi gamok-
veTili qandakebis Sesrulebaze. ucnobma axalgazrda skulptorma am SekveTis miRe-
ba bankiris, iakopo gallis Tavdebobis meoxebiT SeZlo. xelSekrulebaSi SemorCeni-
li Canaweris Tanaxmad, galli irwmuneba, rom `es iqneba, marmariloSi Sesrulebuli,
Cveni drois saukeTeso nawarmoebi da verc erTi ostati ver gaakeTebs mas ukeTesad~.
es sityvebi winaswarmetyveluri aRmoCnda da bankiri xelovnebis SesaniSnav Semfa-
seblad warmoaCina. misi daxmarebiT, 25 wlis miqelanjelom ukve daimkvidra didi
ostatis saxeli. es qandakeba sakvanZoa ara mxolod miqelanjelosTvis, is maRali
renesansis yvelaze niSneuli magaliTia xelovnebis istoriaSi. `azradac ar gaivlos
vinmem, rom ukeT SeuZlia qandakebis gakeTeba~, mkacrad gvafrTxilebs vazari, Sem-
deg aRfrTovanebiT agrZelebs: `rogor SeeZlo mxatvris xels aseT mokle droSi,
ase RvTaebrivad da ase ubadlod Seeqmna aseTi ram~2. romis Pieta-d cnobili es skul-
ptura dRemde, erT-erTi yvelaze ufro cnobili qandakebaa msoflio xelovnebaSi.
wminda petres taZris pirvel marjvena niSaSi ganTavsebuli skulptura dRes sami
mxridan tyviagaumtari miniT aris daculi, rac uTuod anelebs misgan miRebul
STabeWdilebas. Suqis simciris mwvave gancda gaqvs, magram sxva saSualeba ar aris,
unda CairTos zeaRqmis meqanizmebi, romlebic SesaZlebels gaxdis am jebiris ga-
dalaxvas... skulpturuli jgufis daTvalierebas frontaluri poziciidan iwyeb,
Tumca bunebrivi swrafva misi mTliani aRqmisa mudmivad Txoulobs gadaadgile-
bas xan erT, xan meore mxres. macxovris usicocxlod gadagdebuli Tavi mnaxvelis
centridan marcxniv gadasvlas moiTxovs. centridan marjvniv miemarTebi imisTvis,
rom mariamis marjvena xelis Jesti ixilo.
kldis natexze dabrZanebuli mariamis kalTaze iesos mkvdari sxeulia dasvenebuli.
man marjvena xeli Svils mxrebis qveS amoudo da misken gadmoxrila, TiTqos gulSi

1
naSromi wakiTxulia iuza xuskivaZisadmi miZRvnil samecniero konferenciaze. Tssa, 2016
wlis 24 ivnisi.
2
Дж. Вазари, Жизнеописания наиболее знаменитых вая­те­лей и зодчих, СПб., 2004, gv. 390.
145

Cakvras upirebso. Svilis Tavisken odnav qristes sxeulisaTvis sudarac aris da


marjvniv gadaxrili Caqindruli Tavi piedestalic monumenturi, Zalovani
usazRvro mwuxarebas gadmoscems. misi musikaluri Temaa, romelSic Zlieria
saxe mkacri da bunebrivia. amave dros, dramatuli JReradoba. ufro wvrili
mwuxareba SemaZrwuneblad mSvenieri, forma/Temebia mariamis gul-mkerdze
mSvidi da amaRlebulia. kapiuSonis dra- ayrili naoWebi, rac aseve aCarCoebs
pirebiT morkaluli axalgazrda qalis qristes SiSveli sxeulis gluv zeda-
umSvenieresi pirisaxe: daxrili Tvale- pirs da kapiuSonis naoWebi, romlebic
bi, swori, daxvewili cxviri, rafini- morkalavs RvTismSoblis saxe-kisers
rebuli saxis ovali – aseTad gamosaxa da RvTismSoblis kalTis drapirebis
ostatma mwuxare RvTismSobeli. gansa- rkalis sapirispiro naRuns qmnis, rac
kuTrebulia misi ganze gaweuli marcxe- amaxvilebs RvTismSoblis mSvenier sa-
na xelis Jesti, romelzedac daucxrom- xes – amiT iqmneba sapirispiro, Semxved-
lad saubroben ukve xuTasi welia. Jesti ri Temebi (moZraobebi), da mZafrdeba
– romliTac imdeni ram aris gadmocemu- skulpturuli jgufis dramaturgia.
li: gaognebac, gamouvalobac, Seguebac, Tavsaburavis plastikuri naoWebi ma-
miRebac, gamosavlis arqonac da isic, riamis daxril Tavs erTgvar ovalur
rom es faqti jvarcmisa, tkivilia kac- formaSi `aTavsebs~, skulpturul for-
TaTvis, xolo zeimia zecisa, radgan Rv- maTa centralur nawils Semofargla-
Tis nebis aRsrulebaa. es yvelaferi ga- vs da kravs mas. amis meSveobiT mariamis
mosWvivis RvTismSoblis saxeSi, romliT sakuTar TavSi CaRrmavebuli mzera, am
aRfrTovaneba vazaridan dawyebuli ar mzeriT ganaTebuli mwuxareba Svilis
wydeba xelovnebis mcodneTa Tu moyva- usicocxlo sxeulis irgvliv ikvreba.
rulTa Soris. es am virtuozuli kompoziciis wyobis,
skulpturuli jgufis mTliani masa misi konstruqciis mxolod erTi mci-
`piramidaSi~ ewereba. mas piramiduli re nawili Tu waxnagia. simfonizmi am
konstruqciis forma aqvs, anu samganzo- didostatisa swored formaTa da Te-
milebiani samkuTxedia – rac klasikuri maTa (msxvili da mcire forma/Temebis)
kompoziciuri agebis, harmoniuli mT- amouwuravi mravalgvarobiT urTier-
lianobis Seqmnis safuZvelia. qandake- TobaSia. es urTierTobani erTdrou-
bis formaluri wyobis yvela elementi lad Tan mkafio da naTelia da Tanac
diferencirebuli mTelis naTeli, mka- mouxelTebeli, xelidan Tu Tvalidan
fio arqiteqtonikis erT mTlianobis gasxltomas lamobs.
gadmocemas emsaxureba. qandakebis plastikuri energia dinebas
qristes sxeulis monaxazi `SeTanxmebu- iwyebs RvTismSoblis Tavidan, mxrebze
lia~ RvTismSoblis didebuli samosis gadadis, Semdeg mariamis xelebiT ga-
mZime drapirebis naoWebiT Seqmnil na- daedineba qristes sxeulze da bolos,
xevarrkalTan. amisave msgavs urTierT- RvTismSoblis qvedabolos nakecebiT
gansxvavebul erTianobas qmnis qristes Seqmnil monumentur bazaSi iRvreba.
SiSveli sxeulis `gaprialebuli~ zeda- sxvagvarad rom vTqvaT, skulpturuli
piri RvTismSoblis tanisamosis naoWeb- masa miedineba piramidis wveridan misi
Tan. sapirispiroTa erTianobas mianiS- `fundamentisaken~. erTdroulad, aRsa-
nebs SiSveli sxeulisa da Tma-wveris niSnavia energiis sapirispiro mimarTu-
modelireba. mariamis kabis nakecebi er- lebiT moZraoba. bazisidan marmarilos
Tgvar plastikur simfoniad warmogvid- plastikuri masebis aRmavali `moZraoba~
geba. qvedabolos drapireba, romelic RvTis­mSoblis kabis drapirebis meSveo-
146

biT qristes sxeulisken `miemarTeba~. kaluri termini `kontrapunqti~,3 sadac


amiT, kidev erTxel, qandakebis myari marmarilo – sxeuli da marmarilo, dra-
Sekruli mTlianobaa demonstrirebu- pireba erTiani harmoniaa. damuSavebaSi
li. kompoziciuri wyobiT Seqmnili am Tanxmovanebaa: drapirebuli qsovilis
`SigniT~ mimarTebas sxva skulpturul naoWTa da SiSveli sxeulis urTierToba-
formaTa rigi abalansebs. aseTia Rv- Ta metyveleba qarTuli mravalxmianobis
TismSoblis marcxena xelis, macxovris I-II xmebis urTierTmimarTebis tipisaa.
fexisa da marjvena xelis mimarTuleba, amgvarivea urTierToba mariamis qvedaka-
RvTismSoblis Tavis mdebareoba da misi bis mZime, talRovani drapirebis naxevar-
kabis nakecTa CamonaSali. es formebi (da rkalisa da qristes sxeulis plastikur
sxva, kedev ufro wvrili forma/detale- naRuns Soris (isini Tanxvdeba magram,
bi) `Signidan~ gareTaa mimarTuli. marma- zustad ar imeorebs erTmaneTs). aseTi-
rilosgan kveTil formaTa urTierTsa- vea damokidebuleba masalasa da msgavse-
pirispiro mTlianobiT iqmneba qandake- bas Soris: erTianad cocxlobs, feTqavs,
bis gasaocari harmonia. amis meSveobiT sunTqavs marmariloc da naturasTan ms-
xerxdeba, rom mariamis saxe Tavis SigniT gavsebac (da amas xels ar uSlis sisxlis
mimarTuli, TavisTavSi CaRrmavebuli ZarRvebisa da sxva anatomiuri detale-
imavdroulad, erTgvarad wardgeniTic bis simkafiove). aq yvelaferi damajere-
iyos. mariami ar uyurebs mayurebels, belia, erTiani impulsiT feTqavs marma-
magram mimarTavs mas da amiT izidavs mis rilos TviTRirebuli Tvisobriobac da
gulisyurs. bunebiTis mibaZvac. aq marmarilo `marma-
formaluri wyobis, mxatvruli metyve- riloobs~ da imavdroulad, `sxeulobs~.
lebis erTi umTavresi aspeqtia formis is xan sxeuli marmariloa, xan tanisamo-
modelireba (damuSaveba). am sakiTxisad- si marmarilo. is damajerebelia maSinac,
mi miZRvnil literaturaSi TiTqmis tra- rodesac sisxlZarRvebs da stigmatebs
faretulad meordeba sakiTxi qristes gadmoscems qristes sxeulze da maSi-
SiSveli sxeulis damuSavebisa da RvTism- nac, rodesac naoWTa didebuli etiu-
Soblis tanisamosis drapirebis urTi­ diT am simfoniis mTavar Temas `ukravs~.
miqelanjelos xelwerisaTvis zogadad
erTganmsazRvrelobisa. miqelanje­los
saxasiaTo sapirispiroTa erTianobaze
qandakebis plastikur gadawyvetaSi tan­­
damyarebuli plastikuri azrovneba ro-
sacmlis, Tma-wveris dekoratuli xve­ mis Pieta-Si gansakuTrebiT daxvewili da
ulebisa da kanis gluvi zedapiris ur- natifia. aseTia `SiSveli da Semosili~,
TierToba mxatvruli metyvelebaa. an- `cocxali da aracocxali~, qaluri da
tikuri qandakebis es saxasiaTo formiTi mamakacuri sawyisebis, horizontaluris
xerxi, romelic logikuria renesansis- da vertikaluris, da sxva diqotomiur
Tvisac, miqelanjelos romis Pieta-Si sa- wyvilTa urTierTmimarTeba. detalebis
gangebod, gansxvavebulad aris CarTuli 3
`kontrapunqtulia~ yvela „diqotomia~ am
formaTmetyvelebis mTlian qargaSi. qandakebaSi, anu urTierT ganmsazRvreli,
Pietà Vaticana-s, am skulpturuli jgufis Tu erTi meoris Semqmneli formaluri wyvi­
modelirebac, misi kompoziciuri wyo- lebis urTierToba. „kontrapunqti~ – es
bisdagvarad urTulesi da unatifesia. urTierTSeTanxmebuli moZraobaa damouki-
debeli formebisa, romlebic qmnian erTian
SiSveli sxeulis, drapirebis nakecebisa
harmoniul mTlianobas [urTierTSeTanxme­
da qristes Tma-wver-ulvaSis damuSave- buli da ara urTierTsapirispiro am ukanas­
bis urTierTobis daxasiaTebisaTvis yve- knelTa harmoniul erTianobas berZnebi
laze metad moxdenilad meCveneba musi- kon­traposts uwodebdnen].
147

damuSavebiT da dausruleblobis xaris- RvTismSoblis axalgazrda qalwulad


xiTac es Pieta upiratesobs miqelanjelos gamosaxvaze vazari wers: `...da Tumca,
TiTqmis yvela sxva namuSevarze. anato- zogierTi ase Tu ise, Tumca mainc gau-
miis uzado codna, idealuri proporcie- naTlebeli adamianebi amboben, rom Rv-
bi, figuris rTul rakursSi gamosaxvis TismSobeli masTan zedmetad axalga-
ostatoba, SiSveli sxeulis mSve­niereba zrdaa, magram gana ar ician maT, rom yo-
– antikuri qandakebis esTetikis yvela vlad ubiwo qalwulni didxans ikaveben
am kategorias 24 wlis miqelanjelo ukve da inarCuneben arafriT gamrudebul
flobs, swored ki, ukve amis didostatia. saxis gamometyvelebas~4.
magram, es mxolod xerxia, formis Seqm- RvTismSoblis amgvarad gamosaxvas
nis ubadlo ostatoba mxolod instru- mkvle­­varTa nawili miqelanjelos dan-
mentia, mTavari ki sazrisis gadmocemaa. te aligieris TayvanismcemelTa jguf-
adamiani, misi grZnoba-gancdaa miqelan- Tan megobrobiT xsnis, da saubrobs mis
jelosTvis mTavari Tema. misi Ziebebi msoflmxedvelobriv siaxloveze geni-
mimarTulia ara qristianul-religiuri alur florencielTan. mariamis saxis
dogmatikis, ara sqolastikuri koncep- Seqnisas, miqelanjelos Tan sdevdao wm.
tualizaciebis simbolur-plastikuri ber­nardis locva [`qalwulo da dedav,
Se­
satyvisobis Seqmnaze, aramed, kacob­ asulo Tavis Ziso, / yovelTa arsTagan
rio­bis evoluciis gzaze uzarmazari udideso da krZalviT savsev... ~]5 dantes
(ufro zustad ki, absoluturi) mniSv- `samoTxidan~, varaudobs germaneli mk-
nelobis aqtis, RmerTkacis movlinebis vlevari herbert fon ainemi. moqandakem
siRrmiseuli arsis cocxal, adamianur Seqmna is idealuri forma, romliTac
gancda-wvdomaze, adamianisaTvis mTava- SesaZlebeli gaxda marmariloSi am Rrma
ri egzistenciuri sazrisis plastikuri Teologiuri azris gadmocema.
formiT mignebasa da ametyvelebaze. amas Pieta Vatikana paradoqsulad, an piriqiT,
emsaxureba formadqmnis virtuozuli, savsebiT bunebrivad da logikuradac
arnaxuli ostatoba. – sicocxlis trfialis himnia, romel-
Tamamad, araordinaruladaa gadawyviti- Sic ar aris arc erTi yalbi bgera, sa-
li mariamis saxe. miqelinjelom RvTism- dac sruli harmoniaa miwiersa da zeci-
Sobeli axalgazrda qalwulad gamosaxa, urs, materialursa da spiritualurs,
misi grZnoba, cocxali adamianuri ganc- sicocxlesa da sikvdils, adamianursa
da gadmocemulia iseTi siRrmiT da sim- da kosmiurs Soris, sadac erTad erTi
didriT, rom mkvlevarTa aRiarebiT, es substancia sicocxlea – formadqmnili
pirveli qandakebaa, sadac ukve SeiZleba mis usasrulo mravalgvarobaSi.
saubari mxatvruli saxis fsiqologiur 1555-1560-ian wlebSi, romSi msxvil ar-
gaxsnaze. misi `garegnuli~ simSvidis qiteqtorul proeqtebze muSaobis Ta-
miRma iSleba misi gancda-tkivilis usa- nadroulad, miqelanjelo qmnis Tavis
zRvro siRrme. miqelanjelom erT mxat- ukanasknel skulpturul namuSevrebs,
vrul saxeSi gadmosca mgloviare dedac romlebSic gansakuTrebuli ZaliT ga-
da Zis aRdgomaSi eWvSeutaneli RvTism- 4
Дж. Вазари, dasax. naS., gv. 391.
Sobelic, da es cocxali, adamianuri,
grZnobadi saxis meSveobiT aametyvela.
5
H. von Einem, Michelangelo, Bildhauer, Maler, Baumeister,
Berlin, 1973. gv. 28. madlobas vuxdi b-n d. Tu-
misi daxrili Tavis mWmunvare silueti,
maniSvils, am gamokvlevis bibliografiaze
tragikul mavedrebel SekiTxvad gaJRe- muSaobaSi gaweuli daxmarebisa da herbert
rebuli misi xelis Jesti, mwuxarebis gab- fon ainemis naSromis ger­manulidan Targ-
rwyinebul, amaRlebul saxes qmnis. manisaTvis.
148

momJRavnda misi mistikuri ganwyobi- pirveli mecnieri, romelmac 1907 wels


lebebi. mis suls amZimebda dasasrulis daadastura miqelanjelos avtoroba,
moaxloebis gancda da sicocxlis motr- aris grinie. mis mosazrebas emxrobian
fiale, xalisiani humanizmis madliani violflini, klerStaini, broini, ventu-
sayrdenis dakargva. ri, Ceki, botazi, toska da sxv. daTari-
am gzaze sagangebod aris aRsaniSnavi Reba aseve hipoTeturad ivaraudeba 1550
da 1559 wlebs Soris (anu axlosaa droSi
misi Pietà palestrinadan. es Pietà flo-
bandinis Pietà-sTan da oqsfordis jvarc-
renciis natif xelovnebaTa akademiaSi
masTan).
miqelanjelos `daviTis~ da papi iulius
II-is saflavisaTvis Seqmnili `monebis~ 1939 wels qandakeba SeiZina italiis sa-
qandakebebis gverdiTaa gamofenili. mna- xelmwifom da florenciis akademiaSi
xveli SesaZloa yuradRebas arc gaama- gamofina, miqelanjelos aRiarebuli
Sedevrebis gverdiT. avtorobaze kamaTi
xvilebda naklebad cnobil qandakebaze,
ar Semwydara. iseTi mkvlevarebi, rogo-
rom ara warwera `miqelanjelo buona-
rebicaa tode, prencini, Stainmani, popi,
roti~. es skulpturuli jgufi miqelan-
fon ainemi ar eTanxmebian miqelanjelos
jelos sami cnobili Pietà-sagan gansxva-
avtorobas. me vemxrobi iseT mkvlevarTa
vebiT, ucnobia. es Pietà gansakuTrebulia
pozicias, rogorebic arian rusoli da
upirvelesad imiT, rom antikuri mSve- grasi. maTi azriT, qandakeba ueWvelad
nierebis esTetika ucxoa am nawarmoebi- avlens saerTo niSnebs miqelanjelos
saTvis. aq tkivilis, tragizmis gancda bolo periodis jvridan gardamosxnis
sufevs. qandakebis mxatvruli saxe saso- Temaze Sesrulebul namuSevrebTan (Pietà
warkveTis zRvarze misul tragizms gad- Bandini-sTan da zogierT grafikul namu-
moscems, rac ucxoa am periodis renesan- SevarTan). im niSnebs, romlebic argu­
suli msoflgancdisaTvis. metic, misi mentebad mohyavT miqelanjelos avto­
formadmetyveleba gaucxovebaa miqe- robis mowinaaRmdegeebs (personaJTa ta-
lanjelos xelwerasTan. masSi Cadebuli nadoba, myife kompoziciuri struq­tura,
sazrisi amovardnili gveCveneba rene- damuSaveba, darRveuli proporciebi da
sansuli diskursidan. miqelanjelosaT- sxv.) aSkarad upirispirdeba sawinaaRm-
vis ucnauri, `gaumarTavia `kompoziciac dego mtkicebulebebi. savaraudoa, rom
da plastikuri metyvelebac. es namuSevari marTlac aris miqelan-
miqelanjelos mniSvnelovan namuSevar- jelos bolo periodis `pietebis~ seriis
Ta Soris Pieta Palestrina erTaderTia, ro- pirveli mcdeloba da misi mxolod mona-
melic arc erT wyaroSi, an dokumentSi xazi, rogorc aris naxsenebi Cekinis pir-
ar moixseneba. es garemoeba bunebrivia, velwyaroSi. dasaSvebia, rom masze sxva
eWvqveS ayenebs miqelanjelos avtoro- moqandakeTa saWreTlis kvalic iyos da-
bas. 1736 wels Pietà pirveladaa naxsenebi tovebuli (aris aseTi versiebic).
italieli istorikosis Cekonis wignSi Pieta Palestrina, es plastikuri jgufi –
`palestrinis istoria~. kardinal bar- marmarilos uxeSad damuSavebuli an
berinis kapelaSi warmodgenil am qan- TiTqmis daumuSaveblad datovebuli
dakebas is axsenebs rogorc `saxelgan- samfiguriani skulpturaa. romis Pie-
Tqmuli buonarotis monaxazs~ (набросок ta-s amaRlebuli mwuxareba aq `dabali~
знаменитого Буанароти). yvela gamoTqmuli stiliT icvleba. tragizmi, iqidan gad-
mosazreba, romlebic adasturebs an mosuli erTaderTi yovlismomcvleli
uaryofs miqelanjelos avtorobas hi- gancdaa, sasowarkveTis zRvarze misuli
poTeturi xasiaTisaa da mxolod Teo- tragizmi, romelic ar gtovebs. figu-
riul msjelobas emyareba. rebi gadmoscems uRrmes mwuxarebas da
149

udides sulier bzars, romelic ar aris mouvali dabneuloba da miusafari tra-


miqelanjelos sxva namuSevrebSi (esec gizmi. amaRlebuli mSveniereba, srul­
argumentia skeptikosebisaTvis). aq, sa- yofileba gaqra, daikarga. humaniz­ mi,
xezea bolo periodis plastikuri namu- sicocxlis siyvaruli – warsuli msof­
SevrebisaTvis damaxasiaTebeli axali lmxedvelobis axla gaugebari Soreuli
Temebi: adamianuri urTierTobis, Rrma ideebia. RmerTi mokvda – adamianuri yo-
sulieri solidarobis Tema, romelic fiereba tragediaa.
aerTianebs qristes WirisufalT. Pieta aRdgoma? – golgoTis misteriis am
Palestrina-Si, rogor mis gviandel pieteb- nawilze, am skulpturuli jgufis av-
Si, ar aris ze-adamianuri masStabebi da torma araferi icis. adamiani? masze...
titanuri Zala. saxeebSi, maT grZnobebsa garda tkiviliani sasowarkveTisa – ara-
da xasiaTebSi mJRavndeba ubralo ada- feri icis. adamianTa saxeebis gamomety-
mianuri emociebi da gancdebi. velebaze ver saubrob. skulptura mT-
skulpturuli jgufi gamosaxavs qris- lianad saxea tkivilisa da tragediis.
tes galeul, gamofitul figuras, ro- am unikalur nawarmoebSi miqelanjelos
melsac didi ZalisxmeviT, mZimed itvir- cxovrebaSi momxdari uzarmazari mniS-
Taven mariami da ioane. qristes propor- vnelobis movlenaa gacxadebuli: plas-
ciebi darRveulia, torsi mZimea, fexebi tikur metyvelebaSi asaxuli misi mso-
susti, dagrexili. Tavi uZlurad aqvs flmxedvelobrvi krizisi da sikvdilis
gadadebuli ukan da RvTismSoblis mker-
raobaze dafiqreba.
dze misvenebuli. ioanes figura mcire
zomisaa. is umweod cdilobs SeeSvelos 40-iani wlebis bolos miqelanjelo muSa­
RvTismSobels. blokidan aramkafiod obs skulpturul jgufze, romelsac
gamoZerwili forma, daumuSavebuli ze- `nikodimosian Pietas,~ an Pieta Bandini-s, xan
dapirebi Warbobs. ufro swored ki, mo- ki florenciis duomos Pieta-s uwodeben.
delirebuli mxolod qristes torsia, mkvlevarTa saerTo daxasiaTebiT, am pe-
yvelaferi danarCeni marmarilos uxe- riodSi Seqmnil qandakebebs gamoarCevs
Sad damuSavebul blokSi TiTqos mxo- mxatvrul saxeebisa da plastikuri enis
lod moniSnulia. aseTia RvTismSoblis sirTule, formaTa arnaxuli mravalSri­
Tavic, ioane naTlismcemlis figurac. uloba da adamianuri grZnobebisadmi da
gluvi zedapiri aqvs qristes torss, misi zogadad, adamianis raobisadmi sagange-
xelebic ki nakleb gluvia (etyoba saW- bo gaxsniloba. gansakuTrebiT mniSvne-
reTliT damuSavebuli Rarebi), marjve- lovani xdeba sikvdilis Tema. swored am
na xelis maja mxolod miniSnebulia, xe- mimarTulebiT viTardeba moxuci miqe-
lis mtevani – arc gamoZerwili. ar aris lanjelos Ziebebi.
gamoqnili ioanes figuris nawilebi. kom- Pieta Bandini es aris marmarilos erTi mT-
poziciuri ageba naklebgamarTulia da liani lodidan gamokveTili oTxkacia-
miqelanjelos xelwerisTvis moulod- ni jgufi, romelic gamosaxavs `jvridan
neli. mkvlevarebi xedaven am namuSevris gardamoxsnas~, `datirebas~ gamosaxa-
msgavsebas Sua saukuneebis germanuli vs. vazarisTan vkiTxulobT: `miqelan-
goTikis pietebTan, aRniSnaven ra, for- jelos sulsa da talants usaqmod dar-
mis maTebr `CaWyletilobas~ (mag., qris- Cena ar SeeZlo da, vinaidan wera aRar
tes figuris gamoZerwilobaSi). SeeZlo, igi miadga marmarilos lods,
wonasworoba darRveulia, klasikuri raTa misgan oTxi mrgvali qandakeba ga-
wyobis niSanwyalic ar aris (RmerTi mok­­ moekveTa, romlebic cocxali adamia-
vda? movkaliT? axla ra?). imedi gadai­ nebis simaRles aRemateboda. Seqmna ra
wura, ra iqneba aravin icis? – mxolod ga- mkvdari qriste sakuTari dakmayofile-
150

bisaTvis da drois gasatareblad da, ro- Tian, mTlian jgufsac warmoadgens, anu
gorc Tavad ambobda, imitom, rom CaquCiT aq calkeulisa da erTianis, detalisa da
muSaoba mis sxeuls janmrTelobas unar- mTelis gasaocari balansia.
Cunebda. <... >. mkvdar sxeuls ki, qristes kompoziciis mTavari amosavali, misi
sxeulis msgavss, ver naxav versad: ecema azrobrivi da konceptualuri cent-
ra dasustebuli kidurebiT, igi Tavisi
ri, vnebuli macxovris figuraa. jvri-
moZraobiT srulebiT gansxvavdeba ara
dan gardmoxsnili qriste mis gverdze
mxolod mis mier gamosaxul sxva mkvdar
Camuxlul RvTismSobels uWiravs. mas
sxeulTagan, aramed yvela sxva odesme
meore mxridan muxlmoyrili magdaleli
gamosaxulTagan: namuSevari rTuli, iS-
eSveleba, romlis mxrebze qristes mar-
viaTi – marmarilos erTi naWridan <kve-
jvena xelia gadadebuli. qristes wina-
Tili> da WeSmaritad RvTaebrivi~6.
xedidan gverdulad gaRunul, moxril,
aseve vazarisagan SevityobT, rom am Pie-
deformirebul usicocxlo sxeuls mo-
ta-s Tavisi saflavisTvis miqelanjelo
wyvetilad dacemisagan masze SubliT mi-
qmnida romSi, santa maria majioreSi, da
tyupebuli, muxliT TiTqos mis sxeulSi
im epizodsac aRwers, rogor daamsxvria
Sezrdili RvTismSoblis figura ika-
miqelanjelom es mSvenieri qmnileba, ro-
vebs. am sxeulebs Znelad Tu gamoyof
melic Semdgom misi, miqelanjelos, ne-
barTviT, misi modelebis mixedviT aRad- erTmaneTisgan. am jgufs Tavze adgas
gina tiberio kalkanim bandinisaTvis. ukanidan win gadmoxrili nikodimes as-
`magram, – wers vazari, – bandinis, miqe- vetili figura, romelic xels aSvelebs
lanjelos da tiberios sikvdilis gamo, macxovris sxeuls. nikodimes figura ag-
namuSevari dausrulebeli darCa~-o7 (es virgvinebs am plastikur jgufs.
romSi Seqmnili Pieta XVII s-Si florencia- jgufis kompoziciuri ageba, misi mT-
Si gadaitanes, Tavdapirvelad mediCebis lianobisaken mimarTeba SeiZleba `pira­
kapelisaTvis, 1722 wlidan ki, man flo- midaSi~ gamTlianebad an laTinur jvar-
renciis duomoSi daimkvidra adgili). Tan asocirebulad warmovidginoT.
`jvridan gardamoxsnis~ an `saflavde- skul­­pturul jgufs frontaluri mona-
bis~ Temaze Seqmnili plastikuri jgufi xazic gaaCnia da sivrceSi moculobiTa-
Sedgeba qristes wagrZelebuli sxeulis dac vrceldeba. gaSlili, gavrcobili
irgvliv gaerTianebuli mariam magda- mravalSriuli plastikuri formebis
lelis, RvTismSoblisa da nikodimosis rTuli urTierTmimarTeba dabalanse-
figurebisagan. oTxi figura erTmT- bulia mTeli kompoziciis TiTqmis erT
lianobas warmoadgens, mTlian, daunawe- wertilSi TavmoyriT, sadac yvelaferi
vrebel skulpturul mTels. Zneli ga- `SigniT~ aris mimarTuli. plastikuri
sarCevia TvalisaTvis, romeli figuri- masa myari, mdgradi, moculobiTi da di-
saa tani, xel-fexi, Tavi da tanisamosi. namiuria erTdroulad. myari, teqto-
rTulia qandakebis Sriuli plastikuri nikuri mTlianobisa da denadi forme-
struqtura da kompoziciuri wesrigi, bis urTierToba, Tvals rom usxlteba,
mdidari da mravalferovania figuraTa erTmaneTSi gadaedineba, gadaixlarTe-
moZraobebi. mTliani plastikuri jgufi ba, erTmaneTidan amodis, urTierTs amy-
erTdroulad calkeul plastikur arebs da mTlianobas qmnis – simfoniuri
formebad danawevrebulic aris da er- musikis, misi Temebisa da motivebis mra-
6
valxmovanebis daria.
Дж. Вазари, dasax. naS., gv. 446-447 (rusulidan
Targmna l. a.). romis Pieta-sagan gansxvavebiT, am jgu­
7
iqve, gv. 471. fis damuSaveba ar aris mTlianad glu-
151

vi, amgvarad mxolod qristes figuraa gavsebaze aRar aris mimarTuli. miqelan-
mo­delirebuli. isic mxolod torsi da jelos xelovneba kvlavac siZlieriT
fexebi. qristes Tavi da mxrebi, iseve ro- savsea, datvirTuli. miuxedavad imisa
gorc yvelaferi danarCeni am jgufSi ar rom, Sua saukuneebis xelovnebasTan sia-
aris gluvad modelirebuli, gapriale- xlove cxadze cxadia, rac `manerizmis~
buli. piriqiT, avtori aSkarad, gamiznu- formaTa metyvelebisdagvar gamomsaxve-
lad tovebs marmarilos TiTqmis dau- lobas aCens, misi xelovnebis gasaocari
muSavebel masebs, an saWreTlis kvals, siRrmeebi mkafiod ganasxvavebs mas am
rac mis daumTavreblobaze, Tu mis `non fi- ukanasknelisagan: `misi xelovnebis sul
nito~-ze gauTavebeli msjelobis sagania. sxva siRrmiToba, romelic kvlavac siZ-
damuSavebuli, modelirebulia mariam lieriT savsea, datvirTuli, tragiku-
magdalelis figura, romelic gamoiyo- lad seriozuli, es uzenaesi sulieri
fa am jgufSi, radgan tiberio kalkonis
sijansaRis xelovnebaa~ – ase axasiaTebs
mieraa `damTavrebuli~. qristes da ni-
miqelanjelos sicocxlis miwuruls Se-
kodimosis saxeebi, wveri, Tma, kapiuSoni,
qmnil Pietà-s herbert fon ainemi9.
macxovris figuraSi gamokveTili maria-
mis xeli – amas yvelafers xaoiani zeda- am plastikuri jgufis zemoqmedeba
piri aqvs, saWreTlis kvaliT sagangebod (miuxedavad amdeni sabediswero faTe-
aRbeWdili. skulpturuli jgufis amg- rakebisa, rac am qandakebas gadaxda)
vari modelireba maxvils qristes gluv uzarmazaria. misi mTavari niSania am­
figuraze akeTebs, romelic gansxvave- aRlebuli suliereba. gasaocaria ga­
bulia kompoziciuri agebiTac da ara mom­saxveloba qristes micvalebuli
marto modelirebiT. sxvagvarad rom sxe­ulisa, usazRvroa tkivili mariam Rv-
vTqvaT, am plastikuri jgufis modeli- TismSoblisa, zrunva-tkivili mxcovani
rebac (damuSavebuli da daumuSavebeli nikodimesi. marmariloSi gamokveTili
an gansxvavebulad damuSavebuli skul- ada­mianuri grZnobebi, gancdebi erTi­
pturuli formebi) plastikuri metyve- an adamianur tragedias ganasaxierebs.
lebiTi sazrisis gadmocemas emsaxureba. mwuxarea am jgufis TiToeuli monawile,
aRsaniSnavia marmarilos gansakuTrebu- tkiviliTaa aRsavse maTi saxeebi, Tumca
li feri. am jgufis gamosaZerwad ukve skulpturuli jgufis mTliani metyve-
moxuci miqelanjelo, romelic ara Sek- leba aRemateba calkeuli personaJis
veTiT, aramed Tavisi mondomebiT irCevs gancdas da mTliani kacobriobis trage-
Temas, sagangebod SerCeuli marmarilos diis, mwuxarebis gamoxatvas utoldeba.
zodis kveTas iwyebs. es aris moiasamnis- magram es tragizmi absoluturi ar aris.
fero-vardisferi marmarilo, romel- amaRlebuli suliereba, romliTac sun-
sac gasaocari siTbo aqvs 8. Tqavs mTeli jgufi, umaRlesi ostato-
bis harmonia – Semodis rogorc alter-
miuxedavad ara mkafiod gamokveTili
natiuli motivi, rogorc xsnis Tema.
plastikuri struqturirebisa, non fini-
to-si, antikuri formis gancda, formad naTelia, rom moxuci titanisTvis Sem­
qmnis antikuri Zalmosileba, misi for- veviTi ar aris Pietà-s motivTan mib-
Tx­
miseuli motivebi kvlavac qmediTia, runeba sicocxlis bolo periodSi. va-
zari mogviTxrobs SemTxvevaze, rogor
Tumca, romis Pieta-sgan gansxvavebiT ms-
ar aCvena mas miqelanjelom Pietà (ro-
8
vazari wers: „marTlac, qva zumfariani iyo, gorc vazari ambobs) `sikvdilze fiqriT
sali da saWreTlidan xSirad naperwklebi
9
cvioda~. Дж. Вазари, dasax. naS., gv. 470. H. von Einem, dasax. naS., gv. 227.
152

Sewuxebulmao~10. sikvdilze msjelobs marilos masidan demiurgis ZaliT kveTs


miqelanjelo Tavis werilebSi, xSirad figurebs, ris meSveobiTac sicocxlis
es aris misi mSvenieri sonetebis Temac. arsis, samyaros sazrisis amocnoba surs.
sainteresoa misi erTi Zalze faqizi so- am dros RmerTi Tavad Semoqmedi-ada-
netis Sinaarsi: `aboboqrebul zRvaSi, miania da adamiani-RmerTia, demiurgia.
Cemma sicocxlem, faratina naviT, Tavis WeSmariteba xelovnebis uzenaesobaze
rbolaSi, miaRwia yvelasaTvis saerTo gadis, ze-ostatobiT, TanaSemoqmede-
yures, sadac unda Cabardes angariSi bo- biT ixsneba. Semoqmedis sulieri Zala
rotsa da keTil saqmeebze. exla me kar- gadadis qvaSi da igi adamianuri dramis
gad vici, rogor mamZimebda SecdomaSi mTxrobelad iqceva. is Tavis avtonomiur
SeyvaniT sayvarelis warmosaxva, romel- sicocxles iwyebs istoriaSi. Pieta Bandi-
mac xelovneba Cems kerpad da RvTaebad ni-Si aRar aris antikuri esTetika iseTi
gadaaqcia. odesRac amaRelvebelo da `SiSveli~, rogorc romis Pietà-Si, magram
amao sayvarelo azrebo, ra darCa Tqven- Semoqmedebis trfiali kvlavac zeimobs.
gan rodesac me ori sikvdilis sixloves
xsna – ufalTan TanaSemoqmedebaSia! miqe-
vgrZnob. erTisTvis mzad var, meore ki
lanjelom es gamokveTa qvaSi, magram amis
memuqreba. funji da saWreTeli ar mou-
gacnobiereba ver SeZlo. is rasac man Pieta
tans simSvides suls, romelic iswrafis
Bandini-ze muSaobisas `miagno~ ar ewerebo-
im RvTaebrivi siyvarulisken, romelmac
da mis warmodgenebSi. misi migneba ki, kv-
jvarze xelebi gaSala Cvens gulSi Casak-
lavac Semoqmedebis uzenaesoba iyo. ami-
ravad~11. rogorc vxedavT, am sonetidan,
tomac daamsxvria, egona, rom kvlav ver
mas cdunebad esaxeba mTeli misi Semoq-
medeba, romelic miwieri, formadqmnili miaRwia RvTiuris gadmocemas, eWvi Sei-
sicocxlis didebas eZRvneboda. tana, ver Caswvda misive xeliT gamoqnil,
marmariloSi ametyvelebul WeSmarite-
miqelanjelo gamosavals eZebda da sagu-
bas. swored ze-ostatobis tri­umfi mig-
lisxmoa is, rasac man am Pieta-ze muSaobi-
vaniSnebs aRsrulebul TanaSe­moqmedebis
sas miagno (Tumca es, maSin TviTon ver
aqtze, es aris RvTiuri Sesaqme qmnilebis
gaacnobiera) _ xelovnebaa. Semoqmede-
ba TavSesafaria, xsnaa, gamosavalia mis- mier ganxorcielebuli da es adamianis
Tvis. is ki cdilobs imis uaryafas, rac ukvdavebis dasturia.
misive arsobas warmoadgens. is cdilobs daumTavrebeli, dalewili da Semdeg
formis imgvar metyvelebas miagnos, sa- aRdgenili Pieta Bandini mainc aRafrTova-
dac xelovneba aRar warmosdgeba `kerpad nebs mnaxvels. zemoqmedeba musikaluri
da RvTaebad~. am Pieta-Si is uars ambobs nawarmoebis efeqts hgavs, sadac yvela
calkeul formaTa harmoniul TanaJ- Tema gasaocar polifonour mTlianoba-
Reradobaze, romis Pieta-s formaTa da Si erTiandeba. miqelanjelos Pietà mar-
xazTa momajadoebel silamazeze. aq os- mariloSi kveTili simfoniaa, romelSic
tati Semoifargla mxolod `minimalu- sinTezirebulia adamianuri tragediisa
rad aucilebeli~ saxviTi saSualebebiT. da maradiuli sicocxlis Temebi.
garegnuli msgavseba aq sulis siRrmeSi Pietà Bandini-ze muSaobis dramatulad
gancdilisa da nagulvebis erTian blok- dasrulebis Semdg, wers vazari, miqelan­
Si gamoZerwviT icvleba. moqandake mar- jelosTvis `saWiro iyo eSova kidev mar-
10
Дж. Вазари, dasax. naS., gv. 472. marilos raime lodi, raTa yoveldRe
11
miqelanjelos 44-e soneti citirebulia dro gaetarebina qandakebaSi~ 12. saubari,
М. Дворжак, История итальянского искусства в эпоху ueWvelad, Pieta Rondanini-s unda exebodes.
Возрождения, Маньеризм. М., 1978, gv. 134 (rusuli-
12
dan Targmna l. a.). Дж. Вазари, dasax. naS., gv. 471.
153

es Pieta yvelaze metad ipyrobs mkvlevar- gikul qmnilebas, romliTac is emSvido-


Ta yuradRebas. masze msjeloba yovelT- beba amqveyniur sicocxles. marTlac,
vis frTxili da aRfrTovanebulia. vaza- didia samyaroSi dakargulobis ganc-
ridan moyolebuli, sayovelTao azria, da am ori martoxela figurisa. `myife
rom miqelanjelos es ukanaskneli namu- sxeulebi erTian, ganuyofel plasti-
Sevari daumTavrebelia. varaudoben, rom kur mTlianobas warmoadgenen da er-
Tavidan miqelanjelom muSaoba daiwyo Tiani wriul-aRmavali moZraobiT arian
sxva tipis kompoziciaze da mis proto- atacebulni. uCveulod wagrZelebuli
tipad asaxeleben jvarcmas, romelic proporciebi, myife, usxeulo figure-
oqsfordSi dacul erT-erT naxatzea aR- bi. plastikuri masa, bunebis msgavseba,
beWdili. savaraudoa, rom es kompozicia rac ase Zvirfasi iyo ostatisTvis, mTe-
unda yofiliyo `saflavTdeba~. mkvdari li cxovrebis manZilze, rac qmediTia
qristes figuras jer ori figura eSve- jer kidev Pieta Bandini-sTvis aorTqlda,
leboda. v. lazarevis azriT, miqelan- gaqra. materiisa da sulieri sawyisis
jelo `aTi wliT gvian kvlav daubrunda brZola damTavrebulia. magram, faq-
am skulpturas da Zalian mniSvnelovnad tiurad, es moxda materiis gadalaxviT,
gadaakeTa igi~13. herbert fon ainemi Tv- misi ganleva-gaqrobiT, anu materiuli
lis, rom moqandakem pirvel, oTxfigu- sawyisi gasaocrad gasulierda~15.
rian versias Camoamtvria didi nawili,
STabeWdileba, romelic iqmneba am plas-
ramac ganapiroba skulpturuli jgufis
tikuri qmnilebis Wvretisas paradoq-
SedarebiT mcire zomebi. Catarebuli sa-
sulia da Znelad aRsawer-axsnadi. ami-
muSaos Sedegad, qristes figura gaimar-
tom, pirveli, rasac Tavs avarideb masze
Ta da RvTismSoblis figuras miuaxlov-
msjelobisas, aris Cveuli logikis
da. amasTan Seicvala figurebis Tavebis
ganlageba, miqelanjelom uari Tqva maT farglebSi misi moqceva. miqelanjelo
Zlier daxrilobaze. am cvlilebebma Ta- buonarotis ukanasknel Pieta-sTan kon-
vis kvali datova marmariloze: qristes taqtis Sedegad miRebuli STabeWdileba
Tavi gamokveTilia mariamis marjvena Tavisufali frenaa, `aRmafrena~ da am
mxridan, qristes xeli – mariamis marj- STabeWdilebis gadmocemis forma si-
vena gverdidan, misi TeZodan. pirveli naTlis am sxivs unda miyves.
versiis qristes marcxena mxari da misi milanis kastelo sforceskos dRevan-
torsis marcxena mxare mTlianad gamoye- del eqspoziciaSi miqelanjelos uka-
nebuli iqna rogorc masala misi marcxe- naskneli Pietà antikuri romis periodis
na xelis da mariamis marcxena xelisTvis. dekoriT Semkuli marmarilos oTxkuTxa
dabolos, mariamis Tavi gasworda, is pir-
kubzea Sedgmuli. TeTri qaTqaTa marma-
vel versiasTan SedarebiT ufro zemoT-
rilos plastikuri jgufi ori figurisa-
ken aweuli, gamarTulia. RvTismSoblis
gan Sedgeba da es ori figura gadmoscems
Tavi, am versiaSi macxovris Tavis TiTq-
yvelafers! gamWvirvale, gasxivosnebu-
mis paraleluria. am cvlilebebis Sede-
li sulieri sisufTavisa da nivTieri si-
gad `saflavdebis~ kompozicia Seicvala
myifiT niSnuli es Pietà gamouTqmeli su-
`qristes datirebiT~14.
lierebis ZaliT aris aRvsili. pirveli,
mkvlevarTa umravlesoba xedavs masSi rasac acnobiereb aris kompoziciis pa-
miqelanjelos erT-erT yvelaze tra- radoqsuloba. `jvridan gardamoxsnis~
13 scenas Znelad Tu Seesatyviseba mnaxve­
В. Лазарев, Старые итальянские мастера, М., 1972,
gv. 183. 15
В. Лазарев, Старые итальянские мастера, М., 1972,
14
H. von Einem, dasax. naS., gv. 229, 230. gv. 187.
154

lis winaSe warmodgenili kompozicia _ uTuod mxolod gonebaWvretiTi, Zal-


sakvirvelia, rom RvTismSobeli ki ar eS- datanebiTia) kompozicia SeiZleba aR-
veleba jvridan gardamoxsnili vnebuli vweroT rogorc qristes gluvad, suf-
qristes `usicocxlo sxeuls~, aramed Tad damuSavebuli fexebis `irgvliv~
mariami eyrdnoba macxovars, mas TiTqos daumuSavebuli marmarilos masebiT or-
zurgze hyavs Semosmuli Tavisi deda. ganizebuli formebis Tavmoyra/dalage-
qristes sxeuli Znelad iTqmis usicocx- ba. kompoziciis amgvarad gaazrebaSi lo-
lod, misi plastikuri metyveleba `sxva gikurad ikiTxeba mariamis damuSavebuli
sicocxliT~ mis aRvsilobas gadmoscems. marcxena fexi da aseve sufTad modeli-
marmarilos masa isea ganawilebuli, rom rebuli marjvena,16 romelic CarTulia
jgufi uwonadobiTaa rxeuli. nacvlad
skulpturis plastikur-kompoziciur
imisa, rom qristes usicocxlod mZime
metyvelebaSi. am plastikuri kompo­ zi­
sxeuli simZimis ZaliT qvemoT eweodes
ciis konceftualizaciis survili uTu­
plastikur jgufs, kompoziciis mimar-
od mxolod goniseulia, ZaldatanebiTi,
Tuleba, misi gaSla mxolod vertika-
luri, zeazidulia. mzera gauTaveblad mzeris am erT wertilSi SeCereba iZule­
brunavs mis irgvliv, radgan marmarilos biTia. bunebrivia qandakebis irgvliv
masis energiis dineba mbrunav/aRmavalia, moZ­ raobis survili. miuxedavad imisa,
qvemodan zemoT mimarTuli. macxovris rom qandakebis zurgi mxolod miniSnebu­
fexebi isea mokecili, rom sxeuli ver lia uxeSad naCexi marmarilos masebiT,
daeyrdnoba (rac savsebiT bunebriva usi- mayureblis mudmivi moTxovnilebaa moZ­
cocxlo sxeulisaTvis), magram, da es pa- raoba qandakebis irgvliv, raTa im mo­
radoqsia, torsi ar eyrdnoba fexebs, is uxelTebels daedevnos, rac gamudmebiT
aRmarTulia da mariamis figuris zur- usxlteba mis mzeras. da swuxs goneba,
gze mokidebisaTvis `sworad agebuli~. radgan mosaWidi ram sWirdeba, is xom
kompoziciuri agabis es erTi elementic ver swvdeba imas, rasac xelT (Tu TvalT)
avlens, rom yvelaferi erTi mTliani sa- vera da ver igdebs... hoda, kvlav miilt-
zrisis gaxsnas emsaxureba. mTels skulp- vis gareSemovlisken.
turaSi wamyvania jgufis vertikalurad sagangebod aris aRsaniSnavi skulptu-
aRmavali mimarTuleba, rac gansakuT- ruli jgufis modelirebis sakiTxi. is
rebiT naTlad ikiTxeba gverdidan, sai- TiTqos marmarilos plastikuri mo-
danac figuraTa Tavebis mimarTuleba delirebis sagangebo demonstraciis as-
asafrenad mzadmyofi aviaxomaldebis parezia. formis mxolod mimaniSnebeli,
cxvirebTan uCens asociacias Tanamed- uxeSad naCexi marmarilos masidan vidre
rove adamians. aRmavali zeasvlis mimar- sufTad, gluvad damuSavebul formebam-
Tuleba kompoziciaSi gasakvirad aris de – sxvadasxvagvarad damuSavebul ze-
SeTanxmebuli daxrili Tavebis miwisken dapirTa ramdenime tipia gamoyenebuli.
mimarTul `mzerasTan~, aRmavali miswra- amasTan, aRsaniSnavia, rom yoveli maTgani
febis upiratesobiT. plastikuri masis sagangebodaa gaazrebuli da ara SemTxve-
amgvari ganawileba mxatvrul metyvele- viTi. formaTa damuSavebisaTvis Tva-
bad transformaciisas mianiSnebs imaze,
rom qandakebis qveda nawili (fexebis 16
es xeli arc macxovrisaa da arc mariamis.
done) jer kidev dedamiwazea, Sua weli igi qandakebis am versiaSi wina redaqciebi-
mzadyofnas amJRavnebs, Tavebis done ki, dan darCenili detalia, romelic avtorma
TiTqos, formidan gasulia, araformis udaod mizanmimarTulad datova kompozi-
ciaSi. savaraudoa, rom is miniSnebas war-
ganzomilebis velebSia ukve.
moadgens nawarmoebis mTavar sazrismawar-
skulpturuli jgufis formalur ana- moebel ideaze da „makurTxeveli marjvenis~
lizs daqvemdebarebis mcdelobiT (rac mniSvnelobas unda atarebdes.
155

lis midevneba Zalze saTuos xdis azrs araerTxel aRniSnula, rom miqelan-
namuSevris dausruleblobis Taobaze. jelos Pieta Rondanini sayovelTaod gavr-
qristes fexebi, RvTismSoblis marcxena celebuli azriT, daumTavrebel namu-
fexi da kompoziciaSi monawile `aravis~ Sevrad miiCneva. am miTis dasabams danie-
marjvena siprialemde gaxvewilia. Sem- le de volteras cnoba warmoadgens. is
deg modis macxovris fexebi muxls ze- wers rom, buonaroti Pieta-ze muSaobis
moT, muclis presi da guil-mkerdis are, procesSi ixila, mis gardacvalebamde 6
anatomiurad sworad gamokveTili nekne- dRiT adre, rac TiTqos unda amtkiceb-
biT, sadac forma gamonakvTulia, magram des mis daumTavreblobas. mkvlevarTa
ar aris bolomde gaprialebuli. am uka- nawili mis gaazrebul, stilistur non
nasknelze datovebuli saWreTlis kvali finito-ze saubrobs. rusi xelovnebaT-
naTlad gansxvavdeba Tma-wveris momniS- mcodne v. lazarevis azriT, `am jgufis
vnel formaze datanili saWreTlis kva- dausrulebloba aris SeuZlebloba qan-
lisagan. kidev ufro, mxolod pirobiTa- dakebis sxeulebrivi eniT iTqvas is, risi
daa miniSnebuli tanisamosi da Tavsabu- Tqmac surda ostats~17. germaneli mec-
ravis aRmniSvneli formebi, romelTa da- nieris herbert fon ainemis azrs yela-
muSavebac oTxkuTxedebad, Tu rombebad ze ufro axlos mivyavarT am namuSevris
aris datanili marmariloze. da bolos, axsnasTan. `miqelanjelos skulpture-
gansxvavebuli naWdevi marmarilos uxe- bis dausruleblobis mxolod garegnu-
Sad naCex zedapirze. modelirebis gamiz- li mizezebiT axsna Cven ver gvakmayofi-
nuli diferencireba savaraudod, imis lebs. miqelanjelo formadqmnis mxriv,
maniSneblad SeiZleba miviCnioT, rom sa- uZalmosilesi xelovani, rogoric ki ar-
qme gvaqvs ara dausrulebel namuSevar- sebula – formadqmnis iseT zonaSi SeiW-
Tan, aramed formis mizanmimarTulad ra, sadac dasruleba, viTarca sasruli
damuSavebasTan, miqelanjelos ostato- usasrulobis pirispir, sazRvardeba da
bis xarisxi saeWvos xdis raime SemTxve- Sesusteba iqneboda. dausrulebeli zo-
viTis daSvebis SesaZleblobas. Pieta Ron- gjer marTlac verdasrulebadia. <... >
danini-s `daumTavrebloba~, iseve rogorc aq, ideis saxovani gansxeulebis mxriv,
mis kompoziciaSi wina variantebidan ukiduresi zRvaria miRweuli da yove-
`SemTxveviT~ datovebuli (ar Camomtv- li `metoba~ aucileblad sulieris am
reuli) marjvena – mxatvruli mTlianis epifaniisTvis `mokleba~ gaxdeboda~-o18.
formaluri elementebia, sazrisis gad- cxadia, rom am Pieta-Si miqelanjelos
mocemis plastikuri formaa. formad­ metyveleba axal konteqsts av­
am Pieta-Si Deja-vu-s hgavs miqelanjelos lens. didostati aRar fiqrobs forma-
xelwerisaTvis damaxasiaTebeli iseTi ze, ufro swored ki, es skulptura `Ta-
maSia~ formasa da araformas Soris, rac
formaluri niSnebi rogoricaa urTi­er­
mxolod ze-ostatebs xelewifebaT!
T­sapirispiro formaTa, an ZalTa diqo-
tomiur erTianobaze agebuli kompozi- ukve ramdenime aTwleulia es titani
cia, skulpturis `mrgvali qandakebis~ Tavs imtvrevda da, pirdapiri mniSvne-
saxiT ageba/warmodgena, plastikuri lobiT angrevda, lewavda marmarilos
formebis naturasTan siaxlove. yoveli- lodebs, maTgan `gamoTavisuflebul~
ve aman TiTqos dakarga aqtualoba. anti- 17
„Незаконченность этой гргппы – это невозможность
kurobac, misi racionalizmiTa da esTe- сказать телесным языком скульптуры то, что думал
tikiT, goTikac, misi kanonikuri simbo- Мастер.~ В. Лазарев, Старые итальянские мастера, М.,
lizmiT da wminda renesansuli humaniz- 1972, gv. 486-487.
18
mic aq sruliad axal konteqsts iZens. H. von Einem, Michelangelo, Berlin, 1973, gv. 236.
156

Tavis qmnilebebTan erTad. ratom? mas pasuxis miReba surda, pasuxisa im sakiTxebze,
romlebic misTvis ze-mniSvnelovania. miRebuli Sedegi ki ar akmayofilebda. Pietà
Rondanini ki SemorCa STamomavlobas. es imitom, rom masSi gamoqnili sazrisebi, is pa-
suxebia, romlebic didostatma Tavisi xeliT gamokveTa marmariloSi da romelTa
gacnobierebam mas maradiuli simSvide moutana.
sxvagvarad rom vTqvaT, miqelanjelos bolodroindel pietebSi gamJRavnebuli
konteqsti – egzistencialuria. ostati gatacebulia WeSmaritebis wvdomis survi-
liT. mas ara mentalur-konceptualuri codna swadia, aramed cocxali gancda mis-
tikurisa da gamouTqmelis gamoTqma – es aris misi ltolva da vneba. misi mizania pa-
suxis miReba maradiul SekiTxvaze: ra aris sicocxle. pasuxi ki, rogorc cnobilia,
„sikvdilis~ Secnobaze gadis. miqelanjelo gatacebulia sikvdilze fiqriT, am azrs
gamudmebiT ubrundeba da emzadeba misi stoikuri da brZnuli miRebisaTvis. amas sa-
gangebod aRniSnavs vazaric. miqelanjelo urbinos sikvdilTan dakavSirebiT wers
jorjos: `gardacvalebisas man <urbinom> mec maswavla sikvdili ara zizRiT sikv-
dilisadmi, aramed misdami swrafviT~19. sikvdilze fiqrs is gamudmebiT ubrundeba.
`visac unda Tavis povna da TavisiT tkboba – wers igi, erT-erT werilSi – is ar unda
eZiebdes garTobas da siamovnebas. is unda fiqrobdes sikvdilze! radgan mxolod
am azrs mivyavaT TviTSemecnebamde, gvaiZulebs gvjerodes sakuTari siZlieris da
gvicavs imisgan <... > [ rac ] adamians Tavisi Zalebis rwmenas ukargavs~20.
didma florencielma qvaSi gamokveTa pasuxi Tavis egzistenciur kiTxvebze da
Semdgom ukve skulpturam SeagrZnobina konceptualuri pasuxi mis gonebas. miqe-
lanjelom `gaigona~, rom jvarcmas aRdgoma mohyveba. Zem RvTisam Tavisi miwieri,
mokvdavi deda zurgze Semosmuli aiyvana sasufevelSi. `makurTxeveli marjvenas~
monawileoba, am aqtis dadasturebaa – ai ras `ambobs~ Pieta Rondanini.
miqelanjelom ukvdaveba moipova, ara mxolod sakacobrio istoriaSi, man Tavisi
ukvdaveba gaacnobiera. transcendenturi ganzomileba, anu sxvagvarad, `qristes
cnobiereba~ mis cnobierebaSi, mis mierve gamoqnili Pieta-s gziT Semovida. miqelan-
jelom adamianis arsi da daniSnuleba `gaigo~, gaacnobiera da es misi sakuTari su-
lieri eqsperimentia, romelmac mis suls simSvide moutana.
adamianis sulieri evoluciis Tema aRorZinebis epoqisaTvis organulia da savsebiT
bunebrivi misi filosofiuri warmodgenebisaTvis. `me Segqmeni Sen ara zeciur arse-
bad, magram arc miwierad, raTa Sen Tavad Seqmna Senive Tavi da TviTonve gamoWedo sa-
bolood Seni saxe~, wers Tavis naSromSi `adamianuri keTilSobilebis Sesaxeb~ piko
dela mirandola. kacobriobis istoriaSi am umniSvnelovanes epoqaze saubari minda
davasrulo maqs dvorJakis citirebiT: `aRorZinebis epoqisaTvis damaxasiaTebeli
materializmis daZleva da zegrZnobadisken miswrafeba – movlena, romelic Cven aR-
movaCineT miqelanjelos SemoqmedebaSi – arRvevs individualuri movlenis CarCoebs
da sayovelTao sulieri moZraobis simptomad iqceva~21.

19
Дж. Вазари. Жизнеописания наиболее знаменитых ваятелей и зодчих, СПб., 2004, gv. 468.
20
iqve, gv. 471 (Targmna l. a.).
21
М. Дворжак, История итальянского искусства в эпоху Возрождения, „Церковь Иль Джезу в Риме“, М., 1978, gv. 113.
157

Liana Antelava
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

The Correlation of Michelangelo’s Weltanschauung


and the Forms of His Artistic Expression on the Example of Pietà

Michelangelo is the author of four Pietà sculptures. He created his first Roman Pietà upon being commis-
sioned at the age of twenty four. This sculpture is carved from the single piece of the marble stone and
depicts the deepest sorrow through the finest aesthetic harmony. With its multiplicity of details this Pietà
prevails over the three others. The fascinating beauty of its plastic forms and lines assembles the multi-
plicity into the whole. However, for Michelangelo the flawless mastery in creating of those plastic forms is
only a tool for focusing on the human perception of the Mystery of Calvary. This is what makes the Roman
Pietà so inspiring in the first place.
Michelangelo’s authorship of the Palestrina Pietà is dubious. Part of the researchers disputes it. The sculp-
ture is first mentioned in Leonardo Cecconi’s “Storia di Palestrina, città del prisco Lazio” which was pub-
lished in 1756. Here the author makes an assumption that this Pietà that was discovered in the chapel of
the Cardinal-Bishop Barberini is a “sketch by the famous Buonaroti”. It is a roughly carved, almost unpro-
cessed sculpture where the elevated sorrow of the Roman Pietà is substituted with a lowered style. Some
researchers see the similarities with the medieval German Gothic Pietàs. Life as a value is not traceable
on it. The harmony is lost and the elements of the classical sculptural composition are totally absent. All
this turns this work into a unique manifestation of Michelangelo’s Weltanschauung crisis.
The Deposition or “La Pietà Bandini” is a four figure sculpture which is carved from a single marble boul-
der. The work is unfinished. Michelangelo crashed it with his own hands. After being restored by one of
his disciples, this Pietà still fascinates the viewers. The greatest human tragedy that is depicted in the
marble with an amazing simplicity is not absolute: it is connected with the supremacy of the power of
creation through some mystical force. Human - the creator, and human - the master-demiurge form the
path for discovery of the truth. Perhaps Michelangelo overlooked the truth that he himself carved out in
the sculptural form and that became the reason for him to crush it.
The Rondanini Pietà is the last work by Michelangelo. He was seen working on it as late as only six days
before his death. It is one of the most mysterious and incomprehensible sculptures in the history of art.
There is no agreement on a basic matter of what exactly is depicted in it. Is it a grief? Is the Virgin Mary
holding the Christ, or on the contrary she is leaning on him? The latter, rather obvious fact is overlooked
by the majority of Michelangelo researchers, perhaps due to their inability to overcome a stereotypical
mindset. They speak about the paradoxical composition of the sculpture, the victory of the spiritual over
the material and at the same time none of them breaches tradition to say that this work, which was ini-
tially contemplated for depicting of the deposition (with four and later three figures in it), after series of
alterations transformed into the image of the Resurrection of Christ. The difficulty of acknowledging this
notion may also be related to the fact that Resurrection is not shown in a traditional way.
The Rondanini Pietà is Michelangelo’s answer to his existential quests. He succeeded in reflecting in the
marble dissolution of the form and depiction of the mystery of its transformation into the no-form-ness.
158

1. pieta vatikanidan, 1498-1500


Pietà Vaticana, 1498-1500

2. pieta palestrinadan, daax. 1555


Pietà di Palestrina, approximately 1555
159

3. bandinis pieta, 1547-1555


Pietà Bandini, 1547-1555

4. rondaninis pieta,1555-1564
Pietà Rondanini, 1555-1564
160

nana inwkirveli
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

q. Tbilisi, ialbuzis quCa #18


nagebobis istoriul-arqiteqturuli kvlevebis dros
gamovlenili siaxleebi da 2015-2016 ww. reabilitacia
Tanamedrove teqnologiebis gamoyenebiT*1

nageboba, romlis reabilitacia 2015-2016 wlebSi ganxorcielda, q. TbilisSi,


mtkvris marcxena sanapiroze, ialbuzis quCa #18-Si mdebareobs.
rogorc istoriuli wyaroebidanaa cnobili (amas moZiebuli saarqivo masalac
adasturebs), Senoba al. SimkeviCis mier, 1900 wels Seqmnili proeqtis mixedviT aa-
ges. is am adgilas ukve arsebuli, marTkuTxa gegmarebis wisqvilis nagebobas iqna
miSenebuli.
Tavdapirvelad, teritoriaze cnobili vaWris g. m. TamamSevis wisqvili iyo ganla-
gebuli. saxelmwifo centralur saistorio arqivSi Semonaxulia saqme 192-8-#6558,
romelSic daculi, 1900 wlis ivlisiT daTariRebuli gancxadebidan vigebT, rom
mflobeli, Tavis kuTvnil wisqvilze qvis orsarTuliani sacxovrebeli saxlis mi-
Senebas iTxovda1. sarekonstruqcio samuSaoebi arqiteqtor aleqsandre SimkeviCis
proeqtis mixedviT daigegma.
nageboba, warmoadgens saqarTvelos axlo istoriuli warsulis arqiteqturuli
da kulturuli memkvidreobis nimuSs da gamoirCeva mxatvrul-arqiteqturuli
RirebulebebiT, amitomac reabilitaciis proeqtis damuSavebis dros, saproeqto
jgufma miviReT gadawyvetileba SegvenarCunebina da warmogveCina kvlevis proces-
Si gamovlenili mniSvnelovani kvanZebi da arqiteqturuli detalebi.
am periodis arqiteqturisTvis damaxasiaTebeli iyo ekleqturi stili, amdenad,
arqiteqtorma evropuli stili gamoiyena, romelsac cota mogvianebiT, sabWoTa
arqiteqturis elementebic daemata.
am tipis SenobebSi, rogorc wesi, waSlilia xolme kvali, ris mixedviTac SesaZlebe-
li xdeba Zeglis sruli restavracia. XX saukunis Sua xanisTvis nageboba sxvadasxva
stilis moculobaTa erTobad Camoyalibda, romelic Cveni azriT, moklebuli iyo
kompoziciur mTlianobas (sur. 1, 2, 3). Tumca, saarqivo masalam saSualeba mogvca
zustad gagvemijna ZiriTadi samSeneblo fenebi (sur. 4, 5). gaanalizda nagebobis
arsebuli mdgomareoba da tradiciuli meTodebisa da Tanamedrove teqnologie-
bis gamoyenebiT, daigegma rekonstruqciis gzebi.
2015-2016 wlebis sareabilitacio samuSaoebi miznad isaxavda kompleqsis mxatv-
rul-arqiteqturulad Rirebuli nawilisa da arqiteqturul-konstruqciuli
gadawyvetebis kombinaciis warmoCenas, aseve gvsurda xazgasmuli yofiliyo al.
SimkeviCiseuli sivrcis arqiteqturuli gadawyveta, im periodisTvis damaxasiaTe-
beli arqiteqturuli detalebiTa da Tbilisuri xasiaTiT.

* naSromi wakiTxulia iuza xuskivaZisadmi miZRvnil samecniero konferenciaze. Tssa, 2016


wlis 24 ivnisi.
1
saqarTvelos saxelmwifo centralur saistorio arqivi, saqme 192-8-#6558.
161

kvleviTi samuSaoebis dros gamoikveTa 7), nagebobis Sekvras mTel perimetrze


ramdenime samSeneblo periodi2: da specialuri kompresoris montaJs
I – wisqvili (XIX saukune); teritoriaze. am da sxva mosamzadebeli
II – SimkeviCiseuli arqiteqtura (XX sau- samuSaoebis dasrulebisTanave daiwyo
kunis dasawyisi); nagebobis fuZidan amowevis procesi. pir-
veli sirTule Senobis `gaxeTqva~ iyo, am
III – sabWoTa (XX saukunis Sua) periodi;
procesma umtkivneulod Caiara da Semde-
IV – 80-iani wlebis usaxuri miSenebebi. gi 10 wuTis ganmavlobaSi nageboba TiTq-
samSeneblo masalis laboratoriuli mis 10 sm-iT aiwia. qveda mxridan miwola
kvle­vebis safuZvelze dadginda, rom ar xdeboda, haeris kompresorze mier-
Zveli wisqvilis Senoba eqspluatacii- Tebuli domkratebi nagebobas zevidan
saTvis sruliad gamousadegari iyo, eweodnen. ramdenime dReSi Senobam sasur-
aseTive pirobebi dagvxvda kompleqsis vel niSnuls miaRwia da dafiqsirda.
sxva fligelebSic, vixelmZRvaneleT nageboba gauTanabrda ZiriTadi saman-
ra saarqivo masaliT, nagebobebis ga- qano savali gzis niSnuls (sur. 8;9), ris
dabmis adgilebSi daigegma Surfebisa Semdegac xelaxla momzadda krokebi
da zondaJebis gaxsna, ris mixedviTac (sur. 10) da arqeologiuri anazomi, da-
dadginda, rom Senobebs erTmaneTisgan fiqsirda arsebuli mdgomareoba da dai-
damoukidebeli saZirkvlebi da sayrde- gegma dasavleTi, CrdiloeTi da samx-
ni kedlebi hqonda. amdenad, 2014 wels reTi fasadebis sarestavracio da aR-
momzadebuli sademontaJo saproeqto mosavleTi fasadis sarekonstruqcio
dokumentaciis mixedviT, daiSala Zveli samuSaoebi (sur. 11) auTentur masalasa
wisqvili – gviandeli, usaxuri da sabWo- da stilSi. aRmosavleT fasadze gaCnda
Ta periodisTvis damaxasiaTebeli miSe- safasade Riobebi (ritmi daculia), Tu-
nebebiT, ris Semdegac gamoCnda al. Sim- mca axleburi gadawyveta ukve Tanamed-
keviCiseuli arqiteqturis meoTxe fasa- rovea, iatakis donidan dawyebul Rio-
di, romelic, Tavdapirvelad, mTlianad bebs franguli tipis liTonis Weduri
interieris nawili iyo, Sesabamisad, sa- moajirebiT movrTavT.
demontaJo samuSaoebis Semdgom Zeglis amJamad nageboba liTonis svetebze dgas.
restavraciasTan erTad, gamoikveTa sardafis sarTuli Seimoseba sruliad
aRmosavleTi fasadis damuSavebis auci- Tanamedrove konstruqciisa da iersaxis
lebloba (sur. 6), Tumca, ukve dagegmili kedlebiT, rac, vfiqrobT, metad gamok-
iyo sademontaJo samuSaoebis Semdgomi veTs Zegls, xazs gausvams Rirebulebebs
etapi, rac moicavda nagebobis awevas 3. da daarwmunebs mnaxvels Tu ramdenad
40 m-mde gadawyvetileba erToblivad sworad SeviWeriT Zeglis istoriaSi XXI
iqna miRebuli – damkveTis survilis saukunis dasawyisSi da rogor movargeT
gaTvaliswinebiT, specialistTa mier. Zvel garemos axali moculoba.
mosamzadebeli samuSaoebi moicavda rki- samomavlod igegmeba mTliani teri-
nabetonis filis mowyobas saZirkvlis toriis aTviseba, rac, vfiqrobT, xels
areSi, liTonis svetebis montaJs rki- Seuwyobs Zeglis gacocxlebas.
nabetonis filis fuZeSi, specialuri sokar jgufis daxmarebiTa da Tana-
domkratebis montaJs liTonis svetebze medrove teqnologiebis saSualebiT,
– rkinabetonis filis zeda mxares (sur. saqarTveloSi pirvelad Sesrulda ms-
2
l. andronikaSvili, n. inwkirveli, nagebo- gavsi tipis samuSao. sareabilitacio
bis istoriul-saxelovnebaTmcodneo-arqi- samuSaoebis dasrulebis Semdeg, kidev
teqturuli kvleva, 2014. erTi Zegli daubrundeba Tbiliss.
162

Nana Intskirveli
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Tbilisi, 18 Ialbuzi Street


The Findings of Historic and Architectural Study of the Building and the Rehabilitation
Works with the Use of Modern Technologies (2015-2016)

The article presents the findings, which were made as a result of the rehabilitation and restoration of the
building constructed with the use of Alexander Shimkevich’s architectural methods (beginning of the 20th
century). It also focuses on the new methods of rehabilitation and applied modern technologies.
Historically the territory of research was occupied by a mill that was owned by a well-known tradesman
G. M. Tamamshev. In the 1900s the architect Shimkevich suggested a plan for the reconstruction of the
area. True to traditions of eclectic style of architecture of that period, he decided to develop a project of
the European style. However the building was later added some standard elements of the Soviet archi-
tecture and as usual in the similar cases the traces of old structures had been carefully removed. Despite
this, based on the archival information research team managed to carry out exact differentiation of the
construction layers. It became possible to single out the major styles that were added to each other until
the middle of the 20th century.
The report points out the issues that are connected to the rehabilitation of the part of the complex
which has artistic and architectural value. It contains information on the use of modern technologies and
perspectives of development of the building. Differentiation of the period of construction and study of
Simkevich’s plan made it possible to conduct analysis of the current situation and select the methods that
would prove to be the most efficient ones for elaboration of the reconstruction project as well as restoring
and rehabilitation with the use of traditional and modern technologies.
163

1. saarqivo masala,
pirveli
sarTulis gegma
Archival material,
the first floor

2. saarqivo masala, dasavleTi fasadi


Archival material, the Western facade
164

3. mTliani xedi demontaJamde


Before deconstruction, overall view

4. CrdiloeTi fasadi demontaJamde 5. samxreTi fasadis nawili demontaJamde


Before deconstruction, Northern facade Before deconstruction, part of the Southern facade
165

6. aRmosavleTi fasadi demontaJis Semdgom


After deconstruction, Eastern facade

7. awevis procesi, pirveli naxeTqi


The process of lifting, the first cleavage
166

8. awevis Semdgom, xedi qvemodan


After lifting, view from the bottom

9. awevis Semdgom, dasavleTi fasadi


After lifting, Western facade
167

10. awevis Semdgom, grafikuli fiqsacia (krokebi)


After lifting, graphic fixation (crocks)

11. proeqtis nawili, aRmosavleTi fasadi


Part of the Project, Eastern facade
168

lela iakobiSvili-firaliSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

aris da ara aris ra – anu fotos ambavi


`sanTeli guamisa aris Tvali, 
ukiTeu Tvali Cemi ganmartebul iyos, 
yoveli guami Seni naTel iyos~ (maTe, 6. 22).  

Sesavlis magier –  pro-meTe anu vidre miTamde 


promeTes miTi fotografiam realur qronotopSi gadaaTamaSa. sinaTlis, cecxlis
moxelTeba frangma dageronma evropaSi „mzis Casvenebis~ Jams (Spengleri) moaxerxa
da kulturac aiwewa – dasrulda Zveli rituali. dedamiwaze cecxlis (sinaTlis)
mopovebis misteria gadaTamaSda da daiwyo axali miTologiuri era – „rituali
ritualisaTvis~, sadac umTavresi determinanta aris „TamaSi TamaSisaTvis~. niSan-
Ta erTmaneTTan usazriso Canacvleba adamianuri arsebobis srul `emansipaciaze~
miuTiTebs. am emansipaciisken mimarTul gzas Tavisi silaRiTa da simsubuqiT (da
ara zerelobiT) axali miTologiis umTavresi niSani – fotografia xsnis, xsnis
„akaSa qronikis~ sxeulebrivi Semoqmedi da vizualuri biografiis alqimikosi, axa-
li miTologiis ritualis „maestro~.

biografia dabadebamde – konceptis metafizika


(guram wibaxaSvils davesesxe misi pirveli fotogamofenis saTauri)
is rac arsebobs `eqstaturad~, fotos SeuZlia daudevrad da zereled gaamravlos
usasrulod, mTavaria daeswros obieqtivi (Tvali) eqsistentur aqts. goeTe gvetyo-
da – Tvali arsebobs sinaTliT (sinaTlis pirobiT), sinaTleze, sinaTlisaTvis. mi-
Tosuri verbaluri narativi droSi usasrulod gaxmovanebiT mxolod nawilobriv
kargavs kavSirs yofierebis totalur sisrulesTan. xma, rogorc samyaros rogori-
Rac xmovan-Tanxmovnuri Wra, kveTa, zedroulis, arsobrivis, yofieris, eqstaturis
darad monawileobs yofierSi, myisieris cocxal dramaturgiaSi da xmovan-Tanxmov-
nuri qoreografiiT aformebs samyaros myisier suraTebs, cvlis samyaros, „Tavis ne-
baze~ acekvebs, astruqturirebs, dinamikas sZens da misi sasicocxlo arsebobis sru-
li baton-patronia. es bgeras SeuZlia. is aris sulis sasazRvro viTarebaSi gamoce-
muli xma, yofieris sulieri dramatizmis paralelur, missave vibraciul arsebobas
rom esTetizmis dramaturgiasa da dramatizmSi amyofebs da mxolod sasicocxlo
arsebobis pirobiT „JRers~. es xma sazrisul sityvad qceuli iqamdea cocxali, sanam
Caiwereba, sanam misi Caweris teqnika moklavs mas saimisod, rom „sxvam~ gaacocxlos,
gaaJReros da gardacvlili suliviT gamoZaxos sakuTari xmiT jadosnuri ambavi,
miTad qceuli, xmiT dabadebuli, cocxali, vizualur CanawerSi mkvdari da asoebSi
Caqvavebuli, „cocxal-mkvdari~ da sasicocxlo energiaCabudebuli. Tavad es aris
miTi, ambavi imisa, ra aris „sikvdiliTa sikvdilisa damTrgunveli~...
ai es, sruliad virtualur saxeSeZenili fantomi – sityva, an wina-dadeba, saxviT
rom cvlis myisierad yovelives, axal dabadebas, rac igivea, – axal sikvdils moe-
lis – fotos, ufro mkvdars, vidre sityvaa da ufro namdvils, vidre saxvaa. is axali
fantomia, romelic sityvasaviT uxilavad ki ar astruqturirebs drosa da sivrces,
169

swored piriqiT sinaTliT, sinaTleze, Taganac yvelas ori ram axasiaTebs mS-
sinaTlisaTvis klavs yovelives, rom si- rali sveli da cxeli-civi. amis gamo, ha-
vrce gamWvirvale gaxados, „Tvalis pi- eris (civi da sveli) cecxlad (cxeli da
robiT~ aqcios yovelive statikad, simS- mSrali), gadaqceva SeiZleboda misi ub-
raled, xilulad, xistad, saxierad. ga- ralo gamoSrobiT. pirveladi materiis
moaCinos da gaaqros. gamoCenili ki gaa- mdgomareoba da misi xarisxi ganapiro-
qvavos samudamod da ara samaradJamod. bebda obieqtis formas. ase iyo SesaZle-
erTxel, Cemma 3 wlis SviliSvilma uc- beli materiis erTi formis sxva for-
nauri TrTolviT rom gaacila mSoblebi mad gadaqceva, stiqiaTa viTarebebis
misi dedis mamidis dakrZalvaze,  sarkis urTierTmomarTebis cvalebadobebiT.
win damdgarma da sakuTar oreulze mze- es miiRweoda mravaljeradi gaxurebiT,
ragayinulma  sarkis anareklidan gamom­ dawviT, aorTqlebiTa da gamoxdiT.
xeda da gaugonari simkacriT mkiTxa – aRmosavleTSi alqimia iyo dakavSirebu-
„bebi, Tu vCndebiT, ratomRa vqrebiT~. li daosizmTan da sicocxlis eleqsiris
pir­velad swored man mimaniSna „gamoCe- ZiebasTan. aRmosavleTSi aRiarebdnen
na-gaqrobis~, rogorc droSi sakuTari xuTi stiqiis arsebobas: wylis, cecxlis,
oreulis TvaliT moxelTvis idumal xis, metalisa da miwis – da or princips
miT­ze, myisierebis, wuTisofelobis, – ini (qaluri sawyisi, pasiuri, wylis
dro­Si sarkuli anabeWdis gaCenaze... oq­ simbolo) da iani (mamakacuri sawyisi, aq-
ros sxivebiT ganaTebul vercxliT da- tiuri, cecxlis simbolo).
feril minaSi Cvens `gaCena-gamoCenaze~.   
alqimikosebi aRwevdnen warmatebebs Se­­­
hoda, ra unda undodes fotos, ras wers, nad­nobis miRebaSi, xolo gamoxdis me­
romeli miTis tragikul yofierebaSi Tod­ma daudo safuZveli spirtisa da su-
SevyavarT... sinaTlis oqroTi rodis namos warmoebas.
Caiwera vercxlze sarkuli yofierebis
meore anabeWdi, morigi sikvdili. ra Zala miTi alqimiaze – alqimia, qimia,
amravlebs usasrulod erT eqsistents, oqrosa da vercxlis ambebi
Tan sikvdiliT amravlebs... vizualur 1666 wels holandiis qalaq haagaSi
fantomTa usasrulo simravle da usas- princ vilhelm oranelis eqimTan ucno-
rulo gamravlebis unari cocxal eqsi- bi gamocxadda da aCvena mas nivTiereba,
tents meoradi sityviT qmnis – „da iqmna romelsac, misi sityvebiT, tyviis oqrod
naTeli da naxa, rom naTeli igi ars ke- qceva SeeZlo. helveciusma SeumCnevlad
Til~, ga-keTebul, Seqmnil... aiRo ramdenime namceci nivTierebisa
da daiwyo cdebis Catareba. araferic
foto arsebobs miTis pirobiT, ar gamodioda. stumari maleve dabrun-
miTSi, miTisaTvis da da helveciusma sTxova, cota meti
jer kidev egviptur aleqsandriaSi, ro- raodenobiT mieca misTvis es nivTiereba.
melic 642 wels arabebma daipyres, alqi- stumarma Txovna Seusrula, Tumca mere
mia yvaoda. Tumca evropaSi alqimia mxo- ukan aRar mobrunebula aRarasodes. do-
lod XII aswleulSi iqca didi interesis qtorma cda gaimeora da oqro miiRo.
sferod. dasavleli alqimikosebi izia- alqimia cdilobda filosofiuri qvis
rebdnen aristoteles Sexedulebebs, an sicocxlis eleqsiris mopovebas.
rom materialuri samyaro Sedgeba pir- cdilobda moepovebina nivTiereba, ro-
veladi materiisagan, romelic gansxeu- melic tyvias oqrod aqcevda da ukvda-
ldeba sxvadasxva formaSi. vebas moapovebinebdaT.
pirveladi materiis formebi iyo stiqie- eSinodaT ra, rom es aRmoCenebi uRirsi
bi – miwa, haeri, cecxli da wyali, romel- adamianebis xelSi moxvdeboda da gamo-
170

yenebuli iqneboda ukeTuri saqmisaT- SemTxvevaSi, Tavad arian yofierebis


vis, alqimikosebi sakuTar saidumloe- proto-epoqaluri sawyisebi.
bebs malavdnen da CanawerebisaTvis iye- albaT, CemTvis miuwvdomeli iqneboda
nebdnen saidumlo simboloebs. dabadebis am gamaognebel dramatizm-
sicocxlis eleqsirisa da ukvdavebis Tan siaxlove, rom ara fotos dabadebis
ZiebaSi religia da „mecniereba~ gaiyo CemTvis yvelaze umZafresi bavSvobis
_ mistikosebi da alqimikosebi urTier­ STabeWdilebebi.
T­dapirispirebis fonze qmnidnen saku-
Salva molaSvilis fotolaboratoria
Tari Zalauflebis vels.
Saliko biZia Cveni naTesavi da mezobeli
albaT istoriis bedisweris ironiiT
iyo. profesiiT istorikosi, gatacebiT
moxda, rom mistikosTa da alqimikosTa
fotografi. orsarTuliani saxlis meo-
dapirispirebas tyviidan oqros miReba
re sarTulis xis aivanze xis kibeebiT
ki ara, sinaTliT vercxlze gamosaxule-
bis miReba mohyva. avdiodiT. SuSabandidan patara oTax-
Si Sedioda kari. oTaxis did fanjaras
alqimiam, rogorc ara  mWvretelobaze,
Savi fardiT daabnelebda Tu ara Saliko
aramed qmedebaze, magiaze mimarTulma
biZia, me da Cemi Zma, xSirad guramic (wi-
saqmianobam, fotos dabadebisTanave sa-
baxaSvili) idumalebiT moculi ambis mo-
zrisi dakarga.
nawileebi vxdebodiT. uneblied mduma-
mistikosebma Zalaufleba mecnierebasa reba isadgurebda irgvliv. sadRac mzis
da mecnierebs dauTmes.
wnulTan raRac meWimeboda. magidas fo-
foto arc mecnierebaa da arc religia. toproeqtoris Suqi anaTebda. marjvena
fotografiis dabadebam TiTqosda mSvid, mxares wiTeli Suqi enTo wiTeli miniT
prognozirebad yofaSi SfoTi Seitana.   dafarul brtyelzedapirian naxevar-
cilindrul sanaTuraSi. marcxena mxa-
dabadeba 
res ori jami idga. erTSi „praiaviwels~
dabadebis TariRi Tu dro, romelic amzadebda, meoreSi „fiqsators~. sa-
gaqra – 1839 wlis 19 agvisto – samyaros recxis Toki iyo gaWimuli oTaxis erT
feriscvaleba... (sxva versiiT 25 dekem- kuTxeSi. zed sarecxis „Spilkaze~ gamJ-
beri – Soba)
Ravnebuli firi ekida. Sav samklavurebs
„da ganwvala RmerTman Soris naTlisa da ikeTebda. Sav, gvirabiviT Sekeril, aqeT-
Soris bnelisa~ (dabadeba, leqsi 4). fo- iqiT rezinebiT Sekrul qsovilSi jer
tos dabadebis misteria ucnaurad imeo- foto­aparats Cadebda, mere Sav samkla-
rebs klasikuri miTosis kosmologiuri vuriani xelebiT fotoaparatidan firs
narativis ambavs. es ambavi ki aseTia – ori amoiRebda da patara Sav, cilindrul
arsobrivi Zala wyvdiadi da sinaTle sa- WurWelSi gragnilad daxveul firs Ca-
kuTar zRvrul daZabulobaSi, „qorwine- debda. daaxuravda saxelurian saxuravs,
bis saidumlos~ wiaRSi Sobs xilul samy- pirvel siTxes Caasxamda. Cven ritmulad
aros, samyaros romelic „wiTs~. viwyebdiT Tvlas, sanam Tavad saxelu-
Savi, TeTri da wiTeli yofierebis ar- riT WurWlis Tavs atrialebda. mere
sobrivi pirvelsawyisebia. arsebobasa siTxes gamocvlida, isev Tvlas viwyeb-
da arsebobisaTvis maT dispozicia ar diT, miuxedavad imisa, rom kedlis saaTi
gaaCniaT. xmamaRla wikwikebda. Saliko biZia ked-
TeTri da Savi is ori umTavresi arsob- lis saaTiT sazRvravda dros, Cven mainc
rivi Zalaa, romlebic xSir SemTxvevaSi viTvlidiT. miabrunebda wiTel Suqs
ara Tu simbolos warmoadgens garkveu- saaTisken da ityoda, sakmarisia. Semdeg
li substancialuri arsisa, aramed xSir WurWelSi siTxes gamocvlida da igi-
171

ves vimeorebdiT. WurWlidan amoRebul SreebSi qveyana (qveskneli) – Savia, yana


da amave WurWelmobmul firs sarecxis (skneli) – wiTeli da zeyana (zeskneli)
„SpilkiT~ vkidebdiT gasaSrobad da isev – TeTri. am samhorizontalur SreSi
viTvlidiT. amjerad ukve mouTmenlad uxdeboda ZiriTadad moqmedeba qar-
da sulswrafad, rom firi Cqara gamSra- Tuli zRapris gmirs. TiToeulSi zRap-
liyo. yvelaze idumali da amaRelvebeli ris  mzeWabuki  vardeboda, anda sakuTa-
ambavi mere iwyeboda – „negatividan~ fo- ri nebiT Cadioda jojoxeTuri cecx-
tos beWdva, TeTri fotoqaRaldi proeq- lis gavliT, qveda sknelSi, ZiriTadad,
toris dafaze, xmamaRla daTvlili wame- imisaTvis, rom  mzeT-unaxavi  mzisaTvis
bi, wiTeli filtriT sinaTlis „SeCere- eziarebina, anu mzeT-xilulad eqcia. es
ba~. me orkapa pinceti mekava xelSi, Cems motivi qarTul zRaprebSi sxvadasxva
Zmasac. wiTeli Suqi pirvel avzs ecemo- variantiT gvxvdeba. ZiriTadi motivi ki
da. isev viTvlidiT da warmoudgeneli aseTia – mzesTan naziareb gmirs sakuTa-
mRelvarebiT vadevnebdiT Tvals rogor ri ZalisxmeviT unda moexdina mzeT-una-
ibadeboda foto. rogor arsaidan Cnde- xavis mzesTan ziareba; mzeT-unaxavi
boda ucxo sinamdvile. rogor Wirdebo- mze-Wabukis saSualebiT mzis, naTlis
da masac „fiqsacia~ da mere rogor ekida moziare gaexada. ai, am sivrcobriv xat-
fotoebi sarecxis Tokze „SpilkebiT~ Si, horizontaluri da vertikaluri
gasaSrobad, oRond ukve proeqtori ga- orientaciebis jvrulkompoziciur ga-
morTuli iyo, wiTeli sinaTle Camqra- dakveTaSi ibadeboda samyaro, feri, ro-
li, Savi farda aweuli. Cven sinaTleSi gorc im sulieri Zalisgamoxatuleba,
videqiT da fotoebs vaTvalierebdiT. romelic bnelisa da naTlis im konkre-
gamSral fotoebs raRac sauTovebel tul mimarTebaSi aRmocendeboda, ro-
xelsawyoSi vdebdiT da Semdeg sxva xel- melSic „mocemul momentSi~ an „moce-
sawyoTi gverdebs lamazad vaWridiT. mul adgilas~ gmiri imyofeboda. aseTi
unda yofiliyo ferTa Sinagani, iduma-
uamravi foto maqvs SemorCenili Cemi
li urTierToba, romelic, rogorc wesi,
bavSvobis. uamravi uCemo ambavi vici,
gamoixateboda sityviT `wiTeli~. es ar
romelic sibnelis, sinaTlis da wiTlis
niSnavs, rom sxva feri warmarTis war-
sivrceSi SavTeTrad daibada, saidanRac
mosaxvaSi ar figurirebda. wiTeli, am
amoyvinTa da gamogvecxada. „angariSi
SemTxvevaSi, mTeli im feradovnebis aRm-
Cagvabara imis Sesaxeb, Tu rogoria sa-
niSvneli iyo, romelic moeqca naTelsa
myaro Cveni aryofnis dros~ (bodriari).
da bnels, Savsa da TeTrs Soris. wiTeli
uamravi gamqrali adamianis foto vici,
feri simZafriT datvirTulia, igi Ta-
romelic „mexeba me, rogorc Camqrali
vis TavSi sicocxlis yvela metamor-
varskvlavis dagvianebuli sxivebi~ (ro-
fozas moicavs, amdenad, yvela fersac.
lan barti).
wiTlis am mravalfermomcveli `ganmar-
paralelisTvis: tebis~ Sesaxeb informacia SemorCenili
qarTul zepirsityvierebaSi SemorCeni- aqvs rusul enasac, romelSic wiTeli –
li nimuSebis mixedviT Tu vimsjelebT, красный, mSvenieri –  прекрасный  da fera-
ZiriTadad, aq sami `feri~ dominirebs dovani – красочный   ukavSirdeba wiTlis
– Savi, wiTeli da TeTri. rogorc cno- swored amgvarad gagebas (qarTuli –  wi-
bilia, qarTul xalxur zRaprebSi moce- Tels).  
mul kosmogoniaSi samyaro agebulia TeTri, wiTeli da Savi `feris~ arsebani
Sreebad – horizontaluri da vertika- TiToeuls – sknels, Suasknelsa da qves-
luri Sreebis mixedviT. horizontalur knels sxvadasxvanairad aRweren. xSirad
172

samive maTgani ukavSirdeba qvesknelis „vai, Tu gagiwyres manijanio,


Sesaxeb arsebul rwmena-warmodgenebs. Cemgan miibrunos pirio,
Savi miTosur warmodgenebSi Zalze xSi- Seni TeTri Senve dagrCeso,
rad sruliadac ar Seicavs im emociur-­ me samare miwa grilio.~
zneobriv datvirTvas, romelic Semdgom- TeTri feri (TeTri xe, TeTri cixe) su-
Si ukve jojoxeTs, borotebas, sikvdils leTis, igive SaveTis garkveuli wminda
ukavSirdeba. Savi, rogorc simbolo, adgilis maxasiaTebelia. igi amave dros
ufro konstatacias iZleva raRac `ar- RvTaebebis sadguricaa. TeTri feri
sisas~, vidre mas mZime zneobriv tvirTs qarTul miTologiur warmodgenebSi,
akisrebs. Savi feri zneobriv tvirTs folkloruli monacemebis mixedviT,
ufro gvian – qristianobis damkvidre- simboloa ara mxolod RvTaebrivis, ara-
bis Semdgom iZens. iqamde ki igi suleTis med yovelive xilulisac. xiluli ki Ta-
binadaria (an Tavad suleTi binadrobs vad ukavSirdeba RvTaebrivs.
SaveTSi). suleTze arsebuli rwme­na- „TeTri cixe dga suleTSi,
warmodgenebi erTnairi uSualobiT uka- wveri cas mimdinarea,
vSirdeba rogorc Sav, ise TeTr fers. SiganeT alvis xei dgas,
1. `SaveTs rom TeTri cixea, caSi miudis wveria. ~
ra turfa mSvenierio,
TeTris, rogorc saiqios sikeTis mima-
gverdiT rom wyali Caudis,
niSnebelia aseTi gadmocemac: `saiqios
sasmelad gemrielio,
erTi rZis tba aris. imis SuaSi TeTrad
bevri cxen-jori modgeba,
gafoTlili xe dgas. im xezed sxedan
mxedari mwyurvaliao... ~
norCi balRebi – JivJiveben, icinian,
2. `SaveSTi sulTqmis cixe dgas roca ki moSivaT, xe Cawvdeba tbis piram-
wver camde mimdinaria, de, ymawvilebi daewafebian, rZiT gaZRe-
Sig sxedan mosamarTleni, bian da is xe isev aimarTeba. ase atareben
romlebic marTlis mqmlebia... ~ dros yoveldRe. isini ucodoni arian da
3. `Samauare SaveTsa, samoTxeSi netareben~.
ver mauxele karia, wiTeli, rogorc ukve vTqviT, gaSuale-
SaveTis meufrosesa bulia ara mxolod miwier samyarosa da
samjer davukar Tavia, qvesknelis pirvel nawils Soris, aramed
uklueb gamaarCia xSirad TiToeuli sknelis Sua horizon-
su Sig narCeveb ymania~. talur Sres ukavSirdeba. TiToeulSi
Tavad SaveTi, rogorc sulTa savane – mas gansxvavebuli gamosaxvis sfero da
momcvelia keTilisa da boroti sulebi- Sinaarsobrivi datvirTva aqvs. amdenad,
sa. SaveTi adgens samarTals da ganarCe- wiTels, Tavisi mravlismomcveli, mom-
vs maT erTmaneTisagan. SaveTi, rogorc qmedi, Sinaganad rTuli Sinaarsisa da
suleTi, itevs mTel saiqio cxovrebas; Tvisebebis gamo yvelaze metad axasiaTe-
igi, raRac azriT, sinaTliTa da TeTriT bs polifunqciuroba da mravalmniSvne-
mosavs iqaur sikeTes. lovneba. is TiTqmis moicavs adamianuri
TeTri feriT gamoxatuli samyaro, ro- cxovrebis yoveli metamorfozis, yove-
gorc amas araerTi qarTveli da ucxoe- li qmedebis ZiriTad Strixebs. qarTul
li mecnieri aRniSnavs, ukavSirdeba, Zi- miTologiur gadmocemebSi igi gagebu-
riTadad, zecas, Tumca ki, aris warmod- lia mravalmniSvnelovnad. rac Seexeba
genebi, romelTa mixedviT TeTri feri magiur gadmocemebsa da locvebs, aq igi
saerTod naTlis xiluli samyaros sim- erT-erTi umTavresi `funqcioneria~
bolur gamoxatulebas warmoadgens: TeT­rTan da SavTan erTad.
173

`gaskda Savi klde, gadmovida Savi kaci myofobiT adamianebi saxads uxdidnen
Savi cxeniTa, Savi sacvamiTa, Savi iara- saiqioSi, igive suleTSi cxovrobdnen.
RiTa. wavida Savsa zRvasa, Cauyo Savi yvavilisa da wiTelas dedis TovliviT
xeli, amoiRo Savi gveli, gadakra Savsa siTeTre simboluri miniSnebaa maT Rv-
qvasa, isemc kvdeba, isemc gjeba Seni avi Taebriv bunebaze. igi suleTis siTeT-
TvaliT Semxedvare. resTan kavSirSi garkveul azrs iZens.
gaskda wiTeli klde, gadmovida wiTeli TeTris, wiTlisa da Savis simbolika
kaci wiTeli cxeniTa, wiTeli axaluxiTa, erTi Zlieri nakadia, romelic aziarebs
wiTeli Tof-iaraRiTa. wavida wiTelsa warmarTuli drois adamians suleTis
zRvasa, Cauyo wiTeli xeli, amoiRo wi- sauflos. arsebobis aramiwieri sawyisi
Teli gveli, gadakra wiTelsa sipsa qva- amqveyniuri arsebobis miRma ipoveba. igi
sa. isemc kvdeba, isemc gjeba Seni avi Tva- RvTiuri warmoSobisaa da mTlianad gan-
liT Semxedvare. sazRvravs adamianis arsebas qveyanaSi.
gaskda TeTri klde, gadmovida TeTri mere iwyeba feradi fotografia
kaci TeTri cxeniTa, TeTri Cacmulo-
— wiTeli Tavis Zalmosilebas aCvenebs,
biT, TeTri iaraRiT, wavida TeTri zR-
fotos „paraleluri~ samyaro „wiTs~.
vasa, Cauyo TeTri xeli, amoiRo TeTri
gveli, gadakra TeTr sipsa qvasa. isemc paralelisTvis:
kvdeba, isemc gjeba Seni avi TvaliT sakmarisia, SedarebisaTvis moviyvanoT
Semxedvare.~ qristianuli legendebi, rom naTeli ga-
wiTeli feris simbolika xSirad sik- xdeba,rogor iSleba wiTeli feris sim-
vdilsac ukavSirdeba. niSandoblivia, bolo mravalferovan palitrad da ro-
rom mxolod mzis sinaTlea mimaniSnebe- gor Semodis TiToeuli am ferTagani,
li sikvdilze da ara saerTod wiTeli. rogorc sakuTari sicocxlis matarebe-
mkvdris mzes gawiTlebul daisis mzes li ama Tu im feriT. feris mravlismety-
uwodeben. xogais mindis sikvdilisasac vel mniSvnelobaze migviTiTebs sityve-
`mze wiTldeboda, cxreboda~, an bis – araferi da yvelaferi – azrobrivi
„ciskarman amoanaTa... mze wiTlad amodisao... datvirTva. yoveli movlena, yoveli sa-
av deda mtersa, biWebo, xma aris qistebisao~, gani atarebs Tavis sakuTar fers,ro-
gorc sakuTar sicocxles da TiToeu-
,... magram daaswres rjulZaRlTa,  xan ar
li movlena Tu sagani Tavisi arsebobis
acales cdisao, manZilze ganuyofelia Tavissave ferTan
gangmires cxeli tyviiTa, mirtyes gulis da misi metamorfozirebac feriTac ga-
pirsao. ~ nisazRvreba.
„xogais mindi kvdeboda, warmarTuli ferTmetyveleba Tavisi
mze wiTldeboda, cxreboda, leqsikiT mwiri imitom ki ar aris, rom
ca Weqda, miwa grgvinavda, uZvelesi an Zveli adamiani fers ver
suli gvianRa xdeboda, aRiqvamda. xelovnebis istoria amis Sesa-
Camodioda varskvlavi, xeb sworedac sapirispiros laparakobs.
mTvarec ukuRma dgeboda. ~ feris aRmniSvneli leqsikis siRaribe
xSirad esa Tu is RvTaeba adamianebs wi- imaze ki ar metyvelebs, rom garda sity-
Teli saxiT ecxadeba da maT avadmyofo- vebiT aRniSnuli ferebisa, sxva feris
bas iwvevs (wiTela, wiTura, wiTeli qari, gancda adamians ar hqonia, aramed swo-
yvavili). aseT daavadebebs Cveni winapre- red gansxvavebul mimarTebaze feris
bi saxadebs, RvTis vals uwodebdnen. Tvi- fenomenTan. ZiriTadi mizezi feris
Ton RvTaebani, romelTac Tavisi avad- aRmniSvnel sityvaTa leqsikis siRari-
174

bisa isaa, rom feri ganixileboda ara mimarT, intencia sxva kulturaze Tu
rogorc damoukidebeli fenomeni, ara- kulturebze, raRac Sinagani alRo da
med rogorc im wiTlis metamorfoza, albaT, garkveuli imunitetic. erTi si-
romelsac araamqveyniur yofierebaSi tyviT, igi cocxali organizmia da am si-
moeZebna dasabami. swored amitomac aris naTleebis miRma ifaravs im saidumlos,
feri Rrma simbolikis mqone arqaul sa- rac zogadad sicocxles axasiaTebs. sai-
xismetyvelebaSi. dumlo, romelic masSia, ziarebis sai-
dumlosaviT TvalsaCinoa da dafaruli,
qarTul qristianul legendebSi feri,
saxieria, xorcieldeba da ramdenadac
miuxedavad imisa, rom kvlavac moicavs
xorcieldeba, mxolod amdenad xdeba
simbolur Sinaars, ukve konkretdeba da saxieri. misi saxiereba uTvalav saxeTa
ufro metad gamoxatavs Tavis Sinaar- kaleidoskopur feradovnebaSi gveZle-
sobriv-emociur arss. igi nel-nela `iS- va da vcdilobT rogorme movixelToT,
leba speqtrad~ da Tavisi, rogorc konk- im `saxiT~ `CaviWiroT~, romelic foto-
retuli feris arsebis niSniT axasiaTebs portretiviT SegvaZlebinebs misi nam-
sagnebs, movlenebsa Tu azrobriv xatebs. dviloba virwmunoT, miT ufro virwmu-
„Sig Suagul edemisa noT masTan identoba da vTqvaT – `es me
taxti idga zurmuxtisa, var~. fotos namdvilobasaviT arcerTi
oqros zodis fexebi aqvs, kultura arasdros aris sakuTari Tavis
gunbaTia laJvardisa. identuri, arasodes ar udris imas, ris
angelosTa gundi galobs, simulakrsac mxolod tovebs da aRbeW-
adideben Semoqmedsa. ~ davs da sakuTarive xeliT qmnis Tavisive
paralelur yofierebas.
foto – Tanamedrove kulturis agenti  ra aris is saidumlo, romelsac adamia-
Tu zedmetad paTetikuri ar viqnebiT, nis sicocxlesaviT flobs kultura; sad
imasac vityviT, rom kulturis viTare- moviZioT is identoba, romelic 40 wlis
baSi yofna albaT, erTaderTi intimia, adamians Tavis 3 wlis asakis fotoport-
romelic sakuTari Tavis `ucnob-nacno- retis xilvisas aTqmevinebs `es me var~ da
bobis~ religiur sicxadeSi gamyofebs ara `es me viyavi 3 wlis asakSi~. kulturis
mudam. amitom aris kulturis aRwerisa nebismieri anabeWdis nebismieri aRwera
da, miT umetes, misi mecnieruli aTvise- aseT fotos gavs, cocxali sxeulis aseT
bis yoveli cda esoden warumatebeli, simulakrul anabeWds, erT, gaqvavebul
mSrali da umweo. amas yoveli wesieri (Tundac gaRimebul) saxes rom iZleva. es
mecnieri `meeqvse grZnobiT~ grZnobs is fotoportretia, romelzedac aRbeW-
da roca raimes ambobs, icis, rom simu- dili saxe, erTdroulad aris da ar aris
laciebisa da simulakrebis mravalfe- is 40 wlis adamiani, da ufro metic, arc
rovani niRbebis aRweras cdilobs mxo- is fotoa is, vinc igi sami wlis asakSi
lod. Cvenc am uiRblo gzas davadgebiT iyo. anabeWdi misi bavSvobis simulakru-
da Tavidanve am `suliskveTebiT~ Sevec- li, qvadqceuli niRabia, romelsac karga
debiT SeveTamaSoT im saxeebad aRqmul xania kavSiri daukargavs im arsebasTan,
niRbebs, romelnic mecnierul cnebaTa romelSic man moaxerxa da Tavisi arseba
sixisteSi axerxeben Tavis gamxelas. waikiTxa, aRwera Tu, ufro metic, ipova,
is sicocxle, rac kulturas axasiaTe- aRmoaCina.
bs, srul safuZvels iZleva, vTqvaT, rom sinaTle da feri, rogorc samyaros ma-
mas, rogorc nebismier cocxal orga- rad dinamikuri sawyisebi, axdens sa-
nizms, axasiaTebs zne, xasiaTi, garkveu- myaros dro-sivrcul konstruirebas
li xarisxis mdgradoba garemo sivrcis da warmoadgens iseT maintegrirebad
175

sawyisebs, romelnic sazogadoebrivi funqciebis procesSi sinTezuri wesiT axor-


cielebs sakuTar eqsistencialur, gnoseologiur, aqsiologiur, semantikur,
mxatvrul, sakomunikacio-informaciul da hedonistur funqciebs.
sinaTle aformebs samyaros sivrcul feradovan mocemulobad; igi mas `aq da axla~
ganxorcielebul aqtad iZleva. `aq da axla~ ki awmyoSi samyaros sivrculi fera-
dovani mocemulobaa. TiTqos samyaros Sesaqmnelad TamaSdeba saocari misteria
sinaTlesa da sibneles Soris.
Tu am konteqstSi gavixsenebT sibneles, ukuns, da sa-ukunos, rogorc gauforme-
bel maradiulobas, SegviZlia vTqvaT, rom sinaTle maradisobis (zedroiTobis)
aqtualizebas axdens feris saSualebiT. feri sinaTlis maradiuli Widilia sa-
ukun-o, bnel, maradiul arsebobasTan.
`gansacvifrebeli imaSia, – wers haidegeri, – rom yvelaferi, rac aris, gadmofer-
Txilia misi yofili (ukve arsebuli) arsidan. ra aris gansacvifrebeli? igi Tavis
Sesaxeb gvemcnobs im idumali wesis arsebobiT, romliTac yovelive arsebuli sa-
xezea. kerZod ki imiT, rom, miuxedavad yvela manZilis daZlevisa, imis siaxlove,
rac aris da saxezea, Cven ar mogvecema. ~
movlena, sxeuli, romelic me vicani, romlis momswre da damswre me gavxdi, Cemi ima-
nenturi kuTvnileba xdeba, igi Cemi biografiis nawilia, miuxedavad amisa, rom igi
CemTvis TiTqos sarkul SeuRwevadobaSi saxlobs, suldgmulobs, cocxlobs. igi
arsebobs imdenad, ramdenadac igi Cemia, me mas vxedav, vgrZnob, mesmis. es ki TavisTa-
vad gulisxmobs, rom adamiani usasrulo arCevanis winaSe dgas da misi SesaZleblo-
bebi ar SemoisazRvreba mxolod usasrulo swrafviT. es swrafva Tavis safuZvelSi
adamianis SemoqmedebiT pozicias unda gulisxmobdes, rac kulturaSi realizdeba.

Lela Piaralishvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Once Upon a Time or a Story of a Photo

The religion and science separated in search for the elixir of life and immortality. Mystics and alchemists
began to create mutually exclusive fields of power. Maybe it was the irony of fate and history that the
controversy between the mystics and the alchemists did not result in a golden bullet, but an IMAGE that
was given birth by a solar light on the sensitive silver.
Alchemy, as a non-contemplative field, which is based on praxis and magic, lost its meaning the moment
photography was born... The mystics on the other hand gave their power over to the science and the
scientists. Despite the fact that photography belongs neither to the science nor religion, its presence
disturbed the calmness of predictable culture and daily life. It became one of the most instrumental ele-
ments that structured the current paradigm shift.
176

1. guram wibaxaSvili, „torti“, seriidan „ganmartebani“, 1997


Guram Tsibakhashvili, “Cake”, From the series “Explanations”, 1997

2. guram wibaxaSvili, „firosmani“, seriidan „ganmartebani“, 1997


Guram Tsibakhashvili, “Pirosmani”, From the series “Explanations”, 1997

3. guram wibaxaSvili, „avtobiografia dabadebamde“, 1993


Guram Tsibakhashvili, “Autobiography Before the Birth”, 1993
177

4. guram wibaxaSvili, „drois tareba“, seriidan


„ganmartebani“, 1997
Guram Tsibakhashvili, “Pastime”, From the series “Explanations”, 1997

5-7. guram wibaxaSvili, „avtobiografia


dabadebamde“, 1993
Guram Tsibakhashvili, “Autobiography Before
the Birth”, 1993
178

naTia wulukiZe
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

fotografia, rogorc post da paraleluri realoba.


sinamdvile VS simarTle

`fotografia adamianis istoriuli ocneba, survilia, romelic pirvelyofil


adamianTan erTad daibada~1. am sakmaod moulodneli da TiTqos absurduli da­ba­
debebis Tanxvedris ganmapirobebebeli, ocnebis mamoZravebeli ZiriTadi mizne-
bisa da mizezebis formulireba Semdegi saxiT SegviZlia:
1. pirveli da yvelaze naTeli mizezi – realobis, realuri yofis asaxva-dafiq-
sireba.
2. adamianis mier adamianis da sakuTari Tavis Secnoba – portreti.
3. samyaros detaluri sizustiT aRqma.
4. zusti warmodgenis Seqmna samyaros Sesaxeb.
5. realobis, faqtis dokumentireba, vizualuri dadastureba, rom `es aq iyo~.
6. Tvalis mier danaxulis asaxva-dafiqsireba gonebismieri gaazreba-gaSifvris
mizniT.
7. raime konkretuli imijis flobis survili – tiraJireba.
8. brZola drois winaaRmdeg – warmavalobis damarcxebis survili2.
fotografiis, rogorc ocnebis aTaswleulTa momcvel istoriaze, garda hipo-
Teturi survilebisa da mizezebisa, kamera obskuras ganviTarebis istoriac me-
tyvelebs. pirvel Canawerebs kamera obskuras Sesaxeb jer kidev Zv. w. V aTaswl-
eulSi Cinel filosofos mo cisTan, IV aTaswleulSi ki aristotelesTan vkiTx-
ulobT da Semdeg, mis Sesaxeb kvlav gvxvdeba cnobebi aRmosavlur Tu evropul
samecniero kvlevebSi, vidre XIX saukuneSi realurad ar iqca fotoaparatis pir-
vel umartives modelad da ocnebac realobad iqca.
sabolood, fotografiam udidesi gardatexa moaxdina kacobriobis istoriaSi
da iseve rogorc kamera obskuram – gamosaxuleba, ise fotografiam – samyaro
daayena Tavdayira. `kacobriobis istoriaSi ori udidesi gadatrialeba moxda:
1) Zv. w. II aTaswleulSi – xazovani damwerlobis gaCena da 2) XIX saukuneSi – teqni-
kuri suraTis gamogoneba~3.
Tuki adamiani XIX saukunemde myarad iyo darwmunebuli, rom `pirveliTgan iyo si-
tyuaÁ~ (ion. 1:1-3), meore udidesi gadatrialebis Semdgom, is iZulebulia gaacno-
bieros da aRiaros, rom:
1. pirvelad aris xedva. rac adamianuri bunebis, instinqturi qmedebis logikur
jaWvs warmoadgens – jer vxedavT, Semdeg vaanalizebT da Semdeg vambobT. `sityvam­
de aris xedva. bavSvi jer xedavs da acnobierebs vidre laparaks iswavlis~4.
1
es kvleva, fotografiaSi sinamdvilisa da simarTlis urTierTmimarTebis Sesaxeb, erT-
gvari seriis gagrZelebaa, romlis pirvel nawilsac Seadgenda kvleva fotografiis, ro-
gorc istoriuli survilis, ocnebis Sesaxeb.
2
n. wulukiZe, fotografia – istoriuli ocneba, krebuli: tradicia da inovacia, Tb., 2016,
gv. 242.
3
V. Flusser, Towards a philosophy of photography, London, 2000, gv. 7.
4
J. Berger, Ways of Seeing, London, 1972, gv. 7.
179

2. xedva gacilebiT srulyofilad, zu- sityuaÁ~ eWvqveS daayena. Tumca, mog-


stad moicavs samyaros im nawils, ro- vianebiT realobis, realobis gamosaxu-
melsac vxedavT. sityvebs ki ar Seswevs lebis da sityvis Sefardeba-urTierT-
Zala aseTive sizustiT gadmosces, aR- mimarTebis problema swored foto-
weros TvaliT danaxuli. Tumca, xedvi- grafiaSi dgeba. rogorc duan miqalzi
sa da sityvis es Tanafardobac mxolod `ambobs~, `fotografireba realobis
mas Semdeg gamoaSkaravda, rac Tvali warumatebeli mcdelobaa~ da `yvelaze
`SeiaraRda~ da fotoapartma `optiku- Rrma sasiyvarulo urTierTobis dro-
ri aracnobieri~5 aRmoaCina. mixvda, rom sac ki, rodesac Seyvarebulebi erTma-
danaxuls srulyofilad, fotografi- neTs veubnebiT `me Sen miyvarxar~ – si-
isaTvis saxasiaTo detaluri sizustiT namdvileSi Cven ar viciT ras vambobT,
goneba ver acnobierebs da Sesabamisad, radganac sametyvelo ena ar Seesatyvi-
verc verbalurad gadmoscems. seba adamianuri grZnobebis sirTules~7.
sityvisa da xedvis urTierTmimarTebis XIX saukunidan adamiani teqstze dafuZ-
kvlevisas kidev erTi aspeqti ikveTe- nebuli azrovnebidan, kvlav gamosaxule-
ba – adamiani fotografiis aRmoCenis baze dafuZnebul azrovnebaze ga­davida
Semdgom, TandaTanobiT iwyebs suraTe- da `teqstTayvanismcemlobidan kvlav
biT azrovnebas, gamosaxulebebiT gad- kerpTayvanismcemlobas daubrunda. am
moscems emociebs, yveba ambavs. rac Se- dialeqtikur procesSi konceftualu-
saZloa, garkveulwilad, gamarTlebu- ri (teqstualuri)8 da xatovani (imijze
li poziciac iyos, radganac zogadad, dafuZnebuli)9 azrovneba amyarebs erT-
sityvebi Tu erTi mxriv, zustad ar asa- maneTs. sxvagvarad rom vTqvaT, gamosa-
xavs danaxuls, amasTanave ar Seesabameba xuleba xdeba ufro da ufro koncef-
adamianis codnas, emocias. magaliTad, tualuri, xolo teqstebi ufro da ufro
rodesac vambobT `mzis Casvla~ da re- xatovani~10. `teqstebs, rogorc gamosa-
alurad vxedavT am scenas, Cveni codna xulebis metakods aseve SesaZloa hqon-
gasxvavebulia da sityvebiT mas ar av- deT gamosaxuleba, rogorc metakodi~11.
saxavT6. viciT, rom mze ar Cadis, aramed vfiqrob, gamosaxulebas, rogorc ver-
dedamiwa brunavs. Tumca, am SemTxveva- baluri gamoxatvis vizualur metakods,
Si gadamwyveti swored ara mecnieruli gacilebiT xangrZlivi da TvalsaCino
codna, aramed xedvisagan miRebuli STa- istoria aqvs. rodesac pirvelma adami-
beWdilebis, gamocdilebis asaxva xdeba. anma pirvelad dainaxa, maSinve scada
miuxedavad imisa, rom zustad viciT, danaxuli ise aesaxa, rogorc dainaxa.
rom es dedamiwa brunavs mzis garSemo,
misTvis es gancdis gadmocemisa da gamo-
mainc vityviT rom mze Cavida, radganac
saxvis, gaziarebis yvelaze misaRebi da
Tvali am movlenas swored ase aRiqvams.
srulyofili formaa. amitomac gamoq-
swored TvaliT aRqmuli STabeWdile-
vabulSi dabrunebulma kedlebze dai-
bis zustad gadmocema, realisturad
wyo xatva, es ucxos, ucnobis (cxovelis,
asaxva-dafiqsireba iyo is ZiriTadi mi-
garemos, raime nivTis, sxva adamianis, sa-
zezi da mizani, romelmac fotografiis,
kuTari Tavis...) gacnobis, gaanalizebis,
rogorc istoriuli survilis arseboba
ganapiroba da ramac sabolood saxare- 7
warwera duan miqalzis fotoze.
biseuli WeSmariteba `pirveliTgan iyo 8
avt. SeniSvna.
9
5
v. beniamini, xelovnebis nimuSi misi teqni- avt. SeniSvna.
10
kuri reproducirebis xanaSi. istoriis cne- V. Flusser, Towards a philosophy of photography, London,
bebis Sesaxeb, Tb., 2007, gv. 68. 2000, gv. 12.
6 11
J. Berger, Ways of Seeing, London, 1972, gv. 7. iqve.
180

Secnobis, masze dakvirvebis saukeTeso `fotografiuli gamosaxulebis Seqmnis


gzac iyo. Tumca, naxati sxva iyo, real- avtomatizmma vizualuri fsiqologiis
oba sxva. naxatSi Tvali sxvas xedavda da sruli gadatrialeba gamoiwvia. foto-
realobaSi sxvas. nebismier naxatSi im- grafiis obieqturoba gamosaxulebas
denad didia saavtoro subieqtivizmis WeSmaritebis iseT xarisxs aniWebs, ro-
wili, rom realobis asaxvisadmi miuker- melsac ferwera ubralod ar flobs.
Zoebeli damokidebuleba, obieqturo- kritikuli gonebis yvela winaaRmdego-
ba xelovanis mier realobis interpre- bis miuxedavad, Cven iZulebulni varT
tirebul versias ewireba. mogvianebiT, davijeroT gamosaxuli sagnis arsebo-
mxatvris Sefasebis da statusis gan- ba, radganac fotografiis wyalobiT
msazRvreli swored mxatvrul-gamom- is arsebobs sivrcesa da droSi. foto-
saxvelobiTi xerxebis interpretire- grafia aiZulebs realobas sagnidan mis
bis, SemoqmedebiTi individualobis ga- reproduqciaze gadainacvlos~14. ufro
movlenis xarisxi xdeba. Sesabamisad, vi- konkretulad ki, yvela sxva saxelovne-
zualur xelovnebaSi aisaxeba realobis bo dargebisagan gansxvavebiT, mayure-
versiebi da ara realoba. Tumca, mxatva- bels gamosaxulebis, asaxuli faqtisa
ri TiTqmis arasodes Sordeba natura- Tu movlenis absolutur realobaSi
listur formebs da mudmivad cdilobs mxolod fotografia arwmunebs.
sivrce, forma, perspeqtiva realistu- yvela es Teza absoluturi simarTlea,
rad, bunebrivad gadmosces, sagani na- romlebsac iZulebuli varT daveTanx-
xatze maqsimalurad hgavdes da imeo- moT da vaRiaroT. Tumca, arsebobs
rebdes sakuTar prototips realobaSi. erTi, Zalian saintereso da safuZv-
vizualuri xelovnebis mizanic Zalian, liani gamoTqma, romelic aq myari kon-
Zalian didi xnis manZilze rCeba xiluli trargumentis funqcias asrulebs da
realobis myar zedapirze bunebrivad da mTeli am msjelobis rakurss cvlis:
realisturad dafiqsireba-asaxva. `yvela fotografia aris sinamdvile,
magram arcerTia simarTle~15. aq kvleva
amgvarad, Tu SevTanxmdiT, rom foto-
axali kuTxiT iSleba da ismeba sakiTxi
grafia, fotografiuli gamosaxulebis,
– ramdenad aris fotoze dafiqsire-
rogorc metaenis Seqmna adamianis isto-
buli obieqturi realoba simarTle?
riuli survilis gamoxatulebaa, rome-
saerTod SesaZlebelia Tu ara eWvi Se-
lic dasabams pirveli adamianis gaCe-
vitanoT fotografiuli gamosaxule-
nisTanave iRebs da sabolood XIX s-Si
bis WeSmaritebaSi? sxvagvarad rom vT-
cxaddeba, maSin, logikuria, vaRiarebT, qvaT, asrulda Tu ara adamianis ocneba
rom adamianis vizualur xelovnebaSi, da Seqmna Tu ara myar zedapirze dafi-
gansakuTrebiT ki, ferweraSi gamov- qsirebuli sinamdvilis xati? da zoga-
lenili ocnebac acxadda da adamianma dad, aris Tu ara sinamdvile da simar-
aTaswleulebis Semdeg miiRo saocnebo Tle identuri cnebebi?
Sedegi – sasuraTe sibrtyeze, myar zeda-
fotografiamde xelovneba mudmivad,
pirze uzadod dafiqsirebuli realoba.
Tumca, met-naklebi xarisxiT16, warmoad-
es realoba ki, arsebuli modelis sru-
lyofili aslia, sruliad eWvgareSea, 14
А. Базен, Что такое кино?, М.,1972, gv. 45.
rom `es aq iyo~12, radganac `fotos mud- 15
Remembering Richard Avedon, http://c41. net/articles/
mivad Tan axlavs Tavisi referenti, fo- remembering-richard-avedon/
toze Cibuxi yovelTvis aris Cibuxi~13. 16
rasakvirvelia, TavisTavad ar igulisxmeba
vizualuri xelovnebis is etapebi, rodesac
12
Р. Барт, Camera Lucida, М., 1997, gv. 115. kanonika religiuri rwmeniT iyo ganpirobe-
13
iqve, gv. 12. buli. magaliTad, egvipturi an Sua sauku-
181

genda `Trompe l’oeil~-s17 sferos, mxatvari li Tavidanve SeTanxmdnen am mogonili,


mudmivad cdilobda mnaxvelis darwmu­ SeTxzuli ambis, siuJetis `WeSmarite-
nebas gamosaxuli sagnis bunebrivobasa baze~, romelic aRarasodes Seicvlebo-
da realobaSi. bunebrivoba, natural- da da arasodes gaxdeboda eWvis sagani.
izmi gamosaxulebis Sefasebis ZiriTad arasodes dausvamdnen kiTxvis niSans
kriteriums warmoadgenda. mxatvris os- mag., miqelanjelos pietas, romelic
tatoba figuris bunebrivobiT fasde- sruli fiqciaa vizualuri Tvalsazris-
boda, naxatis xarisxi ki, sagnebis mocu- iT, da araferi akavSirebs realobasTan.
lobiTad, sivrcobrivad, xelSesaxebad mayurebelma icis, da miqelanjelomac
gamosaxviT. icis, rom es mayurebelmac icis, rom
Tumca XIX saukuneSi Cndeba axali saxe­ mas arasodes unaxavs mariami, qriste da
lovnebo dargi, romelic Tvisobrivad arc am personaJebis emociebs SeiZle-
gansxvavdeba manamade arsebuli vizua- ba hqondes raime saerTo realobasTan.
luri xelovnebis dargebisagan – es Cven mxolod miqelanjelos warmosaxvas
aris mxatvruli fiqciis, saavtoro veTanxmebiT, radganac warmosaxvisa da
realobis alternativa, fotografia – Semdeg misi gamoxatvis, gadmocemis ase-
sinamdvilis zusti asaxva. fotografia Ti masStabi mxolod miqelanjelos ga-
pirvelad aRar atyuebs adamians vizua- morCeuli Tvisebaa, da swored es Tviseba
luri manipulaciebiT da realobis aRgvafrTovanebs. am SemTxvevaSi, avto-
ucvlel versias sTavazobs. sadac ukve ris faqtTan mimarTeba aris mniSvnelo-
optikuri aracnobieric, fiqsirdeba. vani da mayurebelic am urTierTobaSi
foto adamians garemos zustad aRqmi- (movlenisa da avtor/Semoqmedis) erT-
sa da Secnobis saSulebas aZlevs. fo- veba, fiqciaSi Tanamonawileobas cdi-
tografiiT adamiani sinamdvilis mou-
lobs da am mizniT, yvela `saxelovnebo
lodnel aspeqtebs, optikur aracno-
sicrues~ WeSmaritebad iRebs. Cven da
biers aRmoaCens. amave dros, fotogra-
miqelanjelo SevTanxmdiT am sruly-
fia SesaniSnavi anTropologi, adami-
ofili fiqciis srulyofilebis Ses-
anis yvelaze zusti mkvlevaria. gareg-
nuli monacemebis, Taviseburebebis axeb da survilic ar gviCndeba raime
uc­vleli dafiqsirebiT, vizualuri SevcvaloT an gadavafasoT. viciT, rom
kopi­rebiT SesaniSnavad xsnis adamianis fiqciaa da gamosaZiebelic aRaraferia.
Sinagan samyaros da saxier portretTan Cven veTanxmebiT miqelanjelos vizua-
erTad fsiqologiur portrets qmnis. lurad asaxul warmosaxvas realobis
Sesaxeb. imdenad gvxiblavs miqelanje-
mxatvruli fiqcia adamianisTvis sakma-
los saavtoro realoba, rom eWvisaTvis
od kargad cnobil teritorias war-
moadgenda, romelzec aTaswleulebis aRarc raime mizezi rCeba da aRarc adg-
ganmavlobaSi sakmaod myudrod grZnob- ili. kidev ufro Sors midis Cveni ndo-
da Tavs. avtori da mkiTxveli/mayurebe- ba, rodesac literaturul fiqciebzea
saubari, rodesac mkiTxvelis warmo-
neebis qristianuli xelovneba, sadac mizan- saxva avtoris warmosaxvas xvdeba da
mimarTulad aris nivelirebuli interesi endoba. avtoris warmosaxvis mixedviT
sagnobrivi, fizikuri samyaros mimarT. axdens garkveuli scenis Tu personaJis
17
`Tvalis motyueba~ – samganzomilebiani rekonstruqcias sakuTar warmosaxva-
sivrcis Seqmnis iluzoruli xerxi saxviT
Si da mas rogorc sinamdviles aRiqvams.
xelovnebaSi, romelsac jer kidev pompeis
freskebze vxvdebiT. optikuri iluziis magaliTad, yvelaze cnobili litera­
safuZvelze iqmneba STabeWdileba, rom ga- turuli citata, cnobili gamoTqma,
mosaxuleba realurad arsebobs. romelic yvelam icis, miuxedavad imisa,
182

waukiTxavs Tu ara odesme Seqspiri – romlis arsebobac sinamdvilea, simar-


`yofna, ar yofna...~-a da is cnobilia ro- Tle? mis Sesaxeb uamravi alternati-
gorc hamletiseuli da ara Seqspiriseu- uli istoria iqmneba.
li kiTxva. aq TiTqos bolomde vendeT analizis Sedegad, ikveTeba fotog­ ra­
Seqspirs, SevTanxmdiT, rom odesRac fiis uCveulo, dualisturi buneba –
marTlac arsebobda daniis princi da es ucvlelad asaxos sinamdvile, Seinar-
kiTxvac swored man dasva. avtoriseuli Cunos dokumenturobis Tviseba da amave
naazrevis literaturuli personaJisT- dros, moaxdinos simarTlis interpre-
vis mikuTvneba, zogadad, gavrcelebu- tireba da realobis radikalurad gansx-
li fenomenia, iseve rogorc personaJis vavebuli versiebi Seqmnas. fotografia
qmedebis. cnobili literaturuli per- marTlac aris simarTliT manipuli-
sonaJebi, xSirad, avtorisagan damou- rebis efeqturi saSualeba. foto zo-
kideblad agrZeleben `cxovrebas~18. gjer sinamdvilis sruliad identuri
fotografia swored mxatvruli fiqciis versiebis, erTi da imave movlenis, faq-
alternativa, absoluturi sinamdvilea. tis an adamianis moulodnel, sruliad
magram, rogorc dakvirvebis, kvlevis, gansxvavebul mxares gvanaxebs. amitomac
analizis Sedegad Cans, fotografiis, aris fotografia propagandis saukeTe-
swored rogorc realobis amsaxvelis, so meqanizmi – erTi da igive obieqturi
damfiqsireblis mimarT Cndeba kiTxvis realoba, movlenis subieqturi kuTxiT
niSnebi. Tu natifi xelovnebis SemTx- gaSuqebis fantastikur SesaZleblo-
bas qmnis. magaliTad, saagento `magnum
vevaSi SevTanxmdiT, rom fiqciaa da
fotos~ wevris Tomas hoepkeris foto
avtors vendobiT. fotografiis SemTx-
`aSS, niu iorki, bruklini, 11 seqtem-
vevaSi SevTanxmdiT, rom sinamdvilea da
beri, 2001 w.~ (sur. 1), romelzec sakmaod
am sinamdviles yovelTvis vusvamT kiTx-
mSvid garemoSi, parkSi, tbis piras msx-
vis niSans, mudmivad viZiebT misi, ro- domi axalgazdebi `tyupebis~ afeTqebis
gorc simarTlis xarisxs. teraqts uyureben, mxolod xuTi wlis
yoveli fotos ukan, cnobierad an arac- Semdeg, 2006 wels gamoqveynda. foto
nobierad mainc, Cndeba kiTxva – fo- avtorma waradgina, amerikelebis Zir-
tografia rogorc xelovneba, ramdenad iTadma nawilma ki ganixila, rogorc
inarCunebs mxatvruli subieqtivizmis, `Cveulebrivi, gulqva amerikelebis da­
saavtoro realobis statuss? ramdenad mo­kidebuleba~ tragediisadmi19. Tumca,
aris es sinamdvile simarTle? magaliT- erT-erTma personaJma fotoze TviTi­
ad, robert kapas jariskaci marTla mk- dentificirebis Semdeg, ganacxada,
vdaria Tu ubralod, daWrilis miwaze rom is da misi megobari gogona, `saoc-
dacemis kadria gadaRebuli? aq sinam- rad Sokirebuli da sasowarkveTilebi
dvilisa da simarTlis dapirispirebis iyvnen. fotografma foto maTi nebarT-
ufro Zveli magaliTis moyvanac Segvi- vis gareSe gadaiRo da Semdeg araswori
Zlia mag., turinis sudara – saukuneebis interpretaciiT gaavrcela~20.
ganmavlobaSi tardeba sxvadasxva tipis am SemTxvevaSi, namdvilad SesaZlebe-
gamoZiebebi da eqspertizebi imis dasa- lia fotografis dadanaSauleba sinam-
dgenad, aris Tu ara es gamosaxuleba, dvilis arasworad interpretirebaSi,
radganac fonze gamosaxuli msoflio
18
Tanamedrove literaturaSi calke mimdi­
19
nareobac ki Camoyalibda, romelsac fan­ J. Jones, The meaning of 9/11’s most controversial photo,
fiqSeni ewodeba da gulisxmobs, romelime http://www.theguardian.com/commentisfree/2011/
cnobili nawarmoebis siqvelis Seqmnas, am sep/02/911-photo-thomas-hoepker-meaning
20
nawarmoebis fanebis mier. iqve.
183

savaWro centris Senobebi ukve bolom- ur gamarjvebas zeimoben~. Sesabamisad,


de dangreulia da maT mdebareobas mx- fotografiuli omonimebis vizualu-
olod muqi kvamli migvaniSnebs. Sesabam- ri `leqsikonis~ erTpirovnuli avtori
isad, unda vivaraudoT, rom Tavdasx- fotografia. rogorc davrwmundiT,
midan ukve minimum 10 wuTi mainc aris fotografiuli omonimebi sinamdvilis
gasuli. adamiani ki saocrad individu- piradi interpretaciis, simarTled ga­
aluria nebismieri tipis emociis gamox- saRebis unikaluri saSualebaa.
atvisas, iqneb am axalgazrdebis Soki da
fotografiuli sinonimebi gacilebiT
sasowarkveTileba arc ise eqspresiuli
da gamomxatvelia an SesaZloa mxolod rTuli da mravalSriani cnebaa, radga-
1-2 wuTs grZeldeba da hoepkeri arake­ nac isini vizualuri omonimebisagan
Til­sindisierad sargeblobs niu iork- gansxvavebiT, ramdenime gansxvavebul
is parkis mziani dRis, mSvidi ganwyobis SemTxvevaSi dgeba sinonimebad:
idiliisa da ukve Cavlili pirveli Sok-
is an naklebad emociuri adamianebis vizualur sinonimebs speqtatori
moCvenebiTi simSvidis sinTeziT. adgens
fotografiuli realobiT manipulire- speqtatori gansxvavebuli vizualuri
bis konteqstSi gansakuTrebiT saint- gamosaxulebiT motanil, identur Si-
eresoa fotografiuli sinonimebisa da naars damoukideblad poulobs. am
omonimebis ganxilva, romlebic zustad SemTxvevaSi ukve mayureblis piradi
verbaluri sinonimebisa da omonimebis codna, gamocdileba, pirovnuli krit-
analogiuria. vizualurad sruliad eriumebi, faseulobebi, preferenciebi
identur fotografiul omonimebs ra- asrulebs gadamwyvet rols. magali-
dikalurad gansxvavebuli Sinaarso- Tad, Tu CemTvis stalinisa da misi Sv-
brivi informaciis motana SeuZliaT. ilis (sur. 3) avedonis (sur. 4), an elis
qrestomaTiul magaliTad pol Cinis
springsis21 (sur. 5) fotoebi, fotos si-
olimpiur TamaSebze gadaRebuli foto
nonimia, sadac bavSvebisadmi mSoblebis
SegviZlia moviyvanoT, romelzec ori
sportsmeni qali emociuri pikis momen- sruliad indiferentuli, gulgrili
tSi aris gadaRebuli (sur. 2). Tumca, damokidebuleba ikveTeba, sxvisTvis
saavtori minaweris gareSe, sruliad SesaZloa, es mama-Sviluri siTbos gam-
gaurkvevelia es emociebi gamarjvebiT ovlineba iyos. mayureblis damokide­
aris gamowveuli Tu damarcxebiT. aq bulebas aq mniSvnelovnad gana­pirobebs
ukve TviTon avtori gvexmareba: `1984 cnobili pirovnebis, rogorc kultis
wlis olimpiuri TamaSebi los anjeles- mimarT Camoyalibebuli stereotipebi-
Si. 100 m-iani distanciis mogebis Semdeg sadmi damokidebuleba.
evelin eSfordi (marjvniv) amSvidebs 21
Tanagundel jenet boldens, romelic igulisxmeba foto riCard avedonis serii-
dan `gardacvlili misis da mister komfor-
finiSTan meoTxe mivida.~
tebis saxsovrad~, sadac nadia auermani ma-
fotografis mier gakeTebuli fotomi- makacis kostumSi gamowyobili ConCxisa da
naweri erTmniSvnelovnad gansazRvravs Tojina Svilis garemocvaSia gadaRebuli
vizualur mocemulobas da misi Sinaar- da elis springsis, igive jun niutonis, hel-
sobrivad Secvlis Zala Seswevs. radga- mut niutonis colis (am detalis dazusteba
namdvilad mniSvnelovania, radganac elis
nac, am fotos SemTxvevaSi, aseTive dam-
springsi saocrad `erTgulia~ cnobili
ajerebeli iqneboda, magaliTad, Semde- meuRlis fotoesTetikis da rogorc foto-
gi Sinaarsis warwera: `damarcxebuli grafi, faqtobrivad, mxolod mis CrdilSi
sportsmenebi amSvideben erTmaneTs~ an arsebobs) foto, sadac brijit nilseni sa-
`gulaCuyebuli sportsmenebi olimpi- kuTar Svils saTamaSosaviT warmogvidgens.
184

vizualur sinonimebs adamianuri dardi da sevda silamazisa


fotografi gansazRvravs da seqsualobis simbolos, vnebisaRmZ-
avtori qmnis vizualur sinonimebs, ma- vrel qera kerpSi, avedonis garda, ara-
gram misi piradi damokidebuleba cv- vis daunaxavs, is monros sajaro niRbis
lis erTmniSvnelovani vizualuri ga- miRma, radikalurad gasxvavebul qals
mosaxulebis mniSvnelobas da sinon- afiqsirebs, romelic SesaZloa, mxolod
imuri fotomocemulobiT, identuri am fotoze iwvevs adamianur TanagrZno-
gamosaxulebiT sruliad gansxvavebuli bas, vnebis nacvlad.
Sinaarsi moaqvs. magaliTad, merilin aq fotografiis kidev erTi kazusi
monro erTmniSvnelovnad, yvelasaTvis ikveTeba. am SemTxvevaSi, fotoze asaxu-
qera seqssimbolos warmoadgens, rac li sinamdvile CvenTvis kargad aris na-
uxvad arsebuli sinonimuri fotoeb- cnobi, masSi rogorc simarTleSi eWvi
iTac aris ganpirobebuli. maT Soris, ver Segvaqvs da fotografiuli omoni-
erT-erTi gansakuTrebuli portreti mebisagan, an hoepkeris msgavsi SemTx-
vevebisagan gansxvavebiT, ar varT damok-
riCard avedons ekuTvnis (sur. 6). 1957
idebuli avtoris konkretuli faqtis
wels gadaRebuli es portreti, erTi
mimarT gamoCenil keTilsindisierebaze.
SexedviT, namdvilad warmoadgens mon-
mocemuli faqtis Sesaxeb avtorisagan
ros sxva portretebis vizualur si-
damoukidebladac vflobT informacias.
nonims – monro aqac erTmniSvnelovnad
da mainc, aqac foto sinamdviliT motani-
monroa. Tumca, avedoni aq sxva plat-
li simarTlis erT-erTi dasaSvebi ver-
formidan gvesaubreba da im gamonak-
siaa, is aris obieqturi realobis dafiq-
liss qmnis, romelic nadvilad aRar ew-
sireba, magram sruliad subieqturi
ereba sxva, tradiciuli portretebis
asaxva/gadmocema da informaciac gansx-
rigSi. identuri garegnuli niSnebiT,
vavebuli miaqvs mnaxvelamde. imis mixed-
avedoni sruliad gansxvavebul qals
viT Tu ra konkretuli damokidebuleba
gvacnobs. aq kidev erTxel vrwmundebiT
fotografiis gansakuTrebul anTro- aqvs konkretul avtors fotoze asaxu-
pologiur TvisebebSi. seqs-­simbolos li konkretuli faqtis mimarT. rogorc
kriteriumebidan sruliad amovard- davrwmundiT, amgvari midgoma zogjer
nil, aratipur monros mxolod riCard sruliad myarad damkvidrebul stereo-
avedoni xedavs. mniSvnelovania, rogor tipebsac ki cvlis da konkretul faqts
ixsenebs TviTon avedoni fotos gadaRe- an adamians, sruliad axali kuTxiT war-
bis process: `ramdenime saaTi cek­vavda, mogvidgens. aq ukve fotografis, avto-
mReroda, ipranWeboda, mokled `akeTeb- ris pozicia asrulebs gadamwyvet rols.
da~ merilin monros. da Semdeg iyo gar- riCard avedonis arqividan am msjelo-
dauvali Cavardna. rodesac saRamo das- bis kidev erT argumentad, monros por-
rulda, TeTri Rvinoc gamoilia, cekvac tretTan erTad, im epoqis kidev erTi
damTavrda, is kuTxeSi patara bavSviviT `varskvlavis~ jon kenedis fotoebic ga-
Camojda, yvelafrisagan daclili. me modgeba. kenedis SemTxvevaSi, preziden-
davinaxe is wynarad mjdomi, raime ga- tis persona meorexarisxovani xdeba da
mometyvelebis gareSe saxeze. masTan ax- mamisa da Svilis urTierToba gadmodis
los mivedi, magram gafrTxilebis garaSe wina planze. foto mniSvnelovania, ara
ar gadamiRia. man uari ar miTxra, rode-
kenedoba-prezidentobis, aramed am ur-
sac fotoaparatiT mivuaxlovdi~22. eE s
TierTobis gamo. am fotoebis xarjze aS-
22
Remembering Richard Avedon, http://c41. net/articles/ karad Cans erTmniSvnelovani vizualuri
remembering-richard-avedon/ sinonimebis Sinaarsobrivi gansxvaveba.
185

aseT monros an kenedis mxolod avedoni Svilis, an CvenTvis Zvirfasi adamianis


icnobs da gvacnobs, faqtobrivad is sxva foto CvenTvis ufro mniSvnelovani da
pirovnebis portrets warmogvidgens da Rirebulia, vidre nebismieri ZviradRi-
erTmniSvnelovani vizualuri sinonime- rebuli fotoSedevri. aq qrestomaTiuli
biT antonimur Sinaarss adgens. magaliTia rolan bartis dedis bavSvobis
foto `zamTris baRSi~24. am SemTxvevaSi,
vizualur sinonimebs aseTi tipis fotoebs marTlac `cvaleba-
stereotipebi gansazRvravs di da aramyari esTetikuri Rirebulebe-
avtoris, fotografis da speqtatoris bi gaaCnia~25, radganac gadamwyveti mniS-
damokidebulebasTan erTad, vizualuri vneloba eniWeba Cvens, erTi konkretuli
sinonimebis konteqstSi aseve Zalian mayureblis mimarTebas fotosTan. esTe-
mniSvnelovania sazogadoebis winaswari tikur Rirebulebas, oRond intimurs da
ganwyoba, damkvidrebuli stereotipebi. ara sajaros, swored es mimarTeba gansaz-
ainStainis da stalinis erTgvarovani Rvravs. erT-erTi gamokiTxvis mixedviT,
Sinaarsis mqone fotoebi – `ainStaini Tuki adamianebs raime stiqiuri ubed-
enas gviyofs~ (artur sasi, 1951 w.) (sur. urebis dros saSualeba eqnebodaT sul
7) da `beladi xumrobs~ (nikolai vlasi- ramdenime nivTi gadaerCinaT, yvela maT-
ki) (sur. 8) erTmniSvnelovani vizualuri gani airCevda ojaxur fotoebs, radga-
sinonimebia – cnobili adamianebi bavS- nac swored es `cvalebadi da aramyari es-
vurad xumroben. Tumca, sruliad gamor- Tetikuri Rirebulebebi~26, piradi pref-
icxulia am sinonimebma, msgavsi emociebi erenciebia pirovnebis erT-erTi yvelaze
gamoiwvios, identuri Sinaarsi moitanos mniSvnelovani Semadgeneli nawili da
da sinonimebad Sedges am pi­ r­ov­
nebebis myari faseuloba.
mier Sesrulebuli sruliad gansxvave- mayureblis damokidebulebasTan er-
buli istoriuli rolebis gamo. Tad, aucilebelia aRvniSnoT, rom Ta-
Sesabamisad, mivdivarT daskvnamde, rom visTavad fotografiac Zalian intimu-
fotografia obieqturi realob­is asax- ria. ufro metic, intimuria misi urT-
vis Zalze subieqturi meTod­ia. fotogra- ierToba, damokidebuleba nebismier
fi, `koleqcioneris msgav­sad,23 agrovebs TemasTan. e
E s fotografiis aucilebeli
Tanamedrove sinamdvi­lis garkveul de- Tvisebaa, da misi popularobis erT-er-
talebs. misi koleqci­oneruli Tvisebe- Ti umTavresi mizezic aris. foto mcire
bi sruliad subieqturia. Cveulebrivi distanciasac ki ver uZlebs. ufro
sworad, fotografiisa da gamosaxuli
koleqcionerisagan gansxvavebiT, is ar
obieqtis urTierToba aris Zalian in-
eyrdnoba raime sayovelTaod aRiarebul
faseulobebs. Tavis koleqcias subieq- 24
rolan bartma `kamera lucida~ dedis gar­
turi, intimuri platformidan qmnis da dacvalebis Semdeg dawera da inspiraciis sa-
amiT, sruliad axal, jer ucnob da Se- ganic swored dedis bavSvobis foto `zamT-
ris baRSi~ da dedis aryofniT gamowveuli
ufasebel faseulobebs/Rirebulebebs
sicariele iyo. magram, barti am fotos im-
gvTavazobs, romlebic zogjer misaRebi denad intimur Rirebulebad miiCnevs, rom
da gasagebia, zog­jer ki, sruliadac ara. wigns am fotos ilustracias ar urTavs. am-
magram esec subieqturia da SesaZloa gvarad, is sajaro gaufasurebisagan icavs
sxvadasxva eqsponati-fotoebi sxvadasx- fotos, romelsac, sruliad bunebrivia, rom
vagvarad mniSvnelovnebdnen sxvadasxva igive datvirTva da Rirebuleba ver eqneba
mayureblisaTvis.
speqtatorisaTvis. magaliTad, dedis, 25
S. Sontag, On Photography, New York, 1990, gv. 51.
23 26
S. Sontag, On Photography, New York, 1990, gv. 107. iqve.
186

timuri. fotografias uyvars da aint- avtors nanaxi aqvs, Cven ki, ubralod vu-
eresebs yvelaferi mniSvnelovani da um- jerebT. sxvagvarad SeuZlebelic aris,
niSvnelo, lamazi da maxinji, warmavali radgan fotografias aqvs is iraciona-
da maradiuli, keTili da boroti. misT- luri Zala, romelic `kritikuli gonis
vis yvelaferi erTnairad mniSvnelova- yvela winaaRmdegobis miuxedavad, yov-
nia, fotografia yvelaze demokrati- elTvis gvarwmunebs gamosaxuli scenis
uli da liberaluri xelovnebaa. yve- WeSmaritebaSi~28.
lasTan da yvelaferTan Zalian axlos Tumca, rogorc ukve davrwmundiT,
midis, fizikuri, garegani siaxloviT nebismieri foto mxolod sinamdvilis
Sinagan samyaros xsnis. misTvis sazR- versiaa da ara TviT sinamdvile. ufro
vari fizikursa da suliers Soris ar zustad ki, fotografia aris realoba,
arsebobs, orives erTad sinTezurad xe- romelic ar aris realoba da realobis
davs, asaxavs da afasebs. `fotografia simulakria. simulakri, romelic qmnis
ar gaZlevs distancirebis uflebas~27, postrealobas da Tavisi zemoqmedebis
jer referents iTrevs sakuTar marwux-
ZaliT aqrobs namdvil realobas, rom-
ebSi, Semdeg ki speqtators.
lis mixedviTac, romlis safuZvelzec
magram es ganurCevloba, SemTxveviToba Seiqmna, rogorc simulakri. magaliTad,
mxolod moCvenebiTia. fotoSi umniS- romelime cnobili istoriuli movle-
vnelovanesia ra aris gamosaxuli, ro- nis aRsawerad sityvebi, an faqtebi meo-
gor aris gamosaxuli, vis mier da rogor
rexarisxovani xdeba fotoebTan/simu-
aris danaxul-aRqmuli da aseve umniS-
lakrebTan SedarebiT. Cven aRar gvWir-
vnelovanesia gamosaxulisa da gamomsax-
deba detaluri vizualuri informacia
velis kavSiri, romelic uklebliv yve-
la mnaxvelze axdens gavlenas da swored miviRoT faSisturi periodis sakoncen-
is aris mxatvruli STabeWdilebis miRe- tracio banakebis Sesaxeb, Tu auSvicis
bis, mnaxvelze zemoqmedebis erT-erTi gazis kameraSi tyveebis frCxilebiT da-
umniSvnelovanesi faqtori. speqtato- kawruli betonis kedlis fotos (sur. 9)
ri aucileblad fiqrobs (cnobierad an vnaxavT. es foto nacistur germaniaSi
ara) ratom iyo fotografi iq, ratom mimdinare movlenebis, tkivilis yvelaze
airCia aucileblad es kadri da es wami, lakoniuri xatia, romlis naxvis Semdeg,
rogori damokidebuleba aqvs avtors nebismieri sisastike kargavs moulodn-
gamosaxulebasTan. Semdeg ki iwyeba Tvi- elobis efeqts. aqve SegviZlia gavixse-
Tidentifikacia, TviTon rogor moiqce­ noT abas ataris policiis skolis TeTr-
oda fotografis adgilas, dainaxavda kaniani direqtori, Savkaniani moswavlee-
da gadaiRebda Tu ara imaves, eqneboda bis fonze. erTi SexedviT sruliad uemo-
Tu ara igive damokidebuleba da reaq-
cio, lakoniuri, mkacr geometriul rit-
cia realobaze, romelic gamosaxule-
mze agebuli foto, advilad Crdilavs
bad unda eqcia, da saerTod ipovnida da
aqcevda Tu ara am realobas gamosaxule- yvela sisxlian, dramatul fotos da
bad? iseve, rogorc natifi xelovnebis aparteidis reJimis simbolo xdeba.
SemTxvevaSi, fotografiaSic, romelic am konteqstSi qarTuli fotografi-
arasodes aris natifi Tavisi demokra- idan CvenTvis ufro nacnobi da axlo-
tiulobisa da liberalurobis gamo da beli magaliTis dasaxelebac SegviZlia
maskulturis fuZemdebelia, mTavari – iuri meCiTovis 9 aprilis movlenebis
avtoris warmosaxva xdeba. magram, war- amsaxveli foto – axalgazrda gogo
mosaxva realobis Sesaxeb, romelic droSiT xelSi. aqac, am vizualuri gamo-
27 28
S. Sontag, On Photography, New York, 1990, gv. 51. А. Базен, Что такое кино? М., 1972, gv. 4.
187

saxulebis fonze, yvela is istoriuli mizezia xelovnebis, rogorc axali si­


informacia da foto kargavs Tavis mniS- mar­Tlis Sesaqmnelad. fotokonceftu-
vnelovnebas, sadac uSualod faqtebia alizmi sruliad uaryofs fotografi-
dafiqsirebuli. 9 aprils gadaRebul ul noemas `es aq iyo~ da axals `es aq Sei-
dramatul kadrebs es amayi gogo anacv- Zleboda yofiliyos~ qmnis. aq, albaT,
lebs, radganac gamosaxuleba simbo- mniSvnelovania davazustoT gansxvaveba
lo xdeba da yvela faqtis Tu emociis fotokonceftualizmsa da konceftu-
akumulirebas axdens. mokled, aq fo- alur fotos Soris. konceftualuri
tografia realobis axal xats, post- foto ar auqmebs fotografiul noe-
realobas qmnis, romelic bevrad ufro mas, ubralod is realobis, konkertul
mets mogviTxrobs realur realobaze, ideas, koncefcias misadagebuli avto-
vidre uSualo faqtebis vizualur kon- riseuli versiaa. konceftualuri fo-
statacias SeeZlo eCvenebina. tos magaliTad SegviZlia sindi Sermani
suzan zontagi fotografias platonis ganvixiloT, xolo fotokonceftual-
realobis Tanamedrove versiad ganix- izmis magaliTad duan miqalzi.
ilavs 29. Tu am versias miviRebT da da- presis fotografebis erovnuli asoci-
vuSvebT SesaZleblobas, rom adamiani aciis (NPPA) eTikis kodeqsis me-6 punqtSi
platonis gamoqvabulSi cxovrobs da gacxadebulia: `vizualuri Jurnalis-
realuri realobis mxolod aCrdilebs tikis warmomadgenelma pativi unda sces
xedavs, dasaSveb versiad unda miviRoT da daicvas fotografiuli momentis
isic, rom realuri realoba swored is mTlianoba~30. es punqti fotografiis
postrealobaa, romelsac fotogra- yvela JanrSi, maT Soris koceftualur
fia, anu Suqwera, SuqiT Seqmnili ga- fotografiaSic daculia. miuxedavad
mosaxulebebi asaxavs. es versia kidev imisa foto mxatvrulia, dokumenturi
ufro safuZvliani gaxdeba Tu mxedv- Tu konceftualuri, masSi fotografi-
elobaSi miviRebT fotografiis uci- uli momentis mTlianoba, fotografi-
lobel Tvisebas – moulodnelobas. uli noema, mTavari arsi, rom `es aq
fotografiuli Sedegi xom yovelTvis iyo~ SenarCunebulia. sruliad aSkaraa,
gasaocari da moulodnelia, anu fo- rom sindi Sermanis fotoebi winaswar
toze is realobaa asaxuli, romelsac SemuSavebuli koncefciis mixedviT aris
fotografirebamde Tvali ver xedavda dadgmuli da gadaRebuli – yvela fo-
da ver aRiqvamda an xedavda da ver aan- tos personaJi TviTon avtoria, rome-
alizebda. amgvar fotoebs ki, suliad lic sxvadasxva cnobili qalebis an mov-
myari da aracvalebadi esTetikuri Ri- lenebis fotorekreaciebs axdens (sur.
rebulebebi gaaCnia. maT adamianis Tva- 10). es fotoebi postmodernuli Tama-
li Cveuli horizontis miRma gahyavs da Si-speqtaklia. Tumca, miuxedavad amisa,
axal sivrceebs aRaqmevinebs. mainc absoluturad darwmunebulebi
varT da aSkarad vxedavT, rom erTxel
Tanamedrove fotografia sinamdvilis
sindi Sermanma, vTqvaT, brijit bardos
kidev erT, gansxvavebul versiad fo-
msgavsad Caicva da misi citireba moax-
tokonceftualizms gvTavazobs, rome-
dina. anu es namdvilad aq iyo.
lic aRarc realobaa, aRarc sinamdvile
da aRarc postrealoba. es saerTodac konceftualur fotosagan gansxvave-
paraleluri realobaa, romlisTvisac biT, fotokonceftualizmi ar iTval-
xiluli samyaro, sinamdvile mxolod iswinebs, ar icavs fotografiuli mo-
mentis mTlianobas. piriqiT, swored
29
https://newlinearperspectives. wordpress.com/pho­tog­
30
ra­­phy/sontag-barthes-berger-benjamin-on-robert-capa/ https://nppa.org/code_of_ethics
188

am mTlianobis darRveva da uaryofa daijereben da TiTqmis aravin gaiTva-


warmoadgens mis koncefcias, mTavar liswinebs. amitomac, aRar aris miqal-
ganmasxvavebel niSans, romelic mas kon- zis bolo periodis fotoebi fotoebi,
ceftualuri fotosagan gamoarCevs. es fotoqaRaldebze datovebuli xel-
fotokonceftualizms aRar ainterse- naweri teqstebia (sur. 11):
bs sinamdvilis asaxva. fotokonceftu-
alizmma gaauqma fotografiuli SemTx- realobis fotografirebis warumate-
veviToba, mas aRar aintersebs foto- beli mcdeloba
grafiis mier aRmoCenili, SemTxveviTo- rogori sisulele iyo Cemi mxridan da-
baSi arsebuli kanonzomierebebis `ga- mejerebina, rom es ase advili iqneboda.
moWera~ da asaxva. aq yvelaferi winaswar
xeebis, avtomobilebis da adamianebis
gaTvlili ideis mixedviT aris agebuli.
gamosaxuleba TviT realobaSi ameria da
fotokonceftualistebs `saerTodac
davijere, rom am gamosaxulebebis fo-
aRar sjeraT Tvalis~31, mxolod gone-
bas endobian da fotoebs koncefciebis toebi iyo am gamosaxulebis fotoebi.
mixedviT ageben. Tumca, ramdenad Seg- rogori sevdiani simarTlea, rom veras-
viZlia ganvacxadoT, rom radgan es ar dros SevZleb maT fotografirebas da
aris sinamdvile, ar aris `es aq iyo~ da mxolod davmarcxdebi. me var anarekli,
`es aq SeiZleboda yofiliyo~-a, rom Se- romelic sxva anareklebis fotoebs iR­
sabamisad arc simarTlea? ebs, anareklebs Soris. gadaiRo realo-
Tu fotokonceftualistebis, magali­ ba, niSnavs gadaiRo araferi/sicariele.
Tad, duan miqalzis fotoebis nax- swored amitom iwyebs duan miqalzi ara­
vis Semdeg sinamdviles da simarTles f­ris, sicarielis gadaRebas. misi foto-
sino­nimebad CavTvliT, namdvilad da- ebidan gamosaxuleba sabolood qreba.
vemsgavsebiT im adamianebs, romelTac erT kuTxeSi gaxsnil cariel CarCoebs
`hgoniaT, rom dedamiwa brtyelia an mxolod saTaurebi aqvT: `vin aris sindi
fiqroben, rom musika arsebobas wyvets, Sermani?~ (sur. 12), `kavafai TaRliTobs
rogorc ki radios gamorTaven~32. fo- strip pokeris TamaSisas~... es saTaurebi
tokonceftualistebi sxva xarisxis, adreuli etapis misive fotoebis saTau-
sxva registris simarTleze gviyvebian. rebia. im fotoebis, sadac garkveulwi-
miqalzi fotografiis dostoevskia, lad mainc asaxavda realobas. miqalzi
romelic gviyveba, gvanaxebs, gvimtki­ TiTqos `realobis fotografirebis wa-
cebs ratom ar aris mkvleli damnaSave. rumatebeli mcdelobis~ gamosworebas
man icis ras fiqrobs yuTSi kata, rome- cdilobs, xelaxla iRebs Tavisive fo-
lic SesaZloa, aris da SesaZloa, arc toebs da sinamdvilis axal vizualur
aris Camaluli yuTSi. Tumca, miqal- versiad sicarieles gvTavazobs.
zis simarTles sxva problema aqvs, is,
sabolood, sinamdvilisa da simarTlis
imasTan erTad rom uxilavia da Sesama-
urTierTmimarTebis am versiebis gan-
bisad, sulac ar aris sinamdvile, misi
xilviT, sruliad moulodnel daskv-
vizualuri rekonstruqciis SemTxveva-
namde mivdivarT: fotografiac Tavi-
Sic ki, am simarTles mainc erTeulebi
seburi vizualuri fiqciaa da adamianis
31
Karl-Peter Gottschalk; Duane Michals: Asking Questions aTaswleulebis ganmavlobaSi gaweul-
Without Answers http://www.americansuburbx.com/­2009/­ ma Sromam realobis dasafiqsireblad
­02/theory-conversation-with-david.html
mxolod nawilobriv gamoiRo Sedegi,
32
Notable Photographers. Duane Michals. 1999, http:// ocneba sanaxevrod asrulda radganac,
photography.about.com/arts/photography/library/dop/
bldop_dmicha.html dokumenturi fotografiac ar aris
189

srul­yofilad obieqturi vizualuri dokumenti da mxolod realobis, sinamdvi-


lis avtoriseuli versia, interpretaciaa. Sesabamisad, aRmoCnda, rom:
1. sinamdvile ar aris simarTle.
2. simarTle ar aris erTi da Zalian bevria, TiToeul Cvengans Cveni simarTle gvaqvs.
3. simarTle uxilavia da is sxvagan, paralelur realobaSi arsebobs.
4. `ra aris simarTle?~ – pasuxi am kiTxvaze SesaZloa, saerTodac ara adamianuri
privilegia, sxva registris gansazRvrebaa.

Natia Tsulukidze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Photography as Post and Parallel Reality


Reality vs Truth

If we agree that photography is a metalanguage, a historical wish to express existing reality through
visual art, it follows that the wish at last came true in the 19th century. Reality in the photography is an
absolute, exact copy of the existing model. There is no doubt that “it has been there”, because the pho-
tograph is never distinguished from its referent. A pipe, here, is always and intractably a pipe. In spite of
any objections our critical spirit may offer, we are forced to accept as real existence of the object repro-
duced, actually re-presented, set before us, that is to say, in time and space. Photography enjoys a certain
advantage in virtue of this transference of reality from the thing to its reproduction.
While the above postulated theses are absolutely true, there is an interesting and very strong counter-
argument presented by Richard Avedon: “All photographs are accurate, but none of them is the truth. ”
Here research changes direction and new questions arise: how much of the objective reality captured in
a photo is truth? Does this present a possibility to question veracity of photography? In the other words,
has human wish really come true? Has he gained at last the image of the reality depicted on the paper?
And are the reality and the truth identical concepts?
This analysis reveals dualistic nature of photography. On the one hand, it reproduces reality preserving
documental property while at the same time interpreting the truth and creating radically different ver-
sions of reality. In the context of manipulating the reality photographic synonyms and homonyms emerge
as the most interesting phenomena. We can posit that photography is a remarkably subjective method
of depicting objective reality, a wonderful mean to show objective reality with the subjective angle.
Photographer “like the collector” is gathering some details of reality, but his collectionist features are
deeply subjective; he doesn’t care about the publicly recognized values and create his collection with the
subjective, intimate platform.
Much like it is the case with the fine arts, in photography, which never is fine because of its democratic
and liberal characters and its ubiquitous availability to mass culture, author’s imagination becomes most
important. But this is imagination of a reality which was seen by the author. All photographs are a version
of reality and not the reality itself. To be more precise, photography is a reality, which is not reality but
simulacrum of a reality. The simulacrum, which creates post-reality, with the help of its powerful influ-
ence tries to vanish the reality after which or on the bases of which it has been created as simulacrum.
190

Accumulating all emotions, the image becomes a symbol and creates a new image of reality – post-real-
ity. This post-reality says much more about reality than the facts themselves.
Contemporary photography offers one more different version of reality – photo conceptualism. It is not
a reality, not a truth or post-reality; for this genre of photography visual world is a mere reason to create
art as a new truth. Photo conceptualism completely rejects noema of “it has been here” and creates a new
one of “it can be here”.
In this context, it’s important to delineate a distinction between conceptual photography and photo con-
ceptualism. Conceptual photography does not reject noema of the photography; it is just an author’s ver-
sion of reality, which corresponds to the author’s concrete idea or a concept. Conceptual photographers
always preserve “the integrity of the photographic moment”. Photo conceptualists, however, always abro-
gate this integrity and exactly this deconstructed integrity of the real becomes their concept. Photo con-
ceptualism does not care any more about the real, or truth. Their photos are constructed in accordance
to the concrete idea. They “don’t trust the eye” any more. But then, does this allow for a possibility to
declare that, because photo conceptualism is “it can be here” instead of “it has been here” it is not a truth?
If after having seen photo conceptual images we still consider that reality and truth are synonyms, we
will be like those who think “the earth is flat or when we shut off the radio, the music no longer exists”.
Photo conceptualist story is about the truth of other kind, other register. That’s why photos of Duane
Michals are not photos any more, but just empty frames with titles or handmade inscriptions of:

A FAILED ATTEMPT TO PHOTOGRAPH REALITY


How foolish of me to believe it would be that easy. I had confused the appearances of trees and auto-
mobiles and people with reality itself and believed that a photograph of these appearances could be a
photograph of it. It was a melancholic truth that I will never be able to photograph it and can only fail.
I am a reflection photographing other reflections within a reflection. To photograph reality is to photo-
graph nothing (Duane Michals).
Based on the analysis of the relationship between reality and truth in photography we come to an unex-
pected conclusion: even photography is some kind of visual fiction and the historical wish has come true
only partially, because even documentary photography is not an absolutely objective visual document
but author’s version of reality and interpretation of reality. Therefore, we can state the following:
1. Reality is not truth.
2. Truth is not unique, there are plenty of truths, and, we all have our own truth.
3. Truth is not visible and exists elsewhere in a parallel reality.
4. “What is the truth?” - answer to this question may not be a human privilege and may become a concept
from another register.
191

1. Tomas hoepkeri, aSS, niu iorki, bruklini, 11 seqtemberi, 2001


Thomas Hoepker, USA, Brooklyn, New York. September 11, 2001

2. pol Cini, 1984 wlis olimpiuri TamaSebi los anjelesSi.


100 m-iani distanciis mogebis Semdeg evelin eSfordi
(marjvniv) amSvidebs Tanagundel jenet boldens, ro­
melic finiSTan meoTxe mivida
Paul Chinn, At the 1984 Olympics in LA, after winning of a run at 100 meters,
Evelyn Ashford (right) hugs teammate Jeanette Bolden who came 4th

3. guliTadi siyvaruli, stalini da svetlana


Tough Love, Stalin and Svetlana
192

4. riCard avedoni, gardacvlili misis da mister


komfortebis saxsovrad, 1995
Richard Avedon, In Memory of the Late Mr. and Mrs. Comfort,
New Yorker, 1995

5. elis springsi, brijit nilseni SvilTan 6. riCard avedoni, merlini, 1957


erTad, 1990 Richard Avedon, Marylin, 1957
Alice Springs, Brigitte Nielsen with her son Kilian Mar-
cus in Beverly Hills, 1990
193

7. artur sasi, ainStaini enas gviyofs, 1951 8. nikolai vlasiki, beladi xumrobs
Arthur Sasse, Albert Einstein Sticking Out His Tongue, 1951 Nikolay Vlasik, Leader Jokes

9. auSvicis gazis kameris kedeli


Inside the Auschwitz gas chamber
194

10. sindi Sermani, usaTauro # 216, 1989


Cindy Sherman, Untitled #216, 1989

11. duan miqalzi, fotografirebis warumatebeli 12. duan miqalzi, vin aris sidni Sermani, 2000
mcdeloba, 1957 Duane Michals, Who Is Sidney Sherman, 2000
Duane Michals, A Failed Attempt to Photograph Reality, 1976,
Gelatin silver paper with hand applied text
195

ana nemsaZe
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

miTi Tanamedrove kulturaSi

kultura SemoqmedebiTi novaciebis samyaroa. is simboloebSi atevs movleneb-


sa da cnebebs, adamianebis mier Seqmnil sxvadasxvagvar codnas, Sexedulebebs,
ideebs. kulturaSi moviazrebT aseve Semecnebis saSualebebs da Sedegebs, yofi-
erebis inteleqtualur da saxovan refleqsiebs da maT praqtikaSi ganxorciele-
bas, ris Sedegadac iqmneba socialuri keTildReoba. kulturis procesis ganx-
orcielebis saSualebaa ena. `dRes arsebobs sayovelTaod miRebuli klasifika-
cia, romelSic gamoyofen enis sam jgufs.
• xelovnuri ena – mecnierebis ena (formulebi, ganmartebebi), sadac mniSvn-
eloba fiqsirebulia da arsebobs misi gamoyenebis mkacri CarCoebi, ramde-
nadac nebismier TviTneburobas SeuZlia migviyvanos uzustobamde da Sec-
domebamdec ki. xelovnur enebs miakuTvneben pirobiTi signalebis enebsac
(magaliTad, morzes anbani, sagzao niSnebi).
• meoradi – es aris sakomunikacio struqturebi, romlebic Sendeba bunebriv
enebze (miTebi, religia, xelovneba).
• bunebrivi ena – gaxsnil niSanTa sistema. mas xelovnuri, formalizebuli en-
ebisgan gansxvavebiT, usasrulod SeuZlia ganviTareba~1.
Tanamedrove kulturis agentebi aris miTebi. Tu kulturis ganviTarebis adreul
etapebze miTi samyaros warmoqmnis aRweris, masSi mimdinare movlenebis axsnis
saSualeba iyo da xangrZlivi drois manZilze, ucvlelad gadacemda am informa-
cias, dRes ganuwyvetliv iqmneba axali miTebi, romlebic ar aris dakavSirebuli
warsulTan da kulturaSi axal sazrisebs qmnis. Tanamedrove epoqaSi, sxvadasxva
qveynebSi miTebma Camoayaliba sazogadoebrivi azri da gansazRvra Rirebulebe-
bi, romlebmac gardaqmna socialuri garemo.
miTi, rogorc Setyobineba, sxvadasxva kulturaSi da socialur garemoSi iqmne-
ba, sxvadasxva komponentiT an komponentebiT. XXI saukuneSi vizualuri komunika-
ciebis gaZlierebis Semdeg, miTis komponenti xSirad vizualuri informacia xdeba.
kulturis semiotikis cnobili mkvlevari rolan barti wers: `SesaZlebelia, rom
miTi iyos naweri, gamosaxuleba an weriTi moxseneba, aseve SesaZlebelia, rom miTiu-
ri Setyobinebis materialuri `matareblebi~ iyos foto, kinematografi, siuJeti,
sportuli Sejibreba, sanaxaoba, reklama. miTis arsi ar ganisazRvreba arc imiT,
Tu ris Sesaxebac yveba, arc misi materialuri `matarebliT~, radgan SesaZlebelia,
rom nebismieri sagani TviTneburad aRiWurvos mniSvnelobiT. miTiuri Setyobine-
ba yalibdeba raRac masaliT, romelic Seqmnilia konkretuli komunikaciisTvis~ 2.
Tanamedrove miTi semiotikis principiT igeba, iseve rogorc nebismieri ena. `miTi
unda Seiswavlos lingvistikaze farTo, zogadma mecnierebam. am mecnierebas hqvia
1
r. barti, kulturologiis safuZvlebi, ena da kulturis simboloebi, profesoris ride­
ri, 2016, eleqtronuli biblioTeka, ciss.org.ge
2
r. barti, dRevandeli miTi, profesoris rideri, 2016, eleqtronuli biblioTeka, ciss.org.ge
196

semiologia. semiologia aris mecniereba formebis Sesaxeb, radgan is swavlobs


mniSvnelobebs, maTi Sinaarsis ganurCevlad~3 (rolan barti). barti Tavis cnobil
nawarmoebSi `miTologiebi~ Tanamedrove miTs semiotikis WrilSi ganixilavs: `se-
miologiuri sistemis nebismier saxeobaSi arsebobs kavSiri or elements – aRmniS-
vnelsa da aRniSnuls Soris. nebismier semiologiur sistemaSi arsebobs ara ori,
aramed sami sxvadasxva elementi, radgan is, rasac adamiani aRiqvams, ara ori ele-
mentis Tanmimdevrobaa, aramed korelacia, romelic maT aerTianebs. Sesabamisad,
arsebobs aRmniSvneli, aRniSnuli da niSani, romelic warmoadgens pirveli oris
asociaciis Sedegs. miTSi aRmovaCenT igive samelementian (aRmniSvneli, aRniSnuli
da niSani) sistemas, magram miTi gansakuTrebuli sistemaa da es gansakuTrebuloba
imaSi mdgomareobs, rom is iqmneba niSnebis garkveuli Tanmimdevrobis safuZvelze,
romelic miTis warmoqmnamde arsebobda. miTi aris meoradi semiologiuri siste-
ma~4. `pirveli sistemis niSani (ufro sworad, asociaciis, konceptisa da akusti-
kuri iersaxis Sedegi) xdeba meore sistemis aRmniSvneli. rogorc ar unda gansxva-
vdebodes miTiuri Setyobinebis materialuri `matareblebi~ – ena, fotografia,
ferwera, reklama, ritualebi, raRac sagnebi da ase Semdeg, rogorc ki isini miTis
Semadgeneli nawili xdeba, aRniSvnis funqciamde daiyvaneba, yvela maTgani miTis
asageb sawyis masalad gardaiqmneba. maTi erToba mdgomareobs imaSi, rom isini eno-
brivi saSualebis statuss iZens. asoebis Tanmimdevrobazea laparaki Tu naxatze,
isini miTisTvis aris niSnuri mTlianoba, globaluri niSani, saboloo Sedegi an
pirveladi semiologiuri sistemis mesame elementi. es mesame elementi xdeba pirve-
li, ufro sworad, im sistemis nawili, romelsac miTi daaSenebs pirvel sistemaze5.

sqemidan gamomdinareobs, rom miTSi arsebobs ori semiologiuri sistema, romelT-


agan erT-erTi nawilobriv CaSenebulia meoreSi. pirvelia enobrivi sistema – ena (an
sxva misi msgavsi reprezentaciis saSualebebi). mas ewodeba ena-obieqti, radgan is
aRmoCndeba miTis gankargulebaSi, romelic mis safuZvelze aagebs sakuTar siste-
mas. meore aris TviTon miTi. SesaZlebelia, mas vuwodoT metaena, imitom rom es
aris meore ena, risi saSualebiTac laparakoben pirvelis Sesaxeb. miTologiuri
sistemis TiToeuli elementis gaanalizebamde saWiroa terminologiaze SeTanxme-
ba. ukve cnobilia, rom SesaZlebelia miTSi aRmniSvneli ganxiluli iyos ori Tval-
sazrisiT: rogorc enobrivi sistemis Sedegobrivi elementi da rogorc miTolo-
giuri sistemis sawyisi elementi. Sesabamisad, saWiroa arsebobdes ori termini.
aRmniSvnels enis planSi, ufro sworad, pirveli sistemis saboloo elementis sax-
iT, ewodeba azri, miTis planSi ki – forma. aRniSnulTan dakavSirebiT ver iarse-
bebs orazrovneba da mas SeunarCundeba dasaxeleba – koncepti. mesame elementi
3
iqve.
4
iqve.
5
r. barti, dRevandeli miTi, profesoris rideri, 2016, eleqtronuli biblioTeka, ciss.org.ge
197

aris pirveli oris korelaciis Sedegi. da sazogadoebaSi, ekonomikas, ganaTle-


es aris niSani enobriv sistemaSi, Tumca bas da a. S. msoflmxedvelobrivi cvl-
Semdeg am terminis gamoyeneba gardauva- ilebebi sazogadoebis axali cnobier-
lad orazrovania, ramdenadac miTSi (da ebis da Sesabamisad, axali socialuri
es aris misi mTavari gansakuTrebuloba) cxovrebis ganmsazRvrelia, aqedan ga-
aRmniSvneli ukve warmoqmnilia enis niS- momdinare, gansakuTrebiT sapasuxismge-
nebisgan. miTologiuri sistemis mesame bloa Tanamedrove miTis Seqmna, misi
elements ewodeba mniSvneloba6. verbaluri Tu vizualuri komponen-
tebis SerCeva. movlenebi, romlebic gan-
viTarda saqarTveloSi sabWoTa kavSiri-
***
dan gamosvlis Semdeg, sainformacio
Tanamedrove sazogadoebaSi sazogadoe-
TvalsazrisiT ar iyo organizebuli.
brivi procesebis marTva mniSvnelovnad
aris damokidebuli sainformacio na- post-sabWoTa saqarTvelosTvis pirvel
kadebze. vinaidan XX saukunis meore nax- miTad SeiZleba CaiTvalos 1989 wlis
evridan, fotografiis, kinosa da tele- cxra aprili. miuxedavad imisa, rom am
viziis gaCenis Semdeg, gaZlierda vizua- dros sabWoTa kavSiri jer kidev ar iyo
luri komunikaciis roli, sakomunikacio daSlili, es TariRi saqarTvelos uax-
nakadebis udides nawils vizualuri in- les istoriaSi socialuri, politikuri,
formacia qmnis. dRes mas-mediaa is Zlieri kulturuli, fsiqologiuri da emociu-
iaraRi, romelic avrcelebs informacias ri TvalsazrisiT, saqarTvelos damou-
da qmnis sxvadasxva miTebs, romlebic Zli- kideblobis dasawyiss ukavSirdeba. is
er gavlenas axdens sazogadoebis cnobi- vizualuri narativi, romelic cxra apr-
erebaze. Tavis mxriv, SesaZlebelia Ta- ilis miTs agebs, mTlianad uaryofiTi
namedrove miTis saSualebiT dainergos emociuri konotaciis aris. am dRis amsax-
rogorc nacionaluri identoba, aseve veli video7 da fotoebi cxadyofs, rom
gavrceldes globalizaciis maxasiaTe- damoukidebuli saqarTvelos pirveli
blebi kulturaSi. SesaZlebelia, Tana- miTi emociurad dramatuli da social-
medrove miTebma yofiT kulturaSi axali uri Sedegis TvalsazrisiT, destruqci-
Rirebulebebi Seqmnas an sazogadoebaSi ulia (gardacvlilebi, pirveli marcxi,
danergos da gaavrcelos samoqalaqo Ri- imperiuli Zalis mier sivrcis droebi-
rebulebebi da amiT, xeli Seuwyos saxel- Ti daufleba). 1989 wlis cxra aprilis
mwifoebrivi cnobierebis Camoyalibebas miTi igeba, rogorc saxelmwifo simbo-
axalgazrda TaobaSi. evropis qveynebSi likiT (saqarTvelos samferiani droSa,
da amerikis SeerTebul StatebSi Tana- xuTjvriani droSa), aseve religiuri
medrove miTebi qmnis brendebs, romleb- simbolikiT – eklesia, jvari, anTebuli
sac mravalwliani istoria aqvT. sanTlebi. cxra aprilis miTis komponen-
sainformacio nakadebis marTva gansa- tebia aseve cxra aprils daRupuli ada-
kuTrebiT mniSvnelovania post-sabWo- mianebis portretebi, titebi, yvavilebi,
Ta qveynebSi. sabWoTa kavSiris daSlis tanki, rac am faqts uaryofiT emociur
Semdeg, am qveynebSi, socialuri da kul- muxts sZens da dakavSirebulia glovas-
turuli TvalsazrisiT, Zireuli gar- Tan. 1989 wlis cxra aprilis personebi
daqmnebi mimdinareobs. es gardaqmnebi arian saqarTvelos pirveli prezidenti
exeba pirovnebis socializacias ojaxsa
7
cxra aprilis istoriuli kadrebi, rome-
6
r. barti, dRevandeli miTi, profesoris ri­ lic yvela qarTvelma unda naxos, video-
de­­ri, 2016, eleqtronuli biblioTeka, ciss. Canaweri, 2013, https://www.youtube.com/watch?v=-
org.ge 0GvxCxcYp4E
198

zviad gamsaxurdia, erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis sxva liderebi da pa-


triarqi, rac gvaZlevs saSualebas davaskvnaT, rom Zalaufleba ar ekuTvnis mxolod
saero xelisuflebis pirebs, sazogadoebaze Zlier gavlenas axdens saeklesio piri.
cxra aprilis miTs destruqciul da Zaladobriv muxts sZenen rusi samxedroebi da
policielebi. am miTis zepiri da werilobiTi teqsti dakavSirebulia rogorc saqa-
rTvelos saxelmwifoebriv damoukideblobasTan, aseve uflisadmi mimarTvasTan da
saqarTvelos qristianobasTan dakavSirebasTan. cxra aprilis zepiri da werilobi-
Ti teqsti aaSkaravebs saqarTvelos prezidentis – zviad gamsaxurdiasadmi mimarT-
vas, rac saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom sazogadoeba did mniSvnelobas aniWebs
erTpirovnul liders. movlenis kinetikuri maxasiaTeblebia sibnele, xalxis SeZax-
ilebi, xmauri, simRera, musika. cxra aprilis miTis maxasiaTeblad SegviZlia miviCni-
oT erTad Sekrebili bevri adamianiT gavsebuli quCa da moedani, vizualuri Tval-
sazrisiT ki, zviad gamsaxurdia zeviT aweuli muStiT. movlenis ganxorcielebis
adgilia mTavrobis saxlis mimdebare teritoria da rusTavelis gamziri.
informaciuli kulturis TvalsazrisiT, cxra aprilis miTi SegviZlia Semdegnai-
rad davaxasiaToT: es aris damoukidebeli saqarTvelos pirveli miTi, romelic
dakavSirebulia axalgazrda adamianebis sikvdilTan, ZaladobasTan, anarqiasTan,
ngrevasTan. misi Sinaarsobrivi da vizualuri konteqsti destruqciulia. am miTs
qmnis Zlieri emociuri muxti da energetika, romelic mimarTulia totalitaruli
reJimis dangrevisken, Tumca is, vizualurad, an verbalurad ar gadmoscems qarTu-
li saxelmwifoebriobis aRdgenas. masSi ar Cans saxelmwifos simbolika (garda saqa-
rTvelos samferiani droSisa) da saxelmwifos Senebis konstruqciuli sainfor-
macio konteqsti. iqidan gamomdinare, rom Tanamedrove miTi mTlianad moicavs da
gansazRvravs sazogadoebis cnobierebas (gansakuTrebiT, gardamaval istoriul
etapebze), cxra aprilis miTma fsiqologiuri da emociuri TvalsazrisiT, qarTu-
li saxelmwifoebriobis anarqiuli sainformacio konteqsti gansazRvra.

Ana Nemsadze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Myth in Contemporary Culture

Today an individual goes through the process of constant receiving of information of different kinds. The
largest part of received information is visual and is spread in diverse forms. It uses various tools for cre-
ation of “contemporary myths”, which settle down in the consciousness of an individual and accordingly
influence the social life as well. This means that it is important to control the flow of information making
the media responsible for the process in the first place.
“Contemporary myth” is constructed in accordance with the principles of semiotics while its various com-
ponents create informational and emotional context. The article discusses the principles of myth creation
in terms of semiotics (according to Roland Barthes) and focuses on the first myth of post-soviet Georgia
– the myth of the 9th of April, its visual, verbal, kinetic and other characteristics and emotional and psycho-
logical importance for the Georgian society.
199

1989 wlis 9 aprili, Tbilisi


APRIL 9, 1989, TBILISI
200
201

giorgi iaSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

`tera sigilata~-s teqnologia da misi gamoyenebis meTodi


adgilobrivi Tixebis safuZvelze
(Tbilisis sax. samxatvro akademiis mxatvruli keramikis mimarTulebaze
Catarebuli samecniero kvlevis Sedegebi)

termini. Tavdapirvelad termini `tera sigilata~ (Terra Sigillata) gamoiyeneboda


Zveli romis imperiaSi gavrcelebuli, specifikuri teqnologiiT damzadebuli
keramikuli WurWlis aRsaniSnavad1.
mocemuli tipis WurWeli gamoirCeva sxvadasxva tonalobis wiTeli an qarvis-
feri, mbzinavi, mtkice zedapiriT. mocemul termins samecniero literaturaSi
gaaCnia sinonimebic: Glossed Roman pottery (mbzinavi romauli keramikuli WurWeli),
Samain Ware (semeinuri WurWeli), Arretine Ware (aretanuli WurWeli), rac xSirad
dakavSirebulia konkretuli geografiuli regionebis saxelwodebebTan, sadac
iwarmoeboda aRniSnuli saxeobis keramika2.
dResdReobiT, profesional keramikosTa da mkvlevarTa saerTaSoriso wreeb-
Si termini `tera sigilata~ (zogjer Semoklebulad `Terra- Sig~, an ubralod `si-
gilata~) ufro farTo mniSvnelobiT gamoiyeneba. misi meSveobiT aRniSnaven te-
qnologias, romelic antikur romamdec iyo gavrcelebuli xmelTaSuazRvisa
da nawilobriv, mcire aziis regionSi. aseve xSirad `tera sigilata~-s uwodeben
mocemuli teqnologiiT miRebul damfarav xsnarsac. terminis araerTmniSvne-
lovneba pirdapir kavSirSia am araordinaruli teqnologiis istoriasTan.
mokle istoria
dasavlur civilizaciaSi priala, mbzinavi zedapiris Seqmnis mcdeloba wernaqis3
gamoyenebiT, Tixis zedapiris Sromatevadi, meqanikuri gaprialebisa da moWiqu-
rebis gareSe, miekuTvneba e. w. minosur, krita-mikenis periods (Zv. w. 2700-1400 ww.)
(sur. 1, 2). aRniSnuli midgoma Tavs iCens etruskTa Savkriala keramikaSic (Etruscian
Bucchero, Zv. w. 700-200 ww.)4 (sur. 3, 4).
Tavis umaRles teqnologiur da gamomsaxvelobiT mwvervals mocemuli meTodi
Zvel saberZneTSi aRwevs. `Savfiguriani~ da `wiTelfiguriani~ berZnuli kera-
mikis ganumeoreblobas xels uwyobs ara mxolod formadqmnadobisa da moxatu-
lobis maRali stili, aramed yvelasaTvis ase nacnobi, mbzinavi zedapiri, romlis
mxatvruli Rirseba dResac ase aRafrTovanebs mnaxvels (sur. 5, 6, 7).
etruskTa da elinTa teqnologiuri gamocdileba warmatebiT aiTvises Zveli ro-
mis ostatebma. Tumca, maT mier aRniSnuli meTodi sxvagvarad iqna gamoyenebuli.
romaul keramikul WurWelze kriala zedapiri faravs reliefs, etruskTa Sav
1
Археологический Aкадемический словарь, www.http://archeolog. academic.ru/
2
www.https://commons. wikimedia.org/wiki/Category: Terra_sigillata; www.https://ru.wikipedia.org
3
wernaqi – igive rac angobi, Tixis xsnaris meSveobiT damzadebuli damferavi, gamoiyeneba
keramikuli nawarmis dekorirebisTvis.
4
C. P. T. Naudé, The Glaze Technique of the Attic Vase, Acta Classic, Vol. 2, 1959, gv. 1.
202

fers ki, enacvleba Seubolavi Tixis bu- manel mecnierTa kvlevebi. isini yvelaze
nebrivi feri (sur. 8, 9, 10). meTodurad swavlobdnen problemas)8.
`tera sigilatas~ teqnologiis srulyo- saidumlos amoxsnas xels ar uwyob-
fis sxvadasxva etapze garkveuli sxvaobaa da isic, rom mkvlevarebs berZnuli da
gamowvis meTodikaSic. Zvel romSi igi romauli teqnologiebi or sxvadasxva,
ufro sada gaxda da gamowva erTjerad damoukidebel meTodad miaCndaT, ris
damJangvel garemoSi mimdinareobda. gamoc, isini am or movlenas calk-cal-
etruskebi gamowvas damJangvel-aRmdge­ ke, gamijnulad ikvlevdnen. saukunee-
nel reJimSi, anu or safexurad axdend- bis manZilze Zvel berZnul keramikul
nen da Sebolvis efeqts iyenebdnen. EB nawarms romauli `semianuri~ kerami-
kisgan gancalkevebiT ganixilavdnen da
saberZneTSi gamowvis meTodi gulisxmob-
uwodebdnen `berZnul laqs~, `berZnul
da ufro rTul – samsafexurian reJims:
moWiqul~ keramikas, da sxv. 9
wiTeli da Savi feris misaRebad, gamow-
1909 wlis 2 Tebervals, qimikosma da
vis pirvel, damJangvel etaps5 enacvle-
mewarmem karl fiSerma zulcbaxidan,
boda e. w. aRmdgeneli faza6, xolo bolo
Tavis Svil jorjTan erTad, sakuTari
etapze RumelSi isev damJangveli gare-
manufaqturisTvis daapatenta kerami-
mo iqmneboda. ferTa sxvaoba miiRweoda kis dafarvis xerxi, saxelwodebiT `fe-
gamowvis reJimis cvalebadobiT. aseTi radi Tixis warmoeba~, rac faqtobrivad,
rTuli meTodi moiTxovda RumelSi tem- daleqvis meSveobiT miRebuli romauli
peraturis zedmiwevniT zust kontrols `semianuri~ mbzinavi angobis miRebis mc-
da gamowvis procesSi uSecdomo, Tanad­ deloba iyo. igi agrZelebda muSaobas
roul Carevas (Jangbadis miwodebisa da `semianuri~ dafarvis meTodis srulyo-
SezRudvis TvalsazrisiT)7. faze, Tumca es saqmianoba sul male,
miaRwia ra Tavis srulyofas, saukuneeb- 1910 wlis 5 noembers Sewyda, fiSeris mo­
gamovlili, meTuneTa mravali Taobis ulodneli gardacvalebis gamo10.
mier daxvewili teqnologia, gaurkve- pirveli garRveva aRniSnuli teqno­
vel mizezTa gamo, iqna dakarguli. ev­ logiis erTiani arsis amocnobaSi aseve,
ropasa da axlo aRmosavleTSi Cveni mxolod XX saukuneSi moxda, daaxloe-
welTaRricxvis IV saukunidan misi gamo- biT 1500 wlis dagvianebiT.
yenebis kvali nel-nela qreba. rogorc xSirad xdeba mecnierebaSi, es
aRmoCenac SemTxveviTobasTan iyo dakav­
sxvadasxva dros, bevri mecnieri da pro-
Sirebuli. XX s-is 30-ian wlebSi germanel-
fesionali keramikosi cdilobda amoexs-
ma qimikosma, teodor Sumanma miiRo dava-
na ZvelberZnuli `Savfiguriani~ da `wi-
leba moWiquli keramikis sanacvlod, sa-
Telfiguriani~ keramikuli zedapiris
nitaruli (sakanalizacio) milebis zeda-
dafarvis `jadosnuri~ teqnologiis sai-
dumlo (gansakuTrebiT aRsaniSnia ger- 8
A. Marcus, E. Weber, Die Bilderschusseln der ostgallichen
Sigillata-Manufakturen, 1913; Lu. Hussong, Zur Technik der
5
damJangveli gamowva – gamowvis reJimi Jan­ Attischen Glaskeramik, Diss. Heidelberg, 1928; Ch. F. Binns,
gbadiT gajerebul garemoSi. A. D. Fraser, The Genesis of the Greek Black Glaze, 1929.
6
aRmdgeneli gamowva – gamowvis reJimi Ru-
9
C. P. T. Naudé, The Glaze Technique of the Attic Vase, Acta
melSi Jangbadis SezRuduli miwodebiT, Classic, Vol. 2, 1959, gv. 108.
10
naxSirorJangiT gajerebul garemoSi. fiSerebis SemoqmedTa ojaxze dawvri­le­
7
Athenian Vase Painting: Black and Red-Figure Techniques, biT mogviTxrobs wigni – Rudolf Heinl, Die Kun-
In Heilbrunn Timeline of Art History, New York, The sttopferfamilie Fischer aus Sulzbach, 1984 (daculia
Metropolitan Museum of Art, 2000, http://www. zulcbaxis saxelmwifo muzeumSi), Onetz. Wir.
metmuseum.org/toah/hd/vase/hd_vase. htm Leben. Oberpfalz. www.onetz. de 05/11/2010
203

piris dasafarad, SedarebiT dabalbiuje- mogvianebiT, niu-irkis metropoliten


tiani teqnologia SeemuSavebina. nawarmis mu­zeumis berZnuli xelovnebis kurat­
zedapiris dafarvis alternatiuli me- orma gizela rixterma, romelsac Tavisi
Todis dadgenis mizniT, sxva artefaqte- naSromebiT15 didi wvlili miuZRvis Zvel-
bis paralelurad, man laboratoriulad berZnuli keramikis Seswavla­ Si, Su­manis
Seiswavla rogorc Zveli romauli, aseve Sromaze dayrdnobiT, ga­ag­rZ
­ e­la kvleva,
ZvelberZnuli keramikis zedapiric. raTa saboolod da­das­tu­re­buli­yo, rom
kvlevis Sedegad aRmoCnda, rom Zvel- berZnuli `wiTelfi­gu­riani~ da `Savfigu-
berZnul `Savfigurian~ da `wiTelfigu- riani~ moxatuli keramikis ze­dapiris da-
rian~ keramikaSi, iseve rogorc romaul muSavebis teqnologia ar war­moadgenda
keramikaSi gamoyenebuli mbzinavi zeda- e. w. saidumlo `berZnul Wi­qurs~ (glaze),
piris damfaravi xsnaris Semadgeneloba aramed karl fiSerisa da te­odor Suma-
ar warmoadgens minisebr malRoblebze nis mier gamokvleuli, roma­uli teqno-
damzadebul substrats, rogorc es ma- logiis winmswrebi analogi iyo16.
galiTad, Wiquris11 SemTxvevaSia, aramed am mosazrebis safuZvelze, metropo-
karl fiSeris mier mignebuli meTodis liten muzeumis iniciativiT, aSS-Si da
analogiurad, igive Tixisgan mzadde- evropis sxvadasxva samecniero centr-
boda, risganac Tavad WurWeli12. ufro Si, kvlevis mowinave meTodebiT daiwyo
zustad – damfravi suspenzia warmoad- orive periodis nimuSebis zedapiris
genda Cveulebriv sameTuneo TixaSi bu- Seswavla. mikrostruqturis kvlevam
nebrivad arsebuli, xelovnuri meTo- daadastura nimuSebSi gamoyenebuli
diT gamowiluli, umciresi fraqciis dam­faravi xsnaris damzadebis meTodTa
mqone specifikuri elementebis erTob- principuli identoba. Sedegad, wertili
daesva idumalebiT moculi e. w. `berZnu-
liobas. manve, eqsperimentebze dayrd-
li Wiquris~ teqnologiis saidumlos.
nobiT, gamoTqva azri, rom berZnuli e. w.
msoflios sxvadasxva samecniero cent-
`Savfiguriani~ da `wiTelfiguriani~ ke­
rebSi dResac didi interesiT ikvleven
ramikis zedapiris teqnologia gviande­
aRniSnul keramikas 17, oRond axla, kvle-
li romaulis winamorbedi iyo13.
vis mTavari samizne Savi feris naxatis
teodor Sumanis mier SemuSavebuli tera qimiuri Semadgenlobis niuansebi da misi
sigilatas xsnaris deflokulantebiT14 gamowvis meTodebis dazustebaa. inte-
miRebis wesis danergvis mcdelobac iyo ress iwvevs aseve, Sesrulebis teqnikuri
mrewvelobaSi, magram am meTodis far-
Tod gavrcelebas xeli SeuSala II mso- 15
G. M. A. Richter, The Craft Athenian Pottery, New Haven,
flio omis dawyebam. 1923; misive, Attic Red-figured Vases, New Haven, 1946.
16
aRsaniSnavia, rom Tavis adreul kvleveb-
11
Wiquri – minis Semcveli kriala Senadnobi, Si g. rihteri Tavad iyenebs termins `glaze~
rom­liTac ifareba keramikuli nawarmi. (Wiquri). mag., naSromSi – Red – Figured Athenian
12
T. Schumann, Oberflachenverzierung in der antiken Vases in the Metropolitan Museum of Art, Yale • London •
Topferkunst – Terra Sigillata und griechische Schwarzrot- Oxford, 1936, Tavi XLII, XXXVlll. www.https://archive.
malerei, Berichte der deutschen keramischen Gesellschaft, org/stream/metmuseum
23, 1942. 17
S. Tite, M. Bimson, C. Freestone, An Examination of
13
T. Schumann, Terra Sigillata und die schwarz-rot Malerei the High Gloss Surface Finishes on Greek Attic and Roman
der Griechen, Forschungen und Fortschritte,19, 1943. Samian Wares, British Museum Research Laboratory Jur.
14 Archaeometry, 24, 2, London, 1982, gv. 1, 117, 121-123;
deflokulanti – (teqn. saerT. termini) Micro scanning X-ray diffraction study of Roman Terra Sig-
xsnarSi gamoyenebadi agenti, antiflokulan- illata ceramics. Laboratoire de Cristallographie (Grenoble,
ti, flokulebis damSleli. flokulacia – France), Université de Poitiers (France) CEMES (Toulouse,
(laT. flocculus – fifqi) Txevadi narevis mcire France), Materials Issues in Art and Archaeology VII, Nov.
zomis fifqebis (flokulebis) saxiT daleqva. 29 – Dec. 12, 2004, Boston (USA).
204

xerxebi, sxvadasxva regionebSi warmoe- teresebis fokusSi moaxvedra. evropasa


buli nimuSebis specifikurobani da a. da aSS-Si aRniSnuli teqnologia indi-
S. mudmivi kvlevis procesma nel-nela vidualuri mxatvrebis saxelosnoebsa
da­nerga axali, ufro marTebuli termi- da mrewvelobaSi nel-nela ikidebs fexs.
nic – `the slip~ (`Txevadi Tixis~ analogi), mzardi dainteresebis xarisxi imiTa-
adrindeli arazusti gansazRvrebebis caa ganpirobebuli, rom arqauli meTo-
sapirwoned18. dis Zalzed Sromatevadi da xangrZlivi
procesi, Tanamedrove saSualebebis meS-
aqve gvinda aRvniSnoT, rom erTxans saka-
veobiT, bevrad gaiolda da daCqarda19.
maTo rCeboda t. Sumanis mier deklarire-
buli mniSvnelovani niuansi – erTjerad kvlevis motivacia da amocana
gamowvaSi, kolorantebis (Semferavebis) paradoqsia, Tumca qarTuli mxatvruli
gareSe, orferovani zedapiris miRe- keramikis skolis sayovelTao warmate-
bis ZvelberZnuli xerxi. arqeologebis bis miuxedavad, adgilobrivi, endemuri
mier aRmoCenili `wunis~ mqone berZnu- wiTeli Tixebis samrewvelo kultivi-
li WurWlis Seswavlam teqnologiis am reba-aTviseba arasodes yofila masS-
segmentsac mohfina naTeli, rac calke, taburi, sistemuri Tu Tanmimdevruli.
damoukidebeli saubris uaRresad sain- am viTarebis bevri obieqturi mizezi
tereso Temaa (sur. 11). arsebobda, romelTa CamoTvlas aq ver
istoriuli faqtebis Seswavlisa da SeudgebiT. saqarTvelos uaxles isto-
Teoriuli analizis safuZvelze (Zvel riaSi erT-erTi umTavresi iyo is, rom
saberZneTSi organul deflokulantTa keramikis mrewvelobis mTavari stra-
xelmisawvdomi speqtris gaTvaliswine- tegia aTwleulebis manZilze sabWouri
biT), dadginda damfaravi xsnaris damza- tipis qarxnebiT xorcieldeboda. sawar-
debis savaraudo arqauli meTodi, rome- moTa funqcionireba sxva sabWour res-
lic qvemoT mokled iqneba aRwerili. publikebSi mopovebad TeTr Tixebze iyo
gaTvlili, romelTa fasi, erTiani eko-
Tanamedrove araorganuli qimiis gan-
nomikuri sivrcis pirobebSi, faq­ tob­
viTarebam `tera sigilata~-s xsnaris
rivad simboluri iyo. amitom, warmoeba
damzadebis Tanamedrove meTodikaSi
maRalrentabeluri g G axldaT. dRes yo-
Tavisi pozitiuri koreqtivebi Seitana,
fili sabWoTa respublikebi damouki-
dRes arsebobs deflokulantebis far-
debeli qveynebia da igive TeTri Tixebi
To arCevani da yoveli maTganis gamoye-
CvenTvis ZviradRirebul importirebul
neba Tavisebur Sedegs gvaZlevs.
masalad gadaiqca. aRniSnuli mizeziT,
tera sigilatas teqnologiis amoxsnam, Cveuli msxvili keramikuli warmoeba sa-
es marTlac unikaluri, mxatvruli Ri- qarTveloSi ararentabeluri gaxda, ra-
rebulebis mqone meTodi Tanamedrove mac odesRac awyobili sistemis sruli
keramikos-mxatvrebis profesiuli in- kolafsi gamoiwvia.
18
Y. Leon, C. Lofrumento, A. Zoppi, R. Carles, E. M. Castel- am fonze saqarTveloSi, ucxouri ned-
lucci, Ph. Sciau, Microstructural and Microchemical Charac- leulis adgilobrivad mopovebuli
terization of Roman Period Terra Sigillate Slips from Arche- masaliT Canacvleba keramikuli war-
ological Sites in Southern France, Journal of the American
Ceramic Society, Issue online: 13 January 2006; C. Mirguet, moebis infrastruqturis gacocxlebis
C. Dejoie, C. Roucau, Ph. De Parseval, S. J. Teat, Ph. Sciau, erTaderT SesaZleblobad moCans.
Nature and microstructure of Gallic imitations of sigillata
slips from the La Graufesenque workshop, Jurn. Archaeom- 19
How to make terra sighillata, ttps://www.pinterest.com/
etry. Oxford, 4 February, 2009; Y. Leon, C. Lofrumento, A. pin/559220478706501339/; Wetcanvas.com Wetcan­vas
Zoppi, R. Carles, E. M. Castellucci, Ph. Sciau, Micro-Raman Fo­rum. Terra Sigillata Recips. http://www.wetcanvas.­com­
investigation of terra sigillata slips: a comparative study of /­forums/showthread. php?t=357663; R. Fouts, Pot­te­ry
central Italian and southern Gaul productions, Jurn. Ra- and Ceramics Terra Sigillata www.pinterest.com/pin/­37­
man Spectroscopy, John Wiley & Sons, 6 May, 2010. 45­72893990631662/
205

wiTeli Tixebis kultivireba (mopoveba, kvlevis winapiroba


damuSaveba, gasufTaveba) dResac ume- Tss akademiis mxatvruli keramikis mi-
tesad, naxevradkustaruli meTodebiT marTulebaze, kvlevis dasawyisSi (2008
xdeba, es ki warmadobasa da xarisxzec ua- w.), sanam SevudgebodiT `tera sigila-
ryofiTad aisaxeba. infrastruqturis ta~-s teqnologiaSi adgilobrivi Tixe-
Seqmnis ideis ganxorcielebas ar uwyobs bis Tvisebebis testirebas, Teoriuli ma-
xels swored am faqtoriT gaCenili, ukve salis moZiebisa da gaanlizebis parale-
moaruli mcdari azri TiTqos adgilob- rulad, mTavar mizans warmoadgenda
rivi nedleuli, TvisebaTa gamo, Tanamed-
garkveuliyo – Catarebula Tu ara saqar-
rove mrewvelobaSi arakonkurentunari-
TveloSi raime kvleva am mimarTebiT an
ania da ver daakmayofilebs samrewvelo
Tu gagvaCnda raime praqtikuli Tu Teo-
keramikis saerTaSoriso standartebs.
riuli gamocdileba, romelsac SeiZle-
Cveni azriT, aseTi pozicia, rbilad rom
boda davyrdnobodiT. verc oficialur
vTqvaT, sakamaToa. adgilobrivi warmo-
samecniero wyaroebSi, verc profesiul
mavlobis Tixebis TvisebaTa potenciali
wreebSi gamokiTxvisas, Cvens mier aseTi
sinamdvileSi maRalia da srulad akmayo-
precedenti ver iqna moZiebuli.
filebs saerTaSoriso standartebs.
aseve mniSvnelovani iyo gagverkvia, ar-
mniSvnelovania endemuri Tixebis ufro
sebobda Tu ara zogadad kavkasiis re-
Rrma Seswavla, maTi, jer kidev auTvise-
gionis endemur Tixebze Catarebuli
beli teqnikuri, teqnologiuri Tu de-
raime praqtikuli kvleva am mimarTebiT.
koratiuli SesaZleblobebis gamovle-
informaciis sakmaod skurpulozuri
na. amitom, yoveli aqtivoba mimarTuli
moZiebis Sedegad, Cven aseT monacemebs
adgilobrivi wiTeli Tixebis jer kidev
ver mivakvlieT. ssrk-is periodis rusu-
auTvisebeli potencialis gamosavle-
lenovan dargobriv samecniero Tu sa-
nad, uaRresad aqtualurad migvaCnia.
Cvens mier Catarebuli kvleva erTi mci- xelmZRvanelo literaturaSi (anu, pe-
redi mcdeloba iyo am mimarTulebiT. riodSi rodesac tera sigilatas teqno-
logiis saidumlo ukve amoxsnili iyo)
nedleuli, romelic gamoiyeneboda kla­
ver movipoveT informacia aRniSnul
sikuri `tera sigilita~-s misaRebad,
regionSi mopovebadi Tixebis meSveobiT,
dabaltemperaturiani, maRali plasti-
`tera sigilata~-s damzadebis Sesaxeb.
kurobis mqone, rkinis Jangis (Fe2O3) Semc-
veli wiTeli Tixaa. kavkasiis regioni da sabWoTa periodis mowinave mecnierTa
kerZod, Cveni qveyana, mdidaria swored wyaroebis Seswavlisas20, aseve ver mi-
aseTi TixebiT. vakvlieT `tera sigilata~-s teqnolo-
kvlevis amocanas warmoadgenda adgi­ giis damzdebis konkretul, meTodur
lobriv Tixebze `tera sigilatas~ apro- Tu praqtikul sarwmuno saxelmZRvane-
bireba. gvsurda gagveca pasuxi kiTxvaze lo informacias.
– ramdenad `vargisiania~ adgilobrivi aRniSnuli sferos avtorebTan Tavs
Tixebi maRali xarisxis `tera sigila- iCens mxolod zogadi azri, rom am saxis
ta~-s misaRbad. WurWlis zedapiri damuSavebulia Tixis
vTvlidi, rom Cveni kvlevis warmatebu- `gamorecxviT~ miRebuli Txeli xsna-
li SedegiT dasrulebis SemTxvevaSi, 20
А. Августиник, Керамика, М., 1975, gv. 590; А. Мик­ла­
qarTuli keramikis dargi (samrewvelo шев­ский, Технологии художественной керамики, Лен.,
Tu studiur sferoSi), SeiZenda ganvi- 1971; В. Блаватский, История античной расписной ке-
рамики. Техника изготовления греческих ваз, М., 1953;
Tarebis kidev erT, damatebiT, perspe- А. Захаров, Исторические центры технологии художес­
qtiul resurss (sur. 12,13). твенной керамики, М.,2000.
206

riT an Tixis qalasTan SedarebiT, ufro romebSi mkafiod SeimCneva Tu ra xSirad


`Txeli wiTuri TixiT~21 an `Txeli gamW- mimarTaven isini ukve xelmisawvdom saer-
virvale WiquriT~22. zogierT avtorTan TaSoriso wyaroebs da zogan Riadac ki
aseve moixsenieba zogadi gansazRvrebac gamoTqvamen imeds, rom dasavluri kvle-
– `Tixis emulsia~ (глинянная эмульсия)23. viTi gamocdilebis bazasTan komunika-
xSirad orive tipis WurWlis damzade- ciis axal, Tavisufal pirobebSi, maTTvis
bis meTodis aRwerisas – iqneba es same- bevri ram kidev ufro naTeli gaxdeba.
Tuneo xerxebi, nawarmis arqiteqtonika yovelive zemoTqmulma gvafiqrebina,
Tu sxva, zedapiris erTiani damfaravi rom Cveni kvlevis dawyebisas, postsa-
xsnaris damzadebis konkretuli, praq- bWoTa sivrceSi aRniSnuli teqnolo-
tikuli meTodi (rac Cveni kvlevis amo- giis Sesaxeb srulfasovan informacias
canas warmoadgenda), ratomRac yurad- jer ver SemoeRwia. amis gamo, kvlevis
Rebis miRmaa darCenili. procesSi Cven umTavresad, daveyrdeniT
dasavleTevropeli da amerikeli mkvle-
rac Seexeba calke ZvelberZnuli pe-
varebis samecniero publikaciebs.
riodis keramikis moxatulobis sai-
dumlos, mas permanentulad uwodeben
meTodi
jer kidev amoucnob gamocanas da aR-
niSnaven terminiT `Savi laqi~ (черный rogorc aRvniSneT, `tera sigilata~-s
лак)24. zog uaRresad avtoritetul wy- damaxasieTebeli garegnuli Tvisebaa Wi-
aroebSi ki, `Savi laqi~ xazgasmiTaa gan- qurismagvari mbzinavi zedapiri. zedapi-
martebuli, rogorc `minis~ (стекло), an ris es Tviseba miiRweva TixaSi arsebuli
minanqaris (эмаль) nairsaxeoba25. mikroskopuli, firfitovani aRnagobis,
cilindruli formis mqone elementebis
postsabWoTa periodSi, axali Taobis mk- xarjze. es elementebi Tixis qalaze sus-
vlevarebi, romlebic ikvlevdnen kavka- penziis saxiT datanisas, gamowvis Sem-
siis uaxloes samezoblo sivrceSi `tera deg, intensiurad aireklavs sinaTles da
sigilatas~ gavrcelebis istorias, aseve imavdroulad, meqanikurad mtkice ze-
zogadad msjeloben aRniSnul teqnikaze dapirs qmnis27. damfaravis damzadebisas
da ratomRac ar uRrmavdebian teqnolo- mTavari amocanaa Tixis saerTo Semadge-
giuri procesis meTodologias26. maT naS- nel elementebs davaSoroT aRniSnuli
21
В. Блаватский, История античной расписной керамики. umciresi zomis nawilakebi da miviRoT
Техника изготовления греческих ваз, М.,1953, gv. 20. am elementebiT gajerebuli rafinire-
22
iqve, gv. 21. buli xsnari28.
23
А. Драгоев, Мастерство древних афинских гончаров, arsebobs mosazreba, rom uZveles droSi,
Одесская комиссия краезнавства, ч. 2-3, 1925, gv. 93.
es procesi Tixis sabadoebSi vertikalu-
24
В. Блаватский, dasax. naSr., gv. 22.
ri arxebis CaWris meSveobiT xorcielde-
Российская Академия Наук, информационный саит –
25
boda. wvimebiT Camonarecxi Tixa xelov-
www.ras.ru/news.16.09.2008, r. m. a. -is eqsp. mine­
ro­logiis institutisa da xarkovis v. n. ka­ lakovaya-keramika-yugo-zapadnogo-kryma-i-iii-vvne-po-
ramzinis sax. nac. universitetis (Инст. Эксп. materialam-pozdneskifskikh-nekrop­#ixzz4Qkm2ZK4R
Минералогии. /Харьковский нац. университет им. В. Н. 27
K. Hessenberg, The Complete Potter – Sawdust Firing,
Карамзина) ganacxadi samecniero kvlevis Se- Philadelphia, 1994, gv. 36-41.
degze; aseve: Химические новости, www.alhimik.ru/ 28
C. P. T. Naudé, The Glaze Technique of the Attic Vase,
News/archivnews/n-net77.html, 2008. Acta Classica,Vol. 2, 1959, gv 109-110; The world’s catalog
26
Е. Валерьева, Чернолаковая керамика IV-II вв. до н. э. с of ideas. How to make terra sigillata. https://www.pinterest.
памятников Северо-Западного Крыма, диссертация ВАК com/pin/526710118889888352/; /How to Make, Apply,
07. 00. 06 М., 2006; Д. Журавлев, Краснолаковая кера­ and Troubleshoot Terra Sigillata. https://ceramicartsdaily.
мика Юго-Западного Крыма I-III вв. н. э., диссертация org/pottery-making-techniques/ceramic-decorating-
ВАК 07. 00. 06, http://www.dissercat.com/content/krasno­ techniques/terra-sigillata-101
207

nur ormo-abazanebSi grovdeboda, sadac Al2O3O 13-15%, Fe2O3 5-6%, CaO 12,5-13,5%, MgO
Zveli mewarmeni savaraudod, amatebdnen 1,8-2,5%, SO3 0,5% (tenianobis gamoSrobis
bunebriv, tute reaqciis mqone organul gaTvaliswinebiT), ganapirobebs saukeTe-
deflokulants (damSlels), iseTebs ro- so xarisxisa da optimaluri raodenobis
goricaa: xis merqnis nacari, tanini da zo- `tera sigilata~-s damzadebas.
gjer, Sinauri cxovelebis ureac ki. naza-
vSi Tixis, wylisa da deflokulantis swo- deflokulantis SerCeva
rad gaTvlili odenobrivi Tanafardoba rogorc aRvniSneT, `tera sigilata~-s
Tixis nawilakebis koagulaciuri29 SeWi- teqnologiuri procesis gansaxorcie-
dulobis rRvevas iwvevda. xsnaris dayo- leblad naxsenebi organuli nivTiere-
vnebis periodis xangrZlivoba aranakleb bebis sanacvlod, dRes xelmisawvdomia
mniSvnelovani iyo, vidre komponentTa Tanamedrove xerxebiT damzadebuli de-
proporciis Tanafardobis sizuste.
flokulantebi, maT Soris, natriumis
xsnaris mosvenebul mdgomareobaSi da­ (tute metali) marilze damzadebuli
to­vebisas, gravitaciis Zala fenebad le­ araorganuli xsnarebi. esenia: sodium-
qav­da xsnarSi gaxsnil, Tixis Semadgenel metafosfati NaPO3, sodium karbonati
nawilakebs da Sedegad warmoiqmneboda Na2CO3, sodium silikati Na2(SiO2)nO, so-
sxvadasxva dispersulobis mqone fenebi. dium metakrilati (e. w. Darvan). cdebiT
yvelaze zemoT, Sekidul mdgomareobaSi dadasturda, rom CamoTvlili natriumis
ganlagdeba umciresi da yvelaze msubu- xsnarebis gamoyeneba sxvadasxva xarisxis
qi elementebi. swored isini qmnian `tera `tera sigilita~-s gvaZlevs. defloku-
sigilata~-s suspenziis vargisian fenas. lantis SerCevisas, Cven visargebleT
rogorc aRvniSneT, Tanamedrove piro- aseve praqtikuli mosazrebiT – mTavari
bebSi `sigilata~-s damzadebis proce- aqcenti gakeTda adgilobriv bazarze
sis ganxorcieleba SesaZlebeli gaxda
yvelaze gavrcelebul da xelmisawvdom
samrewvelo an laboratoriuli wesiT
produqtze – sodium silikatze.
damzadebuli araorga­ nuli defloku-
lantebis meSveobiT, ramac es pro­ cesi aRsaniSnavia, rom realur bazarze arse-
bevrad swrafi da ioli gaxada. buli, samrewvelo wesiT damzadebuli
sodium silikatis xsnarebis xarisxobri-
sapreparacio nedleulis arCeva vi standarti ar aris stabiluri, rac Cve-
ni azriT, warmoebis procesSi SemTxvevi-
praqtikuli kvlevis dasawyebad, Cvens
Ti minarevebis moxvedriT unda iyos gan-
mier SeirCa adgilobriv mrewvelobaSi
pirobebuli. amitom, did mniSvne­ lobas
yvelaze farTod gamoyenebadi nedleu-
iZens sando mwarmoebelis da Sesatyvisi
li, qsnis da norios karieris Tixebi. eqs-
produqtis swori arCevani30.
perimentiT dadginda, rom orive Tixa
vargisiania. Tumca, norios Tixis dabali
deflokulantis proporcia
plastikuroba dadebiTad ar moqmedebs
misaRebi produqtis raodenobis koefi- Tixis monacemebi (mag., plastikuroba
cientze. saboloo arCevani SeCerda Seda- da sxva), wylis xarisxi (mag., rac nakle-
rebiT maRali plastikurobis mqone qsnis 30
sabolood Cveni arCevani SeCerda BARVA-s
Tixaze. rogorc kvlevis Sedegebma gviC- firmis (qim. warmoeba OLEINIKOF ltd, ukraina) natri-
vena, qsnis Tixis Semadgen­loba (SiO 43-50%, um silikatze, rogorc Cvens qveyanaSi stabi-
lurad xelmisawvdom produqtze. misi xarisxi
29
koagulacia – qimio-fizikuri procesi sruliad damakmayofilebelia samrewvelo
xsnarebSi. mcire zomis dispersuli nawila­ miznebisTvis, seriul partiebs Soris xarisxo-
kebis ufro msxvil struqturebad Sededeba. brivi maxasiaTeblebis meryeoba minimaluria.
208

bia mineraluri minarevebi, miT ukeTe- gamosayeneblad ufro universalurad


sia. amis gamo, Zvel droSi wvimis wyali migvaCnia, gansakuTrebiT warmoebebSi,
gamoiyeneboda) da deflokulantis ma- sadac produqciis damzadebis moculo-
xasiaTeblebi ganapirobebs komponentTa bebi didia, xolo aRniSnuli daangari-
urTierTproporcias. kvlevis proces- Seba yoveli kerZo SekveTis SemTxvevaSi,
Si, mTavari amocana swored `tera sigi- Tavidan unda moxdes (ix. magaliTi33).
lata~-s Semadgeneli komponentebis –
qsnis Tixis, adgilobrivi wylis da Cvens xsnaris damzadeba
mier arCeuli deflokulantis woniTi suspenziis dasamzadeblad, wyali da
Sefardebis dadgena gaxldaT. mSrali fxvieri Tixa Tavsdeba gamWvir­
deflokulantis saWiro proporciis ga­ vale avzSi. did warmoebaSi, xsnarSi
moTvlis dawyeba SesaZlebelia suspen­ procesis Tvalyuris midevnebis mizniT,
ziis (Tixa+wyali) konkretuli wonidan, yru kedlebiani avzi aRWurvili unda
rogorc es zogierT wyaroebSia moxse- iyos vertikaluri, grZivi gamWvirvale
niebuli31. sarkmliT. mcire raodenobis sigila-
tas misaRebad studiur-laboratori-
Cveni gamocdilebiT, gaangariSebis uni-
ul pirobebSi (romlis magaliTsac Cven
versalobis mizniT, umjobesia deflo-
ganvixilavT), ufro mosaxerxebelia ma-
kulantis woniTi komponentis daangari-
Rali gamWvirvale WurWeli.
Seba gamosayenebeli mSrali Tixis wonas-
Tan procentuli maCveneblis meSveobiT. qsnis TixisTvis misaRebi woniTi Tana-
moZiebul informaciaze dayrdnobiT32 fardobaa 1 nawili Tixa 2,7 nawili wyali
(mag., 2 kg. Tixa + 5,4 l. wyali). sxva, mWle
da mravaljeradi cdebis safuZvelze,
Tixebis gamoyenebis SemTxvevaSi (mag.,
qsnis TixasTan SesabamisobaSi dadginda
norios Tixa), wylis raodenoba mcir-
arCeuli deflokulantis optimaluri
deba. wyali da Tixa gulmodgined ire-
raodenoba: igi warmoadgens xsnarSi ga-
va 15-20 wuTis ganmavlobaSi dReSi 2-3-
mosayenebeli mSrali qsnis Tixis wonis jer, 3 dRis ganmavlobaSi. didi sawarmos
0,6%-1,1%-s (rac ufro xarisxiania so- moTxovnebis gaTvaliswinebiT, akademiis
dium silikati miT ufro uaxlovdeba saxelosnoSi Cvens mier warmatebiT iqna
gamosayenebeli cifri zemoT moyvanili aprobirebuli Semdegi xerxi – Slikeris
procentuli maCveneblis minimums). es xsnaris damzadeba, wylisa da Tixis igive
ricxvi mravldeba damzadebuli suspen­ proporciiT samrewvelo burTulebian
ziis yovel 1 litr erTeul wonaze (anu wisqvilSi. mogvianebiT aseT wess Cven Se-
1 litri = 1 erTeuls. sayuradReboa: vxvdiT sxva praqtikos avtorebTanac34.
angariSisas xsnaris saerTo wonaSi moia- damzadebul suspenzias emateba deflo­
zreba suspenziaSi gaxsnili Tixis wo- kulantis raodenoba zemoT aRniSnuli
nac). aRniSnuli gaangariSebis Sedegad
33
miRebuli cifri aris gamosayenebeli magaliTi: Tu dasamuSavebeli qsnis Tixis
deflokulantis wona. formulamde miy- odenobaa 150 kg., xolo winaswari labora­
toriuli cdebiT dadginda konkretuli
vanili amgvari gaangariSeba praqtikaSi def­lokulantis saukeTeso procentuli
R. Fouts, Pottery and Ceramic. Terra-Sigillata, Brussels,
31 maCvenebeli, dauSvaT 0,9 %-i, Tixa unda gaix-
www.http://www.mypots.com/ snas 405 litr wyalSi (1 kg. qsnis Tixa – 2,7 l.
wyali). am SemTxvevaSi miRebuli xsnaris sru-
32
K. Hessenberg, The Complete Potter – Sawdust Firing,
Philadelphia, 1994 (1995, 97,99), gv, 34-39; Alice Ballard li wona Seadgens 555 l-s. 555 mravldeba 0,9 –
– Ceramic Artist. http://www.bluespiral1.com/Artist-De- ze, rac udris 499,5 gr. deflokulants.
tail. cfm?ArtistsID=739; R. Fouts, Pottery and Ceramics 34
The secret of perfect terra sigillata www.http://carter­pot­
Terra Sigillata, www.http://community.ceramicartsdaily. tery.blogspot.com/2011/01/secret-to-perfect-terra-sig-
org/topic/941-black-pottery-without-terra-sigillata/ ball-mill.html
209

daangariSebiT. gamoyenebamde deflo- Tumca uSedegod – gamowvis dros `tera


kulantis gaxsna garkveuli odenobis sigilata~ fenebad Sordeba Tixis zeda-
Tbil wyalSi, ukeTes Sedegs gvaZlevs. pirs. SesaZloa, Cvens mier `biskvitis~
xsnari kidev erTxel gulmodgined ire- temperatura arasworad iqna SerCeuli,
va da miRebuli siTxe 20-22 saaTiT rCeba rac samomavlo eqsperimentebis Temaa.
sruliad gaunZrevlad. WurWlis mci- arsebobs Tixis zedapirze `tera sigila-
redma ryevam SesaZloa daarRvios teq- ta~-s datanis sxvadasxva xerxi. maT Soris,
nologiuri procesi. yvelaze praqtikulia dafarva rbili,
20-22 saaTis Semdeg, viRebT 2-3 fenian farTo funjiT an SefrqveviT. am Temaze
separirebul xsnars. fenebis sazRvrebi ar SevCerdebiT dawvrilebiT, rameTu in-
kargad mosCans gamWvirvale WurWelSi dividualuri praqtikuli gamocdilebis
(sur. 14,15). sferoa. orive meTods Tavisi plusebi da
minusebi gaaCnia (mniSvnelovania moveri-
zeda fena (rZis konsistenciis), rogorc
doT CamoRvras, Srobis Semdeg am wunis
wesi, aris `tera sigilata~. xSirad yve-
gamosworeba Zalzed rTulia).
laze zeda, Txeli fena sruliad gam­
datanili fenebis raodenoba damokide-
Wvir­vale siTxesac warmoadgens da wyals
bulia suspenziis sisqeze, romlis sta-
miagavs. misi moSoreba dauSvebelia, rad­
biluri mudmivas gansasazRvrad (gan-
ganac Seicavs yvelaze msubuq gamWvirva-
sakuTrebiT samrewvelo miznebisTvis),
le elementebs, romlebic ar unda davkar­
mizanSewonilia hidrometris gamoyeneba.
goT. kvlevis sawyis etapze, aseTi Secdo- d
Y afarvis yvelaze karg Sedegebs Cven mi-
ma Cvens mier ramdenjerme iqna daSvebuli. vaRwieT 3-4 fenis meSveobiT. mniSvnelo-
rZis konsistenciis mqone da mis zemoT vania, rom qveda fenam momdevno fenis da-
arsebuli zeda fena, WurWlis gaunZ- debamde ver moaswros srulad gaSroba.
revlad, sifonirebis meSveobiT gada- dafarvis procesis dasrulebis Semdeg
gvaqvs sxva WurWelSi. qveda, momijnave saWiroa zedapiris msubuqi gadapriale-
fenis nawilakebi ar unda Seerios `tera ba ubralod, xelis guliT, celofnis
sigilata~-s (sur. 16) naWriT an rbili, wmindad naqsovi qsovi-
lis meSveobiT. es procesic unda Catar-
Tixis qalas dafarva des jer kidev odnav tenian zedapirze.
miRebuli xsnari dafarviTi samuSaoe-
bisTvis, rogorc wesi, zedmetad Txe- gamowva
lia. praqtikuli gamoyenebisTvis mosa- qsnis Tixaze damzadebuli `tera sigi-
xerxebeli kondiciis misaRebad, xdeba lata~-s gamowva Cvens mier xorciel-
suspenziis nawilobrivi amoSroba. da- deboda eleqtroRumelSi, damJangvel
saSvebia yvela xerxi, garda WurWlis reJimSi 860OC-960OC temperaturaze (Tu-
kedlebis uSualo gacxelebisa. mca saintereso rezultatebi miiRweva
SeSiT gamowvisas, SebolviT, aseve mari-
dafarvisas, gamouwvavi nawarmis zeda-
lisa da sodis garemoSi gamowvisas)36.
piri SeiZleba iyos mSrali, an gamoyva-
nili tyavis simagris. Cveni gamocdi- 36
L. Keleigh, Pottery by Design – gallery of smoke and
lebiT, ukanaskneli warmoadgens op- pit fired pottery-art https://www.pinterest.com/pin/­18­
timalur kondicias. Cvens mier nacadi 2­25573462573311/; Clay Monk’s Journal, 2006, 31 June,
htm http://www.claymonk.com/blog/page/3/; Sumi von
iyo `biskvitis~35 zedapiris dafarvac, Dassow, Everything you’ve ever wanted to know about
terra sigilatta, Pit Firing Methods, Cearmic art daily, www.
35
biskviti – aq, pirveladi, dabaltempera- https://ceramicartsdaily.org/pottery-making-techniques/
turiani gamowviT miRebuli keramikuli ceramic-decorating-techniques/terra-sigillata-101-how-
nawarmi (naxevarfabrikati). to-make-apply-and-troubleshoot-terra-sig/
210

`tera sigilata~ Tavis saukeTeso Tvise- kla­sikuri Sedevrebi. metic, savarau-


bebs avlens maSin, rodesac gamowvis tem- dod, nedleulis qimiur formulaSi
peratura odnav naklebia Tavad Tixis kalciu­mis SedarebiT maRali procen-
gamowvis maqsimalur temperaturaze. tuli Semcveloba ufro maRal xarisxs
temperaturis matebasTan erTad, bzin- sZens adgilobriv Tixebs. Cveni azriT,
vis xarisxi klebulobs, feri ki muqdeba. kvlevis Sedegebi samomavlod, saqarT-
mravaljeradi gamowvebis Sedegad gamo- veloSi mopovebadi Tixebis gamoyenebas
vlinda qsnis Tixis farTo SesaZleblo- kidev ufro perspeqtuls gaxdis.
bebi, feradovani gamis TvalsazrisiT.
yovelive zemoaRniSnulis safuZvelze
gamowvis temperaturis varirebiT, Cvens
SeiZleba gavakeToT Semdegi daskvna:
mier miRebul iqna tonalobebis sakmaod
gansxvavebuli speqtri (sur. 17, 18, 19). 1. kvlevis Tema marTebulad iyo SerCeu-
li, misi aqtualobis gamo: `tera sigila-
Semferavebis gamoyeneba ta~-s teqnologiis Sesaxeb Teoriuli
`tera sigilata~-s dekoratiuli Sesa- codnis praqtikulad morgeba adgilob-
Zleblobebi bevrad farTovdeba Semfe- riv Tixebze, srulad exmianeba Tanamed-
ravebis gamoyenebis SemTxvevaSi. Cvens rove qarTul keramikaSi endemuri ned-
mier gamoyenebul iqna umTavresad, me- leulis meti intensiurobiT gamoyenebis
talis Jangeulebi. miRebuli feriTi strategias.
gradacia varirebs wiTel, yavisfer da 2. adgilobrivi wiTeli Tixebi srulad
Rrma Sav f
F ers Soris. yuradsaRebia, rom pasuxobs `tera sigilata~-s damzade-
Jangeulis porcia xsnarSi garkveuli bis maRal standarts da erT-erTi sau-
niSnulis zemoT uaryofiTad moqmedebs keTesoa aRniSnul teqnologiaSi ga-
sikrialeze, yvela kerZo SemTxvevaSi, mosayeneblad.
palitraSi Jangeulis raodenobrivi
3. Cvens mier adgilobriv Tixaze apro-
racionaluri maqsimumis gansazRvraa
birebuli teqnologiuri meTodi mza-
saWiro (sur. 20, 21).
daa praqtikaSi gansaxorcieleblad.
kvlevis Sedegi. daskvna 4. adgilobrivi nedleuliT damzadebu-
kvlevis dawyebamde adgilobrivi ned- li `tera sigilata~ erTnairi warmate-
leulis xarisxobrivi monacemebis mi- biT SeiZleba gamoyenebul iqnas msxvil
marT arsebobda erTgvari gaurkvevlo- da mcire sawarmoSi. warmoeba ekonomiu-
ba. cnobilia, rom saxvadasxva regio- ri TvalsazrisiT, konkurentunariani
nebSi damzadebuli `tera sigilata~-s iqneba, radgan ar saWiroebs importire-
xarisxi mniSvnelovnad meryeobs da sru- bul sabaziso nedleuls.
lad damokidebulia mocemul region- 5. adgilobrivi nedleuliT damzadebu-
Si mopovebadi nedleulis Tvisebebze. li `tera sigilata~ gamoirCeva maRali
es faqtori aCenda kiTxvas – ramdenad mxatvrul-gamomsaxvelobiTi Tvise-
`vargisiania~ adgilobrivi Tixebi maRa- bebiT, ris gamoc, samrewvelo mizne-
li xarisxis `tera sigilata~-s misaRbad. bis garda, misi warmatebiT gamoyeneba
kvlevam sruliad pozitiuri Sedegi mo- SeiZleba mxatvar-keramikosTa mier Se-
gvitana. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom moqmedebiTi, maRalmxatvruli namuSev-
Cvens mier aprobirebuli qsnis Tixa sau- rebis Sesaqmnelad (sur. 22, 23).
keTeso TvisebebiT gamoirCeva da araf- 6. mizanSewonilad migvaCnia am teqnolo-
riT Camouvardeba xmelTaSua zRvis giis ufro farTo Seswavla-danergva,
auzis Tixebs, romelTa gamoyenebiTac rac mocemuli meTodis kidev ufro me-
Seq­­
mnilia arqauli `tera sigilata~-s tad srulyofis winapirobaa. am Temaze
211

Tbilisis sax. samxatvro akademiaSi gagrZeldeba muSaoba studentTa CarTulobiT.


aseve am mizniT Tss akademiis dizainis fakultetis sabWosa da Tss akademiis akade-
miuri sabWos gadawyvetilebiT (oqmi #7, 07/09) `tera sigilata~-s meTodis swavleba
Setanilia mxatvruli keramikis mimarTulebis samagistro programaSi.
bolos minda madloba movaxseno yvelas, vinc aRniSnul saqmianobaSi aRmomiCina
daxmareba, pirvel rigSi Cems studentebs, aseve kolegebs, sazogadoebriv orga-
nizaciebs, samuzeumo organizaciebs, sponsorebs, romelTa mxarSi dgomis gareSe,
garTuldeboda kvleviTi procesis normalurad warmarTva.

George Iashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Terra Sigillata Technology and Its Modern Application,


Based on Local Clays

The past two decades have presented many challenges to the pottery and ceramic – traditionally well-de-
veloped fields in Georgia. In addition to the other objective reasons the focus of heavy industry on import
of raw materials - mostly white high temperature clay which was used by the large soviet-style factories
played significant role in adding to the difficulties. After collapse of the unitary state of Soviet Union uti-
lization of imported raw materials from neighboring post-soviet countries became unprofitable. Factories
closed down, industry collapsed. One of the ways out of the existing situation in our opinion lies within
restored wider use and further analysis of local red clays. Testing of Terra Sigillata technology on the use
of the local clays represents only a small part of possible activities in this direction.
Clays that are utilized in classical Terra Sigillata technology are of low-temperature, high plasticity and
contain iron oxide (Fe2O3). Regions of Caucasus and in particular Georgia are rich at deposits of the similar
types of clay.
This article describes theoretical study of the technology “Terra Sigillata”: its history, method and use. It
also contains information on practical experimental method of preparing the “Terra Sigillata” solution
out of the local row material - red clay of ”Ksani”.
“Terra Sigillata” provides a lasting, shining coating of ceramic crock that visually resembles the glaze.
After being tested by generations of potters and having reached its perfect state, during the first centuries
of our age the present technology has been lost in Europe. Many scientists, technologists and potters
tried to find out the secret of the magic technology, but it remained undiscovered.
However approximately 1,500 years later, in the middle of the 20th century, technology of Terra Sigillata
has been restored again. In this regard the clay, which has been tested by a group of artists presents un-
limited possibilities for further experimenting. At the beginning the team has been somewhat skeptical
towards the use of the local material that is widespread in Georgia for creation of the Terra Sigillata as it
feared the recourse would be of a limited ability for creation of high quality product. It may have lacked
versatility and refinement, which are observed in the works of the Mediterranean ancient craftsmen.
Complete lack of precedent of similar study of the local clay was also alerting. But to everyone’s satisfac-
tion experiment produced positive results.
212

Availability of the required material and its prevalence makes it tempting both for artists and entrepre-
neurs from the field to use it.
Generated results also served as motivator to conduct a more in-depth research of the technology and
carry out methodological experiments with the other types of clay that are widespread in Georgia.
At this stage the author of the article can make the following conclusions:
1. Theoretical information which was collected and analyzed at the Department of Ceramic of the State
Academy of Arts concerning the methodology of preparation of Terra Sigillata made it possible to cor-
rectly apply present methodology to the local clay.
2. Local red clay from Ksani can be processed with the use of the Terra Sigillata technology. It carries the
best qualities and has good potential for creation of high quality products being one of the best natural
raw materials needed for application of the technology.
3. Clay from the Ksani deposit can be successfully used in mass production of ceramics at a competitive
cost.
4. Clay from Ksani can be applied for production of Terra Sigillata and be used by local entrepreneurs in
production for industrial purposes.
5. Methodology of Terra Sigillata, which has been tested at and adapted for the local clay can be mas-
tered even further and used by individual ceramic artists for creative purposes. The scope of utilization
of Terra Sigillata is not limited to ceramics in its common meaning. It can prove to be a very practical
material for making sculptures, in the field of architecture and interior design.
The author likes to take the opportunity and thank everyone who assisted him during the work: col-
leagues from the Department, students, especially MFA students who at the decision of the Academic
Board started to study technology of Terra Sigillata, are full of enthusiasm and contribute immensely to
the research of the grateful, ancient and promising technology.
213

1-2. minosuri periodis keramikuli WurWeli `priala wernaqiT~


The Minoan ceramic wares with the “glossy Angobe”

3-4. etruskuli keramika `buxero~, Savi mbzinavi zedapiri meqanikuri polirebis gareSe
The Etruscan “Bucchero”, black gloss surface without mechanical polishing
214

5-7. berZnuli `Savfiguriani~ keramika


The Greek “black figure” vases

8-10. romauli `tera sigilata~


The Roman Terra Sigillata
215

11. ZvelberZnuli `wiTelfiguriani~ WurWeli


gamowvis wuniT
The Greek “red figure” vase with the burning defect

12-13. saqarTvelos teritoriaze mopovebuli ZvelberZnuli keramikis nimuSebi (baTumis r-ni,


fiWvnari), baTumis sax. muzeumi
Samples of the Greek ceramic, which was found on the territory of Georgia (Batumi area, Pitchvnari), Batumi State Museum
216

14-16. tera sigilatas damzadebis fazebi


Stages of preparation of the Terra Sigillata

17-18. qsnis TixiT damzadebuli tera sigilatas


nimuSebi
Samples of Terra Sigillata which was made from the Ksani
clay
217

19. sxvadasxva temperaturaze gamowviT miRebuli qsnis Tixis tera sigilatas tonaluri gradacia
Tonal gradation of the clay from Ksani, which was processed through the Terra Sigillata technology and burned at different
temperatures

21. samxatvro akademiaSi damzadebuli qsnis Tixis


tera sigilatas seriuli nawarmis nimuSebi
(metalis Jangeulebis gamoyenebiT)
Serial production of models at the Academy of Arts with
the use of clay from Ksani, Terra Sigillata technique and
application of metal oxides

20. tera sigilatas cdebi sxvadasxva Jangeulis


gamoyenebiT
The experimental samples of Terra Sigillata which were
made with the use of different oxides
218

22. giorgi iaSvili, keramikuli skulptura, masala:


qsnis Tixa, tera sigilata, 2009
George Iashvili, ceramic sculpture, material: clay from Ksani, Terra
Sigillata, 2009

23. Tbilisis samxatvro akademiis keramikis


mimarTulebaze statiis avtorisa da
studentebis mier Sesrulebuli keramikuli
namuSevrebi
Ceramic works of George Iashvili and the students from the
Department of Ceramics of the Tbilisi State Academy of Art
219

TinaTin kldiaSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

Zveli qarTuli lurji sufrebi da moCiTuli qsovilebi

ZvelTaganve, saqarTvelos ekonomikaSi mniSvnelovani adgili ekava qsovilis war-


moebas. XVII saukunidan gavrcelebulebuli iyo daCiTuli qsovili, romlis de-
koratiul morTulobas xis saCiTavi yalibebis meSveobiT datanili naxati-or-
namenti warmoadgenda. saCiTav yalibebs didi ostatobisa da maRali mxatvruli
gemovnebis mqone xuroebi Wridnen. amgvar yalibTa nimuSebi mravladaa daculi
erovnuli muzeumis xis nakeTobaTa fondSi.
im droisaTvis, saqarTveloSi aseve farTod iyo gavrcelebuli aRmosavleTidan
Semosuli, e. w. civi kuburi Rebva. Rebvis dros, qsovilze naxatis rezervacia (Sena-
xva) saCiTavi yalibiT cximnarevi sanTlis daRvenTviT xdeboda. amgvarad miRebul-
ma CiTma saqarTveloSi specialuri gamoyeneba hpova. amis TvalsaCino magaliTia
lurji sufra.
lurji sufris Cvenamde moRweuli yvelaze Zveli nimuSebi daaxloebiT XVIII sauku-
nis damlevsa da XIX saukunis dasawyiss ganekuTvneba.
masalad gamoyenebuli iyo selisa da bambis qsovili, amitom „lurji sufris~ foni
meryeobda baci lurjidan muq lurj feramde. ZiriTadi dekoratiuli motivebis ga-
nawilebas TviTon ostati gansazRvravda, sakuTari gemovnebis, mxatvruli alRos
da Camoyalibebuli sqemis mixedviT. am sqemis elementebs Seadgenda: aRmosavluri
xasiaTis manebi, rozetebi, medalionebi, romlebic Cveulebriv, sufris centrSi
Tavsdeboda xolme. arSia yvavilovani ornamentis monacvleobisgan Sedgeboda. aR-
saniSnavia qarTuli lurji sufrebisaTvis damaxasiaTebeli, sxvadasxvagvarad Se-
mosili mamakacis da qalis figurebi, cxovelebis, Tevzebisa da frinvelTa gamosax-
ulebebi, aseve sanadimo sufris tradiciuli atributika: dana, Cangali, kovzi.
lurji sufrebi sayofacxovrebo daniSnulebis garda, garkveul ritualur xasi-
aTsac atarebda. aseTia: saqorwilo nadimi, saeklesio dReoba da a. S. amis dastur-
ia, rogorc zemoT moyvanili, tradiciul qarTul samosSi gamowyobili qalisa da
mamakacis figurebi, ise mocekvaveebis, musikosebis, jvrebisa da amqris droSebis
gamosaxulebebi. CamoTvlili Taviseburebebi sruliad damoukidebl adgilze
ayenebs qarTul lurj sufrebs, romlebic TavianTi silamaziT, originalurobiTa
da simkveTriT dauviwyar STabeWdilebas axdens mnaxvelze.
XIX saukunis dasasruls da XX saukunis dasawyisSi safabriko wesiT damzadebulma
qsovilma srulad gandevna Sinamrewveluri daCiTuli qsovili. Semovida iseTi te-
qnologiebi, rogoricaa manufaqturuli brtyeli sabeWdavebiT beWdva da amodaR-
va. xis saCiTavebi Secvala specialurma saCiTavma CarCom, Sesabamisad, qsovilis
rewvis tempi ufro daCqarda. imave principiT xorcieldeboda e. w. amodaRvac anu
negatiuri wesiT beWdva. erT konkretul ferSi (am SemTxvevaSi lurji) SeRebil
qsovilze xdeboda sasurveli ornamentis amodaRva-amoTeTreba, rongalitis da
analogiuri qimiuri Semadgenlobis mqone masis saSualebiT.
qsovilis xeliT moCiTvis didi xnis dakarguli tradiciis aRdgenas jer kidev XX
saukunis 60-ian wlebSi ecada profesori daviT ciciSvili, samxatvro akademiis de-
220

koratiul-gamoyenebiTi xelovnebis fa­ masis zedapirze aCerebs, Semdeg,zed-


kultetis da zogadad am dargis erT-er- meti cxeli sarezervo masis mosaSo-
Ti fuZemdebeli da mkvlevari. misi Zal- reblad, is qvabis kideze ramdenjerme
isxmeviT saqarTvelos fabrikebSi lurji iferTxeba da swrafad ideba mosaCiTi
sufrebis e. w. fotofilmbeWdvis meTo- qsovilis sasurvel adgilze, romel-
diT moCiTvis warmoeba dainerga. msgavsi ic winaswar SemuSavebuli kompoziciis
teqnologiuri procesi, gaumjobesebu- mixedviTaa gansazRvruli. Semdeg, saCi-
li Tanamedrove teqnologiebiTa da da- Tavi swrafad, vertikalur mdgomareo-
nadgarebiT, dResac gamoiyeneba mraval baSi, Sordeba qsovils. aseve dauyovne-
qveyanaSi. Tumca d. ciciSvilis xeliT bliv, sarezervo masis gacivebamde, qso-
moCiTvasTan dakavSirebuli kvlevebi vilis moCiTuli nawili iweva magidis
dRemde ar gamoqveynebula da verc axla zedapiridan, raTa is ar daekras qvemoT
iqna moZiebuli. dafenil specialur bambis rbil qso-
vinaidan dReisaTvis arsebul qarTul vils. rodesac dasaCiTi qsovili mTli-
ekonomikur realobaSi arc ki moiazre- anad daifareba sasurveli naxatiT,
ba msubuqi mrewvelobis erT-erTi mniS- iwyeba Rebvis etapi. SesaRebi pigmenti
vnelovani dargis, teqstilis warmoeba, ixsneba wyalSi. misi raodenoba SesaRebi
gansakuTrebul mniSvnelobas iZens qso- qsovilis moculobazea damokidebuli.
vilis moCiTvis, kerZod ki, lurji su- sarezervo masiT moCiTuli qsovili
fris tradiciuli teqnologiis aRdgena. nel-Tbil wyalSi unda dasveldes, Sem-
tradiculi lurji sufrebis, teqsti­ deg joxze gadaikidos, zedmeti wylis
lis moxatvis da moCiTvis nimuSebis dasawurad, bolos ki CaiZiros ukve
Seqmna da axali teqnologiebis Zieba gamzadebuli saRebaviT savse didi zomis
samxatvro akademiis mcire eqsperimen- aluminis an plastmasis WurWelSi. saRe-
tul-kvleviT laboratoriaSi warimar- bavis temperatura ar unda aRemateboda
Ta. mZimed, Tumca sainteresod mimdin- 30 graduss. moCiTuli qsovilis CaZirva
are Ziebebisa da cdebis Sedegad, miRe- zedmeti Zalis gareSe unda moxdes, raTa
buli iqna XVIII-XIX saukuneebis tradi- sarezervo masiT moCiTuli adgili ar
ciuli lurji sufrebis damzadebis te- daziandes. civi da myife mosaCiTi masa
qnologiebis analogi. damzadebis pro- advilad scildeba qsovilis zedapirs,
cesi aseTia: qarTuli lurji sufris amitom misi dazianebis SemTxvevaSi, iRe-
ornamentebi abreSumis TeTr qsovilze beba rogorc SesaRebi qsovlis foni, ise
cviliT daitaneba, lurji feri civi Re- e. w. dazianebuli adgilebi, TeTri or-
bviT miiReba, cvilis amorecxvis Semdeg namenti garkveulad kargavs kontras-
ki, lurj fonze TeTri ornamenti rCeba. tulobas da sxvadasxva adgilas arasa-
surveli laqebs iCens. SeRebvis Semdeg,
qsovilis xeliT moCiTvis meTodi WurWlidan amoRebuli qsovili ifineba
mosaCiTi qsovili unda iyos garecxili saRebavis SesaSrobad.
da gamoTavisuflebuli e. w. sawarmoo SemSrali qsovili, sarezervo masis mo-
saxameblisgan, gaSlil mdgomareobaSi saSoreblad, swrafi moZraobiT, jer
is ideba myar magidaze, romelzec dafe- winaswar momzadebul, 90-96 gradusian
nilia rbili bambis qsovili. cvilis gamosarecx xsnarSi ivleba, Semdeg ki
cxeli masa eleqtroquraze Semodgmul gamdinare wyalSi. amgvarad, saboloo
rkinis qvabSia moTavsebuli. saxeluri- produqcia – xeliT moCiTuli lurji
an saCiTav yalibs mCiTavi garkveul xans sufra mzadaa.
221

fotofilmbeWdvis meTodis gamoyeneba samxatvro akademiis kvleviTi


laboratoriis pirobebSi
Sesabamisi kompozicia gadaitaneba specialur qaRaldze – kalkaze (dRes kompiuter-
iT amobeWdili specialuri plasti); winaswar mzaddeba matrica – Sekruli mkvrivi
CarCo, zed gadaWimuli gamWirvale mkvrivi qsoviliT; qsovili ifareba specialuri
siTxiT, romelzec ideba naxatiani plasti da bnel sivrceSi, danaTebisa da fotos
gamJRavnebis meTodiT, is matricaze fiqsirdeba. Semdeg, gamdinare wyliT irecx-
eba zedmeti siTxe – wamali da matricaze rCeba is, rac saRebavis Seyvanis Semdeg
gvaZlevs sasurvel produqcias; did sabeWdav magidaze iWimeba dasaCiTi TeTri
qsovili, zed ideba matrica, romelic raklis (joxisebri xelsawyo) saSualebiT,
sasurveli konsistenciis specialuri saCiTavi saRebaviT ifareba. naxati srulad
gadadis TeTr qsovilze; magididan frTxilad aRebuli dabeWdili qsovili Sreba,
Semdeg cxeli uToTi fiqsirdeba da produqcia mzad aris.
kvleviT laboratoriaSi am meTodiT SesaZlebelia miRebuli iyos sxvadasxva kom-
poziciis, zomisa da feris sacalo nimuSebi.

xeliT moCiTvisa da fotofilmbeWdvis teqnologiebis warmadoba


xeliT moCiTvis teqnologia bevr drosa da Zalisxmevas saWiroebs. am te-
qnologiiT SeuZlebelia ori identuri nimuSis miReba, yvela nakeToba gansxvave-
bulia. aseTi nawarmi eqskluziuri, sasuvenire nivTebis kategorias ganekuTvneba.
fotofilmbeWdvis teqnika, warmadobis mxriv, ufro momgebiania. misi meSveobiT,
gacilebiT meti raodenobis nawarmis damzadebaa SesaZlebeli. Sesabamisad, xeliT
(anu yalibiT) dabeWdili nimuSebisgan gansxvavebiT, maTi fasic ufro dabalia.
kvleviT laboratoriaSi sadReisod, nawarmi orive teqnologiiT mzaddeba. yvela
maTgani saqarTvelos xelnawerTa erovnul centrsa da erovnuli muzeumis fondebSi
daculi nimuSebis mixedviTaa Seqmnili. arsebuli magaliTebi, romelTagan zogi sru-
lad, zogi ki fragmentuladaa SemorCenili, maTi gansxvavebulad aRdgenis saSuale-
bas iZleva. lurji sufris yvela samuzeumo nimuSi xelis saCiTavebiTaa damzadebu-
li, amitom, zogierTis fotofilmbeWdvis teqnikiT aRdgena, maTi didi zomis gamo,
ver xerxdeba (amas gacilebiT didi zomis liTonis CarCo da farTobi esaWiroeba).
laboratoriaSi dReisaTvis iqmneba: lurji sufrebi – negativi, pozitivi; xe-
lsaxocebi – negativi, pozitivi; sufrebi, romlebic moCiTulia xelnawerTa
erovnul centrSi daculi astrologiuri traqtatis simboloebis gamoyenebiT;
Tavsafrebi, astrologiuri traqtatis simboloebis gamoyenebiT; Tavsafrebi,
Zveli qarTuli brinjaos xanis ornamentikis gamoyenebiT; xeliT sabeWdi yalibiT
(kliSeebiT) daCiTuli lurji sufrebi; xeliT sabeWdi yalibiT (kliSeebiT) daCi-
Tuli Tavsafrebi. Tumca samxatvro akademiis bazaze, xeliT mosaCiTi produqci-
isTvis mcire sawarmos Seqmna arsebiTad sxva masStabs SesZenda dawyebul samuSaos.
vfiqrobT, qsovilis moCiTvis am dakarguli tradiciuli teqnologiebis aRdge-
na-aRorZineba mniSvnelovnad Seuwyobs xels Zveli qarTuli tradiciuli xalxuri
rewvis erT-erTi mniSvnelovani dargis popularizacias. aranakleb mniSvnelovania
am teqnologiebis samxatvro akademiis teqstilis dizainis mimarTulebis sagana-
manaTleblo programebSi CarTva. es saSualebas miscems momaval specialistebs
gaimdidron profesiuli codna da is SemoqmedebiT saqmianobaSi gamoiyenon.
222

Tinatin Kldiashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Georgian Traditional Blue Tablecloths and Printed Textiles

Georgian “blue patterned tablecloth” is one of the most important legacies of the folk trade, which indi-
cates at the national distinctiveness and its ethnic features within the cultural space of the country. Merit
of those persons, who saved, fetched up to this date and passed to the future generation these most im-
portant samples, that enrich culture of our country and retell the story of the past mode of life, should be
noted in particular. Currently, exhibits of the “blue tablecloths” are kept at the Tbilisi National Museum,
Gori Museum, private collections, home-museum of Elene Akhvlediani. They originate from the 18th and 19th
centuries. Regrettably, samples of an earlier period could not reach us because of the fragility of the cloth,
specific production and technology. It’s acknowledged, that technology of the cloth handprint was spread
from the Eastern countries (Indonesia, India, China) and mostly used printing on the flax and cotton cloths.
The process had several stages: at the beginning, in order to fix the drawing, patterns were imposed on the
white cloth using viscous mass and a wooden casing; after that, the cloth was painted with cold method, the
viscous mass was removed through washing and the white pattern remained on the cloth. Georgian Blue
Cloth, that adopted the function of the tablecloth, was distinguished by different drawings and its compo-
sitional load, and most of all, by its color, as it was painted with the blue paint which was derived from the
indigo plant. The textile was patterned with the attributes that were typical for the tablecloths (knife, fork,
and spoon). Due to the fact that the tablecloth was of a ritualistic nature, male and female dancing figurines,
warriors and the ornaments specific for the East (manes, medallions, and rosettes) were often imprinted on
it as well. In the 20th century cloth handprint and processing was replaced by the mechanical print this way
increasing the productivity rate of the sample units. Use of the mentioned method of photo film printing on
the tablecloths and generally cloths, allowed to printed them at the factories and small-scale enterprises.
Political changes of the 1990s had negative impact on the economy of the country and regrettably, together
with some other industries, the cloth printing was stopped too. For several years there was no production of
Blue Tablecloths (which represented important exhibit of the Georgian Gift Products). In 2011, with support
from the Ministry of Culture, Professors of the Tbilisi State Academy of Fine Arts and textile specialists Tina-
tin Kldiashvili and Ketevan Kavtaradze managed to revive the important industry of ancient printing meth-
od. Later on the Academy and the Ministry of Culture established a small enterprise, where cloth printing
by both technologies is taking place. The revival of the ancient “Blue Tablecloths” considers popularization
of one of the most important industries of Georgian culture and folk trade, mastering and introduction of
various cloth production technologies for the students.
223

1. T. kldiaSvili, q. qavTaraZe, lurji sufra, 2011, aRdgenilia XVIII-XIX saukuneebis yalibebiT civi be-
Wdvis meTodiT (xis yalibi, abreSumi)
T. Kldiashvili, K. Kavtaradze, Blue Tablecloth, the method of the “cold vat dyeing“; restored in 2011 and uses woodblocks with deco-
rative engravings from the 18-19th cc. (woodblocks, silk fabric)

2. T. kldiaSvili, q. qavTaraZe, lurji sufra, 2011, aRdgenilia XVIII-XIX saukuneebis yalibebiT civi be-
Wdvis meTodiT (xis yalibi, abreSumi)
T. Kldiashvili, K. Kavtaradze, Blue Tablecloth, the method of the “cold vat dyeing“; restored in 2011 and uses woodblocks with deco-
rative engravings from the 18-19th cc. (woodblocks, silk fabric)
224

3. fotofilmbeWdvis meTodi (saqarTvelos erovnul muzeumSi daculi nimuSis asli),


lurjze TeTri ornamenti
Silkscreen printing (copy of an old traditional blue tablecloth, preserved at the Georgian National Museum),
blue ornament on the white fabric

4. fotofilmbeWdvis meTodi (saqarTvelos erovnul muzeumSi daculi nimuSis asli), lurjze Te-
Tri ornamenti
Silkscreen printing (copy of an old traditional blue tablecloth, preserved at the Georgian National Museum), white ornament on
the blue fabric

5. fotofilmbeWdvis meTodi (saqarTvelos


erovnul muzeumSi daculi nimuSis asli),
TeTri lurjze ornamenti
Silkscreen printing (copy of an old traditional blue
tablecloth, preserved at the Georgian National
Museum), white ornament on the blue fabric
225

6. fotofilmbeWdvis meTodi (saqarTvelos


erovnul muzeumSi daculi nimuSis asli),
lurjze TeTri ornamenti
Silkscreen printing (copy of an old traditional blue
tablecloth, preserved at the Georgian National Muse-
um), white ornament on the blue fabric

7. fotofilmbeWdvis meTodi (elene axvledianis saxlmuzeumSi daculi nimuSis asli), lurjze


TeTri ornamenti
Silkscreen printing (copy of an old traditional blue tablecloth, preserved at Elene Akhvlediani house-museum), white
ornament on the blue fabric
226

nino mgalobliSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

dizain-ganaTlebis koncefciis sakiTxi


postsabWoTa qarTuli sazogadoebis socialur-kulturuli
transformaciebis pirobebSi

dizaini saproeqto mxatvruli saqmianobis erT-erTi yvelaze axalgazrda saxeo-


baa. misi istoria XIX-XX saukuneebis mijnaze iwyeba da samrewvelo revoluciis
Semdgom periods moicavs. aA m dros, mraval evropul qveyanaSi Seiqmna masobrivi
industriuli nawarmis mxatvruli formaTwarmoqmnis axali sferos ganviTarebis
pirobebi. industriul warmoebaSi misuli arqiteqtorebi da mxatvrebi dizainis
pionerebad iqcnen.
industriuli sazogadoebis wiaRSi Casaxuli samrewvelo dizaini 1960-ian wlebamde
mkacrad iyo orientirebuli masobrivi warmoebis moTxovnilebebze, xolo proeq-
tireba mimarTuli iyo gamomgoneblobasa da sainJinro problemebze. industriu-
li sazogadoebis dizainerebma SesamCnevi roli Seasrules marketingis meTodebis
ganviTarebaSic, roca warmatebiT gamoiyenes isini produqciis damuSavebasa da
reklamirebaSi. magram, industriuli sazogadoeba Secvala postindustriulma.
mkvidrdeba axali kulturuli epoqa. axali mentaliteti badebs axal enas, axal
kods. mimdinareobs XXI saukunis stilis intensiuri formireba.
Tavis droze, modernizmma uaryo klasikuri, akademiuri xelovneba da mimarTa axal
mxatvrul formebs. magram mravali wlis Semdeg TviTon gaxda klasika, ramac gamoiw-
via modernizmis tradiciebis uaryofa. postmodernizmis ganmasxvavebuli niSnebia:
mza formebis gamoyeneba, marginaluroba, ironia, sinTeTuroba, Zvelis Serwyma axal
konteqstTan da a. S. msoflio masStabiT mimdinare globaluri cvlilebebi pirda-
pir axdens gavlenas dizainis profesiul sferoze. modernistul dizains postmo-
dernistuli dizaini cvlis. postmodernizmis dizainerebma warmatebas miaRwies
„dizainis axali posmodernistuli enis~ SeqmnaSi, romelic modernis stilis tradi-
ciebs daupirispires. muSaobaSi sruliad axali midgoma gamoiyeneba, romelic Semo-
qmedebaSi srul Tavisuflebas iZleva. cnebam `dizaini~ SeiZina axali, ufro farTo
Sinaarsi. ase, cnobili sociologis a. hofmanis azriT, Tanamedrove sazogadoebaSi
dizaini `mowodebulia orientacia aiRos adamianis moTxovnilebebze da Seitanos
Tavisi wvlili adamianTa problemebis gadaWraSi. winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi karga-
vs Tavisi arsebobis humanistur Sinaarss kulturaSi da xdeba adamianiT socialuri
manipulirebis erT-erTi iaraRi~1. Tanamedrove dizaini ganuxrelad afarToebs Ta-
visi profesiuli amocanebis ares. dizaini, rogorc saproeqto kultura, produq-
ciis yvela saxeobis kompleqsuri proeqtirebis ganxorcielebis saSulebas iZleva.
dRes, mravali Teoritikosi ganixilavs dizains, rogorc universalur saproeqto
meTods2. momxmarebelTa molodinebis da pretenziebis done arsebiTad izrdeba.
1
А. Гофман, Мода и люди. Новая теория моды и модного поведения, М., 2010, gv. 142.
2
K. Thoring, R. M. Müller, Understanding design thinking, International conference on engineering and product design
education, 8, 9 September, 2011, City University, London, UK.
227

konkurentunarianobas am situacia- medrove sazogadoebaSi. dizaini akavSi-


Si xels uwyobs ara axali produqciis rebs warmoebas da moxmarebas, vaWrobis
proeqtireba rogorc aseTi, aramed meSveobiT, aregulirebs moTxovnis da
produqtis dizaineruli koncefcia. miwodebis urTierTkavSirs, aris momxma-
Sesabamisad, dizaineruli saqmianobis rebelTa sazogadoebis socialur-kul-
Sinaarsis cvlilebis kidev erT mZlavr turuli regulatori, romelic sWir-
faqtorad iqca TviT proeqtirebis obi- deba sazogadoebis funqcionirebas da
eqtis transformireba. dRes dizaini aR- kvlavwarmoebas4.
niSnavs ara mxolod romelime calkeul arsebuli situacia gvaZlevs uflebas
nivTs. calkeuli obieqtebis damuSave- vivaraudoT, rom Tanamedrove dizaini
bidan dizainerebi gadadian adamianTa kulturis axali tipis, axali msoflmxe-
sagnobrivi garemocvis kompleqsebis dvelobis Camoyalibebis centri xdeba5.
proeqtirebaze da TviT `sistemebzec~ saqarTveloSi am mxvriv mdgomareoba
ki. axali profesia Zalze moTxovnadia arasaxarbieloa. vfiqrobT, saintere-
biznesis samyaroSi da erT-erTi yvelaze so iqneba dasaxuli problemis irgvliv
prestiJulia sazogadoebaSi. ufro me- Teoriuli bazis mokle daxasiaTeba.
tic, evropasa da aSS-Si dizaini swrafad
xdeba ekonomikis globaluri iaraRi materialuri da Teoriuli baza
da mowinave poziciebs ikavebs postin- dizainis istoriis dargSi
dustriuli civilizaciis cxovelqme- arsebobs mravali specialuri naSro-
debaSi. aA se, magaliTad, didi britaneTis mi, romlebmac didi gavlena moaxdina
Designe Council-is prezidenti yovelwliu- dizainis Camoyalibebaze. magram dizai-
rad awvdis premier-ministrs moxsenebas neris profesiisadmi miZRvnili fun-
Temaze `dizaini, rogorc britanuli damenturi istoriuli gamokvlevebi
ekonomikis erTaderTi konkurentuna- mxolod XX saukunem mogvca. maT Soris
riani iaraRi~, davosSi, 2006 wels Cata- pirvelia nikolaus pevsneris (Nikolaus
rebul msoflio ekonomikur forumze Pevsner, 1902-1983) wigni Pioneers of Modern
parsonis (niu-iorki) axali skolis pro- Design (Tanamedrove dizainis pionerebi,
fesorma brius nusbaumma (Bruce Nussbaum) 1975)6 da aseve gotfrid zemperis (Gottf-
Seajama ra forumis farglebSi Catare- ried Semper,  1803-1879) mniSvnelovani naS-
buli `dizainis dRe~ (Innovation, Creativity and romi Der Stil in den technischen und tektonischen
Designe Strategy), ganacxada, rom uaxloes Künsten oder Praktische Ästhetik (stili teq-
droSi sawarmoebs dasWirdeba adamiane- nikur da teqtonur mxatvrobaSi. praq-
bi, romlebsac SeuZliaT dizain-stra- tikuli esTetika, is or tomad gamoica
tegiebis Seqmna da maTi marTva. da es imi- 1960 da 1963 wlebSi)7.
tom, rom, XXI saukunis momavals ewodeba
Teoriuli ideebis damuSavebasa da 1950-
`dizaini~3. dRiTi dRe izrdeba dizainis
60 wlebSi, dizaineruli skolebis gavr-
dasabuTebuli pretenziebi realuri
celebaSi mniSvnelovani roli iTamaSa
gavlena moaxdinos sazogadoebis ganvi-
evropis zogierTma sadizainero skolam
Tarebaze, adamianTa cxovrebis wesze,
ekologiis problemebis gadawyvetaze. 4
Н. Ковешникова, Из опыта профессиональной подготов-
amasTan, dizaini warmoadgens masobri- ки дизайнеров в США, Высшее образование сегодня, № 6,
2010.
vi komunikaciis erT-erT formas Tana- 5
В. Аронов, Современная теория дизайна, Проблемы ди-
зайна, 5, составитель и отв. редактор В. Аронов, М., 2009.  
3
http://www.organica-design.ru/news/showtext.html?­
id­=­­19, http:­//www.executive.ru/community/articles/ 83­
6
N. Pevsner, Pioneers of Modern Design, London, 1960.
61­02­ /­­?phra­se_id=3162438 7
Г. Земпер, Практическая эстетика, М., 1970.
228

(mag., bauhauzma, germ. Bauhaus, Hochschu- nierul-teqnikuri kulturis sinTezia.


le für Bau und Gestaltung – mSeneblobisa da dizainis dasavleli Teoritikosebis
mxatvruli konstruirebis umaRlesi da praqtikosebis naSromebi warmatebiT
skola, 1919-1933; ulmis umaRlesma sko- iTargmneba sxvadasxva enaze. samwuxa-
lam – germ. Hochschule für Gestaltung Ulm, rod, qarTuli Targmani ar arsebobs.
1953-1968 da sxv.) da amerikulma skoleb- amasTan, Tanamedrove mecnierul-peda-
mac. dizainis da, maSasadame, dizaineru- gogiuri realiebi miuTiTebs, rom moma-
li ganaTlebis gansakuTrebuli roli vali dizaineris momzadebis problema
Camoayalibes dizainis Teoretikoseb- saWiroebs Teoriul kvlevas. udavoa,
ma sabWoTa kavSirSic (ВНИИТЕ – Научно- rom qarTuli ganaTlebis Semdgomi gan-
Исследовательский институт технической эсте­ viTarebis efeqturi gzebis moZiebis-
тики – teqnikuri esTetikis instituti, Tvis, aucilebelia qarTuli da ucxouri
1962), jer kidev 60-ian wlebSi. 1970 wels dizain-ganaTlebis gamocdilebis ana-
gamoica ВНИИТЕ-s naSromi Основы методики lizi. amasTan dakavSirebiT gansakuTre-
художественного конструирования (mxatvru- bul aqtualobas iZens dizainerTa umaR-
li konstruirebis meTodikis safuZvle- les skolaSi momzadebis Sinaarsis gada-
bi)8. amdenad, dizaineruli ganaTlebis xedvis problema. aqedan momdinareobs
problemebis gadasaWrelad mTeli rigi
dizainis sistemuri Teoriuli kvlevis
Teoriul-meToduri da praqtikuli na-
moTxovnileba kulturologiur, fa-
bijebi gadaidga. magram yvela am naSroms
seulobiT, filosofiur, saganmanaT-
gaaCnia erTi arsebiTi nakli – dizai-
leblo da sxva samecniero aspeqtiT, misi
ni maTSi ganixileba misi gamovlinebis
istoriul-kulturul transformacie-
calkeul aspeqtebSi. Sedegad, naSromebi
Tavis arsSive mowyvetili iyo umaRlesi bis konteqstSi.
skolis zogad pedagogiur problemati- dizain-saqmianobis tipologiis ganxil­
kas. ucxoeli mecnierebi, zogadi Teo- vis, garkveuli poziciebidan dizaine-
riis Seqmnis jer kidev warumatebeli ruli saqmianobis sxva Teoriuli sa-
mcdelobebis gamo, axasiaTebdnen dizai- kiTxebis dawvrilebiT gaSuqebis saSu-
nerul ganaTlebaSi Seqmnil situacias alebas ar gvaZlevs Cveni statiis for-
rogorc krizisuls. magaliTad, dizai- mati, mizani da amocanebi. miT umetes,
nis erT-erTi TvalsaCino meTodologi, dizainis Teoriis gadmocemis raime axal
kaliforniis universitetis profesori midgomaze pretenziis gamoTqma maSin,
h. riteli am garemoebas dizainis mizne- roca misi mecnieruli SemuSavebis wina
bisa da maTi miRwevis xerxebis mudmivi dadebiTi gamocdileba ar aris Seswav-
cvalebadobiT xsnis. mecnieris azriT, lili, ganzogadoebuli da sistematizi-
es imis gamo xdeba, rom miznebi jer ki- rebuli, sul cota, araproduqtiulia.
dev ar aris mkafiod Camoyalibebuli9. rogorc cnobili Tanamedrove rusi mk-
magram mecnierTa samyaro Tanxmdeba, vlevari v. medvedevi aRniSnavs, `mraval-
rom dizainerul azrovnebaSi saproeq- ferovani, socialurad mniSvnelovani
to kulturis umaRlesi formis krite- saqmianobis am saxeobis srulfasovani
riumi humanitaruli, mxatvruli da mec- Teoria jer ar aris Camoyalibebuli~10.
8
Основы методики художественного конструирования, CvenTvis am naSromSi wamoWrili dizai-
М., 1970. neruli ganaTlebis problemebia sayu-
9
H. Rittel, Second-Generation Design Methods, Developments
in Design Methodology, ed. by N. Cross, N. Y., 1984. 10
В. Медведев, Учебное пособие, СПб., 2009, gv. 110.
229

radRebo. Cven SevecadeT mogvexdina bis dargSi arsebuli nayofieri idee-


ucxouri Teoriebis, koncefciebis da bis, koncefciebis da eqsperimentebis
meTodologiuri midgomebis sinTezi- SemuSavebis saintereso magaliTebs. am
reba qarTul dizain-ganaTlebasTan. TvalsazrisiT,… sainteresod gveCvene-
naSromSi Cven SevecadeT warmogvedgina ba aSS-is dizaineruli ganaTlebis sis-
Cveni mosazrebebi da winadadebebi qar- temis TaviseburebaTa ganxilva, miT
Tuli dizain-ganaTlebis modernizebas- ufro, rom 1970-iani wlebis dasawyisis-
Tan dakavSirebiT. am problemis mniSv- Tvis amerikuli dizainis ganviTarebaSi
neloba da faseuloba gansazRvra misma ufro da ufro ikveTeba krizisis niS-
Sinaarsma da agreTve, daumuSaveblobam nebi. dagrovda axali socialuri, po-
qarTul humanitarul mecnierebaSi. litikuri da ekologiuri problemebi,
ramac dizainerebs sazogadoebaSi maTi
dizain-ganaTleba saqarTveloSi da profesionaluri mdgomareobis gadaxe-
drois gamowveva dvisaken ubiZga. Seiqmna situacia miax-
ra Sinaars miiRebs qarTuli dizaineru- loebuli im mdgomareobas, raSic dRes
li ganaTleba, ra mimarTulebiT ganvi- qarTuli dizain-ganaTleba aRmoCnda.
Tardeba – dRes es kiTxvebi Zalze mwva- zogadad, amerikuli ganaTlebis sistema
ve da aqtualuria qarTul saganmanaT- globaluri ganaTlebis modernizaciis
leblo sivrceSi. dRes yvelasaTvis na- erT-erT keradaa aRiarebuli. swored
Telia dizainerTa momzadebis sistemis aq Camoyalibda da pirvelad iqna apro-
reformirebis aucilebloba. saerTaSo- birebuli Tanamedrove umaRlesi sko-
riso standartebTan Tanafardobis miz- lis iseTi atributebi, rogoricaa sak-
niT, aucilebelia eqsperimentuli Zieba redito sistema, iuridiulad gamyare-
da swavlis inovaciuri xerxebis aprobi- buli universitetebis instituciuri
reba uaxlesi mecnieruli miRwevebis da avtonomia, umaRlesi saganmanaTleblo
istoriuli gamocdilebis sinTezis sa- dawesebulebebis sazogadoebrivi da
fuZvelze. CvenSi eWvs ar iwvevs is, rom profesiuli akreditacia11. yovelive am
erovnuli umaRlesi skolis gamocdile- TvalsazrisiT, amerikuli dizaineruli
ba SegvinarCunebs saukeTesos erovnuli skolebis gamocdilebis ganxilva CvenT-
saganmanaTlo tradiciebidan, dagvexma-
vis sasargeblo da sainteresoc aris.
reba avicdinoT Cveni specifikisaTvis
SesaZlo aramomgebiani gadawyvetile- dizainis amerikuli modeli
bebi da ucxouri sistemebis kalkireba.
dizainis warmoqmnis sakiTxTan dakavSi-
meore mxriv, saerTaSoriso saganmanaT-
rebiT, arsebobs Tvalsazrisi, romlis
leblo gamocdilebis Seswavla, ueWve-
mixedviTac, dizainis aRmocenebis isto-
lad xels Seuwyobs am codnis konstru-
riis aTvla im droidan ganixileba, ro-
qciuli nawilis SeTvisebas qarTuli
desac es profesia realur cxovrebaSi
saganmanaTleblo amocanebis efeqturi
amoqmedda – es iyo „aSS-Si pirveli sam-
gadaWrisaTvis.
rewvelo dizainerebis droს“12. germania-
warmodgenil naSromSi ar visaxavT miz- Si aRmocenebul bauhauzs didi gavlena
nad dizaineruli skolebis dRes arse- hqonda ara mxolod evropaSi. amerika-
buli yvela nacionaluri modelis gaa-
11
В. Аронов, Теоретичеcкие концепции зарубежного ди-
nalizebas. Cven ganvixilavT mxolod зайна XX века [Текст], Вып. I. М., 1992, gv. 4.
iseT modelebs, romlebic, Cveni azriT, 12
А. Устинов, Дизайнерское образование в США, Дизайн в
naTlad gviCvenebs dizainis ganaTle- высшей школе, М., 1994, gv. 95.
230

Si mis ideebs warmatebiT aviTarebdnen vi­si warmomadgenlebi, Semdegnai­rad Ca-


arqiteqtorebi da dizainerebi Carlz moayalibes Tavisi amocanebi: „ev­ro­pidan
da rei imzi. 1929 wels Carlz imzma Ta- gadmoviRoT yvelaferi, ris gamoyenebac
flobis Tve gaatara evropaSi da gaecno SeiZleba amerikuli komerciuli xelov-
am skolis muSaobas. saxlSi dabrunebis nebis gasaumjobeseblad14. amrigad, ame-
Semdeg, man sent-luisSi daaarsa arqi- rikuli industriis da unikaluri kul-
teqturuli biuro, saidanac xdeboda turis niadagze evropidan importire-
bauhauzis ideebis propaganda ukve aSS-s buli dizaini profesiuli saqmianobis
teritoriaze. gansakuTrebul saxeobad iqca, misi mTa-
vari figura dizainer-komersanti gaxda.
rogorc cnobilia, aSS-Si dizainis ganvi-
Tareba ufro gvian moxda, vidre evropis amasTan dakavSirebiT, SeiZleba erTi
qveynebSi (1930-1940 ww.), magram swored saintereso magaliTis moyvana – 1973
iq Caeyara safuZveli dizainis komerci- wels moskovs cnobili amerikeli dizai-
ul principebs, is didi moTxovnilebiT neri raimond loui (Raymond Fernand Loewy,
sargeblobda ekonomikasa da mrewvelo- 1893-1986) ewvia. erT-erTi sabWoTa mxat-
baSi. did britaneTsa da germaniaSi ukve var-konstruqtoris maRalfardovan
arsebobda dizainis Teoriis mdidari gan­cxadebaze sabWoTa sazogadoebaSi di­
tradiciebi. magram samrewvelo dizai- za­inis maRali daniSnulebis Sesaxeb, man
ni, rogorc damoukidebeli profesia, gasca mokle da lakoniuri pasuxi: dizai-
pirvelad amerikaSi gaCnda, sadac masob- ni aris is, rasac moaqvs fuli. am dros,
rivi moxmarebis sazogadoebis formi- dizaineri evropaSic mxolod mxatvari
reba ufro adre daiwyo, vidre evropa- da socialuri reformatori iyo. dizai-
Si13. xelobisa da xelovnebis evropuli nis amerikulma modelma gamoavlina, rom
tradiciebis msgavsi sakuTari tradi- sabazro ekonomikis pirobebSi, dizaini
ciebi, romelic saWiro iyo dizainis Se- vaWrobisas Zlier instrumentad gadai-
saqmnelad, amerikaSi ar arsebobda. aSS qceva da, Sesabamisad, moTxov­nadia mrew-
industria yvelaze mowinave iyo teqniku- velobaSi. axalma profesiam masobrivi
ri TvalsazrisiT, magram ar hqonda Rir- xasiaTi mxolod amerikel dizainerTa
seuli gamocdileba dizainSi. am codnis praqtikaSi miiRo.
misaRebad amerikelebma mimarTes evro-
amerikuli modelis humanitaruli
pas. Tumca mTavari amocana iyo ara TviT
dizaini
dizainerTa saqmianobis da maTi muSaobis
meTodebis codna, aramed is finansuri 70-iani wlebis dasawyisSi, arsebuli kri­
sargebeli, romelic am codnas SeuZlia zisis fonze, amerikul dizainSi gaCnda
moitanos. evropel dizainerebs ainte- ramdenime axali mimarTuleba, maT So-
resebdaT dizainis wminda profesiuli ris, e. w. humanitaruli dizaini. humani-
aspeqtebi, isini dizains warmoadgenden, taruli dizainis aqtiuri mqadagebelia
rogorc socialurad orientirebul sa- dizainis erT-erTi umsxvilesi praqti-
qmianobas. maTgan gansxvavebiT, amerikeli kosi da Teoretikosi viqtor papaneqi
dizainerebi, pirvel rigSi, iyvnen mewar- (Victor Papanek, 1923-1998). v. papaneqis Rrma
me-komersantebi. amerikelebma, rom­­­­ rwmeniT, dizainis swavlebis meTodebi
lebmac evropis qveynebSi gaagzavnes Ta­ amerikaSi im droisaTvis ukve moZvele-
buli iyo. raoden didic ar unda iyos
13
C. Dilnot, The State of Design History, Design Discourse, His-
tory, Theory, Criticizm, Ed, V, Margolin, Chicago, London,1989, Dumont, Schnellkurs Design / Thomas Hauffe, Koln, Du-
14

gv. 214-215. mont, 1995, 195.


231

bauhauzis avtoriteti, ambobda is, unda sferoebidan, romlebic proeqtirebis,


vaRiaroT, rom gropiusis meTodiT stu- rogorc aseTis, farglebs miRma iyo mo-
dentTa muSaobas lentisebri xerxebiT qceuli. studenturi namuSevrebis maga-
da eleqtrosaburRiT dRes azri ar aqvs. liTad SeiZleba moviyvanoT mobiluri
axla swavlebaSi unda gamoiyenebodes Ta- Senoba cerebraluri dambliT daavade-
namedrove teqnikis miRwevebi. mecnieris buli bavSvebisTvis, sareabilitacio
azriT, mTavaria Tanamedrove dizainere- kompleqsi ganviTarebaSi Zlier CamorCe-
bi momzaddnen damproeqtebel-universa- nili bavSvebisTvis da mravali sxva tre-
lebad, romlebsac sxva yvelaferTan er- naJorebi sxvadasxva klinikisTvis. yvela
Tad, farTo socialuri problemebis ga- es proeqti realizebulia.
dawyveta SeuZliaT. amerikuli skolebis dizainisadmi socialur-kulturolo-
ZiriTad naklad mecnieri miiCnevda imas, giuri midgomis momxre gaxldaT agreT-
rom isini zedmetad did dros uTmoben ve, erT-erTi avtoritetuli amerikeli
dizainis swavlebas da arasakmariss eko- dizaineri artur pulosi (Arthur Jon Pulos,
logiur, socialur, ekonomikur da po- FIDSA 1917–1997). pulosi 1980-iani wlebis
litikur sferos, sadac dizaini funq- dasawyisSi, samrewvelo dizainis orga-
cionirebs. Tavisi midgomebi v. papaneqma nizaciaTa saerTaSoriso sabWos pre­
ganaxorciela sakuTar pedagogiur pra- zi­dentisa da dizainis sakiTxebSi iu-
qtikaSi. TiToeuli studentis swavlebis neskos mrCevelis postebs ikavebda. is
programaSi igi rTavda rac SeiZleba met amerikis bevr universitetSi aswavlida.
zogadkulturul da specialur dis- 1955-1982 wlebSi igi sirakuzis univer-
ciplinebs da Tavis studentebs socio- sitetis dizainis prestiJuli fakulte-
logiis, anTropologiis, fsiqologiis tis profesori da xelmZRvaneli iyo. a.
Seswavlisken mouwodebda... pulosma SeimuSava dizaineruli ganaT-
aseTnairad, v. papaneqi cdilobda „xe- lebis erT-erTi saintereso programa,
lovnuri barierebis“ garRvevas, romle- romelic iTvaliswinebda specialiste-
bic dizainis sxvadasxva specializebul bis momzadebas farTo TvalsawieriTa
sferoebs Soris arsebobda. mecnieris da kvleviTi muSaobis unarebiT. mdi-
azriT, karieris gakeTebas mxolod is darma praqtikulma da pedagogiurma ga-
SeZlebda, visac sinTezis niWi eqneboda, mocdilebam, a. puloss saSualeba misca
vinc SeZlebda analizs, visac amocanaTa kritikulad Seefasebina aSS-Si dizaine-
farTo wris gadawyvetis unari gaaCnda. ruli ganaTlebis mdgomareoba. mecnie-
amasTan, papaneqi students Tavisufali ri miiCnevda, rom saswavlo programebi
arCevanisaTvis programis daaxloebiT unda gadaxediliyo profesiuli praq-
erT mesameds utovebda. sainteresoa imis tikis garTulebis gaTvaliswinebiT. man
aRniSvnac, rom v. papaneqi arasodes ar es aucilebloba daukavSira Tanamed-
ayenebda studentebis winaSe iseT amoca- rove sazogadoebis mier wamoWril axal
nebs, rogoricaa „daaproeqteT skami“ an problemebsa da gamowvevebs. a. pulosma,
„gamoigoneT patara simpaTiuri toste- iseve, rogorc v. papaneqma, dizainerTa
ri“. misi davalebebi yovelTvis ase JRer- momzadebis saswavlo programebis axle-
da: „daaproeqteT raRac, rac daexmareba burad gaazrebis winadadeba wamoayena.
ganviTarebad qveynebs“. cxadia, rom ase- igi Tvlida, rom mTeli yuradReba mxat-
Ti davalebebis gadawyvetisas studen- vruli disciplinebis Seswavlaze ki ar
tebs marTlac sWirdebodaT codna iseTi unda yofiliyo gamaxvilebuli, aramed
232

saWiro iyo meti drois daTmoba humani- magaliTisaTvis aseve SeiZleba moviy-
taruli mecnierebebisa da fsiqologiis vanoT uolter dorvin Tigis (Walter
SeswavlisTvis. igi Tvlida, rom specia- Dorwin Teague 1883—1960). saqmianoba. man
listTa momzadebis axali programa, sam erT-erTma pirvelma Seicno, rom Tana-
etapad unda yofiliyo dagegmili. pir- medrove garTulebuli warmoeba Txo­
veli ori weli unda daTmoboda ZiriTa- ulobs dizaineris axal tips, romelic
di profesionaluri unar-Cvevebisa da biznesis organizebisaTvis SeZlebs te-
SemoqmedebiTi azrovnebis ganviTarebas. qnologiis, proeqtirebisa da vaWrobis
paralelurad studentebi Seiswavlid- saSualebebis gaerTianebas. 1970-iani
nen Tanamedrove teqnologias, humani- wlebis vnebaTa Relva rom Cawynarda, aR-
tarul da fsiqologiur disciplinebs, moCnda, rom man mniSvnelovnad Seuwyo
rac xels Seuwyobda aucilebeli codnis xeli omis Semdgomi amerikuli sistemis
aTvisebas da daexmareboda studentebs dizain-ganaTlebis xarisxobrivad axal
momavali profesiis socialuri rolis doneze gadasvlas. dReisaTvis aSS-is
gaazrebaSi. Semdeg etapze a. pulosi sTa- profesionaluri ganaTlebis sistema,
vazobda codnis gaRrmavebas esTetikis, rogorc aRvniSneT, Zalze moqnilia da
humanitaruli da zusti mecnierebebis student-dizainerTa swavlebis sxva-
dargebSi. agreTve sTavazobda marTvis dasxvagvar programebs gvTavazobs. igi
organizebis, sxvadasxva saTanado pro- umaRles skolas specialistebis momza-
gramebis damuSavebis safuZvlebis aT- debis raodenobrivi da xarisxobrivi
visebas, axali produqciis gamoSvebis parametrebis SerCevaSi farTo avtono-
dagegmarebas da a. S. mecnieri miiCnevda, mias aniWebs. ase magaliTad, teqnikuri
rom dizainerebs didi pasuxismgebloba ganxris programebis prioritetia (mag.,
akisriaT adamianis sagnobrivi garemos dizainis institutSi an stanfordis
xarisxze. dizainerebi, faqtobrivad, universitetSi) proeqtirebis konkre-
xSirad iyvnen iZulebuli daeproeq- tuli problemebis kvleva da gadawyve-
tebinaT arasaWiro nivTebi. a. pulosi ta. magistraturis doneze specialis-
yovelTvis xazgasmiT aRniSnavda, rom tebis momzadeba mimdinareobs esTeti-
bunebrivi resursebis gamofitvis da kisa da Teoriis dargSi. kranbrukskis
bunebrivi garemos dabinZurebis Tavi- xelovnebis akademiaSi ki franguli li-
dan asacileblad industriam unda awar- teraturis istoriis ganxilva dizai-
moos mxolod iseTi saqoneli da mxolod nerTa swavlebis programis aucilebeli
im raodenobiT, romlebic aucilebelia, Semadgeneli nawili gaxlavT. kalifor-
raTa daakmayofilos adamianis namdvili niis universitetSi studentebs, pirvel
moTxovnilebebi. rigSi, kargi samsaxuris Sovnis saSuale-
b
B olo etapi – orwliani magistratura. bebsa da xerxebs aswavlian. didi mniS-
magistratura uzrunvelyofs damouki- vneloba eniWeba kursdamTavrebulis
debeli kvleviTi muSaobis Cvevebis ga- portfolios, aseve mis piradul momxib-
momuSavebas da problemebis gadawyvetis laobas da, rogorc pedagogebi amboben,
unarebs, romlebic ar jdeba dizainerTa STabeWdilebis moxdenis unars.
tradiciuli praqtikuli saqmianobis
rogorc vxedavT, dizainis amerikul
CarCoSi. da yvelaze mTavari problema –
dizainerma unda iswavlos momxmareblis skolebSi ar aris swavlebis erTiani pro-
moTxovnaTa analizi da formireba15. Н. Ковешникова, Из опыта профессиональ подготовки
дизайнеров в США, Высшее образование сегодня, 2010, №
15
Американские школы дизайна, Дизайн США, 1989, gv. 331; 6, gv. 12-14.
233

grama. iq yvela maswavlebeli an, yovel cxadia, vizualuri kulturis sferoSi


SemTxvevaSi, yoveli programa Tavis sa- aucilebelia eqsperimentuli Zieba da
kuTar wesebs karnaxobs. magram, rac dRes swavlebis inovaciuri xerxebis aprobi-
aranakleb mniSvnelovania, yvela skola- reba. am TvalsazrisiT, mniSvnelovnad
Si Warbobs praqtikuli mimarTuleba da gveCveneba tansacmlis dizainis ganaT-
orientacia swraf warmatebaze. saswa- lebis sistemaSi arsebul Tavisebureba-
vlo programa agebulia ise, rom sami Ta ganxilva.
semestridan erTs studentebi dizaine-
rul firmebsa an korporaciebSi staJi- dizaineruli ganaTlebis sakiTxisadmi
rebas uTmoben. studentebi asruleben tansacmlis dizainis sferoSi
konkretul proeqtebs sxvadasxva kom- am Temisadmi mimarTvis mniSvnelovan ar-
paniebisTvis, praqtikaSi awydebian sxva- guments warmoadgens problemis utyua-
dasxva winaaRmdegobebs: SezRudul biu- ri aqtualoba, misi Teoriuli da praq-
jets, bazris moTxovnebs, proeqtis Se- tikuli arasakmarisi damuSaveba qarTul
muSavebisa da aRsrulebis mokle vadebs. kulturologiaSi. umaRlesi ganaTlebis
miuxedavad warmodgenili programebis Tanamedrove sistemis amocanaa moamza-
sxvadasxvaobisa, yvelas aerTianebs erTi dos specialisti, romelsac SeuZlia da-
mizani _ momavali specialist-dizaine-
moukidebeli gadawyvetilebebi miiRos,
rebis praqtikuli momzadeba mkacr kon-
SeZlos Sedegebis prognozireba, hqon-
kurentul garemoSi samuSaod16.
des konstruqciuli TanamSromlobis
aSS-s magaliTi gviCvenebs, Tu rogor unari, mudmivad aRimaRlos profesiu-
SeiZleba profesionaluri momzadebis li done, erkveodes sabazro ekonomikis
miznebi da Sinaarsi icvlebodes drois kanonzomierebebSi. aRsaniSnavia isic,
moTxovnebis Sesabamisad. rogor SeiZle- rom specialistTa Tanamedrove Taobam
ba ukve dagrovili gamocdilebidan ki unda icxovros da imuSaos mudmivi mkac-
ar uaryofde raimes, aramed piriqiT,
ri konkurenciis pirobebSi. es ki, Semo-
mdidrdebode axali pedagogiuri konce-
qmedebiT garemoSi TviTdamkvidrebis
fciebiT. amerikel novatorTa warmod-
unars moiTxovs. amasTan dakavSirebiT,
genebi dizaineruli ganaTlebis mizneb-
izrdeba moTxovna iseT Semoqmed spe-
sa da Sinaarsis Sesaxeb Cven ar gveCveneba
cialistebze, romlebsac aratradiciu-
gadametebuli an utopiuri. ar aris saWi-
li gadawyvetilebebis miReba SeuZliaT.
ro velosipedis gamogoneba. kerZod,
dRes dizaineri valdebulia ramdenime
msoflioSi didi xania gaTvaliswinebu-
nabijiT uswrebdes dros, vinaidan Cnde-
lia yvela is Tavisebureba, rac tansa-
cmlis damzadebis msoflio industrias ba adamianTa axali tipi, cxovrebis axali
axasiaTebs. vfiqrobT, Cveni umaRlesi stili, axali azrovneba.
dizain-ganaTlebisaTvis, reformebis samwuxarod, SesaniSnavi gamocdilebisa
gzas rom adgas, amerikuli gamocdileba da mdidari SemoqmedebiTi SesaZleblo-
sasargeblo iqneba. Tumca, albad uda- bebis miuxedavad, dizain-ganaTleba sa-
voa, rom swavlebis universaluri meTo- qarTveloSi dReisTvis ar iZleva adek-
di ar arsebobs, isic, rom dRevandeli vatur pasuxs Tanamedrove gamowvevebze.
dizaineruli ganaTleba ar iZleva adek- vfiqrobT, Seqmnili viTareba SeiZleba
vatur pasuxs Tanamedrove gamowvevebze. aixsnas misi sabWoTa pirobebSi ganviTa-
rebis specifikiT. 1960-iani wlebis da-
16
В. Глазычев, О дизайне. Очерки по теории и практике
дизайна на Западе, М., 1970, gv. 79. sawyisSi dasavleTSi ukve ganixileboda
234

msoflio sazogadoebis civilizebuli magram aq Cndeba problema – paradoqsia,


ganviTarebis axal, postindustriul-in- magram faqtia, rom dizaini saqarTve-
formaciuli sazogadoebis epoqaSi ga- loSi praqtikulad sruliad mowyveti-
dasvlis sakiTxi. `axali realuri~ dizai- lia mrewvelobas, ubralo mizezis gamo
nis transformacia Zalas ikrebs. ic- – saqarTveloSi ar arsebobs mrewvelo-
vleba dizainerTa Sexedulebebi momsa- ba. realuri praqtikuli ekonomikuri
xureobis bazarze TviTdamkvidrebis, situacia xels uSlis `industriuli
profesiuli saqmianobis mizansa da sa- dizainis“, rogorc profesiis, arsSi
kuTar midgomaze17. sabWoTa saqarTvelo Cawvdomis process. magram industriis
ver gaxdeboda mimdinare procesebis mo- ganviTareba ukve Zalas ikrefs. amitom,
nawile. sabWoTa vaWrobas ar sWirdeboda aucilebelia ganaTlebis ganaxlebis
produqciis gasaRebis stimulireba da, iseTi paradigmis gamomuSaveba, rome-
Sesabamisad, dizaineruli specifikuri lic yovelmxvriv asaxavs Tanamedrove
momsaxureba. amitom qarTuli dizain-ga- saqarTvelos aqtualur amocanaTa Ta-
naTlebac mowyvetili iyo warmoebis da viseburebebs.
momxmareblis moTxovnebs. Sedegad, ise- dizainis sxvadasxva gamovlinebebis gan-
ve rogorc mTeli postsabWoTa sivrce, xilvisas vrwmundebiT, rom, rogorc
saqarTveloc CamorCeba msoflio ten- xelovnebis saxeoba, dizaini ar SeiZle-
denciebs, dizaini imyofeba rTul so- ba iyos warmodgenili, rogorc erTiani
cialur-kulturul viTarebaSi. xolo, fenomeni. Sinaganad is urTierTwinaaR-
saswavlo procesi qarTul dizainerul mdegobrivia, mozaikuri, gaaCnia ufro
skolaSi mowyvetilia Teoriis Camoyali- dinamikurad ganviTarebadi da soci-
bebas da mniSvnelovnad, dizainis praqti- alurad moTxovnadi mimarTulebebi.
kasac. saxezea tradiciuli instituciis dRes, garda samrewvelo, grafikuli Tu
susti konkurentunarianoba... sxva dizainisa, saubroben tansacmlis
dizainze, romelic popularulia da ay-
amdenad, gansakuTrebulad aqtualu-
vanilia WeSmariti Sou-biznesis doneze.
ri xdeba qarTvel dizainerTa momza-
debis miznebis da Sinaarsis gadaxedvis tansacmlis dizaini dizain-saqmianobis
problema. es momzadeba unda Seesaba- erT-erTi mimarTulebaa, romlis miza-
mebodes saerTaSoriso dizaineruli nia tansacmlis, rogorc sagnobrivi
umaRlesi skolis modernizebis siRrmi- garemos erT-erTi elementis, proeqti-
seul procesebs. bunebrivia, dizainer- reba da romelic akmayofilebs adamia-
Ta profesiul momzadebaSi igulisxmeba nis Sesabamis materialur da sulier
saswavlo disciplinebis Teoriuli do- moTxovnilebebs18. tansacmeli moxmare-
nis amaRleba, studentebSi specifikuri bis sagania da Tanamedrove situaciaSi,
dizaineruli azrovnebis ganviTareba, rogorc wesi, masobrivi warmoebis pro-
gadasvla problemur swavlebaze da sxv. duqti. amitom tansacmlis dizaini, ume-
aseve, dRes eWvs ar iwvevs, rom es proce- tesad, samrewvelo koleqciebis proe-
si unda eyrdnobodes umaRlesi ganaT- qtirebas warmoadgens. tansacmeli da
lebis mrewvelobasTan urTierTqmede- misi elementebi dizainis igive obieqte-
bas da Seesabamebodes boloniis proce- bia (sagnobrivi garemos nawili), rac ave-
sis mimarTulebebs. ji, WurWeli, instrumentebi, avtomobi-
17
С. W. Мills, Man in the Middle: The Designer. Power, Politics 18
В. Стил, Как дизайнеры одежды стали художниками,
and People, New York, 1967. Мода и искусство, М., 2015.
235

lebi da TviTmfrinavebi. Cven qveyanaSi, dRes aRiarebulia, rom studentTa di­


bolo dromde, am profesiis warmomad- za­ineruli momzadeba ukve aRar Seesa-
geneli cnobili iyo rogorc modelieri bameba cvlilebaTa dinamikas, romelsac
(seriuli warmoebisTvis tansacmlis mo- adgili aqvs profesiaSi. ra mimarTule-
delebis damzadebis specialisti). axla biT ganviTardeba qarTuli ganaTleba
am sferos specialists uwodeben an tan- uaxloes momavalSi – es sakiTxi mTeli
sacmlis dizainers, an stilists. simwvaviT saqarTveloSi wamoiWra arc
aRsaniSnavia, rom tansacmlis dizains Tu ise didi xnis win. dizaineruli ga-
aqvs Tavisi specifika, romelmac, SeiZle- naTlebis sferoSi Seqmnili viTarebis
ba iTqvas, ganapiroba misi garkveuli izo- Sefasebisas, Tbilisis Mercedes-Benz mo-
lacia mTlianad dizainisgan. am sferoSi dis kvireulis da axalgazrda dizainer-
ar arsebobs profesiuli problemebis Ta konkursis Be Next organizatori so-
ganxilvis tradicia yrilobebsa da kon- fia Wyonia aRniSnavs: `dargis ganviTa-
ferenciebze, ar arsebobs kavSirebi da rebisaTvis aucilebelia am mimarTule-
asociaciebi, romlebic aerTianebs sxva- biT saganmanaTleblo sistemis Secvla.
dasxva qveynebis dizainerebs. dizaine- marketinguli codna da alRo jer kidev
ri Tavis ideebs ganasaxierebs, pirvel seriozul problemas warmoadgens… mo-
rigSi, tansacmlis modelebSi, Tavis Se- dis biznesSi. Zalian bevri teqnikuri de-
moqmedebiT koncefcias _ tansacmlis talis codnaa aucilebeli: rogor Seqm-
sezonuri koleqciebis regularuli na koleqcia, rogor awarmoo marketin-
de­monstraciis saxiT. amave dros, axali gi, rom koleqcia gayido, rogor gauwio
moduri mimarTulebebis dasabuTeba da piari sakuTar Tavs da a. S. am yvelafris
reklama Sedis kritikosTa da modis mi- Sesaxeb qarTvel dizainerebs TiTqmis
momxilvelTa movaleobaSi. ufro metic, ara aqvT codna, arada, mxolod xatvis
dizainis mravalganzomilebiani kavSi- doneze isini Sors ver wavlen. dizaine-
rebi, misi damokidebuleba gamoyenebul rebs saqarTveloSi ara aqvT imis codna,
masalebze, konstruqciul formebsa da Tu ra fasi unda daadon sakuTar namu-
teqnologiebze ayenebs sakiTxis sakuTa- Sevrebs~19. Znelia ar daeTanxmo am sity-
ri Teoriis, sakuTari saganmanaTleblo vebs. ra Tqma unda, saWiroa dizain-ga-
meTodologiebis SemuSavebis Sesaxeb. naTlebis ganaxlebis paradigmebis Se-
miuxedavad amisa, es yovelive sulac muSaveba, axali koncefciis sistematu-
ar niSnavs, rom tansacmlis dizainis ri da gegmazomieri SemuSavebis dawyeba,
sferoSi ar poulobs gansaxierebas Ta- romelic daakmayofilebs drois moTxo-
namedrove kulturis ganviTarebis Zi- vnebs _ ganaTlebis Sesabamisi xarisxi
riTadi tendenciebi. iseve rogorc ar- da kursdamTavrebulis moTxovnadoba
qiteqtorTa da dizainerTa Semoqmedeba, Sromis bazarze.
maRali da samrewvelo modis SemqmnelTa dizaineruli kadrebis momzadebis Ta-
saqmianoba asaxavs saproeqto kultu- namedrove realiebi moiTxovs pro-
ris ganviTarebis zogad tendenciebs. gramaSi Rrma praqtikuli momzadebis,
magaliTad, koko Saneli tansacmlis Se- sawarmoo praqtikis, konkretuli proe-
qmnisas iyenebda imave principebs, rac qtebis SemuSavebis, proeqtuli kvleve-
funqcionalistebi 1920-ian wlebSi (mag.,
m. WaniSvili, sofos ambicia: Tbilisi – aRmo­
19

sabWoTa konstruqtivistebi). magram, savleT evropis modis dedaqalaqi, Forbes Woman


mivy­veT ganaTlebis Temas. http://forbes.ge/news/1478/sofos-ambicia, ivn, 27, 2016.
236

bis CarTvas. aucilebelia orientacia qselebisa da SemkveTebis gamocdileba.


industriis interesebze, sazogadoe- dReisaTvis igi erTaderTia saqarTve­
bis, kulturis moTxovnilebebze. Tana- loSi. saswavlo-SemecnebiTi kursi `vi­
medrove pirobebSi kostiumis dizaine- zu­aluri merCendaizingi~ daexmareba
rebi arian mxatvrulad da Teoriulad stu­­dentebs SeiZinon codna ara mxolod
momzadebulni kostiumis kompoziciaSi, qar­Tuli, aramed saerTaSoriso bazris
materialuri kulturisa da esTetikis mimarTulebTac.
istoriis sferoSi, floben kostiumis yovelive zemoTqmuli migvaniSnebs, rom
konstruirebis da damzadebis teqno- specialistTa momzadebis am etapze
logiebs. magram, proeqti ver upasuxebs saWiroa dizaineruli ganaTlebis uti-
dRevandel kriteriumebs, Tu dizainer- litaruli Semadgenelis gaZliereba,
ma ar icis ekonomikis, sociologiis, romlis uzrunvelyofa, Cemi azriT,
fsiqologiis, ergonomikis, Tanamedro- SeiZleba mxolod praqtikuli saproeq-
ve teqnologiebis safuZvlebi. momaval to saqmianobis gazrdis xarjze. aRniS-
dizainers unda hqondes warmodgena nuli midgoma pasuxobs saerTaSoriso
mimdinare sabazro situaciaze, damza- dizain-swavlebis erT-erT mTavar prin-
debuli produqciis SefuTva/rekla- cips – orientacias ara imdenad codnis
mirebaze. dizaineruli sferos irgv- gadacemaze, romelic mudmivad Zvelde-
liv informaciis speqtri Zalze didia, ba, aramed, sabazo kompetenciebis aTvi-
swra­fad viTardeba masalaTa bazari. sebaze. es midgoma, Semdgom, aucileblo-
amitom mniSvnelovania, rom saproeqto bis mixedviT, codnis damoukideblad
saqmianobis procesSi sxvadasxva sferos aTvisebis saSualebas iZleva. Sesaba-
specialistebTan muSaobisas, dizainer- misad, unda gaizardos sawarmoo praqti-
ma icodes profesiuli enis safuZvlebi kis moculoba. magram aq ikveTeba mTeli
da Ria iyos cvlilebebisTvis. rigi obieqturi da subieqturi mizeze-
bisa – qarTul realobaSi samkervalo
amdenad, gamorCeuli… fantaziis, Semoq-
mrewvelobis sawarmoebi, rogorc wesi,
medebiTi potencialisa, gare samyaroze
kerZo mflobelebis xelSia. mesakuTree-
Tanamedrove xedvis garda, dizainerebi
bi ki ar arian dainteresebulni praqti-
unda erkveodnen Tanamedrove sazoga-
kaze muSaobaSi gamoucdel studentTa
doebis moTxovnaTa kanonzomierebaSi,
ayvaniT. amitom swavlebis aseTi for-
unda icodnen bazris analizi, konku-
mis organizaciisaTvis mizanSewonilia
rentebis saqmianobis Sefaseba, biznesis
saswavlo dawesebulebis bazaze mcire
warmarTva saqarTveloSic da sazRvar-
sawarmos, erTgvari patara, eqsperimen-
gareT. am codnaTa aTvisebaSi maT daex-
tuli saxelosnos organizeba, romelic
marebaT iseTi disciplinebi, rogore- mudmivad iqneba dakavebuli komerciu-
bicaa modis menejmenti, modis biznesis li saqmianobiT, magaliTad, Se­asrulebs
marketingi, merCendaizingi. mosaxleobis da sxva organi­ zaciebis
aqve unda aRvniSnoT, rom gaviTvaliswi- dakveTebs. msgavsi problemebi gvxvde-
neT ra dizain-ganaTlebaSi arsebuli ba sazRvargareTis dizain-ganaTlebaSi.
viTareba, Cvens mier SemuSavebul iqna amis Sesaxeb, Tavis statiaSi kalifor-
integrirebuli saswavlo-SemecnebiTi niis da san diegos universitetebis sapa-
kursi `vizualuri merCendaizingi~. am tio profesori kognitiuri mecnierebis
kurss safuZvlad udevs ucxoel mec- sferoSi, Crdilo-dasavleTis univer-
nierTa namuSevrebi, ucxour maRaziaTa sitetis dizaineruli kompetenciebis
237

kompiuterul mecnierebaTa profesori procesebis Tanamedrove gagebas. Cve-


don normanic (Don Norman) aRniSnavs20. ni azriT, aucilebelia moklevadiani
Cveni Rrma rwmeniT, ganaTlebis ganviTa- kursebis Catareba pedagogTaTvis, vinc
rebis mimdinare etapze qveyanaSi saswa- kargad ar flobs sainformacio-sako-
vlo procesis socialur-sawarmoo pra- munikacio saganmanaTleblo teqnolo-
qtikasTan daaxloeba ver ganxorciel- giebs. bunebrivia, aseTi kursebi unda
deba viwrouwyebrivi poziciebidan (mxo- tardebodes im dawesebulebis xarjze,
lod umaRlesi ganaTlebis saministros sadac pedagogi muSaobs. yovelive amis
sistemis, an mxolod dizainis praqtikis gaTvaliswinebiT, ar unda daviviwyoT,
farglebSi, miT umetes, umaRlesi sagan- rom dizain-ganaTlebaSi reformebis
manaTleblo dawesebulebisa). mTavari damkveTi da moqmedi piria stu-
aucilebelia dainteresebuli bizne- denti. totalitaruli sistemis inerci-
sis aqtiuri monawileoba am procesebSi. ulobis daZvra mxolod dizainer-peda-
arsebul problemebTan midgoma unda gogTa ZalisxmeviT, studentTa aqtiu-
ganxorcieldes yvela dainteresebuli ri monawileobis gareSe ararealuria
mxaris saqminobis mWidro TanamSromlo- (sainteresoa, rom dasavlur praqtikaSi
bis safuZvelze, yvela arsebuli Zale- pedagogTa da studentTa aseT tandems
bis mizidviT. rogorc ucxouri praq- „ndobis sistema” ewodeba). bolos, da-
tika gviCvenebs, es meTodi aRmoCnda Za- vamatebT, rom specialist-dizainerTa
lian nayofieri da sicocxlisunariani. profesiuli saqmianoba Tanamedrove
mniSvnelovania gvaxsovdes, rom viwro samyaroSi iTvleba ara xelobad, aramed
specialoba – modeliori – dRes, cva- inteleqtualur procesad, romelsac
lebadi stilebis pirobebSi, ar aris sak- safuZvlad udevs mWidrod gadajaWvu-
marisi. swored aqedan gamomdinareobs li Teoriuli disciplinebi, kvleviTi
axali moTxovnebi specialistTa momza- saqmianoba da praqtikuli unar-Cvevebi.
debisadmi. amitom migvaCnia mizanSewoni- msjelobisas, Cven viTvaliswinebT, rom
lad tansacmlis dizainis mimarTulebis Tanamedrove dizaini Zalian farTo in-
mxatvruli da teqnikuri disciplinebis terdisciplinaruli sferoa. amitom,
Sinaarsi da forma pasuxobdes saerTa- dizainis mimarTulebaze studentTa
Soriso saganmanaTleblo standartebs. mravalmxrivi momzadeba iTvaliswi-
saWiroa aRvniSnoT, rom cvlilebaTa nebs axali saswavlo kursebis Seqmnas,
moWarbebulma siCqarem gamousadegi ga- romlebmac unda asaxon bevri sxvadasxva,
xada auditoriaSi pedagogis pirovneba magram erTmaneTis Semvsebi codnis
fiqsirebadi movaleobebiT. aseT peda- sferoebi. am specifikidan gamomdina-
gogs, arc Tu ise Soreul warsulSi, aR- re, samecniero-SemoqmedebiTi kvlevis
moCenad aRiqvamda sazogadoeba. dRes meTodebis daufleba unda gaxdes au-
pedagogis roli farTovdeba. warmo- cilebeli elementi momavali dizai-
iSva moTxovna eqsperimentator piro- ner-specialistis Tanamedrove profe-
vnebaze, romelic amuSavebs da nergavs siul ganaTlebaSi. ganaTlebis xarisxi
saproeqto meTodebs, eZebs swavlebis da done iqmneba da ganisazRvreba damo-
axal formebs, warmoadgens msoflio ukidebeli samecniero-SemoqmedebiTi
saqmianobiT. kvleviT saqmianobaSi unda
20
D. A. Norman, Why design education must change, Core 77, Seexon mniSvnelovan sazogadoebriv-es-
nov. 26, 2010, http://core77.com/blogcolumns/why_de­sign_­
education_must_change_17993.asp Tetikur problemebs maTi Semdgomi Se-
238

moqmedebiTi gadawyvetiT. amasTan, Teoriuli nawilis gadmocema unda Seesabamebo-


des Tanamedrove Teoriis enis normebs. ra Tqma unda, dizain-ganaTlebis ganxilva
erTi statiis farglebSi SeuZlebelia. es rTul da xangrZilv process moiTxovs.
magram, Cven SevecadeT wamogveWra arsebuli Zalze mtkivneuli problemebi da mo-
gveZiebina maTi gadaWris gzebi. Cveni pedagogiuri gamocdileba uflebas gvaZlevs
CamovayaliboT dizain-ganaTlebis modernizaciis rigi winapirobebisa: saswavlo
procesSi daZvelebuli obieqturi meTodikebis uaryofa da gadasvla pirovnul,
subieqtur gamocdilebaze da SemoqmedebiT intuiciaze; saswavlo procesSi Semo-
qmedebiTi liderebis CarTva, visac aqtiuri profesionaluri pozicia ukavia; saa-
vtoro pedagogiuri ZiebebisaTvis xelis Sewyobis reJimis Seqmna; farTo speqtris
proeqtebisa da programebis aprobireba da gamWvirvaloba, inovaciuri sivrcis
Seqmna; saswavlo procesis gardaqmna uaxlesi kompiuteruli teqnologiebis sa-
fuZvelze; dizain-swavlebis axali, dinamiuri stilis, axali pedagogiuri kultu-
ris Camoyalibeba; studentTa piradi aqtiurobis stimulireba, TviTswavlis, da-
moukidebeli Ziebebis niWis ganviTareba; qarTuli ganaTlebis mierTeba msoflio
dizain-pedagogikis ganviTarebis process; CarTva saerTaSoriso saswavlo-sagan-
manaTleblo proeqtebsa da programebSi; vizualuri kulturis momijnave dargeb-
Tan aqtiuri urTierTmoqmedeba; integracia zogadhumanitarul saganmanaTleblo
proeqtebsa da programebSi.
amrigad, arsebuli viTareba cxadyofs, rom aucilebelia samamulo umaRlesi
skolis gamocdilebis kritikuli gaazreba da principuli cvlilebebi. saWiroa
saerTaSoriso saganmanaTleblo gamocdilebis Seswavla da progresuli sagan-
manaTleblo sistemis SemuSaveba. aseve migvaCnia, rom saganmanaTleblo procesSi
sakuTari Taviseburebebis gaTvaliswineba gagviadvilebs optimizaciis axali mid-
gomebis SemuSavebas. udavoa, rom Teoriebi, rogorc obieqturi samyaros anarek-
li adamianis cnobierebaSi, icvleba am samyaros cvlilebebTan erTad. cxovrebis
gamocdileba iwvevs axal ganzogadebas, avlens axal kanonzomierebebs, kavSirebs
da urTierTobebs. wina Teoriuli debulebebi SeiZleba dazustdes da axliT Seic-
valos. magram, amave dros, axal TeoriebSi, Cveni azriT, unda aisaxos etapobrivi
ganviTareba. dadebiTi gamocdileba (Tundac, SedarebiTi), romelic arsebobs Zvel
TeoriebSi, ar unda gaqres ukvalod. amaSia Teoriisadmi midgomis istoriuloba.
Cven mier warmodgenili mosazrebebi sulac ar gulisxmobs, rom Cven dizain-ganaT-
lebis gadarCenis utyuar da amomwurav xerxebs mivageniT. magram, vfiqrobT, rom aq
wamoWril, profesiuli sazogadoebisaTvis Zalze mtkivneul problemebze sajaro
da principuli msjelobis dawyeba udavo aucileblobas warmoadgens.
239

Nino Mgaloblishvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Concept of Study of Design in the Process of Social and


Cultural Transformation of the Post-Soviet Georgian Society

The present article gives a brief retrospective analysis of the situation in order to help the readers to
establish a full picture of forming and development of the education in the field of design. According
to the author the study of design in Georgia should be synced with the foreign theories, concepts and
methodological approaches.
In addition, discussion of the identified provisions and principles, which were developed in the histori-
cal schools, helped to reveal the essence of modern design. The article presents an attempt to examine
current educational trends, the purposes and objectives, technology of training of designers in Georgia.
The significance and value of the problem is determined by its semantic content and insufficient level of
development of Georgian humanities. The idea of the author is based on the belief that critical thinking
and experience of establishment of national high schools will give us the opportunity to preserve the
best national traditions, develop new approaches of optimization as well as help to avoid mistakes that
might result from biased one-sided and hasty copying of foreign systems.
240

giorgi Sengelia
mariam daviTaSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

geometriuli modelirebis meTodebis


praqtikuli gamoyenebis gansxvavebuli aspeqtebi

brtyeli figuris farTobis dadgena

saxelovnebo da sainJinro praqtikaSi xSirad vxvdebiT brtyeli figuris farTobis


gazomvis saWiroebas, magaliTad, miwis nakveTis azomviTi naxazis Sesrulebis dros.
praqtikaSi es amocana Semdegnairad wydeba: brtyel figuras miiCneven brtyel
mravalkuTxedad, Semdeg am mravalkuTxeds dayofen samkuTxedebad, gamoTvlian
TiToeuli samkuTxedis farTobs da bolos miRebul Sedegebs Sekreben1.
aseTi meTodi aprobirebulia da praqtikaSic mSvenivrad muSaobs2, magram am sta-
tiaSi gvinda SemogTavazoT alternatiuli meTodi, romelic Cveni azriT, origi-
naluria, vinaidan Cven da Cvens kolegebs literaturaSi arsad Segxvedria.
meTodis arsi mdgomareobs imaSi, rom nebismieri mravalkuTxedi grafikuli age-
bebiT SeiZleba gardavqmnaT misi farTobis toli farTobis mqone samkuTxedad.
cnobilia, rom samkuTxedis farTobi tolia fuZisa da simaRlis namravlis naxe-
n h
vris, anu ganisazRvreba formuliT: S = ______
2 , sadac n samkuTxedis fuZis sigrZea, h
ki simaRle.


nax. 1

naxazebidan TvalnaTliv Cans, rom ABC, DEF da MNK samkuTxedebis farTobebi to-
lia, vinaidan maT toli n fuZe da h simaRle aqvs (nax. 1). aqedan gamomdinare, Tu
samkuTxedis wveros fuZis paralelurad gadavaadgilebT, miRebuli nebismieri
samkuTxedi, mocemuli samkuTxedis toli farTobis mqone iqneba.
swored am Tvisebis gamoyenebiT SegviZlia nebismieri mravalkuTxedi, misi far-
Tobis toli farTobis mqone samkuTxedad gardavqmnaT.
ganvixiloT es procesi ABCD oTxkuTxedis magaliTze. amocanis gadawyveta sami
etapisagan Sedgeba:
etapi I: ABCD oTxkuTxedi AD diagonaliT gavyoT or ABD da BCD samkuTxedad (nax. 2a).

1
g. s. m. kokseteri, s. p. greiceri, axali Sexvedrebi geometriasTan, 1978, gv. 50- 57.
2
Area Formulas, Retrieved 2 july 2012 http://www.math.com/
241


nax. 2a

etapi II: C wertilidan gavavloT BD diagonalis paraleluri wrfe da vipvoT misi


AD gveris gagrZelebasTan gadakveTis C¢ wertili (nax. 2b).


nax. 2b

etapi III: SevaerToT B da C¢ werilebi. miRebuli ABC¢ samkuTxedis farTobi toli


iqneba ABCD oTxkuTxedis farTobisa (nax. 2g).
qvemoT moyvanilia ABCDE xuTkuTxedis gardaqmna misi toli farTobis mqone sam-
kuTxedad.

nax. 2g

igive meTodiT nebismieri mravalkuTxedis misi toli farTobis mqone mraval-


kuTxedad gardaqmnaa SesaZlebeli.

dezargis Teorema fotografiaSi


fotografiaSi ganaTeba erT-erT mTavar rols asrulebs. es aris iluminaciis
procesi, romelic fotografiul gamosaxulebaze aRibeWdeba. ganaTebis wyaro
gansazRvravs fotos atmosferos, ganaTebis mimarTulebas, intensivobas da
fers. Sav-TeTri fotos SemTxvevaSi, Suq-Crdilis efeqti ufro Zlierdeba, rad-
gan ugulvebelyofilia ganaTebis feri. sworad SerCeuli ganaTebisa da zusti
eqspoziciis pirobebSi iqmneba mxatvrulad saintereso gamosaxuleba.
242

ganasxvaveben sami tipis ganaTebas: bunebrivi – mziT ganaTeba, xelovnuri – sinaT-


lis xelovnuri wyaroTi ganaTeba da Sereuli, rodesac ganaTebis orive forma ga-
moiyeneba erTdroulad3. warmodgenil naSromSi ganxilulia, rogorc bunebrivi
– mzis ganaTebis pirobebSi miRebuli gamosaxulebebi, aseve xelovnuri – werti-
lovani sayofacxovrebo naTuriT ganaTebis pirobebSi miRebuli gamosaxulebebi.
naSromSi miznad davisaxeT, ganaTebis 2 sxvadasxva tipis sinaTlis wyaros gamo-
yenebiT da geometriuli modelirebis principebis dacviT, Sav-TeTr format-
Si warmodgenil fotoebSi mogvexdina Suq-Crdilis, obieqtisa da misi Crdilis
(proeqciis) geometriuli analizi, warmogvedgina miRebuli Crdilebi rogorc
gardaqmna, transformacia dezargis Teoremis mixedviT.

dezargis Teorema gegmiluri geometriis fundamentur Teoremas warmoadgens


da sanam fotografiaSi mis gamovlinebas SevexebiT, ganvixiloT naxazi #1.

nax. 1 dezargis konfiguracia

vTqvaT, sivrcis raime P sibrtye S centridan dagegmilebulia P¢ gegmilTa sibr-


tyeze. ioli dasanaxia, rom AÎP nebismier wertils (wina saxe) P¢ gegmilTa sibr-
tyeSi Seesabameba A¢ÎP¢ wertili (anasaxi). Sebrunebulad: nebismier B¢ÎP¢ wertils
(anasaxi) P sibrtyeSi Seesabameba BÎP wertili (wina saxe). analogiurad SegviZlia
vimsjeloT CÎP (wina saxe) da C¢ÎP¢ (anasaxi) wertilebis mimarTac. am msjelobidan
is daskvna gamomdinareobs, rom dagegmilebis operacia P da P¢ sibrtyeebis wer-
tilTa Soris amyarebs urTierTcalsaxa Sesabamisobas. raime sibrtyis kuTvnil
wertilTa simravles am sibrtyis wertilovani veli vuwodoT da zemoT moyvanili
msjelobisa da ukanaskneli gansazRvrebis gaTvaliswinebiT, davaskvnaT: centra-
luri dagegmilebis meTodi raime sibrtyis (P) da gegmilTa sibrtyis (P¢) velebs
Soris amyarebs urTierTcalsaxa Sesabamisobas.

3
g. cecxlaZe, aqsonometria, perspeqtivi, CrdilTa Teoria, Tb., 1977, gv. 210-219.
243

erTi velis yovel figuras, romelic ga- dakveTs. magaliTad, AB da A¢B¢ wrfeebi,
nixileba rogorc wertilTa simravle, romlebic SAB magegmilebel sibrtyeSi
Seesabameba meore velis raime figura. mdebareobs, kolineaciis RerZTan Q wer-
cnobilia, rom wrfis centraluri geg- tilSi gadaikveTeba. analogiurad gani-
mili isev wrfea da Tu wertili ekuTv- xileba R da T wertilebic da sabolood
nis wrfes, maSin am wertilisa da wrfis SegviZlia davweroT Semdegi:
centraluri gegmilebi SeTavsebulia
(Tu MÎAB, maSin M¢ÎA¢B¢). igive azri Q = AB∩A¢B¢; R = BC∩B¢C¢; T = AC∩A¢C¢.
axla SegviZlia gamovTqvaT sxvagvarad:
ori brtyeli velis urTierTcalsa- zemoT moyvanili msjelobiT mivediT
xa Sesabamisoba, razec zemoT gvqonda gegmiluri geometriis fundamentur
saubari, uzrunvelyofs imas, rom erTi Teoremamde, romelsac geometriaSi
velis wrfes meore velSi isev wrfe See- dezargis Teoremis saxeliT icnoben da
sabameba, xolo erTi velis erT wrfeze romlis Sinaarsic aseTia:
ganlagebul wertilebs – meore velis _ Tu ori samkuTxedis Sesabamisi wve-
Sesabamis wrfeze ganlagebuli werti- roebis SemaerTebeli wrfeebi erT wer-
lebi. amrigad, dagegmilebis operaciiT tilze gadis, maSin am samkuTxedebis Se-
davamyareT ori brtyeli velis iseTi sabamisi gverdebi erT wrfeze mdebare
urTierTcalsaxa Sesabamisoba, romel- sam wertilze gadaikveTeba da piriqiT;
Sic erTi velis (P) wrfeze ganlagebu-
li wertilebis simravle gadadis meore _ Tu ori samkuTxedis Sesabamisi gver-
velis (P¢) Sesabamis wrfeze ganlagebul debi ikveTeba erT wrfeze mdebare sam
wertilTa simravleSi. bolo fraza wertilze, am samkuTxedebis Sesabamisi
adasturebs kolineaciis zemoT moyva- wveroebis SemaerTebeli wrfeebi erT
nil gansazRvrebas. wertilze gaivlis4.
SevamowmebT mag., Q wertils, misi wina SeniSvna. elementaruli geometriisa-
saxe da anasaxi urTierTSeTavsebadia. gan gansxvavebiT, gegmilur geometria-
amis gamo, S perspeqtiuli kolineaciis Si samkuTxedis gverdebi ewodeba wve-
SemTxvevaSi, S=P∩P¢ wrfe kolineaciis roebze gamaval sam wrfes da ara wveroe-
gansakuTrebul wrfes warmoadgens – am bis SemaerTebel monakveTebs.
wrfis kuTvnili yoveli wertili (mag., nax. 1-ze naCvenebi wrfeebisa da werti-
Q, R, T) ganixileba, rogorc ormagi wer- lebis erTobliobas dezargis konfigu-
tili. marTlac, Tu wrfes perspeqtiu- racia ewodeba, romelic xasiaTdeba
li kolineaciis ormag wrfes perspeq-
imiT, rom aTi wertilisa da aTi wrfisa-
tiuli kolineaciis RerZs uwodeben.
gan aris Sedgenili. amasTan, yovel wer-
vTqvaT, ABC da A¢B¢C¢ samkuTxedebi (nax. tilze sami wrfe gadis da yovel wrfeze
1) perspeqtiuli kolineaciis figurebs sami wertili mdebareobs.
warmoadgens. Tu dagegmilebis centrs
nax. 1-ze naCvenebi SemTxveva ganixileba,
S simboloTi aRvniSnavT, maSin wveroe-
rogorc dezargis Teorema sivrceSi. sa-
bis Sesabamisi wyvilebi (A da A¢,B da B¢,C
qme isaa, rom ABC da A¢B¢C¢ samkuTxedebi
da C¢) S centrze gamaval Sesabamis mage-
gmilebel wrfeebze iqneba ganlagebuli. sxvadasxva sibrtyeSi aris ganlagebu-
amave dros, orive samkuTxedis Sesaba- li. SevniSnavT, rom kerZo SemTxvevaSi
misi gverdebi magegmilebel sibrtyeSi 4
g. vaCnaZe, dezargis Teorema, mxazvelobiTi
ganlagdeba da amis gamo, erTmaneTs ga- geometriis kursi, Tb., 1979, gv. 286-288.
244

es samkuTxedebi SesaZloa erT sibrtye- gadasaReb obieqtad gamoyenebulia abs­


Si ganlagdnen da aRniSnuli Teorema t­raqtuli geometriuli formebi, rome-
kvlav ZalaSi darCes. Tumca imis gamo, lic vizualurad Tanavarskvalvedebis
rom erT sibrtyeSi mdebare samkuTxede- brtyel sistemebs warmoadgens (nax. 3).
bis gverdebi yovelTvis gadakveTilia
(sakuTriv an arasakuTriv wertilebSi),
unda SevcvaloT misi formulireba da
CamovayaliboT ase: Tu ori samkuTxe-
di (ABC da A¢B¢C¢) isea ganlagebuli si-
vrceSi, rom Sesabamisi wveroebis Sema-
erTebeli wrfeebi erT wertilSi (S)
ik­veTebian, maSin samkuTxedebis Sesaba-
misi gverdebis TanakveTis sami wertili
(Q= AB∩A¢B¢, R=BC∩B¢C¢ T = AC∩A¢C¢) erT wrfe­
ze (S) iqneba ganlagebuli (nax. 2).

nax. 2. dezargis
konfiguracia

nax. 3. Txis rqis Tanavarskvlavedis brtyeli


geometriuli forma

Catarebulma eqsperimentma gviCvena,


rom brtyeli figurisa da misi Crdilis
dezargis Teoremis damtkiceba sib­ fotografirebis dros perspeqtiul
rtyi­saTvis moiTxovs sivrciT agebebs, kolineaciasTan gvaqvs saqme.
ker­Zod, igi SesaZloa damtkicdes cent-
ganvixiloT perspeqtiuli kolineaciis
raluri dagegmilebis meTodis gamoye-
saxeebi, romlebSic dezargis Teorema-
nebiT. ze dayrdnobiT, klasificirebis safuZ-
dezargis Teoremis vizualuri asaxva vlad kolineaciis centrisa da RerZis
Zalian mniSvnelovani da sainteresoa mdebareoba iqneba miRebuli:
fotografiaSi. statiaSi ganxiluli
mxatvruli gamosaxulebis Ziebis pro­ homologia (berZnuli sityvaa da qar-
ces­
Si, gamosaxulebis fotografireba Tulad Sesabamisobas, Sesatyvisobas
xdeboda mzis ganaTebis SemTxvevaSi-sam- niSnavs) – es aris perspeqtiuli koli­
jer: dilas, SuadRes da saRamos. xolo neaciis saxe, roca centric (S) da
xelovnuri ganaTebis pirobebSi sami Rer­Zic (s) sakuTrivi elementebia. am
sxvadasxva mxridan. SemTxvevaSi S centrs, s RerZs da mag.,
245

A da A¢ wertilebs, Sesabamisad homologiis centri, homologiis RerZi da homo-


logiuri figurebi ewodeba.
homologia gansazRvrulia Tu mocemulia misi centri, RerZi da homologiuri
wertilebis erTi wyvili.
marTlac, vTqvaT mocemulia S centri, s RerZi da homologiuri wertilebis erTi wyvi­
li _ A da AA¢ (pirobis Tanaxmad, S, A da A¢ wertilebi erT wrfezea ganlagebuli), saWi-
roa ganisazRvros mocemuli B wertilis homologiuri (Sesabamisi) B¢ wertili (nax. 4).

nax. 4

A da B wertilebze gamavali wrfe homologiis RerZs (s) – Q wertilSi gadakveTs


(Q SeiZleba iyos sakuTrivic (suraTze naCvenebi SemTxveva) da arasakuTrivic),
xolo AQ wrfis Sesabamisi wrfe A wertilze gaivlis. rac Seexeba saZiebel B¢_s, igi
SB sxivs AQ¢ wrfesTan TanakveTiT ganisazRvreba.
fotografiaSi aseTi gamosaxuleba miiReba maSin, rodesac ganaTebis wyaro xe-
lovnuria (naTuris ganaTeba), xolo gadasaRebi obieqti daxrilia im sibrtyis mi-
marT romelzec Crdili ecema.

nax. 5. homologia, sayofacxovrebo naTuriT ganaTebis SemTxvevaSi.


eqspozicia: ƒ/4/ 1/30s/ ISO 200

afinuri (berZnuli sityvaa da qarTulad naTesaobas niSnavs) – es aris perspeq-


tiuli kolineaciis saxe, roca kolineaciis centri arasakuTrivi wertilia (S¥),
xolo RerZi (s) – sakuTriv wrfes warmoadgens (nax. 6)5.

5
g. vaCnaZe, perspeqtiul-afinuri Sesabamisoba, mxazvelobiTi geometriis kursi, Tb., 1979,
gv. 26-28.
246

nax. 6

fotografiaSi aseTi gamosaxuleba miiReba maSin, rodesac ganaTebis wyaro bu-


nebrivia (mzis ganaTeba), xolo gadasaRebi obieqti daxrilia im sibrtyis mimarT,
romelzec Crdili ecema (nax. 7).

nax. 7. afinuri gardaqmna, mziT ganaTebis SemTxvevaSi.


eqspozicia: ƒ/10/ 1/1000s/ ISO 100

homoTetia (berZnuli sityvaa da misi qarTuli Targmania – msgavsi) – es aris


perspeqtiuli kolineaciis saxe, roca kolineaciis centri (S) sakuTrivia, xolo
RerZi (s) _arasakuTrivi (nax. 8).

nax. 8

fotografiaSi aseTi gamosaxuleba miiReba maSin, rodesac ganaTebis wyaro xelo-


vnuria (naTuris ganaTeba), xolo gadasaRebi obieqti paraleluria im sibrtyis
mimarT romelzec Crdili ecema (nax. 9).
247

nax. 9. homoTetia, sayofacxovrebo naTuriT ganaTebis SemTxvevaSi.


eqspozicia: ƒ/4/ 1/30s/ ISO 200

translacia (laTinuri sityvaa da qarTulad gadatanas niSnavs) – es aris perspe-


qtiuli kolineaciis saxe, roca kolineaciis centric da RerZic arasakuTrivi
elementebia. translaciaSi Sesabamisi figurebi tolia (Sesabamis wrfeebs aqvT
saerTo arasakuTrivi wertili anu paralelurebi arian). figuris amgvari garda-
qmna xorcieldeba misi paraleluri gadaadgilebiT (nax. 10).

nax. 10.

fotografiaSi aseTi gamosaxuleba miiReba maSin, rodesac ganaTebis wyaro xelo-


vnuria (naTuris ganaTeba), xolo gadasaRebi obieqti paraleluria im sibrtyis
mimarT romelzec Crdili ecema (nax11).

nax. 11. translacia, mziT ganaTebis SemTxvevaSi.


eqspozicia: ƒ/10/ 1/1000s/ ISO 100
248

Crdilis struqturis amgvari kvlevis pirobebSi, SesaZlebelia fotografiul ga-


mosaxulebaSi dezargis Teoremaze dayrdnobiT dezargis konfiguracia miviRoT.
aRniSnuli statia saSualebas gvaZlevs gavacnobieroT Tu ramdenad sainteresoa
mxatvruli gamosaxulebis – rogorc realisturi (fotografiuli), aseve anali-
tikuri (xazobrivi) – gamosaxulebis Seqmnis procesi. davrwmundeT, rom adamianis
vizualuri da grZnobadi SemecnebiT aRqmuli gamosaxuleba, rac gulisxmobs sag-
nis, misi Crdilis da garemos mTlianobaSi aRqmas, eqvemdebareba maTematikur da
geometriul analizs.
amrigad, warmodgenili foto-eqsperimentis Tanaxmad, dezargis Teoremis Sede-
gebis gamoyenebiT, Seiqmneba saintereso Teoriuli baza, gaRrmavdeba warmodgena
fotografiasa da geometriul modelirebas Soris kavSirze, zemoT ganxiluli sa-
kiTxebi Zalze sainteresoa fotografebisTvis, mxatvrebisa da vizualuri xelo-
vnebis dargSi moRvawe nebismieri pirisaTvis. f
F otografiasa da geometriul mo-
delirebaSi gamovlenili saerTo niSnebidan ufro meti sakvlevi masala ikveTeba
da am mimarTulebiT interesi Rrmavdeba.
249

Giorgi Shengelia
Mariam Davitashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Use of Different Aspects of Geometric Modeling Methods

Calculation of the Area of Flat Figures


The article focuses on application of a new method for calculation of the area of flat figures. In practice
the flat figures are considered to be polygonal ones, which are divided in triangles. The next step involves
calculation of the areas of each separate triangle and adding of generated results into one total amount.
This method is already approved and works well in practice. However the article presents an alternative
method, which is not included in the relevant literature. According to it any polygonal figure with graphic
construction can be transformed as its own areas form and equal the areas of a triangle.

n h
Consequently, areas of the triangles are calculated based on the formula: S = ______
2 , where n is the length
of the base of a triangle, and h is the height.
Therefore, with the use of the method polygonal figures can be transformed into triangles of the same
area. This method also extends to the quadrangles, pentagons and any polygonal figures.

Desargues’ Theorem in Photography


The article offers the visual representation of Desargues’ Theorem. Photographic images of the theo-
rem make it possible to establish Desargues’ configuration: if three straight lines join the corresponding
vertices of two triangles they all meet in one point (the perspector). Three intersections of pairs of cor-
responding sides lie on a straight line (the perspectrix). Equivalently, if two triangles are in perspective
axially, they are also in perspective centrally.
Based on the Desargues’ Theorem the article focuses on the types of perspective collineations: homology,
affine transformation, homotetia and translation.
250

giorgi darCiaSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

instagramis roli fotografiaSi

informaciis swrafi gavrceleba, obieqturoba axali ambebis erT-erTi umniSv-


nelovanesi nawilia. JurnalistikaSi obieqturobis xarisxs xSirad, erTze meti
wyaros arseboba gansazRvravs. ase muSaobs msoflios wamyvani Jurnalisturi
saagentoebi, radgan obieqturoba moiTxovs sxvadasxva wyaroebTan informaciis
gadamowmebas, maT Sedarebas, mogvianebiT ki daskvnebis gakeTebas. am logikis ga-
grZeleba iqneboda fotografiaSi mravali wyaros principis Semotana, rodesac
bevri adamianis naSromi erT adgilas ikribeba, rac mnaxvels nanaxi vizualuri
masalidan, sakuTari daskvnebis gakeTebis saSualebas miscems. amis saukeTeso
magaliTia instagrami, romelic sruliad cvlis fotografias. siswrafiT, obi-
eqturobiT, simartiviT es aris fotografiis mier realobis asaxvis axali gza,
romelic fotodokumentalistikaSi axali epoqis dasawyisi SeiZleba gaxdes.
fotografebs xSirad uwevT imis mtkiceba, rom fotografia erT-erTi mowinave
mediumia, momxdari faqtebis ucvleli saxiT gadmosacemad. rogoc beranis aboti
ambobda, `fotografia xalxs exmareba dainaxos~. fotografia didi xnis ganmavlo-
baSi iTvleboda realobis gadmocemis utyuar gzad, man Zalian bevri faqti Semou-
naxa dRevandel msoflios, iqneba es omi, sportuli Sejibrebebi, samedicino kvle-
vebi Tu sxva.
1888 wels, kodakma fotografiis samyaroSi gadatrialeba moaxdina – gamouSva ka-
mera warweriT: `daaWire TiTi Rilaks, danarCens Cven gavakeTebT~. am sloganiT maT
xazi gausves fotos gadaRebis simartives. Zvelad, Tu fotos gadaReba gindoda,
iZulebuli iyavi Tavad gemuSava fotos Semdgom gamJRavnebasa da dabeWdvaze. am apa-
ratis gamoSvebam es ori procesi sruliad ganacalkeva erTmaneTisgan. procesi ase
gamoiyureboda – momxmarebeli yidulobda fotoaparats, romelSic Caxveuli iyo
100 kadriani firi, erTi Rilakis daWeriT iRebda fotos, yovelgvari parametrebis
gasworebis gareSe. firis damTavrebisTanave, kameras agzavnida kodakis qarxanaSi, iq
fotoebs amJRavnebdnen, beWdavdnen da mza produqts agzavnidnen damkveTTan. jorj
istmanis sloganis `You Press the Button, We Do the Rest~1 reklamaze datanamde, kodakis
aparatebi arc Tu ise didi popularobiT sargeblobda, Tumca sloganma es situa-
cia sruliad Secvala. kamera $26 Rirda, rac dRevandel $640 Seesabameba. 1888 wlamde
yvela miCveuli iyo Zalian did kamerebs, fotoebs romelzec adamianebi ar iRimod-
nen, ar moZraobdnen, studiaSi specialuri kisris damWerebi idga, radgan fotos ga-
daRebas Zalian didi dro sWirdeboda. kodakis axalma gamogonebam ki es yvelaferi
Secvala. aparatebiT sargeblobdnen ojaxebSi, gamoCnda momRimari saxeebi, dinami-
kuri fotoebi. fotokameram SeaRwia adamianebis yoveldRiur cxovrebaSi da dRes
Cven viciT rogor gamoiyureboda im dros samyaro, adamianebi, riT cxovrobdnen da
ras eswrafvodnen, Signidan dagvanaxa imdroindeli sazogadoeba. imis miuxedavad,
rom fotografiam uzarmazari informacia Semogvinaxa, mas iseve rogorc gazeTs
1
B. A. Weisberger, „You Press The Button, We Do The Rest~, 1972, oqtomberi.
251

da televizias, realobis gadmocemis `yvela fotoSi yovelTvis aris ori


garda, misi gadasxvaferebac SeuZlia. adamiani: fotografi da mayurebeli~3.
bevri berketi arsebobs `realobis~ ga- ansel adamsi
sayalbeblad, momxdari faqtebis Sesac- idealur SemTxvevaSi, fotografs, ro-
vlelad, aseve xSiria arsebuli suraTis melsac unda, rom SeinarCunos obieqtu-
uneblie Secvla an raime detalis gamor-
roba, miawodos mnaxvels, momxmarebels
Cena, rac mTlianad cvlis konteqsts.
realobis kompleqsuri suraTi, grZel-
irvin hofmani, wignSi `TviTprezenta- vadiani proeqti sWirdeba. man unda icxo-
cia yoveldRiur cxovrebaSi~2, pirve- vros adamianebTan, visi yofis asaxvac
live TavSi aRwers sazogadoebaSi ada-
swadia; Seiswavlos da SeigrZnos maTi
mianis `rolis TamaSis~ or tips.
problemebi, sixaruli Tu mwuxareba. Se-
`erTi mxriv, Semsrulebeli SeiZleba sabamisad, aseTi socialuri realobis
mTlianad iyos CarTuli Tavis TamaSSi; gadmocema fotografiis sxvadasxva te-
SesaZloa, gulwrfelad sjerodes, rom qnikebs, sxvadasxva obieqtivebiT gada-
mis mier warmodgenili xati WeSmariti Rebas iTxovs... aucilebelia kvlevac,
realobaa. rodesac auditoriasac sje- gadmosacemi problemis warmomavlobaSi
ra mis mier dadgmuli warmodgenis – es garkveva, mxareebis gamovlena da asaxva,
ki, rogorc Cans, tipuri SemTxvevaa, ma- raTa Tavidan iqnas acilebuli mikerZoe-
Sin Tundac wamierad, mxolod socio- ba. saboloo produqti manipulaciebis
logi an socialurad ukmayofilo Tu gareSe miewodeba mnaxvels, romelic
Seitans eWvs warmodgenil `realobaSi~. SeZlebs Tavad gamoitanos daskvnebi. Tu-
mca, ramdenad xSirad aqvs axali ambebis
meore mxriv, Semsrulebeli SeiZleba
fotografs zemoTaRwerilis saSualeba,
sulac ar iyos CarTuli mis mier Sesru-
teqnika, dro? pasuxi martivia – TiTqmis
lebul rolSi. es albaToba gasagebia,
arasodes. realobis garkvevas dro sWir-
radgan moqmedebaze dakvirvebisaTvis,
deba, fotografs ki, gansakuTrebiT, Tu
misi arsis gagebisaTvis, aravis aqvs ise-
igi axali ambebis fotografia, Zalian iS-
Ti kargi pozicia, rogorc pirovnebas, viaTad aqvs amis SesaZlebloba. mis pro-
romelic mas dgams. amasTan, Semsru- duqts redaqcia zogjer `wuTi-wuTze~
leblisaTvis auditoriis darwmuneba, elodeba. ra Tqma unda, arseboben fo-
SeiZleba mxolod saSualeba iyos raRac todokumentalistebi, romlebic axor-
sxva miznebis misaRwevad da saerTod ar cieleben grZelvadian proeqtebs, Tumca
ukavSirdebodes masze an situaciaze presis fotografiisTvis es Zalian didi
mayurebelSi Camoyalibebul azrs. ~ droa. unda aRiniSnos, rom arsebobs fo-
Tu davukvirdebiT zogierTi mediis tografiis Janrebi, romlisTvisac ga-
warmomadgenlis muSaobas, advilad Se- damwyveti mniSvneloba ar aqvs arc rea-
vicnobT irvin hofmanis mier aRweril lobas, arc faqtebis sizustes. is iseTive
orive tips. subieqturia rogorc romani, naxati Tu
saerTod arsebobs Tu ara realoba da speqtakli. Tumca ra gamosavali SeiZle-
ris gadmocemas cdilobs asobiT foto­ ba moiZebnos im JanrisTvis romlisTvi-
Jurnalisti tyviebis zuzunis qveS, sa- sac faqti, realoba da sizuste Janris
kuTari sicocxlis fasad?! arsebobis ganmsazRvreli Tvisebebia?
2 3
i. hofmani, TviTprezentacia yoveldRiur S. Stocks, 50 Photography Quotes to Inspire You, 2014,
cxovrebaSi, Tb., 2007, gv. 29. marti.
252

gamosavali instagramia... bi daemata, maT Soris marTkuTxa fotos


socialuri qselebis Sesaxeb dRes bevrs atvirTvis SesaZlebloba. mogvianebiT
weren. aRiniSneba, rom es teqnologia instagrams daemata `heSTegis~ funqcia,
cvlis Cvens yofas, informirebulobis rac saSualebas aZlevda momxmarebels,
xarisxsa da stils. am qselTa formebi da sityvis TandarTviT romelime jgufis-
meTodebi sxvadasxvagvaria. maTSi, mzar- Tvis miekuTvnebina foto. mobiluris
di yuradReba eTmoba instagrams, ro- saZiebo aplikaciaSi am sityvis CaweriT
melic pirdapir aris fotografiasTan SesaZlebeli gaxda masTan dakavSirebuli
dakavSirebuli. vfiqrob, igi SeiZleba fotoebis da momxmareblebis Zieba. imave
iyos xerxi, Tu rogor gazardos foto- wels aplikacias daemata socialur qse-
grafiam obieqturobis xarisxi, mediu- lebSi (Twitter, Tumblr, Flikr, Swarm) paralelu-
mis rolis Sesrulebisas. Cveulebriv, rad ganTavsebis saSualeba da filtrebi,
instagramze SesvlisTanave, TvalSisa- romlebic fotoebs ferebs, simkveTres
cemia sxvadasxva efeqtebiT morTuli da ganaTebas ucvlida. aman xelaxla mii-
fotoebi, romlebic, ZiriTadad, tele- pyro fotografebis yuradReba. ins-
foniTaa gadaRebuli. Sesabamisad, erTi tagramze erT-erTi umniSvnelovanesi,
SexedviT, sulac ar aris naTeli, ratom momxmarebelTa interesebze morgebaa.
da ranairad SeiZleba msgavsi funqciis
gasaTvaliswinebelia is faqtoric, rom
mqone aplikacia gaxdes realobis asaxvis
mnaxvelTa umravlesoba fotoebs diliT,
erT-erTi saukeTeso gza da zogadad,
samsaxurSi an saswavlebelSi wasvlis
ra gavlena aqvs instagrams dRevandel
win, Semdeg ki Sesvenebis dros an dRis
fotografiaze. am kiTxvaze pasuxis ga-
bolos aTvalierebs. Sesabamisad, maT um-
sacemad instagramis muSaobis principis
gacnobaa aucilebeli: instagrami Seiqmna ravlesobas surs sasiamovno fotoebis
rogorc mobiluri fotografiis apli- daTvaliereba. am gadmosaxedidan, re-
kacia, romelic SesaZleblobas miscemda portaJi arc Tu mimzidvelia zemoT xse-
momxmarebels, adgilsamyofeli daefi- nebuli momxmareblisTvis, amitomac meti
qsirebina fotos TanxlebiT. amave pe- popularobiT samogzauro, arqiteqtu-
riodSi ramdenime msgavsi aplikacia iyo ris da peizaJebis fotoebi sargeblobs,
gamosuli da instagramis Semqmnelebs ar miT ufro, Tu fotoebi mkveTri ferebiT,
undodaT sxvebs damsgavsebodnen. maT ga- dramatuli kompoziciiT da simwvaniT ga-
dawyvites meti koncentrireba uSualod moirCeva. gansakuTrebuli popularobiT
fotografiaze moexdinaT. amiT insta- sargeblobs qvemoT moyvanili `heSTege-
gramis muSaoba Zalian daemsgavsa pola- bi~ _ #love #instagood#me#tbt#photooftheday
roidis da kodakis muSaobis princips. #happy #beautiful #self #girl #smile #friends #fun
instagrami Tavidan mxolod kvadratu- #like #fashion#summer #food #amazing #insta-
li formis fotos atvirTvis saSualebas mood #style #family #pretty #sun #art #funny #par-
iZleoda. es bevri fotografisTvis miu- ty #music #eyes #nature #beach #nice #sky4
Rebeli iyo, radgan aparatSi gadaRebu-
li fotoebis umravlesoba marTkuTxaa.
ratom unda adamians piradi cxovrebis
telefonis kamera jer kidev ar iyo kargi
gaziareba?
xarisxis. arc `Tag~ sistema iyo ganviTa-
rebuli, teqnikuri wunis gamo, programa socialur qselSi sakuTari fotoebis,
arc Tu didi popularobiT sargeblobda informaciis da interesebis gamoqvey-
profesional fotografebSi. ramdenime 4
Sc. Ayres, 25 Most Popular Instagram Hashtags for Getting
wlis Semdeg, instagrams axali funqcie- New Followers, 2016.
253

nebis yvelaze didi mamoZravebeli ada- Tu gavixsenebT ukanasknel teroris-


mianis identobasTanaa dakavSirebuli. tul aqtebs evropaSi, TvalsaCino ga-
ufro konkretulad ki CvenTvis sasur- xdeba razea saubari. miuxedavad imisa,
veli imijis Seqmna da msofliosTvis ga- rom briuselSi bevri Jurnalisti iyo
ziarebaa. New York Times-is kvlevis mixe- Tavmoyrili, aeroportSi momxdari
dviT, respodentebis 68% acxadebs, rom afeTqebisTanave, socialuri qselebiT
isini im masalas aziareben socialur gacilebiT swrafad gavrcelda infor-
qselebSi, rac xalxs masze warmodgenas macia, vidre msoflios wamyvanma tele-
Seuqmnis, Tu vin aris da raze Sestkiva viziebma SeZles profesiuli masalis
guli. fsiqologi, karl rojersi acxa- operatiulad miReba. amitom, isinic ki
debs, rom msgavsi qcevis savaraudo mobiluri telefoniT gadaRebul fo-
mizezi adamianis orgvarovani `me~-a. to-videomasalas iyenebdnen.
erTi `me~ is aris, vinc varT sinamdvi-
leSi, meore ki, vin gvinda rom viyoT. daskvna:
Sesabamisad, Cven mudmivad vcdilobT
Tu davakvirdebiT, davinaxavT, rom er-
davuaxlovdeT Cvens ideal `me~-s da Tu
Tdroulad, erTsa da imave wertilSi
magaliTad aviRebT socialur qselSi
myofi, erTmaneTisgan damoukidebeli
sakuTar gaziarebul masalebs, es kar-
mravali adamianis mier gadaRebuli da
gi SesaZlebloba iqneba davinaxoT Tu
Semdeg instagramis saSualebiT, gazia-
rogor gvinda gvxedavdes samyaro, es
rebuli fotoebi, romlebsac `heSTe-
iqneba politikuri kampaniis mxardaWe-
gi~ aqvs gakeTebuli (es dainteresebul
ra, Cveni politikuri damokidebulebis
pirs, Tundac moyvarulTa mier gadaRe-
dasafiqsireblad; mxiaruli video Tu
buli movlenis moZebnasa da fotomasa-
foto, Cveni iumoris xazgasasmelad Tu
lis daTvalierebaSi daexmareba), gaci-
musikaluri video, Cveni musikaluri
lebiT ufro obieqturia, vidre erTi,
gemovnebis gamosavlenad.
profesionali fotografis mier gada-
instagramis da mobiluri fotografiis
Rebuli igive ambavi, radgan fotoebis
ganviTarebam movlenidan momxmareb-
momwodebeli wyaroebi erTmaneTisgan
lamde fotos miwodebis dro sagrZnob-
damoukidebelia da ufro obieqturi.
lad Seamcira. msoflios mosaxleo-
bis Zalian did nawils fotoaparatiT aqve unda aRiniSnos, rom instagramis
aRWurvili telefoni yoveldRiurad da socialuri qselebis ganviTareba Cr-
Tan aqvs. rodesac raime mniSvnelovani dils ar ayenebs fotografias, radgan
xdeba, TiTqmis yvelas xelSi telefoni fotografiis im Janrebs, romlebsac
uWiravs da videos an fotoebs iRebs. ar aqvs kavSiri faqtebis swraf asaxvas-
warmovidginoT msoflioSi raime mo- Tan, smartfoniT aRWurvili ubralo
vlena, romelic yvelas Zalian aintere- gamvlelebi, SemoqmedebiTobiTa da te-
sebs. garSemo uamravi TviTmxilvelia. qnikuri xarisxiT didxans ver gauweven
maT umravlesobas mudmivad Tan aqvs konkurencias. Tumca fotoJurnalis-
internetTan mierTebuli telefoni, tikaSi garemo konkurentunariani xdeba
romlis xarisxic informaciis gasa- da fotoreportiorebze moTxovna kle-
vrceleblad sruliad sakmarisia. ma- bulobs. saboloo jamSi, es yvelaferi
Sin rodesac mediis warmomadgenlebi fotografiis, rogorc mediumis, gan-
unda gaemzadon, Cavidnen movlenebis viTarebas uwyobs xels. amavdroulad,
epicentrSi da amaSi dakargon uamravi inovaciuri teqnologiebis ganviTareba
dro da mniSvnelovani kadrebi. fotoaparatis funqciur ganviTareba-
254

sac iwvevs, aseTia _ GPS (zusti adgilmdebareobis gansasazRvrad), NFC (teqnologia


monacemTa swrafi miwodebisTvis) da a. S. Tu erT dros telefonma SeiTavsa fotoa-
paratis funqciebi, iqneb aparatsac daematos simbaraTis da internetis funqcia.
bevri adamiani jer kidev eWvis TvaliT uyurebs socialur qselebs, mobilur foto-
grafias da mis momavals. erT dros, ase uyurebdnen fotografiasac da fiqrobd-
nen, rom is mxatvrobas Caanacvlebda... telefoni ver Secvlis profesionalur fo-
tokameras, magram is SeiZleba iyos axali saSualeba `realobasTan~ da `obieqturo-
basTan~ miaxloebuli informaciis gadmosacemad, rac saSualebas miscems mnaxvels
TviTon gansazRvros samyaroSi ganviTarebuli movlenebis miseuli versia.

George Darchiashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

The Role-play of Instagram in Photography

Photography has been dealing with reflecting of reality since its creation when it started to capture the war,
discoveries, science and people’s lives. Not every genre of photography is required to reflect the reality, but
documentary photography has responsibility to do so. Thus there always is a need to find a better way of how
to manage to show the full picture. Increasingly developed technologies and social media show new ways of
how reality can be brought to the people who are remote from the event, sit at home or at work and look for
information, try to understand what has happened in reality. According to a study the application called Ins-
tagram and its Hashtaging system can become the next reality reflecting mediums. For example, if there is an
event taking place at some far away location, there are always some people with phones there. Usually they
immediately start to document everything that is happening, later upload the photos to an application and use
Hashtags (words used to define category of a photo). If there are 15 persons recording an event we have 15
different stories that offer the viewer their own angle. On the other hand if a photographer had to go to the
same event when there was something interesting starting to happen that would take much more time and
he/she would miss a lot of action. He/she would be able to tell story from his/her own perspective only after
arrival. The news photographers usually have no time to stay at the location, conduct further research and col-
lect all objective information. As soon the event is over, they have to send photos to editorial office and move
on to the next assignment. Comparison of the situations gives us a clear view on how can use of applications
like Instagram help the viewers to see the news. At the beginning the main function of the phones was limited
to calls. Now they are adjusted to the needs of modern people and became multifunctional devices. Maybe in
the future the cameras will transform into multifunctional devices as well. Some elements of such changes are
already visible. The producers have realized that they need to adjust the devices to new reality and start adding
social media features like Wi-Fi connection to the phone to the professional cameras. It may happen that at
some point companies start production of compatible versions of Sim cards that will make it possible to shear
photos from remote location as soon as they are shot.
Some photographers still don’t like social media. They think that it’s not that serious and try to avoid any
type of contact with it. But the world is developing at every minute. Technologies, gadgets, social media
are part of it and it may be a good idea to find a way of their use instead of denying.
255

TaTia TevdoraSvili
Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelobis saxelmwifo samxatvro akademia

xes wm. barbares taZris moxatulobis


xatweris nimuSebTan mimarTebis Sesaxeb

Sua saukuneebis qarTuli monumenturi ferwera, metad gamorCeuli saxiT, svane-


Tis maRalmTian regionSia warmodgenili. IX-X saukuneebidan moyolebuli, sva-
neTSi yalibdeboda da viTardeboda lokaluri mxatvruli tradiciebiT, saxasia-
To ikonografiuli sqemebiTa Tu zogadad, mkveTrad gamoxatuli individualuri
maxasiaTeblebiT aRbeWdili adgilobrivi ferweruli skola, romelic imavdrou-
lad, am mkafio individualobasa da TviTmyofadobasTan erTad, saerTo qarTuli,
Sua saukuneebis kedlis mxatvrobis mniSvnelovan, organul nawils warmoadgenda.
maRalprofesiul doneze Sesrulebuli nimuSebis gverdiT, svanur monumentur
ferweraSi mniSvnelovan adgils ikavebs e. w. `xalxuri~ moxatulobanic. zemo sva-
neTis kalas TemSi mdebare, sofel xes wm. barbares saxelobis eklesiis mxatvroba
swored am tipis metad saintereso nimuSad gvevlineba.
XI saukunis II naxevris mcire zomis darbazul eklesiaSi XIII saukunis mxatvroba
mTel interierSi nawildeba. konqSi, svaneTSi gavrcelebuli tradiciis Tanaxmad,
vedrebis scenaa gamosaxuli; afsidis qveda registrSi eklesiis mamaTa rigi, maT
Semdeg, trapezis Tavze ki mandilionis gamosaxulebaa mocemuli. kamaris ferdeb-
sa da dasavleT kedelze, sauflo dResaswaulTa ciklis eqvsi scenaa gamosaxuli.
samxreTiT `xareba~ da `Soba~, CrdiloeTiT `mirqma~ da `naTlisReba~ dasavleT ke-
delze ki `suliwmindis mofena~ da `RmrTismSoblis miZinebaa~ warmodgenili.
kedlis TaRebi wmindanTa da mTavarangelozTa sakmaod mozrdil gamosaxulebebs
eTmoba. aRmosavleTiT taZris mfarveli wm. barbaresa (CrdiloeTiT) da wm. ekate-
rines (samxreTiT), dasavleTiT ki miqael (CrdiloeTiT) da gabriel (samxreTiT)
mTavarangelozTa figurebia mocemuli. moxatulia kamaris sabjeni TaRi da pi-
lastrebic. aq dazianebuli ferweridan pilastrebze wm. meomarTa gamosaxulebe-
bis amokiTxvaa SesaZlebeli, kamaris sabjen TaRze ki simetriulad warmodgenili
TiTo fexze mdgomi da TiTo welszeviTi gamosaxulebis vinaobis dadgena, Zlieri
dazianebis gamo, sakmaod rTulia. kankelis moxatuloba oTxi mTavarangelozis
welszeiT gamosaxulebas warmogvidgens. figuratiul gamosaxulebebs vxvdebiT
karisa da sarkmlebis Riobebis wirTxlebSic1.
kedlis TaRebsa da kamaris ferdebze warmodgenili gamosaxulebebi mcired sxvaobs
erTmaneTisgan proporciebiT. sakmaod monumenturad aRiqmeba kedlis TaRebiT
mosazRvrul areebze mocemul wmindanTa da mTavarangelozTa mozrdili figure-
bi. kamaris ferdebze gamosaxul sauflo dResaswaulTa ciklis scenebisaTvis ki
ufro mokle da imavdroulad, samkaod msxvili figurebia damaxasiaTebeli. kidev
ufro mcire zomisaa kamaris sabjen TaRze warmodgenili figurebi. gamosaxulebe-
1
dasavleTi sarkmlis Riobis wirTxlebSi ori mamakacis dazianebuli gamosaxuleba ganirCeva.
amaTgan marcxena wirTxlSi warmodgenil figuras, savaraudod, saswori uWiravs xelSi.
taZarSi Sesasvleli karis timpanis wirTxlebSi ki, erTmaneTis mopirdapired miqael da
gabriel mTavarangelozTa welszeiTi figurebia warmodgenili.
256

bi TiTqmis srulad avsebs scenaTaTvis jgufic, romlebzec yuradRebas qvemoT


mosazRvrul areebs, zogan ki (mag., kama- gavamaxvilebT.
ris samxreT-dasavleT ferdze gamosa- mniSvnelovania, rom zogadi gamomsa-
xul `mirqmis~ scenaSi), kompoziciaSi xvelobiTi xerxebi, figuraTa propor-
`gaWediladac~ warmogvidgeba. ciebi, maTi mkafio statikuroba, sa-
moxatulobam Cvenamde metad dazianebu­ xasiaTod gadidebuli Tvalebi, saxisa
li saxiT moaRwia, umeteswilad, is mo­sam­ Tu drapirebis damuSavebis xasiaTi mka-
zadebeli naxatis donezea SemorCenili fiod ganasxvavebs xes wm. barbares ta-
da ferweruli fenis garCeva mxolod Zris moxatulobas XII da XIII saukuneebis
ramdenime, mcire monakveTzea SesaZle­ rogorc svanuri `xalxuri~, aseve `pro-
beli. sadReisod, taZarSi Sesvlisas, mo- fesiuli~ mxatvrobebisagan. sanacvlod,
xatulobaze mTavar STabeWdilebas wiT- yvela zemoT CamoTvlili niSani, mas
lisa da yviTlis erTgvarovani laqebis swored am periodSi Seqmnil, `xalxuri~
monacvleobiT Sedgenili gamosaxulebe- nakadis ferwerul xatebTan aaxlovebs.
bi gviqmnis. calkeul SemTxvevebSi (maga- aRsaniSnavia, rom xes wm. barbares ta-
liTisaTvis, wm. barbares gamosaxuleba Zris moxatulobis xatweris konkretul
Crdilo-aRmosavleT kedlis TaRSi, wm. nimuSTan mimarTebaze yuradrebas ama-
ioane naTlismcemlis figura sakonqo xvileben erTi mxriv, gaiane alibegaSvi-
kompoziciaSi, aseve calkeul scenaTa li, wignSi `qarTuli Weduri da ferwe-
mcire monakveTebi), met-naklebad gadar- ruli xatebi~3, meore mxriv ki, irakli
Cenil mxatvrobaze figuraTa samosTa yifSiZe, naSromSi `Sua saukuneebis sva-
molurjo, monacrisfro, moxakisfro neTis kedlis mxatvrobisa da xatweris
ferebis amokiTxvaa SesaZlebeli. cxa- urTierTobisaTvis~4. saubaria xes ekle-
di xdeba, rom mxatvrobis Tavdapirveli siaSi dacul, XIII saukunis aRsaydrebuli
saxe mxolod calkeuli yviTeli da wiTe-
macxovris xatze, romlis kompozicia-
li laqebis monacvleobaze ar iqneboda
sac g. alibegaSvili xes eklesiis konqSi
damyarebuli da saerTo koloritis Se-
gamosaxuli macxovris zust analogiad
qmnaSi sxva tonebsac mniSvnelovani roli
moixseniebs da gamoTqvams mosazrebas,
mieniWeboda. Tumca ki saerTo jamSi,
rom SesaZloa, kedlis mxatvroba da xati
mainc unda vivaraudoT, rom xes eklesiis
erTi mxatvris naxelavi iyos (sur. 1, 2).
mxatvrobis Tavdapirveli feradovneba
isev da isev intensiuri, naTeli ferebis irakli yifSiZe im konkretul niSnebsac
gamas iqneboda dafuZnebuli. amgvari ga- asaxelebs, romlebic kedlis mxatvrobi-
dawyveta zogadad, saxasiaToa `xalxuri~ sa da xatweris gamosaxulebebs erTmaneT-
nimuSebisaTvis. amis magaliTia Tundac Tan aaxlovebs. oqris sxvadasxva tonisa
XII saukunis hadiSis mTavarangeloz- da nacrisfris TanafardobiT agebuli
Ta da XIII saukunis TanRilis mTavaran- koloritis saerTo xasiaTi, muqi kontu­
gelozTa saxelobis eklesiaTa moxatu- riT Semovlebuli lokaluri laqebi,
lobebi2. amave princips misdevs XIII sau- figurisa da mandorlis urTierTSefar-
kunis `xalxuri~ ferweruli xatebis is deba, gamosaxulebis silueti, yvela nawi-
lis pozicia, saxis ovali, nakvTebi, kis-
2
TanRilis taZris saerTo feradovnebaze
3
saubrisas, naTela aladaSvili xes eklesiis g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli We­
mxatvrobas swored zemoT naxseneb, `xalxur~ duri da ferweruli xatebi, Tb., 1980, gv. 102.
4
moxatulobaTa rigSi ayenebs. Н. Аладашвили, Ро- ir. yifSiZe, Sua saukuneebis svaneTis kedlis
спись церкви Тангил в верхней Сванетии, qarTuli mxatvrobisa da xatweris urTierTobisaT-
saxviTi xelovnebis sakiTxebi, 1982, gv. 17-30. vis,sabWoTa xelovneba, #1, 1977, gv. 79-85.
257

ris grafikuli damuSaveba, makurTxeveli s. siem), wm. giorgis xatebi sofel sayd-
marjvenis xasiaTi da sxeulTan Sefarde- ridan da muwdidan (XIII s.), niSovani Rmr-
ba, kabis naoWebis grafikuli damuSaveba, TismSoblis xati sofel laxuStidan (XIII
taxtis ornamentuli morTuloba is niS- s.), wm. mTavarangelozis (XIII s.) da Cvile-
nebia, romelTac ir. yifSiZe ori nimuSis di RmrTismSoblis xatebi (XIII-XIV ss.) ha-
mTavar damakavSirebel elementebad miiC- diSis macxovris eklesiidan da sxv.
nevs. aRiniSna isic, rom orive SemTxveva- xes eklesiis mxatvrobisa da xatweris
Si, xalxuri mxatvrobisaTvis saxasiaTo, nimuSebis urTierTmimarTebis warmosa-
zogadi niSania figuris saxisa da xelebis Cenad, pirvel rigSi, yuradRebas figu-
ferwerulad damuSaveba5. raTa gamosaxvis zogad principebze, im
zemoT moyvanil avtorebTan ukve gamoT- umTavres midgomebze gavamaxvilebT,
qmuli mosazrebebis gaTvaliswinebiT, romlebic mniSvnelovnad gansazRvravs
am SemTxvevaSi, Cven ukve mTeli moxatu- mxatvrobis saerTo xasiaTs.
lobisa da zogadad, XII-XIII saukuneebis xes eklesiaSi figuraTa gamosaxvisas,
`xalxuri~ ferweruli xatebis jgufis sakmaod martivi midgoma ikveTeba. sxeu-
urTierTmimarTebaze SevecdebiT yu- lebi erTiani monaxaziT Semoiwereba,
radRebis gamaxvilebas. mkafiod ikveTeba saerTo abrisi. Zlier
es periodi, gansakuTrebiT ki XIII sauku- statikurobasa da erTgvar blokuro-
nis Sua xana da meore naxevari `xalxuri~ bas moZraobaSi warmodgenil figuraTa
ferweruli xatebis simravliT gamoir- Jestikulaciac ki ver ewinaaRmdegeba.
Ceva. `xalxur~ ostatTa mier Seqmnili gansakuTrebuli aqcenti keTdeba figu-
xatebi adreul mxatvrul formebTan raTa saxeebze. saxasiaTod Cans Zlier
mibrunebis garkveul tendencias amJRa- aqcentirebuli, gadidebuli Tvalebi.
vnebs. Tumca, pirvel rigSi, saxasiaTo saxeebi erTiani ovaliT moiniSneba, war-
xdeba gamartivebuli mxatvruli azro- bebi da cxviri, uwyvet yulfadaa mo-
vneba, proporciebis rRveva, lokaluri, xazuli. saxasiaTo xdeba aseve, dabali
wiTeli da yviTeli ferebis dominireba, Subli, mokle monasmiT aRniSnuli ba-
gamosaxulebaTa xazgasmuli xazobrioba geebi da gansakuTrebiT ki, yvrimalebze
da sibrtyobrivoba. gamartivebuli naxa- dadebuli yirmizis laqebi.
ti Zlieri eqspresiulobiT gamoirCeva. pirvel rigSi, swored Zlierad gadide-
ferweras ar axasiaTebs sirTule da mra- buli Tvalebis, zemoT apyrobili guge-
valSrianoba, koloriti ki ZiriTadad, bis gamomsaxvelobaa gansakuTrebiT mniS-
erTgvarovani saxiTaa warmodgenili6. vnelovani xatweris nimuSebSic. msxvi-
am periodis `xalxuri~ ostatebis mier li konturuli monaxazebiT Semoweril
Sesrulebul ferwerul xatebs Soris saxis nakvTebs Soris, am SemTxvevaSic,
SeiZleba davasaxeloT ifraris wm. mTa- aqcentirebulad gadmoicema Tval-war-
varangelozTa (XIII s.) da vedrebis xate- bi. amasTan, zomiT, monaxaziTa da xazis
bi (XII-XIII ss.), nakifaris wm. giorgis xati mkafioebiT aqcentirebul Tvalebs ki-
(XIII s.), wm. ioane naTlismcemlis xati dev ufro gamohkveTs da win wamoswevs
macxvariSidan (XII-XIII ss.), Cviledi Rmr- sakmaod mozrdili Tvalis gugebis ga-
TismSoblis xati lenjeris Temidan (XII momsaxveloba, figuraTa mzeris zemoT-
ken mimarTva.
5
iqve, gv. 82. ifraris eklesiis mTavarangelozTa xa-
6
g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli tis (XIII s.) an nakifaris wm. giorgis xatis
We­duri da ferweruli xatebi, Tb., 1980; n. Wi-
(XIII s. amJamad, svaneTis muzeumSia dacu-
WinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwera, Tb.,
2011. li) xilvisas, mnaxvels TvalSi xvdeba
258

sxeulis zomasTan SedarebiT, sagrZnob- TisaTvis, `xarebis~ kompoziciaSi, mTava-


lad gazrdili Tavebi, Tumca kidev ufro rangelozis win gadadgmuli nabijis Se-
aqcentirebulad, figuraTa eqspresiu- sabamisad, erTi mxriv, mimarTuleba ec-
lad gadidebuli Tvalebi aRiqmeba, rac vleba paralelur xazebs, Tumca saerTo
saerTo jamSi gamosaxulebebs saocrad jamSi, qsovilis `damuSavebis~ principi,
metyvels xdis da Zlieri gamomsaxvelo- erTmaneTTan sakmaod mWidrod dade-
biT aRavsebs (sur. 3). sayuradReboa ase- buli wvrili zolebis meSveobiT, kvlav
ve Cviledi RmrTismSoblis xatic (XIII s.) ucvleli saxiTaa warmodgenili (sur. 7).
hadiSis macxovris eklesiidan. gamosaxu- amave principiT, wm. ioane naTlismcemlis
lebebi aqac sakmao siaxloves avlens xes xatze qsovilis nakecebisa da danaoWe-
taZris moxatulobis figurebTan. gadi- bis aRsaniSnad, ostati swored erTma-
debuli Tvalebisa da xazgasmulad, ze- neTis paralelurad dadebul, TiTqmis
moT apyrobili Tvalis gugebis gverdiT, erTgvarovan xazebs iyenebs. marTalia,
sayuradRebo xdeba mkafiod morkaluli xes moxatulobisaTvis saxasiaTo Zlie-
warbebisa da cxviris uwyveti monasmiT ri grafikuloba da sixiste aq naklebad
moxazvac (sur. 4). SeigrZnoba da xazs SedarebiTi sirbi-
unda vaxsenoT wm. ioane naTlismcemlis lec ki aqvs miniWebuli, Tumca, zogadi
xatic macxvariSidan (XII-XIII ss. amJa- principi, romlis mixedviTac qsovili
mad, svaneTis istoriul-eTnografiul gadmoicema, mainc sakmaod niSandobli-
muzeumSia daculi) (sur. 5). Tuki, mas xes vad SeiZleba CaiTvalos (sur. 5).
moxatulobis `mirqmis~ scenis wm. svi- drapirebis damuSavebis TvalsazrisiT,
meon mimrqmelis wverosan figuras Seva- xes eklesiis mxatvrobasTan kidev ufro
darebT (sur. 6), siaxloves aRmovaCenT axlosaa niSovani RmrTismSoblis xati
saxis nakvTebis proporciaSi, pirvel laxuStidan (XIII s.). qsovilis gadmoce-
rigSi ki, swored mkafiod gadidebuli misas, ganmsazRvreli aqac mkafio grafi-
Tvalebisa da zemoT mimarTuli gugebis kulobaa, xazi xisti da sakmaod mSralia,
gadawyvetaSi. xatze saxasiaToa Sublze urTierTparaleluri xazebi srulebiT
dadebuli, talRovani moyvanilobis erTgvarovnad da martivad nawildeba
msubuqi CaCrdilvac, ramac aq naoWis ar- sibrtyeze (sur. 8).
sebobaze unda migvaniSnos. aRsaniSnavia, naklebad xisti, magram aseTive erTg-
rom amave tipis, talRovani monasmi sa- varovani, paraleluri xazebis meSveo-
konqo kompoziciis macxovris gamosaxu- biTaa `damuSavebuli~ qsovili mestiis
lebazec gvxvdeba (sur. 2). muzeumSi dacul Cviledi RmrTismSob-
moxatulobasa da xatweris nimuSebSi lis kidev erT xatze (XII s.), sadac iesos
saintereso xdeba drapirebis damuSave- samosi aseve srulebiT martivad, uxvad
bis xerxebze dakvirvebac. xes eklesiaSi dadebuli paraleluri zolebis meS-
mxatvrobis dazianebis miuxedavad, Se- vebiT gadmoicema (sur. 9). aseTive mid-
saZlebeli xdeba im ZiriTadi midgomebis goma ikveTeba Cviledi RmrTismSoblis
amocnoba, romelic ostats qsovilis xatzec hadiSidan (XIII s.) (sur. 4).
gamosaxvisas axasiaTebda. paraleluri, gamomsaxvelobiTi xerxebis gverdiT,
wvrili zolebis monacvleobiT drapi- metad mniSvnelovania xatebze warmod-
rebis danaoWeba srulebiT pirobiTad genil wmindanTa zogadi saxe, gamome-
gadmoicema. ugulebelyofilia sxeulis tyveleba, maTgan momdinare is saerTo
formebi, Tu moZraobebi. naklebad xdeba ganwyobileba, rac aseve gansakuTrebul
am moZraobaTa mixedviT qsovilze moce- siaxloves hpovebs xes eklesiis moxatu-
muli zolebis gadasxvafereba. magali- lobis figurebTan.
259

wm. barbares saxelobis eklesiis mcire gugebis meSveobiT gadmocemuli ganwyo-


zomis darbazSi warmodgenili naTeli, bileba Zlier uaxlovdeba xes eklesiis
mJReri koloritis mqone gamosaxule- moxatulobisaTvis saxasiaTo saerTo
bebi, sakmaod axlos motanili figurebi, emociur fons. amasTan, Tu gaviTva-
martivi gamomsaxvelobiTi xerxebi Tav­ liswinebT, rom xatiseburi gamosaxule-
dapirvelad, mnaxvels srulebiT uSu- bebisaTvis, rogorc wesi, mlocvelTan
alod, iqneb gulubryvilodac ki war- garkveuli kontaqtis damyarebaa dama-
mouCens mxatvrobas. aq xom srulebiT xasiaTebeli, gamosaxulebaTa amgvari
ukugdebulia gamosaxulebaTa didebu- gadawyveta, sakmaod Tavisebur xerxa-
leba, Tu pompezuroba. Cndeba simSvidi- dac ki SeiZleba gveCvenos.
sa da erTgvari, simyudrovis gancda. martivi gamomsaxvelobiTi xerxebiT os-
Tumca amgvar STabeWdilebas, garkveu- tati TiTqos srulebiT naivurad migvi-
lwilad, saxeTa gamometyvelebaze dak- TiTebs Tvalebze, igrZnoba gulwrfeli
virveba cvlis. sauflo dResaswaul- survili, rom xatebze wmindanTa rTuli
Ta ciklis scenebSi zemoT mimarTuli da Rrma sulieri mdgomareoba iqnas asa-
Tvalis gugebisa da mkafiod zeapyro- xuli. eqspresiulad gadidebuli Tvale-
bili mzeris xilvisas, moulodnelad bi da zeapyrobili mzera am SemTxvevaSic,
SeigrZnoba, rom aq warmodgenili ga- TiTqos, araamqveyniuri myofobis gad-
mosaxulebebi mnaxvelTan uSualo kon- momcemia. xazi esmeva miRmurobas, amqvey-
taqts ar amyareben. utrirebamde gadi- niuroba ki kvlavac gancalkevebuli da
debuli Tvalebi, mkafiod zemoT mimar- ugulvebelyofilia. zemoT moyvanili
Tuli Tvalis gugebi, gaSeSebuli mzera nimuSebisa, Tu sxva `xalxuri~ xatebis ga-
TiTqos, figuraTa araamqveyniur, miR- mosaxulebani xes taZris figuraTa msga-
mier myofobas asaxavs. gamosaxulebebi vsad, TiTqos, srulebiT ar gulisxmobs
daclilia adamianuri emociebisagan, mnaxvelis arsebobas. zeswrafulia mze-
miwierebisgan, Cven winaSe TiTqos, mxo- ra hadiSisa da lenjeris Cviledi Rmr-
lod maTi sxeulebi gamoisaxeba, arsob- TismSoblis xatebze. aseTive midgomebi
rivad ki TiToeuli maTgani mowyvetilia ikveTeba laxuStis niSovani RmrTism-
amqveyniurobas, mTlianad sauflo sa- Soblis, muwdis wm. giorgis xatebisa da
myofeliskenaa mimarTuli. zeapyrobili sxva nimuSTa SemTxvevaSic (sur. 1,4,8,10).
mzeriT ugulebelyofili xdeba taZarSi unda aRiniSnos, rom calkeuli stiluri
Sesuli adamianis arsebobac. figurebi maxasiaTeblebis gverdiT, xes eklesiis
TiTqos, ganeSorebian garemos da zeci- moxatulobis xatwerasTan mimarTeba-
uri samyofelisaken iswrafvian 7 (sur. 6). ze saubari ikonografiuli motivebis
swored amgvari emociuri fonis amo- TvalsazrisiTacaa SesaZlebeli. aq `xa-
kiTxvaa SesaZlebeli `xalxur~ ferwe- tebis~ pirdapir imitacias sakurTxev-
rul xatebze dakvirvebis drosac. gadi- lis afsidis moxatulobaSi, wm. eklesiis
debuli Tvalebisa da zemoT apyrobili mamaTa figurebis gamosaxvisas vxvdebiT.
uSualod darbazSi ki sakmaod mozrdi-
7
unda iTqvas, rom sauflo dResaswaulTa li zomis, frontalurad mocemuli, mna-
ciklis figurebisagan gansxvavebiT, kedlis xvelTan axlos motanili wm. mTavaran-
TaRebSi warmodgenil wmindanTa da mTavaran- gelozTa da wm. dedaTa gamosaxulebani,
gelozTa SemTxvevaSi, SedarebiT gaZliere-
romlebic sauflo ciklis scenaTa figu-
bulia mlocvelTan `kontaqti~. aq gamosax-
ulebaTa Tvalis gugebi Tvalis Wrilis zeda rebisagan gansxvavebiT, TiTqos uSualo
nawilSi aRar gamoisaxeba da mzerac uSualod konaqtSi Semodian mlocvelTan, aseve
mnaxvelisakenaa mimarTuli. xatisebur, salocav gamosaxulebebad
260

SeiZleba iqnas gaazrebuli (sur. 11). amaze migvaniSnebs mTavarangelozTa gamosaxu-


lebebis konkretuli ikonografiuli motivebica da ganmartebiTi warwerebis xasia-
Tic8. amasTan, gamosaxulebebi moklebulia TxrobiTobas da maTi xilva Tvaliereba-
ze metad, locvisaken ubiZgebs morwmunes. kedlis TaRebi bunebriv moCarCoebas uqm-
nis figurebs da SeiZleba iTqvas, rom ostats gamosaxulebaTa xatiseburi xasiaTis
gasaZliereblad, aRarc sWirdeba maTi sagangebo moCarCoebaSi moqceva.
amdenad, xes wm. barbares saxelobis eklesiis moxatulobis gamomsaxvelobiT xer­
xebze, calkeul ikonografiul motivebsa da saerTo emociur ganwyobilebaze dak-
virveba xatwerasTan, ufro konkretulad ki XII-XIII saukuneebis `xalxur~ ferwerul
xatebTan garkveuli paralelebis gavlebis saSualebas gvaZlevs. zemoT moyvanili
TiToeuli nimuSi, konkretuli gamomsaxvelobiTi xerxis meSveobiT, met-naklebad
uaxlovdeba xes eklesiis mxatvrobas. amasTan, Tuki gaiane alibegaSvilTan da irak-
li yifSiZesTan moyvanili, xes eklesiaSi daculi macxovris xati sakonqo gamosa-
xulebasTan uSualo analogiis saxiT ganixileba, Cven mier dasaxelebuli nimuSebi
ukve konkretul, uSualo paralelebad ar aRiqmeba. am SemTxvevaSi, CvenTvis upira-
tesad mniSvnelovani xdeba mxolod im ZiriTadi, saerTo maxasiaTeblebis gamovlena,
romlebic, pirvel rigSi, xatweris `xalxur~ nimuSebs aerTianebs, imavdroulad ki,
xes eklesiis moxatulobasac maTTan garkveul kavSirSi warmoaCens.
vfiqrobT, rom zemoT moyvanili nimuSebis magaliTze xatmwerebsa da monumentu-
ri mxatvrobis ostats Soris saerTo midgomebisa da xedvebis arseboba vlindeba,
warmoCindeba saerTo damokidebulebebi da msgavsi msoflgancda. am tipis saerTo
niSnebis gamovlena ki marTlac iZleva garkveul safuZvels vivaraudoT, rom xes
taZris momxatveli SesaZloa, xatweris ostati yofiliyo, mxatvari, romelmac
dazgur ferweraSi SemuSavebuli tradiciebi gulmodginebiT da erTgvari naivu-
robiT gadaitana monumentur mxatvrobaSi.

8
mTavarangelozTa loroni oris nacvlad, sami boloTi gamoisaxeba. ir. yifSiZe aRniSnavs,
rom samosis amgvari variacia ucxoa svanuri monumenturi mxatvrobisaTvis. sanacvlod is
CaJaSis eklesiaSi Semonaxul mTavarangelozTa xats (XII-XIII ss.) asaxelebs, romelzec loroni
aseve sami boloTi gamoisaxeba.
mTavarangelozTa ganmartebiTi warwerebi ase iSifreba: miqael mTavarangelozis SemTxveva-
Si - `mTav|aran<a|n>gelo|zჲ || m[ჲ]qael~, xolo, gabriel mTavarangelozis SemTxvevaSi - `da
ga|brჲel~; amjeradac, ganmartebiTi warweris aseT gadawyvetas, ir. yifSiZe kvlav xatweris
nimuSebs ukavSirebs. is miiCnevs, rom ganmartebiTi warwera mTavarangelozTa xatis warwer-
idanaa aRebuli da Semdeg, ubralod, or nawiladaa gayofili. ix. ir. yifSiZe, Sua saukuneebis
svaneTis kedlis mxatvrobisa da xatweris urTierTobisaTvis, sabWoTa xelovneba, #1, 1977,
gv. 79-85; misive, Некоторые особенности образа архангелов в средневековой живописи Сванетии, qarTuli
xelovnebisadmi miZRvnili II saerTaSoriso simpoziumi, Tb., 1977.
261

Tatia Tevdorashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Comparison of the Icon Painting and Murals


from the St. Barbara Church in Khe

The style of the murals from the St. Barbara church in Khe differs from the contemporary professio-
nal and “vernacular” wall paintings. The mode of treatment of faces and clothes shows affinity with
the group of contemporary icons (icon of the Virgin and the Child, Lenjeri, 12th c. (SMHE); icons of St.
George from Sakhdari and Mutsdi, 13th c.; icon of the Virgin from Lakhushti, 13th c.; icons of Archan-
gel, 13th c. and Virgin and the Child from the Adishi church of the Savior, 13-14th cc. etc.). Based on
the stylistic and iconographic peculiarities of the murals, it can be assumed that the murals were
most probably produced by the painter of icons.
262

1. xe, aRsaydrebuli macxovris xati, XIII s. 2. xe, sakonqo kompozicia, detali


Khe, icon of the Enthroned Savior, 13th c Khe, the composition in the conch, detail

3. nakifari, wm. giorgis xati, XIII s. 4. hadiSi, Cviledi RmrTismSoblis xati, XIII s.
Nakipari, icon of St. George, 13th c Hadishi, icon of the Virgin and the Child, 13th c
263

5. macxvariSi, wm. ioane naTlismcemlis xati, 6. xe, `mirqmis~ kompozicia, detali


XII-XIII ss. Khe, the composition of “Candlemas”, detail
Matskhvarishi, icon of St. John the Baptist, 12-13th c

7. xe, `xarebis~ kompozicia, detali 8. laxuSti, niSovani RmrTismSoblis xati,


Khe, the composition of “Annunciation”, detail XIII s (foto aRebulia wignidan `Sua
saukuneebis qarTuli xatwera~)
Lakhushti, icon of the “Virgin Platytera”, 13th c.
(the photo is taken from the book “Medieval Georgian
Icon-Painting”)
264

9. lenjeris Temi, Cviledi 10. lenjeris Temi, Cviledi RmrTismSoblis


RmrTismSoblis xati, XII s. xati, detali, XII s.
Lenjeri commune, icon of the Virgin and the Lenjeri commune, icon of the Virgin and the Child,
Child, 12th c detail, 12th c

11. xe, wm. mTavarangelozi miqael


Khe, St. Archangel Michael
ISSN 1512-0899

S-ar putea să vă placă și