Sunteți pe pagina 1din 241

6

ACADEMIA
Tbilisis saxelmwifo
samxatvro akademia
1
redaqtori
marine bulia

saredaqcio sabWo
gia guguSvili, dimitri TumaniSvili, gia buRaZe,
vaxtang liCeli, nino RaRaniZe, nino WoRoSvili,
nana kupraSvili, ana kldiaSvili, irina elizbaraSvili,
mzia janjalia, maia mania, liana anTelava
dizaini
Tamaz varvariZe
kompiuteruli uzrunvelyofa
irma liparteliani

Editor
Marina Bulia

Editorial Board
Gia Gugushvili, Dimitri Tumanishvili, Gia Bugadze,
Vakhtang Licheli, Nino Gaganidze, Nino Tchogoshvili,
Nana Kuprashvili, Anna Kldiashvili, Irina Elizbarashvili,
Mzia Janjalia, Maia Mania, Liana Antelava

Design by
Tamaz Varvaridze

Computer services provided by


Irma Liparteliani

garekanze Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademiis Senoba,


dimitri ermakovis foto, XIX s-is bolo
Front cover: Building of the Tbilisi State Academy of Art, photo by Dimitri Ermakov,
late 19th century

www.art.edu.ge
Tssa, 2018
TSAA, 2018

ISSN 1512-0899
Sinaarsi
CO N T E N T S

5 dimitri TumaniSvili
xuroTmoZRvrebis dacva-aRdgenis sakiTxisaTvis
41 Dimitri Tumanishvili
On the Protection and Conservation of Architecture
42 nana kupraSvili, lela miqaberiZe
prevenciis roli konservaciaSi
45 Nana Kuprashvili, Lela Mikaberidze
Role of Prevention in Conservation
46 nodar aroniSiZe
adreuli qarTuli taZarTmSeneblobis
ramdenime sadao sakiTxis Sesaxeb
75 Nodar Aronishidze
On Several Disputed Issues of the Medieval
Georgian Ecclesiastic Architecture
78 irma maTiaSvili
naxati jvari oSkis gumbaTis yelze
85 Irma Matiashvili
The Painted Cross on the Drum of the Oshki Dome
92 qeTevan oCxikiZe
mosazrebebi sveticxovlis aRmosavleTi
fasadis angelozTa reliefuri gamosaxulebebisa
da maTi Tavdapirveli adgilis Taobaze
101 Ketevan Ochkhikidze
Several Opinions on Relief Images of Angels on the Eastern Facade
of Svetitskhoveli Cathedral and Their Initial Location
104 ana mgalobliSvili
religiuri vizualuri kulturis
kvlevis meTodologiisaTvis
106 Anna Mgaloblishvili
For the Methodology of Study of Religious Visual Culture
107 samson leJava, beqa maisuraZe
darbazuli xuroTmoZRvreba da XX saukunis
qarTuli arqiteqturis zogierTi problema
118 Samson Lezhava, Beqa Maisuradze
Circular Architecture and Some of the Problems of the 20th Century
Georgian Architecture
125 Tamar amaSukeli
qarTuli sabWoTa arqiteqturis kvlevis
warsuli, awmyo da momavali
131 Tamar Amashukeli
The Past, Present and Future of Research
of the Georgian Soviet Architecture
132 sofio CitoreliZe
sawarmoo keramika mxatvar murTaz abaSiZis
SemoqmedebaSi
139 Sophio Chitorelidze
Industrial Ceramic in Works of the Painter Murtaz Abashidze
4

145 Temur qanTaria-jabadari


winamZRoli da xalxi (qristianis da
komunistis xedva)
150 Temur Kantaria-Jabadari
A Leader and People (Visions of a Christian and a Communist)
156 qeTevan ruxaZe
garemos dizaini – xelovnebaTa sinTezi
arqiteqturasTan
(marika izorias Semoqmedebis mixedviT)
164 Ketevan Rukhadze
Environmental Design - Synthesis of Art Forms and Architecture
(Based on the works of Marika Izoria)
173 klara (inga) qaraia
sauniversiteto muzeumebis roli akademiur
swavlebasa da sazogadoebis ganviTarebaSi
186 Inga (Klara) Karaia
Role of University Museums in Academic Teaching
and Development of the Society
194 mariam daviTaSvili
kvleviTi proeqti – pioltelo,
jovani anCeskis meTodis gamoyenebiT
197 Mariam Davitashvili
Research Project: Pioltello. Application of Giovanni Anceschi Method
205 luka miqelaZe
evkliduri geometriis evolucia cifrul
modelirebaSi, cifruli samyaros dadebiTi
da uaryofiTi mxareebi
207 Luka Mikeladze
Evolution of Euclidean Geometry in the Digital Modeling.
Positive and Negative Sides of the Digital World

Dèbut
208 venera gociriZe
Tanamedrove qarTuli mxatvrobis
ramdenime tendencia Tamar meliqiSvilis
Semoqmedebis magaliTze
215 Venera Gotsiridze
Several Trends of Modern Georgian Painting on an Example
of Tamar Melikishvili’s Works
221 mariam miqaZe
religiisa da politikis kveTaze
(1990-iani wlebis qarTuli postmodernistuli
vizualuri xelovnebis erTi aspeqti)
223 Mariam Mikadze
On the Intersection of Religion and Politics
(One Aspect of Georgian Postmodernist Visual Art of the 1990s)
5

dimitri TumaniSvili
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri

xuroTmoZRvrebis dacva-aRdgenis sakiTxisaTvis

iqneb axirebadac CameTvalos, magram mominda saubari xuroTmoZRvrebis, egebis


sazogadodac xelovnebis nawarmoebTa aRdgenis Taobaze, warmoidgineT, sityvaka-
zmuli mwerlobidan motanili amonaridiT damewyo. saxeldobr, SegaxsenebT erT
adgils uÁlki qollinzis adre (axla – ar vici) friad cnobili romanidan `mTvaris
spekali~. Carlz dikkensis TanamSromlisa da megobris 1868 wels dabeWdil am vr-
cel moTxrobaSi moyolilia, rogor daikarga 1848 wels ledi julia verinderis
mamulidan didroni almasi, rac mis diswuls, franklin bleÁqs dabralda. am saqmis
gamosarkvevad erTi wlis Semdeg gadawyda, dRes rogorc ityvian, `sagamomZieblo
eqsperimentis~ Catareba, risTvisac saWiro gaxda saimdrood ukve gardacvli-
li qalbatonis saxli iseve moewyoT, rogorc danaSaulis Rames iyo, es ki msaxur-
Tufross, gebriel beTerejs daevala. man, Tavis mxriv, cdis moTaves, ezra jenings
hkiTxa, mainc romeli oTaxebi movawesrigoo:
` – jer erTi, qvemo darbazi.
– `jer erTi, darbazi~ – Cawera beTerejma, – misi mowyoba ise, rogorc SarSan
iyo, SeuZlebelia, ser.
– ratom?
– imitom, mister jeningz, rom SarSan iq kakaCas fituli idga. roca batonebi
wavidnen, fitulic sxva nivTebTan erTad waiRes, waRebisas ki fituli daiSala.
– Tu asea, fituli gamovricxoT.
beTerejma Caiwera.
__________
– kibeze gaiSalos xaliCa, rogorc winaT.
– ... kvlav imedi unda gagicruoT... amis gakeTebac ar SeiZleba.
– ratom?
– imitom, rom kaci, romelic xaliCebs agebda, gardaicvala... xolo mis badals...
mTeli inglisi rom moiaroT, ver naxavT!
– Zalian kargi, unda SevecadoT sxva saukeTeso adamiani movnaxoT inglisSi.
beTerejma Caiwera...
– mis verinderis sastumro oTaxi zustad ise unda aRvadginoT, rogorc SarSan
iyo, agreTve derefani, romelsac sastumro oTaxidan pirvel baqanze mivyavarT,
meore derefanic... da sawoli oTaxi, romelic... mister frenklin bleiqs eWira.
[beTereji pasuxad sTxovs, neba momeciTo] – Tavidan movixsna pasuxismgeblo-
ba... daviwyoT mis verinderis sastumro oTaxiT. SarSan, roca xaliCas viRebdiT,...
uamravi Tmis sarWi vnaxeT. unda davabrunoT isini ukan?
– ra Tqma unda, ara.
___________
6

– axla pirvel derefanze... rode- iqneb ase ganyenebulad ucnaurad JRer-


sac... gavitaneT yovelive, rac mas amS- des, vgulisxmob ki ai ras: mouva vinmes
venebda, Tan mivayoleT msuqani bavSvis azrad ayaros qvafenili Suasaukuno-
qandakebac, romelic saSinao katalo- vani qalaqebis quCebSi, maTze mdgom sa-
gSi moxseniebuli iyo `kupidonad...~ xlebSi ki eleqtro-denis gadaWra da
mas... kargad ver mivxede da erTi frTa macxovreblebisgan televizorebis da
daekarga. pasuxi unda vago kupidonis macivrebis gadayra moiTxovos? metic –
frTisaTvis? raoden saTuoc unda gveCvenebodes, vT-
kvlav davuTme... `1 qvaT, TbilisSi 1930-ian wlebSi mowyo-
amgvarad, verinderebis mamulis mne bili sanapiroebi, meeWveba vinmes moe-
wuxs, rom patronebis binas winandel survos isini ubralod movarRvioT da
saxes xan ris, xan kidev ris gamo, sru- is saxisuqoneli napirebi miviRoT, ro-
lad ver daubrunebs. irkveva ki, rom es gorsac XIX saukunisa an XX-is dasawyisis
arc moiTxoveba, amisa da imis moklebiT, fotosuraTebze naxavT.
Turme araferi fuWdeba, `SarSandeli rasac aqamde mogaxsenebdiT, CemTvis
saxe~ uamisodac miRweulad iTvleba, erT martiv kiTxvaze dadis: ris dacvas
arc vis afiqrebs, manamdeli da axlande- da ris aRdgenas vcdilobT, ra gvinda
li igiveobrivi rogorRa iqneba. da ras jer ars movufrTxildeT? zoga-
ar vici, Tu dameTanxmeba vinme, mgonia di pasuxi, erTi SexedviT, ioli misagne-
ki: aseTsave sirTuleebs vxedavT nebis- bicaa da Camosayalibebelic – dasacavi
mieri ZeglTadacviTi moqmedebisasac. isaa, rac Rirebulia. ase rom, Zveli Su-
yvelam viciT xom – rac unda vakeToT, ka-moednebis dasufTaveba-moSandakeba
rasac miviRebT mTlad is veRar iqneba, arafers vnebs Zvel samosaxlos, Tu ar
rac manamde iyo. es saxuravze erTi cali davkargeT maTi istoriulad gamonakv-
kramitis gamocvlazec ki iTqmis, arada, Tuli ieri, arc axleburi keTilmowyo-
rogorc wesi, sxvaoba ganuzomlad meti baa saxifaTo, Tu mas ar Seewira Sesaba-
aris xolme. u. qollinzis fitulisa misi Senobis gegmareba Tu Sida gawyoba.
da kupidonis frTisa ar iyos, xSirze cxadia, momdevno kiTxva is iqneba, es
xSirad SesanarCunebelsa Tu aRsadgen `Rirebuli~ raRa ariso. amis Sesaxeb
nagebobas (qandakebas, suraTs, nivTs...) uTuod usasrulod SeiZleba vilapara-
raRac aklia da arcTu iSviaTad arc ki koT, oRond me amjeradac ar `vifilo-
viciT ra Tu ragvari (rogori iyo, mag., sofoseb~ da imas davjerdebi, rac xe-
samoTrakiis nikes Tavi anda geguTis lovnebis istorikosebma Tu siZveleTa
sasaxlis Sida morTuloba?). aranakleb moyvarulebma praqtikulad viciT – ase-
sayuradReboa da – meTodis Tvalsa- Tad, erTi mxriv, mxatvrulad faseuli,
zrisiT! – iqneb ufro mniSvnelovanic sxvagvarad, albaT, SeiZleba vTqvaT –
is iyos, rom raRac-raRaceebis gadmon- individualur-dasrulebuli miiCneva,
arCuneba an dabruneba – mis verinderis meore mxriv ki – warsulis mexsierebis
oTaxidan savaraudod gaxvetili sarWe- Semnaxveli ram. sityvas didad aRar ga-
bis msgavsad, – srulebiTac ar gvinda. es vagrZeleb, erTsRa SevniSnav – isic mes-
mis, es ori rom arc mudam calsaxaa, arc
1
u. qollinzi, mTvaris spekali, Targmani l. advilad gansasazRvri. magaliTad, ri-
TurmaniZis da e. jafariZis, Tb., 1990, gv. 343-
345 (Cems gadmonawerSi nawilobriv Secvli-
same mxatvruli Rirseba SeiZleba gauwa-
li maqvs rogorc mwerlis, ase moqmed pirTa favobam ar SegvamCnevinos an acdenilma
saxelebis daweriloba). esTetikurma ganwyobam (sityvis d. uz-
7

naZismieri gagebiT) ver dagvanaxos, na- elda dasca xelovnebis mkvlevarTa Tu


myosic vis ra eZvirfaseba, vis kidev ra. damcvelTa mTel wres, romlis winaSe am-
vfiqrob, TumcaRa, rom es arcTu uime- gvari amocana manamde, SeiZleba iTqvas,
doa. garkveuli ZalisxmeviT yovel Cven- arc damdgara. umravlesobis damokide-
Tagans SeuZlia gaigos misTvis savse- buleba imTaviTve mkveTrad uaryofiTi
biT ucxo xelovnebis mniSvneloba; arc iyo da es iotisodenadac araa gasakviri
esaa SeuZlebeli, fasi SenTvis arcTu – es xom `istoriuli nangrevis~, odin-
misaRebi istoriuli movlenebis mosa- deli didebulebisa Tu Wir-varamis se-
gonars daado. ai, mag., CvenSi marqsistu- vdiani Semaxseneblis ganaxlebas, Tana-
li moZraobis erTi ucnobilesi saxso- medroveobis mxriv Zveli xelovnebis
vari avlabris iatakqveSa stambaa, didi udao Sedevrs uxeS mikarebas, `Zveli
xania `gamuzeumebuli~. rogori unda didebis naSTis~ romantikuli xiblis
iyos misi bedi damoukidebel, aRara-sa- gaqrobas niSnavda. amgvari iyo, ra da-
bWour saqarTveloSi? odnavadac ar samalia, piradad Cemi gulis pasuxic
TanavugrZnob Tu bolSevik-social-de- – vidre damevala sajarod gamomeTqva
mokratTa moZRvrebas, Tu maT saqmiano- Cemi azri (Tamar cagareiSvilis tele ga-
bas da mainc is samomavlod saWiro mgo- dacemaSi, sadac Tavi sityva b-n vaxtang
nia, Tugind rogorc adamianis – gindac beriZes ekuTvnoda). da maSin mivxvdi – es
fuWi ideisaTvis! – Tavdadebis da saz- araerTxel miTqvams! – rom ena ar momib-
rianobis Zegli. rundeba qristian morwmuneebs mivugo,
CavTvaloT axla, rom zogad safuZvleb- es mSvenieri ruinaa da mere ra, `locvis
ze SevTanxmdiT da axla im sirTuleebs saxlad~ Tu SeuqmniaT odesRac, ase-
mivxedoT, rasac siZveleTa Tu Semoqme- Tad minda-meTqi. maSin vigrZeni mTeli
debiTi (mxatvruli, teqnikur-samecnie- simZafriT, ase vTqvaT, `radikaluri
ro...) namekvidrevis movlisas vxvdebiT. konservacionalizmi~, `konservaciis~,
pirveli arCevani, romlis pirispirac amJamad arsebuli mdgomareobis dato-
vdgebiT, maTdami pasiur-mWvretelobiT vebis moTxovna sakmaod calmxrivi ro-
(ar vspobT, ar vafuWebT) da aqtiur (vu- maa. swored am daukmayofileblobam ga-
vliT) damokidebulebas Sorisaa gasake- mabedina gamemijna, erTi mxriv, nagebo-
Tebeli. rogorc wesi, adamianebi meores bani, romelTa mecnieruli aRdgena-Se-
irCeven da maSinaTve axal siZneleTa keTeba SesaZlebelia da isini, romelnic
mTeli wyeba wamoiWreba, saerTo mniSvne- SemoqmedebiTad, dRevndeli xelovanis
lad ki maT is aqvT, ra zomiTaa dasaSvebi xedviT unda `dasruldes~ (rasakvirve-
Seexo sxvaTa naxelavs, rasac movla-pat- lia, winandelis srulad Senaxva-Senar-
ronoba garduvalad gulisxmobs. Cunebis valdebulebiT); meore mxriv, am-
didi xnis win, Soreul 1989-Si, me Tavs gvari ganyofis safuZvlad dRevandel
ufleba miveci damexarisxebina isto- yofaSi ama Tu im nagebobis monawileoba
riul nagebobze Sesasrulebeli sxva- davasaxele, misi moraluri sicxovle
dasxva moculobis SesaZlo samuSaoebi. (mag., `cocxali~ religiis salocavi an
biZgi saamisod dRevandeli amba ala- sacxovrebeli) an uadgiloba (vTqvaT,
verdeli mitropoliti daviTis (maSin kromlexi an afrodites taZari)2.
axladnakurTxi quTaTuri RvTismsa- 2
ix. Cemi `aucilebel ZalTa Tanafardoba
xuris) mowodeba iyo, quTaisis e.w. `ba- (Zveli xuroTmoZRvrebis dacva-aRdgenis
gratis taZari~ bolomde, gumbaT-kama- meTodis gamo~. is 1989 wlis Teberval-martSi
rebianad amoviyvanoTo. am gancxadebam daiwera, xolo pirvelad daibeWda JurnalSi
8

im SfoTian dros, rodesac sxva yvela- buli 1994 wlis e.w. `naras dokumenti~
ferTan erTad, ZeglTa dacvis warmarT- avTenturobis Sesaxeb, romelic, Cemi
va-gaZRolazec cxared kamaTobdnen, ar warmodgeniT, zemoxsenebuli principe-
mizrunia imis garkvevaze, azris msgavsi bis krizisis utyuari maniSnebelicaa da
msvleloba vinmesTan xom ar moipovebo- gamosavalis mimaniSnebelic. Tuki dRes
da, arc imaze, rogor uyureben sxvebi kvlav imave saTqmels mivubrundi, es imi-
TiTqosda Seuval kanonad aRiarebul da tom, rom `konservacionizmi~ kvlavac
sxvadasxva dokumentSi (upirveles yov- batonobs TeoriaSi, maSin rodesac sinam-
lisa 1964 wlis `veneciis qartiaSi~) asa- dvileSi, Tundac orTav amwams damowme-
xul konservacia-restavraciis3 princi- buli mkvlevaris aRiarebiT, misi wesebi
pebs, arc maTi SesaZlo dazusteba-gar- vera da ver sruldeba, rac SemTxveviTi
dasaxva momikiTxavs; da romc vcdiliyav, ar unda iyos. es, ase Cans, maT sixistes
albaT, bevrs verafers gavxdebodi. sxvaa unda movaweroT, romelsac, vgoneb, meti
dRes, rodesac xelT gvaqvs Tugind Áuka siTamamiT Cakvirveba unda. ai, ori ma-
Áokiletos 1999 wlis SesaniSnavi wigni galiTi m. petcetis zemomoyvanili naS-
`arqiteqturis konservaciis istoria~4, romidan: a. konservaciaze msjelobisas
mixeil petcetis mimoxilviTi narkvevi mkvlevari gveubneba – `istoriuli Sen-
ZeglTadacviTi SeTanxmebebis av-kar- obebis SemTxvevaSi, konservacia gulisx-
gze5; Tan maSin jerac ar yofila miRe- mobs yvela saxis RonisZiebebs, rac win
aRudgeba Semdgom ngrevas da daicavs is-
`Zeglis megobari~, 1992 wlis pirvel nomer-
toriul qsovils. aman SeiZleba moicvas
Si, am gamocemis, aseve ZeglTa dacvis sazo-
gadoebis swavluli mdivnis, q-n maia asaniZis struqturuli gamagreba saTanado damx-
mondomebiTa da mecadineobiT. meored gamo- mare konstruqciebiT, an Zeglis Semadge-
qveynda Cemi naSromebis krebulSi `werilebi. neli nawilebis Secvla an SemadgenelTa
narkvevebi~, Tb., 2001, gv. 148-152. dasruleba im zomamde, rac xels SeuSlis
3
Senobis, gamosaxulebebis Tu nivTebis mis Semdgom dazianebas~ da odnav qve-
`mkurnalobis~ zogad saxelad am sityva- moT – `SekeTebis samuSaoebi, romelnic
Tagan erT-erTis gamoyeneba, erTi xania,
yvelgan sxvaganac da CvenSic met-naklebad cdeba arsebuli nivTieri qsovilis ub-
Ria cilobis sagani Seiqmna. arada, is, upi- ralod dacvas, aRar SeiZleba Sediodes
ratesad, sxvadasxva kulturaSi miRebuli sakonservacio samuSaos sferoSi. maga-
sityvaTxmarebidan modis – saxeldobr, ing- liTad, napralis Sevseba... [mag.,] zRudis
lisurSi XIX s-is meore naxevridan `konser-
ganarRvevis, ar miiCneva sakonservacio
vacia~ damkvidrda, germanulenovan Txzu-
lebebSi ki – `restavracia~. CvenSi, calke samuSaod, garda im SemTxvevebisa, ro-
ruseTze gavliT, calke Cveni mecnierebis desac aseT Sevsebas moiTxovs is teqno-
germaniaze saukunis winandeli orientaciis logiebi, rac gamoiyeneba Zeglis usafr-
gamoisobiT ukanasknelma moikida fexi, axla TxoebisaTvis~; b. meoregan, rekonstru-
ki inglisuris moZaleba pirvelis Semotanas
ukafavs gzas. es didi araferi ubedurebaa,
qciebis ganxilvisas, mecnieri jer am-
Rirs ki dafiqreba, aucilebelia `enobrivi bobs – `...gansacvifrebelia, Tu rogor
modis~ ase uangariSo ayola. SeiZleba xelaxla agebulma Zeglma ara
4
J. Jokilehto, A History of Architectural Conservation, Am- marto Seasrulos misi Zveli funqciebi,
sterdam, 1999 (vuTiTeb 2005 w-is gamocemas). aramed xelaxla daikavos adgili isto-
5
M. Petzet, Principles of Conservation. Introduction to the riaSi, miuxedavad srulad ganaxlebuli
International Charters and Principles, 2004 (momyavs qar- samSeneblo qsovilisa~-o; odnav qvemoT
Tuli Targmani gamocemidan: `xuroTmoZRv-
ki – [II msoflio omis Semdeg] ~mravali
rebis konservacia. principebi. mosazrebebi~,
Tb., 2007). xelaxla aSenebuli nageboba axla Tavi-
9

danaa Sesuli Zeglebis siaSi, rogorc av- SeiZleba sazogadoebriv cnobierebaSi


Tenturi istoriuli Senoba; miuxedavad dakargulis adgili daiWiros (iqve isic
imisa, rom isini verasodes Secvlian omis ki weria, isini iseve sasicocxlod au-
wina periodis nawilobriv Tu mTlianad cilebelia `mosaxleobisTvis, rogorc
dakargul originalebs, axla isini war- sakuTari Weri gqondes~-o); Tuki isini
moadgenen im periodis maCvenebels, ro- – uTuod saTanado specialistebis mo-
desac Catarda maTi rekonstruqcia~6. nawileobiT, – ZeglTa nusxebSic moxvda,
rac pirvel gansjas Seexeba – gasage- raRanairad SeiZleba iTqvas, isini re-
bia, rom m. petceti misdevs `veneciis konstruqciis drois maCveneblebiao?
qartias~, misi `konservacionistuli~ isic gaviazroT, ranairi iqneboda evro-
suliskveTebiT; gasagebia isic, rom ar- pa, 1919 an 1946 wels iq `konservacioniz-
sebulis (davsZen – Rirebulis! amaze mi~ gamarjvebuli rom yofiliyo? wamiT
qvemoT!) konservacia nebismieri Zeg- warmoidgineT Caqceul-gadangreuli
lTadacviTi RonisZiebis aucilebeli (nawilobrivi rekonstruqciac xom sa-
pirobaa da amis isev da isev xazgasma, Tuodaa Cagdebuli) raimsis Tu nÁurn-
samwuxarod, dResac azriania. magram: bergis eklesiebi, vena an varSava – nuTu
erTi mxriv, man mSvenivrad icis, rom amas vinme daTanxmdeboda? an warsulSi
`konservacionizmi~ XIX saukunis e.w. ufro ukan Tu miviqceviT, drois manqana
`stilisturma~ restavraciam warmoS- rom hqonodaT, dauSvebdnen `konserva-
va, uwyis ra ukanasknelis Tavisi drois cionistebi~ kÁolnis kaTedralis das-
`istorizmTan~, xolo pirvelis XX rulebas da gapartaxebul parizis Notre
saukunis `axal~ arqiteqturasTan kav- Dame-s uqandakebebod, mirbeul-mor-
Siric7 da mxedvelobidan arc misi ga- beuls Tu daatovebinebdnen? gamotexi-
daWarbebani gamohparvia; amasTan, is lad vityvi, evropeli meTodologebis
ara mxolod imav gandrekis mimdevari rigorizs isic kvebavs, rom maTi qvey-
Cans, aramed, Cemi SexedulebiT, gverds nebi, maTive wesebis darRveviT, darevea
uvlis mis Tandayolil sirTuleebs, milag-molagebuli da aracnobierad
rasac moyvanili amonaridebic gvimow- maT kargad esmiT, rom aravin dalewavs
mebs. marTlac, Tu daSvebulia Semdgo- `stilistebis~ `milamazebul~ daba-qa-
mi dazianebis SesaCereblad Canacvle- laqebs. arc is mesmis, ratom aravis afiq-
ba (e.i. dakarguli nawilis sanacvlod rebs, raoden didi winaaRmdegoba xvdeba
axlis Semotana) da dasruleba, ratom am `konvenciebsa~ da `miTiTebebs~ maTi
aris sxva ram napralis an amonarRvevis sityva-sityviT, uSeRavaTod Sesrule-
amovseba? gana naxeTqi da gamonangrevi bisas – Tumca aSkaraa, rom zogad orien-
samomavlo xifaTis Semcveli araa? da tirad isini savsebiT sworia! – raoden
Tu asea, rogor gavmijnoT, am niSniT, didia, ricxobrivad Warbic ki, is maga-
konservacia – restavracia? risac gin- liTebi, sadac isini ugulebelhyves8.
da Semotana SeiZleba dacviTi saWiroe-
SeiZleba sadao iyos, vvaraudob ki, rom
biT gamarTldes (es ase xdeba kidec!)
TeoriaSi `konservacionistulma~ si-
da veWvob, aq raime cxadi raodenobrivi
xistem memkvidreobisadmi damokidebu-
kriteriumis SemuSaveba gamogvivides.
lebis uaresobisken Secvla moitana,
axla rekonstruqciaze naweri vnaxoT:
Tuki mTlad axlad anagebma Senobam 8
iqve, gv. 21; J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 303 (aq
pirdapiraa naTqvami, XX s-Si stiluri restav-
6
m. petceti, dasax. naSr., gv. 18, 35. racia mTel msoflioSi, praqtikaSi wamZRoli
7
iqve, gv. 17, 45-46. iyoo).
10

rac TvalsaCinod SeiniSneba, metadre mieCinos kidec adgili, Tu Cven gvsurs


1990-ni-2000-ni wlebis qalaqmSenebloba- uzrunvelvyoT amgvar sacxovrisTa... mo-
Si, rasac Tvalis SevlebiTac SeniSnavT, mavali~11. SeiZleba mogeCvenoT, am gamo-
mag., londonis bolodroindel xedebis naTqvamTa Sinaarsi erTi da igive ariso.
Tvalierebisas, sadac amoSverili axali magram davukvirdeT: maTgan pirvelSi is-
Senobebi aRar `a-dominanatebs~ arc wm. toriuli garemo mosakrZali mocemulo-
pavles taZris gumbaTs da aRarc ra sa- baa, romlis wiaR da romlis sasikeTodac
xelganTqmul istoriul Senobas9. Zalze xdeba ragindara cvlileba. meoreSi – Ta-
sagulisxmoa, rogor upasuxa am viTare- vad es ukanasknelia mocemuloba da TviT
bas britanulma ZeglTadacviTma azrma, garemoc misi uwyveti dinebis nayofia,
ris garkvevaSic cnobili organizaciis romlisTvis damRupveli cvalebis Se-
`English Heritage~-is mier momzadebuli ferxebis cda iqneboda. naklebad mjera
ori meToduri angariSis urTierTSeda- es axali TvalTaxedva sakuTari mowadi-
reba gvexmareba. sakmaod gaxmaurebul nebis Sedegi yofiliyos, es ufro Secv-
publikaciaSi `sacxovrisis Zalmosile- lil garemoebaTa gamoZaxili unda iyos.
ba~ (Power of the Place, 2000), sxvaTa Soris, marTalia, droiT motanili, igi, egebda,
iTqmis: `Tumca adamianebi afaseben is- ukve mihyveba kidec missave mdinarebas,
toriul garemos, is rodi warmoadgens magram viciT ki, win ra gvelis? da gindac
dabrkolebas cvlilebebisTvis. piriqiT, xvales siZvelis mimarT keTili ganwyo-
adamianTa umravlesobas sjera, cvli- bilebis moZliereba mohyves, sapirispi-
leba aucilebeli da sasurveli romaa. ro Semobruneba savsebiT mosalodnelia
magram isini xedaven am cvlilebas is- da Tundac amitom gvijobs ufro naTlad
toriuli garemos konteqstSi... Cinebu- gamovirkvioT, ras vemyarebiT, ra gvaqvs
li axali nageboba da dizaini Seavsebs, sazomada da saxelmZRvanelod.
Tan ki Tavisas Sematebs istoriul gare- saamisod upriani mgonia ara romelime
mos~10. axla naxeT, ra weria zustad aTi dokumentis, aramed XX saukunis erTi
wlis Semdeg, 2010-Si dabeWdil wignSi usaxelganTqmulesi ZeglTadamcvelis
`sacxovrisis dafaseba: dadebiTi praq- Cezare brandis (1906-1988) debulebe-
tika sakonservacio arealebSi~: `adgi- bi vimegzuroT, kerZod, misi 1963 wels
lobrivi gansxvavebulobis aRiareba
dabeWdili `restavraciis Teoria~. am
kanonmdeblobiTaa ganmtkicebuli. igi
moazrovnisTvis (igi esTetikos-filo-
cvlilebis an axleburi ganviTarebis Ta-
sofosic gaxldaT da mweralic) yvelaf-
vidan acilebis iaraRi rodia. yoveli sa-
ris Tavi da bolo xelovnebis nawarmoe-
konservacio areali moicavs adgilebs,
bis gagebaa. Tu Tavs davanebebT mxatvru-
romelTac cvlileba ganucdia. xSirad
li qmnilebis – CemTvis sakmaod bundo-
swored es cvlilebebia im niSan-Tviseba-
van! – gansazRvrebas, viTarca xelovanis
Ta Semomtani, romelTa dacvac gvsurs;
aqtivobis Sedegad gaCenili, oRond
xSiradvea Semdgom cvlilebebs unda
Semdgom misganve damoukidebeli (Tumc
9
amis Sesaxeb sagangebo moxseneba warmoadgina myofoba-eqzistencirebas-moklebuli)
2011 w-s TbilisSi gamarTul samecniero Ta- zedrouli `wminda realobisa~, masTan
vyrilobaze friad cnobilma meTodologma saubaria `mTlianobiTobiT~ (`unitá~, ing.
herb stouvelma (ix. H. Stovel, Maintaining Values – Sesatyvisi – oneness) aRbeWdil, ram niv-
Communities and Heritage Preservation in a Market Econ-
Tier matarebelze, romelSicaa ganxor-
omy Perspective, kr. `sazogadoeba da istoriuli
garemo~, konferenciis masalebi, Tb., 2012). 11
Valuing Places: Good Practice in Conservation Areas, 2010
10
Power of the Place, 2000, gv. 2. (Foreword).
11

cielebuli sulieri monaRvawi. aqedan biTi procesis dasasrulsa da im Jams


`gamoiyvaneba~ Semdegi debulebebi: Soris, rodesac cnobiereba aRiqvams
a. `restavracias miznad unda hqondes xelovnebis nawarmoebs; mesame, is wamia
aRadginos xelovnebis nawarmoebis (instant), rodesac xelovnebis nawarmoe-
potenciuri mTlianobiToba, ramdena- bi cnobierebas mexis dacemasaviT daeZ-
dac es SesaZlebelia mxatvruli Tu is- gereba~;
toriuli yalbismqnelobis gareSe da e. `radganac xelovnebis nawarmoebi is-
xelovnebis nawarmoebis droSi arse- toriuli monacemia, is aseTad im uki-
bobis yvela kvalis wauSlelad~, Tanac dures SemTxvevaSic unda ganixilebo-
– `restavrirdeba mxolod xelovnebis des, rodesac formismieri mowesrige-
nawarmoebis masala~; buloba, romelmac nivTierebas xelo-
b. `Tuki xelovnebis nawarmoebi, rome- vnebis nawarmoebis saxe misca, TiTqmis
lic ar aris nawilTa jami, fizikurad gamqralia... Cven unda davakvirdeT
fragmentirebulia, igi rogorc po- nangrevis konservaciis gzebs...
tenciuri mTlianoba fragmentTagan nangrevi... gaxlavT yvelaferi, rac ada-
yovelSi ganagrZobs arsebobas...xelo- mianTa istorias emowmeba, magram misi
vnebis yoveli nawarmoebis `forma~ ga- Tavdapirveli ieri imdenad Secvlilia,
nuyofelia, Tuki nawarmoebi fiziku- rom is TiTqmis versacnobia...
rad damsxvreulia, unda vcadoT gan-
...arsebobs da mudam jiutad brundeba
vavrcoT yovel fragmentSi arsebuli
ilÁuzia, rom SesaZlebelia nangrevs
mTlianobiTobis potenciali. es mc-
misi Tavdapirveli forma daubrundes.
deloba imis proporciulia, ra oden-
obiTaa kvlavac daculi yovel frag- araa sakmarisi vicodeT – gindac didZa-
mentSi Tavdapirveli forma...samuSao, li, dawvrilebiTi sabuTismieri monace-
ganzraxuli Tavdapirveli mTliano- mebiT – rogori ieri hqonia nawarmoebs,
biTobis mTelis fragmentTa potenci- vidre nangrevi gaxdeboda. rekonstruq-
uri mTlianobiTobis ganvrcobis gziT cias, kvlav-qmnas Tu aslis keTebas ara-
aRsadgenad... fragmentebSi dednis an- feri aqvs saerTo sakuTriv restavra-
da sando wyaroebidan mopovebuli mo- ciasTan~.
wmobebiT unda iyos sazRvardebuli~; Tu `rekonstruqciis amocanaa Seiwovos
g. `...maintegrirebeli Careva yovelTvis da STanTqas manamde arsebuli nawarmoe-
iolad sacnobi unda iyos, oRond ar bi~, es `Tumc ki restavraciis sferos
unda SeuSalos xeli mTlianobiTobas, ar ganekuTvneba – SeiZleba savsebiT ka-
romlis aRdginebisTvisacaa is gamiz- nonieri iyos, istoriuladac ki, radgan
nuli. amitomac, gamamTlianeblebi ar es kvlav aris avTenturi, yavlgauvle-
unda moCandes im manZilidan, romli- li mowmoba adamianis aqtivobisa da ro-
danac ixilveba xelovnebis nawarmoebi. gorc aseTi, istoriis monacemic...
axlodan dakvirvebisas is maSinaTve,
Cven pativi unda mivagoT axal mTliano-
sagangebo aRWurvilobis gareSe unda
biTobas, romelic... xelovnebis nawar-
iyos cxadi~;
moebSi axalma Serwymam warmoqmna...
d. `...xelovnebis nawarmoebis wiaR...
drois sami gancalkevebuli momentiT ...rekonstruqcia miT ufro misaRebia...
warmosdgeba. pirveli xangrZliobaa ramdenadac is cdilobs Zvelis nacvlad
xelovnebis nawarmoebis eqsternaliza- axali mTlianobiTobis Seqmnas~.
ciisa, xelovanis mier misTvis formis “...[gviani] damanatis konservacia nor-
micemisa; meore Sualedia Semoqmede- maa, mocileba gamonaklisi~;
12

[esTetikuri TvalsazrisiT] `...Tuki da- ri rom ver aris xolme. is Tavad aRia-
namati xels uSlis, aukuRmarTebs, abun- rebs – Tumc misTvis es sakuTriv `xelo-
dovnebs xelovnebis nawarmoebis gareg- vnebasTan~ kavSirSi araa – nawarmoebTa
nobas, anda nawilobriv yuradRebas mog- kulturul-istoriul mxares14 da da-
vaklebinebs misTvis, is mosacilebelia~. namatebis mimarT frTxili damokidebu-
“...asliT Canacvleba verc istoriul sa- lebac mTlad ver eTanxmeba mis (cxadia,
fuZvelze iqneba gamarTlebuli da verc es erTaderTi araa!) warmodgenas mxat-
esTetikurze... `; vrul qmnilebaTa e.w. `kunZulovnebis~,
yvelafrisa da erTmaneTisgan sruli
“...Zveli istoriuli garemos iercvla
gankerZoebuloba-Seupirobeblobis
misi qsovilis Semadgeneli nawilebis Ca-
Taobaze. aris aranakleb rTuli sxva ga-
nacvlebiT ver iqneba nebadarTuli~12.
remoebanic – ra vuyoT, mag., didi xnis,
C. brandis naazris es amonakrebi – sru- aTwleulebisa da, zogjerac saukunee-
li teqsti (sxvaTa Soris, arc ise vr- bis ganmavlobaSi mSenebare nagebobebs,
celi, arcTu 60 gverdi), cxadia, azris ase xSirs Suasa da dasavleT evropaSi,
elferebiTa da xviebiT bevrad mdida- ra movuxerxoT ara ubralod ramdeni-
ria, – sakmarisad unda gviCvenebdes misi me adamianis (sadac ramdenime kaci sxvis
xedvis amomwuraobas. Tu zemomoyvanils Canafiqrs asrulebs), aramed ramdenime
davumatebT SedarebiT sasxvaTaSori- ostatis (romelTagan TiToeuls saku-
sod naTqvams, `restavracia win ki ar Tari SemoqmedebiTi saxe aqvs da saku-
unda aRudges raimegvar momaval res- Tari xelqveiTebic hyavs) SeerTebuli
tavracias, aramed ufro unda gaaadvi- SromiT Seqmnil ferwerulsa Tu qan-
los igi~ da `restavraciaSi kidev erTi dakovan morTulobas? erTi ki uTuoa
mwvalebloba `fantaziiT restavracia~ – Tu rame marTlac gvaswavla rigiani
ariso13, rac gamoyenebuli masalis `mo- postrenesansulma `axalma drom~, es xe-
cilebadobis~ cnobil principsa da ara- lovnebis nawarmoebTa (didebuli naqmni
nakleb cnobili moTxovnis – `restavra- iqneba es, Tu sul mokrZalebuli) er-
cia mTavrdeba iq, sadac iwyeba varaudi~ TaderTobaa, `moqmedTa~ msoflmxedve-
– tolfasia, masTan yvelafers naxavT, loba-msoflgancdis ganmsaxovnebeli.
rasac ki e.w. `restavraciis foloso- aqedan gamomdinare, romelime maTganis
fia~ gvaswavlis. Tanac yovelive savse- `xelis Sevlebac~ SeiZleba `xelyofa~
biT logikurad ebmis erTmaneTsaca da gaxdes, wabaZviT risame mimateba ki –
pirvel, xelovnebis nawarmoebis gansa- `gayalbeba~. arada, gulmisavalisa Tu,
zRvrebasac. marTlac, Tu xelovnebis sulac, Cveulis SenarCunebis moTxo-
nawarmoebi erTjerad-umagaliToa, mas vnilebac, SeiZleba iTqvas, kacobrio-
verc ras gamoakleb-daamateb da verc bis mTeli Tavgadasavlis Tanmdevia da
riTime Caanacvleb. eWvi ar aris, C. bran- isic ZvelTaganve gairkva, saamisod ram
dis Tavadac moexseneboda da Cvenc vi- `Careva~ romaa aucilebeli. es savsebiT
ciT, sinamdvile ase saucxood logiku- gacnobierebuli unda hqonoda C. bran-
disac da, am SemTxvevaSi, ZeglTadacvi-
12
C. Brandi, Theory of Restoration (ital. – Teoria del restau-
Ti qmedebebis `restavraciad~ saxelde-
ro), Firenze, 2000, gv. 50, 49, 57, 61, 65-66, 69, 68, 73,
83. madlierebiT unda vTqva, rom am naSromis ba misi midgomis arsebis warmomCenicaa –
italiuri dednisa Tu inglisuri Targmanis misTvis maTgan umTavresi swored viwro
moZiebaSi uzomod damexmarnen q-ni manana var- gagebiT `restavraciaa~, e.i. risame Se-
ZelaSvili da b-ni vaxtang zesaSvili.
13
iqve, gv. 57, 64. 14
iqve, gv. 62.
13

laxuli mTlianobis aRdgena. mxatvru- daarqva – es iseT magaliTebs gulisx-


li namuSevris zemoaRniSnuli raobidan mobs, sadac danakargi umniSvneloa,
Tu amovalT, Tanmimdevruli da gasage- mdgomareoba naklebad Secvlili (araa
bia Semdgomi moTxovnebic – ramdena- saWiro gaTxrebi da a.S.); sakeTebeli
dac vici, arc vinmesTvis sakamaTo. raRa aseT dros ufro mowesrigeba-mowyobaa
Tqma unda, Tu ganumeorebeli sulieri (saburvelis, iatakis). meTodis Tavsa-
moZraobis nayofs unda SevexoT, araTu texebi am rigis samuSaoebisas, SeiZleba
darwmunebuli unda viyoT, utyuarobiT iTqvas, arc Cndeba – bevri-bevri imaze
unda vuwyodeT, ras da ratom `vubru- SekamaTdnen damkveT-Semsrulebel-Sem-
nebT~ (C. brandi Sesabamis adgilze ana- fasebelni rogori gadamxuravi masa-
logiebis moSveliebasac ki krZalavs) la iqnas gamoyenebuli – pirvandels
da `momavalTa CvenTa~ Cveni minamati miaxloebuli Tu Tanamedrove. Zalian
unda davanaxoT kidec, raTa is nawar- xSirad am Tu sxva arCevanis sasargeb-
moebis Semqmnels ar mieweros. es ki im lod gadamwyveti ara ram sxva, aramed
ubralo mizeziT, rom, savaraudod, mas gamZleoba da movlis siiole gamxdara
ver SevedarebiT da isic SeiZleba, ram (albaT, axlac xdeba). ase, moTuTiebuli
SegveSalos da kargad unda ganirCeo- Tunuqi, yovlad ucxo Cveni xuroTmoZR-
des, ra aqvs mosaSorebeli Cveni Secdo- vrebisTvis, misaRebi araerTxel imitom
mis SesaZlo gamomasworebelT (aqedan- Seiqna, rom is kramitze iSviaTadaa ga-
ve aRdgena-“SekeTebisas~ gamoyenebuli mosacvleli da wyalsac masze meti al-
masalebis mocilebadobis saRze saRi baTobiT ar gaaparebda. saqme, uTuod,
moTxovnac). rogorc vnaxeT, C. brandi isic gaxlavT, rom aravin moelis, Seno-
damatebiT pirobad imasac gviwesebs, bas saxuravi, iatakis fenili, karebi Tu
Cveneulis `damatebuloba~ sagangebo sarkmlis alaT-Semavseblebi saukunee-
TvalierebiTRa – Tumc iolad, – unda bis manZilze Seucvlelad SerCenoda
iyos aRmosaCeni, araTu – rogorc ufro da qveSecneulad maT nagebobis saerTo
xSirad weren da amboben, xels ar uSli- saxes arc mivaTvliT. iSviaTad Tu mo-
des istoriuli nagebobis (suraTis, qan- gviwadinebia, gansakuTrebuli STambeW-
dakebis...) erTianobaSi aRqmas. daobis gamoisobiT, saxuravi odindeli
es yovelive, vimeoreb, logikuricaa da saxiT gvexila (ase iyo 1970-ian wlebSi
arc Sedavebis survils aRZravs. meore kveteris eklesiis aRdgenisas – Tumc
ambavia, ramdenad martivia am impera- masze `jansaRi sxuli~ hqondao ar iTq-
tivebis aRsruleba, raoden erTmniS- mis, – asea bolo xans gelaTis monastris
vnelovania isini realur nawarmoeb- reabilitaciisas). qvemoT mogvixdeba
Tan, realur muSaobasTan mimarTebiT. imaze saubari, es ramdenad `swori~ Tu
amis gamorkvevaSi, Cemi azriT, Zalian `arasworia~, axla ki imasRa SegaxsenebT,
dagvexmareba ramdenime xnis winaT nik. rom TiTqmis arasodes damdgara sakiT-
vaCeiSvilis SemoTavazebuli `Carevis xi, mag., eklesiis odindeli moSanda-
saxeobebi~15. amaTgan pirvels, bunebri- kebisa, maSinac ki, rodesac es, lamisaa
via, umartivess, man `aRdgenadi sxeuli~ saswaulebriv, viciT. ase, mcxeTis sam-
Tavros macxovris Tav-taZarSi gamov-
15
ix. misi `arqiteqturul ZeglTa konserva-
linda agurgareuli duRabis fenili,
cia – SesaZlebloba Semoqmedebasa da `xelos-
nobas~ Soris~. moxseneba, wakiTxuli 2.XII.2016. XI saukunis aRmSeneblobis Tanadrou-
rus. mefisaSvilisa da vaxt. cincaZis xsovni- li da arc vis ufiqria misi ganaxleba,
sadmi miZRvnil samecniero konferenciaze. iqauroba qvis filebiT mofines... aseve
14

ar vayenebT xolme, amjerad ukve codnis iqneb metismetad gamigrZelda sityva,


simwiris gamo sakiTxs Zveleburi naxa- Tqma ki imisRa msurda, rom praqtiku-
tis alaTebis Casmisa taZarTa gamobdR- lad iolad Sesasrulebel samuSaoeb-
vnil anda XIX saukunis uxeSi xis CarCoe- sac, Tu CaveZieT, sarkvev-mosaZieblis
biT Sevsebul sarkmlebSi. es maSinac, gvariani bolo gamoebmeba xolme. ara-
rodesac ramdenime aTwleulia ukve, da- nakleb CaxlarTuli xveulebi axlavs
savleTSi daJinebiT iTxoven alaTebi ar im, sirTuliT meored Seracxil jgufs,
Seicvalos, raTa ar dairRves gare ieris romelsac n. vaCeiSvilma marjved `aRd-
ritmuli wyoba. amasTan, aman SeuZlebe- genadi sxeuli~ daarqva. misi moxsenebis
lia zemoqmedeba Sida sivrcis suraTzec WrilSi aq saWoWmano bevri araferia, am
ar moaxdinos. CemTvis dauviwyaria, Tu rigis SenobebSi `aRar arsebobs~-o ` esa
ra damxvda 1990-ian wlebSi yincvisis wm. Tu is forma, magram darCenilia misi
nikolozis axlad Seminul eklesiaSi. si- fragmentebi... aqedan gamomdinare Sesa-
marTle vTqva, cota vRelavdi, vSiSobdi Zlebelia maTi ise aRdgena, rom forma
ra, sasinaTlo xvrelobebis nawilobri- gamTliandes, darCenili nawilis zusti
vi amovsebis gamo, Suqmoklebul taZarSi karnaxiT. es miT ufro daSvebulia, ro-
moxatuloba ufro cudad dasanaxi xom desac sarestavracio-samSeneblo masa-
ar iqneba-meTqi. rarigi iyo Cemi ganc- lac da Sesrulebis xelobac maqsimalu-
vifreba, rodesac aRmoCnda, rom gumba- rad esadageba darCenil artefaqtebs
Tis yelis wm. winaswarmetyvelTa xateba- da `swavloben~ misgan~. am kategoriis
ni ganuzomlad ukeT ganirCeva – etyoba, Zeglebica da samuSaoebic zust Sesaty-
momxatvelebs ufro mcxrali Suqis gaT- visobaSia C. brandis miTiTebebTan, miT
vliT daetanaT xazebica da ferebic. ra ufro Tu sityva `misadagebas~ rogorc
viciT, aba, ra sikeTes mogvitans alaTe- nivTierad Tavsebadsa da mxatvrulad
bis ufro wvrilad gayofa – wvrilnaxa- mosaxdens ise gavxsniT. oRond, jer
tianoba ki erTaderTia, rasac Cveneburi erTi, sityviT ase ubralod saTqmeli,
mcirericxovani gadarCenili nimuSebic kargad viciT, sakeTeblad `orjer ori
gvidasturebs da danarCeni msoflioc. oTxsaviT~ sulac rom ar aris. qvis ji-
aseve arsebiTi SeiZleba gamodges amoma- Sisa Tu duRabis SeTavsebac xom kvle-
vsebi masalis ragvaroba da Seferilo- va-Ziebas da sagangebo Sromas moiTxovs,
bac. Zvel saqarTveloSi sasarkmle mina magram es imdenad meTodis ki ara – `me-
rom icodnen, sakiTxavi odnavadac ar Todurobis~, muSaobis myari wesis amba-
aris. magram SuSa iyo, viTom, Casmuli, via, rac CvenSi gvarianad moSlili kia,
mag., korcxelis sarkmlebSi? da Tu ara oRond Tu mkacrad moTxovili iqneba –
– ra? gapoxili qaRaldi? qarsi? an – sad Tu mecnierTa sazogadoebisgan, Tu Se-
da rodis ranairi – sisqiT, elferiT, – sabamis moxeleTagan, – maleve gadaiqce-
minis firfitebi gamoiyeneboda?16 va myar Cveulebad. namdvili da yovel
jerze axlidan gadasawyveti ki is gax-
16
alaT-Seminvaze CvenSi ix.: d. TumaniSvili, n. lavT, rom, rogorc C. brandisganac gva-
nacvliSvili, d. xoStaria, mSenebeli ostate-
bi Sua saukuneebis saqarTveloSi, Tb., 2012, gv. lursmnebiTaa xolme moWedili, rac meeWveba
179-184. ai karebi ki CvenSi mravlad gakeTda ase gavrcelebuli yofiliyo da, arsebiTad,
– ufro xSirad `Cveulebrivi~, ubralod kli- raRac pirobiTi `Suasaukunovani~ ieris Seqnas
tis dasadebad, 1960-iani wlebidan ki mTel rig emsaxureba. 1990-iani wlebidan gamoCnda XI s-is
mniSvnelovan taZars sagangebod daxatulic, moxaratebul-naCuqurTmevi karebis minabaZe-
`daproeqtebuli~. eseni umetesad gergetis bi – am droidan Cvens saeklesio xelovnebaSi
samebis karis yaidaze liToniTa da didTava fexmokidebuli `tradicionalizmis~ rigisa.
15

xsovs da ragindara saxelmZRvanelodan, siis restavraciis winadadeba momzadda.


awindeli xeloba Tanadroulad Zvelis- namuSakevis sisufTavisa da tanwyobile-
gan Tan unda ganirCeodes da mas ar unda bis garda, am sada nagebobaze erTi rame-
eyofodes kidec. didi enawylianoba ar Ra itacebda mzeras – erT-erT kuTxes
unda imis Cvenebas, es advili rom ver SerCenoda calnaviani moculobis ga-
iqneba. kamaris mcire CamonaSalisa anda masrulebeli Tarosebri lavgardanis
gare Tu Sida perangis erTi-organ amon- qva, ganiv kedelze gakeciliviT Cenili.
arRvevis gamTelebasac ki gaunelebeli magram am Senakecs Cveulebrivi swor-
gulisyuri da Tvalisa Tu xelis sifa- kuTxedis ki ara, welSi gamoyvanili su-
qize sWirdeba. mimsgavsebis mxriv gada- ris moyvaniloba aqvs. naTelia, rom is
vaWarbebT da, erTi rom, winandel-ax- srulebiT SemTxveviTaa gadarCenili
landelis sazRvars wavSliT; meorec, da ukeTu Camovardniliyo, veravin war-
wyobis suraTi SeiZleba gagviusaxurdes moidgenda odesme aq amgvari detali Tu
– rakiRa, rogorc yvelam vuwyiT, Tavda- yofila. vin icis axla, ngreva-daziane-
pirvelisnair Tlas17, ginda uTleli an bas ramdeni aseTi monafiqri da monago-
riyis qvis zoma-moxazulobis da xsnaris ni gadayva, es ki gvavalebs risame Canac-
odenobasTan imdagvarsave Tanafardo- vlebisas zedmiwevniT mokrZalebulni
bas verasodes mivaRwevT da, amitomac, viyoT, raTa odendel ostatTa naqmni
Zvelis axlisgan gaurCevlobisas pirve- Cveni gamonagoniT arc zedmetad gavap-
li gamoCndeba zadiani. Tu sxvaobas ga- rimitiuloT da arc `gadavpranWoT~.
vamkveTrebT, axlad Casmuli zedapirs umTavresi siZnele ki mainc isaa, sad
`daalaqavebs~ da usiamovno siWreles gadis zRvari `aRdgenadsa~ da – gansa-
warmoSobs. es siZnele TiTqosda sul zRvrebebs isev n. vaCeiSvils davesesxe-
martivi saqmis Sesrulebisas sxva rigis, bi! – `naklul sxeulsa~ da `nangrevs~
ufro dazianebul nagebobebTan dakavSi- Soris an, sxvagvarad rom vTqvaT, aRd-
rebiTac isev da isev Semogvxvdeba; axla gena-restavrirebas, `mTlianobiTobis
ki, ai ra gvaqvs samsjelo. arasodes unda aRdgenasa~ da `yalbismqmnelobas~, re-
gvaviwydebodes xelovnebis erTgvari konstruireba-aslismkeTeblobas So-
`araprognozirebadoba~ da TviT mcire ris. kacma rom Tqvas, saqme xom dakargu-
danakargisasac ki gularxein-Tavdaje- lis da moRweulis Sefardebaa da rogor
rebulni ar unda viyoT. ver damiviwyia gindaT ueWvelobiT TqvaT, es jer kidev
erTi, Cemi azriT, metad Wkuissaswavle- `aRdgenadia~, is ki arao18. C. brandi TiT-
beli magaliTi. 1980-iani wlebis bolos qos saimedo xelmosaWids gvaZlevs –
sof. atocis Semogarenis erTi momcro, naSTi an atarebs Tavis TavSi Tavdapir-
koxta, X saukuniT daTariRebuli ekle- vel mTlianobiTobas an ara. arki mgonia,
es sazomic saxeldaxelod mosaxmari
17
saTvalavSi isicaa Casagdebi, rom sxvadasxva
drois Tlili qvebi Tu qvis filebi erTnai- ram iyos. modiT, `qvemodan~ daviwyoT
rad ar gamoiyureba – ufro adreulebi mom- da pirvelad `nangrevze~ vTqvaT oriod
etebulad `mkvrivi~ Cans, mere da mere – sul sityva. C. brandis formula zustad er-
ufro `mCate~, dRevandeli gaTlili ki qvasac
aRar hgavs – xan muyaos, xan Sorenkecebs. es, 18
es n. vaCeiSvilis naSromSic aris naCvenebi,
uTuod, Tla-kveTis sxvadasxvaobazea damok- rodesac `aRdgenadsa~ da `naklul sxeuls~
idebuli da, vfiqrob, calke Cakvirvebul Soris CanarTad Camoqceuli kamaris amoyva-
Seswavlasac imsaxurebs – Tu samSeneblo xe- na-ar amoyvanis sakiTxs ganixilavs – swored
lovnebis istoriis, Tu cvalebadi, ase vTq- imitom, rom is aSkarad erT jgufSic SeiZle-
vaT, `esTetikis~ ukeT gamosarkvevadac. ba wamoiWras da meoreSic.
16

geba iseT Senobebs, romelTagan, vTqvaT, Zrebs (mravalTagan ramdenimes Segaxse-


miwaze gegmis kvaliRaa darCenili an ki- nebT – ruispiris wm. Tevdore, kalauris
dev kedlis naglejebi, gnebavT, erTi, wm. ioane naTlismecemeli, cxvariWamias
kentad gadarCenili kedeli. magram avi- eklesia...) kedlis mozrdili monakveTe-
RoT, mag., romelime cixe. maincdamainc bi aqvs CamorRveuli Tu SemorRveuli
saTavdacvo nageboba ucabedad rodi – maSasadame, isini `nangrevebad~ unda
wamomcda – swored cixe-simagreebs ax- miviCnioT; arada maTi `Tavdapirveli
senebs igive m. petceti nangrevebis xse- ieris~ Taobaze saWoWmano an saerTod
nebisas da maT mxolooden konservacias araferia, anda Zalian cota Tu aris.
ganuwesebs kidec19. aviRoT Tundac qs- axla cota xniT davaneboT Tavi dazia-
nis cixe. is rom nangrevia, aba, ra saka- nebuli Senobebis nairsaxeobaTa CamoT-
maToa, iTqmis ki, masSi mTlianobiToba vlas da vikiTxoT, ra movuxerxoT ukve
aRar icnoba, pirvandeli ieri sul da- CamoTvlilT – isini ki Cveni `nivTieri
karguliao? sxvebisa ra giTxraT, me ase memkvidreobis~ gvarian wils Seadgens.
ar meCeneba – arc Tu bevri formaa aq, piradad me, raoden ucnauric unda iyos,
romlis dadasturebulad warmosaxva ar meTodis (ara ganxorcielebis!) mxriT
SeiZlebodes. vnaxoT axla sxva magali- yvelaze martivad gadasawyveti pirw-
Tebi – Tundac n. vaCeiSvilis moyvanili minda `naSTebis~ bedi mgonia. `sayrden
akvanebis eklesia, axlaxans aRdgenili. wertilad~ aq kvlav savsebiT SegviZlia
SeiZleba iTqvas, misi Canafiqrismieri C. brandis erT-erTi dakvirveba gamo-
saxe TiTqmis gamqrali iyoo? ki batono, gvadges. kerZod, mxedvelobaSi maqvs
mas kamara aRar hqonda, arc gare peran- mosazreba axali mTelis Seqmnis Sesaxeb,
gis didi nawili. magram ki aris mis agebu- romelic SeierTebs, Seinawevrebs uwin-
lebaSi, gnebavT, calkeul nakvTebSi ram delis saxedakargul narCens. amas rom
`saidumlo~, ram iseTi, samkiTxaos gag- werda, C. brandi, rasakvirvelia, isto-
viCendes, aseTi iyo Tu iseTio? TiTqos
riuli arqiteqturis romeliRac nimuSi
– araferi. raki asea, is, albaT, ar CaiT-
edga Tvalwin. Cven aseTTa SoriSor Zeb-
vleba `nangrevad~ C. brandis azriT...
na araferSi gvWirdeba – romc ganze da-
akvanebas gverdSi aTobiT Tu asobiT
vtovoT adreulis `masalad~ gamoyeneba
sxva nataZralic SeiZleba amovuyenoT.
(rogorc es quTaisis XI s-is kaTedral-
magaliTad, iseTni, sadac meti nawili
Si gvaqvs), yvelas gvaxsovs arsukisZis
– zogjer TiTqmis yvelaferi, kamarac
aSenebul `sveticxovelSi~ CarTuli
ki, – adgilzea, perangi ki Semoclilia,
V saukunis bazilikis burjebis Zire-
Tumca budeebi dakargulis raodenobi-
bi Tu, gansakuTrebiT, grZivi kedlebi
sa da zoma-moyvanilobis zustad dad-
maTi naSverebiTa da maTze gadayvani-
genis saSualebas iZleva – bevri aseTi
li `kamarukebiT~, gumbaTiani eklesiis
ganZarculi Senoba gvaqvs samcxeSi, qve-
gambrjeni Zalebis gadasanawilebel ki-
mo qarTlSic... axla imgvar magaliTebs
dev erT safexurad gadaqceuli; aseve
SevxedoT, rogoric mravladaa, vTqvaT,
SeiZleba davasaxeloT javaxuri taZre-
kaxeTis Zvel sameklesian bazilikebSi (n.
bi – XIV saukunis afnias eklesia, romel-
vaCeiSvili, sxvaTa Soris, erT-erT maT-
sac CrdiloeTi kedeli `TaRukebiani~
gans, vaCnaZianis `amidasturs~ axsenebs).
lavgardaniT VIII-IX saukuneebisa aqvs
am sayuradRebo, xSirad kompoziciis
anda XI saukunis zeda Tmogvis samnaviani
TvalsazrisiT metad RirSesaniSnav ta-
bazilika, mis CrdiloeT kedelSi Signi-
19
m. petceti, dasax. naSr., gv. 18-19. dan Cayolebuli VIII sauunis calnaviani
17

nagebobis fasadiTurT20. gvianisgan ad- ixilveba da is axlis wiaR dasanTqmelad


reulis `STanTqmis~ amgvarive SemTxve- ar gvemeteba? jer perangCamocvenilsa
vebi saero arqoteqturaSic mogvepo- Tu SemofleTil nagebobebze SevCer-
veba – raRa Tqma unda, rogorc wesi, deT. ra SeiZleba moifiqro am `gafcqv-
mravalgzis SekeTebul-ganaxlebul nil~, Tan ki, arcTu iSviaTad Zalianac
cixe-koSk-cixe-darbazebSic, Tbilis- mosafrTxilebeli Senobebis pirispir?
ursa Tu Telavur sacxovrebel saxleb- yvelaze martivi maTi pirobiTad, ram
Sic. bolo dros aseTi `inkorporire- msubuqi konstruqciiT gadaxurvaa; ase-
bis~ sagulisxmo magaliTebi gamovlinda Ti xerxic viciT: gamagrdeba kuTxeebi,
duSeTSi da maT Soris yvelaze moulod- danarCeni ki iseve iqneba datovebuli,
neli, albaT, XIX saukunis saxazino Sen- rogorc dagvxvda – aris ama Tu im ad-
obaSi CarCenili XVIII saukunis galavnis gilze qva, xom kargi, Tu ara da – ara.
fragmentia21. am Tu sxva `hibriduli~ pirveli gadawyveta sakmaod naTlad
Senobebis Sexedva xan gvaxalisebs, xan droebiTi xasiaTisaa, amasTan, momcro
guls gviCuyebs, Cveneburi galatoze- nagebobebisaTvisRa gamosayenebeli;
bis, calkerZ, arsebulisadmi pativisce- meore – esTetikurad naklebad mom-
mas, calkerZac maT – sulerTia did xe- gebiania, TvalisTvis Semawuxebeli, is
lovanTa Tu soflis ubralo `mSeneble- yovelTvis daubolovebeli, SemTxvevi-
bis~ – Sinagan Tavisuflebas gviCvenebs. Ti, amdenad ki, wesrig-nakluli Cans da
maS, raRa gviSlis xels, Cvenc aseve movi- aseve, samuSaos gagrZelebis ganwyobas
qceT? SiSi, vaiTu, araferi gamogvivao? aCens. etyoba, amis gamocaa yvelaze ga-
davujeroT Cvens andazas `mglis SiSiT vrcelebuli budeebSi qvebis dabrune-
cxvari aravis gauwyvetia~-o da vcadoT ba. ar SeiZleba ar daeTanxmo n. vaCeiS-
bedi – erTic vnaxoT, didebuli arqi- vils, rom am midgomisas yovlTvis aris
teqtura daibados! da Tu ara, gaugeba- xifaTi, `Zalian Seviwrovdes Zveli da
ri mainc xom ar iqneba – rogorc axla `moigudos~, `Cakvdes~ axalSi~. savsebiT
mcxeTis `geTsimaniis~ taZari, sadac gasagebia misi SeSfoTeba axlaxan xsene-
ZvelisZvel naSTze varaud-mkiTxaobiT buli akvanebis eklesiis restavraciis
iseTi ramaa amoyvanili, rac viTomc dros Tlili qviT gadamosvis SedegiT
odesRac mdgara... Tu rogori iqneba es – garedan mainc Zalze maRalxarisxo-
axali `mTlianobebi~ mxolod da mxo- vani Zveli fragmentebi marTlac axal
lod imazea damokidebuli, ragvari ar-
moperangebaSi Caikarga da mSvenieri
qiteqturis patronebi varT da viqnebiT
interieri TiTqos axladnagebSia `ga-
xval da, bolos da bolos, vivargebT Tu
momwyvdeuli~. gasagebia n. vaCeiSvilis
ara, siZveles xom mainc vuSveliT? erTi
winadadebac, qvis gamoyenebis nacvlad
ki SeiZleba gadaWriT iTqvas: Tavad gad-
`Sefardebulad kontrastuli masalis
mosanarCunebeli udanaklisod unda Se-
moxmoba, romelic... daubrkoleblad
vinaxoT da saukeTesod davakonservoT.
warmoaCens Zvels~, saamisod ki, yovel
xolo maSin raRa viRonoT, rodesac na- jerze ganxilul iyos mravalferova-
memkvidrevi mxatvruli mTeli kvlavac ni masalebis (SuSa, liToni, aguri, Ca-
mosxma, xe...) `mTeli krebuli~, Tumca
20
d. berZeniSvili, i. elizbaraSvili, n. vaCeiS-
vili, c. CaCxunaSvili, javaxeTi, Tb., 2001, gv. rogorc meTodis, aseve misi magaliTis,
102 da 113. xiT gadaxuruli mcxeTis wm. jvris mci-
21
m. mania, duSeTi. urbanuli da arqiteqturu- re eklesiis calsaxa dadebiTi Sefa-
li memkvidreoba, Tb., 2016, gv. 50 da 52. sebis erTmniSvnelovani gaziareba ga-
18

miWirdeba. zemoganxiluli `naSTebis~ kidev erTi, mesamec Cndeba – momcro


SemTxvevaSi, kvlav vityvi, nebismieri Tlili qvebisa. es utyuarad ver iqne-
teqnika CemTvis warmosadgenia – gaaCnia, ba zemoTken kvadrebis Canafiqrismieri
ramdenad damajerebeli, gamarTlebuli Semcireba – am fenaSi jvris amaRlebis
iqneba dRevandeli arqiteqtura. magram reliefi moxvedrila, Tavidan samxreTi
Camosaxelebuli masalebis SeTanxmiere- karis Semamkobeli; Sesabamisad, es gviani
ba imav akvanebasTan arcTu Sesaferisad aRdgenaa – ara marto zomiT msxvaobari,
mesaxeba – ranairad uSvelis maTgan ro- aramed zedapiris xasiaTiTac. rusu-
melime amobdRvnil kedlebs? rac mcxe- dan gverdwiTelis azriT, es wyobac XVII
Tis wm. jvris eklesias Seexeba, rodesac saukuneSi gaCnda da mis gamosayvanad
15-ode wlis winaT misi Sua sadgomis ga- VI saukunis dasawyisis lodebi gadaTa-
daxurvis sakiTxi wamoiWra, me TviTonac les22. arc imas gamovricxav, es rome-
xis moxmarebis momxre gaxldiT, raki liRac Sualeduri `meored aRdgenis~
verc maSin vxvdebodi da verc axla vxv- kvali iyos, magram mTavari sxvaa – Cven
debi, sad unda vipovoT iseTi xuroebi, naTlad `vkiTxulobT~ or, cxadi sazR-
vinc Zveli jvruli kamaris Semonaxul vrebis mqone Sres, Tan ki arc maTi usia-
kuTxeebs Sesatyvisad gamoagrZelebda; mo `Sejaxeba~ xdeba – Secvlili ritmi
tlanqi Tanamedrove naCorkni ki, maT da – Cans, sxvagvarad gaTliT miRweuli,
fizikurad Tu ar daazianebda, Tvalis- – meti simsubuqis SegrZneba erTdrou-
Tvis usaTuod `gaauCinarebda~ da er- lad gamohyofs kedlis am monakveTs da
Tianad daarRvevda am uZvelesi saloca- igi uZvelesTan TanxmobaSi mohyavs ki-
vis mxatvrul saxesac da wynari amaRle- dec. raRa Tqma unda, `anCisxatis~ Sua-
bulobis misgan miRebul STabeWdile- saukunovani ganmaaxleblebis mier Cven-
basac. oRond imxanad me es `Seficvra~, Tvis datovebul am `gasaRebs~ yvelgan
jer erTi, mxatvrulad mosafiqrebeli da yvelafers erTnairad ver moargeb.
megona (naxatis, feris, faqtura-teqs- ase, sadac nageboba duRabovan `ConCxad~
turis mxriv), meorec, droebiTi Ro- qceula masze daWdeuli mopirkeTebis
nisZieba. axlac meCveneba, rom gadarCe- budeebiT, verc qvebis sigrZe-gans Se-
nis `Roned~, ramdeniRaca (gindaT asi!) cvli da, Sesabamisad, verc wyobis su-
wliT, ukeTesi saSualebis gamonaxvam- raTs. aq mTavari, sagulvebelia, qvis
de, xiT SemoWedva savsebiT dasaSvebia. damuSaveba da SerCeva unda gaxdes (ra-
magram rogorc mudmivi zoma is, sul sakvirvelia, bunebrivi mocemulobis
cota, Tavidan mxatvrul gadaazrebas – Tanabari gafarToebis koeficientisa
moiTxovs, Torem axlandeliviT – es me- da hidroskopulobis – sruli dacviT)
tadre CrdiloeTi frTis `Robisebrsa~ – SeferilobiT, teqsturiT gansxvave-
Tu `saSuSabande~ aficrvas Seexeba! – is bul-mosaxdenis amorCeva; zedapiris-
iqaurobas, ara mgonia, didxans SerCes. Tvis sxvadasxvanairi xasiaTis miniWeba –
gamosavali, iqneb, Cvensav Zvel xuroT- sadRac, egeb, xaoianoba mouxdes, sadRac
moZRvrebaSi iyos saZiebeli. saamiso mi- – gadaglesiT nakerebis `gaqroba~ da
niSnebad meguleba me Tbilisis anCisxa- sibrtyis `burusisebri~ gadamTliane-
tis dasavleTi kedeli. yvelam viciT, ba. SeiZleba, safiqrebelia, xelovnuri
rom aq ori gamokveTili samSeneblo qvis mosinjvac, romelic, rogorc ambo-
fenaa – didroni qvaTlilebisa qvemoT, ben, ragindara elferisa da faqturuli
daCi mefis droisa da XVII saukunis, agu- r. gverdwiTeli, `wm. mariamis~ eklesia Tbi-
22

risa, zemoT. sinamdvileSi maT Soris lisSi – anCisxati, Tb., 2001, gv. 34.
19

Tvisebebisa SeiZleba iyos. sadac ked- zis – maSin k. leseliZis – 3 # 6-ze, iagor
lis nawilebia amosayvani – didi Tu pa- maisuraZe – aleqsandre xojaparuxovis
tara, – SesaZleblobebic metia, samoqme- yofil qarvaslaze24 da aman igi kidec
do asparezic da, Tu gnebavT, pasuxism- gadaarCina). samwuxarod, yvelam kargad
geblobac. qva-qva dasaxatia asaSenebeli viciT, es rasac niSnavs – ngreviT ki an-
monakveTi, calkeuli filebis zoma-mo- greven, `zustad gameorebisa~ ki ra mo-
yvanilobiTurT, naySiviTaa mosaZebni gaxsenoT – aguris nacvlad rkinabeto-
rigebi, maTi SeuRleba arsebul wyobas- nisa Tu betonisas agiSeneben, zogierTi
Tan da a.S. gamousworeblad, gulubry- saerTod qreba (ase aRigava pirisagan
vilod imediani var, albaT, mjera ki, miwisa erekle II-is moednis kideze, simon
rom aq SemoqmedebiT ZalTa mokrebas Tu batoniSvilis nasasaxlar adgilze, wm.
mivaRwieT, sasikeTo Sedegic ar daayo- giorgis karis eklesiis win mdgari mS-
vnebs da meti gabedulebac mogvecema venieri saxli); xolo Tu nacvlad aigo
iseT Zeglebs movkidoT xeli, romleb- ram, rogorc wesi, is arc mTlad iseT-
sac Tvals varidebT. magram amisi piro- nairia – mag., ori moculoba erTad iqce-
baTagani meqanikuri damokidebulebis va (asea SavTelis quCis erT, odesRac me-
daZlevaa, risime pasiurad dakrobasa da tad sagulisxmo kompleqsze), farTobic
Semodgmaze uaris Tqma23. icvleba da a.S. imaze xom aravin zrunavs,
rom `rekonstruirebuls~ rame mainc
axla rekonstuqciazec unda iTqvas
SerCes uwindelisgan – arc saSeni masala
– srulsa Tu nawilobrivze. pirveli
xmardeba Tavisi, arc xis elementebi, arc
CvenSi, ramdenadac vici, mxolod sagan-
romelime naZerwi mosarTavi. fasadebis
gebod daSlili, namdvilad Tu viTom
morTulobis mTlianad CamoTla da mis
`avariuli~ Senobebis CanacvlebiTaa
adgilze axlad Camosxmulismiwebeba xom
warmodgenili. Tumca arc ki vici, moer-
daungrevel saxlebzec xdeba da raRac
geba Tu ara es saxelwodeba im ucnaur
uebar wamlad iTvleba, iseve rogorc
saqmianobas, rac CvenSi am mimarTulebiT
RiobebSi liTonis CarCoebis CaWedeba
daaxloebiT 30 welia rac daiwyo. safuZ-
(e.i. maTi proporciebis damaxinjeba!) da
vlad mas, Tu ase SeiZleba iTqvas, resta-
Sida-gare zedapirebze liTonis badee-
vraciaSi `konstruqtorebis diqtatia~
bis moWimva. vTqvaT, es konstruqciuli
– mSenebeli wyvets dazianebul nagebo-
ileTebi marTlac eSveleba simyaris da
baTa beds, radgan Znelad `samkurnalo~ seismomedegobis gazrdas – ra vqna, ver
Senobebze droisa da Zal-Ronis daxar- davijereb, ar moiZebnebodes sxva xer-
jvas arsebulis dangreva da `anazomis xi – ukeTu Tavs SeviwuxebT da yvelaze
mixedviT zustad imisve ageba~ urCevnia gacveTils da gaCveuls ar CavebRauWe-
(1988 Tu 1989 wels istoriisa da kul- biT. isic mesmis, rom SeiZleba – Tu mo-
turis ZeglTa dacvis sammarTvelos xerxebulobis, Tu, isev da isev, simyaris
samecniero-meToduri sabWos sxdomaze mizeziT, – davuSvaT, gaaCino sardafi,
es miamiturad pirdapir iTqva k. afxa- iq, sadac is ar yofila, Caayolo damate-
biTi seismuri sartylebi an raRac sxva
23
amJamad arq. nino yanCelis moTaveobiT mim-
dinareobs avlevis samebis monastris galav-
gamamagrebeli konstruqcia. ver gamigia
nis da mimdebare Senobebis mowesrigeba – maT ki, ra mosazrebiT ar amogvyavs Senoba
Soris, morRveuli nawilebis `Sevsebac~, sad- missav kuTvnili aguriT, ratom vanad-
ac swored wyobis naxatiTa da SeferilobiT
miiRweva STabeWdilebis erTobaca da fenebis 24
M. Mania, Architectural Walks in Old Tbilisi, Tb., 2008,
TvalsaCino ganSrevac. gv. 24.
20

gurebT (Tu sxvagan migvaqvs?) karebs, turobis dokuments~ ukavSirdeba da


xis svetebsa da rikulebs, daWvirul mo- gviRirs, vgoneb, masze cota xniT Seyo-
ajirebsa da `fardebs~, TabaSiris orna- vneba, vinaidan masSi, TiTqosda, imaze
mentebsa Tu `niRbebs~. am dros, es ki ara, metis amokiTxva SeiZleba, vidre Cveu-
winaaRmdeg fexmokidebuli azrisa, `ta- lebriv keTdeba da vidre Tugind m. pet-
laxiT nagebi~ ZvelTbilisuri saxlebi ceti gveubneba. zemoT gakvriT SevniSne,
agurebad irRvevao, rkinis badroebiT, es xelSekruleba konservaciis prin-
buldozerebiT, Tu ra vici, kidev riT cipebis krizisis mimaniSnebelia-meTqi.
maTi, sityvis pirdapiri mniSvnelobiT, dokumentis me-5 muxlSi vkiTxulobT:
dalewvisas kedlebi did-did `naWrebad~ `kulturuli memkvidreobis mraval-
modis xolme (mag., erekle II-is moednis gvaroba drosa da sivrceSi arsebobs
zemoxsenebuli saxlis mTeli sarkmle- da iTxovs pativi mivagoT maTi sarwmu-
bi Tavisi moCarCoebiT) da gonivruli noebrivi sistemebis yvela aspeqts. im
gaZRolisas, darwmunebuli var, aseve SemTxvevaSi, rodesac kulturuli Ri-
`panelebad~ SeiZleboda maTi marTlac- rebulebebi TiTqosda erTi meores ar
da rekonstruqciisTvis gamoyeneba, rom eTanxmeba, kulturuli mravalferov-
aRara vTqvaT mosarTavebis, saRi (isini nebisadmi pativiscema moiTxovs vaRia-
ki arc ise cota iqneboda!) naxaratevi da roT yvela monawile mxaris kulturul
naWedi Semadgenlebis da a.S. `dasawyobe- RirebulebaTa marTlzomiereba~. aqe-
baze~, rac ubralod savaldebulo unda dan gamomdinare, muxl 11-Si iTqmis: `am-
yofiliyo (da unda iyos!) da ris mougva- denad, SeuZlebelia Rirebulebebsa da
rebladac aseT saqmeebs arc unda waepo- avTenturobaze msjavris gamotana myar
tino. asea Tu ise, rasac CvenSi akeTeben, kriteriumebs daefuZnos. piriqiT, yve-
an arc aris rekonstruireba-kopireba, la kulturisadmi jerovani pativiscema
anda Tu aris – metismetad xarveziani, moiTxovs, rom kulturuli obieqtebis
xolo Tu muSaoba swor kalapotSi moe- Sesaxeb gansja da msjavris gamotana im
qceva, metsac mivaRwevT da yovel jerze
kulturul konteqstSi xdebodes, ro-
avTenturobis raRac wils mainc Sevir-
melTac isini miekuTvneba~. vis SeuZlia
CenT, ukeTes SemTxvevaSi ki TiTqmis rom
– qarTvels xom miTumetes! – kultu-
anastilozs mivuaxlovdebiT.
ruli mravalferovnebis pativmigebis
ai, gaisma kidec sityva `avTenturoba~ sawinaaRmdego Tqvas rame. misi aRiare-
– cneba, romelsac SelocvasaviT vimeo- baa is fuZeT-fuZe, romelzedac dgas
rebT siZvelisadmi udierebis mosageri- da unda idges yovelnairi adamianismie-
eblad da risame gadmonaxvis saWiroebis ri Semoqmedebis, maT Soris xelovnebis
dasasabuTeblad. TiTqmis yovelTvis
raimegvari ganxilva. oRond: niSnavs kia
misi warmoTqma-dawerisas nivTieri `qso-
es, rom arsebobs anda SeiZleba arsebob-
vilis~ Tavdapirveloba-odindeloba
des mravalgvari da mTladac erTmaneTs
igulisxmeba, Tumca ociod welia – amas
SewinaaRmdegebuli Rirebulebebi? ima-
xazgasmiT gveubneba, mag., m. petceti, –
sac Tavi rom davaneboT, rom `Rirebu-
is ara marto materialurs gulisxmobs,
leba~ Tavisi bunebiT sayovelTao unda
sxva mxareebsac – Tundac, imav m. petce-
iyos da sapirispiro Rirebuleba xom
tis sityvisamebr, `RirsSesaniSnavi ad-
sworedac meoris gamomricxveli unda
gilebis avTentur suliereba~-sac25. es,
iyos – rogorc es unda vigulvoT fr.
rasakvirvelia, 1994 wlis `naras avTen-
nicSesTan, romelic mis mier uaryofi-
25
m. petceti, dasax. naSr., gv. 46. li, religiurad naxilvebi qveynierebis
21

nacvlad materialisturi, martooden etyoba, damwerTa uneburad, sakuTriv


fiziko-biologiuri kanonzomierebe- `naras dokumentSi~ SeiZleba amoicnoT.
biT marTuli msoflxatis dasamkvid- me-13 muxlSi waikiTxavT: `...msjavri av-
reblad `faseulobaTa gadafasebis~ Tenturobis Taobaze SeiZleba informa-
molodinsa da cdaSi iyo. ase araa, rasak- ciis wyaroebis didi nairgvarovnebidan
virvelia, dRevandel relativistebTan, gamomdinare faseulobebs miukavSir-
romelTa gaTvaliswinebiT weren `naras des. wyaroTa aspeqtebi SeiZleba moica-
dokumentis~ Semdgenelni (sabolood vdes formas da Canafiqrs (ing. design, fr.
is raÁmon lÁomersa da herb stouvels conception), masalebs da nivTierebas (subs-
gaumarTavT), maT plÁuralizms, romlis tance), gamoyenebasa da funqcias, tradi-
miRma raime pasuxismgeblobaze xelis ciebsa da teqnikas, adgilmdebareobasa
aReba imaleba, amden siRrmesa da princi- da midamos (setting) da suliskveTebasa da
pulobas ver `davabralebT~. rawams amis grZnobierebas da sxva Sida da gare faq-
saWiroeba gamouCndebaT, isini maSinaT- torebs~ (Sdr. aseveb.m. fildeni< i. ioki-
ve `zogadsakacobrio Rirebulebebze~ leto, msoflios kulturuli memkvid-
ayvirdebian xolme. am dokumentSic, me-8 reobis RirsSesaniSnavi adgilebis mar-
muxlSi maTve Caweres, xazs vusvamTo Tvis saxelmZRvanelo principebi, II red.,
`UNESCO-s safuZvelmdebel princips... 1998, 3.3.5). nuTu SeiZleba es yvelaferi
rom vinme erTis kulturuli memkvid- sxvadasxva Rirebulebebi iyos? Tvalsa-
reoba yvelas kulturuli memkvidreo- Cino unda iyos, rom es erTi Rirebulebis,
ba~ ariso. rogorRaa SesaZlebeli, vinme `avTenturobis~ sxvadasxva gamoxatule-
sakuTaris uarmyofel Rirebulebebs bebia, romelnic sxvadasxva kulturaSi
Tavisad racxdes? meore mxriv, ranairad sxvadasxva TanafardobiT da ierarqiu-
SeiZleba erTdroulad yvela pativdeb- li wyobiT warmoCindeba. cxadia, odna-
des `sarwmunoebrivi sistemis yvela as- vadac araa SemTxveviTi, `avTenturobis
peqts~? Tu asea, pativi miegeba, vTqvaT, dokumenti~ swored naraSi rom daiwera
kambojur komunizms, sazogadod rom – aki pirvelsave mis muxlSi iTqmis, iapo-
ar cnobs raime memkvidreobas anda, mag., niis xelisufalT madloba ekuTvniTo im
ritualur kanibalizms? pasuxad, eWvi Tavyrilobis mowvevisTvis, romelzec
araa, metyvian, eseni Rirebuli srulia- monawileT `SeeZloT win dasdgomod-
dac ar ariso, magram es xom iseTgvarad nen sazogadod gaziarebul azrovnebis
mofiqralTadmi upativcemloba iqneba. wess konservaciaSi da ekamaTaT Tavisi
WeSmariteba isaa, rom Rirebulebani Tvalsawieris gafarToebis gzebsa da Se-
universaluria, mxolod maTi gamov- saZleblobebze, raTa konservaciis pra-
linebania kulturul-specifikuri da qtikaSi meti pativi kulturisa da memk-
areuloba maSin Semogvepareba, konkre- vidreobis mravalferovnebas mivagoT~.
tul gansxeulebas an, rac kidev ufro saqme ki isaa, rom, rogorc cnobilia, Tu
mZimea, Rirebulebebidan aRmocenebul evropis sanaxebSi `avTenturoba~ calsa-
idealebs Tavad universalurad Tu Cava- xad nivTier Sedgenilobas miemarTeba,
gdebT. ai, mag., `demokratia~ ar aris Ri- iaponiaSi guSin damzadebuli Zelebisgan
rebuleba, radgan is martooden erT-er- SeWedili taZari VIII saukunisad iwodeba,
Ti nairsaxeobaa sazogadoebis warmarT- raki moyvaniloba-gegmarebiT da masa-
visa da, albaT, `samarTlianobis~ Rire- lis damzadebis da Senebis wesiT zustad
bulebis gansaxovnebaa. RirebulebaTa iseTivea, rogorc misi aTobiT winamor-
amnairi raoba, warmoidgineT, rogorc bedi. magram gana SeiZleba iTqvas, dasa-
22

vlur-evropulma cnobierebam formisa amgvar kiTxvaTa rkalSi gzis gasagnebad


Tu Canafiqris fasi ar iciso an kidev kidev erT saxelganTqmul moazres, XIX
iaponelebs ar eZvirfasebaT namyos ma- saukunis erT-erT yvelaze gasmenil da
terialuri saxsovarni? Tqmac ar unda, nayofier britanel moazres, jon ras-
es ase ar gaxlavT. Sesabamisad, saubari qins (1819-1900) unda mivmarToT. `kon-
imazeRa gvaqvs, romel kulturaSi ama Tu servaciis filosofiaSi~ is umTavresad
im Rirebulebis, amjerad `avTenturo- restavraciis uarmyofeladaa Sesuli
ba~-“namdvilobis~ (is, Tavis mxriv, safi- da misi SeZaxili – restavracia `to-
qrebelia, `WeSmaritebis~ uzenaesi Rire- taluri ngreva~ ariso26, `radikaluri
bulebidan momdinarea) romeli waxnagi konservacionizmis~ momxreTaTvis sau-
keTeso STamagonebelia. aq araa imis axs-
pirvelobs. qarTvel siZveleTmcodneTa
nis adgili, rom aseTi simZafre mniSvne-
da kulturis SemswavlelTa erTi uax-
lovanwilad imdroindeli aRdgenebis
loes sakvlevTagani, aqedan, isic unda
TvisobriobiT iyo Sepirobebuli – maT
gaxdes, ras niSnavs `avTenturi~ Cveni
marTlac bevri ram Rirebuli ewirebo-
kulturisTvis, Camosaxelebul – iqneb
da. verc imaze gavagrZelebT sityvas,
kidev ram sxvac aRmoCndes, – mxareTagan Tu raa misi mrwamsis WeSmariti saTave,
ra aris CvenTvis uZiriTadesi. mokledRa vaxseneb: es misi maSindeli
axla ki CvenTvis mTavari isaa, ras gva- (mogvianebiT mis cxovrebaSi sxvagva-
Zlevs avTenturobis `naras dokument- ri periodebic yofila) RvTismosavo-
Si~ gadmocemuli gageba rekonstruq- baa, romlis kvalad xelovnebis sazomi
ciis meTodis gasamarTleblad Tu ga- zneobrivi bunebisaa – ostatis Tavdade-
samtyuneblad. ba saqmisadmi, misTvis gaRebuli garja,
ra xdeba sruli rekonstruirebi- WeSmaritebas Seziarebuli da RvTisadmi
sas? uwinaresad ama Tu im garemos ram Tavisufali morCilebiT gamkvidrebuli
mizeziT dakargul moculobas ubrune- rwmeniT amoZravebulni. swored am rwme-
ben, raimegvarad – ansamblurad, asocia- nidan `gamoiyvaneba~, rom im gulanTebu-
ciurad, simbolurad... – Rirebuls. um- lis nakeTebs sxvas ver Caunacvleb, arqi-
Tavresi aq – es sacilo, albaT, ar iqne- teqturis `simarTle~ konstruqciulo-
ba, mdebareoba, zomebi da danawevrebaa. bis ar-dafarvaa da a.S. Cvens msjelobas
yvela eseni forma-Canafiqris cnebaSi misi sxva dakvirveba msurs mivuyeno –
1849 wlis im TxzulebaSi, `Svidi sanTeli
Tavsdeba da, amgvarad, rigiani ganxor-
arqiteqturisa~, sadac am wuTs moyvani-
cielebisas, rekonstruqciam SeiZleba
li azrebia motanili, aseTi ram gakrTa –
daakmayofilos avTenturobis erT-er-
`srulyofili da uaRresad faqizi gamo-
Ti ganzomileba. Tu amas daemateba Ta-
yvaniloba~ (finish) ki ariso kargi, magram
vdapirvelTa igiveobrivi masalebi da
Sesruleba mainc Canafiqr-koncefcias
moSveliebuli samSeneblo teqnika, av-
unda eqvemdebarebodes, xelovnebis gan-
Tenturobis xarisxi kvlav gaizrdeba.
viTarebisas mas win arc unda uswrebde-
ase rom, erTi rameRa aris garduvalad
so27. oriod weliwadSi dastambul meo-
sxva – nageboba aswleulebis win nacxo-
re saxelganTqmul wignSi j. rasqinisa,
vrebi ki ara, maTze bevrad gvian dabade-
`qvani veneciisa~ (1851-1853), es naazri
buli adamianebis xelidanaa gamosuli.
ras niSnavs es, ras cvlis, ra wili aqvs 26
J. Ruskin, The Seven Lamps of Architecture, London
amasa da ara imismierobas mxatvrul er- [wlis miTiTebis gareSe], gv. 203.
TaderToba-mTlianobiTobaSi? 27
iqve, gv. 160-161.
23

miaxloebiT aseTnairad gaiSala: war- neebis naSenobaSi gamqrala xelismieri


marTul xelovnebaSi, kerZod, berZnul- sxvaobebi, saubari, cxadia, met-naklebo-
Si, Semsrulebeli – mona srulyofilad bazea da ara absolutur sxvadasxvagva-
asrulebs zedmdgomis davalebuls; Sua robaze. oRond axla yvelaze sayuradRe-
saukuneebSi qristianoba aRiarebs yove- bo isaa, ragvarad aisaxa momdevno drois
li sulis individualur Rirebulebas meTodologTa naazrSi SeniSnuli nairg-
misi raginda iyos arasrulyofilebisas varoba. XIX saukunis bolosken italiel-
da goTuri xuroTmoZRvrebis skoleb- ma kamillo boitom (1836-1914) SeimuSava
Si dabal gonTa (inferior minds) naRvawi samgvari midgoma sami juris ZeglTadmi
Sewynarebulia misi arasrulyofilebi- – a. antikuri, arqeologiuri Rirebule-
TurT, saboloo mTlianobas ki araferi bis mqone naSTebi arsebulis SenarCune-
daewuneba. aRorZinebis xana – xelovne- biT unda yofiliyo daculi (“arqeolo-
bis srulqmnilobas moiTxovs da amiT giuri restavracia~); b. Suasaukunovani,
Rupavs arqiteqturas; am xanas didi mo- cxovelxatuli ieriT gamorCeuli na-
qandakeebi da, metadre, fermwerni hyavs, gebobebi SesakeTebel-sakonsolidacio
maTze naklebi xelosani ki aslismkeTeb- ariso, zogjer Zvelis CanacvlebiTac,
lad iqca, `ris sanacvlodac suli da- oRond ise, rom xelnaxleboba arc etyo-
karga~28. viziareb ra j. rasqinis aRfr- bodes (“cxovelxatuli restavracia~); g.
Tovanebas Sua saukuneebis xelovnebiT arqiteqturuli mSvenierebiT aRbeWdi-
da kritikulobas evropuli renesansis, li nagebobebi uSvebs originaluri for-
viTarca sulieri movlenis, mimarT, ara mebis Secvlas (“arqiteqturuli restav-
mgonia, am epoqis naSeni ase aTvalsawu- racia~) – aq es ufro adviliao. ukanask-
nebeli iyos. amasTanave, calke aRebu- neli nebadarTuli ratomaa, am dayofis
li Tvisebebi, erTi mxriv, medievaluri, gamziarebeli gustavo jiovannonisgan
meore mxriv, renesansul-postrenesan- (1873-1947) vtyobilobT – imitomo, rom
suli xuroTmoZRvruli morTulobisa, XVI saukunidan mSenebloba teqnolo-
sakamaTo ar unda iyos: Sua saukuneebis giurad srulyofilia, amdenad ki, io-
mqandakebel-meCuqurTmeni bevrad me- lia misi reproducirebac29. sxvagvarad
tad iyvnen `miSvebuli nebasa~, vidre Tu vityviT, mogvianod individualuri
mermindeli skulptorebi da dekorato- gadaxvevebis uqonloba SesaZlebels
rebi – xelwerismieri Tu formgancdiTi hyofs imitirebas: rac pirad-pirovnu-
sxvaobebi adre bevrad aSkarad cxadiyo- lis beWeds ar atarebs, aslisgan didad
fa da es, marTlac, ar laxavs erTiano- ver gansxvavdeba.
bas, maSin rodesac mogvianod es ukanask- safiqrebelia, es dakvirvebebi marTlac
neli TvalsaCino deindividualizaciiT SeiZleba ganzogaddes – rac naklebia
miiRweva. esec kia: dapirispireba zedme- Semqmnelismieri, individualobiT gan-
tadaa gamkveTrebuli – `axali drois~ sazRvruli, rac metia stereotipuloba,
winaTac, dasavleTSi Tu Cvens mSobliur dayalibebuloba an dayalibebulobisma-
samxreT kavkasiaSi, Zalianac igrZnoba gvaroba (mag., ganmeorebadi, dadgenili
warmmarTveli gamZRolis wvlili – ua- antikuri profilebi, martivi, calsaxad
misod verc kompoziciuri gamarTulo- erTnairi – mag., burTisebri, kuburi...),
ba gveqneboda da verc Sinaarsobrivi miT ufro mcirea saSiSroeba arsebrivad
datvirTuloba; aseve arc XV-XVI sauku- SeibRalos uwindeli monafiqri. amgvari
mosazrebebiT ufro adrec xelmZRvane-
28
J. Ruskin, The Stones of Venice, edited and introduced by
J. Morris, London, 1981, gv. 20-121, 289. 29
J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 202, 222.
24

lobdnen, mag., maSin, rodesac 1817-1823 sxvaTa Soris, sakvirveli kia, magram
wlebSi raffaele Sternma (1774-1820) `araindividualur~-“individualuris~
da juzeppe valadÁem (1762-1839) romSi sxvaobisadmi friad cnobili `konser-
titusis satriumfo TaRi30, xolo 1854 vacionistebi~ zogjer nakleb mgrZno-
wels vinme galatozma arqimandrit ta- belobas iCenen – gemaxsovrebaT C. bran-
rasis (aleqsi-mesxiSvili) meTvalyu- dis ganwesebuli, mTlianobis asaRorZi-
reobiT qvaTaxevis taZaris sarkmelTa neblad Tavad fragments dakvleulis
sapireebi31 zogadi profilebis mimsgav- garda, sando wyaroebis informaciac
sebiT, oRond kveTilobis gareSe aRad- ariso gamosadegi. ras SeiZleba niSna-
gines. amdagvarsave gzas daadgnen, mag., vdes es, naxavT ser bernard fildenis,
1944 wels daqceuli mÁunxenis sakaTed- erT xans `kulturuli memkvidreobis
ro RmrTismSoblis taZris (1468-1525) SenarCunebisa da restavraciis Seswav-
ganmaaxlebelnic – goTuri kamara ki lis saerTaSoriso centris~ (romi) di-
gadaiyvanes, mourTvelad ki, da Sede- reqtoris, wignSi `istoriul SenobaTa
gi, ise Cans, rigiania32. Cvens sinamdvi- konservacia~, romelzedac iTqmis, es
leSi SeiZleba amave yaidis `upirovno~, ariso `saxelmZRvanelo... arqiteqtore-
ara imdenad Semsruleblis, ramdenadac bisaTvis, SemmowmebelTa da mSenebel-
damgegmav-arqiteqtoris, maTi modelis TaTvis~ da `brandis mier dasuraTxate-
(individualuric swored isaa) momfi- bul kritikul midgomasa da meTodo-
qreblis nebiT gansazRvrul elemen- logiebs~ asaxavso34. aq `kargi xelobis~
tebad miviCnioT da dakargulebsa da nimuSad mowvdilia, mag., norviCis kaT-
dampal-gamofitulebs – aramc da aramc edralis karibWeze daSlilis nacvlad
`janmrTelT~! – CavunacvloT gamo- ornamentuli reliefis aslis damzade-
Carxuli an kidev martivad danakvTuli ba (zed kedelze!) 1820 wlis j. s. kotmne-
xis Semadgenelni – svetebi, rikulebi, nis gravÁuris mixedviT35. rekonsrtuq-
alaTebi, karebi, koWebi...igive SeiZleba ciasTan mimarTebis paradoqsuloba, Ta-
iTqvas sxmul mosarTavebze – Tu safa- vis droze, mTeli sigrZe-ganiT damanaxa
sadoze, Tu Sidaze, – anu martiv moZerw- 1990-ian wlebSi `konservaciis filoso-
vaze (mag., Wers Semoyolebuli kozmide- fiaze~ cnobili Áorkeli profesoris,
bi). SesaZloa, swored amgvari formebiT 34
J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 241.
`awyobis~ gamo `akeTebs Tavis saqmes~, 35
B. M. Fielden, Conservation of Historic Buildings, 3rd
e.i. Sesabamis ubans xasiaTs unarCunebs
ed., Oxford, 2003, gv. 17, sur. 1. 22. unda iTqvas,
erTi Cveneburi uadresi rekostruqcia rom masTan arc restavracia-rekonstruq-
Tu asli (radgan gamoyenebuli masala cia moixsenieba uaryofiTad (“restavraciis
pirvandels ar imeorebs) – saxli r. Ta- mizani (object) obieqtis Tavdapirveli kon-
bukaSvilisa da S. mesxias quCebis gadak- cefciis anda misi amokiTxvis SesaZleblobis
veTaze (Tumc ukeTesi iqneboda aqac Zve- aRorZinebaa... dakarguli an Selaxuli naw-
ilebis Canacvleba mTlianobas harmoniulad
li raRac odenobiT mainc SemoenaxaT)33. unda SeeTvisos (integrate), magram dakvirvebiT
Semowmebisas dednisgan unda sxvaobdes...~;
iqve, gv. 84-85.
30
`istoriuli nagebobebisa da istoriuli cen-
v. beriZe, qarTuli xuroTmoZRvrebis isto-
31
trebis rekonstruqcia axali masalebis gam-
ria, Tb., 2014, t. 2, gv. 134. oyenebiT SeiZleba xanZris, miwisZvris an omis
32
M. Inhof, T. Kunz, Deutschlands Katedralen, Petersberg, msgavs ubedurebaTa kvalad gaxdes saWiro.
2008, gv. 276-279. rekonstruqcias ver eqneba drois patina.
33
amasve ver vityviT bolodroindel danaSe- restavraciasaviT, rekonstruqcia varauds
nebze – viTomcda mansardaze, saxlsac xorc- ki ara, zedmiwevniT dokumentaciasa da mo-
metad rom azis da quCis xedsac vnebs. nacemebs unda emyarebodes~. – iqve, gv. 9, 12).
25

piter bÁermanis TbilisSi wakiTxul- axla ki droa saqarTveloSi nawilob-


ma leqciamac. TavisTavad, is vrclad rivi rekonstruqciis problemas mivub-
ubnobda risame ubralod gulvebulis rundeT. n. vaCeiSvilis klasifikaciaSi
Semotanis dauSveblobaze, amas ki miayo- is ar ganixileba, rogorc aseTi, es sa-
la, sxvebTan erTad, XVII saukunis ing- xesxvaoba ZeglTadacviTi muSaobisa mo-
lisuri samonadireo saxlis ambavic. is metebulad Selaxuli Senobebis wreSi
arcTu urigod yofila daculi, erTiRa moiazreba. Tavad maT igi or qvejgufad
dahkargvoda ukvalod da unaxaz-unaxa- mimoixilavs. pirvelSi moqceulia ise-
tod – erkeri, sadac monadireebi dge- Ti Senobebi, romelnic `axlo warsulSi
bodnen da elodnen, rodis molalavd- daingra da arsebobs mravalricxovani
nen marekni irmebs an misTanebs. marTali fotomasala, anazomebi da cocxali ma-
giTxraT, daskvnad velodi dananebas,
xsovrobac~ (davsZen kidev – originalu-
esao da asec xdeba, verafers gavxdebiT
ri masalac) da romelTa `konservacia~,
xolmeo... nuras ukacravad! sul sxva ram
misi mosazrebiT, mizanSewonili araa.
iTqva – sacodaoba iqneboda, nageboba
ase dasaxiCrebuli darCeniliyo da am- unda iTqvas, rom am niSniT kategoriza-
dagvarTa misgavsebiT rekonstruireba cias yvela ar miiRebda, dangrevis xno-
movaxdineTo... vinmes niSns rodi vugeb, vanebas `Semamsubuqebel garemoebad~ ar
esRaa: am araTanmimdevrulobam kidev Caagdebda – amis samtkicad sakmarisia is
erTxel magrZnobina, raoden uimedoa Sefaruli gaRizianeba, romliTac lapa-
rigoristuli konservacionizmi... rakoben `profesionalebi~ sul axlad
zemoTqmulis mere, TiTqos, ufleba gva- daSavebuli nagebobebis (mag., veneciaSi
qvs, Semajameblad, davaskvnaT: amomwu- Teatris `la fenise~ – daiwva 1991 wels
ravi codnisas, teqnologiis dacvisa –is sazogadoebis moTxovniTaa `repli-
da, SesaZleblobebis farglebSi, dednis cirebuli~) rekonstruqciaze37. ise, sa-
masalisa da individualuri Semadgenle- xeldobr n. vaCeiSvilis moyvanili nimu-
bis zedmiwevniT SenarCunebiTa an maTi Sebi – 1991 wlis miwisZvriT dangreuli
ganzogadebul-“upirovnoTi~ Secvlis raWis eklesiebi – mravalZalis wm. gior-
pirobiT, rekonstruqcia daakmayofi- gi da kortis kvirikewminda, – mdur-
lebs avTenturobis, sul cota, zogierT vas, albaT, arc gamoiwvevda, radgan aq,
ganzomilebas, upirvelesad yovlisa,
didwilad, anastilozi iyo Casatare-
Canafiqrisas. meti sifrTxilisTvis Se-
beli. verki vityvi, yvelaferi rigze
gviZlia zogi ram sxvac movimoqmedoT
yofiliyos – mag., kvirikewmindis proe-
– mag., axlad anagebs dednis da `aslis~
TariRebi davaweroT (ase ukeTebiaT, aqvs. sxvaTa Soris, zog SemTxvevaSi isic saka-
mag., drezdenSi – II msoflio omis dros maTo iqneba, ganadgurebuli Senobis zomebi
ganadgurebul saxlebze uTiTeben, vT- da moxazuloba gavimeoroT – arsebuli maga-
qvaT, XVIII s. da 1970-iani ww.) an sulac yve- liTebi sakmaod imedismomcemi Cans. cxadia,
la axal qvas davaweroT Sesrulebis dro sxvafrivac aq `novaciebis~ asparezi mainc-
damainc didi ver iqneba (ix. mag., roTenburgi
– es wesi restavraciisasac misaRebia, igi
– II msoflio omis dros ganadgurebuli gan-
jer kidev 1846-1847 wlebSi SemoiRo aTe- aSenianebis 40%-is Sevseba masStabisa da mo-
nis akropolisis erexTeionis gamagrebi- culobis gameorebiT moxda, Tumc aRadgines
sas kiriakos pittakisma (1789-1863)36. galavani da gadamwvari qalaqis saxli – Michael
Knappe, Rothenburg ob der Tauber als Inbegriff des deut-
36
J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 95. chen Mittelalter, in: Europäische Städte in der Stauferzeit,
gansakuTrebuli fasi ase gagebul re- Schwäbisch Gmünd, 2014, gv. 91).
konstruqciebs ansamblebis SesanarCuneblad 37
iqve, gv. 314.
26

qti aSkarad ver iyo jerovani pasuxism- lebi~, kidevaa daxarisxebuli – aq, mag.,
geblobiT gafiqrebul-gakeTebuli da erTadaa zemodasaxelebuli akvaneba da
mas arc `Cveni Zvelebisadmi~ saTanado mcxeTis wm. jvris mcire taZari da iseTi
pativiscema etyoboda, kidev meti, maTi Zeglebi, romelnic C. brandisTan `nan-
nakeTebis `Sesworebis~ gazraxvac ki... grevebsaa~ gatolebuli (ar vici, ramde-
rac mravalZals Seexeba, aq rekonstru- nadaa aq mosatani maT miTvlili saorbi-
qcia iqneb arc yofiliyo erTaderTi sisa an qvemo qarTlis vanaTis naeklesi-
da saukeTeso gamosavali. rogorc vi- arebi) da axal mTlianobaSia mosaqcevi –
ciT, is orfenovania – misi dRevandeli rac, safuZvelSi, misaRebia. CvenTvis ki
sakurTxeveli X-XI saukuneTa mijnis axla mTavari im rigis Senobebia, romel-
calnaviani eklesiaa, mas ki XIX-is bolos Ta mimarT n. vaCeiSvili namemkvidrevisa
`Tavisufali jvris~ saxis gumbaTovani da Tanamedroves `urTierTSemsWvalva-
nageboba miadges, ramac pirvelis dasa- ze~ gvesaubreba. mas hgonia, rom Tu, didi
vleTi bolo Seiwira. miwisqveSa biZgebma danakargebisas, axali masaliT momcro
ZiriTadad XIX saukunis monaSeni CamoS- nagebobisTvis Zveli saxis dabruneba
ala, aman ki restavratorebs azri gau- Caklavs Tavdapirvel-faseuls, gamor-
Cina, modiT mravalZals Suasaukunovani Ceulad didi masStabis nawilebdakle-
saxe davubrunoTo. es imTaviTve saTuo bul nagebobebSi amasve ZaluZs `gamoxa-
Canda, radgan pirvandeli taZris yvela tuli saxovaneba~ mogvitanos. oRond es
monacemi, cxadia, ver gveqneboda, Tan ki ar Svelis ukvalod gamqralis `dabru-
am SeTavazebam adgilobrivi mkvidrni nebas~ da aq `Roned uRonobisa~ axali
aaRelva, radgan gviandels SeCveulnic masalebis da konstruqciebis moxmoba,
xom iyvnen, amasTan erTad ki, adreuli Zvel-axlis urTierTSewona – e.i., sxvag-
nageboba farTobis simciriTac ver `mo- varad Tu vityviT, SesaZleblobis farg-
emsaxureboda~ ucnobilesi salocavis lebSi rekonstruqcia – xdeba, xolo
xatobaze mosuli adamianebis simrav- sadac es aRar gamodis, `dasruleba~,
les. swored, ase vTqvaT, `momxmareblis~ `axali mTlianobiTobis~ Seqna Semodis.
nebam daaCqara gadawyvetilebis miRe- zemore gansjis kvaldakval n. vaCeiSvi-
baca da taZrisTvis XIX saukunis ieris lis nafiqri ase gardaiTxroba: martivi
miniWebac. egebis, aq ufro Sesaferisi aRnagobisas Canafiqris avTenturoba
`axali mTlianobis~ Seqmna yofiliyo, bevrs verafers gvSvelis, is ver `ereva~
masSi X_XI saukuneTa fenis xelaxali axlandelis moZalebas; uCveulo, didi
`SenawevrebiT~ da XIX-is RirsSesaniS- gaqanebis sivrciT-moculobiTi konce-
navi reliefebis datanebiTac. albaT, fciis – rogorc aseTis! – avTenturad,
kargi iqneboda am jgufSi maSinve daRu- Tundac mniSvnelovanwilad sul sxva ni-
puli jruWis taZaric CagverTo. kacma vTieri masaliT `aRwarmoebisas~ Tavis-
rom Tqvas, aqac safuZvelSi anastilozi Tavad Canafiqris `gacocxlebac~ ukve
iqneba, magram ngrevis maRali xarisxi, Rirebuli ramaa. xolo sadac misi cxad-
mravalSrianoba da a.S. aq teqnikurisa liv, metic, ueWvelobiT, ganWvreta ar
da finansiuris garda, meTodur sirTu- xerxdeba, mas dRevandeli Semoqmedeba
leebsac warmoqmnis, Tumc, zemore gans- unda SevawioT, iseTi `axali mTliano-
jis kvalobaze, arcTu verdasaZlevs. biToba~ gavaCinoT, romelSic `Zveli~
meore qvejgufi, nagebobebi, romelnic isev wamyvani, `pirveli xmis~ mTqmeli
`didi xnis dangreulia da... dakargu- iqneba. saamiso magaliTad, – da es arcaa
li gvaqvs arsebiTi da mozrdili deta- sakvirveli, – quTaisis RmrTismSoblis
27

miZinebis saxelobis, e.w. `bagratis ta- saCinod metobs Zvels, rac – Tu mxedve-
Zari~ saxeldeba, romelzedac mcireo- lobaSi XI saukunis xelobis aRmatebu-
deni aqac unda iTqvas. 2012-2013 wlebSi lebasac miviRebT! – mravalT daukmayo-
ramdenjerme momiwia aRmeniSna, avikrZa- fileblobis, metic, ukmayofilebis Se-
le-meTqi, imaze fiqri, momwons misi aw grZnebas uRvivebs. meore mxriv, XIX sau-
ukve arsebuli saxe Tu ar momwons – rad- kunis bolosa Tu XX-is pirveli naxevris
gan es iseve arafers cvlis, rogorc is, fotosuraTebs guldasmiT Tu davaTva-
momwons Tu ara, Tugind, rostom mefis lierebT, naTeli gaxdeba, rom nageboba-
mier XVII saukuneSi anagebi mcxeTis `sve- ze, sadac zeda-nawil-Camongreul Zvel
ticxovlis~ taZris gumbaTi. sakiTxavi kedlebze Tavdapirveli wyoba `laqe-
erTaderTia – sworia Tu mcdari Tavad bad~ Sua welze SerCeniliyo, arsebuli
gadawyvetis gezi, sxva yvelaferi ki ki- budeebis amovseba da simaRlis wamateba,
dev mravali weli, safiqrebelia, yovel- arsebiTad, sakonservacio RonisZieba
Tvisac sadao da sadavidarabo iqneba. gaxldaT, vinaidan uamisod aq yvelafe-
quTaisis kaTedralis ukanasknel re- ri usaTuod CamoiSleboda. am gamagre-
konstruqciaze mravalwliani, gansa- bis Semdeg ki gamogvivida `xelovnuri
kuTrebuli simwvaviT zemoxsenebul nangrevi~, romlis dazianeba, Tanac, ar
wlebSi warmoebuli kamaTi, samwuxarod, Sewyvetila da isic ra saciloa, yoveli
imdenad gaxldaT politikuri vnebaTa- momdevno `SekeTeba~ avTenturis kidev
RelviT gazavebuli, rom, egeb da, aTi ka- da kidev moklebas gamoiwvevda. vgoneb,
cic ki ar yofila marTlac xuroTmoZR- yvelas esmoda, rom adre Tu gvian unda
vrebis TavsatexiT Sefiqrianebuli. am damdgariyo `bagratis taZris~ gadaxur-
gulwrfelma `monaRvleebma~ ki ver Se- vis sakiTxi da samsjelo isRa iqneboda,
vZeliT iseTi sabuTianobis momarjveba, ragvarad. amasobaSi dagrovda didZali,
sazogadoeba ki ara, erTmaneTi rom da- SeiZleba iTqvas, qarTul sinamdvileSi
gverwmunebina. mTeli am sjisa Tu miTq- umagaliTod bevri nakvlevi da, bolos,
ma-moTqmis araakademiurobis erTi maC- moiZebna myari monacemebic (fragmente-
venebelTagani isicaa, rom mis msvlelo- bi) gumbaT-gumbaTis yelis pirvandeli
baSi erTsulovnad mowonebulad ixse- saxis aRsadgenad, ramac, bagrat III-is ga-
latozTa gamoyenebuli sigrZis erTeu-
niebdnen prof. vax. cincaZis da misi mo-
lis dadgenasTan erTad, TiTqmis gamo-
wafeebis da maTi gamZRolis, saamdrood
ricxa raime mZime cdomileba. upasuxod
ukve gardacvlili vano gremelaSvilis
rCeboda – da darCeba kidec JamTa aR-
naRvaws. arada, wlebis ganmavlobaSi say-
sasrulamde! – martooden taZris dasa-
veduri ufro meti gaismoda, vidre Se-
vleT mklavTan dakavSirebuli kiTxve-
qeba da me TviTonac wamcdenia samdura-
bi, rogoricaa grZivi kedlebis Sida da
vi. edavebodnen ki b-n vaxtangs, mere da
gare gawyoba, patronikenis gegmareba,
mere ki mis mowafeebsac zustad imasve,
maTi aRmosavleTi kedlis RiobebiT
rasac bolo proeqts – metismet Careva-
danawevreba, TaRTa moxazuloba da a.S.
sa da avTenturobis dacotavebas. sru-
miuxedavad amisa, mainc Sedga taZris
liad obieqturad 1940-1980-iani wlebis
samuSaoebis da Semdgom taZris dasru- mxardaWera misi qvrivis, Tavadac cnobili
lebis Sedegad38, nivTierad axali Tval- arqiteqturis istorikosisa da ZeglTadam-
cvelis, q-ni rusudan mefisaSvilis mxridan
am, Semdgom safexurs v. cincaZe aRar mosw-
38
mafiqrebinebs, – es adrec damiweria, – rom
rebia, magram sruli rekonstruqciis mis mie- aseTi gadawyvetileba b-ni vaxtangis nebis sa-
ri naxazi da taZris bolomde aSenebis ideis winaaRmdego ar unda yofiliyo.
28

sruli rekonstruqciis proeqti, sa- lodnelia, ganxorcielebisas am mona-


bolood ki uciloblad gamorkveulis gonis dazusteba-gaumjobeseba momxda-
(sami mklavi da gumbaTi) rekonstrui- riyo – mag., gamoiZebneboda saSualeba
reba (saboloo versia v. gremelaSvilis am `ConCxze~ gadarCenili qvebis mima-
jgufisa) gadawyda, xolo dasavleTi grebisa, gaizrdeboda misi mdgradoba
mklavis pirobiTi formebiTa da axlan- da seismomedegoba da a.S. magram saqme
deli masaliT ageba (arqit. andrea bru- aqamde arc misula – ramdenime adamianis
no). unda CaiTvalos Tu ara mcdarad uwadinobiT da CareviT, proeqtantebs
aseTi koncefcia? rekonstruirebuli mouxdaT gadaemuSavebinaT proeqtis
nawili uTuobiT gviyenebs Tvalwin X-XI konstruqciuli nawili da is kir-du-
saukuneTa gasayaris xuroTmoZRvris Rabisa da qvisTvis gadaeangariSebinaT
sivrciTsa Tu moculobiT Canafiqrs, – aman gamoiwvia didZali betonis Casxma
mis mier moazrebul fasadTa damuSave- (rac, marTalia, ise `gamanadgurebeli~
bas da a.S.; Senaxulia yovelive Zveli da ar aris, rogorc mavanni ityodnen, rad-
Rirebuli (ara mgonia, raime wona hqon- gan kedlebs zolovnad gasdevs, sasur-
des aRSfoTebas bazisebSi Rrmulebis velad ki verasgziT CaiTvleba) kedle-
CaburRvis, kedlebSi axali konstruq- bis xisti armireba da a.S. rac Seexeba a.
ciebis Camagrebis da a.S. Taobaze – Tu brunos, mis aSenebul monakveTs am kuT-
aris, netav, qveynad aRdgenili nageboba, xiT araferi daewuneba – Tu taZarma is
sadac fizikur `sxeuls~ sazogadod ar ar `igua~, quTaTurebma Tu saerTod
Sexebian? an iqneb – CvenSi aris?); araa qarTvelobam ar Seiwynares, is moixsneba
wabaZuli raime individualurad-ver- – imedia, maSinRa, rodesac xelT ukeTe-
ganmeorebadi; mxoldRa – savaraudo si ram gveWireba39.
monakveTebi ara-mibaZvelobiTad, Tana- n. vaCeiSvili aqve awyuris RmrTismSob-
medrove, Tumc arcTu Zalian `Semtevi~ lis kaTedralsa da kumurdos macxo-
arqiteqturiTaa motanili. zemoTac mo- vris saepiskoposo taZarsac axsenebs.
gaxseneT, vis ra mouva aq TvalSi, vis ra, isini diaxac amav rigisaa, ramdenadme
an, piriqiT, vin ris gamo aimrizeba – es msxvaobari ki. awyuris kaTedrali `ba-
sul sxva ramaa, iseve rogorc calkeuli gratis taZars~ imiT ara hgavs, rom misi
detalis (mag., gumbaTis konusis feri) gamarTuli – ara-hipoTeturi! – re-
av-kargi. meCveneba, rom is vargisia, ro- konstruqcia qaRaldzec ki SeuZlebe-
gorc erTgvari modeli, romelsac Se- lia – mTeli zeda nawili aq verasdros
gviZlia raRacwilad sxva saproeqto dasabuTdeba. ase rom, es Tumc zoma-mo-
winadadebebi `mivazomoT~ kidec. amaze culobiT didroni, mainc `nangrevia~ C.
axlave mogaxsenebT, manamde ki imasac vi- brandis azriT, Sesabamisad ki, aq mxo-
tyvi, rom gamoxatul meTodur xarvezad lodRa `gasruleba~, axali mTelis Seqm-
aq gumbaT-kamarebis `aramocilebadoba~ na Tu xelgvewifeba. am mizeziT is, rac
Tu dasaxeldeba da esec – sabednierod axla keTdeba awyurSi rekonstruqciad
Tu savalalod! – damgegmav jgufs ver (miRebuli sazrisiT), vfiqrob, ver CaiT-
dabraldeba. sul piriqiT, proeqti iT- vleba – es Zveli naSTis momcveli axali
valiswinebda msubuq, survilisamebr
daSlad (ara `droebiT~, rogorc maSin-
39
`bagratis taZris~ rekonstruqciis mowi-
ve iTqva da ramac ideisadmi undobloba naaRmdegeTa argumentacia Tavmoyrilad
ix.: i. elizbaraSvili, m. suramelaSvili, c.
gaaCina) liTonis konstruqcias, xelo- CaCxunaSvili, x. WurRulia, arqiteqturis
vnuri msubuqiTve qviT Semosils. mosa- restavracia saqarTveloSi, Tb., 2012, gv. 82-84.
29

nagebobaa da mas imaze SeiZleba vedavoT, – metobiT Tu naklebobiT sxvadasxva-


rom is – gaixseneT C. brandis gansazRv- nairi morTulobaa. marTalia, gamaer-
reba! – araa sakmarisad gamokveTilad Tianeblad Cans mzardi zeaziduloba da
`axleburi~, metismetad `Zvel-taZro- gareTa (zogjer Sidac) TaRnari, magram
bas~ asaxierebs. kidev ufro rTulia simaRlis matebas wrfivs ver davarqme-
kumurdos taZris viTareba. awyurisgan vT (gavixsenoT siganeSi gasuli doli-
gansxvavebiT da quTaisis kaTedralis syanis gumbaTi); araa erTnairi TaRebis
msgavsad, arsebuli fragmenti aq, Ziri- raodenoba, moxazuloba, sarkmlebis
Tadad, Segvagonebs odindel `mTliano- raodenoba da moyvaniloba, mokazmulo-
biTobas~, gamomsasxvelobasa da mxatv- ba, xan sad da xan sad Cndeba reliefebi
rul Rirsebasac inarCunebs. sworedac (mag., isev dolisyanaSi – erT waxnagze,
maTi gasigrZeganeba gvimxels, savsebiT javaxeTis wyarosTavSi ki – TaRTaSori-
SeuZlebeli romaa Teoriulad (analo- sebSi) da a.S. davumatoT amas isic, rom
giebi da a.S.) Cvenda savalalod dakar- `bagratis taZrisgan~ gansxvavebiT, aq
guli nawilebis – patronikenis (uwina- TiTqmis ar Catarebula kvleva – pir-
resad aqac – misi aRmosavleTi kedlis) vel yovlisa, arqeologiuri. am piro-
da, metadre, gumbaT-gumbaTis yelis bebSi raimegvari proeqtis Sedgena da
met-naklebi dazustebiT warmosaxva. sabWos gansaxilvelad gamotana yovlad
ucnauri saxelis patronma xuroTmoZR- araseriozulia – is xom, saboloo jam-
varma sakocarma yvelaferi rac gaake- Si, akad. nik. severovis grafikul re-
Ta – uCveuloa, gamonaklisi – gegmare-
konstruqcias emyareba, es ukanaskneli
ba-agebulebac, fasadebis kompoziciac,
ki saalbaTo gaxldaT da ara dabejiTe-
morTulobac (marto sakurTxevlis
biTi. kvlavac aris imedi, rom taZris da
sarkmlis moCarCoeba rada Rirs! aris ki
misi ezos gaTxra-gawmenda iseT da iseTi
kidev – Tavebi safasado niSebis konqeb-
raodenobis fragments gamoamzeurebs,
Si, reliefebi karibWisa da sakurTxev-
rom Cven SegveZleba kumurdos aRarar-
liswina kuTxeebis dekoratiul trom-
sebul Semadgenlebze raRac mainc vT-
pebze, bowkintebi gumbaTqveSa TaRebis
qvaT daWeSmaritebiT. Tu ase moxda, Se-
ZirSi...), CuqurTmovani saxeebi. rogor-
saZlebeli Seiqneba rekonstruqciaze
Ra ginda Tundac ivaraudo, rogori iq-
neboda mismieri gumbaTi, romlis Sesa- kvlav sityvis Camogdeba. jerxanobiT
xeb isRa viciT, TaRnari amkobdao? ki ma- ki erTaderT gzad aq axali Semoqmede-
gram, momigeben, xom ambobT, kumurdo X bis amoqmedebaa – gnebavT `dasrule-
saukunis xuroTmoZRvrebisTvis tipuri ba~ daarqviT amas, gnebavT `urTierT-
ariso? dastur aris da kidev amitomac ganmsWvalva~, gnebavT kidev raRac sxva;
vera paraleli gviSvelis – radganac Sesaqmnelia iseTi formebi, romelnic
sxva drois nagebobaTagan, Tundac `Ta- araa aucilebeli gamomwvevad `moder-
maris xanis~ gumbaTiani eklesiebisgan nuli~, mina-liTonis Tu raRac amgvari
gansxvavebiT, sadac miaxloebiT Tanag- iyos, irine elizbaraSvilis marTebu-
var proporciebsa da Semkulobis pir- li moTxovniT, imas ki unda `ambobdes~
dapir ganmeorebad sqemaze SeiZleba vi- umeSveod – X saukunisa ar varo.
laparakoT X saukuneSi sazogadod ver `dasruleba~ _ `urTierTSemsWvalvis~
naxavT or erTnair gadawyvetas. yvela nairsaxeobaa, Cemi TvalTaxedviT, img-
taZars gumbaTis yelis simaRle-siganis var mdgomareobaSi myofi nagebobani,
sxvadasxva Tanafardoba aqvs, yvelgan ranairsac n. vaCeiSvili eZaxis `naklul
30

sxeuls danakargis nakvaleviT~, romel- mdgenelis ufiqreblobas ar unda davab-


Ta warmomadgenlad akaurTis cnobi- raloT – q-n nino nozaZem araerTi ram
li eklesia eguleba. aris ram sevdiani mosinja, mxolod TavisTvisve damarwmu-
am marTlacda `naSTSi~, sadac bazili- nebeli vera gamonaxa ra da es calsaxad
ka calnavian sivrced qceula, iatakze damcavi safari amjobina, neitraluri-
uformo kvalebad damCneuli burjebiT; ca da SedarebiT iolad mosaSorebelic
sadac Sverili afsidi da gverdiTi na- – vfiqrob, is gulisxmobs kidec Zveli
vebis kedlebis aRmosavleTi naxevrebi, kvalis momavalSi Cvenebis gzaTa Ziebas
siZvelis kvalobaze, SeiZleba iTqvas, da dawyebulis ase dabolovebas...
kargadaa SemorCenili, dasavleTi ki XIX “dasrulebas~, Cemi azriT, kidev erTi
saukunis bolo aTwleulebis ganaxle- gamovlenac aqvs. winamdebare narkvevis
baa; sadac navTgamyofi TaRebis wamowye- dasawyisSi iTqva, ramdens rasme visakli-
bebiT TaRis zoma ki dgindeba, magram arc sebT `martivi samuSaoebisas~, imitomRa,
gverdiTi da arc Sua navis simaRle, arc naklebarsebiTi Tu, esec SeiZleba, uime-
burjTa moyvaniloba... verafers ityvi,
do rom gvgonia. meore mxriv, viTom ara-
diaxac `nakluli sxeulia~ da diaxac
fers vaklebT amiT `Canafiqris avTen-
`danakargis nakvaleviT~. n. vaCeiSvili,
turobas~? bolo dros me meCveneba, rom
Cans, dadebiTad afasebs 2007 wels aq Ca-
ki – da Zalianac. amas ki erTic emateba
tarebul samuSaoebs (arqit. nino noza-
– `avTenturis~ Cvens warmodgenebSi Cve-
Ze). meTodi, ase vfiqrob, sworad unda
niv TvalisTvis CveulTan gaigiveba. amis
CaiTvalos – xis pirobiTi gadaxurva,
erT-erT maCveneblad SeiZleba movita-
romlis qanobiRa – ara XIX saukuneSi ga-
noT germaneli poetis, ernst barlÁaxis
dakeTebuliviT daxrili, aramed ufro
axloblis, Teodor dÁoibleris (1876-
zomieri, – aRZravs asociacias adreuli
1934) sityvebi, XIX saukunis restavra-
saukuneebis formaTmetyvelebasTan da
torTa Secdomebis CamoTvlisas dac-
yvela moRweuli danaSrevis SenarCuneba
araTu saukeTeso, albaT, erTaderTic denili: `mTvarul-vercxlisebri Sina-
kia, rac aq dRevandelobas xelewifeba. ganoba wminda gereonisa aRar arsebobs,
amasTan, saburvelis ferdebis kuTxis maria in kapitolSi Sesvla saRamosRa Tu
Sesacvlelad zeddebuli aguris wyoba SeiZleba... materializmis Savma muSebma
cotaTi zedmetad `mekontrasteba~, ase Zala ixmares Cveni mistikis qvis gamocxa-
vityodi, `me-saxeldaxeloeba~; amas gar- debebze~41. mgosani, rasakvirvelia, inte-
da, veTanxmebi Cveni kolegebis azrs, rom rierebis `istoristul~ moxatvas gu-
burjebis Zirebis damfaravi xis iatakis lisxmobs, SesaZlebelia, arc ise `zus-
dagebisas swored dakargulis `nakvale- tad~ goTurs Tu romanuls da arc ise
vi~ miiCqmala40. esec kia saTqmeli – es aR- mosaxdens, rogorc SemqmnelT egonaT.

40
i. elizbaraSvili da sxv., dasax. naSr., gv. ganafiqris bolomde miyvana – sinamdvileSi,
46. sxvaTa Soris, iqve, miniSnebiT, sinanuli kolegebTan azrTa gacvla-gamocvlis Semdeg
gamoiTqmis, rom ar ganxorcielebula ru- man TviTon ar isurva proeqtis gansaxilve-
sudan gverdwiTelis mier 1980-iani wlebis lad gatana – ase warmomidgenia, es sakuTa-
miwuruls damuSavebuli sruli aRdgenis rive sarestavracio principebis darRvevad
proeqti, radgano `CaiTvala, rom eklesiis CaTvala da ase kidev erTxel daadastura Ta-
Tavdapirveli saxiT aRdgenisTvis saTanado visi iSviaTi `maRlamxedoba~.
masala arsebobda~. naTqvami ise JRers, TiT- 41
Th. Däubler, Der neue Standtpunkt. Zur Kunst des Expres-
qos viRacam (samecniero-meTodurma sabWom, sionismus, Leipzig-Weimar, 1980 [pirveli gamocema
xelmZRvanelobam...) dauSala q-n rusudans – 1916 w.], gv. 9.
31

ar vici, gaaxarebda Tu ara mas, rom II mso- gamomzirali es monakveTi imasac umwva-
flio omis ngrevam mTeli es monamatebi vesad gvagrZnobinebs, ramdeni dakarga
gaaqro, me ki sxvas rasme vkiTxulob – ki amomavsebi baTqaSis amofSvna-amocveniT
iyo namdvilad medievaluri, marTlac eklesiis darCenilma nawilma. ra viciT
germanuli mistikis aRmonaceni qvis gau- mere, ramdeni sxva eklesiaa aseve gausa-
lesav-dauferavi zedapirebi, kÁolnis xurebeli – da ara marto fasadebi, inte-
Tu romlis gnebavT evropuli qalaqis rierebic? gjeraT, mag., Tlili SirimiT
eklesiaTa sinacrisfre Tu siSiSvle? momaperangebelma wirqolis RmrTism-
Tqmac xom ar unda, rom ara – gareTac da Soblis mSenebelma dastur grZivi ked-
SigniTac isini (ZvelberZnuli taZrebisa lebis Suaguls TaRovani SeRrmavebebi
ar iyos) alag SeRebilic yofila da moo- alalbedze nawyobi qvebiT amoaSena? ra-
qrulic da T. dÁoiblers religiuri – tom ar vifiqroT, rom maT Selesavdnen
miT ufro Suasaukuneebriv-religiuri! da, safiqrebelia, moxatavdnen kidec?
– gulmxurvaleba ki ara, modernistu- anda – ramdenjer gvsmenia, axlad amo-
li esTetizmi alaparakebs, sinacrisf- qmedebul eklesiebSi barZimSi zemodan
res (betoni!) friad midrekili... vSiSob, kenWebi da nafxveni cvivao? aq saerTo-
arc ise iSviaTad Cvenc raRac amdagvari dac araa sacilo – es nalesobaamocve-
gvemarTeba. zemoT sasxvaTaSorisod va- nili nakerebis gamo xdeba. Sesatyvisad
xsene, geguTis sasaxlis Sida gamarTu- amisa, rogorc etyoba, yvela calkeul
lobaze ara viciT ra-meTqi. mibrZaneT nagebobaze kvlevaa Casatarebeli imis
axla, saerTodac rogori iyo SigniT gasarkvevad, xom ar aris CvenTvis Cveu-
Cveneburi `sra-palatni~? mobdRvnil, li, alag ulazaTo wyoba dazianebis Se-
sipebiT uswormasworod nawyob kedleb- degi da mosaZebnia kvalic dakarguli
Si cxovrobdnen qarTveli didebulni baTqaSis ragvarobis sanaxavad. rogorc
– rogorc amas bolo wlebis qarTuli Cans, amas varaudoben is restavratore-
saistorio filmebi gvarwmunebs! – Tu bi, romelnic bolo aTi welia xan romel
isini mobaTqaSebuli mainc hqondaT? da da xanac romel eklesias xsnaris sqel
es gana marto saero, sacxovrebel nage- zolebs aTxipnian, rac, Tqmac ar unda,
bobebs eTqmis? cotaa CvenSi eklesiebi, aseTive ujerobaa da iseTive, vityodi,
romelTa Sina-Tu garekerZo uTlel qva- `ciliswameba~ avTentur mdgomareo-
Ta arc maincdamainc mzerismimtacebel basTan mimarTebiT, rogorc nalesoba-
sibrtyeebs gvagebebs? romeliRaca maT- gamoclili wyoba. Tuki kedlebs mainc
gani Tavidanve aseTi iqneboda, magram vexebiT, vcadoT maSin Cveni namuSevari
yvela ki iyo? Cven xom viciT aseTi wesic, maTi Semqmnelebisas miemsgavsos da ara
qvebsSorisi RreCoebis amogozvisa maTi pontoeli berZnebis XIX saukunis so-
`Sublebis~ sufTad datovebiT, erTia- flis saxlebs, rac miT ufro misasal-
ni, naZerwi masebis suraTs rom warmoqm- mebeli iqneba, rom nakerebis xsnariT
nis (marto vaCnaZianis yvelawminda rada `gasworeba~ individualobis gamomaCe-
Rirs – Tugind misi marto aRmosavleTi nad Zvirad Tu CaiTvleba; dRes metad
fasadi!). isic vuwyiT, rom es amolesva gaWirdeba ostatebisa ki ara, erTi os-
SeiZleba droTa msvlelobaSi amocvi- tatis monaxvac, vinc qafCis qvebis ki-
vdes – amis sabuTs iZleva, mag., Zveli deebisTvis Semoyolas guls daudebdes,
gavazis RmrTismSoblis eklesia, sadac cdas ki win araferi udgas.
is aRmosavleT afsidzeRa, isic mis erT es miTumetes, rom dagrovda garkveuli
adgilze SemorCa. mWidrod `naqsovad~ gamocdileba qvebis damuSavebisa da ked-
32

lis mxatvrobaSic gakeTebula ram mona- ukve `gasrulebas~ mivadgebiT. zemoT


Tesave. mxedvelobaSi kafe `qimerionis~ mciredi gauCinarebul alaTebsa da Se-
moxatulobis gaxsna-gamagrebisas 15-od minvazec iTqva; imazec dRevandelebi
wlis winaT gamoyenebuli xerxi maqvs raRacwil Tavdapirvel gare saxesac
– Tu, ase vTqvaT, `saavtoro~ kompozi- asxvaferebs da Sidasaco. Tu asea, `Ca-
ciebi (ser. sudeÁkinis, dav. kakabaZis, nafiqris avTenturobasac~ met-nakle-
lado gudiaSvilis...) isea datovebuli, bi ziani adgeba. bizantiaSi, nametur ki
rogorc 1930-iani da mermindeli danaS- dasavleTis goTur eklesiebSi, sadac
revebis moxsnisas daxvdaT, gadarCenili feradi Suqis wyarod Seqmnili, axla ki
fragmentebis midevnebiT aRdgenil iqna uferominiani RiobebiT axdili farTo-
gadamxuravi kamarebis mamkobi trafare- bi Cveni nagebobebisas ganuzomlad aRe-
tuli ornamenti. imxanad es midgoma sa- mateba, es kidev ufro sagrZnobicaa da,
kamaTo Canda, gaamarTla ki – axla ferad garkveuli TvalsazisiT, gamanadgure-
`moCarCoebaSi~ laqebad mimofantuli, belic. magram yincvisis taZrisa ar iyos,
sxvadasxva Senaxulobis gamosaxulebani ra viciT, rom ama Tu im interierisTvis
raRac sistemis fragmentebad Seicnoba, (garedan, metadre viwro sasinaTlo xv-
umisod ki isini uwesrigad gabneul nag- relobebisas, danaklisi imdenad Tval-
lejebad warmogvidgeboda. am wesiT arc Sisacemi ver iqneba) `TeTri~ SuadRis
zogierTi Suasaukunovani interieris Suqi Zalianac damakninebeli araa? ukve
mogvarebaa gamoricxuli, imaTi, saxel- utyuarobiT viciT, raoden damamaxin-
dobr, sadac martivad gavlebuli xaze- jebelia Suasaukunovani sivrceebisTvis
biTRa iqmneboda anikonuri, Sida wyobis XIX Tu XX-XXI saukuneebis carcgareuli
gamamaxvilebeli ferwera (ix., mag., beni- molesva, sxivebs Tanabrad rom ireklavs
sis IX s-is eklesia), aseTi ram sxvagana- da Suq-Crdils Tanabar sinacrisfred
caa nacadi – 1960-ian wlebSi ase aRudge- gadaaqcevs – amaSi dasarwmuneblad sak-
niaT ratcenburgis XII-XIV saukuneebis marisia qvaTaxevis eklesiasa an zedaznis
kaTedralis feradovneba42. TavisTavad bazilikaSi SeabijoT. amaTgan pirveli
cxadia, Tu amolesvisas, Tu arasaxviTi mosaxatad iyo gaTvlili da baTqaSi usa-
naxatis Sevsebisas odnav Sesacvlelia xur areul wyobas malavs, ugamonakli-
(asea `qimerionSic~!) tonaloba, e.i. Se- sos XI saukunis mermindel taZrebSi;
sarCevia Tanagvari masala, feradebi ki meore, savaraudod, piriqiT, erTianad
pirvandels Sewyobilica da msxvaoba- mainc, ar unda SeebaTqaSebinaT da amis ga-
ric unda inaxos. ufro safrTxilo da moa, dRevandeli mdgomareoba mTlianad
asawon-dasawoni kia, xolo Rirs dafiq- rom arRvevs amSenebelTagan ganzraxul
rebad – iqneb garejis monasterTa XVII- sivrciT suraTs. dasavleTSi adrec md-
XVIII saukuneTa mkul senak-sadgomebsac gara da axlac dgas vitraJebis amolew-
miexedos; iqneb maTi – ukeTu azomil-Ca- viTa da moxatulobaTa dakargviT mota-
xatul-fotografirebuli, – naZerwi nili zaralis raimenairad anazRaurebis
ornamentikac Seivsos – Tu sxvanairad sakiTxi. XIX saukuneSi amas, rogorc vi-
ar egeba, odnavi gamartivebiTac. ciT, `istoristuli~, `stiluri~ resta-
vraciiT, viTom-Zveldroindelis Semo-
aqamde rac iTqva, kacma rom Tqvas, res-
taniT cdilobdnen, ris gamoc, mag., sa-
tavraciis farglebSi Tavsdeba, SegviZ-
xelganTqmulma uilÁam morrisma, Turme
lia ki momdevno nabijic gadavdgaT da
uari Tqva Zveli SenobebisTvis vitra-
42
M. Imhof, T. Kunz, dasax. naSr., gv. 334. Jebis damzadebaze – yalbismqneloba ar
33

msurso43. mere da mere sul ufro xSiria lis ostatTa Canafiqris, Tu ase SeiZle-
gamoxatulad Tanamedrove yaidis (maT ba iTqvas, `TeTr laqebs~ avsebs, aq is
Soris usagno) xelovnebis moxmoba da cnobili ganWvretadi, Tumc nakluli
mis cnobil warmomadgenelTa mowvevac Tu daubolovebeli mTelis (brandi
– yvelaze gaxmaurebulTagani, albaT, gaixseneT!) axleburad Sevseba-gasrule-
mark Sagalis mier raimsis kaTedralis, bas niSnavs44. SeiZleba es visme imav `sti-
odesRac safrangeTis mefeTa kurTxe- luri restavraciis~ principad CaeT-
vis adgilisa, axla ki `msoflio memk- vala, romelsac eJen viole-le-dÁuki
vidreobis nusxis~ Zeglis Semamkoblad ayalibebs, restavracia ariso Senobis
Sesrulebuli vitraJebia da parizis `aRdgena im srulyofili mdgomareobis
`didi operis~ warmodgenaTa darbazis saxiT, romelic SesaZloa arc rodis ar-
Weris misive moxatuloba. gamotexilad
44
zemomoyvanili mosazrebebi Zalian hgavs
vityvi, raimsis taZris samRvdelo kre-
erTi saukunis win saxelganTqmuli maqs dvor-
bulis adgilze sxva rjulis xelovans Jakis mier Zveli eklesiebis axlad gamSvenebis
ar davuZaxebdi; arc parizuli Teatris Taobaze naTqvams: `sadac ki miiCneven, uars
neobarokos Svenis, ase mgonia, m. Saga- ver vityviTo kedlebisa da sarkmlebis axal
lis moneoprimitivisto-moeqspresio- ferwerul samkaulze, sul cota imaze unda
izrunon, eskizebi iseT xelovanT daukveTon,
nisto (Tu – mosÁurealisto?) ferwera vinc Sablonebis mixedviT ki ar muSaobs, ara-
– barokosTan mas saerTo Rrublebs Se- med im zomazea gamgebi da niWieri, rom damou-
curebuli adamianebi Tu aqvs. magram es kidebeli mxatvruli Rirebulebis mqone, Tan
rodi niSnavs, Tavad es gza ariso mcdari ki Senobis saerTo monumentur zemoqmedebasa
da mis Zvel gamonakvTulobas SeTanxmiere-
da friad warmatebuli nimuSebis moyva- buli nawarmoebis Seqmna ZaluZs~ (Katechismus
nac arc ise saZneloa. saukeTesoTagani, der Denkmalpflege, Wien, 1918, gv. 48-49; momyavs
Cemi azriT, XX saukunis ucnobilesi po- gamocemidan – M. Dvořák, Schriften zur Denkmalp-
loneli moqandake qsaveri dunikovskis flege. Gesammelt und kommentirt von Sandro Scarrocchia,
Wien-Köln-Weimar, 2012, gv. 578-579; es Cinebuli
namuSevaria – 1926-1927 wlebSi man Seas-
gamocema g. CubinaSvilis sax. erovnul cen-
rula e.w. `vavelis Tavebi~; isini krakovs trs q-ma nato gengiurma usaxsovra). amasTan,
poloneTis mefeTa sasaxlis erT-erTi aSkaraa, rom am SesaniSnavi mkvlevarisTvis es
darbazis Weris samkauls Seemata, sadac saukeTeso ki ara, mxolodRa mosaTmeni gamo-
kesonebSi XVI saukunis skulpturaTa savalia. Tanadrouli xelovneba, misi azriT,
nawili dakarguliyo; kidev ufro sa- araTu marto mxatvrulad raime Rirebulebas
moklebulia, aramed `...gageba da SegrZneba
xelganTqmulia lÁubekis wm. ekaterines sivrcis monumenturi zemoqmedebisa da monu-
gviangoTuri eklesiis dasavleTi fasa- menturi mxatvrobis Tanamoqmedebisa sazoga-
dis carielad darCenil niSebSi Cadg- dodac... dakargulia, ase rom, rogorc wesi,
muli e. barlÁaxisa da gerhard marksis mWaxeferebiani uxvi ornamentuli Tu figu-
ratiuli moxatuloba Tu vitraJebi Zveli na-
qandakebaTa wyeba. samTav am xelovanis
gebobebis Sida zemoqmedebas ki ar aZlierebs,
nawarmoebebi sruliad aramimbaZvelo- rogorc odesRac xdeboda, aramed arRvevs
biTia, saukuneebiswinandeli xuroTmo- da anadgurebs~; aqedan – zemoT Cems mier naT-
ZRvarTa monaazris xorcSesxmas ki em- qvamis sapirispiro da CemTvis arcTu misaRe-
saxureba. esec, Cemi warmodgeniT, `ga- bi daskvnac: `amitomac Zvel eklesiebSi erTi
an mravali gancalkevebuli toniT ubralo
sruleba~-`urTierTSemsWvalvis~ kidev daferva da sarkmlebSi Casmuli TeTri mina
erTi saxeobaa, oRond Tu adre moyvanil TiTqmis mudam ufro sasikeTod da Rirseu-
magaliTebSi axali Semoqmedeba warsu- lad gamoiyureba, vidre uxvi figuratiuli
Tu ornamentuli moxatuloba anda axali vi-
43
J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 185. traJebi~ (iqve, gv. 48 - 578).
34

sebula~-o45, oRond: Tu iq Sematebuli gvwadiao46. jerjerobiT saqmes iqneb xa-


`ganasaxierebs~ istoriuls, Zvels, axla tebis Sinaarsobrivad da mxatvrulad
is xmas uwyobs mas, ara nivTieri mxatvru- gamarTulma ganfenam, kedel-kamare-
li mTelis moCvenebiTi fizikuri Seub- bis ki ram neitraluri toniT dafervam
Ralavobis, aramed mxatvruli STabeW- uSvelos, romelic Crdilebis Cafenas
dilebis sisrulis misaRwevad. xels ar SeuSlis. magram sxvafriv Cvenc
ra daskvnebi SeiZleba gamoitanon aqedan xelgvewifeba raRac-raRaceebi – maga-
siZveleTa dacvis Cvenma mesveurebma Tu liTad: iqneb arqiteqtorma (an mxatvar-
eklesia-monastrebis RvTismsaxureb- ma) daxatos alaTebi, aSkarad ara `ma-
ma da keTilismyofelebma? aTwleule- Sindeli~, maSindeliviT wvril-wvrili
ki da SuSac miaxloebiT im palitrisa
bi gaivlis, albaT, vidre SesaZlebeli
da sibace-simuqis moargos, rogoric
gaxdeba gauqmeba saqarTvelos marTlma-
Zvelebur sasarkmle minas sCveoda. am
didebeli eklesiis wmida sinodis dad-
mimarTulebiT mcdeloba ukve gvaqvs ki-
genilebisa istoriuli maRalmxatvru-
dec – 1980-iani wlebis Telavis mefeTa
li taZrebis moxatvis akrZalvis Taoba-
sasaxlis restavraciisas rekonstrui-
ze – axla aSkarad aravin gvyavs, vis
rebul sarkmlebSi iranuli nimuSebis
Taobazec sazogadoebis Tundac raRac
da `vefxistyaosnis~ e.w. wereTliseuli
nawili SeTanxmdeba, imav qvaTaxevisTvis
nusxis waSvelebiT47 arqiteqtorma zaal
an, davuSvaT, Tbilisis metexTa Rmr-
meRvineT-uxucesma Sebekeebi moawyo.
TismSoblis taZrisTvis misi mxatvroba
rogorc viciT, kaxT-batonTa sayofel-
45
zemoT gakvriT iTqva, rom `stiluri restav- ma XX saukunis Sua xanamde Zlier iercv-
racia~, garda wabaZvisa, yvelafris mocilebas lilma, miSeneba-daSenebebSi danTqmul-
gulisxmobs, rac droTa ganmavlobaSi miemata ma moatana. restavratorebs SeuZlebe-
odindel – rogorc davinaxeT, iqneb sulac ar li iyo ar gasCenodaT survili misTvis
arsebul! – `stilurad erTiansa~ Tu `stilu- pirvel-maSeneblTagan miniWebuli saxis
rad wminda~ nagebobas. es niSnavda, upiratesad,
dabrunebisa. bevri sja-kamaTis Semdeg,
goTuri SenobebisTvis renesansuli da, ki-
dev metad, barokuli danamatebis moSorebas, sabolood amis miRweva scades kidec –
ufro xSirad ki – ganadgurebas. aman rom bevri moixsna XIX saukuneSi dadgmuli meore
cneba moitana, sadao ar aris, erTicaa: mog- sarTuli da sxva danamatebi, gaSiSvl-
viano moZerwva-moxatuloba zogjer imdenad da Zveli wyoba, kvalebiT moZebnil iqna
Warbia, rom gesmis XIX s-is Tu 1940-60-iani ww- sarkmlebis gvianSuasaukunovani moxa-
is germaneli restavratorebisa, romelnic
barokuli Tu XIX s-is mxatvroba-morTulobas zuloba48...amdenad, warmosdga Zveli
Tu II msoflio omis droindeli ngrevis mere 46
aseve wlebis Semdeg Tu SeiZleba davfiqr-
SemorCenil maT fragmentebs aSorebdnen ro-
deT, xom ar ajobebs axali moculobebi gava-
manulsa Tu goTur taZrebs... CvenSi `stiluri
CinoT gauCinarebuli egvterebisa Tu karib-
restavraciis~ niSnebi ufro XX s-Si – sxvaTa
Weebis magivrad iq, sadac, rogorc alaver-
Soris, ufro 1990-ni ww-dan iCens Tavs da ufro
dsa an samTavisSi, isini Tavdapirveli gegmis
XIX s-is, xelaRebiT `rusulad~ monaTluli
Semadgenelia da umaToba – damamaxinjebeli.
moxatulobebis, kankelebis da a.S. CamoxsnaSi
vlindeba. zogjer es misasalmebelicaa (mag.,
47
i. elizbaraSvili da sxv., dasax. naSr., gv. 197.
alaverdis taZris rusuli ikonostasis daSla 48
aq ar aris adgili am restavraciaze Seyov-
jer kidev sabWoTa dros), principad ki ar SeiZ- nebisa, vityvi mxolod, rom zogi ram kvla-
leba iqces, radgan zogan (mag., erTawmindaSi) vac sakamaTo mgonia (mag., mTavari darbazis
XIX s-is Senawirebma erTgvari – aw aRararsebu- irgvliv erTgvari `antresolebis~ gamarTva)
li! – mxatvruli mTlianoba Seqmnes. amitomac da, rac mTavaria, ar iqna – egebis marTlac
aucilebelia risame moxsna mxolod saTanado drois naklebobis da aCqarebis (1983 wels
gansja-ganxilvis Semdeg xdebodes. ruseT-qarTl-kaxeTis georgievskis samokav-
35

saqarTvelos bolo Jamis arqiteqtu- – mereda ras vewioT, rodesac kedlebze


ra, oRond `moklebuli damaxasiaTebel risame erTi nakuwic ar SemogvrCenia?
mdidrul samkaulsa da brwyinvalebas~, viciT, rom Sua darbazi moxatuli yofi-
romlis samagierod `mogonili dekora- la (iseve rogorc batonis-cixis axlan-
tiuli elementebis~ Sematebaze proe- deli aRmosavleTi WiSkris zeda sarTu-
qtantebma uari Tqves – da gonivrula- li)51 da - arc mxatvrobis nakvalevi Cans
dac49. saqme ki isaa xom, rom `mdidruli sadme. erTSiRa veravin Seitanda eWvs –
samkauli~ ara marto damaxasiaTebelia, sarkmlebSi geometriuli saxeebiT Sed-
aramed aucilebelic im arqiteqturu- genili Sebekeebi iqneboda da es ferado-
li wrisTvis (isfahanis nagebobebi iq- vani da feradovnebis Semomtani elemen-
neba es Tu nuxis sasaxle – Telavisas ti iqna kidec Semoyvanili Telavis sasa-
uaxloes analogiad miCneuli)50, aqedan xlis yvelafrisgan ganZarcvuli inte-
ki, rac miviReT, Canafiqris Tvalsazri- rieris cotaTi mainc gasacxovleblad.
siT avTenturi sul mcireodenadac ar vfiqrob, es savsebiT sworic iyo, oRond
aris. restavratorebma es igrZnes, ma- – zemomoyvanili sabuTianobis kuTxiT
gram SeZlebiT ra SeeZloT? dRevande- Tu SevxedavT! – arasakmao. jer erTi, ase
li TvalisTvis ase xibliani Seulesa- vTqvaT, à la Nukha stilizebuli alaTe-
vi aguris fasadebi XVII-XVIII saukuneTa bis naySi SeiZleboda – axlac SeiZleba!
momgebelTa Tu galatozTaTvis bevrs – ufro Tavisuflad, isev geometriu-
arafers warmoadgenda, isini maT an So- lad, arki ase `gvianiranulad~ daxatu-
renkecebiT gaawyobdnen an naZerwobiT liyo, iqneb da, sul sxva geometriiT da
sulac sxva sazris-debiT. samagierod,
Sireo traqtatis 200 wlisTavi izeimeboda `Canafiqris avTenturobisTvis~ yvela-
da samuSaoebis dasruleba saimdrood moi- ze mTavari – minebis feradovneba umjo-
Txoves) gamo ar iqna gafiqrebuli sasaxlis besi iqneboda sxva yofiliyo. TbilisSi
`gamonTavisuflebis~ yvela Sedegi. gansa- SemorCenili (samxatvro akademiis = ar-
kuTrebiT TvalSisacemi is gaxldaT, rom
erTsarTuliani Senoba mibjenili gamoCnda
Sakunis saxli, sxva sacxovrebeli saxle-
(istoriulad – cxadia, piriqiT moxda!) wm. bis) XIX saukunisa da XX-Si aRdgenili
ninos saswavleblis XX s-is dasawyisis zor- Sebekeebis Sedareba naTelhyofs, rom
ba nagebobaze – gamovida, rom batonis-cixis Zveli minis feri ufro najeria, raRac-
guli mis sxva Semadgenlebze nakleb saCinoa. nairad `manaToblad muqi~ (aseTive iyo
arsebiTad, aman moralurad garduvalobiT
XII-XIV ss-is evropuli vitraJebic), Ta-
moitana azri sasaxlisTvis pirvelobis da-
brunebis da mogviano naSenobis aRebisa, ra- namedrove ki Wyetelaca da wyawyalac;
sac, Tavis jerze, gasagebi aRSfoTeba mohyva kargi iqneboda mogvexerxebina Zvelisg-
(ix., mag.: l. andronikaSvili, Telavis urbanu- vari ferebi migveRo – Zneli dasajere-
li memkvidreobis Rirebuleba, kr. mxatvru- belia, es teqnikurad SeuZlebeli iyos.
li forma: epoqebi da tendenciebi, Tb., 2015,
da kidev: ra gviSlis kedlebi ferweriT
gv. 134-135), Tumca msjelobisas ar aris xolme
Tvalmidevnebuli movlenaTa mTeli es jaWvi. movrToT – savsebiT, gnebavT, xazgasmu-
imas rodi vamtkiceb, `asjer gazomva~-c sasax- lad sxvanair-dRevandeliT, ornamen-
lis `gamoSiSvlebis~ gadawyvetilebas araf- tulobiTa da ferTa SemadgenlobiT ki
riT migvaRebinebda-meTqi, Zalianac SeiZleba Zvels SexmianebuliT? amas martooden
igi arc Secvliliyo – imasRa vambob, rom ar
TelavisTvis rodi vnatrulob – gana
yofila jerisaebr gaTvaliswinebuli, Tu ras
moitanda misi aRsruleba.
l. rCeuliSvili, q. Telavis mefeTa sasaxle,
51
49
i. elizbaraSvili da sxv., dasax. naSr., gv. 197. krebulSi: misive, qarTuli xelovnebis isto-
50
iqve. riis narkvevebi, Tb., 1994, gv. 201 da 204.
36

sacodaoba ar aris, rom imereTis mefe- dvelobriv qveSreze SevCerdebi, vnaxoT,


Ta sasaxlidan SemorCenili erTaderTi ra ikveTeba yovelnairi `principebidana~
ram, odesRac `oqros Cardaxad~ wodebu- da `miTiTebebidan~, rogorc ZeglTadac-
li, axla gapartaxebuli da gaubedu- viT moqmedebaTa miucilebeli safuZve-
rebuli idges? ar vici, ra vuSveloT li, maT Tu droismiersa da cxad, ginda
fasadebs, magram ra udgas win SigniT iq farul polemikur CenCos gadavacliT.
adre arsebuli saistorio-bataluri a. pirveli – razedac zemoT risame
mxatvroba `davabrunoT~52? isic mgonia, Tqma mezedmeta: sanam rames gavakeTeb-
vici, es saukeTesod vis gamouva – levan deT, didi iqneba Tu mcireze mcire,
WoRoSvils, visTvisac gviani Sua sauku- yvelaferi unda SevityoT Sesabamis
neebis Cveni tragikuli istoriac agre `obieqtze~ – werilobiTi wyaroebiTa
axlobelia da imereTis samefos bedi da bibliografiiT dawyebuli, vidre
da ubedoba... gauWirdeba mas, viTom, uaxlesi fiziko-qimiuri meTodebiT
singur-lurj-mwvane-yviTel-yavisfre- mosapovebeli masalaTmcodneobiTi,
biT Cvens kedlis mxatvrobas Seesity- garemosmcodneobiTi da a.S. monaceme-
vos, Tan ki savsebiT Tavisi da savsebiT bis CaTvliT;
Cvendroindeli ferwera Seqmnas? arc is b. SenarCunebul unda iyos SeZlebis-
mgonia saWiro, Tu TelavSi, Tu quTaisSi dagvarad yvelaferi da aucileblad
pirdapir kedlebze vxatoT – gadavWi- – yovelive raime kuTxiT (mxatvruli,
moT ram masala da feri mase daidos; de, urbanuli, istoriuli, landSaftu-
nu `SevawuxebT~ Tavad kedlebs da Semd- ri...) Rirebuli; savsebiT aucilebeli
gom dros davutovoT SesaZlebloba Cans bolo drois meTodikaSi moTxo-
Cveni nakeTebi gaunadgureblad moaSo- vnili RirebulebaTa calke gamoyo-
ros bagratovanTa nabinevs da Tavisas fa– amiT Tu sul ar gamoiricxeba, mi-
ewios... meore mxriv, riT ar SeiZleba, nimumamde mainc dava risame faseulis
es mxatvrobanic Cvenma sasaxleebma ise- gawirva (mag., vfiqrob, ar davkargav-
ve `Seiguos~, rogorc, vTqvaT, moric diT pirveli sarTulis interierebs
fon Svindtis XIX saukunis romantikuli da sadarbazos yof. iusticiis sami-
kompoziciebi aizenaxis vartburgis ro- nistroSi rusTavelis gamzirze);
manulma cixe-darbazma53? g. gamoyenebuli masalebi mocileba-
vidre, damaboloveblad, ase vityodi di unda iyos – maT Tavsebadobaze ar-
`sakonservacio ideologiis~ msoflmxe- sebulTan laparakic zedmetia;
52
v. beriZe, XVI-XVIII saukuneebis qarTuli xu-
d. windawin ar unda amoviCemoT ram
roTmoZRvreba, t. I, Tb., 1983, gv. 228. erTi meTodi da unda `avamuSavoT~
53
raki natvraa, am erTsac vityvi – ra kargi yvela is – zogjer Tavad damwer-Semd-
iqneboda, am sasaxleebSi – sxvaganac, egebis! genelTa mierac naxevrad gaucnobi-
– gamosafenad Txovebis wesiT ganTavsebuli- erebeli naxevrad dafaruli, – Sesa-
yo muzeumebis sacavebSi daunjebuli da ar- Zleblobani, rac yovelnair SeTanx-
gamosafenada Tu uiSviaTesad gamosefenad
mebebsa da gansazRvrebebSia Cama-
`ganwiruli~ nivTebi – xom aris saqarTvelos
erovnuli muzeumis SemadgenelTa sakuTre- luli; aki vnaxeT, rogor Suqs hfens
baSi erekle II-is, darejan dedoflis, giorgi rekonstruqciis sakiTxs `naras avTen-
XII-is Tu sxvaTa naqoni nivTebi, mefe-dedo- turobis dokumenti~54.
fal-batoniSvilTa portretebi... uTuod,
imereli bagrationebis xelmonakidebic moi- amasTan dakavSirebiT C. brandis kidev erTi
54

Zebneba rame Tbilissa da quTaisSi... dakvirvebacaa sagulisxmo: `xelovnebis na-


37

axla ki, dasasrul, kidev erTxel davs- like mRvdeli, mama brauni urCevs Zveli
vaT kiTxva: ratom aris, rom vera da ver gvaris avstraliidan axlaxans Camosul
ikidebs fexs Teoriulad ase rixiani memkvidres, meti Suqi SemouSvas mis pir-
`sufTa konservacionizmi~? rom vera da quS-Cabnelebul sagvareulo cixe-koS-
ver SeeTanxmiera erTi meores Teoria kSi. amis Semswre mxatvari da siZvelis
da praqtika? vfiqrob, gamocanis amoxs- trfiali martin vudi aRSfoTebiT
na xelovnebisa da adamianis cxovrebis SesZaxebs: `ras brZanebT,... visganac gne-
mimarTebis gacnobierebaSi unda veZioT. bavT, Tqvengan ki ar movelodi, mSvenier
zemoT vaxsene, ranairad imoqmeda Cems goTur kamarebs ase udierad Tu moe-
Sexedulebebze mowodebam, `bagratis ta- pyrobodiT! isini xom lamisaa sauke-
Zari~ aRvadginoTo. sinamdvileSi pirve- Tesoa, rac Tqvenma religiam msoflios
li bzari Cems `avTentizms~ maSin gauCn- misca. TiTqosda Tqven amgvar xelovne-
da, rodesac giorgi CubinaSvilis arqiv- bas ufro saTuTad unda ekidebodeT!~;
Si vnaxe misi dadebiTi gamoxmaureba wro- xucesma amaze ase upasuxa: `...Tuki Tqven
mis taZris gumbaTis rekonstruqciis ar iciT, rom me mzad var mtvrad vaqcio
proeqtze – da amas b-ni giorgi werda, am qveynad rac ki goTuri kamarebia, raTa
zedmiwevniT mecnieruli damokidebule- sijansaRe gindac erTaderTi adamia-
bis qomagi! b-ni giorgi, vinc q-n eka pro- nis suls SevunarCuno, Cems religiaze
valovas monayoliT, romeliRac, etyoba, kidev ufro naklebi gcodniaT, vidre
zRvargadasulad agresuli ZeglTa-dac- Tavad ggoniaT~-o. ar var darwmunebu-
viTi ideis gamo ase Tqva, `Zeglebs buneb- li, odesme, risame gamo iolad Tu gavi-
rivi sikvdiliT kvdoma acaleT~-o...
meteb rasme mSveniers, am sityvisgebam
kidev ufro momxvda guls cota xanSi ki SemagrZnobina, mxatvrulad lamazs
Cemi sayvareli jilbert q. Cestertonis msoflwesrigSi adgili rom aqvs misaCe-
moTxrobis `darnaueÁTa bediswera~ Sem- ni; daemata amas b-ni iuza xuskivaZis
degi adgili: misi cnobili gmiri, kaTo- kiTxva: xanZrisas an adamianis gadarCena
rom SegeZlos an rembrandtis suraTis,
warmoebis masalaze~ TavSi is ganasxvavebs
masalas rogorc `struqturas~ da rogorc romels airCevdio; an kidev – b-ni Salva
`iers~ (ital. aspetto, ingl. appearance). xelovne- xidaSelis mtkiceba, eTika esTetikaze
bis TvalsazrisiT arsebrivi – meorea. pirve- aRmatebuli ariso... gadaxedeT axla C.
li, nawarmoebis rogorc nivTis Sedgeniloba, brandis – kvlav vadastureb, uRirsSe-
SeiZleba kidec Seicvalos, Tu es ierze ar ais- saniSnavessa da umniSvnelovanes, – wigns
axeba (mag., gacveTili tilo, Tu is aranairad
monawileobs suraTis formaTmetyvelebaSi) da aRmoaCenT, rom iq sityva `zneobas~ki
(C. Brandi, The Theory... gv. 51). aqedan ramdenime ara, `funqciasac~ ver waawydebiT. an na-
ram gamodis – mag., ase SeiZleba gamarTldes – xeT, rogori amreziT ambobs namdvilad
TavisTavad gamonaklisadRa mosaTmeni, – e.w. kritikuli `plÁuralisti~ mix. petceti
`fasadizmi~, e.i. mxolod quCis `garegnobaze~ `...Zeglebis mravali kategoriis `gamo-
gaTvlili ZeglTadacviTi moqmedeba arqi-
teqturis restavraciaSi. xolo amasTan ki, yenebiTi Rirebuleba~ moiTxovs maT Se-
Tumc masalaze mofiqral C. brandis es sazo- keTebas da mniSvnelovan reabilitacias,
gadod ar ufiqria, Tu raRac ganzomilebiT rac cdeba konservaciis meTods da moi-
– mag., quCis Tu moednis ansamblSi adgilis cavs SenarCunebis sxva meTodebsac,... da
mxriv daklebuli nagebobis moxazuloba an mainc konservacia aris da yovelTvis
RiobTa ritmuli ganawileba, – mis erTaderT-
ganumeorebel mTlianobas ayalibebs, ieris
iqneba aTvlis wertili Zeglis SenarCu-
warmmarTvelobidan gamomdinare, misi rekon- nebis sakiTxebze msjelobisas~-o, cota
struqcia lamisaa savaldebuloc kia... adre ki iTqmis `garkveuli kategoriis
38

ZeglebisaTvis konservacia aris upir- TeoretikosebiviT – vin icis, iqneb


velesi da erTaderTi saSualeba... es, uneburadac. magram ferwera-qandake-
kerZod, exeba Zeglebs, romlebic gaiaz- bis, mwerlobisa an musikisgan gansxvave-
reba muzeumis msgavs konteqstSi~55. biT, arqiteqturisTvis gamoiyenebodes
ara mgonia, SemTxveviTi iyos an C. bran- raoba-ragvarobis arsebismieri gansa-
dis esTetizmi – romlisTvisac mas, zRvrebaa. da ai, praqtikosi (arada, C.
Turme sayveduric Sexvedria56, – an ki- brandis ideebis gamziareblad cnobili)
dev mix. petcetTan muzeumis xseneba. ser b. fildeni gvmoZRvravs: `Senobebis
erTica da meorec efuZneba xelovnebis SenarCunebis gza, sagnebisgan gansxvave-
TviTkmarobis da TviTarsoba-TviTmd- biT, maTi mudmivi gamoyenebaa – praqtika,
gomobis, misi principuli ufunqciobis romelic SeiZleba... modernizaciasac
rwmenas, rac XVIII saukunis bolosken ga- moicavdes, adaptiuri cvlilebebiTa
moinakvTa imanuil kantis da fridrix an maT gareSe~57. TiTqos mas, Tu misebr
fon Silleris TxzulebebSi, sadac nam- mofiqralT, gulisxmobdes mix. petce-
dvil xelovnebas ar aqvs wili adamian- ti, sakmaod aSkara guliswyromiT rom
Ta cxovrebaSi – Tumc (f. fon Siller- wers `gamoyenebis fetiSizmis~ Sesaxeb,
Tan mainc) maTi arsebobis gareTaraa, romelic ganimarteba winadadebiT `Zeg-
rogorc mogvianebiT, mag., xose orte- li gamoyenebis gareSe dakargulia~-o58.
ga-i-gassetis `dehumanizaciis Teoriis~ piradad me am gamonaTqvamSi saironios
mixedviT. istoriulad sul sxva viTa- verafers vxedav da niSneulia, raodeni
reba gvaqvs – mxatvruli Semoqmedebis gasaqani mieca swored reabilitacias
Tviseba, saxe-hqmnas adamianTa msoflxe- bolo aTwleulebSi, ra adgili uWiravs
dva, misi dasabamieri daniSnuleba for- ganxorcielebul samuSaoebSi adapta-
mismier-esTetikuri mowesrigebis meo- cias. yuradsaRebia, agreTve, rom amg-
xebiT sakralur-miRmuris xilul-Tu vari muSaoba saTavdacvo nagebobebsac
sasmenel qmnis gziT Sexsenebisa Tu ga- Seexo, romelTa nangrevebi imav m. pet-
moxmobis, mas sworedac adamianTa yo- cetisTvis calsaxad sakonservacioRaa.
veldRiurobis SuagulSi aqcevda, Tumc erTi maTgani, rivolis cixe-darbazi
is marTlac aRzevebuli iyo yofiTo- (turinis maxloblad) zemoSemoTavaze-
baze, yofa-cxovrebas (ritualTan er- buli terminologiiT `gasruleba~-`ur-
Tad!) zeJamieris ganzomilebas sZenda. TierTSemsWvalvis~ meTodiT andrea
rodesac `sekularizaciam~ xelovnebas brunos mier Tanamedrove xelovnebis
amis saSualeba TiTqmis wahgvara, mas po- muzeumad gardaqmnili, TviT Á. Áoki-
litikur-ideologiur `angaJirebulo- letom Seaqo; meore TbilisSi dadebiT
basa~ da mxoloo esTetikur `wminda xe- magaliTad `English Heritage~-is Tavkac-
lovnebas~ (e.i. odindeli mTlianobis Taganma, dankan makkalumma warmoad-
ganmxoloebul mxareebs) Soris arCeva- gina – amav midgomiT `gacxovlebuli~
nis meti TiTqmis aRarc SerCa ra.“kon- blinkou holli Crdilo-dasavleT ing-
servacionistebi~, cxadia, `xelovneba lisSi59. garkveulwilad es TeoriaSic
xelovnebisTvis~ ideis momxreTa So-
ris eqcevian, `klasikuri modernizmis~ 57
B. M. Feilden, dasax. naSr., gv. 10.
58
m. petceti, dasax. naSr., gv. 15.
55
m. petceti, dasax. naSr., gv. 19; Sdr. aseve 59
J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 315; D. McCullum, Im-
gulsgareTi Txroba TavSi `reabilitacia da poving Historic Urban Areas in England, kr. sazoga-
modernizacia~, iqve, gv. 31-32. doeba da istoriuli garemo, gv. 39-40 (ing.), 41
56
J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 237. (qarT).
39

aisaxa – am mxriv memniSvnelovneba evro- rom es ukve nametania – xelovnebis qm-


komisiisa da evrosabWos SeerTebuli nilebebTan mimarTebiT mainc! maTi ga-
ZalisxmeviT momzadebuli da 2006 wels damalva dacvis mizniT faqtiurad au-
dastambuli `memkvidreobis Sefasebis qmebs maT, viTarca nimuSebs mxatvruli
saxelmZRvanelo~, kerZod ki mas darTu- Semoqmedebisa, romelnic yovel mizezs
li sanimuSo Sefaseba CernogoriaSi kos- gareSe aRqmuli unda iyos, Tu ara da,
maCis cixe-simagrisa. 1840-iani wlebis gind arsebula, gind ara; xelovanis
es, saerTaSoriso (e.i. umaRlesi) mniS- nawarmoebs verc raginda iyos asaxulo-
vnelobisad miCneuli, Senoba verc Tu ba Secvlis. arsebobs, kidev kargi, aseTi
kargi daculobisaa – morRveulia didi siZveleTsacavebi (ase unda mowyobili-
nawilebi, rac mTavaria, ucnobia rogo- yo 2000-iani wlebis bolos qarTul-ger-
ri iyo misi gadamxuravi konstruqcia; am manuli proeqtiT quTaisis muzeumi), sa-
pirobebSi (gavimeoreb, es sanimuSod mo- dac fondebi damatebiTi eqspoziciaa, –
tanili dokumentia!) mTavar savaraudo mxolodRa gamofenilis sagangebo kom-
samoqmedo gegmad sastumros an hoste- ponirebis gareSe. motanili nawyvetidan
lis masSi mowyoba ganixileba (e.i. sruli ki isic Cinebulad unda gamoCndes, sad
aRdgenac) da mxolodRa alternativad SeiZleba migviyvanos muzeumis, rogorc
– samuzeumo obieqtad misi gadaqceva60. Sesanaxi adgilis, ideam – misi bolo sa-
calsaxad cxadia – restavraciis upir- zrisdakarguli, aRaravisTvis (mecnie-
velesi wesic ki – araviTari varaudio, rebma isini, savaraudod, ukve Seiswav-
– ukan gadadis ZeglisTvis sicocxlis les da gamoaqveynes) sasargeblo nivTe-
dabrunebis, cxovrebaSi misTvis adgi- bis materialuri myofobaa. vSiSob, aqam-
lis mikuTvnebis saWiroebis pirispir. deve miva `konservirebuli nangrevebis~
„muzeumuri~ xedvis gaTvalsaCinoe- upirobo kultic – naSTTa TviTmiznur
bisTvis kidev erT amonarids moviyvan movlamde, rac didxansac ver gastans,
– amjerad erTi kargi Cveneburi gamok- raki arasaWiros xangrZlivad gadayola
vlevidan: `...saerTaSoriso praqtikaSi adamianebs ar sCveviaT.
muzeumebi cdiloben SezRudon eqspona- CvenSi `samuzeumo~ ganwyobilebas isic
tebTan uSualo Sexeba da es procesi Caa- kvebavda, rom sabWoTa viTarebaSi yve-
nacvlon eleqtronuli katalogebiT, lafers religiurs, feodalurs, bur-
skanirebuli aslebiT da a.S. muzeumebis Juaziuls esTetikuris calmxrivi
umravlesobas, koleqciebis umeteso- winwamoweviT Tu ixsnidi mospobisgan –
ba Senaxuli aqvs, vidre gamofenili. da asec virjebodiT yvelani, rame mainc
muzeumis muSaobis ZiriTad pasuxism- rom gadagverCina `sxva dromde~. es imas
geblobas warmoadgens adekvaturi Se- ar niSnavs, ver vxvdebode, rom `gamoye-
sanaxi saTavsoebis da Sesabamisi meTo- nebiT midgomas~ Tavisi xifaTebi aqvs –
debis uzrunvelyofa~61. ar geCvenebaT, sulerTia, `funqcias~ pirdapiri, viwro
azriT gavigebT, Tu masSi sazogadoeb-
60
kulturuli memkvidreobis inventarizaci- riv-politikur-simbolur sazrisdeba-
isa da dokumentirebis saxelmZRvanelo; ur- sac vigulisxmebT. vinc dacvis xerxTa
banuli reabilitaciis saxelmZRvanelo; memk-
vidreobis Sefasebis saxelmZRvanelo, Tb., (konservacia Tu restavracia) nairgva-
2008, gv. 304, 307, 313-314. robas funqcias ukavSirebda (pirveli,
61
l. miqaberiZe, arqeologiuri warmoSobis TiTqos, frangi J. J. burasse iyo, 1845
brinjaos artefaqtebis konservacia da kvle- wels) an pirdapir Tanadroul moTxov-
va, Tb., 2016, gv. 85. nebs ayenebda win (mag., inglisuri gaer-
40

Tianeba `eklesiologisti~, anda germaneli k. veberi) sakmaod msubuqad uyurebda


gemovnebiseulad argulmisatanis uangariSo ngrevasac da gemovnebismiersve `sti-
lizebas~ Tu momateba-daklebas62. nairgvar simbolur asociacia-sazrisebsac Za-
luZs bevri usiamovneba SegvamTxvios – dawyebuli aRsafrTovaneblis uazro `ga-
lamazebiT~, damTavrebuli politikurad Tu sarwmunoebrivad miuReblis xelaRe-
biT ganadgurebiT, risi samwuxaro magaliTebi arc bolo aTwleulebSi dagvklebia.
magram safrTxeebi da ukuRmarTobani sazogadod sdevs Tan adamianis cxovrebas da
amis gamo, ra vqnaT, sicocxlis Sewyveta-ganadgurebis qadagebas SevudgeT? Cven,
qarTvel xelovnebaTmcodneebs, memkvidreobiT miRebuli gvaqvs xelovnebis ga-
geba, viTarca, g. CubinaSvilis TqmiT, `xelovnebisa adamianisTvis~63 (e.i. pirovne-
bisTvis), rac – ar daviRlebi amis gameorebiT,– pirvelad dabeWdvisas, 1951 wels,
demagogiuri lozungis `xelovneba xalxisTvis~ batonobis Jams, gadatrialebis
tolfasi unda yofiliyo, axla ki, sxva yvelaferTan erTad, ZeglTadacviTi `Ta-
vsatexebis~ amoxsnis gezsac dagvanaxebs. am TvalsazrisiT Tu SexedavT, mxatvruli
danatovaris mniSvnelovneba Cveni arsebobisTvis istoriuli, gnebavT, metafizi-
kuri Tu esTetikuri perspeqtivis miniWebaa – amitomRa gvaqvs ufleba vTxovoT
Cvens Tanamoqalaqeebs Tu xelisufalT, materialurTan erTad, nivTieri garemos
am, sulier-mSvinvieri bunebis waxnagebsac miagon saTanado pativi. Tavis jerze,
visac es gvevaleba da vinc davivaleT, mowodebulni varT warsulis `naSTni~ ise
vacocxloT, rom azri SerCes maT saTqmels, ar ganeldes maTi zemoqmedeba Cveni
samosaxloebis iersa Tu Cvens guneb-ganwyobaze. saamisod ki garemoebaTa da Tvi-
sebaTaebr nebismieri meTodi unda movimarjvoT – umartivesi damcavi fenis dasma
iqneba es, Tu rekonstruqcia. radgan yvelaferi, rasac viqmT, xom adamianis gansas-
petakeblada da asamaRleblad gvinda; aki iTqva 20 saukunis win TviT iudevelTa
religiuri cxovrebis umkacresi pirobis, SabaTis uqmobis gamo: `SabaTi kacisaTÂs
daebada, ara-Tu kaci SabaTisaTÂs~ (markoz, 2, 27).

62
J. Jokilehto, dasax. naSr., gv. 149-150, 186-187, 196.
63
Г. Н. Чубинашвили, О достижениях Советской Грузии в области изучения истории искусства (1951), ix.: misive,
Вопросы истории искусства, t. I, Тб., 1970, gv. 4.
41

Dimitri Tumanishvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
George Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art History and Heritage Preservation

On the Protection and Conservation of Architecture

Based on the works of the 19th-20th cc. theoreticians from the field of conservation and the case studies
from Georgian and international conservation practices, the paper discusses disputed issues of the con-
servation philosophy. It also touches so called “museum” and “man-oriented” approaches.
42

nana kupraSvili
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

lela miqaberiZe
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

prevenciis roli konservaciaSi

mravali welia msoflioSi arsebuli wamyvani sakonservacio centrebi SeTanxmdnen


imaze, rom konservaciaSi Zalze didi mniSvneloba eniWeba prevenciul konserva-
cias. prevenciuli konservacia aris RonisZiebaTa erToblioba, romelTa Sedega-
dac samuzeumo eqsponatebi da koleqciebi Senaxulia, gamofenilia, movlilia da
SenarCunebulia ise, rom ar moxdes maTi mdgomareobis gauareseba1. prevenciuli
konservacia gulisxmobs eqsponatebisa da koleqciebis dazianebis sawinaaRmdego
da potenciuri safrTxis Sesamcirebel nebismier zomas. eqsponatebis dacvis re-
Jimi TavisTavSi gulisxmobs im pirobebis erTobliobas, romelic aucilebelia
koleqciis SenarCunebisaTvis. saTanado prevenciuli konservacia yvelaze qme-
diTi formaa, radgan am meTodis gamoyeneba Tavidan gvacilebs gamosasworebeli
konservaciis aucileblobas an minimumamde dahyavs misi saWiroeba. am meTodis ga-
moyenebiT SesaZlebelia xelovnebis nimuSis SenarCuneba da dacva momavali Taobe-
bisaTvis imave mdgomareobaSi, rogorSic is muzeumSi moxvedramde iyo.
muzeumebSi prevenciuli konservaciis dagegmva kompleqsuri sakiTxia, radgan gan-
sxvavebuli tipis koleqciebs movlis gansxvavebuli meTodebi esaWiroeba. es aseve
damokidebulia specialistebis muSaobaze da im gamocdilebaze, romlis Sedega-
dac SeiZleba koleqciis yvela saWiroebis uzrunvelyofa. upirveles yovlisa, eqs-
ponatis gadarCenis SesaZleblobaze da konservaciis Sesabamisi saSualebis arCe-
vanze gavlenas axdens am eqsponatis istoria samuzeumo koleqciaSi moxvedramde.
ra mizniT Seiqmna es nivTi, ra masalisgan aris damzadebuli, rogor gamoiyeneboda
da ra pirobebSi imyofeboda muzeumSi moxvedramde _ yvelaferi es is faqtorebia,
romlebsac yuradReba eqceva kompleqsuri prevenciuli konservaciisas.
konservaciis specialistebma SeimuSaves standartebi sxvadasxva tipis koleqcie-
bisaTvis yvelaze mosaxerxebel pirobebTan dakavSirebiT. es standartebi gviC-
venebs, Tu rogor SeiZleba muzeumis garemos kontroli pirobebis SefasebiT da
maTi moqceva konkretul sazRvrebSi. unda aRiniSnos, rom garemos standartebi
unda sruldebodes nebismier dros, iqneba es eqsponatebis gamofena, Senaxva Tu
transportireba. koleqciebis konservaciaze gavlenas axdens oTxi ZiriTadi fa-
qtori: temperatura, fardobiTi tenianoba, ganaTebis done da haeris sisufTave2.
prevenciuli konservaciis roli mdgomareobs imaSi, rom akontrolos es faqtore-
1
d. konstantiosi, n. konstantiosi, l. combanoRlu, saxelmZRvanelo muzeumis menejer-
TaTvis, http://www.nplg.gov.ge.
2
J. Wellheiser, J. Scott, An Ounce of Prevention: Integrated Disaster Planning for Archives, Libraries and Record Centres, 2nd
edition, Maryland and London, 2002.
43

bi da rac SeiZleba didxans SeinarCunos vnelovania koleqciebis damuSavebis


koleqciisTvis aucilebeli pirobebi. procedurebi. uzrunvelyofili unda
temperatura da tenianoba is mTavari iqnes, agreTve, maTi misawvdomobis Sesa-
faqtorebia, romlebsac mniSvnelovnad Zlebloba.
SeuZlia moaxdinos gavlena eqsponatis eqsponatebis Senaxva-dacvis sistema
siberis procesis daCqarebaze. samuzeu- unda emsaxurebodes or amocanas:
mo saqmeSi aseve mniSvnelovani kompo- 1) eqsponatebis xangrZlivad dacva me-
nentia haeris dabinZurebisagan dacva. qanikuri dazianebisagan da deforma-
eqsponatebis daculobaze negatiurad ciisagan;
moqmedebs mtveri, gamonabolqvi, Wvart- 2) nivTebis xelmisawvdomobisa da saWi-
li. es gansakuTrebiT exeba msxvil qa- roebis SemTxvevaSi, maTi swrafi da
laqebs. sinaTlem SeiZleba seriozu- advilad monaxvis uzrunvelyofa.
lad daazianos samuzeumo eqsponatebi.
is erT-erTi mniSvnelovani safrTxea msoflios wamyvan muzeumebSi xorciel-
koleqciebis xangrZlivi arsebobisTvis. deba iseTi prevenciuli RonisZiebebi,
nebismieri sinaTle, susti iqneba is Tu romlebic miaxlovebulia TiToeuli
Zlieri, energiaa da SeiZleba gamoiwvios nivTisaTvis saWiro idealur pirobebs.
eqsponatebis dazianeba ferebis gaxune- dacva–SenaxvisaTvis saWiro TiToeuli
bisa da masalis mdgomareobis gauare- komponentis maCvenebeli mkacradaa gan-
sebis saxiT. biologiuri reJimis dacva sazRvruli da daculi. es standarti
uzrunvelyofs eqsponatebis dacvas moqmedebs yvela im muzeumSi, romelic
bio-damazianeblebisagan: obisagan, so- mowodebulia kulturuli memkvidreo-
kosagan, mwerebisagan, mRrRnelebisa- bis materialuri Zeglebis xangrZlivad
gan. samuzeumo saqmeSi Zalian mniSvne- SenaxvisTvis.
lovania eqsponatebis dacva meqanikuri Cveni qveyana rom sakmaod mniSvnelovan
dazianebisagan. es faqtori gansakuT- adgils ikavebs msoflio kulturuli
rebiT mniSvnelovania specialistebis memkvidreobis rukaze, udavoa. Tumca,
uSualod nivTebze muSaobis procesSi 3. miRebul standartebTan miaxloveba
muzeumebis umravlesobas koleqciebis mtkivneuli Temaa. eqsponatebis Senaxva-
didi nawili ara gamofenili, aramed Se- movlis sakiTxi gansakuTrebiT mwvaved
naxuli aqvs. muzeumis muSaobis ZiriTad dgas regionul muzeumebSi, sadac sxva-
pasuxismgeblobas warmoadgens adekva- dasxva mizezis gamo, faqtobrivad yvela
turi Sesanaxi saTavsoebis da Sesabami- kriteriumi darRveulia.
si meTodebis uzrunvelyofa. rogorc garda zogadi standartebisa, mniSvne-
eqsponatebis Senaxvis yvela SemTxveva- lovania iseTi elemetaruli wesebis
Si, aqac aucilebelia saimedod daculi dacvac, rogoricaa nivTebis sacaveb-
Senoba. aseve aucilebelia garemo piro- Si ganTavsebis forma. samwuxarod, zo-
bebis kontroli da koleqciebis Semosv- gierT muzeumSi aris SemTxvevebi, roca
lasTan, gasvlasa da adgilmdebareobas- ferweruli namuSevrebi fondebSi gan-
Tan dakavSirebuli dokumentaciis Seqm- Tavsebulia ise, rom isini erTmaneTs
nis saTanado sistemisa da procedure- azianebs meqanikuradac da struqturu-
bis Camoyalibeba. gansakuTrebiT mniS- ladac. vxvdebiT SemTxvevebs, roca li-
3
M. Ryhl-Svendsen, Indoor air pollution in museums:
Tonis eqsponatebi erTmaneTSi Cawyobi-
a review of prediction models and control strategies, li inaxeba, rac dauSvebelia. vxvdebiT
Reviews in Conservation, 7, 2006, pp. 27-41. erT vitrinaSi moTavsebul sarestav-
44

racio da restavrirebul–konservirebul liTonis nivTebs, romlebic erTmaneTs


azianebs.
gasaTvaliswinebelia, rom patara muzeumebs ar aqvs imis fufuneba hyavdes sakuTa-
ri restavrator–konservatori, romelic Seafasebs riskebs, SeimuSavebs rekomen-
daciebs da Semdeg ganaxorcielebs qmediT RonisZiebebs savalalo Sedegebis Tavi-
dan asacileblad an Sesamsubuqeblad mainc. amdenad, dgeba efeqturi komunikaciis
aucileblobis sakiTxi muzeumebsa da im organizaciebs Soris, romlebsac SeuZ-
lia prevenciuli konservaciis mimarTulebiT konsultireba da rekomendaciebis
gacema.
ukanasknel wlebSi msoflios wamyvani muzeumebi gadavida menejmentis axal for-
maze, romelic gulisxmobs riskebis marTvis xuT safexurs, esenia: Zeglis konteqs-
tis dadgena, riskebis identifikacia, riskebis analizi, riskebis Sefaseba da ris-
kebis marTva. mocemul sakiTxs SevexeT imisTvis, rom davinaxoT sad aris, romel
safexurzea restavrator–konservatoris Careva saWiro da risi gakeTeba SeuZlia
mas. safiqrebelia, rom konservatoris aqtiuri monawileoba mizanSewonili iqneba
riskebis identifikaciis, analizis da Sefasebis safexurebze. xolo riskebis mar-
Tvis etapze rekomendaciebis SemuSavebac sakmarisia. kulturuli memkvirdeobis
materialuri Zegebisa da samuzeumo faseulobebis Senaxva–dacvisas riskebis
identifikacia albaT, Zneli iqneba masalisa da teqnologiis Rrma codnis gareSe.
riskebis gaanalizebasa da SefasebaSic mniSvnelovania konservatorisa da muzeu-
mis fondis mcvelis an mmarTvelis erToblivi muSaoba da saerTo daskvnebis gake-
Teba. riskebis marTva, ra Tqma unda, umeteswilad, ekisreba fondis mcvels, Tumca
es SeuZlebeli iqneba konservatoris rekomendaciebis gareSe. xSirad eqsponatis
struqturis cvlileba SesaZloa Zneli SesamCnevi iyos da reagireba imdenad dag-
viandes, rom SeuZlebeli gaxdes nivTis gadarCena an misi Tavdapirveli saxis Senar-
Cuneba. arada, droulad ganxorcielebuli martivi samuSao SesaZloa sakmarisi aR-
moCndes garTulebis Tavidan asacileblad.
yovelive zemoxsenebuli, prevenciul konservacias Zalze mniSvnelovan sakiTxad
aqcevs, SesaZloa, ufro metadac, vidre gamosasworebel konservacias. prevenciul
konservacias SeuZlia gamosasworebel konservaciaSi Cadebuli investiciebidan
maqsimaluri sargeblis miReba. gamosasworebeli konservacia saWiroebs gameore-
bas da naklebad efeqtiania muzeumis garemoSi, romelic ver uzrunvelyofs saTa-
nado pirobebs an ar misdevs specialur yoveldRiur procedurebs. prevenciuli
konservaciis dagegmvis meSveobiT SesaZlebelia samuzeumo koleqciebis Senaxva
axlandeli da momavali TaobebisaTvis.
45

Nana Kuprashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Lela Mikaberidze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Role of Prevention in Conservation

Since many years the leading conservation centers of the world acknowledge preventive conservation
as a very significant method to work with. Preventive conservation presents a unity of measures that are
applied for storing, exposing, handling and preserving and prevents deterioration. It implies any measures
against damage of exhibits and collections and are used for reduction of potential hazard. Regime of
protection of exhibits covers all those terms that are necessary for preservation of collections. Adequate
preventive conservation is the most effective measure, since application of the method enables involved
parties to avoid necessity of using restoration conservation or brings its need down to the minimum. Ap-
plication of the method enables the experts to preserve art specimen and keep it for future generations
in its initial condition, that is in the state it was before its appearance in the museum.
46

nodar aroniSiZe
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri

adreuli qarTuli taZarTmSeneblobis


ramdenime sadao sakiTxis Sesaxeb1

qarTuli xuroTmoZRvrebis istoriis mecnierebad „Camoqnis“ da misi, rogorc same-


cniero disciplinis Camoyalibebis saTaveebi TiTqmis xom srulad eTmoba im labi-
rinTTa kvleva-Ziebasa da analizs, romelsac Cven dReisaTvis erTmniSvnelovnad
da amavdrouliad, srulebiT „Tavisufladac“ daTariRebas, ama Tu im taZar-nage-
bobisTvis missav droiT-gansazRvrulobis misadagebas vuwodebT. gasuli saukunis
damdegidan TiTqmis rom dRevandlamde qarTuli xuroTmoZRvrebis istoriis Camo-
yalibebisa da Sevsebis Tanmimdevrul nabijebs vadevnebT Tvals. am TvalsazrisiT
ganxorcielebuli pirveli nabijebi ki, romlebic absoluturad „gasagebad“ ukav-
Sirdeba g. CubinaSvils, specifikurad gamorCeuli da gansxvavebuli mimarTulebis
matarebelia da Tavis TavSi erTdroulad moicavs ramdensame fazasa Tu kvleviTi
mimarTulebis ramdenime sartyels. Tumca, g. CubinaSvilisaTvis iqneb TanabarmniS-
vnelovnadac moCanda calkerZ _ auareba nangrevebisagan qveynis taZarTmSeneblo-
bis istoriis Seqmna da amis saSualebiT ki, Tavad istoriuli warsulis sxvafrivi
gacocxleba; an ki, meore mxriv, saerToqrisrianuli xuroTmoZRvrebis erT gamor-
Ceul nawilad qarTuli arqiteqturis dasaxva. Tumca ganurCevlad zemoTqmulisa,
yoveli samuSaos mTavar da ganuzomlad mniSvnelovan nawilad araorazrovnad Se-
gviZlia davsaxoT uSualod nagebobaTaTvis Sesatyvisi TariRis gamoReba. „daTa-
riRebis problema“ g. CubinaSvilis mowafeebis SromebSic „cocxlobda“ da dRem-
de inarCunebs mwvave aqtualobas, TumcaRa xuroTmoZRvruli kvlevebis ZiriTadi
specifika 1960 _ iani wlebis Semdgom da sadReisodac, mainc g. CubinaSvilis mier
struqturirebuli kvlevebis Semavsebel xasiaTs atarebs, rac kvlevaTa srulebiT
sxva safexursa da mniSvnelovnebas usvams xazs. pirobiTad rom vTqvaT, „TariRTa
dadgenis“ Semdgom, saqme-sakeTeblis mTavarma xazma ukve arsebuli, gamocdil-mo-
sinjuli da miRebuli, qarTuli xelovnebis istoriis periodizaciis Sevsebisken
gadainacvla, raRa Tqma unda, axal ZeglTa aRmoCeniTa Tu daTariRebiTurT _ yo-
velive imis SematebiTac, rac dazustebasa da gamarTvas saWiroebda.
amrigad, „miwa yamirze“ dawyebuli garja, romelic qarTuli xuroTmoZRvrebis is-
toriis Camoyalibebis pirvel nabijebsac gulisxmobs, metwilad ZeglTaTvis Sesa-

1
mocemuli werili, durujispira bazilikis saxelovnebaTmcodneo analizisa da daTariRe-
bis mcdelobis Sesaxeb arsebuli erTiani gamokvlevis azrobrivad pirvel nawils warmoad-
gens. meore nawilisTvis ix. n. aroniSiZe. durujispira bazilikis kompoziciis raobisTvis,
saqarTvelos siZveleni, N 20. Tb., 2017, gv. 61-97. Tavis mxriv ki orive es werili, Semoklebu-
li versiaa samagistro naSromisa (`adreqristianuli qarTuli xuroTmoZRvrebis ramdeni-
me sakiTxi“), romelSic bevrad ufro detalurad da vrcladaa ganxiluli yvela is sakiTxi,
romelTa Sesaxebac mocemul werilebSi gvxvdeba msjeloba. ix., n. aroniSiZe, samagistro
naSromi, Tssa, restavraciis, xelovnebis istoriisa da Teoriis fakulteti, Tb., 2017.
47

darisi TariRis gamokvlevasa da gamo- saxilveli sakiTxi, uTuod saWiroebs


nakvTvas ukavSirdeba. erTia am SemTxe- zedmiwevniT da SeZlebisdagvarad ga-
vaSi qarTuli xelovnebis istoria da marTul „moTxrobasac“. am mxriv, imis
misi ganviTarebis morfologia da sul saWiroebac Cndeba, rom moxdes dife-
sxvaa kidev am mimarTulebiT arsebuli rencireba da TanmimdevrobiTi dalage-
saerTo gamocdileba, hipoTezebi, gamo- ba im niSan-TvisebaTa Tu arqiteqturul
muSavebuli da droiT prizmaSi gatare- TaviseburebaTa, romelTa saSualebi-
buli dabejiTebiTi mtkicebebi, romle- Tac xelovnebis, metadre arqiteqtu-
bic xelovnebis istoriis kvlevis meTo- ris, istorikosi ZeglisaTvis TariRis
dologiaSi dagrovda da warmoCinda. misadagebas an ki mis gansazRvras axdens.
„kvlevis meTodebis“, Tavdapirvelad aseTad, ukve xsenebul v. zauerlenders
swored aseTi zogadi da TiTqmis rom mravali sakiTxi aqvs dasaxuli, TumcaRa
„abstraqtuli“ ganxilva-analizi mniS- yvelaze niSneuli mainc, Cveni SemTxvevi-
vnelovania da sxvagvari datvirTvis saTvis isaa, rom midgomaTa saxesxvaobas
matarebelic im azriT, rom saqme qar- da kvlevis meTodTa gardasaxvas upira-
Tuli xuroTmoZRvrebisadmi midgomas- tes da uwinares SemTvevebSi qveynebisa
Tan gvaqvs. sazogadod, kvlevis meTo- da kulturuli arealebis gadanacvleba
dologiisTvis gverdis avla verasgziT ganapirobebs, romlis mixedviTac sxva-
Cans SesaZlebeli. xelovnebis istoriis dasxva qveynisa Tu kulturis SemTxveva-
kvlevis meTodebis gansakuTrebuli xa- Si kvlevis meTodTa gansxvavebuli nair-
zgasmiT aRniSvna-SeniSvnisa da analizis saxeobani da aqcentebi Cndeba.
saWiroeba, didwilad, egeb swored rom
dasaxelebuli sakiTxi, romelic prob-
qarTul xuroTmoZRvrebaSi „maTariRe-
lemebis saxiT iCens Tavs qarTuli xu-
beli saSualebebisadmi“ – isini xom gark-
roTmoZRvrebis Seswavlis gzaze, SeZle-
veuli TvalsazrisiT „qrestomatiuli-
bisdagvarad saWiroebs daxvewa-daw-
caa“ _ xelaxalma mibrunebam dabada. is
nexas. Sesavlis saxiT warmodgenili da-
rom kvlevis meTodologia da maT Soris
TariRebis problema im sakiTxTagania,
daTariRebis sakiTxi udaod mniSvnelo-
romlis konkretul gamoZaxilebzec
vania, ara mxolod uSualod xelovnebis
gveqneba, erTgavrad naZaladevi, ms-
istoriis gamarTvisTvis saWiro, ara-
jeloba winamdebare werilis fargleb-
med, Tavissave TavSi momcveli proble-
Si, TumcaRa aqve unda aRiniSnos, rom er-
mebis TvalsazrisiTac naTlad dastur-
Tiani saxis warmosadgenad da sakiTxis
deba v. zauerlenderis zedmiwevniT
mTavar arsTan miaxloebis mizniT, aseve
zusti analiziTac, romelic xelovne-
gviwevs wanamZRvrebis moxmoba.
bis nimuSis „xnovanebis, sadaurobisa da
individualobis dadgenas „exeba“2. rac gasuli saukunis bolo meoTxedi qarTu-
Seexeba daTariRebis problemas, rome- li xelovnebis saistorio mecnierebis
lic, Tavis mxriv, mraval komponenta- sferoSi ukve mravali wlis manZilze
daa danawevrebuli da misi Semadgeneli mimdinare davis dasabams warmoadgens.
elementebis rkveva da dadgineba kide- aRsaniSnavia, rom gansaxilveli kamaTi,
vac gaxda xelovnebis istoriis kvlevis sxvadasxva saxiT, calkeul sakiTxTa
meTodebSi vrclad saanalizo da gan- Sesaxeb manamdec mimdinareobda, Tumca
erTgvarad Semajamebeli saxe 1985 wlis
2
v. zauerlenderi, „xnovanebis, sadaurobisa werilSi miiRo3, romlis ZiriTad arssac
da individualobis dadgena“, wignSi: xelov-
nebis istoria, Sesavali, Tb., 2005, gv. 126-158. 3
z. kiknaZe, T. mirzaSvili. ras mogviTxrobs
48

qarTuli adreqristianuli xuroTmoZR- mxolodRa V saukunis bolo meoTxed-


vrebis Casaxvisa da ganviTarebis Sesaxeb Si fiqsirdeba5.
g. CubinaSviliseuli koncefciis kriti- 2. T. mirzaSvilisa da z. kiknaZis weri-
kuli analizi warmoadgenda. kritika ar- lis mixedviT, gamokveTilad mniSv-
sebiTad or mniSvnelovan sakiTxs Seexe- nelovan sakiTxad warmogvidgeba g.
ba. ZiriTadi cneba, romlis axleburad CubinaSvilis mier SemuSavebuli, qar-
gaazrebasac vxvdebiT T. mirzaSvilisa Tuli xuroTmoZRvrebis adgilobriv
da z. kiknaZis werilSi, gaxlavT g. Cu- niadagze ganviTarebis Teoria _ misi
binaSvilis mier SemuSavebuli e.w. „evo- mosazrebiT, romelic arsebuli Zeg-
luciis Teoria“,4 romlis mixedviTac, lebis zedmiwevniT zust SedarebiT
rogorc cnobilia, qarTuli qristianu- analizs eyrdnoba, qarTuli qris-
li xuroTmoZRvrebis morfologiis, tianuli xuroTmoZRvreba, CvenSi Se-
droSi formaTqmnisa da cvalebadobis
mosvla-Casaxvis Semdgom, gadis ganvi-
logikuri suraTi warmogvidgeba _ sa-
Tarebis srulebiT TviTmyofad gzas,
qarTveloSi qristianobis saxelmwifo
Tanaziars adgilobriv samSeneblo
religiad aRiarebidan, vidre gviani Sua
codnasa da tradiciasTan6.
saukuneebis CaTvliT. swored mocemuli
Teoriis kritika xorcieldeba Semdegi imisaTvis, rom Cven mier dasaxelebu-
sakiTxebis axleburi gaazrebiT: li punqtebis saerTo sazrisi Seikras,
mogvyavs vrceli citata z. kiknaZis ki-
1. pirveli mniSvnelovani kiTxva, rom-
dev erTi, bolodroindeli werilidan:
lis sxvadasxvagvarad gaazrebis sa-
„akad. g. CubinaSvilis koncefciis arsi,
SualebiTac cdiloben werilis avto-
romelsac Cvens publikaciebSi ganvi-
rebi qarTuli xelovnebis istoriis
xilavdiT, martivia da SemdegSi mdgo-
samecniero dargis fuZemdebelTa
kritikas, qarTuli xuroTmoZRvre- mareobs: qarTlSi qristianobis damk-
bis sawyisebrivi periodis im nage- vidrebis Semdeg saeklesio mSenebloba
bobaTa gegmarebiT-struqturul TviTmyofadi gziT isaxeba da viTarde-
ganviTarebas exeba, romelic Zalze ba. qristianoba, rogorc ucxo da ucno-
mokleT SeiZleba ase ganimartos: g. bi religia, SiSs hgvris qarTl-kaxeTis
CubinaSvilis mosazrebiT, gamarTu- mosaxleobas da abrkolebs mis Sesvlas
li gegmarebisa da Camoyalibebuli eklesiaSi; amitom Sendeba miniaturu-
struqturis bazilikebis mSeneblo- li zomis samlocveloebi, romlebic
ba, arsebul masalaze dayrdnobiT, mxolod mRvdels iteven; amasTan es na-
gebobebi martivi formebisa da gaurk-
miranis wigni, kritika, N6, 1985. veveli xasiaTisaa, radgan maTi agebisas
4
vfiqrobT, sadReisod ganmartebas saWi- mSenebelni, misabaZi magaliTis uqon-
roebs, is rac srulebiT calsaxad gasagebi lobis gamo, iZulebulni arian daeyrd-
da erTmniSvnelovani unda yofiliyo. mxed-
velobaSi gvaqvs „evoluciis Teoriis“ gaaz- non yurmokrul cnobebs saeklesio na-
reba, romelic TavisTavad sxva araferia Tu gebobaTa Sesaxeb, SemoRweuls qarTlSi
ara „revoluciuri“, naxtomisebri, ganviTa-
rebis arsebrivad sapirispiro movlena. Tum-
5
g. CubinaSvili, qarTuli xelovnebis isto-
ca amasTanave isic unda SevniSnoT, rom g. Cu- ria, t. 1, tf., 1936, gv. 29-30; misive, qarTuli
binaSvili winare qristianuli qarTuli kul- arqiteqturis gzebi, tf., 1936, gv. 7-10.
turis gadasvlas qristianul msoflmxedve- 6
g. CubinaSvili, qarTuli xelovnebis isto-
lobasa da, maT Soris, xelovnebaze, swored ria, gv. 1-30; misive, qarTuli arqiteqturis
„naxtomisebri“ gardaqmnis saxiT iazrebs. gzebi, gv. 7-10.
49

saqristianos centrebidan. am konce- gomi Taobis xelovnebis istorikosTa


fciis Tanaxmad, mxolod gorgaslis mimarT. SemTxveviTi ar unda iyos da arc
epoqaSi utoldeba saqarTvelo gare urTierTs gamoricxavdes erTi mxriv, g.
qristianuli samyaros samSeneblo kul- CubinaSvilis sicocxleSive, misi samec-
turis dones da „sxva qveynebTan erTad niero moRvaweobis yovel etapze arse-
monawileobas iRebs qtistianuli do- buli, sxvadasxva saxisa da xasiaTis sir-
gmebis SemuSavebaSi“. amave koncefciis Tuleebi, meore mxriv, ki mecnieris gar-
mixedviT, centralurgumbaTovani Tema dacvalebis Semdgom gagrZelebuli da
eklesiebisa ganviTarebulia qarTuli gadasxvaferebuli yovelmxrivi bral-
glexuri darbazis tipis Senobisgan da deba, dadanaSauleba Tu kamaTi. magram
adgilobrivi mosaxleobis miswrafebe- yvela kritikuli werili Tu braldeba,
bis da tradiciebis gamomxatvelia, am- moyolebuli mecnieris pirveli naSro-
denad TviTmyofadia, xolo bazilikuri mebidan, dasrulebuli amave suliskve-
tipi iZulebiT aris danergili ofici- Tebis dRevandeli kritikuli narkve-
aluri eklesiis mier, radgan ucxoa da vebiT, damwerTa nebauneburad erTiani,
amitom qarTveli mSeneblisaTvis Zne- gabmuli da arc mTlad orazrovani ten-
lad dasaZlevi“7. denciiT unda iyos nakarnaxevi.
sazogadod unda iTqvas, rom qarTuli upirvelesad, unda aRiniSnos, rom ana-
xelovnebaTmcodneobis mecnierebis da- lizisas Cveni mTavari aqcenti gakeTde-
rgad gardaqmnis urTulesi gza, romlis ba ara Tavad im problematur sakiTxTa
safuZvlebic, kidev erTxel vimeorebT, gamorkvevaze, romlebic werilTa qar-
swored rom g. CubinaSvils ukavSirdeba, Tvel avtorebs aqvT wamoyenebuli8, ara-
istoriis nawilad iqca. istoriisa, ro- med upiratesad ganvixilavT werilebSi
melic arcTu maincdamainc safuZvlian warmodgenili msjelobis Tanmimdev-
braldebebs, zogjer lamisaa ciliswa- rulobasa da argumentTa logikurad
mebis zRvramde misul sjasac moicavs da gamarTvis Taviseburebas.
romelic qarTuli qristianuli xuroT- aqve unda aRiniSnos, rom T. mirzaS-
moZRvrebis Tu sazogadod qarTuli vilisa da z. kiknaZis werilebSi „ras
kulturis „swori“, „namdvili“ istoriis mogviTxrobs mirianis wigni“ da „kul-
warmoCenis paTosiT xorcieldeboda. turis istoriis kvlevis meTodebisaT-
uciloblad aRsaniSnavia yvela is kri- vis“, mocemuli mravali problematuri
tikuli werili, romelebic qarTuli xe- sakiTxi, saerTo jamSi, arc Tu ise mra-
lovnebis istoriis mecnierebis damaar- valferovania da swored im ramdenime,
seblis mimarT wlebis manZilze ibeW- zemoaRniSnul safuZvelmdebare mosaz-
deboda, ara mxolod qarTvel, aramed, rebamde daiyvaneba. ase magaliTad, g. Cu-
ucxoelTa mxridanac, Tumca Cveni naS- binaSvilis im mosazrebis sapirispirod,
romis farglebSi maTi sruli analizi romlis mixedviTac V saukunis bolomde
da ganxilva verasgziT moxerxdeboda. saqarTveloSi gegmarebiT-struqtu-
amosavali wertili winamdebare naSro- ruli TvalsazrisiT gamarTuli bazi-
misa, rogorc iTqva, gaxlavT SedarebiT likebis mSenebloba ar aris savarau-
gviandeli, 1980-iani wlebidan dawyebu- debeli, werilis avtorebi asaxeleben
li dava g. CubinaSvilisa da misi Semd-
8
Tavad am sakiTxTa Sesaxeb ix. v. beriZe, kv-
7
z. kiknaZe, Audiatur et altera pars, kadmosi, 6, lav adreqristianuli xanis qarTuli xu-
2014, gv. 442-443. roTmoZRvrebis Sesaxeb, mnaTobi, N7, 1986.
50

ramdenime nagebobas, romelTa aSenebis lad ki, saxelovnebaTmcodneo analizi


TariRic unda gamoricxavdes g. Cubi- Tavad obieqtis arsebobas moiTxovs
naSvilis mocemuli mosazrebis siswo- uTuod, isic Tu es nageboba, minimaluri
res da es Zeglebia: sveticxoveli, ivris raodenobiT mainc, kvlevisaTvis saWi-
sioni, manglisi, wilkani, atenis sioni ro informaciis matarebelia. swored
da bolnisis sioni. Tumca aRsaniSnavia, is, rom sxvagvarad warmoudgenelic
rom yoveli es Zegli da, ufro metic, iyo da, vfiqrobT, aseve warmoudgene-
maTTan dakavSirebuli yoveli kerZo lia sadReisodac, gaxda sjisa da davis
detali Semdgom calkeul problemadaa mniSvnelovani sababi. kritikuli weri-
warmosaxuli da abzac-abzac ganxilu- lis avtorebi, naSromis ZiriTad nawils
lia mkiTvelze imgvari zemoqmedebis mocemuli Temis ganxilvas uTmoben _ im
moxdenis mizniT, TiTqos am nagebobaTa mosazrebis kritikis safuZvelze, rom-
Sesaxeb arsebuli informacia srule- lis mixedviTac „qarTveli xelovnebaT-
biT ar Seesabameba simarTles an ki imave mcodneebi“ da maT Soris upirvelesad,
nagebobaTa Sesaxeb sazogadod arafe- raRa Tqma unda, g. CubinaSvili da v. be-
ria nakvlevi. didwilad mniSvnelovani riZe, adreuli Sua saukuneebis qarTu-
am SemTxvevaSi werilis agebis zogadi li taZarTmSeneblobis pirvel nimuS-
principi gaxlavT, romliTac iqmneba Taganad nekresis mcire samlocvelos
STabeWdileba, rom imave g. CubinaSvili- miiCnevdnen. amasTanave mniSvnelovania,
sa Tu misi „skolis“ sxva warmomadgenle- rom polemikis safuZvlad iqca mxolo-
bis kvlevebSi auarebel sakiTx-proble- dRa IV saukuniT daTariRebuli nagebo-
maTa rigia dasazustebeli, xelmeored bebi, nekresis samlocvelo da Weremis
sakvlevi Tu sazogadod uarsayofi, rac kvadrati _ araviTari, Camoyalibebuli
obieqturad, saeWvoa simarTles Seesa- da ganvrcobili msjeloba g. CubinaSvi-
bamebodes. lisa da v. beriZis mier daTariRebul na-
jer erTi, g. CubinaSvili, cxadia misive gebobaTa V saukunis jgufze, kritikul
kvlevis specifikidan gamomdinare, ro- werilSi araa warmodgenili. umTavresi
melic mxolodRa arsebuli Zeglebis sa- mizezebi, romelTa gamoc T. mirzaSvili
xelovnebaTmcodneo, saistorio da ar- da z. kiknaZe ver iReben nekress saekle-
qeologiur monacemTa Sejerebis safuZ- sio nagebobad da miT ufro bazilikad,
velze gulisxmobda nagebobis kvlevas, gaxlavT nagebobis simcire, gegmarebi-
verasgziT gamoTqvamda varauds im nage- Ti Taviseburebebi da matianeTa cno-
bobaTa Sesaxeb, romlebic saimdrood ar bebi saimdrood qarTlSi „gaCaRebuli
iyo gamovlenili, Tumca imavdroulad mSeneblobis“ Sesaxeb. unda aRiniSnos,
moixsenieboda saistorio wyaroebSi. rom pirvel mizezad dasaxelebuli na-
kritikuli werilis avtorTa mxridan gebobis zomebi da masStabebi srulebiT
nagebobebi matianeSi arsebuli cnobebis ar SeiZleba raimegvari msjelobisas
mixedviTaa identificirebuli. g. Cubi- mxedvelobaSi iqnes miRebuli, Tumca
naSvilisa da misive „skolis“ sxva war- imis gamo, rom swored es sakiTxi gaxda
momadgenlebisTvis ki amdagavrad, daS- ormxrivi polemikis erT-erTi mizezi
vebebisa da varaudebis doneze kvlevaTa vecdebiT mokled ganvmartoT misi arsi.
ganxorcieleba, swored rom meTodo- v. beriZe T. mirzaSvilisa da z. kiknaZis
logiurad gaxldaT miuRebeli. kvle- werilis paTosad gansazRvravs Semdeg
vis dasaxelebuli specifika, gamorCeu- debulebebs: „IV saukunis Zeglebi mci-
51

re ki ara didi zomisa iyo“9; „SenobaTa da ganviTarebuli bazilikebi qarTul


simcire maTi Rirsebis Semlaxvelia“10; saeklesio aRmSeneblobaSi V saukuneze
„Cven ra sxvaze naklebi viyaviT, sxvebi adere ar unda iyos savaraudebeli, is
Tu did eklesiebs aSenebdnen, CvenSi ra- nagebobebi, romelTa arqeologiur mo-
tom unda aSenebuliyo patara eklesie- nacemebzec msjeloben T. mirzaSvili
bi“11. axla ki Zalze mcire amonaridebi da z. kiknaZe, maT mierve swored IV da V
kritikuli werilis avtorTa msjelo- saukunis I naxevriTaa gansazRvruli.
bidan zoma-masStabis Taobaze, romelic amjerad, uciloblad aRsaniSnavia, rom
didwilad teqstualuri manipulaciis argumentaciis saxecvla da ZeglTa ma-
Sedegs warmoadgens: „Tvalis daxamxa- TariRebel komponentad arqeologiur
mebaSi SeiZleboda, magaliTad, Weremis monacemTa Semoyvana, nacvlad matianeTa
kvadratis ageba _ cnobilia misi gaba- cnobebisa, romlebic metwilad, Sesa-
ritebi, mSeneblobis teqnika da masala. bamis obieqtTa verdadasturebis gamo,
amgvar nagebobas 4-5 xelosani 2-3 dReSi Teoriuli msjelobis sagnadRa rCeba,
Tavisuflad daasrulebda,“ „...Cven ki mxolodRa keTilad aRsaniSnia, magram
vmsjelobT matianeSi moxseniebul sa- istoriuli monacemebi arc am SemTxve-
xelmwifo mniSvnelobis kapitaluri na- vaSia daTmobili. amrigad, mimovixiloT
gebobis mSeneblobaze. imasac vambobT, arqeologiuri samuSaoebis Sedegebi,
rom maT agebas mravali mSenebli ramde- romelTa Sesaxebac T. mirzaSvili da z.
nime aTeul wels andomebda“12. aqve unda kiknaZe aRniSnaven: „Zeglebis arqeolo-
aRiniSnos, rom g. CubinaSvilis Teoria giurma kvlevam ar daadastura akad. g.
qarTuli xuroTmoZRvrebis ganviTre- CubinaSvilis varaudebi (sveticxoveli,
bis pirveli fazebis Sesaxeb aq Zalze ivris sioni, manglisi, wilkani, atenis
gamartivebuli saxiTaa warmodgenili, sioni, bolnisi da sxv.). amave dros, yvela
ise, TiTqos evoluciis gza mxolodRa SemTxvevaSi, matianeTa cnobebi poulob-
nagebobaTa gabaritebs da maT monac- da materialur dasabuTebas“13. msjelo-
vleobas, TanmimdevrobiT zrdas gu- bis TanmimdevrulobiT ise gamodis, rom
lisxmobdes. cxadia, didi dakvirveba ar „matianeTa cnobebi“ yovlad upiratesi
sWirdeba imas, rom es movlenebi avtor- mniSvnelobisaa, Tundac saqme saxelo-
Ta mxridan sagangebodaa damcrobili da vnebaTmcodneo an ki arqeologiur mo-
gaiolebuli. samwuxarod, amdagvarad nacemebs exebodes. amas maT mier dasaxe-
gaazrebul da gadasxvaferebul sakiTx- lebuli arqeologiuri gaTxrebis Sesa-
Ta wre arc Tu mcirea. xeb moxmobili monacemebic warmoaCens.
axla mogviwevs SevexoT kritikuli pirveli nageboba, romlis arqeologiu-
gansjis kidev erT arguments _ arqeo- ri gaTxrebis monacemebzec gvxvdeba
logias. radganac kamaTi g. CubinaSvi- saubari werilis dasawyvisSi, sveticxo-
lis im mosazrebazea, romlis mixedvi- veli gaxlavT, sadac arqeologiuri
Tac struqturulad Camoyalibebuli kvleva 1968-1971 wlebSi ganxorcielda
da romlis Sedegebsa Tu masalebze obie-
9
v. beriZe, dasax. naSr., gv. 147. qturi msjeloba srulad, sadReisodac
10
v. beriZe, dasax. naSr., gv. 152. SeuZlebelia14. avtorebi Tavad aRniSna-
11
v. beriZe, dasax. naSr., gv. 155.
12
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, kulturis isto- z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. 71.
13

riis kvlevis meTodebisaTvis, kritika, N2, mniSvnelovania aseve isic, rom Semdgom-
14

Tb., 1987, gv. 82. droindeli arqeologiuri gaTxrebis Se-


52

ven: „...es aris am masalis erTaderTi, Ta- da im myari argumentaciis matarebeli,


nac arasrulfasovani publikacia“-o _ romelsac SeiZleboda „gaeqarwylebina“
igulisxmeba r. mefisaSvilisa da v. cin- g. CubinaSvilis varaudebi. aRsaniSna-
caZis wigni15. amis Semdgom vxvdebiT uc- via wilknis taZari, romlis arqeolo-
naur daskvnas: „sveticxovlis kvlevam giuri Ziebanic n. CubinaSvils ukavSir-
gaaqarwyla evoluciis Teoriis amosa- deba. avtorebi Tavad aRniSnaven, rom:
vali debuleba imis Taobaze, rom pir- „gamovlenili masalidan mxolod sami
velagebuli taZari „metad mcire tanis reliefis fotoa dabeWdili, rogorc
iyo.“ (g. CubinaSvili, qarTuli xelovne- paraleluri masala17. amrigad, gamodis,
bis istoria, 24.)16. Tavdapirvelad unda rom arqeologiuri masalis arasrul-
aRvniSnoT, rom g. CubinaSvilis wignis fasovnad warmodgenisa Tu gamovle-
miTiTebuli gverdis konteqsti srule- nis gamo, SeuZlebeli iqneboda raime
biT Secvlilia, radgan teqstSi naTqva- mtkicebiTi formiT msjeloba winam-
mia: „taZris pirvandeli Senobebi, ro- debare nagebobis qveda fenebis zusti
gorc zemoT iyo aRniSnuli, metad mci- gegmarebiTi Taviseburebebisa Tu misi
re tanisani iyvnen da male maT nacvlad daTariRebis Sesaxeb. Cven aRar SevCer-
an sxvebi aages, an gadaakeTes; amitom ase debiT b. mWedliSvilis, z. kiknaZisa da T.
cotaa darCenili pirvandeli taZrebi.“ mirzaSvilis erTobliv statiaze „aman
rogorc vxedavT, aq saubari sazogadod aRaSena eklesia wilknisa“18, sadac saqme
pirvelqritianuli taZrebis Sesaxebaa kvlav werilobiT cnobaTa „saxelmZRva-
da araviTari xseneba konkretulad sve- nelod“ warmodgenis principTan gvaqvs.
ticxovlis nagebobisa araa, rogorc es amasTan dakavSirebiT v. beriZec aRniS-
kritikuli werilis avtorTa teqstSia navs: „taZris aSenebis Sesaxeb sxvadasxva
warmodgenili. TumcaRa, srulebiT ga- istoriuli cnobebi ewinaaRmdegeba
sagebia, Tu ras gulisxmobs z. kiknaZi- erTmaneTs“19. realurad, verc arqeo-
sa da T. mirzaSvilis mier gamoTqmuli logiuri da verc istoriuli wyaroe-
mosazreba, magram gansxvavebiT 1980- bis monacemebi iZleva wilknis eklesiis
iani wlebisgan, sadReisod namdvilad droiTi CarCos IV saukunis Sua wlebiT
gansazRvrulia sveticxovlis qveda gansazRvris SesaZleblobas, rogorc es
fenis, im gegmarebis nagebobis TariRi, werilis avtorebs aqvT warmodgenili:
romelic r. mefisaSvilisa da v. cinca- „magram kidevac rom verwmunoT akad. v.
Zis wignSia warmodgenili da es gaxlavT beriZes da es minaSeni CavTvaloT IV sau-
vaxtang gorgaslis aRmSeneblobis nawi- kunis Sua wlebis eklesiad, evoluciis
lad miCneuli, swored V saukunis bolo ganviTarebis Teoriisgan araferi rCe-
periodiT daTariRebuli didi, samna- ba...20. vfiqrobT, rom TavisTavad taZris
viani, bazilika. amrigad, sveticxovelis TariRis amdagvarad gansazRvrac arc
kvlevis veraviTari Sedegi ver aRmoCn- mTlad gasagebi gaxlavT, Tanac im gare-
moebis gaTvaliswinebiT, rom erTaderT
degebic ki CvenTvis arafrismTqmeli aR-
moCnda, im mizezisda gamo, rom saTanadod
17
n. CubinaSvili, xandisi, Tb., 1972, tab. 36,
damuSavebuli saxiT isini dRemde araa ga- 41.
moqveynebuli. amdenad, CvenTvis sadReiso- 18
b. mWedliSvili, z. kiknaZe, T. mirzaSvili,
dac bundovania sveticxovlis qveda SreTa „aman aRaSena eklesia wilknisa“, gaz.
arsebiTad mniSvnelovani monacemebi. axalgazrda komunisti, 1984, 4, II.
15
R. Mepisachwili, W. Zinzadze, Die Kunst des alten 19
v. beriZe, dasax. naSr., gv. 137.
Georgien, Leipzig, 1977. 20
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv.
16
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. 7 73.
53

maprovocireblad, am SemTxvevaSi, mati- Sesaxeb T. mirzaSvilsa da z. kiknaZes


aneTa, isic urTierTsapirispiro cno- Tavad g. CubinaSvilis citata aqvT mox-
bebi warmogvidgeba. mtkiceba imisa, rom mobili,23 romlis mixedviTac dgindeba,
IV saukuneSi da V saukunis pirvel naxe- rom mkvlevarma nagebobis daTariRe-
varSi qarTul xuroTmoZRvrebaSi SeimC- ba am samuSaoebis Sedegad gamovleni-
neva didi, gamarTuli struqturisa da li masalis safuZvelze ganaxorciela.
Camoyalibebuli gegmarebis nagebobaTa ivris sionTan dakavSirebiT avtorebs
mSenebloba, im nagebobis arqeologiuri r. ramiSvilis mosazrebasc mohyavT, ro-
Ziebebis SedegebiT grZeldeba, romel- melic nagebobas V saukunis II naxevriT
Sic realurad taZris garSemoa aRmoCe- aTariRebs24. mokled aRvniSnavT, rom
nili citadelisa da sxva, gaurkveveli, TariRis amdagavarad gansazRvra, aseTi
naSTebis kvali da ara Tavad nagebobis daTariReba, raoden sarwmunoc ar unda
qveS. am SemTxvevaSi igulisxmeba atenis iyos is, verasgziT ewinaaRmdegeba g. Cu-
sionis arqeologiuri kvleva, romelic binaSvilis mosazrebas, imis Sesaxeb rom
1984 wels Catarda g. abramiSvilis mier. gamarTuli struqturis mqone didi ba-
werilSi moyvanilia citata misive mo- zilikebis arseboba V saukunis bolomde
xsenebidan: „atenis sionis fasadebis ar unda iyos savaraudebeli. Tumca, maT
irgvliv sadazvervo-arqeologiurma mierve damowmebuli avtoris, eqspedi-
gaTxrebma gamoavlina VII saukunis ta- ciis xelmZRvanelis, r. ramiSvilis da-
Zarze adreuli xanis kedlis naSTebi da TariRebas T. mirzaSvili da z. kiknaZe
svetis ori baza.“ da Semdeg: „arqeolo- eWvqveS ayeneben: „Tumca ar arsebobda
giuri gaTxrebis Sedegad gamovlenili araviTari obieqturi dabrkoleba imis-
Zveli nagebobis naSTebi, misi arqite- Tvis, rom Zeglis ageba erwo-TianeTSi
qturuli elementebi da cxadia, TviT wm. ninos moRvaweobis xanas dakavSi-
substruqciac, romelzedac aRumar- reboda“25. anu Zeglis arqeologiu-
TavT es Tavdapirveli nageboba, aq VII rad Seswavlac ver aRmoCnda sakmarisi
saukuneze adreuli taZris arsebobaze mizezi saimisod, rom ar momxdariyo misi
migvaniSnebs“21. rogorc vxvdebiT, Tavad erTi saukuniT daZvelebis mcdeloba,
arqeologiuri samuSaoebis xelmZRva- Tanac mxolodRa istoriuli wyaroebis
neli, g. abramiSvili, araviTar konkre- safuZvelze warmoqmnili mosazrebebis
tul TariRzec ki ar saubrobs. mogvia- safuZvelze. ivris sionTan dakavSire-
no naSromSi atenis sionis qveS mopo- biT werilSi kidev erTi, i. ciciSvilis
vebuli naSTebi man bolnisis sionis da Sexedulebaa moxmobili _ nagebobis Se-
gorgasliseuli sveticxovlis gverdiT saZlo, xazs vusvamT, „SesaZlo“ TariRad
moaqcia22. areologiuri kvlevebis Sede- is zogadad, adreqristianul epoqas va-
gad gamovlenili kidev erTi nageboba, raudobda. amrigad, gamodis, rom verc
romelic kritikuli werilis avtorTa ivris sionis monacemTa raimegvari ana-
SexedulebiT, g. CubinaSvilis mosaz- lizis safuZvelze dgindeba g. CubinaS-
rebaTa siswores ver unda adastureb- vilis, ukve mravaljer xsenebul, varau-
des, ivris sioni gaxlavT. am nagebobaze dTa mcdaroba.
Catarebuli aqreologiuri gaTxrebis
23
Г. Чубинашвили, Архитектура Кахетии, Тб.,
21
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. 73. 1959, gv. 132.
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. 73. 24
r. ramiSvili, ivris xeobis arqeologiuri
22
g. abramiSvili, atenis sioni, Tb., 2012. gv. Zeglebi, sioni, Tb., 1970, gv. 54.
33-34. 25
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. 74.
54

msjelobis amave rigs ganekuTvneba mang- realurad aRmoCnda, rom verc arqeo-
lisis taZris arqeologiuri gaTxrebis logiuri masalebi da verc matianeTa
Sedegebze miTiTebac, romlis dastu- cnobebi iZleva myar, argumentirebul
radac werilis avtorebs m. dvalis Sem- masalas, romlis mixedviTac SesaZle-
degi sityvebi mohyavT: „arqiteqturis beli iqneba qarTuli xuroTmoZRvre-
sammarTvelos ZeglTa dacvis komite- bis Sesaxeb g. CubinaSvilis mier wlebis
tis davalebiT, 1956 wels... Zeglze ga- manZilze Camoyalibebuli, safuZvliani
viyvaneT ramdenime Surfi da zondaJi da siRrmiseuli kvlevebis gabaTileba.
Zeglis dazianebisa da sxva saintereso Cven mier dasaxelebuli sami ZiriTadi
sakiTxebis dasadgenad“26. Tavis mxriv, aq cnebidan Tu debulebidan, romlis uku-
aRsaniSnavia, rom „ramdenime Surfi da gdebiTac T. mirzaSvili da z. kiknaZe
zondaJi“ Zeglis saZirkvlis qveS arse- cdiloben g. CubinaSvilis TeoriaTa ua-
buli informaciis zusti dadgenisTvis ryofasa da am mosazrebaTa usafuZvlo-
sakmarisi srulebiT araa, Tumca esec bis damtkicebas, umTavresTagani qar-
rom ara, TavisTavad taZris oqtogo- Tuli xuroTmoZRvrebis adgilobriv
nuri baza, romelsac T. mirzaSvili da niadagze ganviTarebis sakiTxi gaxlavT.
z. kiknaZe asaxeleben, araa zustad ga- amasTan dakavSirebiT, werilis avtorTa
mokvleuli da daTariRebuli. amasTa- mier SemoTavazebul msjelobaSi ram-
nave, am nagebobis Sesaxeb arsebuli in- denime monakveTs vxvdebiT. erT adgi-
formacia ver iZleva TariRis zustad las warmodgenilia v. beriZis werilis
gansazRvris safuZvels. arqeologiur nawyveti, sadac igi wers: „... g. CubinaSvi-
ZiebaTa Sesaxeb avtorebs dasaxelebuli li... gviCvenebs, rom nekresis eklesia...
aqvT kidev erTi da am mxriv ukanaskneli ganviTarebis adreul safexurze dgas,
sakiTxi _ arqeologiuri kvlevebi nas- roca SeTvisebulia mxolod garegnuli
takisis velze: „akad. v. beriZis azriT, mxare tipisa, xolo sxva arsebiTi ele-
„aseTi gaTxrebi ar yofila“ Cvens mier mentebi jer kidev ara. dasrulebuli
moxseniebul nastakisis velze da isto- saxis bazilikamde jer kidev gasavleli
riuli nekresis teritoriaze. am obie- iyo Ziebis gza“27. am abzacis gaazreba ki
qtebze arqeologiuri Ziebani kvlavac ukve avtorTa mier Semdegi saxiT warmo-
mimdinareobs da sadReisod mopovebu- gvidgeba: „aq cxadad aris gamoTqmuli
li uxvi arqeologiuri masala adastu- xelovnebis istorikosTa mier aCemebu-
rebs matianeTa cnobebis utyuarobas.“ li Tvalsazrisi qristianuli xuroT-
Tumca am citatis amxsnel-ganmmarte- moZRvrebis adgilobriv niadagze Casa-
beli sxva raime mosazreba winamdebare xvisa da ganviTarebis Sesaxeb. saqme isea
werilSi ukve aRar aris warmodgenili. warmodgenili, TiTqos CvenSi ar arse-
Sesabamisad, verc nastakis-nekresis ar- bobda arc samSeneblo kultura da arc
qeologiuri monacemebisa da miT ufro xuroTmoZRvari, romelsac normaluri
Zeglebis Sesaxeb vimsjelebT, romelTa bazilikis Tu sxva tipis Senobis ageba
daTariRebamac realurad unda Secva- SeeZlo; mSeneblis araprofesionalizmi
los g. CubinaSvilis mier SemuSavebu- TiTqos iqidanac Cans, rom igi ver wvde-
li koncefciis erTi nawili _ V s-is ba Senobis „arsebiT elementebs“, es ki
bolomde, pirobiTad rom vTqvaT, „didi mxolod imas niSnavs, rom adgilobrivi
bazilikebis“ kvalis ararsebobaze. ostati agebs Senobas, romlis arsi mis-
26
m. dvali, manglisi, Tb., 1974. gv. 15. 27
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. 85.
55

Tvis miuwvdomelia, e. i. aSenebs brmad, buli Tvalsazrisi“, cxadia, g. CubinaS-


gaucnobiereblad“28. T. mirzaSvilis da vils ekuTvnis da amave Sexedulebas v.
z. kiknaZis mier warmodgenili viTare- beriZec iziarebs, magram aqve isic unda
biT iseTi STabeWileba iqmneba TiTqos aRiniSnos, rom amgvari mosazrebis amo-
g. CubinaSvili da v. beriZe mocemuli kiTxva v. beriZis zemoT moyvanil cita-
drois qarTvel mSeneblebs da maT So- taSi SeuZlebeli gveCveneba. esec rom
ris nekresis mSenebel ostats yovlad ara, mocemul sakiTxTan dakavSirebiT
gauwafavad da ucodinrad saxaven, amis g. CubinaSvils bevrad vrceli da koml-
sapirwoned ki, vfiqrobT, Tavad werilis peqsuri msjeloba aqvs warmodgenili,
avtorebs gamosdiT araTanmimdevru- vidre es SeiZleba romelime, amdagva-
li teqstualuri manipulacia, radgan rad moxmobil, amonaridSi warmoisaxos.
Znelia aRniSnuli mosazrebis mwyobri vfiqrobT, v. beriZis moxmobil cita-
logikuri xazi gamoikveTos, roca imave taSi rTulad Tu amoikiTxeba avtorTa
avtorebis mieraa gamoTqmuli mosazre- mier interpretirebuli mosazreba sa-
ba, romlis mixedviTac nekresis maSeneb- qarTveloSi samSeneblo kulturisa da
lis „kvalifikaciis“ ukve sxvagvar in- xuroTmoZRvris ararsebobis, nekresis
terpretacias vxvdebiT: „am mSenebelze mSeneblis „araprofesionalizmis“ Tu
verc imas vityviT, rom mis mier „SeTvi- mis mier nagebobis arsis verwvdomis,
sebulia mxolod garegnuli mxare tipi- „brmad“ da „gaucnobiereblad“ Senebis
sa“, _ rogor SeiZleba Senoba, romelsac Sesaxeb. Tu dasrulebuli saxis bazili-
akad. v. beriZis sityviT, „sigane meti kamde kidev iyo gasavleli ganviTarebis
aqvs sigrZeze“, _ garegnulad hgavdes garkveuli fazebi, vfiqrobT, es araa Ta-
bazilikas.“ Tuki asea, maSin gamodis, natoli cneba im mosazrebisa, rom CvenSi
rom imas, rasac kritikuli werilis av- ar arsebobda araviTari xuroTmoZRv-
torebi g. CubinaSvilsa da v. beriZes ruli codna Tu kultura. g. CubinaSvi-
„uwuneben“, Tavadac ara mxolod eTanx- lisa da v. beriZis moxmobili mosazrebi-
mebian, aramed, ufro Rrmadac midian da dan verasgziT gamoiyvaneba „brmad“ da
nekreseli ostatis naxelavs bazili- „gaucnobiereblad“ Senebis Teoriac _
kurobis garegnul maxasiaTeblebsac SeiZleba iTqvas, rom sruliadac piru-
ki ukargaven, ris mixedviTac gamodis, ku, Ziebisa da fiqris, adgilobriv sam-
rom nekresis maSeneblis sazogadod ve- Seneblo tradiciasa da kulturasTan
raviTar samSeneblo gawafulobaze ver
ziarebis Sedegma warmoSva bazilikuri
visaubrebT, rac aseve arcTu ueWvelad
tipis garkveuli elementebis naklo-
unda Seesabamebodes simarTles. Tavis-
vanebac da misi, garegnuli saxiT mainc,
Tavad isic calke sjis sagania Tu ram-
arsebobac.
denad logikuria T. mirzaSvilis da z.
kiknaZis mier moxmobili v. beriZis ci- sazogadodac unda iTqvas, rom xelo-
tatis, konkretuli sakiTxebis inerpre- vnebis nebismieri dargi da maT Soris,
tacia, maT Soris ramdenime mosazreba: cxadia, xuroTmoZRvreba an ki misi ro-
„aq cxadad aris gamoTqmuli xelovnebis melime calkeuli tipi, ganicdis da ga-
istorikosTa mier aCemebuli Tvalsa- dis ganviTarebis garkveul safexureb-
zrisi qristianuli xuroTmoZRvrebis riv gzas, romlis msvlelobis droiTi
adgilobriv niadagze Casaxvisa da gan- CarCoc xSirad saukuneTa farglebSic
viTarebis Sesaxeb.“ xsenebuli „aCeme- eqceva. miuxedavad ganviTarebis Tu
evoluciis Teoriis mowinaaTmdege-
28
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. 85. Ta mravali mosazrebisa, rTulad war-
56

mosadgeni gveCveneba raime xuroTmoZR- aremareSi kulturul RirebulebaTa


vruli tipis Tu formis arseboba, ro- garedan mozRvavebas“29. mocemuli ci-
melic droSi ar iyos ganviTarebuli. tatidanac da sazogadod g. Cubinasvi-
es im SemTxvevazec iTqmis, rodesac sja lis kvlevebidanac naTlad Cans, rom
romelime ganviTarebuli kulturis- mecnieri adreqristianuli epoqis qar-
gan dasesxebis SemTxveves Seexeba. ase- Tuli kulturis ganviTarebas, iseve,
Ti ki, qristianuli kulturisTvis, miT rogorc winaqristianulisas, swored
ufro ki CvenTvis, anu wyaro erTgavri mowinave-civilizebuli qveynebis wres-
ganviTarebulobisa Tu dasasesxeblad Tan TanakavSiris uTuo sauZvelze xe-
sworebisa, aRmosavleTqristianuli sa- davs. aq sakiTxavia mxolodRa Tu ra in-
myaro gaxlavT, bizantiis saxelwodeba- tensivobiT, ragvari damokidebulebiTa
Si gaerTianebuli, romlis gamocdile- da rogori masStabiT xorcieldeboda
baSic, cxadia, winamdebare kulturaTa imave ganviTarebuli, kulturis maRal
ganvlili gzac unda vigulisxmoT da ase doneze myofi saxelmwifoebidan xelo-
albaT usasrulod, vidre xuroTmoZRv- vnebis ama Tu im dargis miRwevaTa miRe-
ruli monafiqris pirvelmcdelobamde. ba-gaTaviseba.
Tumca, aqve unda aRiniSnos, rom bizan- v. beriZe mocemul sakiTxTan dakavSire-
tiur samyarosTan uTuo kavSirSi myofi biT msjelobisas xsnis Tu rogor war-
da, iqneb, misi nawilebic ki, somxeTi da moudgeniaT qarTvel xelovnebis isto-
saqarTvelo, qmnian maTi kulturisa da rikosT imJamindeli qarTuli sazoga-
erovnuli xuroTmoZRvruli tradicii- doebis kulturuli ganviTarebis mdgo-
saTvis saxasiaTo taZarTmSeneblobas mareoba da rogor saxaven isini „...xalxs
iseve, rogorc bizantiis imperiaSi Sema- _ Semoqmeds, sakuTari saxis SenarCune-
vali sxva qveynebi da calkeuli kultu- bisaTvis mebrZols sulier cxovrebaSi,
rebi. es, erTi SexedviT, kulturis isto- xalxs, msoflio civilizaciaTan nazia-
riis ganviTarebis swored rom „anbanur rebs, magram imisTvis mzrunvels, rom am
WeSmaritebamde“ dasuli mocemuloba, civilizaciis farglebSi sakuTari saxe
„ratomRac“ srulebiT miuRebeli Sei- SinarCunos da sakuTari adgili daiWi-
qna winamdebare werilis avtorTaTvis. ros30. vfiqrobT, arc qarTuli kultu-
TavisTavad g. CubinaSvili saqarTvelos risa da konkretulad xuroTmoZRv-
adreuli periodis kulturis sferoSi reuli ganviTarebis dasaxelebuli mo-
mimdinare „samezoblo“ urTierToba- deli unda iyos warmoudgeneli da, miT
Ta Sesaxeb srulebiT araorazrovnad ufro, arasasurveli, magram am azrsac
SeniSnavs: „rogorc bunebrivia yvelas- gamouCnda kritikuli mosazreba weri-
Tvis, arc erTs kulturul saxelmwifos lis avtorTa mxridan: „rogor SeiZleba
ar SeuZlia sxvebisagan ganmartoebuli CavTvaloT „msoflio civilizaciasTan
cxovreba, piriqiT, sakuTari kultu- naziarebad“ is xalxi, romelic saku-
ruli donis asamaRleblad mas sWirdeba Tari ZalebiT iwyebs imis Seqmnas, rac
sxva saxelmwifoebTan cxoveli kavSiris ukve Seqmnili da Camoyalibebulia ci-
gabma da kulturul RirebulebaTa gac- vilizebul msoflioSi“31. aq ki, Zalze
vla-gamocvlis warmoeba. am mxriv saqar-
Tvelo gansakuTrebul pirobebSi imyo- 29
g. CubinaSvili, qarTuli arqiteqturis
feboda. misi geografiuli mdebareoba gzebi, gv. 8.
da aqedan gamomdinare ekonomikuri da 30
v. beriZe, kvlav adreqristianuli xanis
politikuri interesebi sxvadasxva sa- qarTuli xuroTmoZRvrebis Sesaxeb, gv. 155.
xelmwifosi Zalze xels uwyobda mis 31
z. kiknaZe, T. mirzaSvili. dasax. naSr., gv. 86.
57

sainteresoa Tu rogor warmoudgeniaT Semdegi: „aqamde anbanur WeSamritebad


z. kiknaZesa da T. mirzaSvils im sazo- migvaCnia is, rom yvela droSi mowina-
gadoebis kulturuli ganviTarebis ve ideebisa da kulturuli monapovris
done, romelic yovelgvari gaazrebis SemTvisebeli da matarebeli iyo amisaT-
gareSe, srulebiT erTi-erTSi imeorebs vis Semzadebuli, ganswavluli, Semoqme-
misi mezobeli saxelmwifoebis ama Tu im di sazogadoeba“33, namdvilad ar Seesa-
dargSi arsebul miRwevebs, yovelgvari bameba sinamdviles. srulebiT Tvalsa-
gadamuSavebisa da adgilobriv, sauku- Cinoa da cxadia is garemoeba, rom winam-
novan, tradiciasTan SeuTanadeblad debare ritorikas araferi aqvs saerTo
da SeuTavseblad iRebs da amkvidrebs realobasTan da arc Tundac samecniero
xelovnebis sxvadasxva dargis misTvis polemikis im aqtiur problemebTan, ro-
ucxo modelebs. vfiqrobT, ganviTare- melTa Sesaxebac avtorTa mier warmod-
bis TvalsazrisiT, gacilebiT soli- genil werilSia saubari. Tuki werilSi
duri saxis matareblad warmogvidgeba mocemul msjelobas aseT ganzogadebiT
sazogadoeba, eri Tu romelime kultu- xasiaTs, erTsadaimave Temaze apelire-
ra, romelic sakuTari SemoqmedebiTi bas da, xSir SemTxvevaSi, braldebas Ca-
tradiciebis Sevseba-gansrulebis miz- movaSorebT, SesaZlebeli gaxdeba uSu-
niT, esesxeba ganviTarebuli saxelmwi- alod problematuri sakiTxebis arsze
foebis ama Tu im miRwevas da mas saku- gasvlac. qarTuli xuroTmoZRvrebis
Tar gamocdilebas, saukuneTa manZilze adgilobriv niadagze ganviTarebis ze-
arsebul „naSens“ matebs. gansakuTre- moT xsenebuli mosazrebisa da ganxilu-
bulad rTulad warmogvidgeba viTare- li sakiTxis kidev erT nawils warmoad-
ba, rodesac saqme religias da saekle- gens qarTul saistorio wyaroebSi, maT
sio xelovnebas Seexeba, miT umetes Tu Soris „qarTlis cxovrebaSi“, arsebuli
es religia axalia, axlad Semosuli da cnobebi qarTlSi bizantiis imperato-
damkvidrebuli _ gansxvavebuli rwme- ris mier gamogzavnili mSeneblebis Se-
na-warmodgenebiT samyaroze, srulebiT saxeb. am saistorio sabuTTa wakiTxvis
axleburi wes-CveulebebiTa da dogma- safuZvelze da maTSi moxseniebuli
tikiT, axleburive wesebiTa da moTxo- konkretuli istoriuli punqtebis sa-
vnebiT samSeneblo xelovnebis mimarT. xelwodebebze dayrdnobiT, vimeorebT
Cveni SexedulebiT, es Tema imdenad siR- _ punqtebisa, radgan adgilmdebareobis
rmiseul da dakonkretebiT msjelobas dasaxeleba yoveTvis rodi gulisxmobs
moiTxovs, Zalze arsebiTi konkretu- iq amJamad arsebul ZeglTa Tavdapir-
li istoriul-kulturuli detalebis velobasa da avTenturobas, xorciel-
analiziT, rom ase zogadad ganxilva ar deba g. CubinaSvilis Teoriis kritika.
unda iyos raime xelCasaWidi daskvnis werilis avtorebs mohyavT amonaridi
momcemi. xolo, rac Seexeba, kritikuli v. beriZis werilidan, sadac saubari
werilis avtorTa mxridan gamarTul swored saqarTveloSi berZen ostatTa
ritorikul msjelobas, TiTqos g. Cu- moRvaweobis sakiTxs exeba: „berZen os-
binaSvilisa da v. beriZis mier sakiTxTa tatebs, Tu isini marTlac Camovidnen,
gaazrebiT gamodis, rom „es xalxi aR- swored ar daunergavT kanonebi“34; Sem-
moCndeba im veluri tomis mdgomareoba- deg: „amgvarad, rogorc ar unda ecadon
Si, romelic eleqtronis epoqaSi xaxu- avtorebi, darCenili Zeglebi mowmobs,
niT cdilobs cecxlis mopovebas32 an ki 33
iqve.
32
iqve. 34
iqve, gv. 96.
58

rom konstantines mSenebelTa naRvawis vad nagebobaTa verdadasturebis gamo,


realuri kvali arsad Cans“35, da iqve: „ma- rogorc vxedavT, gaumarTlebelia, rac
salis analizma g. CubinaSvili da qarT- TavisTavad gulisxmobs, rom werilis
veli „xelovnebis istorikosebi“ daarw- avtorTa mxridan g. CubinaSvilis Teo-
muna, rom araviTari kvali konstantines riaTa mcdarobaze saubari araa adeqva-
mier gamogzavnil ostatTagan agebuli turi. is garemoeba, rom g. CubinaSvili
arc Senobisa da arc gavlenisa qarTul da Semdgom misi skolis sxva warmomad-
sinamdvileSi ar Cans“36. moxmobili ci- genlebi, „xelovnebis istorikosebi“,
tatebidanac Cans, Tu raoden qaoturi qarTuli xuroTmoZRvrebis adreuli
saxiTaa warmodgenili v. beriZis mosa- periodis ganviTarebas adgilobriv nia-
zrebebi kritikuli werilis avtroTa dagze varaudoben, usafuZvlo srulia-
mier, Tumca isic uTuod unda SevniS- dac ar yofila. mniSvnelovania aRiniS-
noT, rom v. beriZe ar uaryofs qarTlSi nos, rom istoriul wyaroebSi moxse-
konstantines mSenebelTa Camosvlisa niebuli berZeni ostatebi, romlebic
da moRvaweobis sakiTxs, aramed amodis mirian mefis TxovniT gamowveuli iyvnen
realobidan da maTi mSeneblobis kvalis imperator konstantinesgan, cxadia, iq-
daudastureblobis gamo, aRar gamoT- nebodnen da qarTlis saeklesio aRmSe-
qvams hipoTetur mosazrebebs, Tu rome- neblobaSi garkveul Tanamonawileoba-
li Zeglebi SeiZleba yofiliyo konkre- sac miiRebdnen, Tumca arc im realobis
tulad maT mier agebuli. amis sapiris- gauTvaliswinebloba SeiZleba, romel-
pirod ki, berZen ostatTa aucilebeli sac sadReisod maTi aRmSeneblobis rai-
saqmianobis Sesaxeb aRniSnavs: „...maTi me konkretuli monacemebis mqone Zeg-
amocana iyo qarTlSi saeklesio mSe- lis verdadastureba warmoqmnis.
neblobis upirveles moTxovnilebaTa qarTlSi berZen ostatTa moRvaweo-
dakmayofileba37. amasTanave: „sruliad bis kvalis dadasturebis da amdenad,
daujerebelia, rom berZnebs manglisSi qarTuli xuroTmoZRvrebis adgilob-
da sxva adgilebSiac eSenebinaT oqto- riv niadagze ganviTarebis sapirispiro
gonebi da ara bazilikebi _ isini xom mosazrebis dasabuTebis mizniT, weri-
Cveulebriv eklesiebs aSenebdnen da ara lis avrorebi kidev erT ambavs imow-
martiriumebsa da mavzoleumebs“38. da meben: „Tu gaviziarebT akad. v. beriZis
kidev erTi monakveTi, sadac srulebiT skeptikur damokidebulebas matianis am
calsaxad irkveva winamdebare sakiTx- cnobisadmi (“Tu isini marTlac Camovid-
Tan dakavSirebiT v. beriZis pozicia da nen...“), „raRa vuyoT“ 1938 wels mcxeTaSi,
mosazreba: „Cven ar viciT, rogori unda samTavros samarovanze arqeologiuri
yofiliyo es eklesiebi, Cvenamdis arc gaTxrebis Sedegad aRmoCenil berZnu-
erTs ar mouRwevia“39. lenovan epitafias, romelic gvauwyebs:
amrigad, istoriul wyaroebze dayrd- „avreli aqolisi, mxatvarTuxucesi
nobiT, varaudebi saqarTveloSi bizan- da xuroTmoZRvari, aq ganvisveneb Cem
tiel ostatTa naxelavis Taobaze, Ta- meuRle bevrazuriasTan erTad...“40 am

35
iqve. 40
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv.
36
iqve. 98. teqstSi mocemuli warwera IV saukuniT
TariRdeba. ix. s. yauxCiSvili, mcxeTa-sam-
37
v. beriZe, dasax. naSr., gv. 142.
Tavros axladaRmoCenili berZnuli warwe-
38
iqve, gv. 141. ra, saqarTvelos ssr mecn. akad. moambe, t. IV,
39
iqve, gv. 143. N 6, 1943, gv. 577-584.
59

sakiTxTan dakavSirebul msjelobaSi Si44. vfiqrobT, aq gaugebari kvlavac is


werilis avtorebi kidev ufro Rrmad mi- garemoebaa, rom berZeni ostatis naxe-
dian da nekresis bazilikisa da Weremis lavi arsadaa mikvleuli da miT ufro,
mcire samlocvelos Sesaxeb gamoTqmul im viTarebis gaTvaliswinebiT, rodesac
mosazrebas Semdegi saxiT agrZeleben: ara mxolod „mxatvarTuxucesi“ arse-
„Tu es primitiuli da mxatvrulad Ca- bobs, aramed, „xelovan-xelosanTa bri-
mouyalibebeli da moumwifebeli Seno- gadebic.“
bebi IV s-is „cocxali, realuri Zegle- aqve unda davZinoT rom z. kiknaZisa da
bia“, maSin araviTar avrelis aqoliss, T. mirzaSvilis mier dasaxelebul nage-
mxatvarTuxucessa da xuroTmoZRvars bobaTa jgufTan, iseve rogorc qarTu-
ar ucxovria IV s-is qarTlSi, an Tavad li xuroTmoZRvrebis sxva ZeglebTan
es xarisxebia araTu „bevrismTqmeli“, mimarTebiT uTuod mravali sakiTxia
aramed arafrismTqmeli“41. am mosazre- dasadgeni. taZarTmSeneblobis erTiani
bis gagrZelebad ki vRebulobT Semdeg istoriis Camoyalibebis Semdgom, rac
daskvnas: „mTels evoluciur Teorias ganxorcielda imave g. CubinaSvilisa
safuZveliTurT angrevs am epitafiis da misi skolis sxva warmomadgenlebis
masStaburi gaazreba, romelic mocemu- mier, samomavlo kvlevis sagans yoveli
lia ara xelovnebis istorikosis, ara- maTganis individualuri problematu-
med wyaroTmcodnisa da epigrafikosis ri sakiTxis zedmiwevniT zusti gamok-
naSromSi...“42 am „masStaburi“ gaazrebis vleva warmoadgens.
nimuSad ki avtorebs mohyavT T. yauxCiS-
sinamdvileSi zemoganxilul davas axali
vilis Semdegi sityvebi: „es garemoeba
biZgi misca kaxeTSi, yvarlis raionSi ori
(rom IV-V saukuneebisaTvis saqarTve-
bazilikis _ doloWopisa da Wabukauris
loSi „mxatvarTuxucesis“ Tanamdeboba
aRmoCenam. gansakuTrebiT mniSvnelova-
arsebobs) farTo perspeqtivas usaxavs
ni CvenTvis pirveli maTgania. welebis
xelovnebaTmcodneT: IV-V ss-Si saqar-
manZilze misi aRmoCenis Sesaxeb eqspedi-
TveloSi ganviTarebulia mSenebloba
ciis xelmZRvanelis, b-ni nodar baxtaZis
(termini arqiteqton), mxatvroba, Cans,
da misi samecniero jgufis ramdenime
aris xelovan-xelosanTa brigadebi da
naSromi gamoqveynda. isini ara mxolod
arseboben maTi ufrosebi – arqizogra-
gvacnobs uaRresad sayuradRebo taZars,
febi“43. cxadia, ukanasknel citataze
aramed axladgamovlenil calkeul Zeg-
raimes Tqma da miT ufro misi kritika ar
lTa daTariReba-analizsac gvTavazobs
iqneba upriani, Tumca am amonaridis kon-
da qarTuli qristianuli xuroTmoZR-
teqsti srulebiT gansxvavebulia. unda
vrebis, gansakuTrebiT ki misi pirveli
iTqvas, rom avrelis aqolisis, rogorc
nabijebis ukve miRebul klasifikaciaTa
„mxatvarTuxucesis“ arseboba srule-
gadasxvaferebas, Secvlas, Tu gnebavT
biT araa warmoudgeneli movlena da maT
gadabrunebas exeba. ise ki, arc TavisTa-
Soris arc Tavad v. beriZisTvis, romel-
vad risame cvlileba da gadasxvaferebaa
sac igi moxseniebulic ki hyavs naSrom-
miuRebeli da miT ufro sagangaSo, Tun-
41
z. kiknaZe, T. mirzaSvili, dasax. naSr., gv. dac es qarTuli qristianuli xuroT-
99. moZRvrebis adreul, sawyisebriv nagebo-
42
iqve, gv. 100. baTa ganviTareba Tu maTi droiTi Tan-
43
iqve, gv. 100. warmodgenili amonaridis-
Tvis ix., T. yauxCiSvili, berZnuli warwere- 44
v. beriZe, Zveli qarTveli ostatebi, Tb.,
bi saqarTveloSi, Tb., 1952, gv. 256. 1967.
60

mimdevroba-daTariReba iyos. oRond, ba-xanZris nakvalevis safuZvelze, daax


isic unda aRiniSnos, rom n. baxtaZis VIII-IX ss-Si unda Sewyvetiliyo (bunebri-
SromebSi, misi kvlevebis farglebSi, iq- vi iqneba, rom es darbeva kaxeTSi arabi
neba es sqolioebi Tu ZiriTadi teqsti, sardlis, murvan-yrus gamanadgurebel
srulebiT araorazrovnadaa moxmobili laSqrobas davukavSiroT)“.
im avtorTa mosazrebani da gadaWriTi „cota xnis Semdeg, dazianebuli bazili-
xasiaTis mtkicebani, romelTa Sesaxebac kis mxolod Sua da CrdiloeTis navebis
ukve visaubreT. doloWopisa Tu Wabu- nawilebiRa aRadgines, isic dasavleTi-
kauris bazilikaTa daTariReba-klasi- dan me-3 wyvil svetebis sigrZemde. amis-
fikacias moyolebuli interpretacia Tvis darCenil svetebs Soris sicarie-
sazogadod 1980-iani wlebidan cnobil, leebi bazilikis dangreuli nawilebis
erT magistralur xazs Tanxvdeba da, masaliT (maT Soris Sirimis meoradad
ganzrax Tu uneblied, mis Sevseba-dasa- gamoyenebuli „markirebuli detale-
buTebas emsaxureba. biT“) Seavses da gamoiyvanes darbazu-
2012 wels gamoqveynebuli angariSis pir- li eklesia CrdiloeTis ekvderiT“...
vel nawils n. baxtaZe uTmobs Zeglis ar- ...`daax. XII-XIII saukuneebSi es ganaxle-
qeologiuri kvvlevebis Sedegebs, rom- buli eklesiac saboloodaa wyobidan
lis farglebSic gamoikveTa bazilikis gamosuli“... ...`im periodSi taZris irgv-
ZiriTadi saxe da gamovlinda nivTieri liv ganaSenianebuli soflis mosaxleo-
masala _ keramikuli sayofacxovrebo bis mier metad mWidro sasaflaod yofi-
nakeTobebi. teqstSi gvxvdeba wminda te- la gamoyenebuli“45.
qnikuri xasiaTis aRweriTi nawili, sa- gamokvlevis avtori doloWopis bazi-
dac warmodgenilia SemorCenili naSTis likis daTariRebis sakiTxsac wamoWris
dakarguli nawilebis _ TaRebis, sark- da amis mixedviT adreuli qarTuli sa-
melTa damabolovebeli TaRovani qvebi- taZro mSeneblobis saerTo klasifika-
sa da sxva detalebis analizi. amas garda, ciaSi cvlilebebis Setanis aucileblo-
mkvlevari arqeologiur masalasTan da bazec miuTiTebs.
xsenebul detalebTan erTad asaxelebs doloWopis axladgamovlenili bazili-
adgilze mopovebul didi raodenobiT kis erT umTavresTagan maTariReblad
lursmnebs Tu damwvari xis masalis naS- mkvlevarT taZris teritoriaze da uSu-
Tebs, rac, misi mosazrebiT, doloWopis alod nagebobis sivrceSi aRmoCenili
taZarSi xis konstruqciebiT gadaxurvis arqeologiuri masala aqvT moxmobili,
arsebobas adasturebs. bazilikis farg- romelic, maTi daskvniT, uciloblad V
lebSi aRmoCnda samarxebis mTeli wyeba, saukunes unda ganekuTvnebodes. magram
rasac n. baxtaZe mogviano periods, am te- TavisTavad arqeologiuri maTariRebe-
ritoriis sasaflaod gadaqcevis xanas li V saukune verafers iZleva im rTu-
miawers. gamoyofil iqna doloWopis ba- li mocemulobis gaTvaliswinebiT, rom
zilikis funqcionirebis etapebic: „Zeg- Zeglis TariRi ara ase zogadad, aramed,
lis gamoyeneba 3 ZiriTad qronologiur swored V saukunis I naxevriT iqna gansa-
fazaze mimdinareobda. pirvel etapze, zRvruli, arqeologiuri masala ki sru-
bazilikis Tavdapirveli saxiT da daniS- lebiT ar gvaZlevs misi aseTi sizustiT
nulebiT“... ...“V s-is I naxevarSi dawyebu- 45
n. baxtaZe, doloWopis bazilikaze 2012
li es cikli, dangrevisas mis farTobze wels Catarebuli arqeologiuri kvlevis
mimofantuli artefaqtebis da gaCanage- angariSi, kadmosi, 4, 2012, gv. 283-284.
61

daTariRebis arc aucileblobas da arc bad eTanxmeba, rac ara mxolod Wabukau-
SesaZleblobas. ris, aramed, Tavad doloWopis taZris
movixilavT ra winamdebare naSromis sa- TariRsac meryevad da niadaggamocli-
xelovnebaTmcodneo analizis nawils, lad warmosaxavs, kerZod ki, doloWopis
vxvdebiT sakmaod sityvaZunw da nakle- bazilikis gorgasliseul aRmSeneblo-
bad Tu kompleqsur, SedarebiTi xasia- bas. gamodis, rom an doloWopis aRmSe-
Tis samiod monakveTs. maTgan erTi, nebloba ar ukavSirdeba vaxtang gorga-
doloWopis nekresisave Wabukauris ba- sals an ki Wabukaursa da am ukanasknels
zilikis SemorCenil naSTebTan Sepiris- Soris aRSenebis droiTi sxvaoba erT-
pirebiT xorcieldeba. n. baxtaZe am uka- saukunovania, nacvlad, avtoris ganmar-
nasknelTa urTierTmimarTebis Sesaxeb tebis sapirispirod, „ramdenime aTwleu-
msjelobisas aRniSnavs: „rogorc Cans, lisa“. cxadia, aseT viTarebaSi veraviTar
Wabukauris gacilebiT primitiuli ge- qronologiur sayrdenad ver warmovisa-
gmarebis, mogvianebiT Camoyalibebuli xavT Wabukauris midamoebSi aRmoCenil
qarTuli eklesiebis stilis fonze jer am bazilikas, Tan argumentTa safuZv-
kidev sakmaod ucxo niSnebiT aRbeWdi- lianoba TavisTavadac gvesakliseba _
li bazilika (mas xom garda xis koWovani afsidisa da navTgamyofi burjebis for-
gadaxurvisa, sworkuTxa gegmis sakur- maTa saxesxvaoba Tu pastoforiumebis
Txeveli da kvadratuli kveTis svete- erTgan oden meti, xolo meoregan, TiT-
bi aqvs), ramdenime aTwleuliT uswrebs qos ufro naklebi Camoyalibebuloba,
doloWopis bazilikas; am ukanasknelSi ZeglTa aTwleulobiT gamijvnis safuZ-
gvxvdeba naxevarwriuli afsidi, jvris vels ar unda iZleodes. imasac SevniSna-
gegmis navebis gamyofi svetnari, Camo- vT, rom raime arsebiT sxvaobas dolo-
yalibebuli pastoforiumebi. swored Wopisa da Wabukauris taZarTa pastofo-
amitom vfiqrobT, rom doloWopis bazi- riumebs Soris ver vxedavT. doloWopSi
lika qronologiurad ramdenadme unda mocemulia kvadrats miaxloebuli ori
CamorCebodes Wabukaurisas“46. amave Se- saTavsi, romelTagan, CrdiloeTisas
darebis safuZvelze avtori askvnis, CrdiloeT kedelSive kari, xolo, samx-
rom doloWopis taZari IV saukuniT mis reTisas sakurTxevlis mimarTulebiT
mierve daTariRebuli Wabukauris Semd- mcire niSovani xvreli aqvs datanebuli.
gom, ramdenime aTwleulSi, anu V sauku- Wabukauris bazilikis igive saTavsebi
nis I naxevarSi iqna agebuli. RiobTa gareSe da SedarebiT ufro mar-
TkuTxa formiTaa warmodgenili. orive
Tavdapirvelad, swored rom Wabukauris
am taZris mocemul naSTTa simaRleze
bazilikis, erTgvar, „niSnulad“ war-
sarkmlebis kvali dafiqsirebuli araa.
modgenis sakiTxia aRsaniSnavi, radganac
amdenad, doloWopis bazilikis pasto-
am ukanasknelis avtoris mier SemoTava-
foriumTa SedarebiT Camouyalibeblo-
zebuli daTariReba mecnierTa mier ro-
baze msjelobis safuZvlianobac didad
dia gaziarebuli, Tumca es calke sjis,
saeWvoa, im viTarebis gaTvaliswinebiT,
kvlevis sagania da mainc vfiqrobT, rom
rom qarTuli bazilikuri mSeneblobis
is SedarebiT ufro mogviano xanas unda
arc erT etapze, raime Camoyalibebuli,
ganekuTvnebodes. amosavali mainc is ga-
Tundac mxolod gegmarebiTi, saxis mqo-
remoebaa, rom b-ni n. baxtaZis ramdenime
ne kanonzomierebas ver davafiqsirebT
mosazreba TiTqos erTi meoresac nakle-
gadaWriT. piriqiTac, sxvadasxva etapze,
46
n. baxtaZe, dasax. naSr., gv. 282-283. Tu gnebavT erTi saukunis farglebSi
62

erTsa da imave regionSi agebul ZeglTa geT sakiTxs uZvelesi qarTuli bazilike-
pastoforiumebi srulebiT sxvaobs ur- bis zomebis, gegmarebiTi proporciebis
TierTs gegmarebiTi gadawyvetis, sakur- Taviseburebebis da upirobod qvis kama-
TxevelTan mimarTebis, taZris navebTan riT gadaxurvis Sesaxeb. realur safuZ-
kavSirisa Tu Sida funqciuri mowyobis vels moklebuli aRmoCnda cnobil qarT-
TvalsazrisiT. magaliTad SeiZleba mo- vel xelovnebaTmcodneTa erTi nawilis
vixmoT VI saukunis taZarTa jgufi: an- Sexeduleba imis Taobazec, TiTqos qris-
Cisxati, urbnisi, vazisubani, kawareTis tianobis saxelmwifo religiad aRiare-
sameba, sadac srulebiT gansxvavebuli bis Semdgom, sul cota erTi saukunis
gadawyvetis niSnebia gamokveTili. ganmavlobaSi, saqarTveloSi sruliad
doloWopisa da Wabukauris bazilikaTa ar igeboda romaul-adrebizantiuri Tu
Sedarebis garda, vxvdebiT kidev erT, aRmosavleT-qristianul samyaros TiT-
Semdegi azrisa da saxis mqone amonarids: qmis yvela provinciaSi esoden swrafad
...„doloWopis bazilika, qarTuli qris- da sayovelTaod gavrcelebuli „namd-
tianuli bazilikuri xuroTmoZRvrebis vili“ _ didi zomis, aRmosavleT-dasa-
ganviTarebis pirvel etaps ganekuTvne- vleT RerZze mkveTrad wagrZelebuli,
ba: mas mxolod xuroTmoZRvruli mo- navebad ramdenime wyvili svetiT dayo-
nacemebiTac ki, qronologiurad didad fili mozrdili bazilikebi“48.
ver davaSorebT saqarTveloSi V-VI sau- n. baxtaZis mier gadaWriT mtkiceba imi-
kuneebSi gavrcelebul namdvil... ...ba- sa, rom qarTul xelovnebaTmcodneobaSi
zilikebs _ bolnisis sions, urbnisis wm. arasodes damdgara xis konstruqciebiT
stefanes bazilikas, kawareTis samebas taZarTa SesaZlo gadaxurvis sakiTxi,
da a.S.; Tumca, yvela CamoTvlili bazi- arc mTlad zustia, vinaidan amdagvari
likisgan gansxvavebiT, doloWopis ta- msjeloba sul minimum ori Zeglis, biW-
Zars xis konstruqciebze dayrdnobili vintisa da vaSnaris bazilikaTa Sesaxeb
kramitis saxuravi faravda“47. es Sedare- iqna warmodgenili. Tuki aq pasuxad im
bac, winares msgavsad, TiTqos, TariRis arguments miviRebT, rom es sakiTxi ara
V saukunis I naxevris gamyarebas unda wmindad qarTul niadagze aRmocene-
emsaxurebodes, Tumca msgavsad pirveli bul-ganviTarebul ZeglebTan kavSirSi
Sedarebisa igi raimegvar damaTariRe- iqna wamoWrili, isic ar unda dagvaviwy-
bel arguments ar unda iZleodes. is ki, des, rom Wabukaurisa Tu doloWopis
rom doloWopis bazilika droiT didad, bazilikebsac kvlevis avtori swored
da vfiqrobT, arc mcired, ar unda dava- araqarTul _ zogad-bizantiur Tu aR-
SoroT V-VI saukuneebSi gavrcelebul mosavleT-qristianul aRmSeneblobas
namdvil, e.w. did bazilikaTa jgufs, ukavSirebs. amdagvarsave aRrevasTan
srulebiT arasadaod gveCveneba. gvaqvs saqme, rodesac n. baxtaZe xazs us-
amis Semdgom avtori wamoWris sakiTxs vams qarTvel xelovnebis istorikos-
adreul qarTul saeklesio nagebobaTa Ta mxridan qarTul xuroTmoZRvrebaSi
zoma-masStabisa da maTi xis konstruq- romaul-bizantiuri kvalis ardaSvebis
ciiT gadaxurvis Sesaxeb. „dRevandeli sakiTxs, maSin rodesac qarTuli xuroT-
gadasaxedidan, jer nekresis Wabukauris, moZRvrebis swored adreul etapze _ V
axla ki doloWopis bazilikis aRmoCenis saukunis Sua wlebidan VI saukunis CaTv-
Semdeg, cxadia, axleburad unda mivud- liTaa dadasturebuli e.w. dasavluri
47
iqve, gv. 279. 48
iqve, gv. 280.
63

bazilikebis mTeli rigi, moyolebuli ram imave „bizantiur“ samyaroSic araa


biWvintidan, noqalaqevidan, cixisZri- saxasiaTo gadawyveta. mainc vfiqrobT,
dan Tu sefieTidan, damTavrebuli vaSna- rom mSeneblobis teqnika, gegmarebiTi
riTa da alahaZeTi. TumcaRa mniSvnelo- stili Tu xuroTmoZRvruli elemente-
vani mainc isaa, rom imave xis konstru- bi Zireul TanxvedraSia V-VI saukuneTa
qciebisa Tu gnebavT, taZris zomaTa e.w. did qarTul bazilikaTa jgufTan da
sakiTxebi, upirvelesad mainc, g. Cubi- amdenad, TavisTavad xis gadaxurva ar-
naSvilis TeoriaTa kritikis garda, swo- sebiTad ar SeiZleba cvlides sakiTxis
red doloWopis bazilikis adreuli, V arss imdenad, rom taZris an V saukunis I
saukunis I naxevriT daTariRebisa da misi naxevarsTvis mikuTvneba an saqarTvelo-
bizantiur, aRmosavleT-qristianul Si bizantiur mSeneblobaTan dakavSireba
mSeneblobasTan dakavSirebis mcdelo- moxerxdes.
baa. aki acxadebs kidevac mkvlevari, rom Zalze mniSvnelovania is Tu rogor ic-
doloWopisa Tu Wabukauris bazilikaTa vleba n. baxtaZis msjeloba Semdgomi xa-
aRmoCeniT dadasturda „moqcevai qarT- nis gamokvlevebsa Tu gamocemebSi. 2012-
lisais“ teqstSi naxsenebi saberZneTi- 2015 wlebSi ganxorcielebuli gaTxre-
dan iberiis oficiozis mier mowveuli bis Sedegad, jer 2013 wels gamoqveynda
mSeneblebis realuroba-namdviloba. SedarebiT ufro Sevsebuli da nawilob-
riv Secvlili gamokvleva-angariSi,
Tumca n. baxtaZe ar gamoricxavs, rom is-
xolo 2015 wels _ CvenTvis ufro mniS-
toriul wyaroebSi naxseneb mSenebleb-
vnelovani, ukve sruli angariSi. am sami
Si SesaZloa, bizantiuri mSeneblobis
wlis manZilze ganxorcielebuli sa-
xerxebsa da meTodebs kargad naziarebi
muSaoebis kvalad, saerTo suraTi arse-
qarTveli ostatebic igulisxmebodeso.
biTad Seicvala. doloWopis bazilikis
avtori doloWopis bazilikis bizan-
gamovlenil nawils amjerad ukve sam-
tiur aRmSeneblobasTan esoden Zlier
mxrivi garSemosavleli daemata, ramac
kavSirs navTa wagrZelebuli gegmarebiT, realurad, erTianad Secvala nagebobis
gadaxurvis sistemaSi xis konstruqcie- saerTo konfiguracia Tu gegmarebi-
bis gamoyenebiTa da pastoforiumebis Ti struqtura. „didi bazilikis“ qveda
arsebobiT asabuTebs. mkvlevaris mier SreSi gamovlinda da mkvlevarTa mier IV
maTariReblad moxmobili arc erTi ele- saukuniT ganisazRvra SedarebiT mcire
mentiT doloWopis ageba V saukunis I na- zomis, 25 metri sigrZisa da 15 metram-
xevarSi ar dasturdeba _ TiTqmis yvela de siganis bazilika, romlis Sesaxebac
es elementi, garda xis konstruqciebisa, avtori gvauwyebs: „gaTxrebisas dadas-
Semdgomi xanidan xdeba cnobili qarTul turebuli stratigrafiuli suraTis
taZarTmSeneblobaSi, aseTnairad ki ga- safuZvelze, Zveli bazilika V saukunis
mova, rom yvela qarTuli Zegli aRmosa- pirvel naxevarSi miwisZvras daungrevia
vleT-qristianuli mSeneblobis nayo- da amave saukunis II naxevarSi, misi nan-
fad unda miviCnioT. ver gamovricxavT, grevebis mosworebis Sedegad Seqmnil
rom doloWopis bazilikas marTlac platformaze axali, grandiozuli ba-
hqonda xis konstruqciebze damyarebu- zilika augiaT“49.
li gadaxurvis sistema, Tumca aseTis ar- 49
n. baxtaZe, v. mamiaSvili, b. gabexaZe, dolo-
seboba gvaeWvebs kedlebisa Tu TviT nav-
Wopis bazilikis arqeologiuri kvleva na-
Tagamyofi burjebis esodeni masiurobis qalaqar nekresSi, onlain arqeologia, N8,
gaTvaliswinebiT, miT ufro, rom aseTi 2015, gv. 124.
64

ganaxlebuli samuSaoebis Semdgom aR- mxolodRa SesaZleblobebzedaa saubari


moCenil arqeologiur masalaSi ga- da Tanac SedarebiTze, movlenebis rea-
moirCa „interieris gasanaTebeli xel- luri gaazrebiT ki SeiZleba srulebiT
sawyoebis, liTonis cxaurSi Casalage- sxva mizez-Sedegebamdec mivideT da ama-
beli minis kandelebisa da vercxlis ze ufro konkretuladac vimsjelebT.
sakideblebis naSTebi. zustad am tipis gasaTvaliswinebelia isic, rom avtorma
gasanaTebeli mowyobilobebi, „polikan- Zeglis TariRi mniSvnelovnad gadaswia,
delonebi“, farTod iyo gavrcelebuli rac TiTqos ufro realurs unda xdides
adre-bizantiur samyaroSi da isini V-VI gorgaslis „Zalisxmevas“ anu mefe vax-
saukuneebiT TariRdeba“50. tangis monawileobas doloWopis taZris
cxadia, xelaxali ganxilvis sagani Sei- mSeneblobaSi. magram vaxtang gorgaslis
qna doloWopis bazilikis Secvlili politikuri Tu kulturuli moRvaweo-
xuroTmoZRvruli saxis ragvaroba da bis analizi naTelyofs, rom saeklesio
misi droiTi gansazRvrulobis sakiT- aRmSeneblobiT saqmianobas gorgasali
xic. axal aRmoCenaTa Tu Zeglis cal- mxolodRa 480-iani da egeb ufro konk-
keul nawilTa gamovlenis safuZvelze, retuladac 484 wlis mereRa Tu SeZleb-
n. baxtaZem daTariRebis sakiTxic ga- da. n. baxtaZis azriT ki, doloWopi:
naaxla. axla mkvlevarma mis mier V sau- ...“ukve sakmaod axloa V saukunis II naxe-
kunis I naxevriT daTariRebuli Zegli varSi Camoyalibebul „wminda“ qarTul
V saukunis II naxevars miuTanada, Tumca bazilikaTa stilTan _ „gardamaval“
absoluturad araa Secvlili Zeglis safexurze mimaniSnebeli aq mxolod ga-
maTariRebeli arc erTi elementi, maT daxurvis xis konstruqciebia. doloWo-
Soris arc arqeologiis sakiTxebi. amas- pis bazilikis xuroTmoZRvruli Temis
Tan, ar Sesrulebula arc TviT bazili- amgvar Sefasebasa da taZris V saukunis
kis gegmarebiT-struqturuli kvleva Sua xanebiT daTariRebas Seesabameba
da arc axali konfiguraciis Zeglis misi nangrevebis uadres stratigra-
sxva nagebobebTan mxatvruli Sedare- fiul fenebSi dadasturebuli kerami-
ba-analizi. Tuki pirveli gamokvlevis kuli nakeTobebis fragmentebi“51. xse-
SemTxvevaSi saepiskoposos centris da nebuli citatis mixedviT irkveva, rom
sakaTedro taZris aRmosavleTiT duru- doloWopis bazilikis axali TariRi ara
jis xeobaSi adgilmonacvlebis mizezad zogadad V saukunis II naxevriT, aramed,
vaxtang gorgaslis strategiuli Sida- ufro konkretulad V saukunis Sua xane-
politikuri mizezebia dasaxelebuli, biT ganisazRvra, es daTariReba kvlavac
am SemTxvevaSi, rodesac taZris TariRi ZiriTadad Wabukauris bazilikasTan ka-
ramdenime aTwleuliT Seicvala, saepis- vSirs efuZneba. amas emateba keramikuli
koposo centris xsenebuli adgilmo- masala, romlis aseTi zusti daTariReba
nacvleobis pirvandeli ganmapirobebe- Cven wina angariSSi ar Segvxvedria. ro-
li argumenti kvlavac SenarCunebulia. gorc gamoCnda, 2012 wlis Semdgom naS-
Cveni SexedulebiT, gorgaslis mier ms- roms realuri cvlilebebi ar ganucdia.
gavsi politikuri gadawyvetilebebis axlad aRmoCenili mcire arqeologiu-
miReba cxadia, V saukunis II meore naxe- ri masala, cxadia, veranair cvlilebas
varSi ufroa SesaZlebeli, magram esec Seitans taZris daTariRebis sakiTxSi.
ufro metic n. baxtaZis mier dasaxele-
50
n. baxtaZe, v. mamiaSvili, b. gabexaZe, dasax.
naSr., gv. 117. 51
iqve, gv. 123.
65

buli „polikandelonebis“ droiTi ga- qsad miCnevis SemTxvevaSi, radgan qar-


vrcelebis arealma _ V-VI saukuneebma, Tuli bazilikuri mSeneblobis arc erT
kidev ufro gaafarTova pirveli arqeo- etapze dasavleTi nawilis amdagvari ga-
logiuri fenis moxsnis dros aRmoCeni- dawyveta, rogorc wesi, ar fiqsirdeba.
li doqebis, WinWilebisa Tu jamebis ke- samnaviani Tu sameklesiiani bazilikebis
ramikuli nawilebis TariRi _ V saukune. SemTxvevaSi dasavleTiT mocemuli es
amrigad, doloWopis bazilikis TariR- nawilebi, TiTqmis mudam, gverdiT gar-
ma, arqeologiuri masaliT dazustebis SemosavlelTa makavSireblis funqciis
nacvlad, ufro ganzogadoebuli saxe matarebelia. Cvens SemTxvevaSi ki amdag-
miiRo. Sesabamisad, arc arqeologiur, vari funqciac dakargulia, rom aRara-
istoriul-geografiul Tu sakuTriv sa- feri iTqvas Tavad saTavsis da centra-
xelovnebaTmcodneo monacemTa gaazre- luri taZris RerZebis acdenasa Tu misi
bis mniSvnelovan cvlilebebTan gvqonia Riobebis gaWris wertilebze.
saqme. doloWopis bazilikis sxva nage- 2012 wlis gamokvlevis mTavr xazTagan
bobebTan SedarebiTi analizis mimarTu- kvlav SenarCunebulia g. CubinaSvilis
lebiT 2015 wlis gamokvlevaSi raimegvar mosazrebaTa kritika, erTi mxriv, qar-
cvlilebas srulebiT ver vafiqsirebT. Tul bazilikaTa kamarovani gadaxur-
Zalze mniSvnelovania doloWopis ta- vis, xolo, meore mxriv, adreuli qarTu-
Zris garSemosavlelebad moazrebuli li taZarTmSeneblobis klasifikaciis
samxreTi da CrdiloeTi nawilebisa Tu Sesaxeb _ metadre gakritikebulia Ca-
dasavleTiT arsebuli minaSenis nar- moyalibebuli da gamarTuli saxis ba-
zilikaTa mSeneblobis V saukunis bolo
Teqsad gansazRvris sakiTxi. vfiqobT,
meoTxedisken gamarTvis SesaZlebloba.
TavisTavadac savaraudo iyo, rom Cr-
g. CubinaSvlilisa Tu sazogadod qarT-
diloeTi navis CrdiloeT kedelSi ar-
vel xelovnebaTmcodneTa didi nawilis
sebul sam karsa da samxreTi navis samx-
mimarT gamoTqmul kritikul mosaz-
reT kedelSi mocemul or Riobs gagrZe-
rebaTa vrcel nawilze ukve visaubreT
lebis saxiT raimegvari minaSeni unda
da, vfiqrobT, is raime myar safuZvels
hqonoda, sxvagvarad warmoudgeneli moklebuli unda iyos, im kvlevis gaT-
iqneboda amdeni Riobis arsebobis auci- valiswinebiTac, romelmac Cven mier
lebloba Tu saWiroeba. axla SesaZlebe- warmodgenil naSroms ramdenime kviriT
lia doloWopis bazilikis amdagvari sa- adre mouswro da gadacemulia dasabeW-
xisaTvis arc Tu Soreuli analogiebis dad. es gaxlavT kidev erTi werili, ro-
moZieba qarTuli xuroTmoZRvrebis ad- melic doloWopis eqspediciis ramdeni-
reuli etapis bazilikaTagan. maT Soris me monawilis _ n. baxtaZis, v. mamiaSvilis,
mniSvnelovania V saukunis bolos age- b. gabexaZis da j. Cxvimianis erToblivi
buli bolnisis sionis da Cven mier ama- Sromis Sedegs warmoadgens52. mocemu-
ve periodiT daTariRebuli vaCnaZianis li kvleva-angariSis saTauri Semdegia:
bazilikis struqtura. isic mniSvnelo- „durujispira bazilikis arqeologiu-
vania, rom relurad es Zeglebia yvelaze
adreuli analogiebi doloWopis bazi-
52
xsenebuli werili gadacemulia dasabeW-
dad da swored amitom misi gverdebis, wle-
likis gegmarebiTi struqturisa da isi-
bisa Tu nomris miTiTebisas sqolioSi, ver
nic mxolodRa V s-is bolo meoTxedze vxelmZRvanelobT konkteruli informaci-
modis. sxvagvarad dgeba sakiTxi taZris iT. vuTiTebT gverdebs im formiT ra for-
dasavleTiT mocemuli minaSenis narTe- miTac is mowodebul iqna avtoris mier.
66

ri kvleva naqalaqar nekresSi“. realu- bul werilamde, kvlevis ZiriTadi bir-


rad, SeiZleba iTqvas, rom winamdebare Tvi dayvanilia or ZiriTad sakiTxamde
werili erTgvari Semajamebelia im ga- _ grandiozuli durujispira bazilika
mokvlevebisa da angariSebisa, romelTa agebulia V saukunis I naxevarSi, an amave
mimoxilva-analizic iqna warmodgenili saukunis Sua wlebSi da Zeglze gamovle-
zemoT moyvanil msjelobaSi. nili nivTieri Tu konstruqciuli masa-
realurad, bolo werilSi eqspediciis lebiT is erTmniSvnelovnad, bizantiaSi
xelmZRvanels raimegvari cvlileba gavrcelebuli, adreuli bazilikebis
ar SemouTavazebia sakuTriv nagebobis analogia. am debulebiT ki gavdivarT
struqturis TvalsazrisiT _ dolo- g. CubinaSvilis mier Camoyalibebuli,
Wopis bazilikis aRmoCeniT wamoWrili ukve mravaljer naxsenebi klasifika-
sakiTxisa Tu misi gadaWra-gaanalize- ciis mcdarobaze. kerZod im mosazre-
bis gzebi erTmniSvnelovnad Tanxvdeba baTa ukugdebaze, romlis mixedviTac V
dRemde gamoqveynebul yovel angariSs. saukunis bolomde saqarTveloSi didi
zomis, Camoyalibebuli struqturis
nagebobis maTariRebel elementTa So-
mqone bazilikebi ar Sendeboda. uaryo-
ris, rogorc winare werilebSi, aqac
fil mosazrebaTa rigs ganekuTvna mt-
umTavres aspeqtad arqeologiuri ma-
kiceba qarTuli xuroTmoZRvrebis ad-
salis analizi da taZris konstruqci-
reuli periodis ZiebaTa individualu-
uli monacemebis rkveva warmogvidgeba.
robis Sesaxebac. swored rom mocemuli
aRsaniSnavia, rom SedarebiTi analizis
ori debulebis kritikuli analizi war-
safuZvelze ganxorcielebuli saxe-
moadgenda da sadReisodac warmoadgens
lovnebaTmcodneo kvlevis wili, ro-
durujispira bazilikis kvlevis arse-
melic wina werilebSic naklovani gve-
biT xazs. am uaxles gamocemaSi gvxvde-
Cvena, am SemTxvevaSic sazogadod nuls ba ramdenime mosazrebis dazusteba da,
gautolda. konstruqciul monacemTa rac mTavaria, TariRis mniSvnelovani
analizi, Tavis mxriv, kvlavac mniSvne- cvlileba. taZris aRnagobis cvlilebis
lovani winapirobiTaa gansazRvruli sakiTxTa Soris vxvdebiT Cven mier ukve
_ durujispira bazilikis gamovleni- ganxilul da uaryofil mosazrebas ba-
li naSTis analizisas eqspediciis xel- zilikis dasavleTiT arsebuli ganivi
mZRvanelis mier yovel gamoqveynebul saTavsis Sesaxeb. adrec gveCveneboda,
naSromSi aRiniSneba, rom saqme gvaqvs rom savaraudo iyo xsenebuli saTavsis
bizantiuri xuroTmoZRvrebis, misi Zi- sxva samSeneblo fenisadmi kuTvnileba
risZiri maxasiaTeblebisa da niSnebis da isic, rom SemorCenili saxiT es mo-
arseboba-gaTviTcnobierebasTan zoga- culoba ar SeiZleboda yofiliyo ekle-
dad qarTul sataZro mSeneblobaSi da siis liturgiul-funqciuri nawili.
konkretulad ki doloWopis bazilikis bolo werilSi gamokvlevis avtornic,
SemTxvevaSi. maTi adreuli mosazrebebis sapirispi-
garda bizantiur xuroTmoZRvrebasTan rod, swored amgvar daskvnamde mividnen.
dakavSirebuli problematuri sakiTxe- TumcaRa, amJamad, arsebuli saTavsis
qveS mainc ivaraudeba taZris Tavdapir-
bisa, mniSvnelovani da SesaZloa ga-
veli narTeqsi,53 romlis Sesaxebac, cxa-
damwyvetic ki, mocemuli nagebobis da-
TariRebis sakiTxia. sxvadasxva werilSi 53
n. baxtaZe, v. mamiaSvili, b. gabexaZe, j.
SemoTavazebul versiaTa dajamebiT, Cxvimiani, saqarTvelos erovnuli muzeumis
yovel SemTxvevaSi bolos gamoqveyne- moambe, gadacemulia dasabeWdad, gv. 4.
67

dia, amJamad saubari Tu misi gegmarebiTi Taobaze“54. sainteresoa, mocemuli ver-


Taviseburebebis ganxilva SeuZlebelia. siiT, TariRi _ IV-V saukuneebi _ ras
radgan jerjerobiT, rogorc Cans, misi SeiZleba gulisxmobdes, ufro zustad,
monacemebi sruli saxiT araa gamovle- es aris zogadad am ori saukunis farg-
nili da arc gamoCenili mcire nawilis lebSi moZraobis daSveba Tu saukune-
grafikuli masalaa warmodgenili naS- Ta mijna? pirvel versias ver miviRebT,
roms darTul gegmebsa da anazomebSi. radgan mocemul citatas mosdevs qarT-
doloWopis samnaviani bazilikis ar- vel xelovnebis istorikosTa Sexedule-
qiteqturul-konstruqciul Tu geg- bebis kritika, romelTa mosazrebiTac
marebiTi saxis sxva monacemebs, axali swored V saukunis boloa miCneuli im
werilis mixedviT, raime gansakuTre- „gegmarebiTi Taviseburebebis“ gavrce-
buli cvlileba ar ganucdia. rogorc lebis TariRad, romelzec citataSia
ukve aRvniSneT, realurad arc bazili- msjeloba. amrigad, es versia TavisTavad
kis kvlevis sxva romelime monakveTis winaaRmdegobrivia, radgan g. CubinaSvi-
Zireul cvlilebas vxvdebiT. irkveva, lis mosazrebiT, didi zomis, Camoyali-
rom durujispira bazilikis gaTxrisas bebuli struqturisa da gegmarebis,
mopovebuli nivTieri masala TariRde- gamarTuli bazilikebi saqarTveloSi V
ba zogadad V-VI saukuneebiT, rac, ki- saukunis bolodan Cndeba. amdenad, Tu
dev erTxel unda aRiniSnos, verafriT IV-V saukuneebi mocemul SemTxvevaSi am
akonkretebs Tavad nagebobis TariRs. ori saukunis farglebSi lavirebis Se-
mniSvnelovania, rom arc winamdebare saZleblobaa, gamodis, rom kritika qar-
gamokvlevaSi da arc manamde arsebul Tvel xelovnebis istorikosTa mimarT
araa marTebuli. meore SemTxvevaSi, igi-
gamocemebSi ar gvxvdeba qarTuli bazi-
ve TariRi, IV-V saukuneebi, SesaZloa, aR-
likuri mSeneblobis sxvadasxva fazis
qmul iqnas, rogorc mocemuli ori sau-
mravalricxovan nagebobasTan detalu-
kunis mijna, magram am daTariRebas te-
ri da zedmiwevniT-gamowvlilviTi Seda-
qstis sxva nawilSi emateba doloWopis
rebiTi analizi, romelic, isev da isev,
bazilikis TariRis kidev erTi versia,
taZris agebis zogad-droiT monacems
romlis mixedviTac nageboba V sauku-
mogvcems. axali statiiTac nagebobis
nis II naxevriT ganisazRvra. doloWopis
daTariRebis metad konkretul versiebs
didi bazilikis qveda fenaSi mikvleuli
vxvdebiT, Tumca ki, unda aRiniSnos, rom
nagebobis Sesaxeb msjelobas aqve mos-
ramdenimes da TiTqos, erTmaneTTan Seu-
devs Semdegi ganmarteba: „samwuxarod,
Tavsebelsac. teqstSi aseTi monakveTi
am Tavdapirveli taZris gegmarebis da-
sam adgilas gvxvdeba. pirvel versiaSi
zusteba damatebiTi arqeologiuri
vkiTxulobT: „... unda aRiniSnos, rom
kvlevebis Catarebamde, jerjerobiT
swored gamorCeuli grandiozulobis ver moxerxda. misi iatakis gaTxrisas IV
gamo, durujispira bazilikis IV-V ss-iT s-isTvis damaxasiaTebeli nivTieri masa-
daTariReba diametrulad ewinaaRmde- la gamovlinda da, Sesabamisad, nageboba
geba xelovnebis qarTvel istorikosTa swored am xanaSi Cans agebuli. gaTxre-
araerTi cnobili warmomadgenlis mier bisas dadasturebuli stratigrafiuli
ukve TiTqmis erTi saukunis ganmavlo- suraTis safuZvelze vvaraudobT, rom
baSi utyuar WeSnaritebad aRiarebul Zveli bazilika V s-is pirvel naxevarSi
mosazrebas am xanis qarTul qristianul
taZarTa gegmarebiTi Taviseburebebis 54
iqve, gv. 8.
68

miwisZvras daungrevia da amave saukunis vel monakveTSi moxseniebulia, rom qve-


II naxevarSi misi nangrevebis mosworebis da nagebobis ngrevis TariRi V saukunis
Sedegad Seqmnil platformaze axali, I naxevaria57.
grandiozuli bazilika augiaT“55. cxa- axla didi, samnaviani bazilikis qveS mik-
dia, doloWopis bazilikis daTariRebis vleul-gamovlenili, SedarebiT mcire
nebismier versiaze SeiZleba msjeloba zomis nagebobis gegmarebis sakiTxsac
da analizi, Tumca am SemTxvevaSi Cveni SevexoT. mkvlevarTa mier 2015 wels
xazgasma mxolodRa im sakiTxs Seexeba, gamoqveynebuli masalis farglebSi,
rom erTi werilis farglebSi sami sxva- met-naklebad gamokveTili saxiT, war-
dasxva versiis dasaxeleba xdeba ama Tu modgenil iqna durujispira bazili-
im konteqstSi, Tanac ise, rom arsebul kaTagan yvelaze adreuli naSTis58 e.w.
or nagebobas Soris ngreva-agebis sakiT- „sameklesiiani bazilikis“ gegmarebis
xi mudmivad SenarCunebulia da maTi ur- mniSvnelovani elementebi, sadac nage-
TierTmimarTebis am versiaSi, rogorc bobis centraluri eklesiis aRmosa-
formulaSi, jdeba esa Tu is TariRi. swo- vleT nawilSi gamoCnda afsidis dasawyi-
red amgvaradve warmogvidgeba daTari- si (tab. 1.). mocemul gegmaze nagebobis
Rebis mesame varianti, sul raRac erTi garkveuli nawilebi, is areebi, romelTa
abzacis Semdgom, rodesac sakiTxi du- moxazulobac mkveTrad ar ikiTxeba, wy-
rujispira bazilikis sxvadasxva qrono- vetili xazebiT aris gamoyvanili, xolo
logiuri fazis ganxilvas Seexeba. „misi monakveTebi, romelTa zusti niSnebic
konstruqciebis ngrevisa da didi bazi- aisaxeboda zedapirze, muqi StrixiTaa
likisTvis adgilis gasaTavisufleblad
moxazuli _ principSi im standarte-
TiTqmis saZirkvlamde mosworebis ar-
qeologiuri suraTi imaze migvaniSnebs, 57
iqve, gv. 11-12.
rom is Zlieri miwisZvris Sedegad TiT- 58
mniSvnelovania, rom kvlevis am etapze
qmis ZirisZiramde dairRva (savaraudod, (2015 wels) mocemuli nagebobis ngrevis Ta-
V s-is Sua xanaSi)“56. riRad jer kidev V s-is I naxevari iyo miCneu-
li, xolo mwyobridan gamosvlis mizezad
bolomde gasagebi ar Cans da gansxvave- miwisZvra saxeldeboda. Sesabamisad, dolo-
bul monacemebs vxvdebiT doloWopis Wopis didi bazilikis mSeneblobis xanad V
qveS moqceuli nagebobis ngrevis Ta- s-is II naxevari ganisazRvra. ix. n. baxtaZe, v.
riRTan dakavSirebiT. SotlandiaSi Ca- mamiaSvili, b. gabexaZe, doloWopis bazili-
kis arqeologiuri kvleva naqalaqar nekres-
tarebuli radiokarbonuli analizis Si, onlain arqeologia, N8, 2015 gv. 124. aqve
Sedegebis mixedviT, romlisTvisac sa- SevniSnavT, rom kvlevis axal etapzec ki
Wiro organuli masala Tavad eqspedi- (2016 wels) mocemuli ganviTareba-ngrevis
ciis wevrebma gagzavnes, irkveva, rom am xazi ucvleladaa SenarCunebuli. n. baxtaZe,
Senobis ngrevis ukiduresi zeda zRvari v. mamiaSvili, b. gabexaZe, j. Cxvimiani, saqar-
Tvelos erovnuli muzeumis moambe, gadace-
95.4 %-iani monacemiT 387 welia, Tum- mulia dasabeWdad, gv. 11. 2017-2018 wlebSi
ca ukanasknel werilSic, romelic mas am mosazrebam garkveuli cvlilebebi gani-
mere gamovida, rac radiokarbonuli cada da sadReisod „qveda“ bazilikis ngre-
analizis Sedegebi gaxda cnobili, vxv- vis TariRad IV saukunis boloa miCneuli.
debiT doloWopis qveda naSTis ngrevis amave periodSi ivaraudeba „zeda“, didi ba-
zilikis mSeneblobac. saerTo mxolod isaa,
gansxvavebul monacemebs _ werilis yo- rom ngrevis mizezad kvlavac miwisZvra sa-
xeldeba. am varaudis mixedviT miwisZvra yo-
55
iqve, gv. 10. fila IV s-is bolosac da V s-is dasawyisSic,
56
iqve, gv. 11. rac Tavis mxriv calke msjelobis sagania.
69

bis dacviT, rac anazomebis aRebisasaa ase magaliTad, pirvandel gegmebze e.w.
sayoveltaod miRebuli. swored aseTi, „sameklesiiani bazilikis“ centralu-
muqi StrixiTaa gamoyvanili xsenebuli ri eklesiis dasavleT kedelSi kari ar
afsidis rkalis nawili, misi 1/459. dasa- unda yofiliyo gaWrili, iseve rogorc
xelebuli sakiTxi imdenadaa mniSvnelo- misi garSemosavleli kedlis imave dasa-
vani, ramdenadac ukve 2017-2018 wlebSi vleT monakveTSi, rac Semgomi gamoceme-
gamoqveynebuli winamdebare gegmisa da bis SemTxvevaSi srulebiT sxvagvaradaa
swored Cven mier dasaxelebuli monak- _ orive am kedelSi, urTierTgamWoli
veTis radikaluri cvlileba SeiniSneba. da urTierTmopirdapire karia gaWrili.
ufro konkretulad, axali gegmis Tanax- vfiqrobT, am SemTxvevaSic araa SemTxve-
mad, afsidis monakveTi, romlis sakmaod viTi kiTxva Tu saidan gaCnda kari im ked-
didi nawilic 2015-2016 wlebis gegmebze lebSi, romelTa konfiguraciac pirvan-
dabejiTebiT iyo gamoxazuli, rogorc deli gegmebis SemTxvevaSi sruli ueWve-
mkveTrad gamoCenili rkaluri nawili, lobiT, muqi StrixiT iqna datanili.
Seicvala da srulebiT gansxvavebuli,
durujispira kompleqsis nangrevebis
marTkuTxa moxazuloba miiRo (tab. 2.).
istoriul fenebs Soris kavSiris war-
cxadia, Cndeba srulebiT legitimuri
modgenisas, avtorTa mier ramdenime
SekiTxvebi: 1. Tuki adreul gegmebze ga-
versia iqna SemoTavazebuli. gansakuT-
moCnda afsidis momsazRvreli rkaluri
rebiT mniSvnelovani ki aRmoCnda yve-
moxazulobis qvebi, ratom aRar ikiTxe-
laze adreul or fenas Soris droiTi
ba is dRevandel gegmaze da rogor gar-
mimarTebis gaazreba. zemoT ukve aRvniS-
daisaxa naxevarwriul an nalisebr afsi-
neT, rom Tavdapirveli versiiT yvela-
dad miCneuli sakurTxeveli marTkuTxa
ze adreuli nagebobis ngrevis TariRad
moxazulobad? 2. im SemTxvevaSi Tu ar
miCneuli iyo V s-is I naxevari, xolo mis
Canda afsidis rkaluri wyobis maCvene-
nangrevebze aRmarTuli didi bazili-
beli es qvebi reliefis zedapirze, ma-
kis mSeneblobis TariRad V s-is II meore
Sin ra principiT iqna is datanili da
naxevari iqna miCneuli. bolo, 2017-2018
gamoqveynebuli pirvelad gamocemebSi?
wlebis versiiT, romelic metwilad ra-
es ar gaxlavT erTaderTi Secdoma, ro-
diokarbonul analizs eyrdnoba, qve-
melic amave periodSi gamoqveynebuli
da nagebobis ngrevis maqsimaluri zeda
gegmebis Sedarebisas ikveTeba. amave na-
zRvari 387 wliT ganisazRvra. glazgos
gebobis sxva nawilebic aseTive dauzus-
universitetis mier Catarebuli radio-
tebeli saxiT iqna gamoqveynebuli 2015-
karbonuli kvlevis Sedegad, romelic
2016 wlebis gamocemebisTvis darTul
durujispira bazilikis qveda fenidan
anazomebSi, sadac gegmis zogi nawili,
aRebul da gagzavnil nimuSs eyrdnobo-
zemoT aRwerilis msgavsad, wyvetili sa-
da, miRebul iqna daskvna, romlis mixe-
xiT, nawili ki muqi StrixiTaa mocemuli.
dviTac, maT xelT arsebuli organuli
59
n. baxtaZe, v. mamiaSvili, b. gabexaZe dolo- nimuSis aqtiurobis zeda zRvari 93,2%
Wopis bazilikis arqeologiuri kvleva na- _ iani sizustiT unda yofiliyo swored
qalaqar nekresSi, onlain arqeologia, N8, 387 weli (sur. 1.). amave universitetis
2015, gv. 115. aRsaniSnavia, rom gegmis es mier mowodebul iqna karbonebis ana-
nawili swored amgvari saxiTaa gameorebu-
lizis Sedegebi, amjerad ukve ara pirve-
li 2016 wlis gamocemaSic. n. baxtaZe, v. ma-
miaSvili, b. gabexaZe, j. Cxvimiani, saqarTve- li fenis, aramed doloWopis didi, sam-
los erovnuli muzeumis moambe, gadacemu- naviani bazilikis mSeneblobis etapisa
lia dasabeWdad. gv. 26. da dadginda rom es ukanaskneli 75,0% _
70

iani sizustiT agebuli unda yofiliyo mkvlevarTa mier SemoTavazebuli dask-


ara ugvianes 401 wlisa (sur. 2.). mocemuli vna, droiTi intervalebis ase mkveTrad
radiokarbonuli kvlevebis safuZvelze gansazRvrisa, erTmniSvnelovnad sa-
n. baxtaZisa da kompleqsis mkvlevari Tuoa, imave laboratoriuli daskvnebis
jgufis mier gadalagda durujispira safuZvelze, romelsac Tavad eyrdno-
nangrevebis fenebs Soris droiTi kavSi- ba eqspediciis xelmZRvaneli. samarT-
ri da miRebuli daskvnebiT pirveli fe- lianobisTvis unda aRiniSnos, Tumc Cven
nis e.w. „samklesiani bazilika“ unda dan- am sakiTxze aRar SevCerdebiT detalu-
greuliyo 387 wlamde, xolo misi Semd- rad, rom mkvlevaTa mier radiokarbonu-
gomi fena, didi samnaviani bazilika, age- li analizisTvis gagzavnil iqna orga-
nuli masalis kidev ori nimuSi, amjerad
buliyo ara ugvianes 401 wlisa. cxadia,
ukve didi bazilikis ngrevis fenidan,
nagebobis fenebis teqnikuri analizi,
romlis Sedegad miRebuli daskvnebic
Tavis mxriv, umniSvnelovanes sayrdens
Semdegi saxiT yalibdeba: pirveli nimu-
warmoadgens, Tumca ar unda gamogvrCes
Si, 95,4%-iani sizusTiT, ngrevis TariRs
mxedvelobidan, rom amave universite-
554 wliT gansazRvravs da uSvebs cdomi-
tis mier mowodebuli daskvnis safuZ- lebas 24 wels (sur. 3.), xolo meore nimu-
velze, pirveli fenis karbonebis ana- Si, romelic amave fenidan iqna aRebuli,
lizisas aucileblad savaraudebelia aseve 95,4%-iani sizustiTa da 24 wliani
33 wliani cdomileba, rasac Tavad gla- cdomilebiT didi, samnaviani bazilikis
zgos univesitetis winamdebare kvleva ngrevis TariRs 561 wliT gansazRvravs
gvauwyebs, xolo meore fenis SemTxve- (sur. 4.).
vaSi, igive cdomileba 24 wels udris. aseTi Sedegebis gamcxadebeli gaxlavT
mocemulis gaTvaliswinebiT, cxadia nagebobis fenebis droiTi gansazRvri-
SesaZlebeli iyo nagebobaTa droiTi sas gamoyebuli teqnikuri, radiokar-
intervalis imdagvarad gansazRvrac bonuli analizi. cxadia, Cven araviTari
rac n. baxtaZis mieraa SemoTavazebuli, safuZveli ar gvaqvs eWvi SevitanoT, Ta-
Tumca ar viqnebiT marTlebi Tu ar ga- vis mxriv, isedac Zalze mniSvnelovani
viTvaliswinebT im aucilebel cdomi- „cdomilebebiT“60 mowodebul radio-
lebebs, romelTac Tavad glazgos uni- karbonul kvlevaSi, Tumca is mainc unda
versitetis laboratoria gvauwyebs. im aRiniSnos, rom es daskvnebi arc mTlad
SemTxvevaSi Tu mxedvelobaSi miviRebT mkafio da zusti TariRebis maprovoci-
pirveli fenis nagebobis karbonebis ana- 60
kidev erTxel vazustebT, rom Cven mier
lizisas daSvebul 33 wlian cdomilebas,
xsenebuli „cdomileba“ gulisxmobs Tavad
SesaZloa nageboba sulac 420 wlamde glazgos universitetis im daSvebas, ro-
mdgariyo, rac ueWvelad gamoricxavs melic absolutur cifrebSia mocemuli
misi Semdgomi fenis, didi samnaviani ba- maTsave gamogzavnil, radiokarbonuli ana-
lizis dokumentebSi. amas garda, Cven mier
zilikis 401 wlamde agebas, miT ufro werilSi gamoqveynebuli radiokarbonuli
rom am nagebobis mSeneblobis fenidan analizis dokumentebi dabeWdili saxiT
aRebuli karbonebis analizis SemTxve- araa warmodgenili avtorebis arc erT pub-
vaSic cdomilebad 24 weli ganisazRvra. likaciaSi, Tumca Tavs uflebas vaZlevT
misi gamoqveynebisas vixelmZRvaneloT im
amave tendenciiT SesaZloa cdomile- mocemulobiT, rom Tavad n. baxtaZem soci-
bis saxiT mocemuli wlebis ara mateba, aluri qselebis saSualebiT es dokumente-
aramed kleba, Tumca orive SemTxvevaSi bi gaasajarova.
71

rebeli gaxda Zeglis mkvlevari jgufisa aRniSnavda,62 Tumca bolo gamokvlevisa


da misi xelmZRvanelisaTvis. amas garda, Tu moxsenebebis farglebSi es Tema TiT-
CvenTvis sayuradReboa is Tu saidan, qmis miviwyebulia da aRar xdeba masze
romeli fenebidan iqna aRebuli esa Tu raime saxiT mainc saubari. mSeneblobis
is organuli masala. Tavis mxriv, da- mesame fenasTan dakavSirebiT mkvlevar-
mafiqrebelia zemoT aRniSnuli mrava- Ta samecniero gamocemebi Zalze mwir
li uzustoba, romelic Tavad Zeglis informacias gvawvdis _ warmodgeni-
gaTxrisa Tu nagebobis sxvadasxva wer- lia taZris mdebareobis ramdenimesi-
tilis gamovlenisas iqna gaparuli. vfi- tyviani aRweriloba, erTian gegmaze ki
qrobT, Cveni eWvebi legitimuria imis Zalze bundovnad datanilia mciredi
gaTvaliswinebiT, rom stratigrafiu- nawyvetebi. esaa da es cnobili im fenis
li fenebi arc mTlad mkafiodaa gamij- Sesaxeb, romelze msjelobisasac n. bax-
nuli da rCeba mravali kiTxvis niSani61. taZe swored im arealze miuTiTebda, sa-
uTuod unda aRvniSnoT, rom TavisTavad dac Zeglis sicocxlis pirveli da meo-
nagebobaTa fenebis urTierTisgan gami- re fenebia urTierTgadajaWvuli. 2012
jvnas arTulebda is garemoebac, rom wels gamosul statiaSi weria: „swored
doloWopis taZari istoriis manZilze amitom, cota xnis Semdeg, dazianebuli
mravaljer iqna ganadgurebuli da aRd- bazilikis mxolod Sua da CrdiloeTis
genili. amdenad is sxvadasxva drois da navebiRa aRadgines, isic dasavleTidan
gansxvavebuli masStabisa Tu funqciis me-3 wyvil svetebis sigrZemde“63. amgva-
matarebel niSnebs Seicavs. ase maga- radvea aRwerili mesame samSeneblo fe-
liTad, mkvlevarTa jgufma daadgina, nis nageboba ukve 2013 wlis gamocemaSi,
rom isedac mravalgadanakeTebi obie- Tumca mciredi sxvaobiT _ am SemTxve-
qtis teritoria, saukuneTa manZilze vaSi aRdgena momxdara „aRmosavleTidan
sasaflaodac yofila gamoyenebuli. me-4 wyvil svetebamde“,64 rac, cxadia ga-
swored am sirTuleebis mxedvelobaSi moricxavs 2012 wlis versias. amgvarad,
miRebiT da gansakuTrebiT im garemoe- srulebiT urTierTgamomricxavi in-
bis, rom garda im ori fenis arsebobi- formaciis gaTvaliswinebiT, romelic
sa, romelTa droiT mimarTebazecaa ara mxolod qveda or fenas, aramed, me-
msjelobis ZiriTadi xazi mkvlevarTa same samSeneblo periodsac exeba, CvenT-
vis saTuo xdeba sazogadod fenebs Soris
mier gadayvanili, aq iyo mesame fenis
droiTi urTierTmimarTebis sakiTxi da
sataZro moqmedebac, romlis Sesaxebac
amdenad radiokarbonuli analizisTvis
n. baxtaZe adreul werilebSi xazgasmiT
gagzavnili organuli masalis ama Tu im
61
SesaZloa stratigrafiuli Wrilebi zed- fenisadmi kuTvnilebis sakiTxic.
miwevniT zustadaa damuSavebuli da mkvle- vfiqrobT, rom sadReisod mocemul da-
varTa jgufs albaT, bevrad myari da dazus- TariRebasac da pirveli ori fenis ur-
tebiTi informacia moepoveba mocemul sa-
TierTmimarTebis sakiTxsac arsebiTad
kiTxTan dakavSirebiT, Tumca Cvens xelT ar-
sebuli masala amgvari varaudis safuZvels, 62
n. baxtaZe, doloWopis bazilikaze 2012
samwuxarod, ver gvaZlevs, radgan kvlevebis
wels Catarebuli arqeologiuri kvlevis
procesSi Cndeba urTierTsawinaaRmdego
angariSi, kadmosi, 4. 2012. gv. 284.
monacemebi, rac, Tavis mxriv, safuZvelmde-
bare monacemebis ara myar mocemulobaze
63
n. baxtaZe, dasax. naSr., gv. 284.
mianiSnebs. xsenebul uzustobaTa Sesaxeb 64
n. baxtaZe, yvarlis durujispira bazili-
msjelobas aRar ganvagrZobT _ igulisxmeba kis kvlevis Sedegebi, saqarTvelos erovnu-
werilis manZilze dasaxelebuli SeniSvnebi. li muzeumis moambe, N4, 2013, gv. 185.
72

SeiZleba cvlides swored pirveli fenis fiul sartyels, n. baxtaZe dabejiTe-


areze ganTavsebuili mesame samSeneblo biT uTiTebda, rom „garda aRniSnuli
fenis raimegvari narCenebi _ saZirkv- konstruqciuli da dekoratiuli deta-
lis Zirebi an kedlebis fragmentebi. am- lebisa, romlebic bazilikis dangrevis
denad, vidre sruli saxiT ar iqneba war- dros mimoifanta iatakze, am horizon-
modgenili stratigrafiuli Wrilebi, talur doneze odnav dabla, fiqalis
Tanac im, erTmaneTis gamomricxavi fa- fenilqveS, sxvadasxva viTarebis wyalo-
qtebis dazustebiT, romelTa raodeno- biT, Catkepnili aRmoCnda taZris pirvel
bac sakmaod mravlad gvxvdeba kvlevaTa fazaze funqcionirebis xanis ramdenime
mravalwlian periodSi, SeuZlebelia iseTi WurWlis fragmenti, romlebsac
iseTi dabejiTebiTi da zedmiwevniT sakmaod maxlobeli analogiebi gaaCniaT
zusti TariRebis gamoTqma, romel- aRmosavleT saqarTvelos arqeologiu-
sac sadReisod gvTavazobs mkvlevarTa rad Seswavlili, adreuli Sua saukunee-
jgufi da misi xelmZRvaneli. bis Zeglebidan... da romlebic, ucilob-
lad, V saukunis nawarms warmoadgens“65.
saxelovnebaTmcodneo da vfiqrobT, sa-
mocemuli versia sxvadsxva statiaSi
zogadod yvela samecniero discipli-
sxvadasxva formulirebiT yalibdeba:
nis pirincipidan gamomdinare, kvlevis
„...iatakis horizontalur doneze, fi-
procesSi azrebisa da Sexedulebebis
qalis fenilqveS an am advilad Sladi
xelaxali modelireba srulebiT buneb-
qvafenilis ramdenimegzis SekeTebis
rivi ram gaxlavT, Tumca arsebobs gark-
SreTa Soris, imTaviTve Catkepnil md-
veuli uxerxulobebic, romelTa Sesa-
gomareobaSi Semonaxuliyo...“66 am ver-
xebac mokled aucileblad unda SevniS-
siaTa Tanaxmad ise gamodis, rom iatakis
noT. ase magaliTad, zemoT ganxilul
„fiqalTa“ fenilqveS unda aRmoCenili-
werilebSi, romelTa vrceli nawilebic yo is arqeologiuri nivTebi, romlebic
nagebobaTa daTariRebas Seexeba, gvxv- n. baxtaZis ganmartebiT, uciloblad V
deba arqeologia, rogorc gamorCeu- saukuniT TariRdeba. vfiqrobT, mTlad
lad zusti maTariRebeli. yvela werili, gasagebi ar Cans Tu romel fazazea sau-
romelic ganvixileT moicavs arqeolo- bari _ meore versiis Tanaxmad, es arqeo-
giurad mopovebuli masalis analizs da logiuri nivTebi Tavad iatakis doneSi
Tanac yoveli ganxiluli gamokvlevis yofila Catkepnili. Tumca arsebiTi am
farglebSi mopovebuli arqeologiuri SemTxvevaSi srulebiT sxva ram gaxlavT
masala n. baxtaZis mier daTariRebulia _ 2017-2018 wlebis gamokvlevaTa, ufro
zogadad V saukuniT, xolo nawili VI konkretulad radiokarbonul monacem-
saukuneSic gadadis. amas garda, mniSvne- Ta safuZvelze, Zegli ukve ara V sauku-
lovania Tu arqeologiuri naSTis rome- niT aramed IV saukunis boloTi TariR-
li fenidan iqna mopovebuli mocemuli deba. aseTi viTarebis gaTvaliswinebiT
masala, radgan es garemoebac gansazRv- ki Cndeba urTulesi problema da cdo-
ravs TariRis dazustebis SesaZleblo- mileba _ rogor aRmoCnda IV saukunis
bis met-naklebobas. yvela werilSi ar-
65
n. baxtaZe, doloWopis bazilikaze 2012
qeologiuri masalis mopovebis fenad
wels Catarebuli arqeologiuri kvlevis
avtoris mier dasaxelebulia erTi da angariSi, kadmosi, 4. 2012, gv. 278.
igive qronologiuri da stratigrafiu- 66
n. baxtaZe, yvarlis durujispira bazili-
li fena. qronoligourad is V saukunes kis kvlevis Sedegebi, saqarTvelos erovnu-
ganekuTvneba, rac Seexeba stratigra- li muzeumis moambe, N4, 2013, gv. 179.
73

iatakis „fiqalTa fenilqveS“ an „qvafe- bas davukavSiroT)“67. bolodroindeli


nilis SreTa Soris Catkepnili“, n. baxta- monacemebiT, romelic didi bazilikis
Zis mtkicebiT, „uciloblad V saukunis ngrevis radiokarbonul analizs moi-
nawarmi“?! im SemTxvevaSi Tu es stra- cavs da maszevea dafuZnebuli, didi ba-
tigrafia sxvagvaradaa gadanawilebuli zilikis ngrevis TariRad VI saukunis
da zemoT mocemuli ganmarteba ar See- Sua xana iqna miCneuli, rac gamoricxavs
sabameba adgilze arsebul realobas, mkvlevari jgufis mier manamdel sta-
maSin saqme gvaqvs gaurkvevel, gadmoce- tiebSi gamoTqmul mosazrebebs. Tavis
mis `mravalmniSvnelovan“ formasTan mxriv, es mxolod im garemoebis maTval-
da ubralod gaugebaria sinamdvileSi saCinoebeli SeiZleba iyos Tu ramdenad
rogoria am fenebis urTierTmimarTe- naCqarevad iqna gamotanili daskvneba
ba. SesaZlebelia aseve, rom IV saukunis ama Tu im sakiTxTan dakavSirebiT. naad-
nagebobis iatakis Semdgomi SekeTebisas revad gamoTqmuli mosazrebebisa da mt-
moxvedriliyo masSi V saukunis nawarmi, kicebis sagans SeiZleba ganvakuTvnoT n.
magram aqac gaugebrobasTan gvaqvs saq- baxtaZis mier Wabukaurisa da doloWo-
me, radgan im dros, rodesac n. baxtaZis pis bazilikebs Soris arsebuli kavSiris
mier amgvari debuleba gamoqveynda jer Sesaxeb warmodgenili Sexedulebebi,
taZris TariRad mxolod V saukune iyo romelTa mixedviT, orive es nageboba
gansazRvruli, magram asec rom iyos, – Wabukaurisa da doloWopis didi ba-
amisTvis saWiroa sakmaod mkafiod iqnas zilika – erTi saepiskoposos sakaTed-
miTiTebuli yoveli fena da masTan daka- ro taZrebia. pirveli maTganis ngrevis
vSirebuli arqeologiuri artefaqtebi. Semdgom ki momxdara adgilmonacvleoba
garda zemoT dasaxelebuli probleme- da sakaTedro taZris mniSvneloba ukve
bisa da werilebis urTierTSedarebisas doloWopis did bazilikas SeuZenia68. am
da sadReisod arsebuli mosazrebebis mosazrebis mcdaroba Tavad mecnierTa
maTTan kavSirSi ganxilvisas, vxvdebiT jgufis Semdgomma aRmoCenebmac daa-
sxva, naklebad mniSvnelovan samecniero dastura da ukve 2016 wlis werilSi es
winaRobebs, romelTa vrclad ganxilvas mosazreba ugulvebelyofilia ise, rom
aRar SevudgebiT, CamovTvliT mxolod
arsebiT sakiTxebs, romelTa gamoiso-
67
versia „mur-van-yrus“ Semosevis Sedegad
bazlikis ganadgurebis Sesaxeb gvxvdeba
biTac Cveni xedva ewinaaRmdegeba n. ba-
2012, 2013, 2015 da 2016 wlebSi gamoqvey-
xtaZisa Tu misi jgufis Sexedulebebs nebul werilebSi. ix. n. baxtaZe, doloWo-
durjispira bazilikis Sesaxeb. mniS- pis bazilikaze 2012 wels Catarebuli ar-
vnelovania, rom n. baxtaZis varaudis qeologiuri kvlevis angariSi, kadmosi, 4,
mixedviT, romelic didwilad swored 2012, gv.284; misive, yvarlis durujispira
bazilikis kvlevis Sedegebi, saqarTvelos
arqeologiur gamokvlevas efuZneboda,
erovnuli muzeumis moambe, #4, 2013, gv.
doloWopis didi, samnaviani bazilika 184-185; n. baxtaZe, v. mamiaSvili, b. gabexaZe,
VIII-IX saukuneebSi unda dangreuliyo: doloWopis bazilikis arqeologiuri kvle-
„V s-is I naxevarSi dawyebuli es cikli, va naqalaqar nekresSi, onlain arqeologia,
dangrevisas mis farTze mimofantuli N8, 2015, gv. 125; n. baxtaZe, v. mamiaSvili, b.
gabexaZe, j. Cxvimiani, saqarTvelos erovnu-
artefaqtebis da gaCanageba-xanZris nak-
li muzeumis moambe, gadacemulia dasabeW-
valevis safuZvelze, daax. VIII-IX ss-Si dad 2016, gv. 11.
unda Sewyvetiliyo (bunebrivi iqneba, 68
n. baxtaZe, doloWopis bazilikaze 2012
rom es darbeva kaxeTSi arabi sardlis, wels Catarebuli arqeologiuri kvlevis
mur-van-yrus gamanadgurebel laSqro- angariSi, kadmosi, 4, 2012, gv. 282-283.
74

saerTod naxsenebic ki araa, rogorc odesRac arsebuli versia, romelic axali aR-
moCenebis fonze iqna gardaqmnili. axali aRmoCena gaxldaT doloWopis didi, sam-
naviani bazilikis qveS mikvleuli sakmaod mozrdili nageboba, romelmac cxadia,
gaauqma Sexeduleba adgilmonacleobis Teoriis Sesaxeb.
dasasrul, aRvniSnavT, rom calkeul leqcia-konferenciebze, satelevizio ga-
dacemebSi Tu internet sivrceSi periodulad vrceldeboda is urTierTsawi-
naaRmdego Sexedulebebi Zeglis sxvadasxva sakiTxTan dakavSirebiT, romelTa
nawilzec zemoT iqna aRniSnuli, rac, erTi mxriv, iwvevs dabneulobas – meore mx-
riv ki, araswori informacia mkvidrdeba da iZens ucdomelobis statuss. ase maga-
liTad, sxvadasxva internet saitebze, sadac sazogadoeba ama Tu im Zeglis Sesaxeb
zogad informacias iRebs, doloWopis TariRad V saukunis I naxevari gvxvdeba, rac
Tavad mkvlevari jgufis sakmaod moZvelebuli gansazRvreba gaxlavT69.
udaod aRsaniSnavia is mravalwliani Sroma, romelic doloWipis grandiozuli
bazilikis aRmoCenamde da mis Semdgom gaswia b-nma n. baxtaZem da misma samecniero
jgufma. yovelgvari rezonansi, cxadia xazs usvams nagebobisa da Tavad aRmoCenis
mniSvnelovnebas. Cven mier gamoqveynebuli werili srulebiT ar isaxavs miznad
eqspediciis xelmZRvanelisa da misi jgufis mravalwliani garjis verSemCnevas _
ufro metic, samecniero polemika mxolod mowmobs winamdebare aRmoCenis gamor-
Ceul mniSvnelobas. didi pativiscemiTa da madlierebiT movixseniebT im Sromas,
romelic erovnuli muzeumis egidiT ganaxorcieles n. baxtaZem da misi eqspedi-
ciis wevrebma. cxadia, detalebze samecniero msjeloba-polemika kritikuli mi-
marTulebisaa, rac ganpirobebulia qarTuli xelovnebis istoriis adreuli pe-
riodis mecnieruli Seswavlis aucileblobiT da aRvniSnavT imasac, rom mocemuli
msjeloba mxolodRa mecnierebis farglebSi rCeba70.

69
ka.wikipedia.org; http://www.ambioni.ge; www.dzeglebi.ge.
70
uRrmesi pativiscemiT movixseniebT da did madlobas vuxdiT b-n n. baxtaZes, romelmac
kvlevis farglebSi yvela saWiro masala srulebiT gulRiad gagviziara da mogvca
saSualeba gvcodnoda nagebobis detalebis Sesaxeb imaze meti, vidre es SeiZleba savele
samuSaoebis Sedegad migveRo.
75

Nodar Aronishidze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
George Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art History and Heritage Preservation

On Several Disputed Issues


of the Medieval Georgian Ecclesiastic Architecture

The article focuses on the debate which is ongoing in the academic circles since 1980s. It concerns
forming and development of the early Medieval ecclesiastic architecture in Georgia and the methodology
linked to the issue.
76

1. 3.

2. 4.

radiokarbonuli analizebis Sedegi


Results of the radiocarbon analyzes
77

5. doloWopi, pirveli samSeneblo fena, gegma (anazomi n. baxtaZis mixedviT)


Dolochopi, the first construction layer, plan (drawing by N. Bakhtadze)

6. doloWopi, meore samSeneblo fena, gegma (anazomi n. baxtaZis mixedviT)


Dolochopi, the second construction layer, plan (drawing by N. Bakhtadze)
78

irma maTiaSvili
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

naxati jvari oSkis gumbaTis yelze

oSkis taZris mravalsaxovani safasado Semkulobis erT-erT motivs warmoadgens


qvaze saRebaviT naxati, Tval-margalitiT gamSvenebuli jvrebi, romlebic gumba-
Tis yelzea datanili (sur. 1). samecniero literaturaSi jvris es tipi crux gemma-
ta–s saxeliTaa cnobili.
formis variaciulobiT warmodgenili jvris es tipi TaRovani sarkmlebis Tavzea
ganTavsebuli da ramdenime saerTo niSniT xasiaTdeba: isini Tanabari zomisaa, la-
Jvardisfer fonze mewamuli feris saRebaviTaa datanili, maTi mklavebi boloe-
bisken gafarToebulia, Zvirfasi qvebiTaa morTuli da yovel maTgans samnawilia-
ni kvarcxlbeki aqvs. Semamkobeli Tvlebis imitacia martivad da TavSekavebuladaa
Sesrulebuli.
warmodgenili naSromi, jvris ori nimuSis ganxilvis safuZvelze, oSkis gumba-
Tis sarkmelTa damagvirgvinebeli jvrebis konteqstualuri interpretaciis
mcdelobaa. erTze mis centrsa da mklavebis boloebSi Ria feris wreebia dato-
vebuli, saidanac amJamad, taZris perangis qvis feri Cans, rac laJvardisfrisa
da mewamulis konteqstSi margalitis STabeWdilebas axdens. meore jvarze aseTi
burTulebi centrSi da oTxive mklavis wveroebzea (Sesabamisad, sul cxra).
Semkobis aseTi xerxi _ saRebaviT datanili wreebi anda qvaSi kveTili burTulebi
_ amave taZris sxvadasxva nawilSic gvxvdeba: aqve, gumbaTis qveda karnizs samx-
reT-aRmosavleTiTa da CrdiloeTiT mewamuli saRebaviT naxati wreebi da relie-
furi burTulebi Semouyveba; aseTive wreebia (reliefuric da qvaSi CakveTilic)
samxreTi fasadis „vedrebis“kompoziciis mefeTa samosze (sur. 2) da amave fasadis
arwivis kiserze Semoxveul rgolze. yvela aRniSnuli nimuSi Tval-margalitis
asociacias iwvevs. es magaliTebi udavos xdis im faqts, rom gumbaTis jvrebze da-
tanili wreebi Zvirfasi qvebis imitaciaa. amave xerxiTaa gadmocemuli daviT kura-
palatis stelis mewamuliT naxati jvrebi (sur. 3).
mcire zomebisa da maRal areSi mdebareobis gamo, oSkis gumbaTis naxati jvrebi
mxolod guldasmiT dakvirvebis Sedegad aRiqmeba da Sesabamisad, safasado Semku-
lobaSi mokrZalebuli roli aqvs. Tumca, am ikonografiuli tipis xangrZlivi is-
toriuli tradicia da gavrcelebis farTo areali sagulisxmos xdis mis mniSvne-
lobas. Teodosi didTan dakavSirebuli Tval-margalitiT mooWvili jvari1 adre-
bizantiuri periodidanve ikavebs Tavis adgils romis imperiis aRmosavleTisa da
dasavleTis xelovnebaSi. katakombebSi arsebul martiv formebs maleve enacvleba

1
daaxl. 440 wlisTvis, Teodosi didis brZanebiT, Zvirfasi TvlebiTa da qvebiT Seamkes
jvari, romlis Tayvaniscema utoldeboda elene dedoflis mier aRmarTul Zeli cxovlis
Tayvaniscemas. Teodosis mier Semkul jvars didi roli eniWeboda ierusalimSi aRniSnul
dResaswaulebSi. am ikonografiuli tipis jvris mniSvnelobas miuTiTebs isic, rom adre-
bizantiur mxatvrobaSi TvlebiT mooWvili jvari anacvlebs macxovris xats (mag: ferisc-
valebis kompoziciaSi). ix. Gertrud Schiller, Iconography of Christian Art, New York, 1971, V. I, p. 7.
79

sruli simdidriT Semkuli jvrebi (ro- mier Sewiruli „vedrebis“ xatis zur-
mis santa pudenciana, sant apolinare gze gamosaxuli jvrisTvisac15. aseTive
in klase ravenaSi, wm. antoni didis mo- principisaa slavuri saprocesio jvre-
nastris eklesia egvipteSi). bic (serbeTi, bulgareTi da sxv.16) (sur.
erTi SexedvisTanave cxadia, rom oSkis 7). aRniSnulis garda, oSkis gumbaTis crux
gumbaTis naxati jvrebi bizantiasa da gemmata saprocesio jvrebTan asocia-
qristianuli aRmosavleTis kultura- cias kidev erTi niSniT iwvevs _ es aris
Si gavrcelebuli saprocesio jvrebis taZris saerTo masStabTan mimarTebiT,
formis analogs warmoadgens2. swored maTi mcire zomebi.
aseTia imperator iustine II-is 574 wliT formisa da Semkulobis gaTvaliswine-
daTariRebuli oqros jvari (sur. 4), biT, amave genezisisaa qarTuli qris-
romelic boloebisken mklavebgafar- tianuli xelovnebis pirvelive etapze
Toebulia da bizantiuri tradicii- qvis reliefSi gavrcelebuli jvris
samebr uxvadaa dafaruli Zvirfasi da tipi, romelic ori ZiriTadi saxiT Cn-
naxevradZvirfasi qvebiT. mogviano pe- deba: tolmklava da wagrZelebuli qve-
riodis, SemorCenilTagan uZveles qar- da mklaviT. isini mniSvnelovani motive-
Tul saprocesio jvrebSic tipuria am bia rogorc safasado, aseve mcire for-
formisa da Semkulobis zogadi niSnebi. mebis programebSi. mcxeTis jvris didi
aseTia rogorc X s-is nimuSebi (caiSis3, taZris mTavari Sesasvlelis damagvirg-
iSxnis4, brilis5) (sur. 5), aseve XI s-is vinebl, jvris amaRlebis kompoziciaSi,
(breTis6, murkmeris7, wvirmis8, laxilis9, wreSi Cawerili tolmklava jvaric oT-
labsyaldis10, martvilis11 da sxv.) (sur. xive mklavis wveroTa boloebSi wreebi-
6) da gviani, XIV-XVI ss-iT daTariRebuli Taa dasrulebuli (sur. 8 ). JaleTis em-
sawinamZRvro jvrebi (giorgi dadianis bazis (VIII-IX ss) SemkulobaSi reliefuri
Sewiruli martvilis jvari12, walenji- burTulebi datanilia aseTive tipis,
xis eqvTime sayvareliZis Sewiruloba13, buniani jvris mklavebis boloebSi, ga-
gelaTis evdemon CxetiZiseuli14 da sxv.). farToebul nawilebze (sur. 9). usaneTis
es formaa SerCeuli elise jafariZis VIII s-is stelaze ki am ori ganxiluli
principis erTgvari sinTezia mocemuli
2
The Glory of Byzantium, Art and Culture of the Middle _ tolmklava, boloebgafarToebuli
Byzantine Era, A.D. 843-1261, Edited by Helen C.Evans
jvari medalionSia Cawerili (sur. 10),
and William D. Wixsom, The Metropolitan Museum of
Arts, New York, 1997, fig. 21.
TiTo-TiTo msxvili, reliefuri bur-
Tula ki mklavebis gafarToebul monak-
3
Г.Н. Чубинашвили, Грузинское чеканное искусство,
Тб., 1959, Илл., 5-7. veTebzea ganawilebuli.
4
iqve, il. 57,59. amgvarad, qvis reliefSi, adreul etap-
5
iqve, il. 85.s zeve, saxezea jvrebis rogorc formis
6
iqve, il. 101,102. variaciuli mravalferovneba, aseve
7
iqve, il. 149,150. funqciurad gansxvavebuli kuTvnile-
8
iqve, il. 305. ba. Tumca, mogviano periodis oSkis na-
xati jvrisagan gansxvavebiT, maTi msgav-
9
iqve, il. 315, 316.
seba saprocesio jvrebTan ar SeimCneva.
10
iqve, il. 366, 367.
formis TvalsazrisiT, am ukanasknel-
11
iqve, il. 388, 389.
12
iqve, il. 487, 488. 15
Г.Н. Чубинашвили, Грузинское чеканное искус-
13
iqve, il. 534. ство…, il. 539,540.
14
iqve, il. 535, 536. 16
K. Michatowski, Faras, Warsaw, 1974, il. 51, 54.
80

Tan met siaxloves amJRavnebs wromis qarTuli kedlis mxatvrobis sistema-


(626-634 ww) fasadis ayvavebuli da aseve, Si. oSkis epoqaSic swored es Tema Cans
golgoTis jvris ikonografiuli tipe- gumbaTis mxatvrobaSi (iSxani, xaxuli)18
bi (sur. 11 ). pirvelze jvris wiboebze (sur. 13). T. virsalaZis azriT, analo-
Zalian mcire zomis palmetebia gamosa- giuri kompozicia iqneboda oSkis gum-
xuli; meoreze ki jvris formis Semomsa- baTis mxatvrobaSic19. es Tema grZel-
zRvravi wyvili lilvis grexiliT bur- deba SemdegSic (ateni, timoTesubani,
Tulebia gamoyvanili. nikorwminda da sxv.20). mooWvili jvari
X s-is bolosa da XI s-is dasawyisis xu- saxasiaToa ugumbaTo eklesiebis iko-
roTmoZRvrul reliefSi imitirebuli nografiuli programebisTvisac. (mag.,
Tval-margalitiT moniSnuli jvrebis varZia, berTubani21, TeTri udabno22, ka-
raodenoba da maTi mxatvruli gadawy- padokiaSi kizil Cukuris ioakimesa da
vetis simdidre SesamCnevad izrdeba. anas eklesia da sxv.23)
aSkaraa oSkis safasado motivis gavle- mdebareobiTa da gamosaxvis wesiT oSkis
na. Zvirfasi qvis amsaxveli burTulebi gumbaTis naxatiT Sesrulebuli mooWvi-
wnuliT gamoyvanili naySiT Seqmnili li jvrebi pirvel rigSi gumbaTis moxa-
jvrebis Tanmdevi elementia (iSxani, xa- tulobis jvarTan gamoxatavs Tanxmiere-
xuli, parxali, oTxTa eklesia, tbeTi) bas. gumbaTis yelis sibrtyeze lakoniu-
(sur. 12. ). bagratis taZris dasavleTi ri formiT gamoxatuli maTi idea srula-
fasadis jvari ki sisadaviTa da mkafio daa ganvrcobili gumbaTis mxatvrobis
struqturiT agrZelebs oSkelis Cana- ikonografiuli programiT, romelic
fiqriT ganaxlebul am Temas. es jvari Tavis mxriv, agrZelebs taZris moxatu-
Semkulia reliefuri naxevarsferoe- lobis zogad saRvTismetyvelo sazriss.
biT. SemdgomSi mas bevri mimdevari ga- amdenad, aq arsebuli konteqstiT konk-
mouCnda (hujabi, kaspis metexi, fitare-
retuli simboluri Sinaarsic ikiTxeba.
Ti, Cukulis XI s-is s xis kari da mr. sxv.).
gumbaTis mxatvrobis mooWvili jva-
oSkis gumbaTis crux gemmata qarTuli xe-
ri iqve, gumbaTis yelSi gamosaxuli
lovnebis sxva uZveles tradiciasac ex-
mianeba. misi analogi gumbaTis sferos 18
T. virsalaZe, X-XI saukunis zogierTi tao-
mxatvrobis Tval-margalitiT Semkuli klarjuli moxatuloba, qarTuli mxatvro-
jvaria (an jvris amaRlebis kompozi- bis istoriidan, Tb., 2007, gv. 70,77, 79.
cia),17 romelic XIV s-mde dominirebs 19
iqve, gv.87.
20
T. virsalaZe, atenis sionis VII-VIII da XI
17
Sua saukuneebis qarTuli kedlis mxatvro- saukuneTa moxatuloba, qarTuli mxatvro-
bis am Taviseburebas jvris Tayvaniscemis ad- bis istoriidan, Tb., 2007, gv.103-242; Е. Прива-
gilobriv (wm. nino da mefe miriani), uZveles лова, Роспись Тимотесубани,Тб., 1980,с.11.
tradicias ukavSirebs J. lafonten-dozoni 21
Г. Н. Чубинашвили, Пищерные Монастыри Да-
da mas „tipiurad qQ arTuls“ uwodebs. ix. J.
вид-Гареджи,Тб., 1948, илл. 102, 105. m. bulia, a.
Lafontain-Dosogne, Recherches sur les programmes
volskaia, d.TumaniSvili, T. jojua, daviT
decoratifs des églises medievales en Géorgie en rela-
garejis monastrebi. berTubani, naTlis-
tion avec la peinture monumentale byzantine, II Sympo-
mcemeli, Tb., 2010.
zium International sur l’Art Géorgien ,Tbilissi, 1977, p.6.
n. tieri jvris am ikonografiul tips qris-
22
m. bulia, TeTri udabnos moxatuloba da
tianul aRmosavleTTan akavSirebs. ix. N. adreuli qarTuli mxatvrobis zogi sakiTxi,
Thierry, Haut Moyen Age en Cappadoce, Paris, 1994, V. „saqarTvelos siZveleni“, 2012, 1 # 5, gv. 48-73.
II, 25. qarTul xelovnebaSi jvris amaRlebis 23
C. Jolivet-Lévy, Les église byzantine de Cappadoce.
kompoziciis Sesaxeb ix. aseve n. aladaSvili, Le programme iconographique de l’abside et ses abords,
„jvris amaRlebis“ Tema qarTul xelovneba- Paris, 1991. N. Thierry, Haut Moyen Age en Cappadoce,
Si, „Zeglis megobari“, 1969, # 17, gv. 7-13. Paris, 1994, V. II.
81

winaswarmetyvelebisa Tu sxva dasis iseT mxatvrobaSi, sadac jvris gamosa-


wmindanTa TanxlebiTaa warmodgenili. xuleba uZvelesi tradiciiT aris Seqm-
jvris simbolos universaluroba da nili. atenis sionis mxatvrobaSi „sqemis
kosmiuri sazrisi moxatulobaTa siste- ZiriTd Sinaarss reliefuri jvris ar-
maSi mravalmxriv interpretacias gana- seboba karnaxobda. Tumca ki es savsebiT
pirobebs, rac azustebs mis sxvadasxva tradiciulia ganviTarebuli Sua sau-
aspeqts. oSkis gumbaTis naxati jvrebis kuneebis qarTuli gumbaTuri moxatu-
Sesaxeb v. jobaZe aRniSnavs, rom es aris lobebisaTvis. iseve rogorc pirvandel
„RvTis gamarjvebisa da didebis niSa- morTulobaSi iyo, ferweram gaimeora
ni“24. T. virsalaZe iSxnis moxatulobis reliefuri ZgideebiT moxazuli jvris
kvlevaSi aseT programas ganmartavs gamosaxuleba, magram amjerad es Zvir-
rogorc „winaswarmetyvelebisa da wm. fasi, feradi TvlebiTa da margalite-
mowameTadmi zecad jvris esqatolo- biT mdidrulad gawyobili oqros jvari
giur, triumfalur movlinebas“ da aqve iyo“29. analogiur ikonografias _ gum-
agrZelebs, rom „kompoziciis sazrisi _ baTis sferoSi ganTavsebul Tval-mar-
miRmuri, samoTxismieria“25. moxatulo- galitiT mooWvil jvars _ timoTesub-
bis saerTo konteqstSi ganxilvisas ki nis eklesiaSi e. privalova „konstanti-
aRniSnavs, rom „gumbaTis moxatuloba ne didis xilvas“ ukavSirebs30.
Sinaarsobrivad asrulebs sakurTxe- romis imperiis aRmosavleTisa Tu da-
vlis moxatulobis programas, sadac savleTis mxatvrobaSi gavrcelebuli
qristes esqatologiuri Teofaniia ga- mooWvili jvris simboluri kuTvnile-
mosaxuli da zecis, samoTxis simbolod bis Sesaxeb msjelobisas, aRmosavlur-
gvevlineba, magram vinaidan mas Tavadac qristianuli da maT Soris qarTuli
aqvs Teofaniuri sazrisi, masSic Tavis kedlis mxatvrobisa da miniaturis ni-
mxriv, ori area gamoyofili: „sakuT- muSTa ganxilvis safuZvelze, t. velman-
riv zeciuri“ da „ubralod samoTxisa“. si askvnis, rom mooWvili jvari uflis
pirvelze zecad movlinebuli jvaria didebiT mosvlas ukavSirdeba da rom es
gamosaxuli, meoreze ki Teofaniis mow- jvari aris qveyniuri drois dasasrulis
meni, winaswarmetyvelni da wmindanebi“26. warmodgena31. mkvlevars am daskvnis sa-
analogiuri programaa xaxulSic. T. fuZvels aZlevs nubiisa da somxuri mi-
virsalaZisave varaudiT, aseve iqnebo- niaturis zogierT nimuSSi (asevea sant
da oSkSi, kumurdosa da tbeTSic27. ase- apolinare in klases mozaikaSic) (sur.
Ti xasiaTis gamo gumbaTis mxatvrobis 14 ) mooWvili jvris centrSi macxovris
ganxilul kompozicias mecnieri „kos- biustis, mis garSemo ki maxarebelTa
miurs“ uwodebs28. zoomorfuli simboloebis arseboba32.
XI s-is gumbaTis sferoSi mooWvili qarTul da somxur miniaturaSi am saxes
jvris dominireba bunebrivad ikiTxeba win uZRvis gankiTxvis scena. warmodge-
nili konteqstisTvis mkvlevari kidev
24
v. jobaZe, adreuli Sua saukuneebis qar-
Tuli monastrebi taoSi, klarjeTsa da Sa- 29
T. virsalaZe, atenis sionis VII-VIII da XI sa-
vSeTSi, Tb., 2007, gv. 131. ukuneTa moxatuloba…, gv. 128.
25
T. virsalaZe, atenis sionis VII-VIII da XI 30
Е. Привалова, Роспись Тимотесубани,… gv. 25.
saukuneTa moxatuloba… gv. 55. 31
T. Velmans, La representation de l’espace et du
26
T. virsalaZe, X-XI saukunis zogierTi tao- temps ãByzance et les raisons qui en conditionnent la
klarjuli moxatuloba, gv. 70. forme, Proceedings of the 22nd International Congress of
27
iqve, gv. 87. Byzantine Studies,Sofia,2011, p. 496.
28
iqve, gv. 93. 32
iqve, gv. 497.
82

erT magaliTs asaxelebs _ manglisis dioniT, TeTri iagundiT, almasiT, qar-


gumbaTis sferos mxatvrobas, sadac viT, oniqsiT, iaspiT, safironiT, anTra-
mooWvil jvars angelozebi aamaRle- kiT, zurmuxtiTa da oqroTi iyo mooW-
ben33. mis qvemoT, gumbaTis yelSi ki „ved- vili Seni dafdafebi da stavrebi, Seni
rebis“ kompoziciaa. es ansambli meored Seqmnis dRes iyo ganmzadebuli“ (eze-
mosvlisa da meoxebis warmodgenaa da kieli, 28:13)37. es tradicia grZeldeba
aseve drois dasrulebis, radganac igi axal aRTqmaSic. ioanes gamocxadebaSi
asaxavs bolo dRes34. aRniSnul kompozi- sasufevlis xilva oqroTi da Zvirfa-
ciaTa mimarTebiT miRebuli es daskvna si qvebiTaa aRwerili. zeciuri qalaqi,
asaxavs mis arsebiT saRvTismetyvelo uflis saydari da qalaqSi arsebuli yo-
sazriss, Tumca am ikonografiuli ti- velive mxolod am xasiaTiTaa gaxsnili;
pis jvarSi da kerZod oSkis gumbaTis mag: „Svidi sasanTle oqrosi“ (ioane, ga-
naxat jvrebSi Semamkobeli Tval-marga- mocxadeba,1:12; 1:20), „oqros sartyeli“
litis konkretuli datvirTva damate- (ioane, gamocxadeba,1:13), uflis saxec
biT axsnas saWiroebs. Sesabamisad misi Zvirfasi qvebiTaa aRwerili: „da mjdo-
simboluri Sinaarsic zustdeba. mare iaspisa da sardionis qvas hgavda
Sua saukuneebis xelovnebis umTavre- saxiT; da cisartyela gadarkaluliyo
si maxasiaTeblebis kvlevisas h. kesle- taxtis Tavze, smaragdis msgavsi“ (ioa-
ri gansakuTrebul yuradRebas aniWebs ne, gamocxadeba, 2: 2-3). amdagvari maga-
sasuliero kulturaSi nivTis masalis liTebi uxvadaa ioanes apokalifsisis
namdvilobas da am konteqstSi Zvirfasi teqstSi38 da rogorc simboluri niSnis
liTonebisa da patiosani qvebis simbo- bunebisTvisaa saxasiaTo, mis Sinaarss
lur raobas35. am sakiTxis ganmartebi- konteqstualuri kuTvnileba ganapiro-
saTvis igi mimarTvs saxarebiseul epi- bebs. sakvlevi Temis SemTxvevaSi ki Zvir-
Tets, kerZod petre mociqulis I epis- fasi qvebis raobas gansazRvravs jvari,
toleSi arsebul Sedarebas, sadac qvas rogorc qristianuli sarwmunoebis um-
gansakuTrebuli datvirTva aqvs: „da Tavresi simbolo _ vnebis, aseve Zlevi-
TviTonac, rogorc cocxalma qvebma, sa da triumfis niSani. jvris aseT zo-
TqveniT aaSeneT sulieri saxli, wminda gad bunebasTan erTad oSkis gumbaTis
samRvdeloeba, raTa SeswiroT sulieri mooWvil jvrebs sxva konkretuli dat-
msxverpli, romelic ieso qristes mier virTvac emateba. rogorc vnaxeT, wmin-
sasurvelad uCans RmerTs“ (I petre, 2;5)36. da werilis saxismetyvelebiT Zvirfasi
keslers aqve mohyavs Zveli aRTqmis te- da naxevrad Zvirfasi qvebi uflis, misi
qstSi gacxadebuli samoTxis xilva, sa- wmindanebisa da zeciuri qalaqis atri-
dac qva erTmniSvnelovnad „Zvirfasia“: butebia da xSirad sinonimebic.
„edemSi, RvTis baRSi iyavi, yovelnairi safasado gamSvenebaSi jvars apotrope-
Zvirfasi qva iyo Seni safarveli, sar- uli mniSvnelobac emateba. saeklesio
xuroTmoZRvrebaSi am tradiciis Seqmnas
33
iqve, gv. 500.
a.grabari imiT xsnis, rom jvris erT-er-
34
iqve
35
Herbert L. Kessler, Seeng Medieval Art, Broadview 37
Herbert L. Kessler, Seeng Medieval Art..., gv. 20-22.
Press, 2004, p.19. 38
aRsaniSnavia, rom rogorc yvela simbolos
36
aqve aRvniSnav, giorgi mTawmindeliseuli bunebaSi, aqac dualizmia Tanmdevi niSani,
TargmaniT am frazas „lodi cxoveli“ See- radganac aseve Zvirfasi qvebiTaa aRwerili
sabameba, rac gansxvavbul paradigmul sa- apokalifsuri didi meZavi (ioanes gamocxade-
xismetyvelebas ukavSirdeba („lodi romel ba, 17:4), codvis qalaqi _ babiloni (gamocxa-
Seuracxhyves maSenebelTa“). deba, 18:16) da kerpebi (gamocxadeba, 9:19).
83

Ti funqciaa qristianuli taZris boro- Svid/ patiosan Tvals brwyinvales,/


ti Zalisagan dacva. kerZod, TaRebis da modiT, rwmeniT mivagoT pativi“41. amave
kamarebis, romelTa Camoqcevas ecdeba epoqis kidev erTi magaliTia iosebis
macduri da aseve kar-sarkmlebis, saida- „wminda klimentis galobani“, sadac mo-
nac igi taZarSi SeRwevas Seecdeba39. wamis Sesaxebaa naTqvami: „klimi, mowame-
interpretaciis sisrulisaTvis gasaT- Ta samkauli“42 da mr. sxv.
valiswinebelia kidev erTi kavSiri _ sasuliero mwerlobaSi aseTi metafo-
Zvel aRTqmaSi Zvirfasi qva Semdegi as- ruli daxasiaTebis arsebiTi (da SeiZle-
peqtiTac Cndeba. aaronis samRvdelmTa- ba iTqvas erTaderTi) niSani ufalTan
vro Sesamoslis nawili _ samkerduli erTobaa, rac amqveyniuris miRmur-
Semkuli iyo 12 Zvirfasi TvliT, romle- Tan, maradiulTan kavSirs gamoxatavs.
bic oqros budeSi iyo Casmuli. TiToeul samkauli, oqro da Tval-margaliti
maTganze israelis Tormeti tomis saxe- sasufevlis mkvidrobis niSania. saekle-
li iyo amotvifruli (gamosvlaTa, 39: sio xelovnebaSi es xerxi gamoyenebulia
10-13). bibliuri pirvelmRvdelmTava- sxva SemTxvevebSic _ Zvirfasi Tvlebi-
ri rCeuli eris saxelebs mkerdiT ata- Taa Semkuli uflis saydari sakurTxe-
rebs. yovel maTgans ki sakuTari Zvir- vlis konqis mxatvrobaSi43. aseve imkoba
fasi qva Seesabameba. saRvTismetyvelo RvTismSoblis saydaric44, macxovrisa
tradiciiT, romelic pavle mociqulis da wmindanTa Saravandebi45, angelozTa
ebraelTa mimarT epistoles efuZneba, fexTsamosebi46. am niSniT Tval-marga-
aaroni ieso qristes mRvdelmTavrobis litiT mooWvili jvris mTlianoba asa-
winasaxea. aRniSnul epistoleSi pavle xavs ukve naxseneb interpretaciebs, ro-
mociquli aseT kavSirs gamoTqvams: „da gorc erTi arsebis sxvadasxva aspeqts.
aravin TaviT TჳisiT moiRis pativi ara- Tumca, saxarebis teqsti metad azus-
med romeli wodebul arn RmrTisa mier tebs mooWvili jvris Sinaarss, rogorc
viTarca-igi ahron egreTca qriste ara meored mosvlis niSans. maTes saxareba-
Tavi Tჳisi adida yofad igi mRvdelTmoZ- Si sasufevlis arsis gamoxatvisas aTi
Ruarad, aramed romeli-igi etyoda mas: brZeni qalwulisa da misi momdevno, mi-
Ze Cemi Ãari Sen, da me dRes miSobie Sen“
(ebraelTa mimarT, 5:4-5). am mimarTebiT 41
iqve, gv. 83.
Zvirfasi qva uflis rCeulis simboloa. 42
iqve, gv. 100.,
Tval-margalitiT aRweris metaforu- 43
mag., timoTesubnis konqis mxatvroba. ix. Е.
li xerxi farTod gavrcelda bizan- Л. Привалова, Роспись Тимотесубани…, gv. 26.
tiur mwerlobaSic. samkauli, oqro, 44
erT-erTi magaliTia konstantinopolis
patiosani Tvlebi da margaliti xSirad aia sofias sakurTxevlis konqis mxatvro-
gvxvdeba wmindanTa epiTetebad. ioane ba, sadac RvTismSoblis saydarze, mozaikis
smaltis kenWebSi CarTulia Zvirfasi da na-
damaskelisa da kozman ierusalimelis xevradZvirfasi qvebi. A
cxovrebaSi naTqvamia: „es ganTqmuli da 45
erT-erTi magaliTia wevis kedlis mxat-
didebuli wmindani, WeSmaritebis WeSma- vroba. ix. i. xuskivaZe, weva – wm. giorgis
riti samkauli“40, klimentis „Svidi wmin- eklesia da misi moxatuloba, „saqarTvelos
da efeseli yrmis galobanis“ Zlispir- siZveleni“, 2012, # #15, gv. 288, 326-328.
Sic aseTive xerxs vxvdebiT „ricxviT 46
timoTesubnis mxatvrobaSi gankiTxvis
dRis scenaSi sayvirian angelozebs Tval-
39
A. Grabar, Martirium, Paris, 1946, Vol. II, p. 278-279. margalitiT Semkuli fexsacmelebi acviaT.
40
bizantiuri mwerlobis qrestomaTia (VII s. ix. Е. Привалова, Роспись Тимотесубани…, tab. XX-
meore naxevari – IX s), Tb., 1993, t. II, gv. 19. XIV.
84

Rebuli talantis Sesaxeb igavebs asrulebs uflis didebiT mosvlis gancxadeba:


„xolo raJams movides Ze kacisaჲ didebiTa TჳsiTa da yovelni angelozni misni mis
Tana, maSin dajdes saydarsa didebisa TჳsisaTa“ (maTe, 25:31); markozis saxarebaSic
(8:38) meored mosvla analogiuradaa gamoTqmuli (markozi, 8, 38).
uflis didebiT mosvla, esqatologiuri Jami marTalTa da codvilTa ganyofaa,
rodesac naTqvami iqneba: „movediT kurTxeulno mamisa Cemisano“ (maTe, 25, 34). mar-
Talni, bizantiur mwerlobaSi gamoyenebuli xerxiT, uflis samkaulni da patiosa-
ni qvebia, romelic Zlevis triumfalur jvarze aisaxeba, rogorc israelis Tor-
meti muxlis saxeli aaronis samkerdulze. t. velmansis interpretaciis argumen-
ti _ gumbaTis yelSi arsebuli „vedreba“ aseve esqatologiuri Jamis asaxvaa. „di-
debiT mosvla“ „angelozTa wmidaTa Tana“ kedlis mxatvrobaSi aisaxeba gamoxatvis
uSualo xerxiT _ gumbaTis sferoSi jvari angelozTa TanxlebiTaa gamosaxuli,
yelSi ki winaswarmetyvelni an mociqulebi.
oSkis gumbaTis jvrebis lakoniur redaqciaSi isini TiTqosda moklebulia kon-
teqstis sisrules Tumca, gumbaTTan (zecis simbolosTan) uSualo kavSiri, samx-
reT fasadze mTavarangelozTa figurebi da amave fasadis „vedrebis“ kompozicia
(da mTlianobaSi am Temis araerTgzis warmodgena oSkis taZarSi), gumbaTis sarkm-
liszeda mooWvil jvrebSi swored am sazrisis – gankiTxvis dRis, uflis didebiT
mosvlis gamosaxvis srulyofas axdens. es ki ganuyofel kavSirSia zeciuri qala-
qis gamocxadebismier saxesTan da aseve esqatologiuri bolo dRis mimarTebasTan
_ maradiul, merve dResTan.
85

Irma Matiashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

The Painted Cross on the Drum of the Oshki Dome

The painted cross is one of the decorative elements on the facade of Oshki (963-973), namely its dome.
The equally large crosses which are identical to Processing Crosses of that epoch (see Ishkhani and Mart-
vili churches) are adorned with the imitation of gems (crux gemmata). They are located on the three-step
pedestals and come in different shapes.
According to Vakhtang Jobadze this type of cross serves as a symbol of the God’s glory and victory. The
stone bas-reliefs (the lower cornices of the dome or the collars of the eagles) of Oshki are also jeweled
with the imitations of gemstones.
The decorative ornaments on the dome are identical to the jeweled crosses from the mural paintings.
In general, the topic of cross jeweled ornaments dominates the Georgian mural art of the same period
(Ishkani, Khakhuli) and remains a popular theme of the dome adornment during the later periods as well
(Ateni, Timotesubani, etc.). The crosses of the Eastern Christian origin are also found in churches without
domes where they are traditionally placed in the central part of a vault (the Church of Joachim and Anne
in Cappadocia, Tetri Udabno and Bertubani churches in Georgia, David Gareja monastery complex etc.).
T. Virsaladze interprets appearance of this type of crosses in Georgian mural paintings as their apparition
to the saints; E. Privalova associates them with the vision of Constantine the Great.
Crux gemmata i. e. application of imitative gems is a traditional element of stone reliefs of the facade com-
positions (Jvari church of Mtskheta, 7th c.). It also appears in minor works (front of Zhaleti, Usaneti stela;
7th c.), in the sculptural adornments of the churches in Tao-Klarjeti (Ishkani, Tbeti; 9th c.) and the other
regions of Georgia (Bagrati Cathedral in Kutaisi, 1003). However, the painted cross of Oshki expresses
symbolic context more clearly.
H. Kessler emphasizes importance of the issue for Medieval art and symbolic meaning of gems in both the
Old and New Testaments. The Old Testament mentions gems in the description of Eden (Ezekiel 28, 13);
the upper part of Bishop Aaron’s cassock is adorned with 12 gems that symbolize the names of twelve
tribes of Israel. Precious stones are mentioned in the description of Celestial Jerusalem of the New Testa-
ment (the Apocalypse of John) as well.
In religious texts of Byzantine gold, gemstones and jewelry serve as epithets of the saints (Life of St. John
of Damascus, Chants of Seven Saint Infants of Ephesus, Chants of St. Clément etc.).
Symbolic meaning of the crux gemmata as part of façade decorations of Georgian churches of the 2nd half
of the 10th century is related to the notions of the Second Coming (T. Velmans) as well as of the Kingdom
of Heaven and Celestial City of Jerusalem. 
86

1. naxati jvari, oSki, 963-973 Painted cross, Oshki, 963-973

2. bagrat erisTavT-erisTavi,
oSki, 963-973
Bagrat Eristavt-Eristavi, Oshki, 963-973
87

3. daviT kurapalatis stela, oSki, 963-973


King David’s stela, Oshki, 963-973
88

4. iustines jvari, VI s. 5. brilis sawinamZRvro jvari, X s.


Processional cross of Justin, 7th c. Processional cross of Brili, 10th c.

6. martvilis sawinamZRvro jvari, 7. balkanuri saproceso jvari, 1000-1050


XI s-is II meoTxedi Processional cross from Balcans, 1000-1050
Processional cross of Martvili,
2nd quarter of 11th c.
89

8. jvris amaRleba, mcxeTis jvris taZari, 586-604


Ascension of the Cross, Jvari Church in Mtskheta, 586-604

9. JaleTis embazi, VI s. The Baptistery of Zhaleti, 6th c.


90

11. aAyvavebuli jvari, wromi, 626-634


Flourishing cross, Tsromi Church, 626-634

10. usaneTis stela, 781-802 12. safasado jvrebi tao-klarjeTis


Stela from Usaneti, 781-802 arqiteqturaSi (vaxtang jobaZis mixedviT)
Façade crosses from Tao-Klarjeti architecture,
According to V. Djobadze, 11th c.
91

13. jvris amaRleba, gumbaTi, iSxani, XI s.


Ascension of the Cross, Ishkhani Dome, 11th c.

14. Semkuli jvari, afsidis konqi, sant apolinare in klase, ravena, VI s.


Crux Gemmata, vault of Sant’Apollinare in Classe, Ravenna, 6th c.
92

qeTevan oCxikiZe
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo universiteti

mosazrebebi sveticxovlis aRmosavleTi fasadis


angelozTa reliefuri gamosaxulebebisa da
maTi Tavdapirveli adgilis Taobaze

sveticxovlis XI saukunis epoqaluri taZris fasadebma, mravalricxovani ngre-


va-dazianebisa da Semdgomi aRdgena-ganaxlebis Sedegad, Tavdapirveli saxe da-
karga, mis mopirkeTebaSi CarTulma, sxvadasxva drois ornamentulma filebma ki
taZris skulpturuli morTulobis mTlianoba daarRvia.
sveticxovlis taZris ramdenime bolodroindelma kvlevam1, 2012 wels, Tanamed-
rove standartiT Sesrulebulma anazomebma2 da Cvenma dakvirvebebma, saSualeba
mogvca, axali varaudi gamogveTqva sveticxovlis reliefebis adgilmdebareobi-
sa da maTi kompoziciuri wyobis Sesaxeb. Cveni varaudiT, dRes aRmosavleT fasa-
dze ganTavsebuli anglozebis reliefuri gamosaxulebebi da dasavleT fasadze
warmodgenili saydarze dabrZanebuli macxovari, Tavdapirvelad, erT scenas
Seadgenda.
sveticxovlis taZris dekoratiuli gaformebis ZiriTadi sistema, fasadebis Se-
sabamisi, sxvadasxva simaRlisa da siganis mqone dekoratiuli TaRebisa da Rrma ni-
Sebisagan Sedgeba. araerTi mecnieris miTiTebiT, taZris safasado morTulobaSi
CarTuli reliefebis garkveuli nawili gadakeTebis dros iqna gadaadgilebuli3,
Tumca, SemorCenili figuruli kompoziciebis mixedviT, SesaZlebelia gaforme-
bis zogadi sistemisa da misi Teologiuri programis savaraudo aRdgena4.
sveticxovlis fasadebis dekoratiuli gaformeba XI saukunis mxatvrul tradi-
cias efuZneba. mis morTulobas, TaRebis sistemisa da niSebis garda, mravalgvari
1
g. pataSuri, arsukisZiseuli sveticxovlis fasadTa rekonstruqcia da misi mxatvruli
Taviseburebani, saqarTvelos siZveleni, 12, Tb., 2008, gv. 112.
n. silagaZe, Teofaniis kompozicia X-XI saukuneebis qarTuli taZrebis fasadebze, Jur.
qarTvelologi, el. versia, 11 (27, 2017). http://kartvelologi.tsu.ge/public/ge/arqive/16/4 .
2
sveticxovlis 1000 wlis iubiles aRsaniSnavad, 2010-2011 ww-Si, kulturuli memkvidreo-
bis erovnuli saagentos mier, iuneskos TanadafinansebiT, ganxorcielda taZris doku-
mentaciis ganaxleba. am samuSaoebis farglebSi, 2012 wels, Tanamedrove standartebiT
gaimarTa grafikuli masalac. samuSaoebis Sesruleba qarTvel specialistebs daevalaT,
proeqtis meTodologiuri xelmZRvanelobisTvis ki kulturuli memkvidreobis dokumen-
taciis dargSi ikomosis saerTaSoriso komitetis wevri, English Heritage-s dokumentaciis
menejeri, uiliam bleiki iqna mowveuli. qarTveli specialistebis momzadebas azomvebis
Tanamedrove programuli uzrinvelyofis gamoyenebis, monacemebis Segrovebisa da da-
muSavebis mimarTulebiT swored bleiki meTvalyureobda. Sesrulebuli samuSaoebis Se-
degad, momzadda taZris ganaxlebuli, dazustebuli dokumentacia da amave dros, gamov-
linda specialistebisTvis saintereso, aqamde ucnobi ramdenime detali.
3
v. beriZe, Zveli qarTuli xuroTmoZRvreba, Tb., 1974, gv. 56, 141; n. aladaSvili, mcxeTis
sveticxovlis taZris dasavleTis fasadis reliefi, Zeglis megobari, 26, Tb., 1971, gv. 33; S.
amiranaSvili, qarTuli xelovnebis istoria, Tb., 1971, gv. 233.
4
n. aladaSvili, mcxeTis XI saukunis sveticxovlis taZris skulpturuli dekori da misi
Teologiuri programa, logosi, 1, Tb., 2003, gv. 28.
93

reliefuri kompoziciebi, XI saukunis Tanmxlebni unda yofiliyvnen da aseT-


vazis stilizebuli gamosaxulebani, aR- nairad, meored mosvlis scenas Sead-
mosavleTi fasadis ornamentul-figu- gendnen (sur. 1).
ruli dekori da dasavleT fasadze, an- sveticxovelis safasado skulpture-
gelozebTan erTad warmodgenili, say- bis Sinaarsisa da maTi adgilmdebareo-
darze mjdomi macxovaris monumenturi bis Sesaxeb samecniero literaturaSi
skulpturuli kompozicia qmnis. qris- sxvadasxva Tvalsazrisi arsebobs. S.
tes Tanmxleb angelozebs, xelSi sura amiranaSvili miiCnevda, rom dasavleTi
da puri uWiravT, riTic qristianuli fasadis frontonze moTavsebuli kom-
RvTismsaxurebis erT-erT umniSvnelo- pozicia „gankiTxvis dRes“ asaxavs da
vanes momentze _ ziarebis saidumloze am reliefebs ekuTvnis ori angelozis
mianiSneben. uflis didebis es ganzoga- gamosaxuleba aRmosavleTi fasadi-
debuli scena, n. aladaSvilis azriT, aq dan, romelTac sayviri aqvT xelSi6. n.
meored mosvlas ukavSirdeba. „evqaris- aladaSvili ki fiqrobda, rom aRmosa-
tia, romelic simbolurad ganasaxie- vleT fasadze unda yofiliyo amaRle-
rebs qristes msxverplSewirvas da am- bis tipis siuJeti, romlis Semadgenel
denad, kacobriobis xsnis zogadi ideis nawilebs warmoadgenen es angelozebi,
amsaxvelia, aq gaazrebulia meored mos- xelSi gragniliTa da sayviriT. sayviri
vlisa da gankiTxvis dRis konteqstSi angelozis xelSi ara mxolod meored
da amdenad esqatologiur mniSvnelo- mosvlis, aramed amaRlebis mauwyebe-
bas iZens“5 _ werda mkvlevari. lic SeiZleba iyos7.
XI saukunes ganekuTvneba aRmosavleT garda sayovelTaod miRebuli Tvalsa-
fasadze, sakurTxevlis sarkmlis orna- zrisisa, romlis mixedviTac sveticxo-
mentuli CarCos qveda kideebTan, fre- vlis aRmosavleTi fasadis angeloze-
nis momentSi mocemuli angelozebic. bi esqatologiuri Sinaarsis Semcveli
ToToeul maTgans xelSi garkveuli sa- scenis nawilebs warmoadgenen, arsebobs
gani uWiravs. zogi mkvlevari (S. amira- gansxvavebuli Sexedulebac, romelic
naSvili) maTSi sayvirebs, zogi ki grag- qeTevan ColoyaSvils ekuTvnis. mkvle-
nilsa da sayvirs (n. aladaSvili) xedavs. vari am angelozebs „sveticxovlis aR-
reliefebze dakvirvebam cxadyo, rom n. marTva-amaRlebis“ kompoziciis nawile-
aladaSvilis versia ufro Seesabameba bad ganixilavs 8, xolo angelozTa xel-
Si sxvadasxva formis sagnebi, SesaZloa,
sinamdviles _ Cvengan marjvena ange-
`sueti cxovelis~ `sakraluri nawilebis
lozs, xelebis pozis mixedviT, pirTan
sayviri unda hqonoda mitanili, meores 6
S. amiranaSvili, qarTuli..., Tb., 1971, gv.
xelebi ufro qvemoT uWiravs da maT- 233-234.
Si gragnilis msgavsi sagani gairCeva. 7
amaze yuradReba migvaqcevina q-ma asmaT
sveticxovlis angelozTa poza, maTi oqropiriZem, romelmac aRniSna, rom es fa-
sxeulisa da xelebis mdgomareoba adas- qti amaRlebis sakiTxavebSi dasturdeba. am
informaciisTvis did madlobas movaxse-
turebs, rom isini simetriuli kompozi-
nebT mas.
ciis nawilebs warmoadgendnen da cent- 8
q. ColoyaSvili, erTi ikonografiuli pro-
risken unda yofiliyvnen mimarTulni. gramis aRdgenis cda sveticxovlis aRmosa-
mkvlevarTa azriT, angelozebi scenis vleT fasadze, Tbilisis, iv. javaxiSvilis
centrSi moTavsebuli qristes figuris saxelobis saxelmwifo universitetis Sro-
mebi, 326, istoria, arqeologia, xelovnebaT-
5
iqve, gv. 28-29. mcodneoba, eTnografia, Tb., 1998, gv. 91-96.
94

da nivTebis~9 (ra nivTebs gulisxmobs aq (XVIII da XIX saukuneebi), XIX saukunis ori
q. ColoyaSvili, miTiTebuli ar aris _ ferweruli xati da sxv. kaTalikosTa
q. o.) Sesanaxi piqsida-sanawileebi iyos. sabeWdavebze dasturdeba `sueti cxove-
am Tvalsazriss mkvlevars umyarebs XI lis~ amaRlebis scenebi14, magram ara img-
saukunis 20-ian wlebSi saqarTvelos sa- varad, ra saxiT aRdgenasac gvTavazobs
patriarqos daarsebisa da amave period- mkvlevari sveticxovlis aRmosavleT
Si, sveticxovlis, rogorc sapatriarqo fasadze, TiTqos, es iyo or mfrinav an-
taZris statusiT ageba. aseTnairad, mis gelozs Soris moqceuli wminda sveti15.
dekorSi rTuli azrobrivi, konfesiu- saqarTvelos sapatriarqos daarseba
ri datvirTvis mqone, „sveticxovlis
da mironis moxarSvis uflebis mopove-
aRmarTva-amaRlebis“ sakraluri idea
ba udavod, Zalze mniSvnelovani faqti
iqneboda gacocxlebuli da erovnuli
iyo saqarTvelos istoriaSi da mcxeTis
ikonografiis es Tema, eklesiis avtoke-
sakaTalikoso taZris ageba mironmdina-
faliis statuss gansakuTrebul mniSv-
nelobas mianiWebda10. garda amisa, mkvle- re svetis aRmarTvis adgilze, garkveul
varisTvis sagulisxmoa g. CubinaSvilis simbolur mniSvnelobasac iZens, magram,
mosazreba, romlis mixedviTac „mcxeTis vfiqrobT, es ar aris sakmarisi imis-
pirvelaRmarTul jvarSi `sueti cxove- Tvis, rom am grandiozuli maStabebis
lis~ sanawile unda yofiliyo ganTav- 14
s. barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi
sebuli, riTac pirvelaRmarTul jvars
da sxva gliptikuri masalebi, Tb., 1965, gv.
sakraluri mniSvneloba eniWeboda. am- 123-154, tab. XXII-XXVIII; a. baqraZe, masalebi
denad, piqsida-sanawiliT angelozebis qarTuli sfragistikis istoriisaTvis (sa-
gamosaxvas Tavisi istoriuli safuZ- kaTalikoso beWdebi), saqarTvelos feoda-
vlebi gaaCnia“11 _ wers q. ColoyaSvili. luri xanis istoriis sakiTxebi, II, Tb., 1972,
mkvlevars, CvenSi svetis aRmarTva-amaR- gv. 109-119, tab. III.
lebis ikonografiuli programis arse-
15
sfragistikuli masalis gacnobam gviCve-
bobis dasadastureblad, magaliTebad na, rom sveticxovlis amaRlebis siuJeti
oTx sakaTalikoso sabeWdavzea gamosaxuli.
mohyavs scenebi garejis udabnos mo-
esenia: domenti II-s droindeli, didi sakaTa-
nastris sadiakvnesa12 da sveticxovelis likoso sabeWdavi, kaTalikosebis _ domen-
moxatulobebidan13 (XIII da XVII saukunee- ti III-is, besarion orbeliSvilisa da anton
bi), siuJeturi gamosaxulebebi anton I-is sabeWdavebi. amaTgan, anton kaTalikosis
da besarion kaTalikosis sabeWdavebze beWedi Sesabamisi kompoziciiT, tabulebSi
mocemuli ar aris, danarCen sam maTganze,
9
iqve, gv. 95. vxedavT saflavad mdebare wminda sidonias,
10
iqve, gv. 95. mis zemoT svets, ori figuris TanxlebiT.
or beWedze svetis maRla gvirgvinia (do-
11
iqve, gv. 96. menti III-is, besarionis sabeWdavebi), erTze
12
q. ColoyaSvili axsenebs, g
A arejis udabnos ki mesvetis msgavsi gamosaxuleba (domen-
monastris sadiakvneSi arsebul wminda ninos ti II-is sabeWdavi). am sami nimuSidan, svetis
cxovrebis ciklis erTerT scenas, sadac, winaSe muxlmoyrili erTi angelozi vnaxeT
oTxi angelozi aRamaRlebs mandorlaSi ar- mxolod kaTalikos domenti III-is sabeWda-
sebul svets da miuTiTebs, rom S. amiranaS- vze, kaTalikos besarionis beWedze fotos
vili mxatvrobas XIII saukuniT aTariRebda cudi xarisxis gamo, angelozis figura ver
(ix. q. ColoyaSvili dasax. naSr. gv. 93.). gavarCieT, Tumca kargad Cans qalis figu-
13
mxatvar grigol guljavarasaSvilis mier ra svetis meore mxares. domenti II-seul sa-
moxatuli, sveticxovlis interierSi arse- beWdavze, svetis gverdiT mdgomi figurebi
buli svetis erT-erT waxnagze gamosaxuli identificirdebian rogorc qalTa gamosa-
sveticxovlis aRmarTva-amaRlebis scena xulebebi, yvela CamoTvlil sabeWdavze ga-
(ix. iqve.). mosaxul qalTagan erTi wminda ninoa.
95

mqone taZris fasadebze, erovnuli iko- amgvari scenebis arsebobis sailustra-


nografiis Semcveli scenebis arseboba ciod, mkvlevars mohyavs miniatura-
vivaraudoT. garda amisa, am azrs unda Ta magaliTebi beatusis xelnawerTa
ewinaaRmdegebodes, aRmosavleTi fasa- jgufidan, romelic apokalifsis yvela-
dis angelozebis xelebis gansxvavebuli ze srulyofil da vrcel versiebad aris
pozebi, gansakuTrebiT ki, erT-erTi maT- miCneuli da maT dasuraTebaSi „ioanes
ganis pirTan mitanili xeli, rac gvafiq- gamocxadebis umniSvnelovanes fragmen-
rebinebs, rom igi namdvilad sayviriani tebSi vxvdebiT bevr iseT elements, ro-
angelozi unda iyos, es, ki, Sinaarsobri- melic sveticxovlis fasadebze amJamad
vad ver daukavSirdeba, q. ColoyaSvilis qaoturadaa ganlagebuli17.“ mkvlevari
mier navaraudeb scenas. logikuri iqne- marTebulad aRniSnavs, rom sveticxov-
boda gvefiqra, rom sakaTalikoso kaT- lis safasado skulpturebi arsobrivad
edrali Semkuli iyo misTvis Sesaferisi, Teofanias ukavSirdeba da isini taZris
triumfaluri, sazeimo Sinaarsis mqone eqsterieris Sesabamisi sazeimo, trium-
kompoziciiT an kompoziciebiT, sadac, faluri xasiaTis unda yofiliyo. `sve-
fasadebis mxatvruli gaformeba mis ga- ticxovlis SemTxvevaSi, esqatologiuri
regnul sidiades harmoniulad Seerwy- Sinaarsis reliefuri kompozicia gan-
meboda da masTan erTad, erTian arqite- lagebulia dasavleT fasadze da, sava-
qturul ansambls Seqmnida. raudod, arsebobda aRmosavleT mxare-
sveticxovlis aRmosavleTi fasdis re- sac. sxva sityvebiT, ormxriv simetrias-
liefebze arsebobs nino silagaZis ki- Tan gvaqvs saqme... es savsebiT logikuri
dev erTi kvleva16. avtori garkveulad gadawyvetaa mcxeTis sakaTedro taZris
miyveba naTela aladaSvilis versias da wagrZelebuli, bazilikuri tipis kor-
Tvlis, rom sveticxovlis dasavleTi pusis formidan gamomdinare...… ostat-
fasadis uflis didebis gamomxatveli ma SeinarCuna korpusis moyvaniloba da
evqaristiis kompoziciis Sesabamisi, fasadebis morTulobis umTavres mxat-
qristes meored mosvlis scena, aRmosa- vrul aqcentad maTi ritmis ganmsazRv-
vleT fasadze unda arsebuliyo, oRond, reli TaRedi aqcia. amrigad saxezea ara
aucileblad, mfrinavi angelozebisa da oTxi met-naklebad Tanabari (rogorc
meored mosvlis konteqstSi, maxarebel- nikorwmindaSi), aramed ori wyvili Tana-
Ta simboloebad miCneul figurebTan bari fasadebisa18~ _ wers n. silagaZe.
erTad. misi versiis mixedviT, scenidan
sveticxovlis eqsterierSi uflis si-
dReisaTvis dakargulia taxtze mjdo-
diadis warmosaCenad Teofaniuri kom-
mi qristes figura da ori maxareblis
poziciis arseboba, marTlac gamarTle-
simbolo (arwivi da lomi adgilzea).
bulia, magram, vfiqrobT, ara im saxiT,
dasavleT kompoziciis msgavsad, aRmo-
rogorsac zemoxsenebuli kvleva gv-
savleT fasadzec qriste mandorlis
Tavazobs. analogiuri siuJetis mqone
gareSe iqneboda warmodgenili, radgan
scena qarTuli mqandakeblobis isto-
angelozebs xeliT ar uWiravT is, ara-
riaSi ar gvxvdeba da misi Sedareba xel-
med Tavisufali frenis pozaSi gvevli-
nawerTa miniaturebTan (miT umetes ara-
nebian gragniliTa da sayviriT xelSi.
qarTulTan) maTi gansxvavebuli speci-
16
n. silagaZe, Teofaniis kompozicia X-XI fikis gaTvaliswinebiT, mizanSewonili
saukuneebis qarTuli taZrebis fasadebze,
Jur. qarTvelologis el. versia, 11 (27, 2017).
17
iqve.
http://kartvelologi.tsu.ge/public/ge/arqive/16/4 .
18
iqve.
96

ar unda iyos, miT ufro, rom qarTuli Tavsebuli ziarebis kompoziciiT unda
safasado qandakeba arasodes yofila yofiliyo Sevsebuli, xolo dasavleTi
iseTi detalizebuli TxrobaSi, rogo- fasadi siuJeturi kompoziciebiT sa-
ric dasavleTevropuli miniatura da erTod ar mourTavT19. am azrs Cvenc ve-
misi Sesaferisi safasado reliefebi. TanxmebiT, Tumca aRmosavleTi fasadis
sveticxovlis aRmosvleTi fasadis re- kompozicias ufro gamTlianebuli sa-
liefebis Tavdapirvel kompoziciaze xiT warmovadgenT.
arsebuli mosazrebebis SejamebiT ase- Cveni dakvirvebiTac, dasavleT fasa-
Ti suraTi warmogvidgeba: mkvlevarTa dze reliefi _ aRsaydrebuli qriste
umravlesoba Tvlis, rom aRmosavleTi angelozebiT, erT-erTi aRdgenis dros
fasadis angelozebi didi kompoziciis unda iyos Casmuli. amas adasturebs re-
nawilia, rom dasavleTi fasadis Sesa- liefis marTlac uCveulo mdebareoba,
bamisi reliefis arseboba aRmosavle- uSualod frontonis kexisa da dekora-
TiTac igulisxmeba da rom am reliefis tiuli TaRis centralur nawils Soris
centaluri nawili (qriste _ aladaS- arsebul mcire areze, sadac is TiTqos
vilisa da silagaZis mosazrebiT, xolo ZaliT aris Casmuli. am adgilisTvis
`sueti cxoveli~ _ ColoyaSvilis mixe- mosargebad reliefi CamoWres kidec,
dviT) dakargulia. unda aRiniSnos, rom ris gamoc, is frontonis kexSi CaWedi-
mkvlevarebi reliefebs ganixilavdnen liviT gamoiyureba (sur. 2). amdenad,
gankerZoebulad, taZris arqiteqturi- Cveni azriTac, es reliefuri kompozi-
sa da fasadebis dekoratiuli sistemis cia Tavdapirvelad sxva, ufro vrcel
proporciebisa da sxva Taviseburebebis areze unda yofiliyo ganTavsebuli.
gaTvaliswinebis gareSe, amitom mniSvne- aseT ared, ki, Cvenc aRmosavleTi fasa-
lovani kiTxvebi pasuxgaucemeli, xolo di, kerZod, frontonis sibrtye gvesa-
fasadze reliefebis kompoziciuri ga- xeba. dRes aq CarTulia TaRSi moTavse-
nawilebis ragvaroba, bundovani rCebo- buli samsarkmliani kompozicia, rome-
da. Cven, SevecadeT, swored sveticxov- lic aSkarad gviani periodisaa. rogorc
lis taZris arqiteqturisa da fasadebis zemoT iTqva, dasavleTi reliefis Tav-
saerTo dekoratiuli sistemis gaTva- dapirvelad aRmosavleT fasadze arse-
liswinebiT gagveazrebina problema da bobis varaudi, jer kidev Salva amira-
mTlianobaSi warmogvedgina reliefebis naSvilma gamoTqva20, giorgi pataSuris
Tavdapirveli ganlageba da ise Semogve- kvleviT ki, sveticxovlis aRmosavleTi
Tavazebina axali varaudi mis Sesaxeb. fasadis dekoratiuli TaRedis simaRle
CvenTvis saintereso sakiTxebSi gasark- da proporciebic Tavdapirvelia, xolo
vevad dagvexmara naSromi, romelic miz- mis zemoT arsebuli frontonis sibr-
nad isaxavda, sveticxovlis fasadebze tye mTlianad aRdgenilia. aqedan Cans,
XI saukunis fenis gamoyofasa da mis re- rom Tavidanve Sua TaRi arc uaxlovde-
konstruqcias. giorgi pataSuris kvle- boda fontonis ares. gamodis, rom sve-
vis mixedviT, taZris fasadebi Semkuli ticxovlis aRmosavleTi fasadis cent-
iyo uwyveti TaRnariT, ramac mniSvne- raluri TaRis Tavze arsebuli sakmaod
lovnad gansazRvra adgili skulptu- 19
g. pataSuri, arsukisZiseuli sveticxov-
ruli reliefebisaTvis. am ukanaskneli lis fasadTa rekonstruqcia da misi mxat-
garemoebis gaTvaliswinebiT, mkvleva- vruli Taviseburebani, saqarTvelos siZve-
ri fiqrobs, rom aRmosavleTi fasadis leni, 12, Tb., 2008, gv. 112.
frontoni dRes dasavleT fasadze mo- 20
S. amiranaSvili, qarTuli... gv. 234.
97

didi sivrce, TiTqos sagangebod, didi dekoratiuli TaRebi ar wvdeba fron-


reliefuri kompoziciisaTvis yofila tonis ares.
datovebuli. am SemTxvevaSi, SegviZlia visaubroT
2011-2012 wlebSi iuneskos mxardaWeriT eklesiaTa frontonebis reliefebiT
Sesrulebuli axali anazomebi Cven am Semkobis ara garkveuli, erTi tradi-
versiis gaziarebis da kidev ufro gan- ciis arsebobaze, aramed ufro xuroT-
viTarebis saSualebas gvaZlevs. am ana- moZRvarTa individualur gadawyve-
zomebis mixedviT, vxedavT, rom zemo- taze. Cveni dakvirvebis mixedviT, sve-
aRniSnuli kompoziciis garda, am areze ticxovlis dasavleTi an aRmosavleTi
sxva figurebic Tavisuflad ganTav- fasadis frontonSi reliefuri gamosa-
seboda. es ki safuZvels gvaZlevs viva- xulebebis ganTavseba aucileblobas ar
raudoT, rom sveticxovlis aRmosavle- warmoadgenda da savsebiT dasaSvebia,
Ti fasadis qveda areze moTavsebuli rom didi reliefuri kompozicia mxo-
ori angelozis figura, dRes dasavleT lod aRmosavleT fasadze yofiliyo.
fasadze arsebuli, saydarze mjdomi xolo taZris dazianebis Semdgom, aRd-
qristes kompoziciis nawili iyo da Ta- genisas, es reliefi ziarebis komponen-
vdapirvelad aRmosavleTi frontonis tebiT aRmosavleTi fasadis nacvlad,
areze Tavsdeboda. dasavleT frontonze moeTavsebinaT.
am mosazrebisken, pirvel rigSi, sxva- sveticxovlis fasadebze aRdgenili
dasxva garemoebebis urTerTSejerebam TaRnaris struqturas da proporciebs
gvibiZga. pirvel rigSi unda aRiniSnos, realuri safuZveli gaaCnia. g. pataSu-
rom qronologiurad sveticxovlis ris daskvniT, dasavleT fasadze taZris
axlo periodis taZrebis fasadTa msga- perangi srulad Tavidan unda iyos aRd-
vsi areeebis skulpturuli kompozicie- genili21, Tanac, Tavidanve Sua dekora-
biT Semkoba araerTgvarovnad xdeboda. tiul TaRs mTlianad unda Sevso are: aq
magaliTad, oSkis, iSxnis, bagratis, ala- didi reliefis adgili aRar rCeba. sve-
verdis taZrebis SemorCenil fronto- ticxovelSi arc erTi fasadi ar aris
gaTvaliswinebuli aseTi maStaburi zo-
nebze dekoratiuli TaRi adis da iq re-
mis skulpturul qandakebaTa jgufi-
liefuri gamosaxulebisTvis calke ad-
saTvis, garda aRmosavleTi fasadisa.
gili ar aris datovebuli. oSkSi iSxaSi,
am daskvnam gvibiZga sveticxovlis aR-
samTavroSi da a.S. reliefuri gamosaxu-
mosavleTi da dasavleTi fasadebis re-
lebebi dekoratiuli TaRis areSia gan-
liefebis urTierTdamokidebulebisa
lagebuli. rac vfiqrobT, imis dastu-
da maTi savaraudo adgilmdebareobis
ria, rom am xanebSi fasadis gaformebis
Taobaze Cveneuli versia gamogveTqva.
erT-erT saSualebad amgvari xerxi iyo
sveticxovelSi dekoratiuli elemen-
damkvidrebuli (calkeuli figurebis an
tebis SesaZlo mdebareobis Sesaxeb ze-
sxva dekoratiuli detalebis, fasadis
moxsenebuli versiebis damuSaveba-gan-
centraluri TaRis farglebSi moqceva).
xilvam da sveticxovlis fasadebze de-
g
G vxvdeba fasadTa sxvagvari gadawyve- koratiuli TaRnaris aRdgenis Zalze
tis nimuSic: es aris nikorwmindis ta- damajerebelma cdam, gvibiZga gamo-
Zari. aq, frontonebze reliefebisTvis gveTqva varaudi imis Sesaxeb, rom say-
vrceli areeebia datovebuli da isini daze mjdomi qristes reliefuri kom-
momumenturi kompoziciebiT aris ga- poziciis adgili, mxolod aRmosavleTi
formebuli. sveticxovlis aRmosavle-
Ti fasadis msgavsad, nikorwmindaSic 21
g. pataSuri, arsukisZiseuli..., gv. 105.
98

fasadis frontonis sibrtyezea, rom- ars, da sisxli Cemi WeSmariti sasumeli


lis nawils warmoadgens dRes aq arsebu- ars. da romeli Wamdes xorcsa Cemsa da
li, ori mfrinavi angelozi sxvadasxva sumides sisxlsa Cemsa, igi Cem Tana dad-
sagniT xelSi. Cveni versiiT, es iqnebo- gomil ars da me mis Tana“ (ioane 6-53:56).
da aRsaydrebuli qriste, oTx mfrinav am sityvebiT, qristem gvauwya ziarebis
angelozTan erTad. anu qristes orsav mniSvneloba, misi miRebis gziT, saukuno
mxares ganlagebuli angelozebis qve- cxovrebis damkvidrebis SesaZlebloba
moT, unda yofiliyo simetriuladve da meored mosvlis Jams, qristes rCeu-
ganTavsebuli, aRmosavleT fasadze lTa Soris moxvedris gza gviCvena. meo-
Casmuli angelozebi. aseTi kompozicia red mosvlaze, aq, sayviriani da gragni-
savsebiT damajereblad geCveneba, Tu liani angelozebi mianiSneben.
gavixsenebT nikorwmindas. nikorwmin- amgvarad agebuli kompoziciis safuZv-
dis reliefSi, aRsaydrebuli qriste, lebi, amaRlebis oTxangelozian ikono-
oTx angelozTan erTad aris warmod- grafiul redaqciebSi SeiZleba veZioT.
genili. am SemTxvevaSi, nikorwmindisa erT-erT aseT adreul magaliTs brda-
da sveticxovlis reliefebi kompozi- Zoris qvasvetze (VI s.) vxvdebiT, mart-
ciurad Zalian emsgavsebian erTmaneTs, vilSi aseTive macxovris amaRlebaa (VII
Tumca, sveticxovelSi qristes irgv- s.), oTxangeloziani jvris amaRlebis
liv Semokrebili TiToeuli angelozi
gamosaxulebaa yaCaRanis qvis jvarze (VII
gansxvavebuli nivTiT xelSia. esenia:
s.), xaxulis timpanze (X s.). gansakuTre-
puri, doqi, gragnili, sayviri22. yvela
biT aRsaniSnavia, nikorwmindisa da kac-
angelozi erTmaneTTan azrobriv kav-
xis jvris amaRlebis reliefebi, sadac
SirSia, iseve rogorc qristes amaRleba
angelozebi morkaluli torsiT, sxeu-
da sayviriani angelozebi nikorwminda-
lis rTuli moZraobebiT sveticxovlis
Si (amaRleba-meored mosvla).
angelozebs hgvanan. amaRlebis oTxan-
radganac sveticxovlis arqiteqtori,
geloziani kompoziciebis gadamuSavebu-
taZris ageba-gaformebaSi siaxleebisa-
li varianti unda yofiliyo sveticxo-
ken miiltvis, SeiZleboda mas es inte-
vlis aRmosavleTi fasadis reliefic,
resi reliefuri morTulobis mimarTac
romelic Zalian hgavs nikorwmindis samx-
gamoeCina da Tavisi saocari qmnileba
reTi fasadis „meored mosvlis“ scenas.
originalurad gadawyvetili kompozi-
ciiT daemSvenebina, romlis warmodgeni- werilis dasawyisSi, SemTxveviT ar gvix-
sas gvaxsendeba qristes sityvebi: „ukue- senebia sveticxovlis axali, dazuste-
Tu ara sWamoT xorci Zisa kacisaჲ da buli anazomebis mniSvneloba Semdgo-
suaT sisxli misi, ara gaqunedes cxore- mi kvlevebisaTvis. axalma anazomebma,
baჲ Tavsa Soris TqvenTa. xolo romeli saSualeba mogvca, dagvedgina, dasavle-
Wamdes xorcsa Cemsa da sumides sisxlsa Tisa da aRmosavleTi fasadebis figu-
Cemsa, aqundes cxorebaჲ saukunoჲ, da me raTa zomebi da maT Soris Tanafardoba
aRvadgino igi ukuanasknelsa mas dResa. gangvesazRvra. aRmoCnda, rom aRmosa-
rameTu xorci Cemi WeSmariti saWmeli vleTi fasadis angelozebis zomebi,
ramdenadme aRemateba, ziarebis kom-
22
zogadad, amaRlebisa da meored mosvlis poziciaSi Semaval angelozTa zomebs.
kompoziciebSi angelozebs xelT sxvadasxva es monacemebi gaxda, kidev erTi sabuTi,
saganebi uWiravT. es SeiZleba iyos: gragni-
li, sayviri, saswori, Subi, sfero, lursma-
Cveneuli versiis argumentirebisaTvis.
ni, gvirgvini, gasaRebi, droSa, xmali, mze, aRmosavleTi fasadis Cven mier navarau-
mTvare an iyos cis dagragvnis procesSi. debi kompoziciis rekonstruirebuli
99

varianti warmodgenilia naxazze23 (sur. ba, romelic, masa da frontonis karnizs


3), romelic fasadisa da SemorCenili Soris darCenili adgilis siviwrovis
reliefebis realur zomebs emyare- gamo, aq arafriT moTavsdeboda. misi
ba: aRsaydrebuli qristes centralur ararseboba arRvevs kompoziciis simet-
figuras Tan axlda oTxi angelozi, ori riasa da wonasworobas. angelozebi im-
mis gverdebze, ori ki maT qvemoT. es denad hgvanan erTmaneTs, rom saeWvoa,
ukanasknelni, TavianTi zomebiT, avse- meore maTgans raime akldes, miT ufro,
ben zeda sami figuris qvemoT arsebul misi arsis ganmsazRvreli sxeulis nawi-
sivrces da organulad ewerebian kom- li, romelic amave dros, mewyvile an-
poziciaSi (Tavis droze es angelozebi, gelozis msgavsad, afrialebuli saxiT,
qristes Tanmxleb angelozTa msgavsad sxeulis pozasTan erTad, haerSi liv-
unda yofiliyvnen „haerSi dakidulni“, livs unda gamotaxavdes. am angelozis
axla ki maTi sxeulebi „amobrunebulia“ SemorCenili erTi frTa, masa da macxo-
da TiTqos zemodan qvemoT miemarTeba). vris taxts Soris isea moqceuli, rom
aRsaniSnavia, rom angelozTa figurebi arc ki Cans, amitom vfiqrobT, rom mas
sxvadasxva moZraobas gamosaxaven. su- aucileblad meore frTac unda hqono-
riani angelozis sxeuli ufro metad da, romelic Sori manZilidanac kargad
eqspresiulia, misi fexebi zemoT, tanis aRsaqmeli iqneboda. Tu davuSvebT ver-
paralelurad aris mimarTuli da Seda- sias, rom evqaristiis adgili Tavidanve
rebiT rTul moZraobaSia gadmocemuli, dasavleT fasadze iyo, maSin TaRsa da
vidre angelozi puriT xelSi, romel- sarkmlis TavsarTs sxvanairi forma,
sac muxlSi moxrili fexebi, ubralod zoma, mdebareoba unda hqonoda, raTa
ganze aqvs gaSverili. sainteresoa, rom kompoziciis srulyofilad ganlagebi-
aRmosavleTi fasadis angelozebsac ms- sa da aRqmisaTvis meti adgili darCeni-
gavsi pozebi aqvT, oRond sapirispiro liyo. es ki warmoudgenelia, radgan Sua
monacvleobiT. gamodis, rom Cvens mier TaRi organulad jdeba fasadis gafor-
warmodgenil scenaSi, oTxi angelozi, mebis sistemaSi, rogorc centrisaken
jvaredini monacvleobiT imeoreben ritmulad ganviTarebadi kompoziciis
erTmaneTis moZraobas da amiT gansxva- elementi. arqiteqtoris mier, dasavle-
vebul simetriul kompozicias qmnian. Ti fasadis Taviseburi, novatoruli ga-
vfiqrobT, gamoricxuli ar aris sve- damuSavebis maCvenebeli, swored, gver-
ticxovlis aRmosavleT fasadze war- diTa TaRebTan SedarebiT, gacilebiT
modgenili yofiliyo nikorwmindis didi centraluri TaRis fasadis mTel
„meored mosvlis“ msgavsi scena _ aR- siganeze ganTavsebaa, rac im drois arc
saydrebuli qriste da mis irgvliv oTxi erT taZarze ar gvxvdeba24. aq arsebuli
mdidruli gaformeba _ sarkmlis far-
angelozi _ evqaristiasa da meored
To ornamentuli sapire, dagrexili
mosvlaze mimaniSnebeli sagnebiT xel-
lilvebiT Seqmnili svetebi, masze da-
Si. dasavleT fasadze arsebuli kom-
myarebuli TavsarTiT, gadmokidebuli
pozicia, bunebrivad rom ar zis fron-
foTlovani motivis mqone ornamentiT
tonis kexis qvemo sibrtyeSi, es ukve
gaformebuli Sida are da mis zemoT ga-
avRniSneT. am STabeWdilebas aZlierebs
dasrolili, aseTive elementebis mqone
erTi angelozis cali frTis naklebo-
centraluri TaRi, sakmarisi raoden-
23
kompiuteruli rekonstruqcia, 2012 wlis obis dekoratiuli elementebis mobi-
anazomis safuZvelze, Seasrula ivane kikna-
Zem. 24
g. pataSuri, arsukisZiseuli,… gv. 106-107.
100

lizebas axdens centralur safasado areze. TaRi TiTqosda unda agvirgvinebdes


fasadis morTulobas da frontonis karnizsa da sarkmlis TavsarTs Soris erTg-
var mijnadac unda gvevlinebodes, maTi mcire manZiliT erTmaneTTan daSorebis
gamo. vertikalurad ganviTarebad ornamentul reliefebs ayolebul mnaxvelis
Tvals Suq-Crdilis mkveTri monacvleobis mqone, rTulad profilirebuli sarkm-
lis TavsarTi itacebs, aq akeTebs pauzas, nanaxiT datvirTuls, TaRovani „mijnis“
iqiT arsebuli kompoziciis aRqma uWirs da TiTqos yuradRebis miRma tovebs mas.
vfiqrobT, xuroTmoZRvari dekoratiuli elementebis amgvari uxvi gamoyenebiT
ar gadatvirTavda fasads, sam maTgans is swored TaRiT daasrulebda da amiT daa-
gvirgvinebda gaformebis sistemas. TaRnaris dinamikidan gamomdinare, ziarebis
reliefuri kompoziciisTvis adgili mxolod aRmosavleT fasadze rCeba, sadac,
yvela sxva fasadTan SedarebiT, centraluri TaRi gacilebiT dabalia da mis ze-
moT adgili skulpturul qandakebaTa jgufisTvisac iqneboda, dRes aq arsebuli
sammagi sarkmlis adgilze, romelic gviani restavraciis Sedegia25.
am Tvalsazriss SegviZlia davupirispiroT mxolod reliefebis damuSavebis sti-
listuri mxare. miuxedavad orive fasadis angelozebis mravalmxrivi urTierTms-
gavsebisa, maT Soris gansxvavebac SeiZleba SevniSnoT samosis, frTebis, moculo-
biTi formebis gadmocemis mxriv. es garemoeba gansxvavebuli xelis mqone sxva-
dasxva ostatis muSaobiT SeiZleba aixsnas.
Tu davuSvebT, rom reliefis Cveneuli rekonstruqcia realuria, wamoiWreba kidev
erTi sakiTxi, romelic aseve pasuxis gacemas iTxovs. es kiTxva Seexeba gviani perio-
dis sam sarkmels, romelic dRes aRmosavleTi frontonis arezea. sakurTxevlis
Tavze arsebuli sivrce funqciurad saWiroebda ganaTebas. vfiqrobT, sarkmlebi
aq Tavidanve arsebobda, Tumca ara aseTi formisa. msgavsi viwro sarkmlebi gvian
Sua saukuneebs axasiaTebs. am SemTxvevaSic unda moviSvelioT nikorwmindis taZa-
ri, sadac frontonis areze ganTavsebuli reliefuri kompoziciis nawilad gvev-
lineba wriuli sarkmlebi, romlebic scenis aqeT-iqiTaa ganTavsebuli. vfiqrobT,
sveticxovelSic SesaZlebelia msgavsi gadawyveta gvqonoda (sur. 4).
amgvarad, axalma teqnikurma da Teoriulma kvlevebma, adre gamoTqmuli versiebis
gadaxedva-gaTvaliswinebam, safuZveli gaumzada Cvens versias _ sveticxovlis
aRmosavleTi da dasavleTi fasadebis skulpturebi gangvexila rogorc erTi,
originalurad gadawyvetili kompoziciis nawilebi da maTi Tavdapirveli ganTav-
sebis adgilad aRmosavleTi fasadi migveCnia. aseTi saxiT warmodgenili Tema imave
periodSi Seqmnili nikorwmindis taZris „meored mosvlis“ reliefTan hpovebs ka-
vSirs, rogorc Sinaarsis, ise, formis mixedviT da Temisadmi epoqisaTvis saxasia-
To, esqatologiur interess pasuxobs. bunebrivia, reliefis rekonstruirebis
axali versia axal-axal kiTxvebs warmoSobs (qveda are Seuvsebelia, sad SeiZlebo-
da yofiliyo lomisa da arwivis gamosaxulebis adgili da sxva), romlebic damate-
biT kvlevas moiTxovs, rac, vimedovnebT, SemdgomSi ganxorcieldeba.

25
g. CubinaSvili, qarTuli xuroTmoZRvreba saSualo saukuneebSi da misi sami mTavari
kaTedrali, tfilisi, 1925, gv. 124.
101

Ketevan Ochkhikidze
Shota Rustaveli Theatre and Film Georgia State University

Several Opinions on Relief Images of Angels on the Eastern Facade


of Svetitskhoveli Cathedral and Their Initial Location

Svetitskhoveli Cathedral, epochal monument of 11th century, has been destroyed, damaged and restored
several times during the centuries. Due to this fact the facade of the cathedral has lost its initial appear-
ance.
Several recent researches, newly done measurements and observations enabled us to make a new as-
sumption about the location and composition of Svetitskhoveli reliefs.
There is a composition of monumental sculpture of Christ seated on the throne together with angels on
the Western facade of the cathedral. Angels accompanying Jesus Christ have bread and cup (pitcher) in
their hands, indicating to the important aspect of Christian dogma – Eucharist. According to the scientists,
this generalized scene of glorifying the Lord is related to the Second Coming.
Flying angels on the bottom edge of the altar window on the Eastern facade, also belong to the 11th cen-
tury. They hold the horn and scroll in their hands. Angels’ posture proves that they were part of symmet-
rical composition and should have been directed towards one center, presumably to the figure of Christ.
Thus, the composition, considering the objects in the angels’ hands, corresponds to the iconography of the
Second Coming.
We believe that reliefs on the Eastern facade and Christ and angels on the Western facade are parts of
the same composition. According to our version, the seated Christ with four angels would have been de-
picted in the original composition. The studies of the 11th century layer, reconstruction of the arches and
new measurements say that the place for such composition would have been only in the pediment of the
Eastern part of the facade. The part of it, Christ with angels, must have been taken to the Western facade
during one of the restorations, where it is located in unusually narrow (small) space. The measurements
have shown that the dimensions of the angels on the Eastern facade are slightly larger than the relief of
the Western facade. This data is proving our version. It turns out that they fill the space in the bottom parts
of the three upper pieces and intrinsically join the composition. The restoration of this kind seems to be
quite convincing, if we recall Nikortsminda’s “Second Coming” relief. The topic presented in Svetitskhoveli
is related to the one of Nikortsminda not only content-wise but also because of the shape and answers
the characteristic, eschatological interest of the epoch towards it.
102

1. sveticxoveli, dasavleTi fasadi Svetitskhoveli Cathedral, Western façade

2. sveticxoveli, aRmosavleTi fasadi Svetitskhoveli Cathedral, Eastern façade


103

3. sveticxoveli, aRmosavleTi fasadis frontoni, rekonstruqcia


Svetitskhoveli Cathedral, pediment of the Eastern facade, reconstruction

4. sveticxoveli, aRmosavleTi fasadi,


rekonstruqcia
Svetitskhoveli Cathedral, Eastern facade, reconstruction
104

ana mgalobliSvili
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

religiuri vizualuri kulturis kvlevis meTodologiisaTvis

Tanamedrove samyaroSi yoveldRiuri realoba pirdapir kavSirSia vizualur ga-


mocdilebasTan, romelic suraT-xatebTan, vizualur niSnebTan urTierTobaSi
ikveTeba1. vizualuri komunikaciis kultura religiur konteqstsac moicavs.
SeiZleba iTqvas, rom dRes, qarTul sinamdvileSi, religiuri vizualuri kul-
turis kvlevis saxiT sruliad auTvisebel sferosTan gvaqvs saqme. aA mdenad, mniS-
vnelovani iqneboda zogierT im sakiTxze yuradRebis gamaxvileba rac am sferos
Seswavlis meTodologias ukavSirdeba:
1. religiuri vizualuri kulturis kvlevisaTvis mniSvnelovani diskursia praq-
tikaze orientacia2, rac imas niSnavs, rom religiuri vizualuri kulturis kvle-
va orientirebulia ara marto gamosaxulebaze, suraT-xatze an mis Semqmnelze,
aramed am sferoSi momuSave mecnierisTvis metad sayuradReboa imaze dakvirveba
Tu rogor aris CarTuli da sad da rodis Rebulobs yoveldRiur cxovrebaSi esa
Tu is religiuri artefaqti monawileobas. yurebis aqti, artefaqtis saCuqrad
miReba da gacema, locva maT winaSe, sacxovrebeli saxlis kedlebze ganTavseba da
a.S., rwmenis praqtikaa, romelic vizualur Tayvaniscemas da Sesabamisad gamocdi-
lebas iTvaliswinebs.
2. praqtikaze orientaciidan gamomdinare, religiuri vizualuri kulturis mk-
vlevars Wirdeba yvelafris Seswavla _ `maRali“ da `dabali“ xelovnebis, xelov-
nebis da araxelovnebis nimuSebis. is ar unda Semoifarglos mxolod gansakuTre-
buli mSvenierebis an esTetikuri Rirebulebis mqone sagnebiT. yvelanairi arte-
faqti SeiZleba gamosadegi iyos dakvirvebisaTvis.
3. erT-erTi mTavari SekiTxva religiuri vizualuri kulturis mkvlevarisaTvis
aris, is Tu ras akeTebs saxe-xati roca is xmarebaSi Semodis da ra rols asrulebs
esa Tu is artefaqti realobis socialur konstruirebaSi3.
realuri samyaro ar aris fantazia, aramed raRac iseTia rasac individumebi
vuziarebT erTmaneTs. es aris samyaro instituciebis, ekonomikuri urTierTobe-
bis, kanonebis, sxadasxva saxis miTebis da a.S., romlebic agebs met-naklebad siste-
mur srtuqturas koleqtiuri cxovrebisa konkretul drosa da adgilas.
adamianis cxovrebis manZilze, religiuri gamosaxulebis meSveobiT, xdeba mrava-
li socialuri rolis kondesacia: maswavlebeli da moswavle, mSobeli da Svili,
eklesiis msaxuri da mrevli. xedva, genderi, megobroba, saxlis sivrce, rituali,
maxsovroba _ socialuri konstruqciebia, romlTa codna da gamoyeneba religiu-
ri vizualuri kulturis mkvlevarisaTvis metad mniSvnelovania.
3. religiuri suraT-xatebi da obieqtebi emsaxureba realobis socialur, intele-
qtualur, aRqmiT konstruirebas da swored socialuri, kulturuli, inteleq-
1
N. Mirzoeff, An Introduction to Visual Culture, Oxford (UK), 1999, gv. 3.
2
D. Morgan, The Sacred Gaze, London, 2005, gv. 35-36.
3
Peter L. Berger and Thomas Luckmann, The Social Construction of Reality, NY, 1966, gv. 146-182.
105

tualuri, artistuli praqtika aZlevs gamosaxulebebs gansakuTrebul Sinaarss.


aqedan gamomdinare, vizualuri kulturis Seswavla ar xelewifeba diskretul an
avtonomiur disciplinebs, is dargTaSoris interaqcias saWiroebs, mag., warsul-
Si ganviTarebuli movlenebis kvleva istorikosebis monawileobas iTxovs, kul-
turuli praqtikis gasagebad an socialuri instituciebis farglebSi mimdina-
re procesebis gasaanalizeblad anTropologebs an sociologebs saWiroebs da
a.S. amdenad, religiuri vizualuri kulturis kvleva komleqsur, interdiscip-
linarul midgomebs moiTxovs.
4. erT-erTi saintereso sakiTxi exeba samoqalaqo religias. termini samoqalaqo
religia pirvelad ganmanaTleblobis epoqaSi Jan jak rusom gamoiyena4. Tanamed-
rove humanitarul mecnierebaSi am sakiTxTan dakavSirebiT axali paradigmis gaCe-
na amerikeli sociologebis da konkretulad r. belas5 damsaxurebaa.
samoqalaqo religia erTgvari religiuri damokidebulebaa nacionalur-saxel-
mwifoebriv tradiciebTan. droSa, suraTebi, monumentebi SesaZloa sazogado
identobisTvis Zlevamosili Sinaarseebi gaxdes. ritualebi, ceremoniebi, simbo-
loebi da nicionaluri narativebi, romlebic vizualur niSnebs Seicavs isadgu-
rebs koleqtiur maxsovrobaSi da nacionaluri ideologiis nawilad iqceva.
miuxedavad imisa, rom samoqalaqo religiis koncepti SesaZloa bevr kritikul
problemas moicavs6 (Tundac, samoqalaqo religiis Tavsebadoba tradiciul re-
ligiasTan7). qarTul konteqstSi, samoqalaqo religiisTvis damaxasiTebeli niS-
nebis kvleva metad aqtulaluria da gansakuTrebiT, albaT, sabWoTa warsulis
gaTvaliswinebiT, radganac SeiZleba iTqvas, rom komunisturi ideologiis da-
sayrdeni swored samoqalaqo religia gaxda.
amdenad, erTi mxriv, sainteresoa religiuri saxe-xatebis an artefaqtebis sa-
bWour epoqaSi komunisturi fetiSebiT Canacvlebis procesze dakvirveba da meo-
re mxriv, Tanamedrove sazogadoebriv da religiur cxovrebaSi vizualur niSneb-
Si komunisturi ideologiis damaxasiaTebeli gadmonaSTebis (Tu amgvari arse-
bobs) gavlenis gaazreba.
statiis farglebSi, Cven SevecadeT yuradReba gagvemaxvilebina religiuri
vizualuri kulturis kvlevis meTodologiis zogierT aspetze. vfiqrobT, rom
yvela es sakiTxi sasargeblo aRmoCndeba praqtikuli kvlevebis sawarmoeblad,
romlebic, Tavis mxriv, axal midgomebs gamoavlens.

4
Ж.-Ж. Руссо,  Об общественном договоре, Трактаты,  М., 1998, gv. 316-320.
5
Р. Белла, Гражданская религия в Америке, Вестник Русской христианской гуманитарной академии, Санкт-
Петербург, 2014, gv. 163-181.
6
В. Легойда, Гражданская религия и христианство. Журнал Московской Патриархии, № 2, 2000, gv. 67-75.
7
К. Говорун, Православная гражданская религия, Русский журнал (интернет-издание), 2015.
106

Anna Mgaloblishvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

For the Methodology of Study of Religious Visual Culture

In Georgia religious visual culture as a comprehensive subject of a study still remains in the state of in-
fancy. The article points out some questions that are related to the methodology of studying the issue.
It is important to understand that religious visual study has a practice-centered discourse and needs to
examine any and all imagery – high and low, art and non-art. The main question concerns the function of
the images when they are being used and their contribution to the construction of the social reality. The
study of religious visual culture needs interaction of several disciplines or fields of study.
107

samson leJava
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa da ZeglTa dacvis
erovnuli kvleviTi centri

beqa maisuraZe
saqarTvelos teqnikuri universiteti

darbazuli xuroTmoZRvreba da XX saukunis qarTuli


arqiteqturis zogierTi problema

saqarTvelos tradiciul samSeneblo xelovnebaSi didi mniSvnelobis mqone mo-


vlenaa darbazuli xuroTmoZRvreba, romlis fesvebi aTaswleulTa siRrmidan
momdinareobs. darbazi saqarTveloSi Cveni kulturuli identobis umTavresTa-
gani gamoxatulebaa.
igi cxadia ar aris (mTeli gamorCeuli funqciuri, teqtonikuri, semantikuri da
esTetikuri monapovrebis arsebobisas), e.w. `swavluli~, `mwignobruli~ arqiteq-
turis gamoxatuleba, aramed tradiciuli, Ziris-Zireuli, uRrmesi sulieri ga-
mocdilebis matareblobisas, upiratesad empiriulsa da xelosnur gamocdile-
bazea dafuZnebuli. misi fundamenturi monapovrebi (Seswavlili CvenSi g. Cubi-
naSvilis, g. Citaias, l. sumbaZis, T. Ciqovanis, l. rCeuliSvilis, a. javaxiSvilis
da sxv. mier), naTelyofilia `winapredizaineruli~, srulfasovani mignebebiTa da
uaRresad sakralizebuli, erTiani msoflmxedvelobrivi maxasiaTeblebiT.
eWvs gareSea, rom sul sxva saxisaa CvenSi sabWouri qarTuli arqiteqtura, rome-
lic swored `mwignobrulad~ profesiuli ki iyo, magram samwuxarod, politikuri
ideologiis iZulebiT gamtarobas da didwilad, mis msaxurebas veranairad ascde-
boda. erTxans, e.w. `stalinuri~ xuroTmoZRvreba, TavisTavad Zalze saintereso
movlena kvleviTi TvalsazrisiT, qmnida metad Tavisebur, `abstraqtul~, TiT-
qosda `yvelas da aravis~ `proletarul sra-sasaxleebs~ (rogorc sazogadoebri-
vi, ise sacxovrebeli nagebobebis saxiT). am gamoxatulebebSi Tavs iCenda erTgvari
`neoklasicisturi fsevdosakralizaciis~ niSnebi. sakuTriv Sesrulebis xarisxi
maRali ki iyo, magram bevrgan mTeli gulisyuri miepyroboda `ukuxedvas~, warsu-
lis monapovarTa Rrmad `sabWour~ saxecvalebas, risi TvalsaCino gamoxatulebaa
Tundac morTulobiTi sistemebi (maT Soris, mravalnairad gaTamaSebuli, e.w. `gi-
ganturi orderis „SemkulobaTa~ saxiT).
1960-iani ww-dan ideologizirebuli kliSeebis Zlevis procesi ki wamoiwyo, Tu-
mca es yovelive, xSirad `naxevargzaze~ myof movlenad aRiqmeba. sagulisxmo is
aris, rom sabWour arqiteqturaSi ori aspeqti iCens Tavs: erTi mxriv, es aris: 1)
`emansipirebuli, realurad desakralizebuli kulturis maxasiaTeblebi. meore
mxriv ki: 2) TvalsaCinoa paradoqsi: iqve Cans urTierTgadajaWva zemoxsenebuli _
viTomcda `sakralizaciisa~ da retrospeqtivizmisa _ Cenili mag., qristianuli
tradiciidan ganZarcvuli, araiSviaTad _ `zeddebuli~ ornamentiT.
108

mTeli am problematikis Seswavlis visebur gzaze `Sori wvdomisa~, saqarT-


dros pirvelgamkvalavTagania nodar veloSic iCenda Tavs damainteresebeli
janberiZis samagido wigni, romelic g. monapovrebi...
CubinaSvilis skolis TvalsaCino mo- mokled, miuxedavad zemoTxsenebuli
napovaria (avtoris azrovnebis masSta- wyvetisa da umZimesi politikuri peri-
bisa da farTo SesaZleblobebis das- petiebisa (Zneli mosaazrebeli ar aris
turad rom aRiqmeba)1. aq SevexebiT mxo- damabrkolebloba Tundac e.w. `formiT
lod erT, Tumca mniSvnelovan aspeqts: erovnulisa da SinaarsiT socialistu-
gasarkvevia is, Tu ras niSnavda CvenSi risa~), `darbazulobis~ monapovarTa
sabWouri (da mogvianod-postsabWouri aqtualuroba mainc mniSvnelovani Cans
arqiteqturisaTvis) darbazis fenomeni. CvenSi sabWour periodSic.
Cans, rom Zalian bevrs! marTalia, dar- mTeli es procesebi maSin avlenda Tavs,
bazis `xuroTmoZRvruli Semecnebisas~, rodesac darbazis uSualod avTentur
sabWoTa xuroTmoZRvrebas, bunebrivia, formaTa kvdoma karga xnis dawyebuli
hqonda pirvelyovlisa sakuTari, `av- iyo, oRondac tradiciis `involuci-
tonomiuri~ amocanebi, magram amasTan uri~, daRmavali gangrZoba samcxe-ja-
erTad, darbazisave fenomeni araerTi vaxeTSi XX s-is 80-ian ww-mdec ki iCenda
ostatisaTvis warmoadgenda uaRresad Tavs CvenSi, rac sul bolo dros, ukve
mniSvnelovan, `ardasaviwyebel~, aqtua- turizmis aqtivizaciiTac iqna xel-
lur movlenas, rac cnaurdeboda gan- Sewyobili. am SemTxvevaSi (TiTqosda `sa-
sxvavebuli, individualuri, xandaxan cnobismoyvareod~ misazidi formebiT)
TviT `urTierTdaSorebuli~ midgome-
gamJRavnda, mag., rig kerZo sastumroeb-
biTac. TumcaRa erTi ram uTuoa: mTe-
Si _ gvirgvinul konstruqciaTa cal-
li TvalsaCino nairobisas, sayovelTao
mxrivi, sakmaod ukonteqsto gamarTva.
tendenciad aRiqmeba is, rom darbazi
amas garda, samcxe-javaxeTSi sofladac
CvenSi mainc identobis umniSvnelovanes,
da qalaqadac, Tavi iCina darbazTan `mib-
saorientacio `markerad~ iqna miCneuli.
runebis~ tendenciebma, rac imaze mety-
amasTanave isic iTqmis, rom darbazSive
velebs, rom ama Tu im pirovnebas `saTa-
Cenili umaRlesi xarisxi mTlianobi-
visod~ mainc surda da surs, rom sacxo-
sa da xuroTmoZRvruli sisavsisa, sa-
vrisSic da sastumroebSic, aRorZindes
boloo jamSi verasgziT iqna Cawvdomi-
`darbazuloba~ (Tumca, avTenturobi-
li sisruliT verc erT Cven mier gansa-
sagan aseTi magaliTebi TvalsaCinod
xilvel magaliTSi. aq ufro metad mainc
`fragmentulobaze~ SeiZleba daisvas aris dacilebuli – maTSi cxadia, ufro
aqcenti, da naklebad-mTlianobiT aRq- metad `sagangebo“ mcdelobebs vxedavT,
maze. ise Cans, rom saqme gvaqvs rTulad vidre tradiciis uSualo gangrZobas).
saanalizo procesTan Tanadrouli `mia- axla ki kvlav vubrundebiT ZiriTad Te-
xloveba-dacilebisa~. amis erTi mizez- mas. amasTanave vTvliT, rom ramdenime
Tagani, kulturuli tradiciis mtki- yuradRebamisapyrobi magaliTis mox-
vneuli wyvetis maxasiaTeblebic unda mobac ki, daadasturebs ufro sagulda-
iyos. am mxriv, jerxanobiT, Sors vdga- gulo kvlevis aucileblobas.
varT iaponelTa midgomebisagan, ro-
melTac sakuTari tradicia Rirseulad
***
Seisisxlxorces _ da mainc, am metad Ta-
jer kidev 1926-1928 ww-Si arqiteqtorma
1
n. janberiZe, qarTuli sabWoTa arqiteqtu- d. Cislievma q. TbilisSi aago e.w. `tram-
ra. ganviTarebis gza, Tb., 1971. vaelTa~ sacxovrebeli saxlebi (sur.1).
109

mis erovnulad `Seferil~ formebSi, n. ki, ufro saeklesio xuroTmoZRvrebisas


janberiZis TqmiT, Cans dedaboZis Semax- Segvaxsenebs). 2) mag., aq `damZimebulad~
senebeli motivebic (romelnic garkveu- aRiarebuli Tbilisuri aivnebis (da ara
lwilad ganagrZobs XIX s-is II naxevris imdenad kankelebis) samfrTiani TaRebi.
ekleqturi xuroTmoZRvrebis gamocdi- 3)saeklesio CuqurTma. rogorc vxeda-
lebas _ ufro konkretulad ki im `fr- vT, ori wyaro (rac mniSvnelovania), sa-
Tisa~, romelSic nacionaluri tradi- eroa da mxolod erTia saeklesio (Tanac
ciis gamoxatvac Canda _ upiratesad, ufro SemkulobaSi da ara konstruqcieb-
sacxovrebeli da sazogadoebrivi da- Si Cenili saxiT). Tavad _ Taviseburi
niSnulebis nagebobebSi). Tanamyofoba modernistuli, `puristu-
zemoaRniSnuli `dedaboZebi~ ufro me- li~ kontruqtivizmisa da tradiciuli
tad dekoratiulia, vidre funqciuri. elementebisa, Cveni kulturis sivrceSi
realurad isini safasado ritmis Se- sagulisxmo movlena Cans, vinaidan zoga-
madgenelia. TiTqos naklebad Cans rai- dad, qarTuli modernizmi, mag., mxatvro-
me saxis ufro Rrma xuroTmoZRvruli baSi da TeatrSi, avlenda sruliad cno-
motivacia. n. janberiZis azriT (mis ze- bier damokidebulebas sakuTari kultu-
moaRniSnuli wigns, mravalgzis davi- rul-istoriuli warsulisadmi da arc
mowmebT), safasado `qarTulobaSi~ (maT axasiaTebda Tanamedroveobis saxeliT
Soris `dedaboZebSic~), meqanikuri, pre- misi uaryofa3, aramed tradiciisadmi
tenziuli midgoma ufro ikiTxeba, vid- loialuroba da axali realobis Seqmna
re xuroTmoZRvruli organizmis Sek- sakuTari memkvidreobis safuZvelzec4,
vra. TumcaRa aRsaniSnavia erTi ram: im vinaidan CvenSi avangardistuli Ziebebi
nawilebSi, sadac retrostilizacia ar da erovnul saxviT tradiciaTa aRorZi-
Cans, nageboba savsebiT koreqtuli, `sa- neba sabolood, ganuyofeli iyo5.
kuTrivi~ da ufro `sufTa~ xuroTmoZR- sul sxva problemaa, rom `tramvaelTa sa-
vruli eniTac metyvelebs. xlSi~ `erTdrouloba~ avangardulobi-
m. maniam axleburi xedviT da metad sa da siZvelis tradiciisa, mainc nakleb
sainteresod gaanaliza es saxlebi da koordinirebulia. am mxriv qarTuli
miiCnia, rom isini warmoadgens eqspe- mxatvrobac da Teatric Cans, bevrad met
rimentul Senobebs2, romelebSic, misi erTianobas avlenda, Tumca isic aris
SexedulebiT, sinTezirdeba konstruq- gasaTvaliswinebeli, rom aseTi koor-
tivizmi erTi mxriv, da tradiciuli mo- dinireba arqiteqturaSi ioli rodi iyo
tivebi _ meore mxriv (Tumca SesaZloa, (srulebiT arasakmarisi onformaciis
avtori ufro metad, maT Tanamyofobas pirobebSi). Cveni xelovnebaTmecniereba
gulisxmobda, vidre `Tvisobrivad me- xom imxanad pirvel nabijebs dgamda. g.
sames~ mgulvebel sinTezs). CubiniSviliseuli kvlevebic darbazi-
misi sagulisxmo analizis safuZvelze, sa mxolod iwyeboda; jer ar arsebobda
miT ufro gamoikveTa am SenobaTa sul arc l. sumbaZisa da T. Ciqovanis Srome-
sxva kuTxiT analizis aucileblobac: bi da arc al. javaxiSvilis aRmoCenebi.
marTlac, yuradRebamisapyrobia, rom d.
CislievTan _ tradiciasTan SekavSire-
3
n. yifiani, cota ram zdaneviCebze, ACADEMIA,
bis dros Cans sami wyaro. esenia: 1) dar- 5, 2016-2017, gv.62-71.
bazis dedaboZi (romlis dekori, Tumc
4
q. SavguliZe. Hoopla...TamaSi drosa da sivr-
cesTan, ACADEMIA, 5, 2016-2017, gv.77-83.
2
m. mania, modernizmi Tbilisis arqiteqtu- 5
s. leJava, sicocxlis xis fenomeni qarTul
raSi, saqarTvelos siZveleni, 16, 2013, gv. mxatvrobaSi (sakiTxis dasmisaTvis), ACA-
237-260. DEMIA, #5, 2016-2017, gv.99-101.
110

gamoricxuli ar aris, rom d. Cislievs Taviseburadaa gaazrebuli)8. baTumis


hqonoda kontaqti g. CubinaSvilTan da Teatri (arqit. l. teplicki) momdevno
scodnoda kidec raime misi gamocemebis magaliTia gvirgvinuli `CanarTis~ arse-
Sesaxebac darbazul xuroTmoZRvre- bobisa, romelSic am gvirgvins konstru-
baze, SesaZloa davuSvaT isic, rom man qciulad SedarebiT ufro sarwmuno ieri
realur yofaSic ixila darbazi, Tumca aqvs, vidre goris nimuSs (1936-1939 ww.;
sagulisxmo sxvac aris: v. beriZe mag., aR- meore etapi: 1946-1952 ww.)9.
niSnavs, rom a. kalginTan da n. severov- moskovSi, sasoflo-sameurneo gamofe-
Tan qarTuli tradiciis codna ufro nisaTvis gankuTvnil pavilionSi (arqit.
Cans, sxvebTan ki naklebad6. a. qurdiani, g. leJavas TanaavtorobiT
axali faza `darbazulobasTan~ mimar- 1938-1939 ww), aqtiuri SemoqmedebiTi
Tebisa Tavs iCens 1935-1939 ww-Si agebul midgomaa gamovlenili. nageboba yvela-
goris TeatrSi (arqiteqtorebi S. TavaZe ze saguldagulod kvlav n. janberiZem
da m. CxikvaZe) (sur.2). Senobis ramdenadme gaanaliza. man gamokveTa, rom aqac ga-
`paraduli~, odnav pompezuri ieri, ti- moiyeneba darbazuli arqiteqturis
pur midgomas naTelyofs `stalinuri~ rigi motivebi (mag., gvirgvinisebr cru-
paradigmisa xuroTmoZRvrebaSi. avto- gumbaTebSi, portikis svetebSi Tu sxv).
rebma d. CislievTan `safasadod~ aRq- ise Cans, rom am SenobaSi, darbazi erTi
mul dedaboZs rodi mouxmes (romelic mxriv, calkeul aqcentebadac, magram
realurad interierulia da ara safasa- meore mxriv, ufro `mTlianobiTadac~
do), aramed aqcenti swored interierze aris aRqmuli (Tumca cxadia, aramarti-
dasves. foie maT `gvirgvinuli~ motiviT vad, uTuod sakuTar, savsebiT sxvaob-
gaamSvenes (rogorc vxedavT, Taviseburi riv midgomebTan da amocanebTan mimar-
`fragmentulobis~ principi Tavdapir- TebiT). n. janberiZis TqmiT, a. qurdianma
vel sabWour magaliTebSi ukve aris naTe- SeZlo simsubuqisa da monumenturobis
lyofili). centrSi, gvirgvinTan cota- SeTanxmeba, xolo mTavar monapovrad is
Ti naZaladevad Sexamebuli WaRia (aseTi
aRiqva, rom zemoTxsenebul qmnilebaSi
tendencia arc mTlad bolodroindeli,
sabolood, wamyvani aRmoCnda ara cal-
samcxe-javaxuri `axaldarbazebisaTvis~
keul ZeglebTan asociacia, aramed tra-
aris ucxo). n. janberiZe aq Warb deko-
diciuli qarTuli arqiteqturis Tavad
ratiulobas xedavs. mTavari isaa, rom
principebis wvdoma, risi magaliTicaa
`gvirgvini~ funqciurobas moklebulia,
portikis svetebi, romelnic dedaboZis
ufro sworad ki, daviwrovebulia misi
ukidures transformacias gulisxmobs
mravalfunqciuroba, radgan `gamamSve-
da arasgziT maT aslisebr Sesrulebas.
neblobaa~ wamyvani. igi kolxuri oda-sa-
amave dros, d. Cislievis Semdgom mid-
xlebis `xonCasac~ mogvagonebs7, romel-
goma gaRrmavebulia: `dedaboZTa~ an-
Sic gacilebiT Rrmad da sada formebi-
tigravitaciuloba xazgasmulic kia _
Tac aris gamJRavnebuli gvirgvinis `mex-
isini mxolod `aRmamswrafi~ ki ara, ara-
siereba~, vidre goris zemoaRniSnuli na-
med, egebis ukve metismetad mkveTrad
gebobaSi (romelSic rogorc monumentu-
(Tu eqspresiulad) `awelilic~ ki aris
ri arqiteqturis, ise xalxuris motivebi
(oRond sakuTar midgomaTa kvalobaze).
6
v. beriZe. qarTuli sabWoTa arqiteqturis mokled, tradiciul gamocdilebasTan
istoria (1921-1932), qarTuli xelovneba, 4 # , mimarTeba arapurifikaciulia, arami-
1955.
7
Л. Сумбадзе, Архитектура грузинского народного
8
Л. Сумбадзе, Гори, Тб., 1950.
жилища Дарбази, Тб., 1984. 9
ix. n. janberiZe, dasax. naSr.
111

jaWvuli. svetnaris dematerilizacia sixalvaTe-tevadobis mkveTri matebis


arqiteqturas TiTqos `amosunTqvis~ Se- Sedegad, mZlavrad sugesturia12.
saZleblobas sZens. zemoaRniSnuli garRveva tradiciaTa
n. janberiZis TqmiT, Senobas axasiaTebs araimitaciuri, `koncefciuri~ wvdomis
amaRlebulad sazeimo xasiaTi da samx- TvalsazrisiT, miT ufro sagulisxmoa,
reTuloba10. m. daviTaiam (romelmac n. rom am axali xedvis momaswavebel spor-
janberiZis xsovnisadmi miZRvnil saiu- tis sasaxlesa (1957-1961), da s. reviSvi-
bileo konferenciaze waikiTxa moxse- lis mier 1953-1955 ww-Si Sesrulebul
neba `erovnuli identobis sakiTxi XX yofil zooveterinarul instituts (am-
da XXI saukunis qarTul arqiteqtura- Jamad Tsu VIII korpusi) Soris, qronolo-
Si~). am nagebobaSi ZvelTbilisuri ezos giuri zRvari didi araa (sur4).
aluziebic ki dainaxa11. s. reviSvilma fasadzec, wmindawylis
da mainc, darbazTan mimarTebiT, eta- `stalinur~ nagebobebze ufro lakoniu-
pur, gardamtex, gansakuTrebuli mniSv- ri, nakleb gadatvirTuli midgoma naTe-
nelobis monapovrad aRsaqmelia v. aleq- lyo. T. kvirkveliam gamokveTa rogorc
si-mesxiSvilis, i. kasraZisa da konstru- Senobis originaluroba, aseve isic, rom
qtor d. qajaias mier agebuli sportis centralur TaReds gamoarCevs kargi
sasaxle (1957-1961) (sur. 3). aq arsad Cans proporciebi, da rom uxvi, sisxlsavse
darbazis formaTa Tundac Soreuli Se- detalebi mTlianobaSi, warmatebulad
maxsenebloba, sul ar arsebobs aq arc aris CarTuli kompoziciaSi. amrigad,
`dedaboZuroba~, da arc `gvirgvinulo- ukve sportis sasaxlemdec, s. reviSvil-
ba~ metad Tu naklebad pirdapiri saxiT, ma naTelyo axali etapis momamzadebeli
oRondac mTavari aq sxvaa: gadamwyveti fazis arseboba (Tumca `sportis sasa-
faqtoria sakuTriv Sida sivrcis konce- xleSi~ Cenili siaxleebi Cveni azriT,
fcia. marTlac, n. janberiZis mixedviT, cxadia, bevrad ufro TvalsaCinoa)13.
Senobis gare simaRlea 16m., xolo Sida _ am gawafulma profesionalma interier-
34 m. avtori aRniSnavs, rom swored si- Si kvlav mimarTa gvirgvinisebr struq-
vrciTi kontrastia am mxriv metad emo- turas, Tumca gacilebiT sada da Tavda-
ciuri, riTac Senoba uaxlovdeba Zveli Werili versiiT, vidre goris TeatrSi.
qarTuli xuroTmoZRvrebis klasikur kibis ujredSi gamoyenebuli es `Canar-
Zeglebs _ sakuTriv sivrcis amdagva- Ti~, didwilad funqciuria, da ramde-
ri gamovlenis suraTiT. am dros, myisve nadme `vitraJisebri~ ganaTebis aqtiur
gvaxsendeba darbazTan Sexvedrisas Ce- wyarodac ki aris qceuli. amasTan er-
nili, moulodneli fsiqologiuri efe- Tad, aq `gvirgvini~ mainc sakmaod `So-
qti, rodesac gare saxis sisadavis aR- ridan~ aRiqmeba da Tuki saTanado yu-
qmis Semdgom, Sida sivrcesTan ziareba radRebas ar miapyrob, TvalSi SeiZleba
arc ki mogxvdes. marTalia (nawilobriv
10
n. janberiZe, xuroTmoZRvari a. qurdiani,
Tb., 1963 da aseve misive, qarTuli sabWoTa 12
v. beriZe gamohkveTs eqsterier-interie-
arqiteqtura. ris aRqmisas Cenil konstrasts darbazSi,
11
am SenobaSi gvirgvinisebri crugumbaTe- sadac safasado ieris upretenzioba sxva
bi torsos fasadTa galereebSia CarTuli, rigisaa, xolo Sida sivrceSi aqcentirebu-
(tab. 44), xolo `konebad~ qceul safasado lia sworedac, mxatvruli amocanebi. ix. v.
svetebSi _ Cans `dedaboZisebri~ gafarTo- beriZe, qarTuli xuroTmoZRvrebis isto-
veba (tab. 43). ix. Н. Джанберидзе, С. Кинцурашви- ria, t. I, Tb., 2014.
ли, Архитектура советской Грузии, Тб., 1958. 13
Т. Квирквелия, Архитектура Тбилиси, Тб., 1985.
112

mainc), aq `gvirgvinis~ daniSnuleba kar- daTvalierebisas aSkara gaxda, rom aq


gad aris gaTvlili, magram amasTanave, yalibdeboda mTliani Sida sivrce. ori
aRsaniSnavia isic, rom masSi ar aris da- gvirgvinisebri struqtura umetes ad-
Zleuli garkveuli `aslobrivoba~, anu gilTagan axlac ki kargad ikiTxeba da
`gvirgvini~ gardausaxvelia da faqtob- `iWers~ erTianobas, xolo am efeqts aZ-
rivad, mxolod masalaa sxvaobrivi. lierebs `mogvirgvino~ formis zevidan
qvemoTken ganSla. avtorebma faqizad
gaiTvaliswines gvirgvinis funqcia, ro-
***
melic pirdapir arc gadmouRiaT. maTve,
metad Taviseburi midgoma ikiTxeba r.
logikuri gaazrebiT _ Semoitanes asi-
kiknaZis, T. miqaSaviZisa da n. kvasxvaZis
metria, araferi daamaxinjes primitiuli
mier agebul ludis barSi (1972 w) (sur. 5).
midgomebiT da sabolood, cxadyves Ta-
es nageboba amJamadac sakmaod efeqtu-
namedrove, sakuTari, saavtoro xelwera.
rad ikiTxeba, gansakuTrebiT vaxuStis
xididan. igi mkafio, cxadad teqtoniku- zemore analizisaTvis Zalze mniSvnelo-
ri formebiT gamoirCeva. masSi aSkarad vani aRmoCnda arqiteqtor da mkvlevar
amoicnoba darbazis banze amomarTuli devi janiaSvilTan saubrebi, romelmac
erdo-sanaTurebis formebTan asocire- aRgviZra interesi am mniSvnelovani na-
ba (romelnic fasadze wyviled maxvils gebobis mimarT.
warmoadens).
amJamad, samwuxarod, sawyobad qceul in- ***
terierSi (romlis gacnobis SesaZleblo- 1968 wels, e.w. `xruSCovkebis~ yovlad mo-
ba gulisxmier maspinZelTa Tanadgomis notonur garemocvaSi, mkvlevar-agro-
Sedegad moxda), Sida sivrce damatebiTi nomma da cnobilma sportsmenma, Cvene-
cxaurebiT danawevrda da Sedegad Seno- buri lelos veteranma anzor mindaZem,
bis pirveladi daniSnuleba, amJamad ukve sakuTari avtofarexis qveda sarTulSi
SebRalulia. bevr lxinis moyvaruls ax- moawyo Taviseburi `mikro-darbazi~ _
sovs is dro, rodesac iqaurobas didi zo- erTgvarad makompensirebeli usaxuri
mis salude kasrebic amSvenebda. dRes es garemosi. man isic ki moaxerxa, rom Ta-
xalisiani atmosfero warsuls Cabarda... vad avtofarexis mTeli mikrogaremocva
avtorTa jgufma ZiriTadad uaryo `mini-oazisad~ eqcia.
`replikuri~ midgomebi da arapirda- cxadia, rom es sagulisxmo iniciati-
pir, Tumc ki arsebiTad daukavSira Sida va sainteresoa ara imdenad wminda xu-
sivrce `darbazulobas~. darbazis ara- roTmoZRvruli TvalsazrisiT, aramed
uSualo, oRondac sagulisxmo „Semax- sxva aspeqtebiT: man Camoayaliba priva-
senebloba~ Cans ara mxolod aRmarTul tuli, salxino, stumarTa misaRebi, ba-
sanaTurebSi (romelnic pirdapir su- nalurobis gadamlaxveli sivrce, tra-
lac ar baZavs gvirgvins), aramed oTx- diciulis mgvani dedaboZiTa da uCveu-
oTx, msubuq da Tanac mtkiced aRnag, ze- lod, `momrgvalod~ aRnagi _ `gvirgvi-
moTken daviwrovebad svetSi (romelnic nis~ analogiT. es iyo simptomaturi da
amasTanave, cxadliv, srulad ganeri- sagulisxmo movlena, gamomxatavi iden-
deba `dedaboZurobas~). am svetTa pir- tobisaken swrafvisa individualuri
dapiri daniSnuleba arqiteqturulad arCevanis gziT. aRniSnuli precendenti
naTelia da kompoziciurad gaTvlili upiratesad, kulturis sociologiis
Tavisi marjve adgilmiCeniT. kuTxiT aris gasaanalizebeli.
113

*** Zlier mexsierebas `darbazulobisa~,


imave 1968 wels mcxeTaSi aigo ara kerZo, romelsac saqarTveloSi rogorc cno-
aramed sworedac sazogadoebrivi si- bilia, `erTobis saxlic~ Searqves.
vrcis magulvebeli restorani `marani~
(arqit. l. kenWoSvili). ***
masSi n. janberiZis TqmiT, Taviseburad ara dedaboZebs, aramed ufro metad maTi
`aRdga~ darbazis interieri. mkvlevari analogiuri formebis mqone pilonebs
Tvlida, rom es iyo xelovnuri egzoti- vxedavT o. kalandariSvilis, i. cxome-
kurobisa da stilizatorul-restavra- liZisa da l. janeliZiseul metros sad-
toruli midgomis magaliTi14. amasTana- gurSi `rusTaveli~ (qveda darbazi ekuT-
ve, teqstSi n. janberiZe gamokveTda ima- vnis l. janeliZes 1966 w) (sur.7). cxadia,
sac, rom aRniSnul SenobaSi Tavi iCina arqiteqtorebi SezRuda gardauvalma
profesionalizmmac da gemovnebamac. teqnikurma parametrebma, magram s. kinwu-
aq gaTvaliswinebuli iyo bunebrivi ma- raSvilis azriT, saboloo jamSi, Cvens
salebi, da amasTanave, Tavs iCenda Ses- metros sadgurebSi arc zedmetobaa da
rulebis tradiciuli xerxebi. marTa- arc erTferovneba arqiteqturuli ga-
lia, am sivrceSi darbazTan SedarebiT, dawyvetis TvalsazrisiT16. metro `rus-
daimcro mravalfunqciuroba, Tumca Taveli“-s qveda sadgurSi pilonebis
ufro viwro gagebiT, ramdenadme mainc, rigi savsebiT funqciuria, xolo qveda
SenarCunda sazeimo xasiaTi (samwuxa- nawilSi ki maTi `dedaboZisdagvari~ da-
rod, es nageboba Zalian SeibRala Seufe- viwroveba SesaZloa, adgilis ekonomiis
rebel gadakeTebaTa Sedegad). principsac pasuxobs da albaT, amdena-
dac ver miiCneva formalurad. aRniSnu-
*** li dakuTxvili pilonebi dedaboZisagan
elene axvledianis Zalze cnobil, Se- gansxvavebiT, Tanabari sisqisaa, mZlavri,
moqmedebiTi sazogadoebis Tavmomy- mdgradi da masiuria, Tumc ki, zomierad
rel saxelosnoSi, Cvenma gamoCenil- dinamikuric. mTlianobaSi, dedaboZis
ma mandilosanma mxatvarma (jer kidev gamoZaxili maTSi aSkaraa, TvalsaCino.
1950 ww-Si), gaamarTvina Tavisi msxvil- miuxedavad aseTi saxis `monumenturo-
masStabianobiT imTaviTve yuradReba- bisa~, sadgurs mainc axasiaTebs gark-
misapyrobi dedaboZi, romelic interie- veuli simyudrove da aseve simSvide,
ris Zalze aqtiur nawilad iqca (sur. 6). pozitiuroba (xalxis intensiuri naka-
Tavisi aziduli proporciiT is ufro debisda miuxedavad). adre iq arsebuli
metad qalaquri sivrcis `maRliv~, `ur- skamebi aRniSnul ganwyobas ufro aZ-
banul~ dedaboZebs mogvagonebs da ua- lierebda _ axalgazrdebi Cveulze di-
misodac gajerebul interiers kidev dxans Cerdebodnen sadgurze. T. kvirk-
met mravalganzomilebianobas sZens. q. velias azriT, aq feriTi gadawyvetac
SavguliZem Zalian zustad aRiqva, rom maJorulia (wiTlis, Savisa da TeTris
qalbatonma elenem Seqmna adamianTa ma- SexamebiT)17. amas garda, Tavad pilonTa
erTebeli, unikaluri sivrce, romelSic dafarva muqwiTeli marmariloTi ram-
dairRva deterministuli sazRvrebi da denadme mainc, egebis xis Soreul aso-
urTierTs Seerwya cxovreba da Semoq- ciaciasac ki iwvevdes.
medeba15. aseTi garemo kidec Seefereba
16
s. kinwuraSvili, metros axali sadgurebi,
14
ix. n. janberiZe, dasax. naSr. literaturuli saqarTvelo, 7 noemberi,
15
g. janberiZe, elene axvlediani, winasity- 1967.
vaoba q. SavguliZisa, Tb., 2016. 17
Т. Квирквелиа, Архитектура Тбилиси, Тб., 1982.
114

ufro mogvianebiT, 1979 w. arqiteqtorma nad gamoiyureba, sxvebidan mainc, ramde-


m. kacitaZem metros sadgurSi `wereTe- nadme naklebad gamomxatvelad moCans.
li~, dakuTxvilTa nacvlad, mrgvali sve- erTi mxriv, `ritualebis sasaxlis~ in-
tebi gamoiyena, romelnic (Tumc ki ufro terierSi `gvirgvinulobis~ aqcentire-
dacilebulad), exmianeba dedaboZs (sur. ba TvalsaCinoa. mas axasiaTebs garkveu-
8). miuxedavad SedarebiT farTo inter- li dominanturobisaken damxrobac ki.
kolumniisa, sivrcis sixalvaTe metros Tumca, imavdroulad, misi mooqrosf-
sadgurSi `rusTaveli~ TiTqos ufro roTi aqcentirebulobis dros, Cven aR-
SeigrZnoba, vidre gacilebiT `saqmianad~ viqvamT ara niyurebis mtkiced Sekrul
aRsaqmel sadgurSi `wereTeli~. ritms, aramed ufro metad, TiTqosda
`galiisebr~, msubuq, haerovan, kreatiu-
*** lad gaazrebul struqturas, erTgvari
1984-1985 ww-Si v. jorbenaZe, v. orbelaZe, `Wvirulobisa~ da sixalvaTis matare-
n. kaxaZe, g. ficxelauri da e. mkervaliS- bels. yvelaze sagulisxmo faqtori aq
vili ageben e.w `ritualebis sasaxles~, isicaa, rom Tavad saxeldebaSic (Tugind
romelic dResac funqcionirebs (sur.9). axlandeli sekularizirebuli damxro-
am Senobam sakmaod cocxali polemi- biT), swored is ritualuri aspeqtia
ka da azrTa, daufaravad Cenili, sxva- aqcentirebuli, romelic srulebiTac
ar iyo ucxo darbazisaTvis. metic iT-
dasxvaoba gamoiwvia. zogierTni (mag., v.
qmis: masSi es mxare gadamwyvetic gaxl-
daviTaia da S. bostanaSvili), SesaZloa,
daT (mag., cnobili inkorporaciuli we-
cotaTi Warbadac ki afasebdnen mis Rir-
sebis Sesrulebisas). amas garda, gansa-
sebebs. sxvebi (mag., l. vardosaniZe) iq-
xilvel SenobaSi imTaviTve Cafiqrebu-
neb ufro fxizlad, magram ramdenadme
li iyo sazeimoobis aqcentirebac, rac
hiperkritikuladac aRiqvamdnen mas18.
agreTve pasuxobs darbazis Sinagan ma-
Tavad zemoaRniSnuli `sasaxle~, masSi
xasiaTeblebs. amasTanave naTelia isic,
gamJRavnebuli, sakmarisad gabeduli da
rom darbazi, Tavisi koncentraciis Za-
aSkarad aratipuri midgomebiT da, imxa-
liTa da umZlavresi `energetikuli~
nad mainc, uCveulo gamomwvevobiTac
qmediTobiT, ganuzomlad aRemateba aq
iqcevda yuradRebas. igi albaT samoma-
aRweril Senobas (romlis gabaritebi,
vlodac iqneba TvalsaCinod sxvaobriv
Tavis mxriv, bevrad mozrdilia albaT
interpretaciaTa maprovocirebeli.
nebismier darbazTan SedarebiT).
am SemTxvevaSi CvenTvis saintereso isaa,
sabolood, naTeli xdeba, rom darbazSi
Tu ra odenobiT iCens Tavs am rTuli
Cenili gansulierebulobis Zala sul
konfiguraciebiT agebul, `rotaciu-
sxva, marTlacda aRmatebuli rigis te-
li~ ritmebiT aRvsil SenobaSi mimarTeba
vadobas, taZrulobasTan realur sia-
darbazuli xuroTmoZRvrebasTan (mok-
xloves atarebda sakuTar TavSi, rac
led aRvniSnavT, rom nagebobis garedan
amJamindeli, h. zedlmaieriT, `araSua-
aRqmisas vlindeba is, rom Tuki zogier- guliseuli~ adamianisaTvis, metismetad
Ti wertilidan igi SedarebiT momgebia- problematuria19. amitomac, v. jorbena-
18
v. daviTaia, kvlav erTi nagebobis Sesaxeb,
Ziseuli `ritualebis sasaxleSi~ `gvirg-
literaturuli saqarTvelo, 4 seqtembe- vinuloba~ marTlac ufro metad miagavs
ri, 1987; S. bostanaSvili, Tbilisis sadRe- postmodernul citacias (ris Sesaxe-
saswaulo ritualebis sasaxle, sabWoTa
xelovneba, #8, 1985; l. vardosaniZe, erTi 19
h. zedlmaieri, oTxi xana dasavluri xelo-
sazogadoebrivi nagebobis Sesaxeb, litera- vnebisa (germanulidan Targmna d. TumaniS-
turul saqarTvelo, 19 ivnisi, 1987. vilma), speqtri, 2005.
115

bac weren kidec). amasTanave, interess ***


moklebuli araa, rom `ritualebis sasa- aseve XXI saukunis dasawyisSi, anu post-
xle~ `sacxovrisulobisa~ Tu `saxluro- sabWour xanaSi, aigo xelovnebaTmcod-
bis~ farglebs cdeba Tavisi fizikuri pa- nisa da biznesmenis, g. leJavas saxli, ro-
rametrebiT, rac mniSvnelovania, magram melic sofel did jixaiSSi mdebareobs.
darbaziseuli monumenturobis matare- igi uaRresad Tanamedrove xuroTmoZR-
beli cxadia, mainc ver aris. g. xoStarias vruli azrovnebis magaliTia (xuroT-
TqmiT, Cvens `ara monumentur~ epoqaSi, moZRvaria r. ComaxiZe, romelic mis
es ubralod SeuZlebelic iqneboda. damkveT g. leJavas realur Tanaavtorad
ramaz durgliSvilisa da devi janiaSvi- miiCnevs). iqac (iseve rogorc r. durg-
lis mier Sampanuris qarxana `bagratio- liSvilisa da d. janiaSvilis mier age-
nis~ sabanketo darbazSi, interieris bul interierSi), swored postsabWouri
mTeli dizainia ganaxlebuli (sur.10). maxasiaTeblebia wamyvani (sur.11).
es ukve maTi saavtoro sivrcea. grZiv, am `minimalisturad~ gamomxatvel, sada
farTo, didi zomis darbazSi centrs da lamis `puristulad~ daxvewil sacxo-
Zalian kargad `ikrebs~ da ritms aor- vrisSi, Tavs iCens retrospeqtivistuli
ganizebs sami gvirgvinuli struqtura. midgoma, romelSic Tumc ki, rogorc
garemosTan kontaqtic zomieria, vinai- dasavlur-qarTuli kolxuri oda-sa-
dan viwro sarkmlebi met simyudroves xlis, ise darbazis gamocdilebasTan
amJRavnebs, rac erTgvarad asocirdeba uaRresad SemoqmedebiTi mimarTebebic
(Tundac Soreulad) darbazis `interi- amoikiTxeba; XX s-is modernistuli da
erulobasTan~. ra principebs atarebs postmodernistuli monapovrebis gaT-
Cvens avtorTa midgoma? upirvelesad, es visebac; tradiciuli iaponuri arqite-
aris swored `zedxedis~ mniSvneloba da qturis miRwevaTa gaSinaganebac da e.w
mzeris `maRlamimarTva~, rac mwyobrad `organuli xuroTmoZRvrebis~ saxecva-
gamarTuli gvirgvinuli aqcentebis meS- lebac. am SenobaSi aSkarad mJRavndeba
veobiT xorcieldeba, romelnic sivr- sinTezuri azrovnebis principebi.
cis Tavmomyrelia. meore mxare _ es aris darbazTan cocxali dialogis Tvalsa-
Tavad am `piramidul~ konstruqciaTa zrisiT, masSi gamoirCeva uSualod fun-
perfeqtuli, lakoniurad gamonakvTu- qcionirebadi, mZlavr substruqciaze
li teqtonikuroba, Sesrulebis maRali gamarTuli kera da modernizebuli,
xarisxi, wminda arqiteqturuli, Tana- `neogvirgvinuli~ konstruqcia, rome-
medrove metyveleba. Sekidul sanaTur- lic vertikalur, `maRlamimarTul~ ma-
xvils qmnis. igi, kerasTan erTad, am sa-
Ta gadawyveta Tavisi aRnagobiT misada-
xlis sivrciT koncefciaSi gadamwyvet
gebulia gvirgvinebTan, xolo jaWvebis
struqturas warmoadgens.
gamoyeneba TiTqos ramdenadme darbazis
sakidlebTanac ki aris `Semxobili~. ukve g. leJavas saxli uaxlesi qarTuli xu-
postsabWoTa epoqaSi realizebuli es roTmoZRvrebis etapuri monapovaricaa
nimuSi (2008 w), Zalian pozitiur STabeW- da axali gzebis momaswavebelic. masSi
dilebas axdens. gasaTvaliswinebelia, SeigrZnoba sabWourobis radikaluri
gadalaxvac20.
rom manamde arsebuli interieris saxe-
cvalebisas, avtorebs didi arCevani arc 20
s. leJava. tradiciuli sacxovrisi da
hqondaT da marTebulad gamoiyenes is Tanamedroveoba. erTi warmatebuli maga-
SesaZleblobebi, rasac iZleoda SezRu- liTis Sesaxeb, krebuli mxatvruli forma.
duli pirobebi, realuri mocemuloba. epoqebi da tendenciebi, Tb., 2015.
116

Tuki sakuTriv `ritualizebulma~ fun- tarebelia. iq ar Cans tramvaelTa sa-


qciam Tugind calmxrivad, magram rea- xlis SedarebiT meti TavdaWeriloba,
lurad iZala g. jorbenaZesTan (rac arsebobs garkveuli `pompezurobis~
darbazSi ganuzomeli mravalmxrivo- momentic. Tuki kolxuri oda-saxlis e.w
biT aris xorcSesxmuli), r. ComaxiZis `xonCaSi~ `darbazulobis~ mexsiereba
mier agebul SenobaSi, yvelaze metad, bevrad ufro intensiuria da masSi cent-
swored funqcionirebadi keriT aris rulobis semantika jerac Zlieri pozi-
Cenili darbazTan mWidrod miaxlove- ciis matarebeli Cans, goris TeatrSi
ba. Tumc ki, masSi, `neogvirgvini~ Tavi- darbazulobis principis `ardaviwyeba~
si uSualo formiT sakmarisad ganeSo- ki iCens Tavs, magram iq (aSkara `sabWou-
ra Zvels, realurs. erTi mxriv, swored robis~ Sedegadac) realurad semanti-
amaSia SemoqmedebiToba, anu: gvirgvinis kuri mxare ukve qrobis zRvarze imyo-
`arauSualo~ sacnoboba arqiteqtoris feba. wina planze modis `fsevdogvirg-
Tavisufal azrovnebas avlens, oRondac vinulobis~ faqtori; moskovSi, soflis
meore mxriv, erTi ram aris eWvmiutane- meurneobis miRwevaTa gamofenisaTvis
li: darbazis gvirgvini mainc ufro eko- gankuTvnil SenobaSi, Tavi iCina imis
sayuradRebo mcdelobam, rom tradici-
nomiuri formis mqonea da wminda funq-
uli, oRondac Zlier saxecvlili ele-
ciuricaa, vidre Cvens mier ganxiluli,
mentebis axleburi kombinirebiT, Seqm-
Zalian kargad gamarTuli `neogvirgvi-
niliyo sakmarisad `sabWouri~, TumcaRa
niseuli~ konstruqcia, romelSic esTe-
mainc realurad, Zlier SemoqmedebiTi
tikuri mxare mainc metobs. amdenad _
saxis mqone, sivrciTi TvalsazrisiT,
am nagebobaSic ki (romelic axlandel
xalvaTi, erTgvarad amaRlebulobisa da
etapze gamorCeulad, yvelaze warmate-
zeimurobis matarebeli21 Senoba; Tsu VIII
bulad migvaCnia), `darbazulobis~ sin-
korpusSi Tavis mxriv, gvrigvinisebrma
Tezuroba mainc araa srulad realize- formam SeiZina realuri funqcia, Tum-
buli, radgan Cven dRes `emansipirebu- ca, misi mciremasStabianoba am elements
li~ kulturis sivrces vqmniT. albaT mainc meoradad aqcevs; sportis sasa-
yovelive es `Ria~ problemadac unda iq- xleSi arsad Cans moxmoba darbazis ms-
nas aRqmuli uaxlesi da samomavlo qar- gavsi elementebisa, magram Tavad sivr-
Tuli xuroTmoZRvrebisaTvis. ciTi koncefcia, Tavisi tevadobiTa da
simulnaturi aRqmadobiT, bevrad ufro
*** arsobriv miaxlovebas naTelyofs dar-
axla gavixsenoT sxva magaliTebic: bazTan; ludis baris arqiteqturaSi,
`tramvaelTa saxlSi~ darbazTan `konta- darbazis mxolod Soreulad `momago-
qti~ ufro metad safasado doneze xor- nebeli~ elementebi emsaxureba upirve-
cieldeba da garegani `dekorulobis~ lesad, Tanamedrove xuroTmoZRvrebis
doneze rCeba, TumcaRa es Senoba imiTaa amocanaTa xorcSesxmas; metros sadgur-
sagulisxmo, rom modernistulobisa da Si `rusTaveli~ sivrciTi gadawyveta,
Zveli tradiciis Sexamebas `cdilobs~, Tavisi srulebiT funqciuri grZivo-
biT, bunebrivad dacilebulia darbazis
rac mxolod mcdelobad rCeba (Tumca-
centrulobas da upirvelesad, pilonTa
Ra Tavad midgoma, Zalian mniSvnelovan
formaSia Cenili dedaboZTa garkveu-
precedentad aRiqmeba); goris TeatrSi
interieris gamamSvenebeli `gvirgvini~ n. janberiZe, xuroTmoZRvari a. qurdiani,
21

ufro metad Warbi dekoratiulobis ma- Tb., 1963.


117

li analogiuroba (maTi formebi sarwmunoa, xuroTmoZRvrulad gamarTuli); `ri-


tualebis sasaxlis~ sakmaod gabedul xuroTmoZRvrebaSi, `darbazisebria~ cent-
ruloba da sadResaswaulobis aqcentireba, Tumca Zlier aRmaswrafi forma da
vertikalizmis `siWarbe~ aJurul `gvirgvinisebr~ struqturas ramdenadme `dis-
tancirebuls~ xdis; Sampanuris qarxnis `bagrationi~ sabanketo darbazSi momcve-
li sivrcis `dakumSva~ moaxdina gvirgvinulma konstruqciebma, Tumca iqneb ufro
momgebiani iqneboda maTi kidev metad gamokveTili aqcentireba; gela leJavas sa-
xlSi, Cveni SexedulebiT, yvelaze arsebiTia, rom am SenobaSi didwilad axleburad
Seikra darbazisa da kolxuri odis gamocdileba, Tanac am sacxovrisSi Sida sivrce
bevri niSniT, yvelaze metad miuaxlovda `darbazisebrivobas~, rac xelSesaxebad
gamovlinda keraSi, xolo SedarebiT arapirdapir (Tumca mainc `neogvirgvinulo-
bis~ Zlier gamaxvilebiT), `keriszeda~ nawilSi am kreatiulobiT gajerebuli Seno-
bisa (romelic 2010 w dasrulda). Tumca `darbazulobis~ potenciali, Cveni azriT,
kidev met SesaZleblobebsac gulisxmobs, rasac `gzas uxsnis~ es Senoba.
ra daskvnis gamotanaa SesaZlebeli zemoTqmulidan?
mTavari is aris, rom darbazis pirveladi, organuli, avTenturi formebi, rogorc
Cans, realurad Cabarda warsuls. Tumca, Cveni SexedulebiT, Tavad fenomeni `dar-
bazulobisa~, SemoqmedebiTi xuroTmoZRvrebisaTvis arc adre iyo da verc mermis-
Si verasgziT iqneba amowuruli (oRondac, upiratesad mainc, sul sxva rigisa da
daniSnulebis mqone SenobebSi). versiebi erTgvari `neodarbazulobisa~, rogorc
davrwmundiT, Zalian nairgvaric, da monapovrebiT uTanabroc aRmoCnda (rogorc
sabWour, ukve postsabWour epoqaSic). Cveni TvalTaxedviT, bevri sagulisxmo sia-
xlea mosalodneli `darbazulobis~ Ziebisas samomavlodac. vimedovnebT, rom es
siaxleebi ufro Rrma wvdomasac gamoavlens, vidre aqamdis realizda.
darbazis birTvisebri centruloba; sixalvaTe-tevadobisa da `dawuruloba-Ta-
vmoyris~ dabalansebuloba; integraluroba sivrcisa da misive `geStalturoba~;
aSkarad sazeimo xasiaTi; ekologiuri gamarTuloba; seismomedegoba; konstruq-
ciuli mizanSewonilobis xarisxi; uaRresi semantikuri `sisavse-tevadoba~; poli-
funqciuroba da kidev bevri sxva maxasiaTebelic, uTuod naTelyofs, rom darbaz-
Tan dialogis SesaZleblobebi ubralod amouwuravia (am mxriv didi potencialis
matarebeli SeiZleba aRmoCndes samonastro aRmSeneblobac). sazogadod, qarTul
darbazs ZaluZs bevri ram SesZinos axal qarTul arqiteqturas. am gzaze sabWou-
ri da postsabWouri gamcdileba aucileblad gasaTvaliswinebelia _ Tavisi xar-
vezebiTac da monapovrebiTac, romelnic informaciulia orsav SemTxvevaSi.
aq warmodgenil cdas ar aqvs sisrulis aranairi pretenzia. es yovelive ufro
problemis aqtualizaciis mcdelobad miviCnieT. aRniSnuli mimarTulebiT fun-
damenturi kvlevebi ki samomavlo amocanad gvesaxeba.

P.S. winamdebare narkvevi gafarTovebuli versiaa 2017 w. 1 dekembers, g. CubinaSvilis


sax. qarTuli xelovnebis istoriisa da ZeglTa dacvis erovnul kvleviT centrSi
wakiTxuli moxsenebisa: `darbazuli xuroTmoZRvreba, rogorc konstanta, da misi
gamovlineba XX s. qarTul arqiteqturaSi~ (akad. n. janberiZis 90 wlisTavisad-
mi miZRvnil konferencia). TanadgomisaTvis madlobas vuxdiT arqiteqtorsa da
mkvlevars devi janiaSvils da aseve, arqiteqturis doqtorants, giorgi maxaTaZes.
118

Samson Lezhava
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
George Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art History and Heritage Preservation

Beqa Maisuradze
Georgian Technical University

Circular Architecture and Some of the Problems


of the 20th Century Georgian Architecture

The paper makes an attempt to demonstrate that in the 20th (namely during the Soviet period) and also
at the beginning of the 21st centuries achievements of traditional circular architecture land back into the
spotlight and gain their urgency. The first example of the interest is manifested in D. Chislev’s “Tram-workers’
Houses” (1926-1928) where he even uses forms similar to the central pillars as a decoration of a façade.
These buildings present a combination of modernism (in a form of constructivism) and retro stylization.
Sh. Tavadze and M. Chkhikvadze install in the foyer of a Gori Theatre (1935-1939) a crown-shaped form
which is supposed to bear a function of the main decoration. Approaches are more creative and transform-
ative in Moscow at the pavilion constructed and dedicated to the exhibition of agricultural achievements
by A. Kurdiani and G. Lezhava (1939). S. Revishvili gives a special content to the wreath like structure at the
8th building of the Tbilisi State University and uses it as a source of the light (1953-1955). In the case of the
Sports Palace, which was constructed by V. Aleksi-Meskhishvili, I. Kasradze and D. Kajaia (1957-1967) use
of the circular design is quite obvious in contrasting external appearance of the building and its spacious
inner space. Here we don’t see any direct, formal connections. Associations with the hall of a beer bar on
the embankment (architects: R. Kiknadze, T. Mikashavidze, N. Kvaskhvadze, 1972) are indirect and are better
manifested in the concept of the space itself. In 1950 there was a central pillar installed in E. Akhvlediani’s
workshop adding certain flair to attractive atmosphere of interior and creating a sense of social “unity” at
the same time transforming the room into a multidimensional hall. A metro station “Rustaveli” (architects:
O. Kalandarishvili, I. Tskhomelidze and L. Janelidze, 1966) also has something similar to the “central pillar” –
a notion which in the case of the metro station “Tsereteli” (architect: M. Katsitadze, 1979) is expressed in a
different form. In the Palace of Ceremonies (architects: V. Jorbenadze and V. Orbeladze) the main focus is on
the function of festivity and rituals that were not unfamiliar to the hall (1984-1985). Interest towards the
circular halls remains vivid in the 21st century as well. Crown-like constructions connect and organize inner
space of the banqueting hall of the Champaign factory “Bagrationi” (architects: R. Durglishvili and D. Janiash-
vili, 2008) – now an interior already famous for its architecture. And as the last comes G. Lezhava’s house in
Didi Jikhaisi (architect R. Chomakhidze) where tradition of a circular house is manifested at a larger extent.
Here one can see a functional fireplace and modern “crown-like” construction (2001-2010). However the
building has an absolutely independent appearance and is not directly connected to the hall. In connection
with the traditional concept of a “hall” and without it, it is perceived as the most creative part of the building.
In total, the notion of the hall is gradually becoming obsolete. Its last, authentic examples were produced
in the 1980s. Since recently there have been made several attempts to “return” to the construction of the
halls in non-professional private buildings, which may be result of an active development of tourism.
In general, phenomenon of a hall in the architecture of the 20th and 21st centuries and differentiated ap-
proaches to the issue remain urgent – a sign that they maintain their role of an inspiration and continuous
renewing. This is logical as a circular architecture belongs to brilliant examples of traditional Georgian
construction art and bears a multifunctional, constructive orderliness that matches the idea of a “temple”
offering a construction of tectonically high quality and deeply semantic content.
119

1. d. Cislievi, tramvaelTa saxli, 1926-1928


D. Chislev, tram-worker’s house, 1926-1928

2. S. TavaZe, m. CxikvaZe, goris Teatris foie,1935-1939


Sh. Tavadze and M. Chkhikvadze, foyer of the Gori Theatre, 1925-1939
120

3. v. aleqsi-mesxiSvili, i. kasraZe, d. qajaia, sportis sasaxle, interieri, 1957-1963


V. Aleksi-Meskhishvili, I. Kasradze, D. Kajaia, interior of the Sports Palace, 1957-1967

4. s. reviSvili, Tsu-s VIII korpusi,


gvirgviniani kibis ujredi, 1953-1955
S. Revishvili, “crowned” space at the 8th building
of the Tbilisi State University, 1953-1955
121

5. r. kiknaZe, T. miqaSaviZe, n. kvasxvaZe, ludis bari sanapiroze, 1972


R. Kiknadze, T. Mikashavidze, N. Kvaskhvadze, beer bar at the embankment, 1972

6. e. axvledianis saxelosno, dedaboZi,


1950-iani ww.
E. Akhvlediani’s workshop, central pillar, 1950s
122

7. o. kalandariSvili, i. cxomeliZe, l. janeliZe, metros sadguri `rusTaveli~, 1966


O. Kalandarishvili, I. Tskhomelidze, L. Janelidze, metro station “Rustaveli”, 1966

8. m. kacitaZe, metros sadguri `wereTeli~, 1979


M. Katsitadze, metro station “Tsereteli”, 1979
123

9. v. jorbenaZe, v. orbelaZe,
ritualebis sasaxle, 1984-1985
V. Jorbenadze, V. Orbeladze,
the Palace of Ceremonies, 1984-1985

10. r. durgliSvili, d. janiaSvili, Sampanuris qarxnis `bagrationi~ sabanketo


darbazi, 2008
R. Durglishvili, D. Janiashvili, banquet hall of the Champaign factory “Bagrationi”, 2008
124

11. r. ComaxiZe, g. leJavas saxli did jixaiSSi, neo-gvirgvinuli konstruqcia, 2001-2010


R. Chomakhidze, G. Lezhava’s house in Didi Jikhaishi, “Neo Crown”, 2001-2010
125

Tamar amaSukeli
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

qarTuli sabWoTa arqiteqturis kvlevis warsuli, awmyo da


momavali1

statia Seexeba sabWoTa arqiteqturis Seafasebisa da kvlevis ramdenime mniSvne-


lovan aspeqts, Tumca Txrobas ufro Soridan daviwyeb, radgan mimaCnia, rom mim-
dinare politikurma da socialurma procesma didad gansazRvra rogorc Tavad
arqiteqturis, aseve misi kritikis Sefasebis formebic.
XX saukunis dasawyisidan, rodesac xelovnebis „namuSevrebis“ warmoebam masobrivi
xasiaTi SeiZina, miznobrivi jgufis moTxovnebic gasaSualovda, standartizirda,
maskultura aRiarebul iqna, rogorc uprecedento, Seucvleli saSualeba axali
Rirebulebebis dasamkvidreblad, da es fsevdokultura mdare xelovnebidan ga-
daiqca manipulaciis, masobrivi hipnozis saSualebad. manipulacia da hipnozi ki
iyo is, rac yvelaze metad sWirdeboda gardaqmnebis turbulentur zonaSi Sesul
msoflios da, maT Soris, sabWoTa kavSirs.
Tu rogor udgeboda sabWoeTi xelovnebas, amisTvis sakmarisia vladimer iliCis
erTi frazac „me, xelovnebaSi didad kompetenturi ar var, CemTvis es... erTgvari
inteleqtualuri brma nawlavia, da rodesac misi propagandistuli roli naTama-
Sebi, dasrulebuli iqneba, Cven mas _ kriW-kriW _ amovWriT“2 _ aseTi iyo midgoma
xelovnebisadmi saxelmwifoSi, sadac ar arsebobda xelovneba politikis gareSe,
sadac politika gansazRvravda mis zomas, formas da fers.
Sesabamisad, rTuli da faqtobrivad SeuZlebelic kia sabWoTa arqiteqturis cv-
lilebebis logikuri jaWvis Seqmna mxolod stilis maxasiaTeblebis saSualebiT,
radgan cvlileba yvela etapze xelovnuri da garedan marTulia. stilistur sa-
zRvrebs ara Tavad arqiteqturuli procesi, aramed politikuri gadawyvetile-
bebi awesebs. mkafiod ganirCeva stilis gansxvaveba rogorc vizualur, ise miznis
doneze, stilidan stilze gadasvla xistia, gansxvaveba mkafio, stilis akrZalvis
da axalze gadasvlis procesi ki _ identuri.
miuxedavad imisa, rom iTvleba, TiTqos kulturaSi saxelmwifos Careva sabWoTa
kavSiris istoriis meore, e.w. stalinuri periodisTvis ufroa damaxasiaTebeli,
politikasTan siaxlove pirveli etapis avangarduli xelovnebisTvisac ar aris
ucxo, iseve rogorc, winamorbed stilTan brZolis xisti, agresiuli, revoluci-
uri meTodebi.
gansxvaveba pirvel da meore etapebs Soris aris is, rom pirvel, konstruqtiviz-
mis gavrcelebis etapze, zewola xorcieldeba ufro metad profesiuli kriti-
kis da wreebis mxridan, xolo meore, e.w „stalinuri ampiris“ gavrcelebis etapze,

1
moxseneba wakiTxulia akademikos nodar janberiZis dabadebidan 90 wlisadmi miZRvnil
samecniero konferenciaze _ XX-XXI saukuneebis qarTuli arqiteqtura da xelovneba, Tb.,
2017, 1 dekemberi.
2
Е. Гусляров, Ленин в жизни, Систематизированный свод воспоминаний современников, документов эпохи, версий
историков, М., 2003, ст. 514.
126

zewola da cenzura struqturirebul varad~ iqca da masSi iZulebiTa Tu sa-


xasiaTs atarebs da, ara profesiuli, kuTari surviliT CaerTnen poetebi,
aramed politikuri wreebidan modis. mwerlebi, mxatvrebi, muSebi, glexebi...
sabWoTa xelovnebaSi mimdinare movle- Sesabamisad, profesiuli ena arapro-
nebi, upirveles yovlisa, xasiaTdeba fesiuliT Canacvlda, „proletarul
ara stilis, aramed midgomebis dapiris- arqiteqturaze“ saubrisas aRniSnaven,
pirebiT. erTmaneTs daupirispirda ori rom is aucileblad unda gamoxatavdes
radikalurad gansxvavebuli midgoma: proletariatis „xalisian damokidebu-
racionaluri da iracionaluri, azris- lebas cxovrebisadmi“. erT-erT mTavar
mieri da grZnobismieri . kriteriumad iqca subieqturi Sefaseba
_ lamazi: „axla gamarjvebuli prole-
„formalistebi“ _ ase monaTlaven mog-
tariati aSenebs axal qveyanas, qmnis
vianebiT XX saukunis dasawyisis avangar-
axal cxovrebas da am siaxlis fonze mas
dul mimdinareobebs _ erTgvari samec-
sWirdeba... keTilmowyobili da lamazi
niero _ analitikuri midgomis momxreni
dedaqalaqi“3, `muSa moiTxovs damate-
iyvnen, rogorc Secnobisas, aseve Seqm-
biT, lamaz ubraloebas, RvarWnilobisa
nisas. isini cdilobdnen obieqti dae-
da uxeSobis gareSe“ 4.
SalaT calkeul elementebad: formad,
da ra viTareba gvaqvs profesiuli kri-
kompoziciad, gegmarebad, proporciad,
tikis da, zogadad, Tanamedrove arqi-
ritmad, gaeanalizebinaT formis war-
teqtureli procesis Sefasebis kuTxiT
moqmnis da urTierTkavSiris sistemebi,
saqarTveloSi?
mxolod amis Semdeg SeeqmnaT Tanamed-
rove moTxovnebis da funqciis Sesabami- miuxedavad imisa, rom socialisturi
si axali arqiteqtura. mTavari iyo ara saxelmwifos arsebobis pirveli etapi
axali vizuali, aramed midgoma. isini sas- urbanuli da arqiteqturuli disku-
tikad ewinaaRmdegebodnen konstruqti- siebiT xasiaTdeba, msgavsi analitikuri
vizmis stilad Camoyalibebis process, procesi saqarTveloSi ar fiqsirdeba.
presaSi gamoqveynebuli statiebis um-
radgan maTTvis es iyo meTodi da ara
ravlesoba pirdapir naTargmnia sakav-
– stili. Semecneba _ analizis process
Siro gazeTebidan an warmoadgens iq ar-
Tan sdevda farTo diskusiebi da kvle-
sebuli statiebis gadamRerebas.
vebi, warmarTuli „axali arqiteqturis“
Teoriuli bazis Sesaqmnelad. am periodSi kvlevis ararsebobis
mizezad SegviZlia miviCnioT zogadad,
upirveles yovlisa, zustad es analiti-
kadrebis simwire da dargis sisuste,
kuri, racionaluri, meTodi iyo miuRe-
meore etapze ki kvlevis kriteriumebis
beli „meore xuTwledis“ sabWoTa ide-
ararseboba, rac politikuri procesis
ologiisTvis. maT sWirdebodaT nakle-
nawilia. es yvelaferi mkvlevarebs ar
bi racio da meti grZnoba, amitom mTeli
aZlevs ara Tu obieqtis, aramed mTlia-
yuradReba gadatanili iqna SegrZnebaze
nad procesis analizis saSualebas.
da ara Semecnebaze.
am stilSi muSaoba SeeZlo yvelas, magram
meore xuTwledidan praqtikulad
iqneboda namuSevari socialisturad ga-
ikrZaleba, likvidirebulia siRrmiseu-
marTlebuli Tu ara, amas konkretuli
li kvlevebi, diskusiebi. arqiteqtu-
ruli miznebisa da amocanebis gansazR- 3
mSromelebi iZlevian winadadebebs, gazeTi
vraSi, aseve misi Sefasebis avangardSi „komunisti“, 1934, 03.09.
Tavad politikuri elita dgeba. arqi- 4
„Избиратели предлагают“, Строительство Москвы,
teqturuli kritika „masobriv monapo- 1935, №1, ст. 34.
127

adamianebi gansazRvravdnen. Sefasebis ologiuri teqstebiTa da aucilebeli


kriteriumebis ararseboba idealur pi- frazebiT mkvlevarebi xazs usvamen qar-
robebs qmnida dausabuTebeli cenzu- Tuli, „formiT nacionaluri, SinaarsiT
risTvis, ramac gansazRvra kidec mTeli ki socialisturi“ arqiteqturis Seqmnis
momdevno epoqis ara marto arqitetqu- gzaze, erovnuli xuroTmoZRvrebis kri-
ruli procesi, aramed am procesisi Se- tikulad aTvisebis aucileblobas da am
fasebisa da „analizis „ Taviseburebebic. procesSi saTanado kadrebisa da kvleve-
am periodis naSromebis didi nawili, bis mniSvnelobas, rac gaxda kidec winapi-
romlebic Tanamedrove arqiteqtu- roba rogorc dargis ganviTrebisa, aseve
ras exeba, ZiriTadad gacnobiT xasiaTs rigi obieqtebis fizikurad gadarCenisa.
atarebs. xSirad, ubralod, CamoTvli- ras gulisxmobda nacionaluri xuroT-
lia ama Tu im periodSi aSenebuli Tu moZRvrebis kritikuli aTviseba?
dagegmili konkretuli obieqtebi. mk- mkvlevarebi cdiloben gamoyon qar-
vlevarebi Semoifarglebian zogadi Tuli xuroTmoZRvrebis mniSvenlova-
ideologiuri frazebiT. faqtobrivad, ni, konceptualuri elementebi. maTi
identuria rogorc „dawunebuli“, ase- azriT, mxolod am elementebis gaaz-
ve „mowonebuli“ obieqtebis sia, maTi rebam da Tanamedrove aqriteqturaSi
Sefasebebic. Tumca kargad wakiTxvis transformorebam SeiZleba mogvces
SemTxvevaSi, am ideologiur narativs sasurveli Sedegi _ memkvidreobis aT-
Soris, Cven SegviZlia aRmovaCinoT gak- viseba da ara kopireba.
vriT an sulac sqolioSi gatanili sa- ra iyo mniSvnelovani, ZiriTadi momen-
fuZvliani analizis mcdelobebi. tebi?
SegviZlia gamovyoT ZiriTdi sakiTxi, `ar arsebobs da arc SeiZleba arsebob-
romelzec qarTveli mecnieriebi ake- des ucvleli da mudmivi „qarTuli sti-
Teben aqcents _ arqiteqturis nacio- li“, aramed arsebobs qarTuli xuroT-
naluri elferi. minda winamdebare sta- moZRvreba, romelic Tavisi istoriis
tiaSi zustad am sakiTxze SevaCero yu- xangrZliv manZilze mudmiv ganviTrebas
radReba. ganicdida: igi inarCunebs garkveul,
saqarTveloSi, rogorc e.w. „forma- konstantur erovnul Taviseburebebs“5
listuri“ arqiteqturis gavrcelebis _ wers vaxtang beriZe mis 1955 wels ga-
periodSi, aseve manamdec da Semdegac, moqveynebul naSromSi „qarTuli xelo-
rodesac ukve oficialur doneze iyo vneba“. am konstantur Rirebulebebs
deklarirebuli memkvireobis aTviseba, akonkreteben 1936 wlis 21 Tebervals,
mTavar Temad rCeba Tanamedrove arqi- saqarTvelos sabWoTa arqiteqtorebis
teqturaSi qarTuli xuroTmoZRvruli pirvel yrilobaze wakiTxul moxseneba-
tradiciebis gadmotana. am mimarTu- Si giorgi CubinaSvili da nikoloz seve-
lebiT mimdinareobda ZiriTadi Ziebani rovi: „qarTuli arqiteqturis... isto-
rogorc praqtikuli, aseve Teoriuli riis mTel manZilze, SeiZleba iTqvas,
TvalsazrisiT. aqve unda aRvniSnoT, rom ori ramaa specifikuri, uryevi: 1. qva,
erovnuli xuroTmoZRvrebis aTvisebis rogorc garegnoba, masala, kani nagebo-
ganxilvisas, TiTqmis yovelTvis moix- bisa; 2. ornamentuli CuqurTma~6.
senieba samxatvro akademia, romelic 5
v. beriZe, qarTuli sabWoTa xuroTmoZRv-
warmoCenilia, rogorc erT-erTi Ziri- reba, Tb., 1961, gv. 89.
Tadi faqtori da win gadadgmuli nabi- 6
g.CubinaSvili, n. severovi, qarTuli arqi-
ji memkvidreobis aTvisebis gzaze. ide- teqturis gzebi, moxseneba wakiTxuli sru-
128

Tanamedrove arqiteqturas safuZvlad qtTa grZeli CamonaTvali; rogorc


unda daedos...nagebobis moculobis ma- Cans, mkvlevarebi am saSaulebiT
sebis „konstruqciuli kolofi“. mase- cdiloben daafiqsiron rac SeiZleba
bis garigebas da saerTo organizaciaSi meti obieqti da amiT garkveuli in-
sworkuTxa da kvadrats miaxloebuli formacia gadascen momaval Taobebs.
forma gvevlineba bunebriv logikur 2. mcired warmodgenilia problemis
Sedegad. horizontalisken miswrafeba
analizi da misi gamomwvevi mizeze-
udgeba amasTanave mTeli istoriuli
bi; aseve obieqtTa Tu tendenciaTa
qarTuli arqiteqturis tendenciebs.
gakritikebisas, gakvriT, magram mainc
maS ase, kompoziciuri aRnagobis am Con- naxsenebia maTi dadebiTi mxarec.
Cxs arqiteqtorma Tavisi SemoqmedebiT
magaliTadad SegviZlia moviyvanoT vax-
unda mounaxos ... iseTi proporciebi,
romlebic SeTanxmebiT iJRereben arqi- tang beriZis naSromi „qarTuli xelov-
teqturuli formebis erovnuli aTvi- neba“8. aq erT-erTi yvelaze dagmobili,
sebis struqturasTan erTad ... gakicxuli obieqtebis _ d. Cislievis
tramvaelTa dasaxlebis, k. leontievis
amasTanave, ar SeiZleba xazi ar gaesvas
tuberkuliozis saqalaqo institutis
zeviT moxseniebuls...codo ar iqneba,
Tu Cven nagebobaTa perangad vinatrebT da sxvaTa kritikisas is iyenebs frazebs,
qvas... nalesoba ki ... SeiZleba daeTmos romelTac xSirad wavawydebiT sagaze-
CrdiloeTs. To statiebSi da partiuli nomenkla-
turis gamosvlebSic „ekleqtizmi, for-
meore momenti, gadajaWvulia pirvelze
malizmi, brma kopireba, butaforiuli
_ es aris ornamentuli CuqurTmis qva-
ze gamoyvanis SesaZlebloba da survi- stilizacia“.
li nagebobis arqiteqturuli forme- amasTanave, is cdilobs daasabuTos,
bis da misi Sekrulobis aqcentisaTvis. Tu ratom ver mogvcemda saTanado Se-
am fandiT normalur CarCoebSi iqneba degs safortifikacio da sakulto na-
moTavsebuli moxmareba skulpturisa gebobebis elementTa saqalaqo arqite-
da bareliefisa, romlebiTac exla sar- qturaSi gadmotana: „arqiteqturili
gebloben nametnav sixSiriT“7. amocanis gadawyvetisas xom mTavari da
qarTveli mecnierebi gamoyofen Ziri- yvelaze mniSvnelovani „funqciuri da
Tad, e.w. „konstantur erovnul Tavise- esTetikuri mizanSewonilobaa“, rac qm-
burebas“, magram rogor unda morgebo- nis „klasikur nawarmoebTa mxatvrul
da is Tanamedroveobas, es iyo ZiriTdi -ideuri saxis simarTlesa da damarw-
kiTxva, romelzec mkafio, naTeli pasu- muneblobas“. zustad am funqciuri da
xi arc iyo saWiro. vizualuri Sinaarsis mizanSeuwonloba
rom SevajamoT, Tanamedrove sabWoTa miaCnia mas problemis saTaved.
arqiteqturis kvlevebi, SegviZlia ga- aqve avtori cdilobs arsebuli proble-
movyoT zogadi struqtura: mis mizezis moZiebas: „im dros, roca
1. yvelaze farTod warmodgenilia: au- wamoiWra erovnuli formis aRdgenis
cilebeli, zogadi, ideologiuri amocana… Cvens arqiteqtorebs ar gaCn-
frazebi da tendenciebi, aseve obie- daT iseTi nimuSi, romelic cotad Tu
bevrad gamoadgebodaT uSualo „amosa-
liad saqarTvelos sabWoTa arqiteqtore-
bis pirvel yrilobaze 1936 wlis 21 Teber- 8
v. beriZe, qarTuli xelovneba, qarTuli xe-
vals, tfilisi, 1936, gv. 178. lovnebis istroiis institutis Sromebi, 4 # ,
7
iqve. Tb., 1955.
129

val wertilad“... qarTul arqiteqtu- naSromebi da, gansakuTrebiT, misi


raze, „qarTul stilze“ warmodgena Za- monografia „qarTuli sabWoTa ar-
launeburad ukavSirdeboda saeklesio qiteqturis istoria“. Tumca es naS-
an cixe-simagreTa formebs, romelTac romic, gamomdinare misi gamocemis
dRevandel saqalaqo SenobaSi, cxadia, periodidan, garkveul politikur
adgili ver moeZebnebaT“9. is akritikebs, koniunqturaSi moeqca, gansakuTre-
dauSveblad miaCnia msgavsi tendencia, biT politikur-socialuri konteqs-
Tumca iqve mohyavs profesor kalginis tis analizisas.
citata: „amJamad saeklesio, feodalu- miuxedavad distanciisa, samwuxarod,
ri cixeebis stilis saxeliT naTlaven dResac, praqtikulad ar mimdinareobs
qarTuli stiliT Senebis yovelgvar
sabWoTa arqiteqturis siRrmiseuli
cdas. Cven Tanaxma varT, rom yvelaferi,
kvlevebi, romelic, erTi mxriv, Seqm-
rac keTdeba iseT mniSvnelovan dargSi,
nis am periodis arqiteqturis Sefase-
rogoric axali mSeneblobaa, yovelmx-
bis kriteriumebs, rac sakmaod rTuli
riv unda iyos gakritikebuli, magram
amocanaa, meore mxriv ki dagvanaxebs
ueWvelia, rom TviT miswrafeba, TviT-
qarTuli sabWoTa arqiteqturis srul
mizani _ gamosaxuli iqnes xalxuri Se-
moqmedebis Tavisebureba _ waxalisebis suraTs, ara marto saxelovnebaTmcod-
Rirsia da ara _ daZraxvisa~10. neo kvlevis safuZvelze, aramed poli-
tikur-socialuri da ekonomikuri kon-
mokled, sabWoTa arqitetquris kvle-
teqstis gaTvaliswinebiT.
vebis Sefasebisas erTi qarTuli andaza
SegviZlia moviSvelioT: „karg mTqmels, 2. `samwuxarod, Tavis droze saTanado
kargi gamgone sWirdebao“. ramdenad iqna masalis Senaxvisa da dacvisTvis ara-
gagebuli da gaziarebuli mkvlevarTa vis uzrunia. qarTuli sabWoTa arqi-
mosazrebebi, es sxva statiis Temaa. teqturis mniSvnelovani nimuSebis
dabolos, minda mokled Sevexo, sabWoTa Seswavlac ki gaZnelebulia, radgan
arqiteqturis kvlevis or problemas, umeteswilad, maTi proeqtebi ar Se-
romlis winaSec dRes vdgavarT: monaxula, an mxolod nawilobrivaa
1. masalis da siRrmiseuli kvlevebis Senaxuli~12 _ aRniSnavs vaxtang be-
simwireze jer kidev 1955 wels miu- riZe da imedovnebs, rom viTareba ga-
TiTebda vaxtang beriZe da aRniSna- moswordeba.
vda: „am dargSi monografiuli naS- samwuxarod, viTareba konkretuli sap-
romebic TiTqmis srulebiT ar mo- roeqto instituciebis gauqmebisa da
gvepoveba. bunebrivia, rom momavali maTi saarqivo masalebis gadanawile-
muSaoba _ calkeul sakiTxTa mono- ba-ganadgurebis pirobebSi, kidev ufro
grafiuli kvleva, axal saarqivo ma- damZimda. praqtikulad SeuZlebelia
salaTa moZieba _ Seqmnis safuZvels moiZioT sabWoTa periodSi agebuli
ganxiluli periodis xuroTmoZRv- mniSvnelovani obieqtebis srulfasova-
rebis ufro farTo da Rrmad gaSu- ni masala, romelic Seicavs sakonkur-
qebisTvis“11. samwuxarod, viTareba so davalebas, saproeqto dokumenta-
didad ar Secvlila, udavod win ga- cias, ganmartebiT baraTsa da ganxilvis
dadgmuli nabijia nodar janberiZis
procesis stenografiul Canawerebs.
9
iqve, gv. 90. 12
v. beriZe, qarTuli xelovneba, qarTuli
10
iqve, gv. 92, sqolio 1. xelovnebis istroiis institutis Sromebi,
11
iqve, gv. 61, sqolio 1. 4
# , Tb., 1955, gv 61, sqolio 1.
130

nawili dokumentaciisa inaxeba moskovisa da sanqt-peterburgis arqivebSi, nawili


ki SesaZlebelia inaxebodes saqarTveloSi, Tumca, maTi moZieba garkveuli mizeze-
bis gamo, SeuZlebelia. amas arTulebs is viTarebac, rom dokumentacia gadanawile-
bulia sxvadasxva instituciebsa da fondebSi.
sabWoTa arqiteqturam arsebuli cenzurisa da CarCoebis farglebSi moaxerxa
Seeqmna saintereso nimuSebi, romlebmac didwilad ganapiroba saqarTvelos qala-
qebis ieri. gansakuTrebiT sainteresoa, Tumca faqtobrivad, kvlevisa da yurad-
Rebis miRmaa darCenili saqarTvelos kurortebi. samwuxarod, sabWoTa arqiteq-
turis kvleva, rogorc Cans, kidev ufro garTuldeba, radgan faqtobrivad, Cvens
Tvalwin mimdinareobs rogorc konkretuli obieqtebis, ise mTeli arqiteqturu-
li ansamblebis ganadgureba. maTi did nawili ar aris Sefasebuli da praqtikulad,
„usaxelod“ qreba.
131

Tamar Amashukeli
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

The Past, Present and Future of Research


of the Georgian Soviet Architecture

Present paper covers the problems connected to the process of research of the Soviet architecture. It is
worth mentioning that the issues of detailed study and scarcity of available material still remain urgent.
Despite distance in time, up until now, scrupulous research of the Soviet architecture that would make it
possible to create a big picture of the field based on combination of art research and the political, social
and economic contexts has produced insufficient results.
It’s hard and basically impossible to recreate a logical chain of changes that were done to the Soviet
architecture studying solely the style characteristics, since these changes were in all phases conducted
in an artificial and guided way. They were determined by an absolutely different goal. On the one hand,
the changes of the architectural style were following the goal of completely ignoring the essence of
professional criticism. On the other hand absence of the criteria for changes, which is part of the political
process, does not allow the researchers to produce a substantiated analysis of a specific object or entire
process.
Another problem that emerged in the past, was mentioned by Vakhtang Beridze already in 1955 and still
remains urgent, relates to the scarcity of the material. Unfortunately, the situation has worsened since dis-
mantling of specific design institutions and disposal of their archival materials. Due to that process it is im-
possible to obtain complete data about important sites which were constructed during the Soviet period.
Soviet architecture that was created under existing censorship and limitations managed to produce inter-
esting masterpieces, which largely determined architectural appearances of Georgian cities. Among them
Georgian resorts are of particular interest thanks to their engineering and industrial style that originated
in the Soviet times. Nowadays they are left out from the research and attention. Unfortunately, since re-
cently study of the Soviet architecture has become even more complicated due to the fact that specific
objects and entire architectural ensembles are being destroyed with majority of them not being properly
evaluated and lost forever.
132

sofio CitoreliZe
giorgi CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri

sawarmoo keramika mxatvar murTaz abaSiZis SemoqmedebaSi

XX saukunis qarTuli keramika farTo speqtriT xasiaTdeba da is rogorc xalxur,


ise profesiul nawarms moicavs. profesiul keramikaSi pirobiTad, SeiZleba ori
mimarTuleba gamovyoT: individualur-SemoqmedebiTi1 da sawarmoo keramika2. ga-
moyenebiT-dekoratiuli xelovnebis aRniSnuli dargis orive mimarTuleba3 dRei-
saTvis aqtiur kvleva-Seswavlas saWiroebs. es ufro metad e. w. sawarmoo kerami-
kas exeba, romlis Sesaxeb informacia, am Temaze daweril, isedac mwir samecniero
SromebSi TiTqmis ugulebelyofilia. mcire ram aris cnobili iq moRvawe mxatv-
rebsa da warmoebul produqciaze. miuxedavad imisa, rom keramikulma sawarmoebma
saqarTveloSi sul ramdenime aTeuli weli ifunqcionira da am drois ganmavlo-
baSi bolomde ver moxerxda gamarTuli sawarmoo bazis Seqmna da warmoebisTvis
saWiro uamravi problebis daZleva (rac TavisTavad uaryofiTad aisaxa produq-
ciis mxatvrul xarisxzec), am pirobebSic ki Seiqmna iseTi nimuSebi, romlebic nam-
dvilad saWroebs saTanado Seswavlas. miT ufro, Tu gaviTvaliswinebT imasac, rom
saqarTveloSi arsebul sxvadasxva sawarmoSi, wlebis ganmavlobaSi, muSaobdnen ke-
ramikosebi (murTaz abaSiZe, nikoloz luarsabiSvili, elene megreliSvili, meri
jalaRania da sxvebi), romelTa SemoqmedebiTma moRvaweobam mniSvnelovani kvali
daatyveso XX saukunis meore naxevris qarTuli keramikis ganviTarebis istorias.
keramikuli sawarmoebidan Sevexebi saburTalos saSen masalaTa kombinats, iq war-
moebuli produqciis ganxilvas ki mxatvar-keramikos murTaz abaSiZis4 namuSev-
1
am jgufSi SeiZleba gavaerTianoT Tbilisis samxatvro akademiis keramikis eqsperimentu-
li saxelosnos mxatvrebi da mis gareT, damoukideblad moRvawe keramikosebis Semoqmedeba.
2
saqarTvelos keramikul sawarmoebSi (saburTalos saSen masalaTa kombinati, Tbilisis
keramikuli kombinati, Tbilisis kafelis filebis qarxana da sxv.) damzadebuli mxatvru-
li nawarmi.
3
miuxedavad zemoT mocemuli klasifikaciisa, mkveTri zRvari am or mimarTulebas So-
ris mainc ar arsebobs, vinaidan mxatvrebi, romlebic individualuri Semoqmedebis jgufs
miekuTvnebian, garkveuli wlebis ganmavlobaSi, keramikul kombinatSic muSaobdnen. amas-
Tanave, aRsaniSnavia is garemoebac, rom sawarmoo kombinatebs da maT Soris Tbilisis sa-
Sen masalaTa kombinats, SemoqmedebiTi kavSiri hqonda Tbilisis samxatvro akademiasTan,
Tbilisis teqnikuri esTetikis kvleviT institutsa da kvleviT sawarmoo gaerTianeba sa-
qorgteqsaSeni masalebis institutTan da a.S. maTTan TanamSromlobis Sedegad kombinatSi
bevri, axali nimuSis formis warmoeba dainerga, romelsac am dawesebulebebSi momuSave
qarTveli mxatvar-keramikosebi qmnidnen.
4
murTaz abaSiZe (1927-2004) saCxeris raionis sofel WalaSi daibada. 1954 wels daamTavra
Tbilisis samxatvro akademiis keramikis fakulteti (pedagogebi: z. maisuraZe, a. ficxe-
lauri, d. ciciSvili). igi saintereso, mravalmxrivi interesebis mqone xelovania. muSaob-
da, rogorc dekoratiul-gamoyenebiT, ise monumentur keramikaSi, aseve karikaturisa da
plakatis ganxriT. 1959 wlidan monawileobda yofili ssrk–sa da sazRvargareT (belgia,
saberZneTi, italia, kanada, portugalia) gamarTul gamofenebSi. 1975 wlidan misi namu-
Sevrebi eqponirebuli iyo saerTaSoriso samrewvelo gamofenebze monrealSi, londonSi,
lionSi, hanoiSi, Teiransa da sxva qalaqebSi.
133

rebis magaliTze Sevecdebi. misi Semo- _ Tbilisis (navTluRis) keramikul kom-


qmedeba wlebis ganmavlobaSi Tbilisis binats7. 1953 wlidan keramikis da fai-
saburTalos saSen masalaTa kombinatis furis mxatvruli nawarmis gamoSveba
teqnologiuri SesaZleblobebis kval- Tbilisis (RrmaRelis) kafelis filebis
dakval viTardeboda da yvela is siaxle, qarxanam daiwyo. 1955 w. Tbilisis sabur-
rac sawarmoSi dainerga, mxatvris Semo- Talos aguris qarxnis bazaze (saburTa-
qmedebazec aisaxa, da piriqiTac, kera- los saSen masalaTa kombinati) Seiqmna
mikosis SemoqmedebiTma da mxatvrul- faifuris keramikuli saamqro da a. S.
ma Ziebebma garkveuli kvali daamCnia aqve unda aRiniSnos, rom sawarmoo kera-
seriul sawarmoo produqcias5. mikaze saubrisas gasaTvaliswinebelia is
cnobilia, rom SedarebiTD didi warmado- uaryofiTi mxareebi, rac warmoebas uka-
bis adgilobrivi keramikuli sawarmoe- vSirdeba. sawarmos CarCoebi da masiuri
bis daarseba 1930-iani wlebis bolosa da warmoeba, mxatvris Tavisufal Semoqme-
1940-iani wlebis dasawyisidan daiwyo. debas garkveul siZneleebs uqmnida, uye-
magaliTad, 1939-1940 ww-Si safuZveli nebda Sesabamis moTxovnebs (warmoebuli
Caeyara pirveli sacdeli qarxnis mSe- nimuSi unda iyos praqtikuli, gaTvlili
neblobas q. maxaraZeSi (ozurgeTi), ro- momxmarebelTa farTo masebis gemovne-
melic eqspluataciaSi 1942 wlidan Se- baze, dasamzadeblad martivi, sawarmoeb-
vida6. 1949 wels TbilisSi saZirkveli lad rac SeiZleba iafi da a. S.). amasTana-
Caeyara faifur-faiansis did sawarmos ve, axladdaarsebul adgilobriv kombi-
natebSi mxatvrebs bevri sxva sirTulis
m. abaSiZis namuSevrebs miRebuli aqvs gadalaxvac uxdebodaT. maT Soris war-
oTxi diplomi italiis (faencis) keramikis
moebasTan dakavSirebuli teqnologiu-
saerTaSoriso gamofenaze 1969, 1970, 1972,
1974; poloneTis 1975 wlis keramikis saer- ri problemebisac8. Tumca, im dros (1930-
TaSoriso gamofenis diplomi; 1978, 1979, 40-iani wlebi), rodesac saqarTveloSi
1985 wlebSi ssrk saxalxo meurneobis mi- ar arsebobda sawarmoo baza, sadac mxat-
RwevaTa gamofenis vercxlis, brinjaos da vars sakuTari nimuSis eskizis masaliT
oqros medlebi da sxva jildoebi. 1980 wels Sesrulebis saSualeba miecemoda, am ti-
mas saqarTvelos damsaxurebuli mxatvris
wodeba mieniWa. saqarTvelos enciklopedia, 7
kombinati sanitarul-teqnikuri nawarmis
t. I, Tb., 1993 w. gv. 24; n. yifiani, m. abaSiZe, gamosaSvebad iyo daproeqtebuli, xolo
gamofenis katalogi, Tb., 1978; А. Какабадзе, saWurWle nawarmis damzadeba am proeqtiT
Современная Грузинская керамика, М., 1984. gaTvaliswinebuli ar yofila. Tbilisis
5
masalad warmodgenilia mxatvris ojaxis keramikul kombinatSi naxevarfaifuris
kerZo sakuTrebaSi arsebuli da saqarT- WurWlis gamoSveba 1954 wlidan daiwyes. m.
velos erovnuli muzeumis, d. SevardnaZis xananaSvili, faifuri, Tb., 1960, gv.86.
saxelobis erovnuli galereis fondebSi 8
aRniSnulis Sesaxeb ixsenebs keramikosi ra-
daculi im namuSevrebis nawili, romle- isa ekalaZe: `akademiis damTavrebis Semdeg,
bic mxatvarma kombinatSi muSaobis wlebSi (1958 w.) saburTalos saSen masalaTa kombi-
Seasrula. mxatvris ojaxSi SevZeli aseve, natSi xuTi weli vimuSave, faifuris masaliT
gavcnobodi kombinatTan arsebuli sagamo- vakeTebdi nakeTobebs. vfiqrob rom, war-
feno darbazis nimuSTa sapasporto monace- moeba damRupvelia Semoqmedi mxatvrisTvis.
mebsac. maSin miT umetes, rodesac ar gvyavda Sems-
6
sawarmoSi ver moxerxda mxatvruli da rulebeli ostatebi, yvela vinc kombinatSi
sayofacxovrebo nimuSebis warmoebisaTvis vmuSaobdiT samxatvro akademia damTavre-
saWiro bazis Seqmna. qarxana uSvebda fai- buli profesionali mxatvrebi viyaviT. ami-
furis eleqtro gorgolaWebs, Weris roze- tom CvenTvis Zneli iyo seriul nimuSebze
tebs da sxva teqnikur nawarms. m. xananaSvi- muSaoba.~ interviu mxatvar-keramikos raisa
li, faifuri, Tb., 1960, gv.86. ekalaZesTan, 2015 w., xelnaweris uflebiT.
134

pis sawarmoo kombinatebi da maTTan ar- fotokeramikuli, sagamomwvo da damxa-


sebuli mxatvruli saxelosnoebis daar- risxebeli saamqro, mza nawarmis sawyobi,
seba marTlac mniSvnelovani movlena aSenda maRali mwarmoeblobis Rumeli10.
iyo. akademiis kursdamTavrebuli pro- am dros kombinatSi samuSaod miiwvies
fesionali mxatvrebi aqtiurad dasaqmd- samxatvro akademiis axalkusdamTavre-
nen zemoT xsenebul sawarmoebSi. buli keramikosi mxatvrebi levan yifi-
Tbilisis saSen masalaTa kombinati sa- ani, dimitri kobiaSvili, medea CixlaZe,
qarTveloSi im dros arsebuli kombi- raisa ekalaZe da sxvebi. maT Soris iyo
natebidan, SedarebiT mcire masStabis mxatvari murTaz abaSiZec, romelic
sawarmos warmoadgenda, romlis produ- 1961 wlidan amave sawarmos mTavari
qciaSic utilitarul nawarmTan erTad, mxatvari gaxda da misi arsebobis bolo
mniSvnelovani adgili mxatvrul-deko- wlebamde iq imuSava.
ratiuli daniSnulebis nimuSebs ekava.
igi erT-erT cnobil sawarmod iTvlebo- kombinatSi misuli mxatvari aqtiurad
da da misi warmatebebi araerTxel aRin- CaerTo sawarmos saqmianobaSi. 1950-iani
iSna imdroindeli presis furclebze, wlebis bolos igi ukve araerTi etalo-
rac udavod, profesionali mxatvrebis nis avtoria11. mxatvris pirveli namu-
masiuri produqciis nawarmisadmi Semo- Sevrebi, warmoebuli produqciis Se-
qmedebiTma midgomam ganapiroba. sabamisad, ZiriTadad faifurisa da na-
dReisaTvis, axlo warsulSi arsebuli xevarfaifuris masaliT Sesrulebuli
kombinatis Sesaxeb informaciis Segro- nimuSebia. esaa masiuri warmoebisaTvis
veba arc Tu ioli saqme aRmoCnda. viTa- gaTvlili, martivi formis suvenirebi,
rebas arTulebs daxuruli kombinatis sayvavile larnakebi, doqebi, kaTxebi da
dakarguli saarqivo masalebi, warmoe- sxva yofiTi Tu dekoratiuli daniSnu-
buli nimuSebis gabneuli etalonebi lebis nakeTobebi. xSirad mxatvari war-
da rTulad mosaZiebeli realizebuli moebaSi danergil erT nimuSs gansxvave-
produqcia9. buli dekoriT amkobs da erTgvarovan
rogorc aRvniSneT, 1955 wels, teqno- formas naxatiT amravalferovnebs. ma-
log varlam CargeiSvilisa da mxatvar galiTad gamodgeba faifuris masaliT
grigol lomiZis iniciativiT, moxda Sesrulebuli sura, romelsac sxva-
saburTalos mSrali wnexvis aguris dasxva ornamentis Sesabamisad, mxatvari
qarxnis keramikuli saamqros rekonstu- gansxvavebuli saxelebiT `asaTaurebs~ _
qcia. xolo, 1956-58 wlebSi is kidev 549 `CuqurTma~, `gedi~, `sufruli~, mercxa-
kvadratuli metriT gafarTovda. gaixs- li~ (1958w.). mxatvari, axali teqnolo-
na axali samxatvro, mosaWiqurebeli, giuri meTodebis gamoyenebiT, cdilobs
daZlios is xarvezebi, rac, mxatvruli
9
Tbilisis saSen masalaTa kombinatTan 1970- TvalsazrisiT, arasasurveli Sedegis
iani wlebis bolos aSenda 400 kvadratuli momtania. pirvel rigSi es exeboda fai-
metri farTis sagamofeno darbazi. Senobis
pirvel sarTulze ganTavsebuli iyo maRa-
furis warmoebisTvis gamoyebenul da-
zia, sadac kombinatSi damzadebuli nawarmi balxarisxovan nedleuls, romlidanac
iyideboda, meore sarTulze ki gamofenili
iyo ramdenime mxatvrisa da dizaineris 600
10
g. gvaZabia, fiqrebi TixaSi iZerweba, gaz.
unikaluri namuSevari. 1990-ian wlebSi kom- `Tbilisi~, 1959, 22 aprili, gv. 3.
binatis araswori privatizaciis gamo, saga- 11
am periodSi iwarmoeboda daaxloebiT
mofeno darbazi upatronod da umoqmedoT 50 dasaxelebis, ZiriTadad utilitaruli
darCa. gaZarcvuli Senobidan gaifanta da daniSnulebis faifuris nakeToba. e. Savgu-
daikarga bevri namuSevaric. m. abaSiZis arqi- liZe, warmoeba da mxatvrebi, `sabWoTa xe-
vidan, xelnaweris uflebiT. lovneba~, Tb., 1977, gv. 75.
135

mZime, monacrisfro, moyviTalo kecis gamorCeulia mqrqali yavisferi Wiqu-


nakeTobebi mzaddeboda (faifuris mTa- riT dafaruli naxevarfaifuris nimu-
vari saxasiaTo niSani ki kecis gamWvir- Sebic _ suvenirebi: `baduri~ (1962w.),
valoba, simsubuqe da siTeTrea)12. Sesa- `luka~ (1960-iani wlebi) da sxv.
bamisad, teqnologiuri siaxleebidan aseve, teqnologiur siaxles warmoad-
erT-erTi yvelaze warmatebuli sawar- genda kecze spilenZis mavTulis ga-
moSi Savi moelvare moWiqvisa (1963 wli- moyenebiT miRebuli dekoratiuli ga-
dan)13 da yavisferi mqrqali WiquriT mosaxulebebic, aseTebia: saxile lar-
sada moWiqvis danergva aRmoCnda. Savma naki `amerika~, dekoratiuli larnakebi
da yavisferma ferma garkveulwilad, `gio~, `lia~ da sxvebi. formis uCveulo
dafara kecis teqnologiuri xarveze- xasiaTiT yuradRebas imsaxurebs kera-
bi da axali uCveulo mxatvruli saxe da mikosis dekoratiuli larnaki ,,orTa-
faqtura SesZina nakeTobebs. Savad mo- va~ (sur. 1). did-patara ori samkuTxe-
WiqurebisaTvis gamoyenebuli iyo ad- dis formis larnaki acdenili kuTxiTaa
gilobrivi nedleuli _ andeziti. ni- erTmaneTze mimagrebuli. samkuTxedi
muSebi mTlianad ifareboda WiqurebiT, formis xazobrioba gawonasworebulia
zog SemTxvevebSi imkoboda Wiqurzeda
larnakebis odnav gamoberili, mrgvali
saRebavebiTa da oqros varayiT. kera-
formebiT. nakeTobis ZiriTadi nawili
mikos murTaz abaSiZis SemoqmedebaSic
TeTri ferisaa, moWiquli, yelis nawi-
gvxvdeba aRniSnuli teqnologiiT Ses-
li da tuCi _ mwvane. TeTr fonze spi-
rulebuli nakeTobebi, maT Soris orma
lenZis mavTulis teqnologiis gamoye-
namuSevarma, liqioris servizebma _
nebiT Seqmnilia dekoratiuli abstra-
`TinaTini~ da `narnari~, sayovelTao mo-
qtuli ornamenti, romelic organulad
woneba daimsaxura, miniWebuli hqonda
esadageba nimuSis formas da mxtvruli
xarisxis niSani da wlebis ganmavlobaSi
TvalsazrisiT, esTetikur mimzidvelo-
warmatebiT iyideboda sazRvargareT
bas matebs nakeTobas.
gamarTul mxatvrul gamofenebze14. faq-
turis siucxoviTa da kecis simsubuqiT faifurisa da naxevarfaifuris nakeTo-
bebi mxatvris SemoqmedebaSi arc Tu mci-
12
`faifuris masaliT bevr mxatvars gvin- re raodenobiTaa warmodgenili. gvxv-
doda muSaoba, vswavlobdiT kidec. maSin deba 1960-ian_70-ian wlebSic (doqebi:
akademiidan yofili sabWoTa kavSiris fai- `avaza~ (1964w.), `winandali~ (1967w.), `me-
furis did sawarmoebSi, ramdenime TviT,
texi~ (1966w.), `broweuli~ (1971w.), wylis
specialurad gvagzavnidnen saswavlo pra-
qtikebze, magram saqarTveloSi ar gvqonda sasmisi `uwera~ (1970w.), Rvinisa da konia-
masaliT muSaobis saSualeba. Cven sawar- kis boTlebi `iberia~, `mxedari~, `lxini~
moebSi imdenad dabalxarisxovani moyviTa- (1970 w.), Cais nakrebi `Cai~ (1975w.), `Semo-
lo, moyavisfro, sqeli kecis nimuSebi mzad- qmedi~ (1976w.) da sxv.
deboda, mxatvruli TvalsazrisiT ar iyo
momgebiani, ver iZleoda sasurvel Sedegs.~ rogorc dekoratiul-gamoyenebiTi xe-
interviu mxatvar-keramikos romuald cu- lovnebis mkvlevari kiti maCabeli aRn-
xiSvilTan, 2015 w., xelnaweris uflebiT. iSnavs, `mxatvar-keramikosTa mier didi
13
es teqnologia SemuSavda kvleviTi sawar- ostatobiT, maRal mxatvrul doneze
moo gaerTianebis institutis mier da pir- Sesrulebuli modelebi, aseve daxvewili
velad dainerga Tbilisis saSen masalaTa teqnikiT unda sruldebodes seriuli
kombinatis faifuris saamqroSi. e. Savgu-
warmoebis pirobebSi. mxolod amgvarad
liZe, warmoeba da mxatvrebi, `sabWoTa xe-
lovneba~, Tb., 1977, gv. 76. warmoiSveba harmonia maRalprofesiul
14
iqve, gv. 76. keramikul xelovnebasa da sawarmoo
136

produqcias Soris~15. faifuri ki qarTu- ma kulturulma memkvidreobam (Wedu-


li keramikuli warmoebisaTvis ucxo ma- roba, reliefi, naqargoba da sxv.).
salas warmoadgenda (qveyanaSi ar iyo murTaz abaSiZis Semoqmedebis ZiriTa-
misi warmoebis gamocdileba, sawarmoebi di gamomsaxvelobiTi masalac wiTeli
muSaobdnen Semotanili nedleuliTa da Tixaa, romliTac keramikosma araer-
arasaTanado teqnikuri aRWurvilobiT Ti namuSevari Seasrula (sur. 2, 3). maT
da a. S.) da igi ver gaxda Cveni mxatvruli Soris terakotis, feradi WiqurebiTa
sinamdvilis organuli nawili. Sesaba- da maiolikis saRebavebiT daferili:
misad, XX saukunis meore naxevarSi, erov- doqebi, kaTxebi, Tasebi da sxva nimuSe-
nuli gamomsaxvelobiTi formisa da mxat- bi (dekoratiuli doqebi: `Semodgoma~
vruli saxis Ziebis procesSi, keramikose- (1970w.), `mcxeTa~ (1973w.), `naTia~ (1975w.),
bis umravlesoba tradiciul, mravalsau- `weronisi~ (1977w.), `gurjaani~ (1978w.),
kunovani istoriis mqone masalas, wiTel sayvavile larnakebi: `sinaTle~ (1970w.),
Tixas miubrunda. raRa Tqma unda, sawar- `marine~ (1975w.), `RvTaeba~ (1978w.), saxi-
moebis produqciis mxatvruli saxis gan- le larnaki `cisferi~ (1970w.), suveniri
viTarebisTvisac, gansxvavebul perspe- `marani~ (1975w.) da sxv.) (sur. 4). misTvis
qtivas saxavda wiTeli Tixis warmoebaSi gansakuTrebiT saintereso ki SebolviT
danergva. masala, Tavisi ganusazRvreli miRebuli nakeTobebis Savi feris keci
mxatvruli SesaZleblobebiTa da Seda- da masTan mxatvrulad Sexamebuli `fe-
rebiT advilad sawarmoo teqnologiuri radi naxatia~. `naxati~ ki marTlac mra-
sqemiT, gacilebiT did SemoqmedebiT dia- valferovania: geometriuli jvarxazo-
pazons aZlevda iq momuSave mxatvrebsac. vani da yvavilovani motivebi, abstaq-
Tbilisis saSen masalaTa kombinatSi wi- tuli gamosaxulebebi Tu figuratiuli
Teli Tixis warmoeba 1961 wlidan dai- saxeebi (sur. 5, 6, 7, 8).
nerga. 1962 wels aqve aSenda orsarTu- mxatvris mniSvnelovan namuSevrebs mie-
liani keramikuli saamqro, romelsac ma- kuTvneba arqeologiuri, istoriuli
saliT qsnis karierebi amaragebda. same- keramikuli nimuSebis interpretaciiT
Tuneo dazgis gverdiT, TandaTan aTvi- Seqmnili suvenirebi, dekoratiuli lar-
sebuli iqna formis Seqmnis sxva meTo- nakebi da sxva nakeTobebi. keramikosi
debic, rogoricaa Camosxma da dayali- didi SemoqmedebiTi ostatobiT argebs
beba16. kombinatis produqciazec asaxva `istorul masalas~ Tanamedrove kera-
hpova im teqnologiurma da mxatvrulma mikul namuSevrebs (sur. 9). am tipis ni-
Ziebebma, rac am periodis keramikas zo- muSebi mxatvruli xedviTa da Sesrule-
gadad axasiaTebda. kerZod, sawarmoSi bis maneriT Tanamedrove iers atarebs,
dainerga Sebolvis teqnika, nimuSebis magram TviToeul nakeTobas sakuTari
feradi da aRdgeniTi WiqurebiT Semko- istoriuli mexsiereba aqvs, romelTanac
bis meTodi. garda teqnologiuri Ziebe- asociaciurad xan muqi, Savad Sebolili
bisa, sawarmos mxatvarTa SemoqmedebaSi keci, xan nakawr-xazovani ornamentebis
Taviseburi, saintereso gardasaxva hpo- geometriuli wyoba, xanac morbenali
va istoriuli keramikis moxatulobamac irmis, cxenisa da mxedris sqematur-gra-
da saerTod, mravalferovanma, mdidar- fikuli gamosaxulebebi gvaaxlovebs. ma-
15
k. maCabeli, gamoyenebiTi xelovneba, kre-
galiTad gamodgeba momcro zomis, qoT-
buli, qarTuli sabWoTa saxviTi xelovneba, nis formis suveniri mrgval Zirze (sur.
Tb., 1973, gv. 275. 10). nakeTobas aqvs zomierad gamoberili
16
e. SavguliZe, warmoeba da mxatvrebi, `sa- mucli da dabali yeli, romelic odnav
bWoTa xelovneba~, Tb., 1977, gv. 76. gadmoweuli momrgvalebuli piris pro-
137

filiT bolovdeba. nimuSis ZiriTadi Tad, nimuSebze warmodgenilia yofiTi


nawili dekorirebulia frizebad ganla- scena xevsuri qal-vaJis gamosaxulebiT,
gebuli geometriuli da figuruli ga- sadac xevsuruli erovnuli samosi, Ta-
mosaxulebebiT. or, gansxvavebuli feris visi dekoratiuli xasiaTiT, nakeTobis
xazs Soris moqceulia, SedarebiT ganier ZiriTadi ornametia (sur. 12). am Temis
zolSi, TeTrad daferil fonze warmod- sruliad gansxvavebuli xedviT Seqmni-
genili, ritmulad ganmeorebadi cxenisa li nimuSia dekoratiuli doqi `xevsuri
da mxedris figurebi. naxati Sesrule- gogona~ (sur. 13). mxatvarma Savi kecis
bulia gravirebuli xaziT da moxatulia fonze, Caketil kvadratul formasTan
cisferi da Rvinisferi aRdgeniTi Wiqu- miaxloebul marTkuTxed medalionSi
rebiT. nakeTobis piri da Sida mxarec, xevsuri gogonas pirobiT-ganzogade-
aseve Rvinisferi aRdgeniTi WiquriTaa buli portretuli gamosaxuleba war-
daferili, riTac feradovan kavSirSia moadgina. gamosaxuleba nimuSis ZiriTad
gareTa mxaris ZiriTad SemkulobasTan. dekors warmoadgens, romlis `fons~
amgvari gadawyvetiT kompozicia Sekru- kecze gravirebiT Seqmnili sigrZivi
lia da erTgvar dasrulebul saxes iZens. xazebis wyoba da comSi CakveTili da
keramikosis namuSevrebze arc Tu iS- reliefurad daZerwili kopebi qmnis.
viaTad SexvdebiT qarTuli taZrebis kompozicia am SemTxvevaSic aqcentire-
reliefuri CuqurTmidan mxatvrulad buli da Sekrulia feris saSualebiT.
gadmoRebul saxeebs. moculobiT for- esaa firuzisferi Wiquris saRebavi,
maze morgebuli gamosaxulebebi, Semoq- romliTac `moCarCoebulia~ nimuSis de-
medebiTad gaazrebuli, feriT aJRere- korirebuli nawili, xolo portretis
buli erovnuli xasiaTis keramikul de- fonad feris gamoyenebiTa da naxatis
koradaa qceuli (dekoratiuli larnaki ganmeorebiT igi feradovani laqebis sa-
`faskunji~) (sur. 11). xiT, aqcentebad gadanawilebulia doqis
1960-iani wlebis keramikosTa Semoqme- muclis irgvliv, sam adgilze.
debaSi qarTuli keramikis erovnuli rogorc aRvniSneT, sawarmos produq-
xasiaTis Ziebis procesSi, saintereso ciaSi mniSvnelovani adgili ekava de-
saxe miiRo Sebolil kecze ganTavsebul- koratiuli daniSnulebis, interieris
ma xevsurulma ornamentma. aRniSnuli Sesamkob nakeTobebs. 1970-ian wlebSi ke-
ornamentuli motivi marTlac orga- ramikosis SemoqmedebaSi mravladaa war-
nulad moergo murTaz abaSiZis kerami- mogdenili iatakze dasadgmeli dekora-
kul nakeTobebs. am tipis namuSevrebSi tiuli larnakebi, romelic faqtobri-
gvxiblavs sworxazovani gamosaxulebe- vad dazguri qandakebis funqcias iTav-
bis ritmi, nimuSis zedapirze maTi pro- sebda. nimuSebis umravlesoba Sebolili
porciuli ganawileba da Sav fonTan keramikaa, moxatuli feradi WiquriT
Sexamebuli, feradi Wiqurebis zomieri Sesrulebuli, gansxvavebuli siuJetu-
gamoyeneba (suveniri `jvari~ (1960-iani ri gamosaxulebebiT. am tipis nimuSia de-
wlebi), dekoratiuli larnaki (1960-iani koratiuli larnaki `cxenburTi~ (sur.
wlebi), Cafi `yelsabami~ (1976 w.), larna- 14). larnaki warmoadgens wagrZelebul
ki `inguri~ (1982w.) da sxv.). aRniSnul Te- cilindrul formas, romelic Ziris-
masTan dakavSirebiT, geometriul orna- ken odnav viwrovdeba. nakeTobis mxrebi
mentTan erTad, mxatvris SemoqmedebaSi yels TandaTan uerTdeba. yeli Sedare-
gvxvdeba dasmuli mxatvruli amocanis biT viwroa da bolovdeba odnav ganie-
sxvagvari interpretaciebic. magali- ri, zomierad gaSlili piriT. yelze, or
138

mopirdapire mxares, wyvili rgolebiT, sxv.). Tavisi xasiaTiTa da SinaarsiT Se-


gakeTebuli aqvs saxelurebi. larnakis darebiT warmatebulad SeiZleba CaiT-
tanis ZiriTadi nawili dekorirebulia. valos samSvenisebi: `avaza~, `mjdomare~
masze gamosaxulia cxenburTis TamaSis da `arabi qalebi~ (sur. 15).
scena, romlis siuJeti wriulad, nimuSis Tbilisis saSen masalaTa kombinatma
irgvliv viTardeba. aRdgeniTi WiquriT 1990-ian wlebamde ifunqcionira. sawar-
Seqmnil xazovan-ornamentuli CarCoTi moSi muSaobis wlebSi mxatvarma 500-ze
SemosazRvruli are SigniT kidev Semo- meti nimuSi-etaloni Seqmna. misi mra-
farglulia wiTeli saRebaviT Seqmnili vali namuSevari danergili iyo war-
foniT. saRebavi `dadebulia~ daRarul, moebaSi da warmatebiT iyideboda ad-
reliefurad uswormasworo kecis ze- gilobriv bazarze. gahqondaT da didi
dapirze, rac erTgvarad aneitralebs mowonebiT sargeblobda safrangeTSi,
wiTeli feris intensiur JReradobas, poloneTSi, CexoslovakiaSi, TurqeTSi,
masze gravirebuli, grafikuli xaziTa vietnamSi, iaponiasa da sxva qveynebSi.
da Savi feris konturiT, Seqmnilia cxe-
XX saukunis profesiul keramikul xe-
nebisa da mxedrebis forma, romelic Se-
lovnebas qarTul kulturaSi gamor-
vsebulia yavisferi, TeTri da Rvinisfe-
ri WiqurebiT. moqnili xaziTa da loka- Ceuli adgili ukavia. sawarmoo kerami-
luri, mkveTri ferebis monacvleobiTi ka ki misi erT-erTi Semadgeneli nawi-
ganlagebiT Seqmnilia plastikuri for- lia, romlis Seswavlis gareSe dekora-
ma, naxati dinamiuri da STambeWdavia. tiul-gamoyenebiTi xelovnebis am dar-
gis istoria srulyofili ver iqneba. sa-
faifuris, naxevarfaifurisa da wiTe-
qarTvelos sxvadsxva raonSi, mocemul
li Tixas nakeTobebTan erTad, dekora-
periodSi, ramdenime keramikuli kombi-
tiuli formebis Sesaqmnelad sawarmoSi
nati arsebobda, maT gansxvavebuli te-
mzaddeboda Samotis nakeTobebic17. mur-
qnikuri baza da aRWurviloba hqondaT,
Taz abaSiZem am masaliT araerTi dekora-
maragdeboda sxvadsxva nedleuliT, rac
tiuli larnaki, doqi da samSvenisi Seqna.
TavisTavad aisaxa nawarmis mxatvrul xa-
keramikosi dekorad umetesad, masalis
risxzec. amasTanve, gansakuTrebiT didi
uxeS faqturas iyenebs. xSirad Samotis
mniSvneloba hqonda ama Tu im sawarmoSi
kecis `erTferovan~ zedapirs, mxatvari
momuSave keramikosi-mxatvrebis Semoq-
nimuSis SigniTa mxridan mkveTri Sefe-
medebiT xedvasac. isini bevrs muSaobd-
rilobis Wiquris feriT `avsebs~, rac
maT gansxvavebul, mimzidvel iers gana- nen produqciis mxatvruli donis asa-
pirobebs. maRleblad da garkveul xelweras amC-
nevdnen warmoebul produqcias.
sawarmoSi mzaddeboda dekoratiuli
daniSnulebis samSvenisebic. mxatvris winaswari kvlevebiT mopovebuli masa-
am tipis zogi namuSevari Tematurad da lis Sesabamisad, am etapze mxolod sa-
Sesrulebis maneriTac aRniSnuli pe- burTalos keramikuli kombinatiT da
riodis sabWoTa qarxnebSi warmoebul misi mTavari mxatvris murTaz abaSiZis
mcire zomis skulpturebs mogvagonebs Semoqmedebis mcire nawilis ganxilviT
(gogona ConguriT, gogona doqiT da Semovifargle. Tumca, yvela sawarmos
produqcia da masTan dakavSirebuli
17
masala faqtobrivad dekoratiul-gamo- mxatvar-keramikosTa Semoqmedeba saTa-
yenebiTi xelovnebisaTvis axali iyo, ro-
nado Seswavlas saWiroebs, rac momavli
melic manamde umetesad mSeneblobaSi ga-
moiyeneboda. kvlevis sagania.
139

Sophio Chitorelidze
George Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art History and Heritage Preservation

Industrial Ceramic Works of the Painter Murtaz Abashidze

The present paper discusses ceramic produce of the Tbilisi enterprise of construction materials on the
example of the painter Murtaz Abashidze. As known, in 1940-50s ceramic enterprises of a relatively large
capacity started functioning in Georgia designating specific sections to production of artistic and design
samples. In 1955 a workshop of ceramic porcelain was launched at the Tbilisi Brick Factory in the Saburta-
lo district (Saburtalo group of enterprises of construction materials). The following year a group of artists
and graduates of the Tbilisi State Academy of Art was invited to work there as painters. Ceramist Murtaz
Abashidze, who was among them, worked at the workshop since 1961 in the position of a chief painter.
Being actively involved in the activities of the enterprise from the very first day, he stayed there until the
workshop seized its existence. By the end of 1950s Abashidze had produced numerous prototypes. The
first works of the ceramist (manufactured products) were mainly made of the porcelain and semi-por-
celain materials. These were simple form souvenirs that were designed for mass production: the flower
vases, glasses, goblets and other everyday or decorative items. For production of artistic forms the painter
addressed many technological novelties, such as creation of decorations on the crocks by the use of a cop-
per wire, simple-glazing by black and brown pale glazes etc. Articles of porcelain and semi-porcelain were
mainly made in 1960-1970. However the main expressive material of M. Abashidze became red clay. The
significant works of the ceramist include souvenirs made in red clay, interpretations of archaeological and
historic ceramic specimens, decorative vases etc. His works often bear the images which are artistically
copied from the wall relief ornaments of Georgian churches, geometric motifs with crosses of Khevsurian
fabrics and figures clad in national dresses. The works that were created in 1970s unite multiple deco-
rative sculptural vases where smoky crocks are adorned by topical figures executed in colored glaze. For
creation of decorative forms the artist used material chamotte. He applied it in numerous vases, jugs and
ornaments/decorations. Tbilisi enterprise of construction materials stopped functioning in 1990s. While
at the enterprise the artist created more than 500 samples and etalons. Many of the works were produced
by the enterprise and successfully sold on local as well as foreign markets.
140

1. dekoratiuli larnaki `orTava~, faiansi, 1960-iani ww., kerZo koleqcia


Decorative vase “Double-headed”, glazed crockery, 1960s, private collection

2. dekoratiuli larnaki, Tixa, feradi 3. tolCa, Tixa, feradi Wiqurebi, 1975,


Wiqurebi, 1979, sem, erovnuli galerea sem, erovnuli galerea
Decorative vase, clay, colored glazes, 1979, GNM, Jug, clay, colored glazes, 1975, GNM, National
National Gallery Gallery
141

4. xilis larnaki, Wiqurqveda feradi saRebavebi, gamWvirvale


Wiquri, 1976, sem, erovnuli galerea
Fruit bowl, painted earthenware, covered with glaze, 1976, GNM,
National Gallery

5. dekoratiuli larnaki, Tixa Sebolili, fera- 6. Tasi, Tixa Sebolili, aRdgeniTi Wiqurebi,
di da aRdgeniTi Wiqurebi, kerZo koleqcia 1977, sem, erovnuli galerea
Decorative vase, smoke-stained and glazed earthenware Cup, smoke-stained and glazed earthenware fired in
fired in reducing kiln, colored glazes, private collection reducing kiln, 1977, GNM, National Gallery
142

7. larnaki, Tixa Sebolili, feradi da aRdgeniTi Wiqurebi,


1970-iani ww., kerZo koleqcia
Vase, smoke-stained and glazed earthenware fired in reducing kiln, 1970s,
private collection

8. doqi, Tixa Sebolili, aRdgeniTi Wiqurebi, 9. suveniri, Tixa Sebolili, aRdgeniTi


1977, sem, erovnuli galerea Wiqurebi, 1960-iani ww., kerZo koleqcia
Jug, smoke-stained and glazed earthenware fired in Souvenir, smoke-stained and glazed earthenware fired
reducing kiln, 1977, GNM, National Gallery in reducing kiln, 1960s, private collection
143

10. suveniri, Tixa Sebolili, aRdgeniTi Wiqurebi, 1960-iani wlebi, ker-


Zo koleqcia
Souvenir, smoke-stained and glazed earthenware fired in reducing kiln, 1960s,
private collection

11. dekoratiuli larnaki `faskunji~, 12. dekoratiuli WurWeli, Tixa, minanqari,


Sebolili Tixa, aRdgeniTi Wiqurebi, aRdgeniTi Wiqurebi, 1970, sem, erovnuli galerea
1960-iani ww., kerZo koleqcia Decorative vessels, glazed earthenware in enamel colors,
Decorative vase “Firebird”, smoke-stained and glazed fired in reducing kiln, 1970, GNM, National Gallery
earthenware fired in reducing kiln, 1960s, private
collection
144

13. doqi, Tixa Sebolili, aRdgeniTi 14. dekoratiuli larnaki `cxenburTi~,


Wiqurebi, kerZo koleqcia Tixa Sebolili, feradi da aRdgeniTi Wiqurebi,
Jug, smoke-stained and glazed earthenware fired 1970-iani ww, sem, erovnuli galerea
in reducing kiln, private collection Decorative vase “Polo”, smoke-stained and glazed earthenware
fired in reducing kiln, 1970s, GNM, National Gallery

15. `arabi qalebi~, faiansi, Wiqurqveda da Wiqurzeda


saRebavebi, kerZo koleqcia
“Arab Women”, glazed crockery, colored, private collection
145

Temur qanTaria-jabadari
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

winamZRoli da xalxi
(qristianis da komunistis xedva)

1917 wels ruseTSi, revoluciis gziT, saxelmwifos saTaveSi Caudga bolSevikebis


partia v. leninis xelmZRvanelobiT, romlis politika da zogadad msoflxedve-
loba agebuli iyo marqsisa da engelsis komunistur Teoriaze. ruseTis samxedro
eqspansiis gziT, msoflios erT meeqvseds da maT Soris saqarTvelosac am ideo-
logiis praqtikuli nawilis sakuTar Tavze gamocda mouwia.
am Teorias sakacobrio problemaTa samudamod gadawyvetis ambicia hqonda da mas-
Si xelovnebisTvisac moinaxa adgili. ukiduresma materializmma da praqtikaSi
totalitarul sistemad qceulma saxelmwifom xelovnebis funqcia politikur
ideaTa masebisaTvis agitacia-propagandiT gansazRvra, es ki saSualebas gvaZle-
vs, xelovnebisve saSualebiT, ukeT da Rrmad gavigoT am ideologiis raobrivi sa-
kiTxebi, misi yvela niuansis gaTvaliswinebiT.
saboloo jamSi, komunizmi sxva araferi gamodga, Tu ara instrumenti Zalaufle-
bis mopovebisTvis, xolo Semdeg misi gamtkicebisTvis. bolSevik-komunistebs sZu-
ldaT yvela vinc mcireodeni damoukideblobiTac ki gamoirCeoda, maT inteleq-
tualur da materialur safrTxed aRiqvamdnen, faqtobrivad aseTad gamocxadda
sazogadoebrivi e. w. „Zveli wyobis“ umravlesi elementi („gadmonaSTebi“). pirvel
rigSi es SeexoT maT, visac materialuri kapitali hqondaT _ mesakuTreebs, bur-
Juazias, kapitalistebs, kulakebs da sxva... maT mohyva saxelmwifo _ biurokratTa
da politikosTa saxiT, da maT „damqaSad aRqmuli“ kultura da religia.
da, ai mivadeqiT mTavars _ komunizmisa da religiis konfliqts, romlis Taobazec
oriod sityviT Cem dakvirvebas mogaxsenebT.
marqsizmisTvis fuZemdeblur „komunistur manifestSi“ sityva religia Semdeg
konteqstSi Cans: „is braldebani komunizmis winaaRmdeg, rac wamoyenebulia re-
ligiuri, filosofiuri da saerTod ideologiuri TvalsazrisiT, ufro dawvri-
lebiTi ganxilvis Rirsni ar arian“1. TiTqos religia materialisturi TeoriiT,
imdenad araraobad, imdenad naTlad uaryofiT, mxilebul, diskreditirebul
moZRvrebad miiCnies, rom masze saubaric ki daenanaT. Tumca marqss manamde eTqva
„hegelianuri filosofiis sakuTrebis kritikaSi“ – „religia xalxis opiumia~- o.
bolSevik-komunistebis xelisuflebis saTaveSi mosvlis Semdeg religiis kriti-
kas gacilebiT didi adgili da yuradReba daeTmo. masTan brZola Zaladobrivi
gzebis garda, rac taZrebis daxurvas, dangrevasa da morwmuneTa mimarT repre-
siebs moicavda, propagandis gziT, xelovnebis sxvadasxva dargebs daevalaT, gan-
sakuTrebiT iseT dargebs, romlebsac xalxTa masebze meti wvdoma hqonda. aseTe-
bia kino, plakati da monumenturi qandakeba.

1
k. marqsi, f. engelsi, komunisturi partiis manifesti (1848 w), Tb., 1954, gv. 63.
146

gavixsenoT mag., antireligiuri ganwyo- „iuda“ _ qristiani morwmunea, rasac


bis matarebeli filmebi am drois sa- misi eklesiis win pirjvris gadawera mo-
bWoTa kinodan: eklesias dascinian i. wmobs; i. perestianis filmSi „wiTeli
protazanovis filmSi „wminda iorgenis eSmakunebi“ („Красные дьяволята“, 1923w.)
dRe“ (`Праздник святого Иоргена~, 1918 w., maxnos kriminalur jgufs mRvdeli mas-
gaxmovanebulia 1930 wels), romelSic pinZlobs (sur. 2); zaqaria beriSvilis
gaqilikebulia da mxilebulia ekle- filmSi „sakani № 79“ (1929 w.) scenaSi
sia, rogorc organizebuli aferiz- sasamarTlos dawyebis win mJRavndeba
mis sistema, farsi; a. panteleevis an- araerTgvarovani ganwyoba qristianu-
tireligiuri satiraa „mama serafime“ li eklesiis mimarT (sur. 3); mixeil ka-
(Отец Серафим, 1922w.)2; antireligiur latoziSvilis filmSi „jim SvanTe“
ganwyobilebebs komunisturi xeli- (marili svaneTs, 1930w.) qristianuli
suflebis mxridan gadmoscems Ziga ver- eklesia warmarTuli crurwmenis simb-
tovis animacia: „sabWoTa saTamaSoebi“ oloa, xalxis mier Sewiruli fuli mis
(„Советские игрушки“,1924w.) (sur. 1) _ momxveWelobasac amxels (sur. 4); saqar-
eklesia (samRvdeloeba) aq moxseniebu- TveloSi yvelaze antireligiur fil-
lia epiTetiT „mkvdari“, naCvenebia ro- mad albaT m. Wiaurelis „xabarda“ (ganze
gorc qristianuli religiis da kapita- gadeq! 1931w.) SegviZlia miviCnioT. masSi
listTa msaxuri; missave dokumentur eklesiis misamarTiT pirdapir aris ga-
filmSi „msoflios meeqvsedi nawili“ moxatuli Seuracyofa, filmis ganmav-
(„Шестая часть мира“,1926w.) _ is zoga- lobaSi ki taZris ngreva mimdinareobs
dad negatiurad gaSuqebul warsulSi (sur. 5); mogvianebiT, isev WiaurelTan,
eqceva, SamanizmTan, jadoqrobasTan, „arsena“-Si (1937 w.) rusuli imperializ-
ritualur msxverplSewirvasTan, is- mis samsaxurSi mdgomi eklesia, wamlavs
gmir arsenas da Ralatobs ers (sur. 6).
lamTan da budizmTan erTad, rogorc
crurwmenebis damnergavi; eklesias Ta- plastikidan, uamravTagan erTi, sakma-
viseburad exeba s. eizenSteini filmSi risad naTeli nimuSia saqarTvelos is-
„oqtomberi“(„Октябрь“,1927w.) is Cndeba toriul dedaqalaqSi, mcxeTis jvarTan
jer rogorc mefis ruseTis simboluri e. i. uZvelesi siwmindis siaxloves dad-
„zurgi“ (kadri: aleqsandre III-is Zeg- gmuli, moqandake i. Sadris leninis mo-
lis fonad moskovis macxovris taZa- numenti (1927 w.)3 (sur. 7).
ria), mere rogorc droebiTi mTavrobis (rad gamocxadda religia?) religiis
makurTxebeli; momdevno namuSevarSi kritikisas komunisturi sistema, Tavad
„Zveli da axali“ an `generaluri xazi“ bolSevikebi xelovnebaSic da zogadad-
(„Старое и Новое“ an `Генеральная линия~, ac Semdegi gamomuSavebuli kliSeebiT
1929w.) eizenSteini qristianebs utvino xelmZRvanelobdnen: eklesia warsulSi
Txebs adarebs da aseTnairad, pirdapir saxelmwifos, imave feodalebis, aris-
dascinis maT. saqarTveloSi, am mxriv, tokratebis samsaxurSi mdgomi dawese-
Semdegi suraTia: ruseTidan Camosuli buleba iyo, Raribi xalxis ukeT samar-
reJisoris i. perestianis filmSi „arse- Tavad mogonili; religia Tanasworobis
na jorjiaSvili“ (general griaznovis da demokratiis sawinaaRmdegod _ jer
mkvleloba) (1921w.) _ muSaTa gamcemi, monaTmflobelobis, Semdeg feodaliz-
mis, ierarqiis samsaxurSi dgas, raTa
2
JorJ saduli, Всеобщая история кино, t. IV, gv.
245.
3
iqve, gv. 252.
147

imave feodalTa qmedebebi gaamarTlos; xviTi xelovnebis nimuSebis daxmarebiT.


religia „tradiciis“, cru Rirebule- unda gaverkveT Tu ras amboben isini
bebis saxeliT, progresis mowinaaRm- amis Taobaze.
dege da Semaferxebelia; religia ada- aviRoT komunizmisa da qristianobisaT-
mians realobas wyvets, da, Sesabamisad, vis uaRresad mniSvnelovani _ ierar-
fizikurad uunaros da usaqmurs xdis; qia-demokratiisa da xalxisa da pirovne-
metafizika, miRmiuri samyaros arsebo- bis urTierTmimarTebis sakiTxi. swred
ba, rasac qristianoba qadagebs, sinamd- am Temis sailustraciod SevarCie erTi
vileSi faruli nekrofiliaa. saqarTve- mxriv, qristianobaSi arsebuli saxviTi
loSi amas daerTo eklesiis imperialis- modeli, kerZod, „uflis serobis“ xate-
turi mefis ruseTis samsaxurSi Cadgo- bani da, meore mxriv, bolSevikuri epo-
ma. es CamonaTvali sxvadasxva konteqst- qis aRiarebuli da cnobili qmnileba.
Si da sxvadsxva dros sxvadasxvagvarad daviwyoT pirveliT.
interpretirdeboda, Tumca Zireulad Tu gavixsenebT saero Tu sakulto si-
ar Secvlila. vrceebSi am Temaze Seqmnil freskebs,
(rad miiCnevda Tavs komunizmi?) bol- xatebs, dawyebuli dasavluri, Tugind
Sevik-komunistebs, maTi batonobis man- leonardo da vinCis „uflis serobiT“
Zilze gamoumuSavdaT erTi Tviseba, is- („Ultima Cena“ _ 460 × 880 sm, milani)
ini sakuTar srulyofilebas sxvis na- (sur. 8), damTavrebuli aRmosavleT-
klze miTiTebiT warmoCendnen. amitom qristianuli gamosaxulebebiT, Tundac
yovelTvis, da maT Soris eklesiis kri- daviTgarejas udabnos monastris ked-
tikis drosac, momdevno sityva, scena, lebze gamosaxuli `uflis serobiT~
taqti, taepi Tu sxva... komunizmis dade- (sur. 9), umravlesad yvelgan erT saTq-
biT mxareebze miTiTebas eTmoboda. melsa da Sesabamis sqemas aRmovaCenT.
aviRoT da vinCis namuSevarSi macxova-
maT aqac hqondaT sakuTari, religiis
ri Tavis 12 mociqulTan erTad iyofs
Sesaxeb arsebuli kliSeebis sapirisp-
trapezs; kompozicia „standartuli“
iro, Tumca aseve martivi kliSeebi, wi-
sqemisaa: frizulad, horizontalze
nas kontrastuli: komunizmi yovelTvis
gaSlili gamosaxuleba, centrSi magida
progresul, siaxlisaken mswraf, ener-
da mis ukan, Cvensken saxiT msxdomi mo-
giul, saxalxo, demokratiul, Tanaswor,
ciqulni da macxovari. sufra Tanab-
yovelgvari winaswari ganwyobebisagan
rad ekuTvnis mis wevrebs _ vizualu-
da crurwmenebisagan Tavisufal, mec- rad mociqulni da macxovari Tanabari
nierul, yovelTvis marTal, realis- zomisa da simaRlis arian. ierarqiuli
tur, racionalur da qmediTunarian Za- sxvaoba macxovarsa da mis mowafeebs
lad warmogviCenda sakuTar Tavs. Soris leonardosTan gamJRavnebu-
magram iyo Tu ara ase? — vsvam ormag lia qristes figuris kompoziciur da
kiTxvas: iyo Tu ara eklesia iseTi, ro- perspeqtiul centrSi ganTavsebiT, Se-
goradac is komunist-bolSevikebma da- sabamisad, mis irgvliv interieris gan-
gvanaxes da iyo Tu ara komunizmi da iy- lagebiT (mag., macxovris ukan gaWrili
vnen Tu ara Tavad bolSevikebi iseTebi, sarkmlebi, yvela xazi masTan midis da
rogoradac Tavi mohqondaT? xelovne- sxv...) da macxovris figuris myar kom-
baTmcodneobam pasuxi kvlav istoriu- poziciur-geometriul formaSi (sam-
li, statistikuri da sxva monacemebis kuTxedSi) moqceviT. sufra Cveni mxri-
saSualebiT ki ar unda eZios, aramed sa- dan gaxsnilia, meti TxrobiTobisa da
148

reprezentaciulobisaTvis, amave dros, gamoixata formulT: yvelaze maRali


renesansisaTvis saxasiaTo humanisturi yvelaze mdablis msaxuria. e. i. is mra-
midgomis niSnad SegviZlia vTqvaT, rom valSriani ierarqia, Turme, pasuxism-
gaxsniloba Cvenc gvaaxlovebs da mozia- geblobis xarisxTa ganawileba yofila,
res (sufris Tanamonawileebs) gvxdis aq sadac vertikali, sinamdvileSi erTma-
aRsrulebuli saidumlosi. neTze urTierTdamokidebul element-
garejSi ierarqiuli sxvaoba kidev Ta organizebuli uwyveti erTobaa, ise-
ufro minimumamde dadis, gamosaxuleba- Tive rogorc wrebrunva.
Si gazrdilia pirobiToba _ neitralu- am yvelafris Semdeg cota ucnauria,
ri foni, konturiT Sekruli pirobiTi ratom gamoiyvanes qristianoba uTa-
forma, ayiravebuli perspeqtiva. macxo- nasworobis, klasTa mtrobisa da Cag-
vris gazrdili figura sufris kidisken vris religiad?
inacvlebs, mociqulTa jgufisgan gamo- da isic gasarkvevia, ra SemogvTavazes
yofili, didi wriuli jvrovani Saravan- sanacvlod?
diT Tavze, magram is dominacias uTmobs
amaSi gasarkvevad saukeTesod meCvene-
Soreulad ovalis an wris motivis mqo-
ba rusuli oficiozis mier imTaviTve
ne (kuTxeebSi momrgvalebuli) amoyi- aRiarebuli, da Semdgomac damkvid-
revebul pirobiT sufras, rac ZiriTad rebul,5 pirveli leninis ordenosa-
yuradRebas momarTavs sufraze da mis ni mxatvris6 isaak brodskis daxatuli
zeda mxares Camomwkrivebul macxovarsa suraTis „lenini smolniSi“ («Ленин в
da mociqulTa frizul jaWvze. sxva dan- Смольном»,7 1930w.) (sur. 10) misi Sedare-
arCeniT xateba struqturulad mihyveba ba „uflis serobasTan“, Tundac zemoT
serobis tradiciul Txrobas: Cvensken moxseniebul da vinCisTan.
gaxsnili sufra, met-naklebi ierarqiu-
ratom?
li Tanasworoba da sxva...
sinamdvileSi maT bevri ram aaxlovebs
bibliaSi es is Tavia, sadac macxovari
erTmaneTTan: orive kacobriobis mxs-
RvTaebriv evqaristias aRasrulebs, ev-
nelze gviyveba, orive SemTxvevaSi me-
qaristias anu samadlobels, romelic
siasTan gvaqvs saqme, kacobriobis gan-
kacobriobas umsxverplo ritualis sa-
viTarebis axali etapis avangardSi rom
xiT mogveca. es Tavi sxva ramiTac aris
idga, saxviTi TvalsazrisiT, orive Se-
CvenTvis saintereso.
darebiT mWidrod aris Casmuli gark-
amgvari gamosaxulebis SeqmnisaTvis wi- veul sasuraTe sivrceSi, frizuli-ho-
napiroba, Sesabamisi ideaa is fraza, ro- rizontaluri kompoziciuri wyobiT,
melic macxovarma warmoTqva am sufra- orivesTan magida-sufraa da Sesabamisi
ze: „Tqvens Soris ufrosi umcrosiviT
ideis prezentireba maTTvis SedarebiT
iyos, xolo vinc ufrosobs _ msaxuri-
mSvid da ukonfliqto garemoSi xde-
viT“4.
amdenad, igi aq Tavis mowafeebs, sxva 5
lukas saxareba, Tavi 22-26. ix. veb.: http://
yvelaferTan erTad, esaubra morCile- www.orthodoxy.ge/tserili/gadasatseri/akhali/luka/
luka-22.htm
bis, msaxurebis, Tavkacobis _ ierarqiis 6
В. М. Зименко, Образ великого Ленина, М., 1962, gv.
qristianul wesze, romlic uzogadesad
16-18-20.
4
qarTuli sabWoTa enciklopedia, Sadri, 7
„is gaxda pirveli mxatvari mTel ssrk-Si,
1986, №10. gv. 669; aseve В. М. Зименко, Образ romelsac gadaeca leninis ordeni. „Власти-
великого Ленина в произведениях советского изобра­ тель муз…“ _ https://little-histories.org/2014/10/23/
зительного искусства, М., 1962, gv. 21. stalin_poster/#prettyPhoto
149

ba. aq mTavrdeba msgavsebebi da iwyeba da mivdivarT daskvnamde: adamiani, ro-


sxvaobebi. melic kacobriobis TanasworobisaTvis
beladis portretis xatva brodskim ibrZvis da mis ganTavisuflebas, daax-
leninis gardacvalebamde gacilebiT loebasa da gaerTianebas cdilobs (in-
adre daiwyo8. ternacionalis saxeliT), xalxis megoba-
lenini zis oTaxSi, romelSic misi bol- ri da demokratia, misTvis yvelaze kom-
Sevikuri fraqciis Stabi iyo mowyobi- fortul, arakonfliqtur (megobrul)
li (smolnis sasaxle sankt-peterbur- garemoSi, Tavis TanamoazreTa StabSic
gSi), iq sadac muSebTan, samxedroebTan ki absoluturad martoa; skamebi, sadac
erTad momzadda 1917 wlis oqtombris misi Tanamoazreni _ „mociqulni“ unda
revolucia9. pirveli, rac TvalSi gvxv- isxdnen, daubadebeli/ardamdgari si-
deba, isaa, rom macxovrisagan gansxvave- cocxlis molodiniT, ardadgomiT, si-
biT, is absoluturad martoa. mis simar- carieleze da sikvdilze laparakoben.
toves gavigebdi, magram am martokacis kacobriobis Saravandmosili axali
samuSao mrgvali magidis garSemo mxat- mxsneli, Tundac erTi da ganumeorebe-
vari did cariel sivrces tovebs: ada- li, ukvdavi lenini macxovariviT ver
mianTaTvis savarZels, divans da skams gviyofs trapezs, piriqiT, zurgs gva-
dgams, _ sul 6 dasajdomi adgilia. sa- qcevs, arc ki gvimCnevs; Tumca ras gag-
Sineli, lamis nekrofiluri sicivis yu- viyofs, erTaderTi, rac aqvs CvenTvis
rebisas usiamovno grZnoba gvipyrobs mosacemi, misi nawerebia, bloknotebad
_ sagnebi, romlebic amzadebs adgils da gazeTebad magidaze romaa mimofan-
sicocxlisaTvis, ar aris am sicocxliT tuli. am dros, Zalauneburad ityvi,
Sevsebuli, amitom Cndeba naklebobis, rom im „metafizikuri“ macxovris suf-
sicarielisa da usicocxlobis gancda; ra gacilebiT vitaluria, radgan masze
am efeqts aZlierebs mxatvris mier Ser- miwieri sakvebisTvisac moinaxa blo-
Ceuli civi koloriti da zedmiwevniT mad adgili. leninis xelSi moTavsebul
realisturad gamowerili faqturebi. bloknotSi Tu ra iwereba, CvenTvis ab-
leninic Zalian ucnauria _ is raRacas soluturad damalulia, gaurkvevelia,
TavisTvis fiqrobs da wers, faqtobri- ras wers Cvensken lamis zurgiT mot-
vad zurgiT, saxis profiliT Cvensken. rialebuli da sakuTar TavSi Cabrune-
8
http://www.tretyakovgallery.ru/ru/collection/_show/
buli xalxTa mxsneli: misgan ganapire-
image/_id/331 buli kacobriobis momavali ganviTa-
9
Seqmnis istoria: „ukve 1921 wels mxatvars rebis gegmaze muSaobs Tu sulac saku-
eZleva nebarTva naturidan xatos iliCi. is Tar dRiurs avsebs; faqtobrivad, Cven
kominternis II kongresis oficialuri qroni- masTan ver mivdivarT, ver vuerTdebiT,
kiori xdeba... isaak izrailis Ze am unikalur ver vgebulobT vin aris is, mxsneli Tu
SesaZleblobas iyenebs 100%-iT, is dauRle-
mteri, radgan amis saSualeba Tavad ar
lad, erTi meoreze miyolebiT xatavs sura-
Tebs iliCze: „lenini kremlis fonze“ (1923), mogvca. magram misi gansakuTrebuloba
kominternis II kongresis sadResaswaulo ga- saTuo ar xdeba, radgan is erTaderTi
xsna“ (1924), „lenini smolnis fonze“ (1925), cocxali arsebaa am suraTze; ironiu-
„leninis gamosvla putilovis qarxnis muSaTa lia, magram miukarebloba da martooba
mitingze 1917 wlis maisSi“ (1929). magram metad
aris kidec misi gamorCeuloba. Tu ve-
gamoirCa tilo „lenini smolniSi“, 1930 weli.“
ix. statia isaak brodskize: „Властитель муз…“ _ cdebiT teqstad vTqvaT, rasac suraTi
https://little-histories.org/2014/10/23/stalin_poster/ gviyveba, gamova: am viTarebaSi Cven verc
150

mivuaxlovdebiT mas, verc gavugebT mas da verc miviRebT misgan rames, is unda
viwamoT, davemorCiloT da gavyveT.
es ara Tu demokratiuli, aramed piriqiT, antidemokratiulia, metic, is iRebs
Zvel models (serobisa) da mas amoyirevenbuli SinaarsiT gviCvenebs.
daskvna aseTi Tu iqneba: komunizmi racionalizmis saxeliT qadagebda monobas da
uares ierarqias da fanatizms, man amoayirava gageba erTi yvelasTvis, yvela er-
TisTvis sasargeblod.
Tumca, am suraTSi mJRavndeba is macduri Tviseba komunizmisa, romelic gviCvenebs,
rom sicariele, romelic suraTze Sevsebas saWiroebs, albaT bevrs xiblavda ki-
dec, radgan qmnida gancdas, rom beladTan SeiZleba yvela dajdes, vinc ginda
miuaxlovdes — es unda yofiliyo is erTaderTi iluzia, rac amdeni xani amarT-
lebda am reJims.

Temur Kantaria-Jabadari
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

A Leader and People (Visions of a Christian and a Communist)

The article focuses on opposition of Communist and Christian world-view models. The materials which
were used by the Bolsheviks for illustration of anti-religious feelings are taken from the cinematography.
The article analysis the major topics of conflict between these two sides and highlights differences of
the vertical and horizontal systems, the theme of hierarchy and public democracy, chiefs/leaders of Com-
munism and Christianity. It attempts to present a personal point of view of the author and evaluates ste-
reotypical statements through comparative and stylistic analyses of the selected famous art works (relig.:
“Last Supper” by Leonardo da Vinci and commun.: “Lenin in Smolny” by Isaak Brodsky).
151

1. „Советские игрушки“ („sabWoTa saTamaSoebi“) 1924, reJisori Z. vertovi


Soviet Toys, 1924, director Dziga Vertov

2. „Красные дьяволята“ („wiTeli eSmakunebi“), 1923, reJisori i. perestiani


Red Devils, 1923, director Ivan Perestiani
152

3. „sakani №79“ 1929, reJisori zaqaria beriSvili


Cell #79, 1929, director Zaqaria Berishvili

4. „jim SvanTe“ (marili svaneTs) 1930, reJisori m. kalatoziSvili


Jim Shvante (Salt for Svanetia), 1930, director Mikheil Kalatozishvili
153

5. „xabarda“ (ganze gadeq!) 1931, reJisori m. Wiaureli


Khabarda (Step Aside!), 1931, director Mikheil Chiaureli

6. „arsena“ 1937, reJisori m. Wiaureli


Arsena, 1937, director Mikheil Chiaureli
154

8. i. Sadri, v. i. leninis monumenti zahesSi, 1927


I. Shadr, V. I. Lenin’s Monument at the Zemo Avchala Hydroelectric Station, 1927

8. leonardo da vinCi, seroba uflisa (L’Ultima Cena), 460 × 880 sm, milani, XV s-is bolo
Leonardo da Vinci, The Last Supper (L’Ultima Cena), 460x880 cm, Milan, late 15th century
155

9. seroba uflisa, daviTgareja, XI s. The Last Supper, David Gareja, 11th century

10. isaak brodski, lenini smolniSi (Ленин в Смольном), 1930


Isaak Brodsky, Lenin in Smolny, 1930
156

qeTevan ruxaZe
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

garemos dizaini _ xelovnebaTa sinTezi arqiteqturasTan


(marika izorias Semoqmedebis mixedviT)

esTetikuri garemo arqiteqturis, saxviTi da dekoratiul-gamoyenebiTi xelov-


nebis sinTezis urTierTqmedebis Sedegia, romlis mizania adamiani aziaros samy-
aros mSvenierebas, gansazRvros misi adgili da roli am sivrceSi. Zalze rTulia
arqiteqturul garemoSi, iqneba es interieris, eqsterieris Tu landSaftis sivr-
ce, Seitano Seni xelwera, Tqva Seni sityva ise rom ar daarRvio bunebaSi ukve arse-
buli wonasworoba da harmonia, Seerwya arqiteqtoris Canafiqrs, gaxde am garemos
Tanaziari, saukeTeso SemTxvevaSi ki misi dominanti – maorganizebeli elementi.
yvelaze did siZneles mainc istoriulad Camoyalibebul garemoSi SeWra war-
moadgens. mosamzadebeli samuSaos Sesrulebisas aseTi proeqtebi yovelTvis gan-
sakuTrebul midgomas saWiroebs da did Zalisxmevas moiTxovs. Ees samuSao bevrad
met faqtors moicavs, vidre mxatvris profesiul doneze damokidebuli Semdgo-
mi etapi. adamianis sacxovrebeli garemos formirebaSi, arqiteqturuli iqneba is
Tu landSafturi, mxatvrisa da arqiteqtorisTvis upirvelesia fsiqologiuri
kuTxiT midgoma, radgan garemo Cveni cxovrebis erT-erTi warmmarTveli da au-
cilebeli pirobaa. G
garemo intimuri cnebaa da misi „ego“ – adamiania, radgan swored garemos dizaini
qmnis adamianis xasiaTis ganwyobas da fsiqotipis formirebas. amdenad arqiteq-
torsa da mxatvars ZaluZT Seqmnan „sevdis morevSi“ CaZiruli, an agresiuli sivr-
ce, anda adamianis cxovreba maradiul dResaswaulad aqcion. ukanasknel xans Ta-
namedrove garemos dizainma – urbanulma Tu landSaftur-sivrciTma, gasaocari
cvlilebebi ganicada. gadasxvaferda TviTgamoxatvis saSualebebic: wina planzea
wamoweuli feri da ganaTeba, rogorc emociebis wyaro. es ori mZlavri faqtori
mxatvris xelSi ukve instrumentad iqca, Camoyalibda rogorc axali mimarTule-
ba, rogorc dargi, romelic saSualebas iZleva Seiqmnas zRaprul-asociaciuri
garemo, romelic weliwadis droebisa da dRe-Ramis monacvleobiT icvleba, ro-
gorc sulieri arseba cocxlobs, sunTqavs da urTierTobs mnaxvelTan.
arqiteqtorisa da mxatvris mier Seqmnili esTetikuri garemo organulad ganu-
yofelia qveynis kulturuli cxovrebisagan da gansazRvravs am sivrceSi adamia-
nis yofas, xasiaTs, cxovrebis ritms da xSir SemTxvevaSi, momavalsac. dekora-
tiul-gaformebiTi xelovnebis praqtika saSualebas iZleva Tvali mivadevnoT
rogor xdeba transformacia, rogor iqceva mxatvrul-dekoratiuli xelovnebis
nimuSi landSafturi, an arqiteqturuli garemos mZlavr dominantad, romelic
wyvets damoukidebel arsebobas da am sivrcis ganuyofel, organul nawilad iqce-
va. sainteresoa ganvixiloT arqiteqtorisa da mxatvris SemoqmedebaTa sinTezis
urTierTSejerebis safuZvelze, maTi adgili da roli am procesSi. maTi damoki-
debuleba procesisadmi, ganviTarebis gzebi da Sedegebi. magaliTisTvis ganvi-
xiloT mxatvar marika izorias da misi SemoiqmedebiTi jgufis moRvaweoba.
157

yovelTvis interesiT vadevnebdi Tvals biT, romlebic warmarTul-ritualur


axalgazrda mxatvris, amJamad ukve Cemi sakurTxevlebadac SeiZleba aRviqvaT
kolegis marika izorias SemoqmedebiT (sur.3). Tumca ornamenti orive jgufis
gzas. gzas – viwro sagamofeno sivrci- am namuSevrebSi ZiriTadad formis ga-
dan – did, garemos dizainSi da mis dama- movlenis elementia, is Tavisuflad
jerebel damkvidrebas am sferoSi. efineba zedapirs, magram sruliad ar
yovelive amas win uZRoda marika izo- tvirTavs, ar amZimebs kompozicias. al-
rias xangrZlivi, nayofieri moRvaweoba baT, swored es semantikuri ornamentia
keramikis dargSi. misi namuSevrebis um- im faruli Sinagani eqspresiulobisa da
ravlesoba warmodgenilia qvis masiT da dramatizmis gasaRebi, romelic ase War-
Sereuli teqnikiT Sesrulebuli deko- bad igrZnoba am maradiuli mlocvele-
ratiuli plastikis saxiT. am masis te- bis figurebSi. gasaTvaliswinebelia is
qnologiuri receptura avtoriseulia garemoebac, rom Cvens epoqaSi ornamen-
da xangrZlivi Sromis, eqsperimentebis tis simboloTa ideuri aqtualuroba
Sedegs warmoadgens. gamoyenebulia qs- sakmaod Sesustda (Tu mTlianad ar ga-
qra) – dekoratiuli funqciis xarjze.
nis, Casoviaris, perevisis Tixebi, TeT-
axla mnaxveli sakmaod momzadebuli
ri cecxlgamZle aguris fxvnili, Tal-
unda iyos imisTvis, rom gaigos ornamen-
ki, kvarcis qviSa da bazalti. zedapiris
tis simboloTa idumali da saintereso
gaformebisas igi mimarTavs nedl Wiqu-
ena, raTa mixvdes, rom xelapyrobili
rebs, metalTa oqsidebs, vercxlis qlo-
locva, xeldasxma–gardmovlena uZve-
rids da TviT metals _ spilenZs.
lesi ritualuri wesia. swored amitom
mravalfiguriani kompozicia miZRvnaa dgas mlocvel-mavedrebeli figurebis
qarTvelTa uzenaesi mzis deda-RvTaeba erTi jgufi zeaweuli xelebiT, meore
„nanas“-admi. erTi SexedviT, aq ori, sru- ki ritualur rokvas _ ferxuls asru-
liad gansxvavebuli figurebis jgufia lebs. aq ukve poeturi reminiscenciebis
warmodgenili. erTi statikuri, mqrqal dinebas mivyvebiT, „mze Sina“ da „li-
Tbil tonalobaSi gadawyvetili (sur.1), leo“ gvaxsendeba, mzis maradiuli sadi-
meore dinamikuri, saocrad eqspresiu- deblebi gvexmianeba saukuneTa qartexi-
li, romelic monoqromul feradovan lebidan. uyureb warmarTuli RvTaebe-
gamaSia Sesrulebuli (sur.2). eE s figure- bis gamosaxulebebs da Senc jadosnur
bi gamoZaxilia im Zveli qal-RvTaebebis samyaroSi xvdebi. maTi morTulobis
gamosaxulebebisa, mravlad rom gvxvde- simboloebi Rrma da idumali ezoTeru-
ba msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi da li Sinaarsis matarebelia: figuris Ta-
rasakvirvelia, saqarTveloSic. mcire vebi – rkali – mzea, wylisa da samyaros
plastikis am Sedevrebis simboloTa da gamosaxulebebiT. mkerdis samkauli, es
kompoziciis saocari urTierTmsgavseba ideur-simboluri maxvili _ avi sule-
kidev ufro metad migvaniSnebs adamianTa bisgan mcvelia. sartyeli, qvena da zena
modgmis erTian maradiul RvTiur sawyis- samyaros gamyofi elementi, Zalaufle-
sa da Semdgomi ganviTarebis etapebs. bis, Zlevamosilebis, nayofierebis da
marika izorias kompoziciebze saubri- samyaros macocxlebeli wylis simb-
sas albaT, gansakuTrebiT unda aRin- oloa, romelic gars ertymis da asazr-
iSnos statikuri jgufis figurebis doebs yovelives1, suliersa Tu usu-
xazgasmuli monumenturoba da daxvewi- los. TiToeul xazs, dekoris umcires
li sisadave. TiTeuli figura damou- 1
i. surgulaZe, qarTuli xalxuri ornamen-
kidebeli kompoziciaa Tavisi sadgame- tis simbolika, Tb., 1986, gv.90,102.
158

detalsac ki semantikuri mniSvneloba yovelive es winaTqmaa mxatvris Semiq-


eniWeba. aA q vxvdebiT jvars, borjRals, medebiTi moRvaweobis gzaze, romlis
rac mzis, cecxlis, sinaTlis, samyaros Semdgomi etapebic axla unda ganvi-
simboloebia2. varskvlaviseburi orna- xiloT. garemos dizainis art-obieqtis
mentuli niSnis simbolika bunebis de- ramdenime Zalze saintereso arqiteq-
da-RvTaebasTanaa dakavSirebuli, sam- turuli da mxatvrul-esTetikuri saxis
kuTxedebi mTebia, talRiseburi xazi gadawyveta, romelTa Sesaxebac visaub-
_ zigzagi, gveli – wylis stiqiis aRm- rebT, ekuTvniT interieris arqiteqto-
niSvneli3. dResac SemorCenilia mrava- rebs – S.wilosans da s.maisuraZes, xolo
li rwmena da legenda, romelic gvels mxatvrul-dekoratiuli gaformeba ma-
miawers misnobasTan dakavSirebul ri- rika da nana izoriebs. eA s obieqtebia sa-
tualebs.A aseve misnobis instituts cxovrebeli binebis abazanis vitraJebi,
ukavSirdeba figurebis centrSi da batikiT gaformebuli kari da gamyofi
gverdebze spiralisa da rkalis gamosa- kedeli xevsurul motivebze Seqmnili
xulebebi, romlebsac astralis xvre- buxriT. gansakuTrebulad gamovyofdi-
lad, karibWed aRiqvamdnen da adamianis kompania „xareba-“s ramdenime obieqts.
zeciur samyarosTan damakavSireblad vicodi, rom kompaniis „xareba“ ofisSi
Tvlidnen4, vinaidan maT TviTonac am damxvdeboda pano – minis, sarkis mozai-
samyaros ganuyofel nawilad miaCndaT kis, keramikis, xis da ferweruli Canar-
Tavi.A adamianebma icodnen, rom Tixa TebiT. kedlis gaformebis masalebis
cocxali substanciaa da mas erTguleba CamoTvlili mravalferovneba gabnevs,
da rudunebiT mopyroba sWirdeba. Tixa TiTqos unda geucxovos es kaleidosko-
ar gpatiobs arafers, is ver itans mer- puri siWrele, magram adgilze misuls,
kantilurobas. Tixa unda giyvardes, ase karis gaRebisTanave gxvdeba pano, rome-
miaCndaT odiTganve. lic saocrad gawonasworebuli, daxvewi-
gana Tixisgan ar Seqmna RmerTma adamiani?.. li gemovnebiTaa Sesrulebuli (sur.4).

amitomacaa ase mistikuri es dargi – meTu- Semosasvlelis am patara sivrceSi ia-


neoba. keramika xom xelovnebis sami Ziri- takidan Weramde aziduli pano masSta-
Tadi dargis, qandakebis, ferwerisa da buri SeusabamobiT TiTqos aseve unda
grafikis cecxlSi nawrTobi derivatia... iwvevdes siviwrovis, simZimis usiamo-
vno SegrZnebas. aq ki, kompoziciis yve-
albaT amitomac iqmneboda odiTganve
la nacnobi kanonis darRveviT, piriqiT
RmerTqalebi, deda-RvTaebebi am misti-
xdeba – pano TiTqos zrdis, afarToebs,
kuri masalisagan – da bolos gebadebaT
sinaTliT, sixaruliT avsebs sivrces –
albaT kiTxvebi: da mainc raSia am namu- Sesasvlelad gepatiJebaT da ukve zRur-
Sevrebis dedaazri?.. nostalgia geneti-
blidan gangawyobT, gmuxtavT dadebiTi
kur fesvebze?.. an sakraluri anbaniT Ta-
emociiT... da Tqvenc mzad xarT am patara
namedroveTa daintereseba?.. Tu pasuxi
zRapruli garemos nawilad iqceT.
mzis warmarTi RvTaebis Zaxilze?.. amas
albaT mnaxveli TviTon ityvis…. CemTvis marika izorias adreuli SemoqmedebiTi
ki es oTxi stiqiis: haeris, wylis, miwisa muSaoba keramikaSi da misi gataceba mi-
da cecxlis dResaswauli – keramikaa!.. Tosuri samyaroTi, sakralur niSan-sim-
boloTa idumali jadosnuri eniT, gax-
2
iqve, gv. 70-72. da inspiraciis wyaro am panos „sicocx-
3
iqve, gv. 110-113. lis xis“ kosmogoniur-simboluri da
4
iqve, gv. 111-116. dekoratiuli gadawyvetisaTvis. amiT
159

iyo ganpirobebuli masalaTa farTo mTeli kompozicia gadawyvetilia swor-


diapazoni da faqturebis SerCevac. xazovani vertikaluri sibrtyeebis, ro-
pano Sereuli teqnikiTaa Sesrulebuli: gorc kosmosSi aWrilis srbola, xolo
monacvleobs tradiciuli kedlis mxat- maT Soris mbrunavi sibrtyeebi, viTarc
vroba, reliefuri keramikis CanarTebi, maradiuli moZraobis aRmniSvneli da
minis plastikuri formebi, xe da sarke wminda xis, samyaros dedaboZis irgvliv
– mozaikis saxiT. roca masalasa da fa- wylis talRebs adevnebuli saRvTo Te-
qturaze vsaubrobT ar SeiZleba gverdi vzebis mistikur-ritualuri ferxuli.
avuaroT iseT saintereso faqturul ma- sarkis dekoratiuli fragmentebi Can-
salas, rogoricaa sarke, romlis mozai- arTebis saxiT, romliTac umTavresad
kur CanarTebs feradovani speqtris wylis samyaroa gadmocemuli, funqci-
gacocxleba, sivrcis ganaTeba da gazr- ur datvirTvasac asrulebs, siRrmes
da SeuZlia. igi vizualurad TiTqosda matebs ofisis viwro avansivrces, ai-
itevs mTel Tavis mravalferovan seman- reklavs sinaTlis sxivs da ferad aqcen-
tikas, romelsac mecnierebi astralur tebs, wylis sivrcis dinebis SegrZnebas
rwmena-warmodgenebs miaweren. sarkes, ufro amZafrebs, acocxlebs mTel kom-
rogorc adamianis bedis ganmgebel da pozicias da misi grafikuli naxatis
miRmiur samyarosTan damakavSirebel diagonaluri sibrtyeebis moZraobis,
magiur-religiur sagans, amuletebisa brunvis ritms aCqarebs (sur.5).
da avgarozebis rigsac miakuTvnebdnen. mTeli pano miTosur samyarodaa war-
mas patroni sicocxleSi da sikvdilis modgenili, romlis yoveli grafikuli
Semdegac unda daecva. niSandoblivia, xazi da sibrtye zecaSi mzisken miisw-
rom eTnografiul yofasa da xalxur rafvis. mze _ igive wre, rogorc mcve-
TqmulebebSi sarkis movaleobas xSirad li avisagan, sivrceSi ixsneba da iRebs
wyali asrulebs5. swored es aris ganmsa- mcenareuli ornamentis saxes. yoveli
zRvreli kompoziciis fonis, ferisa da geometriuli forma semantikur sim-
masalisaTvis. aseve simboluria panos boloebad gvevlineba da sicocxlis
kompoziciis SuaSi sakraluri xis, ro- sawyisebTan dakavSirebul haers, wyals,
gorc sami sknelis maradiuli ipostasis dedamiwas gamoxatavs. Tema ixsneba am
xateba da astralur mnaTobTa CarTvac. simboloebis kompoziciuri TanwyobiT,
astralur simboloTa rigs ganekuTv- raSic Cans avtoris konceftualuri
nebian Tevzebic, simbolur datvirT- xedva. pano aRqmisTanave „ikiTxeba“ ze-
vas atarebs TviT feric. ZiriTad do- modan qvemoT _ kosmosidan dedamiwis
minantebs cisferi, rogorc kosmosisa sirRmisaken. qvemodan zemoT mimarTu-
da wylis samyaros, xolo oqrosfridan li wylisa da Tevzebis aRmasvla RvTiu-
yavisframde Sualeduri tonaluri ri movlenis gamoxatulebaa da amgvarad
gradaciebi Suasknelis aRmniSvnelia6. uerTdeba maradiuli wrebrunvis cik-
idumali, jadosnuri enis simboloebi- ls. panos TiToeuli fragmenti dasru-
Taa gadmocemuli pirvelsawyisi mara- lebuli kompoziciaa, romelsac Tavisi
diuli samyaros Seqmna, ca da mnaTobe- masala, faqtura, feri gaaCnia da Tavis-
bi, wyali – sicocxlis uSreti wyaro da Tavad, damoukideblad SeuZlia iarse-
wylis binadarni. bos. magram ara – TiTqos raRac uxilavi
5
g. gociriZe, jadosnuri sarke, qarTuli sicocxlis sawyisi, RvTiuri Zala erT
eTnografiuli masalis mixedviT, anTropo- mTlianobaSi kravs, suls STaberavs, ai-
logiuri kvlevani, Tb., 2010, gv. 212-223. tacebs da daatrialebs maradiuli xis
6
i.surgulaZe, dasax. naSr., gv. 169-176. irgvliv zeaRma mdinare wylis Wavls,
160

mSobliur stiqias mindobil saRvTo lineba. panos da marmarilos ferebis _


TevzebTan erTad. cisfris da lurjis mravaljeradi sin-
am namuSevarSi Tanamedrove xelovanis kopa interieris mxatvar-arqiteqtors
SemoqmedebiTi meTodi ufro asociaci- aiZulebs miusadagos mas avejisa da ked-
uria, rac qmnis farTo sivrces indivi- lis feric. rogorc vnaxeT, interieris
dualuri aRqmisaTvis. pano gvabrunebs feradovani gadawyveta, am SemTxvevaSi,
im pirvelqmnil idumal miTosur samy- ZiriTadad dafuZnebulia mxatvruli
aroSi, sadac waSlilia adamianisa da panos kompoziciasa da ferze. is war-
bunebis urTierTWidili, daZabuloba, moadgens mZlavr dekoratiul aqcents
sadac mxolod wonasworoba, harmonia da maorganizebel elements interieris
da RvTiuri silamaze sufevs. mTeli sivrcisTvis. es xazgasmuli sisa-
dave da dominanturi mocisfro-lurji
albaT umarTebulo iqneba oriod si-
toni eleganturobas sZens garemos. si-
tyviT ar SevexoT am ofisis interieris
naTle, romelic Zveleburi maRali fan-
dizainis avtors _ axalgazrda arqite-
jrebidan iRvreba mTel ofisSi, weliwa-
qtor sofo maisuraZes da mis Semoqme-
dis droisa da dRe-Ramis ganmavloba-
debas, es misi pirveli nabijebia (masve Si icvleba. RamiT, roca aq, meidanze,
ekuTvnis gorgasalis 1# -Si mdebare maRa- sxva ubnebisgan gansxvavebiT, Tbilisi
zia-baris gaformeba da yazbegSi sastu- fxizlobs, quCis mxatvruli ganaTeba
mro „xareba“). Tavisi jadoqruli efeqtebiT, Tanm-
kibis baqnidan SedixarT ofisis momcro devi musikisa da mxolod am ubnisTvis
sivrceSi, sadac Sesavleli karis mopir- damaxasiaTebeli miyruebuli xmauriT,
dapire kedlis mTel simaRleze aRmar- marTlac rom ganumeorebel xibls ma-
Tulia zemoT ganxiluli mxatvruli tebs panosa da ofisis sivrces.
pano. igi TiTqos gegebebaT da migaci- ofisis mTeli garemo statusisa da war-
lebT ofisSi. ofiss uWiravs arcTu ise matebis erTgvari gzamkvlevi da ideuri
didi erTiani sivrce, romelic gazr- maCvenebelia, is kompania „xareba“-s sa-
dilia gamyofi tixrebis aRebis xar- vizito baraTia.
jze. Tavisufali gegmareba saSualebas amave kompanias ekuTvnis bari-maRazia
aZlevs arqiteqtorsa da mxatvars, uSu- gorgasalis 1# -Si, romlis vitrinis vit-
alod panos kolorits dauqvemdebaron raJis kompoziciis avtori da Semsru-
saofise garemos mxatvrul-esTetikuri lebelia marika izoria. mis SeqmnaSi mo-
gadawyveta. ofisis interieri gafor- nawileobda nana izoriac, romelic am
mebulia minimalistur stilSi. samuSao interierSi gamofenili dekoratiuli
sivrce universaluria. marcxena kede- fardagis avtori da Semqmnelia.
li mTlianad samzareulos karadas uka- Zalze sainteresoa vitraJis Sesrule-
via. karadis Tavze Weramdea aRmarTuli bis teqnologia. gamoyenebulia meta-
ulamazesi naturaluri marmarilos lis oqsidebi, kvarcis qviSa, minanqari
pano lurji xazovani CanarTebiT, rome- da oqros lustra, zednadebi da feradi
lic Tavisi mdidari faqturiT, feriTa minis reliefuri, xis tixrebiani, naxev-
da mxatvruli gamomsaxvelobiT samza- rad gamWvirvale vitraJi. maqsimalurad
reulos sivrcis funqciur datvirT- mqrqali ganaTebis efeqti, saukeTeso
vas SeumCnevels xdis da mTel samuSao saSualebaa barSi intimuri garemos Se-
garemos sastumro oTaxis iers aniWebs. saqmnelad.
amdenad, ofisSi marmarilos pano ukve bari-maRaziis ararealuri zRapruli
meore maorganizebel elementad gvev- garemos SegrZnebas amZafrebs vitrin-
161

is `sendviCis~ teqnikiT Sesrulebuli beli elementis gansazRvruloba, praq-


mxatvruli minis feradi aTinaTi, rom- tikuli saWiroeba, sisadave da araferi
lis gama mkveTrad reagirebs Suq-Crdi- zedmeti. Tumca interieris dizainis
lis cvlilebaze. sivrceSi daRvrili avtori, mainc gamoricxavs zedmet sim-
sinaTlis sxivi dRisiT sicocxlis sixa- kacres da saSualebas aZlevs saxviTi da
ruliT, RamiT ki idumalebiT da zRap- gamoyenebiTi xelovnebis mxatvrebs sa-
ruli Suq-CrdiliT avsebs mTels bars. kuTari poeturi muxti Seitanon proe-
gansakuTrebiT ki moelvare fardags, qtis dizainSi. interieris xasiaTs gan-
romelicAbaris siRrmeSi, gamyofi ked- sazRvravs didi, Tavisufali, maRali
lis RiobSi karis Semcvlel moZrav tix- sivrce, farTe panoramuli fanjrebiT
radaa Sekiduli. nana izorias tradici- da feradi vitraJiT WerSi. misi T
F avSeka-
uli fardagi qarTuli xurjinis moti- vebuli gama monoqromul palitras qm-
vebzea Sesrulebuli. xelovani ar Rala- nis, nacrisfris gradaciebiT – muqidan,
tobs Tavis individualur xelweras da moTeTro-nacrisframde Werze, iatakze
xalxuri ornamentis transformirebas xe da qva-granitia buxris irgvliv. e E s
axdens, moelvare feradi mZivebiT qar- universaluri bunebrivi masalebi, ro-
gavs mas (sur.6), riTac sruliad mou- melTa gamoyeneba misaRebia yvela saxis
lodnel, uCveulo iers aniWebs baris dizainSi, gansakuTrebul xibls matebs
siRrmeSi arsebul gasasvlels. am arcTu
garemos. minis saerTo feradovani gama
ise didi sivrcis marjvena mxares, vit-
saocrad uxdeba Tbili gradaciebis
rinasTan metalis xazgasmulad marti-
mqone nacrisferi tonalobis rbil
vi konstruqciaa (avtori-arqiteqtori
avejs da magidebsa da skamebs, romle-
s.maisuraZe), romelic vizualur-esTe-
bic muqi feris aqcentebad ikiTxeba
tikuris garda, funqciur datvirTva-
(sur.8). aseTi, sworad ganawilebuli,
sac iTavsebs, erTgvar dgamsac warmoad-
gawonasworebuli maxvilebi interie-
gens sasmelis boTlebisTvis. kompozi-
ris saerTo feradovnebas metad usvams
ciis es TvalSi sacemi pragmatuloba
da konstruqtivizmi myis gvafxizlebs, xazs, gansazRvravs binaSi komfortsa
zRapridan kvlav realobaSi, barSi gvab- da pozitiur emociebs. WerSi damon-
runebs. taJebuli ganaTeba aseve xazgasmulad
minimalistur stilSia gadawyvetili.
aq gansakuTrebuli atmosferoa saRa-
saxuravze terasaa – sazafxulo baRiT,
moobiT, roca sivrce ivseba xalxiT,
sadac SeiZleba sasaimovno garemoSi, me-
idumalebiT da poetur-mistikuri au-
gobrul atmosferoSi gaataro dro. in-
riT. odnav Teatralizebuli, momxib-
lavi dizaini, amas damatebuli Tbili, terieri da terasac sazafxulo baRiT
mokrZalebuli momsaxureoba _ esaa Tanamedrove, saocrad lakoniuri da
swored is, rac aiZulebs momxmarebels, respeqtabeluria. am proeqtSi igrZno-
rom kvlav da kvlav estumros am patara ba qalis mier Seqmnili dizaini, rome-
bar-maRazias (sur.7). lic yovelTvis gamoirCeva maqsimaluri
sisadaviT, daxvewili gemovnebiTa da
Semdegi gansaxilveli obieqtia saxli
vakeSi, xevsurul motivebze Seqmnili lirikuli simyudroviT.
arqiteqturulad naqandakari buxriT. interieris yvela elementi sivrceSi
sacxovrebeli bina gadawyvetilia mini- damoukideblad, Tumca imavdroulad,
malistur stilSi. aq daculia am sti- erTi mTlianobis nawilad ikiTxeba.
lis ZiriTadi principi: yvela aucile- sivrcis centrs warmoadgens mZlavri
162

mxatvrul-arqiteqturuli moculoba, mantikuli garemos „adgilis suliT.“ bu-


skulptura _ gamyofi kedeli-buxari. nebrioba, TavSekavebuli tonaluri gra-
is proeqtis gansakuTrebul da yvela- dacia, xazgasmulad mkacri grafika – es
ze momxiblav elementad iqca. buxars xevsuruli koSkebis mkacri geometriz-
binaSi mravalfunqciuri _ gaTbobis mis, qvis ruxi, monacrisfro tonalobi-
da gamyofi kedlis datvirTva aqvs. is sa da xis muqi, CaSavebuli Zelebis erT-
samzareulos sastumro oTaxisgan zo- gvari gamoZaxilia. nairgvaria erTobli-
nirebas axdens da interieris erT-erT vad gamoyenebuli masalebi – qva, TeTri
mTavar mxatvrul-esTetikur datvir- marmarilos CanarTebi, cecxlis alze
Tvas asrulebs (sur.9). kedeli-buxari moelvare naWedi spilenZi, keramika-Sa-
warmoadgens dekoratiul-monumentur moTi, faiansi, keramikuli Semferavebi
sivrciT art-obiets, romlis kompozi- – kobaltis oqsidi, Wiquris aRdgeniTi
ciis avtori da Semsrulebeli marika gamowva – cecxliT jadoqroba. xevsu-
izoriaa. rac Seexeba Werze fanjris ruli koSkis fasadis imitaciaa fiqalis
vitraJs, is nana izorias ekuTvnis. inte- faqtura, romliTac mopirkeTebulia
riers gansakuTrebulad uxdeba sastu- buxris fasadi. ormxriv moqmedi cecxli
mro oTaxis mxares, buxris marjvena ke- _ kerad, xolo piloni dedaboZis xate-
delze dakidebuli mxatvar aleqs ber- bad aRiqmeba. buxris ukana, samzareulos
diSevis xis panoramul CarCoebSi Cas- mxare qarTuli „glexuri darbazis“ da-
muli, molurjo-nacrisferi grafiku- magvirgvinebel Weris formas mogvago-
li namuSevari. igi organulad erwymis nebs. arqiteqturuli skulpturis SuaSi
ukve Camoyalibebul garemos da TiTqos Cadgmuli jvris Savi grafikuli gamosa-
buxris tonalobisa da ritmis erTgvar xuleba – gzajvaredinis, samyaros oTxi
logikur gagrZelebas warmoadgens. mxaris mimaniSnebelia (sur.10).
marika izorias SemoqmedebaSi gansakuT- fasadiT darbazisken mimarTuli buxris
rebulad gvinda gamovyoT am binis monu- kompozicia xevsureTis mkacri bunebis
mentur-dekoratiuli gaformeba. sxva nakarnaxevia – didi samkuTxa sibrtyee-
art-obieqtebisagan es namuSevari sru- biT agebuli misi zedapiri qveda areze
liad gamoirCeva SedarebiT mkacri da vertikaluri solisebri sibrtyeebiT
TavSekavebuli ieriT. masSi SeigrZnoba yalibdeba da Tavisi daRaruli naxa-
erTgvarad SeumCneveli, faruli sevda, tiT fiqlis „krakleseburi“7 faqturis
asociaciuri mogonebebi xevsureTis imitacias axdens. buxris mopirkeTebis
warsulze, mTis mkacr, Seuval tradi- saocrad bunebrivi ruxi feradovneba
ciebze, erTurTs gadajaWvul warmar- Taviseburad iwvevs kldovani masivis
Tuli da qristianuli religiebis ga- STabeWdilebas. igi cocxldeba mraval-
moZaxilze. aA mdenad interieris am Ziri- gvari semantikuri asociaciebiTac. so-
Tadi elementis da centris kompozi- liseburi sibrtyeebi gansakuTrebiT aR-
ciis filosofiis fesvebi istoriisa da vivebs mnaxvelis fantazias. igi TiTqos-
eTnografiis wiaRSi unda veZioT. da zecidan movlenili RvTaebrivi cecx-
vizualuri informacia, romliTac da- lis maCvenebeli gzaa, romlis uqrobel
tvirTulia marika izorias es namu- maradiulobas spilenZis ori cecxlo-
Sevari mowodebulia Tanamedrove mxa- vani Tvali darajobs. buxris sadgamze
tvruli eniT. amitom mnaxveli marti- xelis mtevnis anabeWdi, romelic war-
vad amoicnobs art-obieqtebis simbo- 7
krakle _ keramikuli nakeTobis teqnolo-
lur-ezoTerul Sinaarss. igi gvexmareba giuri damuSavebis meTodi, romelic iwvevs
vpovoT da ganvimsWvaloT poetur-ro- misi zedapiris dabJRalvas
163

marTul xanaSi qalRmerTis kompleqsSi sigrZezea aziduli da sarkisa da saSxa-


Sedioda da ukana mxares jvari sakralu- pis minaze airekleba. maTi yoveli mxri-
robas aniWebs mTel kompozicias. ori- dan dacemuli sxivi irgvliv yvelafers
ve erTad, xeli da jvari, xazs usvams am ucvlis fers da molurjo-moiisfro
arqiteqturuli skulpturis mniSvne- naTebiT avsebs abazanis mTel sivrces.
lovanebas Tanamedrove interierSi. sim- adgil-adgil aelvarebul mooqrosf-
boluria buxris mopirkeTbaSi CarTuli ro-narinjisfer feradovan aqcentebs
TeTri marmariloc _ am feris qvas xe- siTbo da xalisi Seaqvs abazanis moliv-
vsureTSi magiur-apotropeuli daniS- live silurjeSi (sur. 11). meore vitra-
nuleba hqonda da xalxis TavSeyris ad- Jis sruliad gasxvavebuli teqnika uC-
gilebSi avi Tvalis sawinaaRmdegod, sax- veuloa Tavisi mxatvruli efeqtebiT.
lis karibWis, an wyaros Tavze Semodebd- avtor-Semsrulebeli amjerad mxolod
nen. kompoziciaSi gamoyenebuli ferTa nana izoriaa.
gamac xevsuruli speqtrisgan Sedgeba: vitraJi warmoadgens sacxovrebeli bi-
esaa Savi, lurji, mowiTalo, sisvi (ruxi nis didi pilonebiani sastumro oTaxi-
nacrisferi), yviTeli tonebi8. es simbo- dan samzareuloSi gasasvleli, kedlis
luri reminiscenciebi araTu CarCoebSi mTel simaRleze aRmarTuli asimet-
aqcevs xelovans, aramed piriqiT, misi riuli karis minebs Sua moqceul bati-
Tavisuflebis sawindaric xdeba. kas. uCveulobis gancdas misi kompozi-
marika izorias sakuTari SemoqmedebiTi cia, feradovani gama da faqturac iwve-
xelwera aqvs, romelic ukve sacnobia vs, rasac minis gamWvirvaleba siRrmes
da mas Tavisi Taobis sxva mxatvrebisgan matebs da feradi sinaTliT avsebs. igi
TvalnaTliv gamoarCevs. miuxedavad, xdeba interieris mZlavri maorganize-
keramikis dargSi moRvaweobis mniSvne- beli elementi, romlis feris JRerado-
lovani miRwevebisa, razec utyuarad bas kamertoniviT imeorebs sastumro
metyvelebs gamofenebi, konferenciebi, oTaxis dgam-aveji (sur. 12).
konkursebsa da vorqSofebSi aRiare- marika izorias erT-erTi bolo namu-
buli warmatebebi, igi gansakuTrebul Sevaria yazbegSi, sastumros „xareba“
SemoqmedebiT aRmavlobas aRwevs eqste- saaqto darbazis mxatvruli gaformeba.
rierisa da interieris dekoratiul-mo- esaa triptiqi, sami dasrulebuli, da-
numenturi gaformebisas. aA q misi, ro- moukidebeli, abstraqtul-dekoratiu-
gorc Semoqmedisa da ostatis xelwera li xasiaTis naturmorti. isini ganlage-
kidev ufro mravalferovnad da Zlie- bulia sxvadasxva feradovan sibrtyob-
rad vlindeba. mxatvari aq TiTqos Tavi- riv laqebze, romelic erT mTliano-
suflad sunTqavs, siRrmiseulad ixsne- baSi aRiqmeba da interieris sivrcis
ba da sruli sisavsiT warmoaCens Tavis vizualur da fsiqologiur dominantad
Sinagan samyaros, codnas, profesiona- yalibdeba. aA m namuSevrebis forma arat-
lizmsa da SesaZleblobebs. ar SeiZleba radiciulia, magram sxva obieqtebis ms-
gverdi avuaroT marika da nana izorie- gavsad, aqac erTmaneTs enacvleba da av-
bis sruliad sxva teqnikebiT Sesrule- sebs masalaTa farTo diapazoni; feradi
bul vitraJebs. tifanis teqnikiT awyo- minis CanarTebi, sarkis mozaika, relie-
bili vitraJis ori viwro zoli sacxo- fi, romelic zogan horeliefuricaa da
vrebeli binis abazanis kedlis mTel kedlis mxatvroba, Sesrulebuli tempe-
8
v. bardaveliZe, g.Citaia, qarTuli xalxuri risa da akrilis laJvardisferi lur-
ornamenti, 1, xevsuruli, Tb., 1939, gv.9-10. jidan mooqrosfro yviTlamde ayvani-
164

li TiTqmis yvela tonaluri gradaciis saRebavebiT. maTi saSualebiT mxatvari


naturmortebis simbolurobas, uCveulo xmovanebas aRwevs da aseTive metyvels
xdis Semomfarglav sivrcesac (sur. 13,14,15).
saxviTi, dekoratiul-gamoyenebiTi da monumenturi xelovnebis obieqtebis arqi-
teqturasTan konteqstSi ganxilvam garkveulwilad dagvanaxa Tanamedrove etapze
mxatvris roli am dargebis sinTezirebis proceSi. mxolod garemosTan (iqneba es
interieri, eqsterieri Tu landSafti) uerTierTTanxmobasa da teqnikur-teqno-
logiur sirTuleebTan WidilSi miRweuli warmatebaa arqiteqtorisa da mxatvris
SemoqmedebiTi aliansis aRmavlobis sawindari. maTi SemoqmedebiTi moRvaweoba ga-
remos dizainSi urTierTgamomdinarea da Sedegi erT mTlian process asaxavs. am
sferos mxatvruli problemebi xelovnebis dargebis sivrcesTan Serwymisa da eqs-
perimentuli Ziebebis gziT unda gadawydes, rac wina pirobaa imisa, rom garemos
dizainma Rirseuli adgili daimkvidros Tanamedrove qarTul xelovnebaSi.

Ketevan Rukhadze 
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Environmental Design - Synthesis of Art Forms and Architecture


(Based on the works of Marika Izoria)

The issues of the latest trends of the environmental design in Georgia are discussed on the example of
a creative group, which is represented by Marika and Nana Izoria, and architects: Shorena Tsilosani and
Sophiko Maisuradze. Their works are produced in a context of architecture, decorative, applied and monu-
mental art objects. The paper attempts to present the role of contemporary artists in creation of the syn-
thesis of these sectors as well as their involvement in combining technological innovations and artistic
creative quests that are currently taking place and without which development of modern environmental
design, be it an interior, exterior or landscape, would not be possible.
General discussion of the issue of environmental design and artistic interpretation of the field showed
that creative work of architects and artists is interconnected making the outcome to reflect on the whole
process. Artificial synthesis and experimental investigation, solving of current creative problems of the
contemporary environmental design which form prerequisites for a modern phase and consider the cen-
turies old Georgian art can only be conducted this way.
The article describes artistic designs of the following architectural objects: office of the company “Khare-
ba” in Old Tbilisi (“Meidan”), shop and a bar Gorgasali N1, Hotel in Kazbegi, residential apartment in Vake,
where the dividing wall is decorated with a piece made based on Khevsurian motifs etc.
165

1. marika izoria, qalis figura,


Sebolili Tixa, 2001, 38X17X12sm
Marika Izoria, Female Figure, black ceramic, 2001,
38X17X12

2. marika izoria, ritualuri rokva, naxevradSebolili Tixa, vercxlis nitrati 2002, 22X5X4sm
Marika Izoria, Ritualistic Dance, semi-black ceramic, silver nitrate, 2002, 22X5X4
166

3. marika izoria, xari, naxevradSebolili Tixa,


feradi Wiquri, 2000, 14X16X7sm.
Marika Izoria, Bull, semi-black ceramic, colored glass,
2000, 14X16X7

4. marika da nana izoriebi, pano, Sereuli


teqnika, kompaniis `xareba~ ofisis interieris
mxatvruli gaformeba, arqiteqtori sofiko
maisuraZe, 2017, 3 kv.m.
Marika and Nana Izoria, decorated panel, mixed technique,
interior design at the office of the company “Khareba”,
architect Sophiko Maisuradze, 2017, 3 sq.m.
167

5. marika da nana izoriebi, pano, fragmenti, Sereuli


teqnika, kompaniis `xareba~ ofisis interieris
mxatvruli gaformeba, 2017
Marika and Nana Izoria, decorated panel, fragment, mixed
technique, interior design at the office of the company “Khareba”,
2017

6. nana izoria, tixari-fardagi, interieri,


bari-maRazia, kompania `xareba~,
arqiteqtori sofiko maisuraZe, 2016, 2 kv. m.
Nana Izoria, partition rug, interior of a bar and a shop of the
company “Khareba”, architect Sophiko Maisuradze, 2016, 2 sq.m.
168

7. marika da nana izoria, vitraJi, kompaniis `xareba~ ofisis fasadis mxatvruli


gaformeba, arqiteqtori sofiko maisuraZe, 2016
Marika and Nana Izoria, stained glass, artistic decoration of the facade of the company “Khareba”’s office,
architect Sophiko Maisuradze, 2016

8. marika da nana izoriebi, dekoratiuli kedeli-buxari, interieri, Sereuli teqnika,


2013, 35 kv.m., kerZo koleqcia
Marika and Nana Izoria, decorative wall and fireplace, interior, mixed technique, 2013, 35 sq.m.,
private collection
169

9. marika da nana izoriebi, dekoratiuli kedeli-buxari, fasadi, interieri,


Sereuli teqnika, 2013, kerZo koleqcia
Marika and Nana Izoria, decorative wall and fireplace, facade, interior, mixed technique, 2013, private collection

10. marika da nana izoriebi, dekoratiuli kedeli-buxari, ukana mxare, interieri,


Sereuli teqnika, 2013, kerZo koleqcia
Marika and Nana Izoria, decorative wall and fireplace, rear facade, interior, mixed technique, 2013,
private collection
170

11. marika da nana izoriebi, gamWoli kedeli, vitraJebi interiersa da


eqsterierSi, feradi mina, liToni, 2012, 2 kv.m., kerZo koleqcia
Marika and Nana Izoria, wall, stained-glass windows in the exterior and interior,
colored glass, metal, 2012, 2 sq.m., private collection

12. nana izoria, karis dizaini, interieri, batika, mina, 2011, 2.80X1.50, kerZo koleqcia
Nana Izoria, door design, interior, batik, glass, 2011, 2.80X1.50, private collection
171

13. marika izoria, Tanamedrove arti, triptiqi, naturmorti-1,Sereuli


teqnika, sastumro `xareba~ yazbegSi, 2017, 1.20X86
Marika Izoria, Modern Art, Triptych, Still Life — 1, mixed technique, hotel “Khareba” in Kazbe-
gi, 2017, 1.20X86

14. marika da nana izoriebi, Tanamedrove arti, triptiqi, naturmorti-2, Sereuli


teqnika, sastumro “xareba” yazbegSi, 2017, 1.20X86
Marika and Nana Izoria, Modern Art, Triptych, Still Life — 2, mixed technique, hotel “Khareba” in Kazbegi, 2017,
1.20X86
172

15. marika da nana izoriebi, Tanamedrove arti, triptiqi, naturmorti-3, Sereuli teqnika, sastumro
`xareba~ yazbegSi, 2017, 1.20X86
Marika and Nana Izoria, Modern Art, Triptych, Still Life — 3, mixed technique, hotel “Khareba”, Kazbegi, 2017, 1.20X86
173

inga (klara) qaraia


apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

sauniversiteto muzeumebis roli akademiur swavlebasa da


sazogadoebis ganviTarebaSi

sauniversiteto muzeumi warmoadgens mniSvnelovan saganmanaTleblo re-


surs-centrs im umaRlesi dawesebulebisaTvis, romelsac surs maqsimaluri Sede-
gi miiRos swavlebasa da kvlevaSi, aseve, moizidos axali auditoria ara mxolod
Tavisi regionidan, aramed ucxoeTidanac. aqedan gamomdinare, aseT muzeumebs
aqvT unikaluri SesaZlebloba, garda sxvadasxva tipis koleqciebis mcvelTa fun-
qciisa, „Seasrulon erTgvari xidis rolic codnis gavrcelebisa da mecnierebis
interpretaciis mimarTulebiT“1.
UMAC-is2 (muzeumebis saerTaSoriso sabWos/ICOM-is sauniversiteto muzeumebisa
da koleqciebis saerTaSoriso komiteti) ganmartebiT, „sauniversiteto muzeu-
mebi miekuTvneba sxvadasxva profilis specializebuli saganmanaTleblo muzeu-
mebis jgufs, romlebic iqmneba saswavlo procesisa da kvleviTi saqmianobis gau-
mjobesebis mizniT“3, rac, analogiurad sxva tipis muzeumebisa, xorcieldeba
koleqciebis Segrovebis, sistematizaciis, kvlevis, swavlebis, demonstrirebisa
da interpretaciis meSveobiT.
istoriulad, moyolebuli jer kidev aRorZinebis epoqidan, sauniversiteto swa-
vlebis procesi mudam mWidrod ukavSirdeboda muzeumis saganmanaTleblo Sesa-
Zleblobebs, rogorc akademiuri sivrcis kvleviTi TuU saswavlo procesis mate-
rialur bazas. xolo ganmanaTlebelTa epoqaSi (XVIII s.), roca farTod ganviTarda
muzeumis xelmisawvdomobis koncefcia da mis daniSnulebad miiCneuli iqna sazo-
gadoebis interesis gaRviveba koleqciebSi gaSualebuli codnisadmi, samuzeumo
saqmianoba ganixileboda eqsponatTa vizualur saSualebad gamoyenebis meTodad
mecnierebis miRwevebis gavrcelebisa da swavlis procesSi4.
istoriuli cnobebiTve, pirveli sauniversiteto muzeumebi da maTi saswavlo
koleqciebi XVI-XVII saukuneebSi Seiqmna samedicino da saafTiaqo ganaTlebis miz-
niT (Hortus medicus/samedicino botanikuri baRebi, Theatrum anatomicum/anatomiu-
ri Teatri). pirveli Theatrum anatomicum daarsda 1594 wels paduas universitetSi
(italia), sadac eqsponirebuli iyo anatomiuri nimuSebi, cvilis figurebi, uZve-
lesi namarxi zoologiuri da sxva masalebi. xolo mogvianebiT (XVII saukunidan),
1
Managing university museums.  Organisation for Economic Co-operation and Development, Paris, 2001, gv. 3.
2
UMAC (ICOM International Committee for University Museums and Collections) warmoadgens Ria forums yve-
lasTvis, vinc asocirebulia akademiur muzeumebTan, galereebTan da koleqciebTan (her-
bariumebisa da botanikuri baRebis CaTvliT). komiteti advokatirebas uwevs yvela tipis
sauniversiteto muzeumebsa da koleqciebs globalur doneze. UMAC misiaa: sazogadoebis
sakeTildReod, xeli Seuwyos sauniversiteto muzeumebisa da koleqciebis, rogorc kvle-
vasTan, ganaTlebasa da kulturuli, istoriuli, bunebrivi da mecnieruli memkvidreobis
dacvasTan dakavSirebuli mniSvnelovani resursebis mdgrad ganviTarebas.
3
http://umac.icom.museum/about-umac/what-is-umac/
4
R. Sandell & E. Nightingale, Museums, equality, and social justice, Abingdon, Oxon: Routledge, 2012, gv.14.
174

anatomiuri Teatrebi gaixsna boloniis, eSmolis muzeumi gadakeTda arqeolo-


feraras (italia), leidenisa (niderlan- giisa da xelovnebis profilis muzeumad
debi, sur. 1) da monpelies (safrangeTi) (Ashmolean Museum of Art and Archaeology),
universitetebSi (maTi nawili dRemde romlis galereebSi, 2009-2011 wlebSi Ca-
Semonaxulia). male muzeumis msgavsi tarebuli sruli renovaciis Semdeg am-
modeli gaiTavises mxatvrebma, moqan- Jamad daculia Zvelegvipturi da anti-
dakeebma da arqiteqtorebmac, gaCnda kuri xelovnebis koleqcia, aRorZinebis
fizikisa da qimiis kabinet-muzeumebi5. epoqis ostatTa (miqelanjelo, rafae-
miuxedavad amisa, pirvel sazogadoeb- li, leonardo da vinCi) grafikuli namu-
riv sauniversiteto muzeumad miCneu- Sevrebi, jorjones, rubensis, rembrand-
lia did britaneTSi, oqsfordis uni- tis, loren terneris, ogiust renuarisa
versitetis bazaze daarsebuli eSmo- da pablo pikasos qmnilebebi, antikuri
lis muzeumi (Ashmolean Museum  in Oxford’s periodis qandakebis nimuSebi, cnobili
University), romelic 1682 wels Seiqmna ingliseli arqeologis artur evansis
da iTvleba „Tanamedrove samuzeumo (eSmolis muzeumis kuratori 1884-1905
dawesebulebasTan miaxloebul yvelaze wlebSi) mier Segrovebuli minosis epo-
adreul formad“ ara mxolod did bri- qis siZveleTa koleqcia, numizmatikis,
taneTSi, aramed msoflioSic6. eSmolis Suasaukuneebis saomari aRWurvilobis
muzeumis (sur. 2, 3) pirvel nagebobaSi mdidari koleqciebi (sur. 4) da sxva8.
(cabinet of curiosities) ganTavsda elias eS- eSmolis muzeumis daarsebiT Seiqmna
molis (cnobili ingliseli politikosi sauniversiteto swavlebaSi muzeumis
da koleqcioneri, 1617-1692) mier 1677 koleqciebis gamoyenebis pirveli pre-
wels oqsfordis universitetisaTvis cedenti da aA m praqtikam saTave dau-
saCuqrad gadacemuli siZveleTa kole- do muzeumis axal tips _ saswavlo
qcia (sxvadasxva epoqis monetebi, wig- muzeums. momdevno, XVIII–XIX saukuneebSi
nebi, graviurebi, geologiuri nimuSebi analogiuri muzeumebi iqmneboda uni-
da zoologiuri nimuSebi, romlebic man versitetebis wesdebis Sesabamisad, swa-
sxvadasxva dros SeiZina mogzaurebi- vlis procesisa da sagamofeno saqmiano-
sa da koleqcionerebisagan), aseve, misi bis ganviTarebis kvaldakval _ kerZo
megobris, jon tradeskant-umcrosis pirebis, mecnierTa da mecenat-filanT-
(1608-1662) mier Segrovebuli nimuSe- ropebis iniciativiT. kembrijis (1727),
bi7. daarsebidan 150 wlis manZilze eSmo- glazgos (1807), manCesteris (1888) uni-
lis muzeumi fokusirebuli iyo oqsfor- versitetebSi saswavlo muzeumebi war-
dis universitetis sabunebismetyvelo moadgenda instituciis struqturis
kvlevebze, magram XIX saukunidan, mas Semadgenel nawils da Tavdapirvelad
Semdeg, rac universitetis koleqciebi damxmare daniSnuleba gaaCnda _ saswa-
gadanawilda oqsfordis oTx muzeumSi, vlo muzeumis koleqciebi warmoadgen-
da bazas da materialur resursebs
5
V. J Danilov, University and college museums, galleries,
and related facilities: A descriptive directory.  Westport, samecniero kvlevebisaTvis, vinaidan
Conn: Greenwood Press, 1996, gv.11. pirveli sauniversiteto muzeumebi Zi-
6
P. Boylan, Universities and Museums: past, present and riTadad dargobriv principze yalib-
future, Museum Management and Curatorship, vol. 18, no. deboda (mineralogiuri, zoologiuri,
1, 1999, gv. 43. botanikuri, teqnologiuri kabinetebi,
7
A. MacGregor, The Ashmolean Museum. A brief history natifi xelovnebis, siZveleTa saswavlo
of the museum and its collections. Ashmolean Museum
& Jonathan Horne Publications, London, 2001, gv.12. 8
https://www.ashmolean.org/history-ashmolean
175

muzeumebi da sxv.), magram droTa ganma- kulturul funqciebs farTo sazoga-


vlobaSi, viTareba Seicvala. doebisTvis _ warmoadgenen Ria insti-
XIX saukunis Suaxanebidan evropis sau- tuciebs, romlebic myisierad pasuxoben
niversiteto muzeumebi ukve ayalibe- sazogadoebis kulturul moTxovneb-
ben TavianT koncefcias, koleqciebis sac. metic, sazogadoebisken mimarTuli
dakompleqtebisa da sistematizaciis saganmanaTleblo saqmianoba dRes bevri
principebsa da formebs, aseve, unika- sauniversiteto muzeumis mier ganixi-
luri masalebis eqsponirebisa da far- leba maTi misiis ganuyofel nawilad da
To sazogadoebisaTvis maTi wardgenis rig SemTxvevaSi, iTvaliswinebs Tanamed-
meTodebs, rac sayovelTao xelmisawv- rove sabazro midgomebsac11; im garemoe-
domobisa da Riaobis princips emyareba. baTa gaTvaliswinebiT, rom XXI saukunis
amasTan, maTi saqmianoba maleve gacda muzeumi ukve aRar kmayofildeba tra-
universitetis kampusis farglebs _ diciuli midgomebiT da Tavs aRar miiC-
sauniversiteto muzeumebi ukve emsaxu- nevs mxolod unikaluri nimuSebis saca-
rebian qalaqebisa da Temebis mosaxleo- vad an reprezentatorad, aramed xSirad
bas da avrceleben kulturul codnas gardaiqmneba ideebis muzeumebad da
sxvadasxva samizne auditorias Soris9. cdilobs maqsimalurad moergos audi-
mogvianebiT, XX saukunidan, sul ufro toriis saWiroebebsa da moTxovnebs12.
da ufro myarad mkvidrdeba azri imis UMAC-is monacemebiT, amJamad evropis
Taobaze, rom sauniversiteto muzeu- kontinentze sauniversiteto muzeume-
mebi aramxolod warmatebiT aTavseben bisa da galereebis raodenoba 12.950-s
samecniero da saganmanaTleblo saq- aWarbebs (evropaSi maTi gansakuTrebu-
mianobas, aramed SeswevT unari, Seas- li simravliT gamoirCeva didi britane-
rulon mniSvnelovani roli sauniver- Ti, sadac sxvadasxva profilis 400 sau-
siteto ganaTlebaSi, mecnierebis, kul- niversiteto muzeumia), xolo amerikis
turisa da xelovnebis ganviTarebaSic. kontinentze _ 3500-s (maT Soris, aSS-Si
XXI saukuneSi sauniversiteto muzeume- _ 1652). maTi koleqciebis simdidre da
bi agrZeleben gansakuTrebuli rolis mravalferovneba saocrad STambeWda-
Sesrulebas obieqtze orientirebul via da moicavs bevr unikalur nivTier
swavlebaSi10 (tradicia, romelic sc- mtkicebulebas sabunebismetyvelo Tu
deba boloniis universitetis Seqmnis humanitaruli, istoriuli mecniere-
istoriis farglebs), da imavdroulad, bebisa da xelovnebis sferodan (sur. 5,
iTavseben mniSvnelovan socialur da 6, 7). aA mitomac, araerTi sauniversite-
to muzeumi Sesulia UNESCO-s msoflio
9
P.C. Ritterbush, Art and science as influences on the early
development of natural history collections. Proceedings of memkvidreobis nusxaSi: paduas univer-
the Biological Society of Washington 1969, gv. 84. siteti (Orto Botanico, italia), koimbras
10
obieqtze orientirebuli swavleba/Ob- universiteti (Universidade de Coimbra,
ject-based learning (OBL) _ swavlebisadmi midgoma,
roca sakiTxis Rrmad Seswavlis gasaadvileb-
11
M. Lourenço, Contributions to the history of university
lad gamoiyeneba sxvadasxva obieqtebi (sagne- museums and collections in Europe, Museologia, vol. 3.
bi). rogorc wesi, meTodi moicavs saswavlo 2004, gv. 17-26.
sivrceSi studentebis muSaobas da kvlevas 12
i. qaraia muzeologiis ganviTarebis Tana-
fizikur artefaqtebTan mWidro kontaqtiT. medrove Teoriuli da praqtikuli aspeqte-
am SemTxvevaSi, obieqtebi gamoiyeneba ro- bi, II samecniero konferenciis _ „kultura
gorc multisensoruli „azrovnebis instru- da xelovneba“: kvleva da marTva“, masalebi,
mentebi“ _ swavlisa da studentTa CarTu- baTumis xelovnebis saxelmwifo universi-
lobis xelSesawyobad (avtoris SeniSvna). tetis gamocema, 2017, gv. 429.
176

portugalia), alkalas universiteti pirveli sauniversiteto muzeumis _


(Universidad de Alcalá, espaneTi)13 da sxv. oqsfordis universitetis eSmolis
msoflios sauniversiteto muzeume- muzeumis gaxsnidan oTxi saukunis Sem-
bis Sesaxeb informaciis moZiebis gaa- deg, sauniversiteto muzeumebi dRes
dvilebis mizniT, UMAC-is mier Seiqm- ukve msxvil damoukidebel kulturul
na monacemTa baza/Worldwide Database of centrebad gvevlinebian, romlebic same-
University Museums and Collections14, rome- cniero da saganmanaTleblo saqmianobas
lic koleqciebisda mixedviT, moica- warmatebiT uTavseben aqtualur so-
vs 7 farTo da yovlismocvel Tematur ciokulturul funqciasac. saamisod
sferos, rac, Tavis mxriv, iyofa ufro „maT gaaCniaT instrumentebi _ aqvT
konkretul sagnebad da procentulad realuri sagnebi da laboratoriebi, hy-
Semdegnairad nawildeba: avT WeSmariti mkvlevarebi, aqvT wvdoma
codnasTan, romlis produqti amJamad
• bunebis istoria da sabunebismetyve-
iwarmoeba da amitom, nebismier sxva ins-
lo mecnierebebi (33.4%);
tituciasTan SedarebiT, imyofebian ga-
• kulturis istoria da xelovneba
cilebiT ukeTes mdgomareobaSi, raTa
(24.7%);
asaxon koleqciebis dakompleqtebis,
• mecniereba da teqnologiebi (14.2%);
Seswavlisa da interpretirebis rTuli
• istoria da arqeologia (10.3%);
sakiTxebi Tanamedrove samecniero, ar-
• medicina (10.1%);
tistul, kulturul masalebsa Tu ara-
• eTnologia da anTropologia (3.9%);
materialur memkvidreobaSi“15.
• sxva mecnierebebi (3.3%).
u
U kanaskneli wlebis muzeologiuri
rogorc wesi, am koleqciebis klasifika-
kvlevebi cxadyofs, rom im nivTebs da
cia emyareba disciplinur kriteriumebs
koleqciebs, romlebic qmnian sauniver-
da artefaqtebis Taviseburebebs. Sesaba-
siteto muzeumebs (sur. 8, 9), udavod
misad, UMAC-is monacemTa bazis mixedviT,
gaaCniaT mdidari informacia da poten-
dRes sauniversiteto muzeumebs Sori-
ciali sxvadasxva istoriebis Txrobis
saa istoriuli, tradiciuli da axali TvalsazrisiT. sauniversiteto sivr-
tipis sxvadasxva muzeumebi: anatomiuri ceSi organizebul mudmiv da droebiT
Teatrebi da arqeologiuri muzeume- gamofenebze es koleqciebi warmoaCenen
bi, sabunebismetyvelo da xelovnebis specifikuri sagnebisa da discipline-
muzeumebi, istoriuli muzeumebi, pla- bis amsaxvel didaqtikur nimuSebs. ima-
netariumebi, agrokulturuli muzeu- vdroulad, xels uwyoben Tanamedrove
mebi, dendrariumebi (Arboretums/arbo- kvlevebs, gansakuTrebiT sabunebisme-
retumebi) da akvariumebi, arqivebi da tyvelo mecnierebebis, xelovnebis, ar-
saxl-muzeumebi, samecniero da xelovne- qeologiisa da istoriis mimarTulebiT,
bis centrebi, Tanamedrove xelovnebis aseve aqtiurad monawileoben im uni-
galereebi, saavadmyofoebTan arsebuli versitetis kulturuli memkvidreobis
muzeumebi, ekomuzeumebi, aseve speci- formirebasa da asaxvaSi, romelsac Tvi-
fikuri koleqciebi, romlebic daculia Ton miekuTvnebian.
akademiur departamentebsa da institu- rac Seexeba kvleviT saqmianobas, magali-
ciebSi an universitetis biblioTekebSi. Tad, miCiganis saxelmwifo universite-
13
http://umac.icom.museum/resources/universities-world 15
M. Lourenço, Contributions to the history of uni-
-heritage/ versity museums and collections, Museologia, vol. 3.
14
http://university-museums-and-collections.net/search 2004, gv. 13.
177

tis mecnierebisa da kulturis muzeumis rom mis mier wlebis manZilze Segrove-
praqtikiT, sauniversiteto muzeumSi buli koleqcia rac SeiZleba met ada-
igi SeiZleba warimarTos sxvadasxva mi- mians enaxa. sakuTari nebis aRsrulebiT
marTulebiT. kerZod, SeuTavsdes ro- da 1990 wels vestvudSi muzeumis gaxs-
gorc swavlebas muzeologiis samagist- niT hamerma erTgvarad gaagrZela aSS-
ro programis studentebisaTvis, aseve Si muzeumebis Seqmnis tradicia, roca
saganmanaTleblo muSaobas sxva momij- xelovnebis pirveli muzeumebi swored
nave da Tundac sabunebismetyvelo spe- mecenatTa kerZo koleqciebis safuZ-
cialobebis studentTaTvis, romlebic velze fuZndeboda. 1994 wels, armand
iReben faseul informacias aramxolod hameris gardaicvalebidan (1990) ramde-
muzeumSi dacul kulturul resurseb- nime wlis Semdeg, hameris muzeumi, rom-
sa da samuzeumo saqmianobis specifikur lis SemadgenlobaSi, sxva amerikuli
muzeumebis msgavsad, Sedioda kvlevi-
mxareebze, aramed muzeumis rolsa da ga-
Ti centri, biblioTeka, wignis maRazia,
vlenebze sazogadoebis ganviTarebaSi16.
administraciuli ofisebi da Sida ezo,
sauniversiteto muzeumebis avtorite- kaliforniis universitets SeuerTda
ti mudam imdenad maRali iyo, rom be- griunvaldis grafikuli xelovnebis
vri qveynis samecniero sazogadoebas centrsa18 da franklin merfis saxelo-
(sabunebismetyvelo, mineralogiuri, bis skulpturis baRTan19 erTad.
geografiuli, istoriuli da sxv.) da sauniversiteto sivrceSi integrire-
kerZo pirebs (mecenatebi, filanTrope- bis Semdeg h H ameris muzeumma (sur.10)
bi, mecnierebi) araerTxel gadauciaT kidev ufro gaafarTova Tavisi moR-
saCuqrad maTTvis calkeuli samuzeu- vaweobis sfero da dRes sakmaod did
mo nivTebi Tu mTeli koleqciebi da rols asrulebs kaliforniis univer-
dRemde patronaJsac uweven. sauniver- sitetis inteleqtualur cxovrebaSi
siteto muzeumebis arsebobis isto- _ warmoadgens erT-erT yvelaze mniS-
ria mraval aseT faqts afiqsirebs da vnelovan dawesebulebas los-anjele-
msgavsi praqtika dRemde grZeldeba. am
TvalsazrisiT, udavod sainteresoa ha- ris mier Segrovebuli koleqciis Semadgen-
meris muzeumi, romelic amJamad kali- loba xuT saukunes moicavs da aerTianebs
XV-XX saukuneebSi moRvawe amerikeli Tu
forniis universitetis (UCLA, los-an-
dasavleTevropeli mxatvrebis (rafaeli,
jelesi, aSS) SemadgenlobaSi Sedis da miqelanjelo, rembrandti, ticiani, ru-
erTdroulad warmoadgens samxatvro bensi, goia, pikaso, Jan-batist koro, Saga-
muzeums da kulturis centrsac. cno- li da sxv.) namuSevrebs, aseve, Tanamedrove
bil amerikel mewarmes da qvelmoqmed vizualuri xelovnebis, arqiteqturisa da
armand hamers17 (1898-1990) mudam surda, dizainis nimuSebs (avtoris SeniSvna).
18
UCLA Grunwald Center for the Graphic Art Seiqmna
16
http://museum.msu.edu/?q=node/3 1956 wels biznesmen fred griunvaldis mier
17
armand hameri, romlis saxeli asocire- kaliforniis universitetisaTvis grafiku-
buli iyo aSS erT-erT udides navTobkom- li namuSevrebis sakuTari koleqciis saCuq-
paniasTan (Occidental Petroleum), farTo sazoga- rad gadacemis safuZvelze. https://hammer.ucla.
doebisaTvis cnobilia xelovnebis nimuSe- edu/blog/2017/06/episode-1-who-was-fred-grunwald/
bis koleqciiT, romlis nawili TbilisSic, 19
Franklin D. Murphy Sculpture Garden at UCLA Seiqm-
S. amiranaSvilis sax. xelovnebis muzeumSi na kaliforniis universitetis yofili kan-
gamoifina 1986 wels saxelwodebiT `xuTi cleris TaosnobiT (1967), romlis saxelsac
saukunis Sedevrebi“. gamofenam didi inte- baRi atarebs. igi wamoadgens universitetis
resi gamoiwvia da warmoadgenda e. w. „blok- qandakebebis koleqciis sacavs, sadac ganTa-
basteruli“ gamofenis pirvel precedents vsebulia al. kolderis, henri muris, ogiust
qarTul kulturul sivrceSi. armand hame- rodenis, xuan miros da sxvaTa namuSevrebi.
178

sis kulturul cxovrebaSi (muzeumis universitetis moRvaweobas leqcia-se-


vizitiorTa raodenoba weliwadSi 200 minarebis, studentebsa da leqtoreb-
000-s aWarbebs). muzeumma saxeli gaiTqva Tan Sexvedrebis organizebis, muzeumis
sxvadasxva tipis gamofenebisa da sazo- kuratorebTan mWidro TanamSromlobi-
gadoebaze orientirebuli specialuri sa da koleqciebis kvlevis meSveobiT21.
programebis simravliT: sauniversite- garda amisa, hameris saswavlo centri
to koleqciis mudmiv gamofenebTan er- (Hammer Study Hall) universitetis stu-
Tad, weliwadSi 20 masStaburi droebiTi dentebisaTvis axorcielebs sxvadasxva
eqspozicia da 300 sxvadasxva xasiaTis saxis specialur programebs, romelic
RonisZieba sazogadoebriv-saganmanaT- gansxvavebul aqtivobebs sTavazobs
leblo programebis, simpoziumebis, le- maT. magaliTisaTvis, centris 2017 wlis
qciebis, demonstrirebis, seminarebis, 9 dekembris studenturi programis ga-
vorkSopebis, koncertebisa da filmebis nacxadi ase gamoiyureba: studentebo,
Cvenebis CaTvliT, rac 2014 wlidan ufa- modiT hameris saswavlo studiaSi! Cven
soa muzeumis yvela vizitiorisaTvis. gvaqvs komfortuli garemo, rac auci-
tradiciulad, g G asul wlebSi hameris lebelia produqtiuli swavlisaTvis,
muzeumi, sxva sauniversiteto muzeu- aseve, SemogTavazebT ramdenime gasar-
mebis msgavsad, orientirebuli iyo Tob aqtivobas Tqveni gantvirTvisaT-
ufro im akademiuri sivrcis swavle- vis: Wi-Fi da eleqtronul saSualebaTa
biT gaTvaliswinebul programebsa da SeuzRudavi raodenoba, Neuro-s ufaso
koleqciebze, sadac TviTon arsebobs gamagrilebeli sasmelebi, wynari da
(kaliforniis universiteti). istoriu- sasiamovno musika, hameris axalgazr-
li konteqstis mqone masalebis (sur.11) debis mier SemuSavebuli art-breiqebi,
eqsponirebasTan erTad (xelovnebis ni- namcxvrebi an tortis naWrebi yavasTan
muSebis mudmivi gamofena aRorZinebis erTad ufasod kafe AMMO-dan22.
xanidan XX saukunis CaTvliT), muzeumi mravalricxovan da mravalferovan aq-
sagamofeno sivrces intensiurad uT- tivobaTa meSveobiT,H hameris muzeumi
mobs axalgazrda, naklebad cnobil warmatebiT axorcielebs sakuTar mi-
mxatvrebs sakuTari, xSirad sakmaod sias _ ganaviTaros xelovanTa kriti-
ambiciuri proeqtebis, ideebisa Tu kuli roli kulturis, mecnierebisa da
koncefciebis gansaxorcieleblad da sazogadoebis ganviTarebis yvela aspe-
farTo auditoriis winaSe warsadgenad. qtSi. imadroulad, cdilobs iqces Ria
vinaidan hameris muzeums miaCnia, rom forumad kulturuli, politikuri da
„xelovnebasa da axal ideebs SeuZliaT socialuri problemebis kvlevisaTvis,
gaaciskrovnon Cveni cxovreba da aaSe- risTvisac, universitetis xelSewyobiT,
non ufro samarTliani msoflio“20. axorcielebs mravalricxovan sazoga-
2005 wlidan hameris muzeumTan moqmedi doebriv-saganmanaTleblo programebs,
art-rezidencia (sur.12) yovelwliu- romelTa speqtri sakmaod farToa da
rad iwvevs 30 xelovans, mwerlebsa da vizitiorebs maspinZlobs yoveldRe
kreatiulad moazrovne axalgazrdebs (orSabaTis garda). es programebi moi-
msoflios sxvadasxva qveynidan. muzeu- cavs rogorc uSualod koleqciebTan
mis sivrceSi muSaobis pirobebis Seqm- dakavSirebul aqtivobebs, aseve sxva-
nisa da sakuTari xelovnebis prezenta- dasxva tipis popularul RonisZiebebs,
ciis garda, muzeumi rezidentebs uqmnis
SesaZleblobas gaecnon kaliforniis
21
https://hammer.ucla.edu/artist-residencies/
22
https://hammer.ucla.edu/PROGRAMS-EVENTS/2017/12
20
https://hammer.ucla.edu /DEFAULT-TITLE/
179

romlebic gamiznulia gansxvavebuli li mxatvrisaTvis _ katalogis gamoce-


kategoriis auditoriis interesebisa ma, fuladi jildo 100 000 aSS dolaris
da moTxovnebis dasakmayofileblad. odenobiT da sxv.) bienale maleve aqcia
maT Sorisaa wignis klubi Libros Schmibros, Tanamedrove xelovnebis mravalfero-
virtualuri TamaSebis festivali, me- vnebis demonstrirebis mniSvnelovan
ditaciis yovelkvireuli programa, da maRalkvalificiur platformad,
„hameris saubrebi,“ romelic moicavs xolo los-anjelesi _ axali, ganviTa-
avtoritetul kulturul, politikur rebadi xelovnebis dedaqalaqad. hameris
da inteleqtualur liderebTan dialo- muzeumis inicirebiTve, aseve gaimarTa
gs da did interess iwvevs ara mxolod 30 saukeTeso mxatvris gamofena veneciis
studentTa Soris, aramed farTo sazo- Boardwalk-Si, Mohn Family Foundation-Tan
gadoebaSic (magaliTad, 2003 wlis mart- TanamSromlobiT dawesda sami yovelw-
Si, uSualod siriis dabombvis Rames ha- liuri jildo los-anjelesSi moRvawe
meris muzeumSi 2000 adamiani Seikriba mxatvrebisaTvis: fondis premia (100 000
gor vidalis23 mosasmenad, romelic am aSS dolari) da premia karieruli miRwe-
regionSi gaCaRebuli omis peripetiebze vebisaTvis (25 000 aSS dolari) gaicema
saubrobda). muzeumi axorcielebs yo- damoukidebeli profesiuli Jiuris ga-
velwliur Ria sazafxulo koncertebis dawyvetilebis safuZvelze, xolo premia
serias, sabavSvo proeqtis farglebSi sazogadoebrivi aRiarebisaTvis (25 000
yovelwliurad iwvevs cnobil los-an- aSS dolari) mxatvars eniWeba muzeumis
jelesel mxatvrebs vorkSopebis Casa- auditoriis _ gamofenis vizitiorTa
tareblad, samuSao procesis CvenebiT sayovelTao gamokiTxvis safuZvelze24.
mozardebisa da maTi ojaxebisaTvis, SesaZloa bevri ram im procesidan, rac
awyobs cnobil pirovnebaTa mier popu- Tanamedrove sauniversiteto muzeumeb-
larul sabavSvo nawarmoebTa kiTxvis Si (da zogadad, msoflio samuzeumo si-
saRamoebs galereis sivrceSi da sxv. vrceSi) mimdinareobs, zogjer gaugebari
hameris muzeums ekuTvnis araerTi ini- (an miuRebelic) iyos akademiuri sazoga-
ciativa, romlebic kidev ufro zrdis doebis im nawilisaTvis, vinc orienti-
muzeumis (Sesabamisad, kaliforniis uni- rebulia swavlebis tradiciul formeb-
versitetis) mniSvnelobas da popula- sa da meTodebze, magram, „marketinguli
robas qalaqis (da aramxolod mis) kul- kvlevebi cxadyofs, rom amgvari progra-
turul sivrceSi. kerZod, 2014 wlidan mebis ganxorcieleba xels uwyobs xelo-
hameris muzeumis TaosnobiT dafuZn- vnebis, mecnierebisa da TviT muzeumis
da los-anjelesel mxatvarTa bienale, araelitarul aRqmas, amyarebs kavSirs
romlis programas SemdegSi SeuerTd- sazogadoebasTan da muzeums gardaqmnis
nen mTeli kaliforniis Statis xelova- farTo auditoriisaTvis mniSvnelovan
nebic. hameris muzeumsa da xelovnebis da saWiro obieqtad, romelic cdilobs
sxva galereebSi organizebuli gamofe- gaaumjobesos komunikaciis saSualebe-
nebis seriam da masTan dakavSirebulma bi vizitioris codnis donisa da intere-
RonisZiebebma (satelituri gamofena, sebis gaTvaliswinebiT an gauRvivos maT
hameris muzeumis mier dawesebuli mTa- axali interesebi25“.
vari prizi daTvalierebaze gamarjvebu-
24
https://hammer.ucla.edu/programs-events/?month=12
23
gor vidali (1925-2012) — cnobili ameri- &day=15&year=2017
keli mwerali, kulturuli da politikuri i. qaraia, saganmanaTleblo programebi aSS
25

moRvawe. muzeumebSi, Tsu, American Studies, V saerTaSo-


180

udavoa, muzeumebsa da universitetebs araerTi mniSvnelovani gamowvevis win-


Soris uwyveti urTierTkavSiri arse- aSe dganan. samuzeumo saqmis eqspertTa
bobs muzeumebisa da TviT universitete- azriT, maT Soris upirveles problemad
bis formirebis periodidan. Sesabamisad, miiCneva muzeumebisa da maTi mSobliuri
wlebis ganmavlobaSi gansakuTrebuli instituciebis urTierTmimarTebis sa-
TanmimdevrulobiT xorcieldeboda ur- kiTxebi. kerZod:
TierTqmedeba studentebTan _ sauni- • sauniversiteto muzeumebis umrav-
versiteto muzeumebi orientirebulni lesobaTa gamofenebi dRes xSirad
iyvnen akademiuri swavlebis programis mxolod mcire narativs iZleva maT
warmatebiT aTvisebasa da im unar-Cveve- warsul Tu amJamindel kavSirze
bis gamomuSavebaze, rac uzrunvelyof- mSobliur universitetTan. miuxeda-
da studentTa profesiuli momzadebis vad imisa, rom am muzeumebis saqmiano-
srulyofas arCeul specialobaSi, aseve, ba mimarTulia ama Tu im sagnis an dis-
asrulebda garkveuli saganmanaTleblo ciplinis istoriis progresisaken, am
centris rols mecnierebis sxvadasxva procesSi TviT universitetis mniS-
dargSi codnis gavrcelebis mimarTu- vnelovani roli xSirad saTanadod
lebiT. dD a mainc, dRes ukve aSkaraa, rom ar fasdeba an TiTqos saerTod ar
universitetisa da muzeumis urTierT- arsebobs. maSin, roca es koleqciebi
qmedebis es xarisxi aRaraa sakmarisi da (codnis specifikuri materialuri
saWiroebs konceftualur gadaazrebas mtkicebulebebi) ZiriTadad eyrd-
Tanamedrove samecniero poziciidan. noba maT instituciaSi dagrovil
vinaidan, „sul ufro da ufro naTeli gamocdilebas, „warmoadgenen sauni-
xdeba cvlilebebi universitetebis ins- versiteto kvlevis Sedegebs, rasac
tituciur kavSirSi sazogadoebasTan da Tanamedrove samyaros uamrav garR-
vevasa da aRmoCenamde mivyavarT“27;
saxelmwifosTan, maTi sociokulturu-
li funqciis intensifikacia, saerTaSo- • Tavis mxriv, isic aSkaraa, rom xSi-
riso da regionaluri urTierTqmede- rad TviT universitetebi da sxva
bebis sistema“26. mimdinareobs kvleviTi steikholderebic ver acnobiereben
problematikis ganaxleba, kompleqsur sauniversiteto sivrceSi arsebuli
interdisciplinarul mimarTulebaTa muzeumis Tanamedrove rols maTi
aqtualizacia. instituciis ganviTarebaSi, radgan,
rogorc wesi, xSirad miiCneven mas
g
G lobalizacia ganapirobebs integra- mxolod Zveli da adreuli, Tundac
ciuli procesebis gaaqtiurebas mec- unikaluri koleqciebis sacavad;
nierebaSi, magram ar gamoricxavs masSi
• gasaTvaliswinebelia, rom 1980-1990-
mecnierTa individualur Tvalsazris-
ian wlebSi evropis universitetebSi
sa da sxvadasxva samecniero skolebTan
ganxorcielebul umaRlesi ganaT-
dakavSirebuli tradiciebis diferen- lebis struqturul Zvrebs Sedegad
ciaciis arsebobas da ganviTarebas. mohyva cvlilebebi sauniversiteto
aqedan gamomdinare, materialur-teq- muzeumebSic, radgan es koreqtire-
nikuri da finansuri problemebis gar- ba daemTxva cvlilebebs obieqtze
da, dRes sauniversiteto muzeumebi orientirebul swavlebebSi. studen-
tTa swavleba Seicvala rogorc Si-
riso konferenciis masalebis krebuli, Tb.,
2008, gv. 415 27
Kozak Z. R., The Role of University Museums and Her-
26
Б.Б. Пиотровский, Эрмитаж: История и коллекции, М., itage in the 21st Century, The Museum Review, Volume1,
1980. gv. 16. Number 1, 2016, gv.4 .
181

naarsiT, ise meTodologiurad, ris • muzeumis profesionalebi unda ic-


gamoc Zveli koleqciebis kvlevis in- nobdnen axal tendenciebs da ideebs,
teresebma ukana planze gadainacvla raTa SeiZinon axali kompetenciebi,
da maTi gamoyenebac saTuo aRmoCnda; iyvnen inspirirebulni, rac uzrun-
• mas Semdeg, rac universitetebma gaa- velyofs mudmiv CarTulobas sazoga-
farToves axali kvlevebi da aqcenti doebriv cxovrebaSi da Sesabamisad,
gadaitanes masTan dakavSirebul obie- xels Seuwyobs muzeumebis socialu-
qtebze, sazogadoebaSi gaCnda kiTxve- ri funqciis amaRlebas.
bi ara mxolod sauniversiteto kole- zemoaRniSnulidan aSkaraa, rom, imi-
qciebis, aramed TviT muzeumebis Ta- saTvis, raTa gaxdnen aqtualurebi,
namedrove rolTan dakavSirebiTac. instituciuri memkvidreobis gacno-
1980-iani wlebis krizisis Semdeg, uni- bierebasTan erTad, aucilebelia cv-
versitetis muzeumebi „iZulebulni lilebebi sauniversiteto muzeume-
arian“ daarwmunon TavianTi mSobliu- bis moRvaweobaSic _ isini unda gar-
ri dawesebulebebi maTi koleqciebis daiqmnan cocxal, dinamikur organiz-
faseulobasa da aqtualurobaSi ro- mebad da TavianTi aqtivobebi unda ga-
gorc universitetis Sida sivrceSi, naviTaron XXI saukunis sazogadoebis
aseve sazogadoebaSic, risTvisac maT mzardi moTxovnebis Sesabamisad28, im
sakmaod didi Zalisxmeva uwevT; garemoebaTa gaTvaliswinebiT, rom:
• amasTan, Catarebuli kvlevebi cxa- • sauniversiteto muzeumebis poten-
dyofs, rom universitetebTan ar- ciali gansxvavdeba sxva tipis muzeu-
sebul bevr muzeums xSirad ar aqvs mebisagan, radgan masSi daculi kole-
mkafiod Camoyalibebuli sakuTari qciebi Sedgeba erT-erTi yvelaze
miznebi da faseulobebi, ar gaaCnia Zveli, iSviaTi da gansakuTrebuli
zustad gansazRvruli Sidasauni- mniSvnelobis mqone sagnebisagan _
versiteto funqcia da misia, romlis warmoadgens swavlebisa da codnis
formulirebam universiteti da far- im progresis materialur mtkice-
To sazogadoeba unda daarwmunos bulebas, rac, institucionaluri
maTi arsebobis aucileblobaSi. memkvidreobis TvalsazrisiT, Sida
aA seve, gasaTvaliswinebelia is gare- faseulobaa maTi mSobliuri univer-
moebac, rom karga xania (XX saukunis sitetisaTvis, xolo farTo sazo-
meore naxevridan), msoflio samuzeu- gadoebisaTvis iZens didaqtikur da
mo Tanamegobroba msjelobs muzeume- kulturul mniSvnelobas;
bis Tanamedrove rolze sociumis gan- • institucionaluri memkvidreobis
viTarebaSi da Tavis mxriv, SeTanxmda, aRiarebis, Seswavlisa da gamosafe-
rom zogadad, muzeumis profesio- nad sworad SerCevis gziT, sauniver-
nalebs mTel msoflioSi sWirdebaT siteto muzeumebs SeuZliaT iqcnen
gacilebiT meti unarebis ganviTareba sxva muzeumebisgan gansxvavebul si-
sxvadasxva mimarTulebiT. saamisod: vrceebad, risTvisac, aucilebelia,
• muzeumis profesionalebma unda mo- universitetebma „uzrunvelyon sa-
usminon im sazogadoebas, romel-
sac emsaxurebian da gaanalizon misi
28
i. qaraia muzeologiis ganviTarebis Ta-
moTxovnebi; namedrove Teoriuli da praqtikuli aspe-
qtebi, II samecniero konferencia „kultura
• maT unda ganaaxlon TavianTi codna da xelovneba“: kvleva da marTva“, masalebi,
da gadaaxalison sakuTari gamocdi- baTumis xelovnebis saxelmwifo universi-
leba, xedva da faseulobebi; tetis gamocema, 2017, gv. 430.
182

zogadoebasTan mWidro urTierToba saxos maT moqnil misiaSic. rogorc


maTi gare imijis Sesaqmnelad29;“ magaliTad, oqsfordis universite-
• „sammagi misiis“ (kvleva, swavleba tis eSmolis muzeumis xelovnebisa
da interpretacia) uzrunvelyofis da arqeologiis misias da faseulo-
garda, institucionaluri memkvid- bebs30 warmoadgens:
reobis aRiarebam sauniversiteto • viyoT msoflioSi saukeTeso xelo-
muzeumebs SeiZleba Seuqmnas Sesa- vnebisa da arqeologiis sauniversi-
Zlebloba Seasrulon axali, gark- teto muzeumi.
veuli samewarmeo rolic, rac uSu- • mudmivad eWvqveS davayenoT is, rasac
alod daukavSirdeba maT mSobliur vakeTebT da mTavar gamowvevad miviC-
institucias; nioT am samuSaos ukeT Sesruleba;
• aucilebelia koleqcionirebisa da • viyoT inteleqtualurad ambiciure-
gamofenebis organizebisadmi pro- bi da Tanmimdevrulebi;
gresuli midgoma, rac pozitiurad
imoqmedebs ara mxolod sauniversi- • auditoriisaTvis Cveni koleqciebis
teto muzeumis, aramed TviT univer- gacnobis uzrunvelvyofam (rogorc
sitetis ara-arqaul, aRqmaze, romel- muzeumSi, aseve internetSi) Seqm-
sac SeuZlia swavleba ganavrcos Sua nas meti inspiraciis SesaZlebloba,
saukuneebis tradiciebis SeTavsebiT iyos gacilebiT ufro sasargeblo da
Tanamedrove kvlevebSi monawileo- mniSvnelovani;
basTan, rac, Tavis mxriv, adreuli • viyoT swavlebisa da kvlevis Zlieri
fondebis aRiarebasTan erTad, sau- centri:
niversiteto muzeumsac gardaqmnis • maqsimalurad gamoviyenoT Cveni uni-
aqtualur instituciad. versiteti da xeli SevuwyoT mis mier
sauniversiteto muzeumebisa da Cvens maqsimalurad gamoyenebas.
galereebis yuradReba imTaviTve
koncentrirebuli iyo kuratorul ukanasknel wlebSi, msoflio samuzeumo
kvlevebsa da istoriuli mexsierebis Tanamegobroba gansakuTrebul yurad-
Semcveli, paraduli, dekoratiuli Rebas amaxvilebs muzeumebis (maT Soris,
Tu didaqtikuri koleqciebis eqspo- sauniversiteto muzeumebis) rolze sa-
nirebaze. mecnierTaTvis es koleq- zogadoebis mdgrad ganviTarebaSi, maT
ciebi warmoadgenda faseul kvleviT funqciebsa da gamowvevebze Tanamed-
resursebs, xolo studentebisaTvis rove cvalebad samyaroSi31. am sakiTxebs
_ dasvenebis adgils da uqmnida maT eZRvneba muzeumis yovelwliuri saer-
swavlis, vizualuri codnis, kriti- TaSoriso dRis (18 maisi) Temebi, saer-
kuli azrovnebisa da Semoqmedebi- TaSoriso forumebi da konferenciebi,
Ti unar-Cvevebis ganviTarebis Sesa- sadac mimdinareobs diskusiebi sazo-
Zleblobebs. magram, rogorc arsebu- gadoebisaTvis sasicocxlo mniSvne-
li situacia cxadyofs, Tanamedrove lobis sxvadasxva problemis gadaWraSi
sauniversiteto muzeumebs mouwevT muzeumis CarTulobis gzebze. magali-
gardaqmnan TavianTi saqmianoba XXI Tad, ICOM-is mier 2016 wlis muzeumis
saukunis sazogadoebis moTxovnebis saerTaSoriso dRisaTvis SerCeul Te-
Sesabamisad, rac saTanadod unda ai- mas warmoadgenda „muzeumebi da kul-

29
P. Boylan, Universities & Museums: past, present and
30
https://www.ashmolean.org/about
future. Museum Management and Curatorship, 18/1, 1999, 31
http://network.icom.museum/imd2012/imd-2012/mu-
gv. 53. seums-in-a-changing-world/
183

turuli landSaftebi“. Sesabamisad, am mosavlad miCneulia unikaluri kultu-


dReebSi msoflios muzeumebis TiTqmis ruli landSaftebis aRdgena, dacva da
yvela gamofena, saganmanaTleblo pro- ganviTareba33. amitomac, „am Temis inter-
grama da konferencia eZRvneboda kul- pretacia muzeumebisTvis (maT Soris
turuli landSaftebis interpreta- sauniversiteto muzeumebisaTvisac)
ciis sakiTxebs, aseve, muzeumebis misiis warmoadgens rogorc SesaZleblobas,
gaazrebas maTi dacvisa da ganviTarebis aseve gamowvevas, radgan maT mouwevT
sakiTxebSi. milanSi gamarTuli ICOM- axleburad gaiazron sakuTari misia da
is 24-e generaluri konferenciisa da gazardon instituciis kulturul-so-
31-e generaluri asambleis (2016 wlis cialuri roli“34. ICOM-is 31-e generalu-
3-6 ivlisi) Temasac „muzeumebi da kul- ri asambleis mier miRebuli rezolucia
turuli landSaftebi“ warmoadgenda muzeumebs akisrebs garemomcveli kul-
da ICOM-is 31 saerTaSoriso komitetis, turuli landSaftebis ganviTarebisaT-
maT Soris UMAC-is (sauniversiteto vis xelSewyobis pasuxismgeblobas maTi
muzeumebisa da koleqciebis saerTa- codnisa da kompetenciis farglebSi.
Soriso komiteti) konferenciebic fo- aucilebeli da sasurvelia, msoflio
kusirebuli iyo im rolis gaanalizeba- samuzeumo Tanamegobrobis mier nakisri
ze, rac muzeums ekisreba kulturuli pasuxismgeblobebi saTanadod gaiTavi-
landSaftebis Seswavlis, dacvis, popu- son Cveni qveynis muzeumebmac (maT So-
larizaciisa da ganviTarebis saqmeSi. ris saqarTvelos sauniversiteto sivr-
ceSi arsebulma xuTma muzeummac. pir-
UMAC-is konferenciis Tematika moica-
vel rigSi, Tbilisis saxelmwifo samxat-
vda Semdeg sadiskusio sakiTxebs: ro-
vro akademiis muzeumma), sadac daculia
gor unda Seuwyon xeli sauniversiteto
moZravi kulturuli memkvidreobis
muzeumebma kulturuli landSaftebis
bevri unikaluri nimuSi, romlebic fas-
Seswavlas? rogoria maTi wvlili war-
daudebel informacias Seicavs qveynis
sulis landSaftebis analizSi? rogor
mravalferovani kulturis Seswavlisa
SevinarCunoT kulturuli landSaf-
da kvlevisaTvis. miT umetes, saqarT-
tebi? SeuZlia Tu ara sauiniversiteto
velo warmoadgens kulturuli da is-
koleqciebze dafuZnebul samecniero
toriuli lanSaftebis qveyanas, sadac
da pedagogiur saqmianobas xeli Seuwyos
saukuneTa manZilze, msoflios xalxTa
kulturuli landSaftis Tanamedrove sxva jgufebis msgavsad, qarTvelebmac
da samomavlo saxis formirebas, aseve Seqmnes TavianTi garemo _ kulturuli
mis ganviTarebas? ra meTodebiT axdenen landSaftebi, romlebic bunebriv gare-
gavlenas sauniversiteto koleqciebi mosTan erTad, moicavs istoriul ad-
garemomcvel kulturul landSaftze gilebs, nagebobebs da sxva kulturul
rogorc universitets SigniT, aseve RirsSesaniSnaobebs35.
mis farglebs gareT? SeuZliaT Tu ara
sauniversiteto muzeumebs moeqcnen 33
http://whc.unesco.org/en/culturallandscape/
virtualuri kulturuli landSaftis 34
iQ . qaraia, muzeumebi da kulturuli lan-
farglebSi?32 Saftebi, III samecniero konferenciis masa-
lebi, Tb., 2016, gv. 87.
Temis aqtualuroba ganapiroba ukanas- 35
I. Karaia, The role of university museums in the study
kneli wlebis msoflio ekologiurma of cultural landscapes, 16th Annual UMAC Conference
krizisma, saidanac erT-erT SesaZlo ga- University museums, collections, and cultural landscapes,
book of abstracts, Libraria Editrice Universita di Padova
32
http://umac.icom.museum/activities/conferences/ (Italy), 2016, gv. 47.
184

e
E s magaliTi da sazogadoebaze orienti- es garemoeba didwilad gamiznulia,
rebuli sxva programebi cxadyofs, rom erTi mxriv, muzeumis fenomenis univer-
dRes samuzeumo sivrceSi, iseve, rogorc salobis gaazrebisaTvis, meore mxriv,
TviT universitetebSi (samecniero-sa- sauniversiteto ganaTlebis ganviTa-
ganmanaTleblo kompleqsebSi), mimdina- rebisa da srulyofisaTvis, raTa tra-
reobs mniSvnelovani struqturuli diciulad Rrma, fundamenturi da sis-
cvlilebebi. maTi gare modifikaciis temuri codnis miRebasTan erTad, Sei-
mravalferovnebis miRma Zevs gacile- qmnas swrafad cvalebad samyaroze ade-
biT Rrma, zogadi da saerTo procesebi, qvaturad reagirebis SesaZleblobac.
romlebic meTodologiuri transfor- vinaidan, „muzeumis, rogorc ideebisa
maciis xasiaTisaa 36 da asaxvas poulobs da warmodgenebis sistemis roli erov-
sxvadasxva muzeologiur kvlevebSi. am nuli identobis, eTnikur, kulturul
konteqstSi msoflios bevri universi- da politikur ganzomilebebSi sakuTa-
tetis mier muzeummcodneoba (muzeo- ri erovnebisadmi damokidebulebisa da
logia)37 ganixileba rogorc mudmivad aseve adamianTa TviTidentobis formi-
ganviTarebadi interdisciplinaruli rebaSi, dRes aRiarebulia yvela muzeo-
mecniereba, rac vlindeba iseT mecnie- logisa Tu kulturologis mier“38.
rebaTa meTodologiuri principebis bunebrivia, Tanamedrove samyaroSi ar-
gamoyenebaSi, rogoricaa istoria, her- sebuli sociokulturuli situacia
menevtika, kulturologia, pedagogika, garkveul cvlilebebs iTxovs muzeum-
fsiqologia, aqsiologia, gnoseolo- mcodneobis swavlebis procesSic (sa-
gia, xelovnebaTmcodneoba, litera- bakalavro da samagistro programebis
turaTmcodneoba, lingvistika da a. doneze), ris gamoc,A Sinaarsis cvlile-
S. amitomac, 1970-ian wlebSi ICOFOM-is basTan erTad, muzeologiur ganaTle-
(muzeologiis saerTaSoriso komiteti) baSi gaCnda sakmaod specifikuri amoca-
iniciativiT, muzeologia aRiarebuli nebi, romelTa ganxorcielebaSi aqtiu-
iqna sauniversiteto disciplinad da rad SeiZleba CaerTos sauniversiteto
CarTulia bevri universitetis saswa- muzeumebis resursebic. es muzeumebi
vlo programaSi, maT Soris, lesteris TavianTi adgil-mdebareobiT dakavSi-
(sur. 13), manCesteris, londonis (didi rebulni arian universitetebTan, ro-
britaneTi) universitetebSi, romelTa melTa sivrce emsaxureba ara mxolod
mier SemuSavebuli meTodologiuri sa- samecniero sazogadoebas _ studen-
xelmZRvaneloebi warmatebiT gamoiye- tebsa da TanamSromlebs, aramed qala-
neba analogiuri kursis (Museum Study) qisa da regionis mTel mosaxleobas39 da
mqone msoflios yvela universitetSi. Sesabamisad, iZenen mravalSriani saswa-
vlo sivrcis, aseve, kulturuli cent-
36
P. Boylan, Universities & Museums: past, present and
future, gv. 45 38
T. Šola, „What is museology?  Papers in Museology, 1,
37
muzeologia/muzeummcodneoba (ingl. Stockholm, 1992, gv. 49.
Museology) warmoadgens samecniero discip- 39
magaliTad, miCiganis saxelmwifo univer-
linas, romelic ikvlevs muzeumebis ganvi- sitetis muzeumis misiiT, miCiganis Statis
Tarebis istorias, samuzeumo saqmis Teo- teritoriaze mdebareoba mas avaldebu-
rias da meTodologias, muzeumis socialur lebs sakuTari koleqciebi, saganaTleblo
funqciebs, sakuTari kulturuli memkvid- programebi, gamofenebi, kvleva sazoga-
reobisadmi sazogadoebis damokidebulebis doebas warudginos garesamyarosTan miCi-
aspeqtebs, aseve, am memkvidreobis gavlenas ganis mimarTebis WrilSi. http://museum.msu.
Tanamedrove sociokulturul realobaze. edu/?q=node/3
185

ris mniSvnelobas _ centrisa, sadac kulturuli cxovrebis sxvadasxva sferos


urTierTqmedeba mimdinareobs.
am konteqstidan gamomdinare, sauniversiteto muzeumi unikaluria sakuTari
mravalfunqciurobiT da warmoadgens xelmisawvdom sivrces kvleviTi da sagan-
manaTleblo saqmianobisaTvis. amasTan, igi axdens ara marto mSobliuri univer-
sitetis farglebSi mimdinare samecniero saqmianobisa da miRwevebis demonstri-
rebas, aramed waradgens institucionalur memkvidreobas rogorc Sidasauniver-
siteto sivrceSi, aseve mis potenciur samizne auditoriasTan; magaliTad, e. w.
milenialebTan (ingl. Millennials anu mileniumis Taoba warmoadgens 1981-dan 2000
wlis dasawyisSi dabadebulTa, 18-35 wlis asakis axalgazrdebis Taobas, romlebic
ZiriTadad socialuri qselebis _ Facebook, Twitter, Youtube, Instagram da sxvaTa meS-
veobiT iReben informacias gare samyaroze), romlebic dRes arian universitetis
studentebi (sur. 14), surT hqondeT wvdoma mis SinaarsTan eqspertul doneze da
xSirad ar cnoben institucionalur avtoritetebs, aqtiurad ganixilaven maT
upiratesobebsa da naklovanebebs. sagulisxmoa, rom „msoflios wamyvani kompa-
niebi (da maT Soris muzeumebic) cdiloben am samizne auditoriis aTvisebas mile-
nialebis survilebisa da interesebis gaTvaliswinebiT da maTze morgebiT, orien-
tirebulni arian milenialebTan megobruli urTierTobebis damyarebasa da maTi
specifikuri moTxovnebis prognozirebaze sakuTari auditoriis gafarToebis
mizniT“40. gamomdinare im garemoebidan, rom XXI saukunis muzeumi aRar kmayofil-
deba tradiciuli midgomebiT da Tavs aRar miiCnevs mxolod unikaluri nimuSebis
sacavad an reprezentatorad, aramed xSirad gardaiqmneba ideebis muzeumebad da
cdilobs maqsimalurad moergos auditoriis saWiroebebsa da moTxovnebs.
rogor miusadagos sauniversiteto muzeumma Tavisi saqmianoba mSobliur uni-
versitets, romelic warmoadgens dinamikur da mudmivad ganviTarebad institu-
cias? rogor daikavos Rirseuli adgili mis sivrceSi? rogor asaxavs muzeumis
eqspozicia universitetis Sinaarss da miRwevebs, an rogor gvevlineba misi imijis
xelSemwyob faqtorad? rogor asrulebs muzeumi sakuTar misias da rogor usa-
dagebs mas universitetis strategiul ganviTarebas? rogor iyenebs muzeumi uni-
versitetis resursebs da ramdenad uwyobs xels mis mier muzeumis maqsimalurad
gamoyenebas? muSaobs Tu ara muzeumi inovaciuri da kreatiuli ideebis waxalise-
bis mimarTulebiT? ramdenad pasuxobs muzeumi farTo sazogadoebis sul ufro da
ufro mzard moTxovnebs? da a. S. esaa kiTxvebi, razec pasuxi unda gaeces sauniver-
siteto muzeumis mier. winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi ver SeZlebs akademiur sivrcesa
da sazogadoebaSi im misiis efeqturad ganxorcielebas, rac Tanamedrove muzeums
ekisreba bunebrivi da istoriul-kulturuli memkvidreobis SenarCunebisa da in-
terpretaciis, aseve, sazogadoebis harmoniuli da mdgradi ganviTarebis saqmeSi.

l. qaraia, mileniumis Taoba da muzeumebi, III samecniero konferenciis masalebi, saqar-


40

Tvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos gamocema, Tb., 2016, gv. 78.
186

Inga (Klara) Karaia


Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Role of University Museums in Academic Teaching


and Development of the Society

A university museum represents significant educational resource-center for the high education institu-
tions which aim at getting maximum results during the process of learning and research, as well as
attracting new audiences not only from the regions but abroad as well. Correspondingly in addition to
protecting of various types of collections these kinds of museums have a unique opportunity to serve as
a platform in terms of knowledge and science interpretation.
Since opening of the first university museum (Ashmolean Museum at the Oxford University, 1682) during
four centuries of their existence similar institutions are involved in numerous activities including collect-
ing, research, teaching, displaying and interpretation. The contemporary university museums represent
powerful independent scientific, learning and education centers, which not only successfully complete the
scientific and educational activities but also have important socio-cultural function as well. Nowadays
practices of the university museums (there are more than 12,950 university museums only in Europe)
confidently prove their huge role not only in the higher education but generally in the development of
culture and art too.
Today university museums face an important challenge as their collections house specific tangible evi-
dences of experiences collected in their “parent” institutions. It is clear that often the universities or other
stakeholders were not able to acknowledge the role of the university museums in the development of
higher education institutions and in fact, of the society. In order to remain important and worthy along
with acknowledgment of the institutional heritage it is also necessary to incorporate changes in the ac-
tivities of the university museums as well. They must be transformed into the lively, dynamic bodies; their
activities have to develop in response to the growing needs of 21st century society.
187

1. Theatrum anatomicum/anatomiuri Teatri, leidenis universiteti (niderlandebi), XVII s-is graviura


Theatrum anatomicum, Leiden University, Netherlands, engraving of the 17Th c.

2. oqsfordis universitetis eSmolis muzeumi, graviura, 1845, © Oxford University


Ashmolean museum of Oxford University, Gravure, 1845, © Oxford University
188

3. oqsfordis universitetis pedagogebi da studentebi muzeumSi (didi britaneTi), 1884


Oxford University students and teachers at the museum, Great Britain, 1884

4. oqsfordis universitetis eSmolis muzeumis mudmivi eqspozicia (didi britaneTi)


Permanent exhibition of the Ashmolean museum at the Oxford University, Great Britain, © Oxford University
189

5. miunxenis samxatvro akademiis muzeumi (germania)


Museum of the Munich Academy of Fine Arts, Germany

6. harvardis universitetis xelovnebis muzeumi (aSS), © Jim Harrison


Art Museum of the Harvard University, USA, © Jim Harrison
190

7. londonis universitetis Tanamedrove xelovnebis muzeumi (didi britaneTi)


Contemporary Art Museum of the London University, Great Britain

8. londonis universitetis muzeumebi, ideebis prezentacia (didi britaneTi)


Presentation of ideas at the London University Museums, Great Britain, © London University Museums
191

9. tartus universitetis istoriis muzeumi (estoneTi)


History Museum of the Tartu University, Estonia

10. kaliforniis universitetis hameris muzeumi (los anjelesi, aSS)


Hammer Museum of the California University, Los Angeles, USA
192

11. kaliforniis universitetis hameris muzeumi (los anjelesi, aSS)


Hammer Museum of the California University, Los Angeles, USA

12. art-rezidencia kaliforniis universitetis hameris muzeumSi


Art-residency at the Hammer Museum of the California University, Los Angeles, USA
193

15. muzeologiis virtualuri samagistro programa lesteris universitetSi (didi britaneTi)


Virtual MA Program of Museology at the Leicester University, Great Britain

16. milenialebi getis muzeumSi (aSS)


Millennials at the Getty Museum, USA
194

mariam daviTaSvili
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

kvleviTi proeqti _ pioltelo, jovani anCeskis meTodis


gamoyenebiT*

gasuli saukunis 50-ian wlebSi, frangma struqturalistma filosofosma, Jak


lakanma Tavisi axali Teoria sam nawilad dahyo da Seusabama maT saxelwodebebi:
warmosaxviTi, simboluri da realuri1. adamianis azrovnebaSi warmoqmnils man
uwoda warmosaxviTi, mis gareT arsebuls-realuri. aA m ori mediumis damakavSire-
bels, enas ki _ simboluri. lakanis triadaSi rolebi martivadaa gadanawilebuli
_ adamianis tvini qmnis warmosaxviT raobas, romelic simboluri mediumis, enis
saSualebiT iTargmneba realur gare samyaroSi, an piriqiT, realuri gare samyaro
aisaxeba adamianis warmosaxvaSi enis gziT.
Jak lakanis filosofiur triadas ganvixilav cifrul fotografiasa da augmen-
tur realobasTan mimarTebaSi.
slovenielma fsiqoanalitikosma slavoi JiJekma 50 wlis Semdeg, lakanis triadis
TiToeul segments epoqis yvelaze popularuli sityva `virtualuri“ daumata da
axali triada miiRo. JiJeki Seecada lakanis klasifikacia cifruli samyarosTvis
miesadagebina, risTvisac mas sul erTi, umniSvnelo sityvis damateba dasWirda,
raTa naTlad eCvenebina is gardasaxva, romelic naxevari saukunis ganmavlobaSi
ganxorcielda.
Tu Tanamedrove teqnologiebis mkvlevarebs davujerebT, paradigma kvlav ic-
vleba, oRond amjerad realobis teqnologiuri zrdis xarjze.
Cven droSi (Augmented) – inglisurad „damatebiTi“ aris is saxlewodeba, romelic
Tanamedrove teqnomanebma gansazRvres. lakanis da JiJekis klasifikacias Tu ga-
vagrZelebT, SegviZlia imis Tqma, rom „damatebiTi realoba“ aris yvelaferi is,
rasac aRviqvamT ara salaparako enis, rogorc simboluri mediumis, aramed damx-
mare mowyobilobebis saSualebiT2.
aRniSnul Temaze samuSaod milanis politeqnikur universitetSi gavecani Zalian
saintereso meTods, romelic italieli dizaineris jovani anCeskis wignSi „L’ogget-
to della raffigurazione“ aris warmodgenili.
sawyisi etapi proeqtis gansaxorcieleblad, warmoadgens Tavad ideas, romelic
abstraqtulad arsebobs adamianis warmosaxvaSi. aucilebelia adamianma daiwyos
Canaxatebis, monaxazebis, sqemebis sxvadasxva variantebis momzadeba da gaiazros
sakuTari idea d D a materialuri gaxados is. rodesac idea garkveul etapze iqneba
gamokveTili, amis Semdeg unda moxdes ideis gansxeuleba, gardaqmna sxeulebri-
vad –anCeskis sityvebiT rom vTqvaT, am process hqvia „uxilavis Cveneba“ – „Mostrare
l’invisibile“3 (sur.1).
1
* ganasakuTrebuli madloba milanis politeqnikur universitets
https://plato.stanford.edu/entries/lacan/#RegThe
2
http://www.lacan.com/essays/?page_id=454
3
L’oggetto della raffigurazione,  Giovanni Anceschi, 1992
195

mosamzadebeli samuSao aluziis vizualur sistemasTan kavSirs


mosamzadebel procesSi unda moxdes SeiZelba ikonogenia vuwodoT.
sqemebis, mapingis Teoriuli gaazreba taqsonomia SeiZleba warmodgenili iyos
da detalebis dazusteba. amisTvis ga- istoriul konteqstSi, mxatvrulad, pro-
moiyeneba geometriis sxvadasxva meTo- eqtis saxiT, teqnikurad, anTropolo-
debi: aqsonometria, perspeqtivi. obi- giurad an fsiqologiuri kvlevis saxiT.
eqtis gamosaxva unda moxdes: fronta- umTavresi amocana aris saboloo miz-
lurad, profilurad, zedxedSi. aseve nis miRweva – sagnis universalurobis
dazustdes obieqtis yvela detali. danaxva, mTlianobaSi aRqma, mTlianobis
niSnebi miRweva. mocemuli etapebiT miaRwio
mTavar mizans. w
D ignSi mocemulia samy-
ideis gamosaxvisTvis erT-erTi sasur-
aros mTlianobis ilustraciebi (sur.5).
veli meTodia kontrastis Cveneba. mox-
des garkveuli zonis, kodis, elemente- kvleviTi proeqti
bis kontrastuli gansxvavebebis war- proeqtisTvis SevarCie milanis erT-er-
moCena (sur. 2,3.). ganisazRvros sivrci- Ti gareubani – pioltelo. sivrcis mT-
Ti niSnebi, gamoikveTos niSanTa alego- lianobaSi aRqmisTvis internetidan mo-
riuli elementebi: piqtograma, logo- vniSne ruka da avRniSne ramdenime punq-
grama, grafikuli sistemebi, ideograma, ti: avtobusis gaCereba, supermarketi,
fonograma, anbani – rogorc niSanTa kinoTeatri, eklesia.
sistema (sur. 2,3.).
proeqtisTvis samuSao formatSi war-
Capire –gaazreba, mixvedra modgenilia: foto, video fragmentebi,
rodesac dazustdeba sqemebi, niSanTa 3600-iani fotografia, xma, teqsturi
sistemebi da ideis yvela SesaZlo de- fragmentebi. radgan fotografs dak-
tali, Semdeg etapze iwyeba aRmoCena, virvebis procesSi mxolod erTi xedvi-
Seswavla, povna, siRmiseuli wvdoma, jo- Ti centri aqvs, SevecadeT, es xedviTi
vani anCeskis sityvebiT rom avRniSnoT, centri mxolod erTi wertilidan da-
unda gaxde konan doili, Serlok holm- fiqsirebuli ar yofiliyo.
si, froidi – iwyeba kvlevis procesi. quCebi
es etapi aris saSualeba, gaigo _ Capire, gegmis Tanaxmad, daviwye am teritoriis
anu mianiWo sagnebs gansazRvruli adgi- fotografireba da Zalian ucnairad mo-
li am axali codnisTvis. eE s Tema moica- meCvena, rom adamianebi TiTqmis ar moZ-
vs iseT terminebs, rogoricaa Sinagani raoben quCaSi: arc samuSao dReebSi da
distancia, momavlis perspeqtiva, men- arc SabaT-kviras. es iyo gansacvifrebe-
taluri forma. sasurvelia grZnobde li sicariele. pioltelo Sedgeba 2 nawi-
sivrces, dinamikas, lokacias, pozicias, lisgan: axali da Zveli pioltelo, magram
kompozicias. mTlianobaSi SeigrZnobde sicariele yvelgan SesamCnevia (sur.10.).
samyaros qoreografias (sur.4). gadaviRe 3600-isiani xedebi (sur.6,7).
teqsti da gamosaxuleba jovani anCeskis wignis Tanaxmad, gadavi-
gamosaxulebis mTavari taqsonomiis- Re sacxovrebeli Senobebis geometriu-
Tvis (klasifikaciisTvis) mTavaria te- li rakursebi (sur. 8,9).
qstobrivi, verbaluri sistemebi kar- calke gamovyavi quCebis saxelwodebe-
gad iyos gamosaxulebasTan, ilustra- bi, rogorc teqsti urbanul sivrceSi,
ciasTan dakavSirebuli. teqstualuri es quCebi garkveul asociaciebs iwvevs
196

CemSi da mimaniSnebs, rom var qveyanaSi, romelic mxatvrobis TvalsazrisiT, mso-


flioSi gamorCeulia (sur.11).

xalxi quCaSi
quCaSi moZraobda mxolod sazogadoebis garkveuli nawili, unda aRiniSnos, rom
piolteloSi, mkvidri mosaxleobis garda, cxovrobda 130 eTnosis adamiani da maT
italielebi „eqstra komunitarebs“ eZaxian (sur.12,13). xolo italielTa ZiriTadi
nawili moZraobs manqaniT.
igive SeiZleba iTqvas sazogadoebriv transportze, sadac patara video fragmen-
ti gadaviRe.
Zveli pioltelos nawili CemTvis gacilebiT STambeWdavia _ sant andreas ekle-
siis mimdebare teritoria (sur.14) da Sida, italiuri ezoebi, sadac RmrTismSob-
lis mcire, miniaturuli qandakebebi aris ganTavsebuli.
es qandakebebi simboluri miniSnebaa am qveynis tradiciaze, kulturasa da reli-
giaze (sur.15).
pioltelo warmodgenilia, rogorc adamianebisgan dacarielebuli sivrce, ada-
mianebi cxovroben am dasaxlebaSi, magram maTi arseboba SeumCnevelia.
pioltelo qmnis ara mxolod erTi konkretuli dasaxlebis saxes, aramed Tanamed-
rove sazogadoebis asociacias. yvela Caketilia sakuTar saxlSi, Semcirebulia so-
cialuri urTierTobebi da adamianebi cxovroben internetis epoqaSi, romelic qm-
nis mudmivi komunikaciis iluzias. rogorc Tanamedrove xelovnebis da mediis kri-
tikosi boris groisi ambobs: `xelovnebis procesi sul ufro da ufro metad emsga-
vseba sakuTar TavSi CaRrmavebis fsiqodramas“4. dRes aRarsadaa erTiani erovnuli
stili, ar arsebobs fundamenturi ganxeTqileba, aRaraa globaluri ideologiu-
ri brZola. yY oveli xelovani, warmoadgens mxolod da mxolod sakuTar Tavs. Cven
vcxovrobT neoliberalizmis da individualizmis epoqaSi, sadac irRveva yvela
politikuri da kulturuli erToba. eE s aris epoqa, sadac yvela yvelas konkuren-
tia, sadac rogorc mxatvars, ise avtors uyureben imis mixedviT, Tu Tavad rogor
axdens sajaro sivrceSi sakuTari Tavis reprezentacias. is arafers gamoxatavs sa-
kuTari Tavis garda.
axalgazrda Taobas araferi daukargavs imdenad, ramdenadac gaizarda kultu-
raSi, sadac aravin aravis usmens, aravin aravis uyurebs da sadac yvelas raRacis
Tqma unda. dRes yvelas raRacis demonstrireba surs, es, raRac azriT, selfis
kulturaa. dRes interneti – esaa facebook-ze megobrebTan socializacia. adamia-
nebi zedmetad komunikabeluriebi arian, maT Soris internetis gamoc, romelic
gamudmebuli komunikaciis iluzias qmnis.
Tuki visaubrebT saxelovnebo Semoqmedebaze, mgonia, rom am SemTxvevaSi erTader-
Ti SesaZlo reaqcia –es refleqsiaa, politikuri reaqcia, radgan socializmze
saubari jer kidev adrea, adamianebi jer isev zedmetad arian garTulni indivi-
dualizmiT.
proeqtis farglebSi, drois simciris miuxedavad, Sevecade Cems mier gadaRebuli
fotoebi damekavSirebina Jak lakanis triadasTan: warmosaxviTTan, simbolurTan da
realurTan, da gamomeyenebina jovani anCeskis meTodi arCeul Tematikaze samuSaod.

4
http://inrussia.com/contemporary-art-in-a-selfie-world
197

Mariam Davitashvili
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Research Project: Pioltello. Application of Giovanni Anceschi Method

Research project “Pioltello” focuses on a trio of terms from the psychoanalytic theory of Jacques Lacan:
Imaginary, Symbolic and Real.
50 years later, philosopher Slavoj Žižek added to Lacan’s triad a very popular word Virtual and determined
a new triad desiring to appropriate Lacan’s classification to the digital world. Augmented reality  (AR)
belongs to one of the forms of digital realities. Moreover, according to classifications of Lacan and Žižek,
“supplemented reality” turns into definition, which one can perceive not through the spoken language, but
all types of digital devices.
While working on the project the author uses Giovanni Ancesci’s very interesting method that is described
in his book “L’Oggetto della Reffigurazione”.
198

1. `uxilavis Cveneba~ („Mostrare l’invisibile“), italiuri graviura, 1658


Italian engraving „Mostrare l’invisibile“, 1658

2-3. niSanTa sistemis gaanalizeba Analysis of a sign system


199

3. samyaros qoreografia Choreography of the universe


200

5. egvipturi kosmograma Egyptian cosmogram

6. axali pioltelo. 3600-iani panoramuli fotoebi New Pioltello, 3600 degree panoramic photos

7. Zveli pioltelo. 3600-iani panoramuli fotoebi Old Pioltello, 3600 degree panoramic photos
201

8. sacxovrebeli Senobebis geometriuli rakursebi Geometric views of the residential buildings

9. sacxovrebeli Senobebis geometriuli rakursebi Geometric views of the residential buildings


202

10. sicariele Emptiness

11. quCebis saxelwodebebi Names of the streets


203

12. xalxi quCaSi People in the streets

13. xalxi quCaSi People in the streets


204

14. Zveli pioltelo Old Pioltello

15. RmrTismSoblis mcire zomis qandakebebi quCebsa da ezoebSi


Small sculptures of St. Mary in the streets and yards
205

luka miqelaZe
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

evkliduri geometriis evolucia cifrul modelirebaSi,


cifruli samyaros dadebiTi da uaryofiTi mxareebi

XX saukuneSi dawyebulma cifruli teqnologiebis ganviTrebam kacobrioba miiy-


vana im etapze, sadac ukan dasabrunebeli wertili didi xania daikarga, rac imas
niSnavs, rom gsurs Tu ara, cifruli samyaros nawili xar. geometria is mecniere-
baa, romelmac adamians abstraqtulad daawyebina azrovneba, ris Sedegadac, sam-
ganzomilebiani sivrce daimorCila. adamiani saukuneebis manZilze anviTarebda
geometriul unarebs, rac XX saukuneSi cifrul modelirebaSi gardaisaxa.
ra aris cifruli modelireba? cifruli modelireba evkliduri geometriis im
warmosaxviTi cnebebiT manipulirebaa, rogoricaa wertili, monakveTi da sibr-
tye. evkliduri geometria gveubneba, rom wertilma SesaZlebelia iarsebos da or
wertils Soris SesaZlebelia gaivlos mxolod erTi wrfe da am wrfis gavlebis
mxolod erTi varianti arsebobs. nebismier sam wertils Soris SesaZlebelia iar-
sebos mxolod erTma sibrtyem. rogorc ar unda gadaaadgilo es wertilebi.
Tu sibrtyeze arsebobs ori wertili da maT Soris gavlebulia wrfe, am wrfis us-
asrulo gagrZelebiT wertilebi mudam am sibrtyeze darCeba. Tu ori wrfe gadaik-
veTeba maSin maTi gadakveTa moxdeba mxolod erT wertilSi. Tu ori sibrtye ga-
daikveTeba, maSin maTi gadakveTa moxdeba mxolod erT wrfeze. am postulatebidan
materialur samyaroSi arc erTi arsebobs.
sainteresoa, rom wertilis, monakveTis da sibrtyis arseboba da Sesabamisad maTi
danaxva mxolod virtualur samyaroSi moxda, cifruli modelirebis Seqmnis da
daxvewis safuZvelze. SesaZlebeli gaxda maTi virtualur sivrceSi manipulireba
sxvadasxva samganzomilebiani programebiT. cufrul modelirebaSi wertils daer-
qva _ verteqsi, wertilebs Soris arsebul wrfes – eji, xolo sibrtyes _ feisi an
poligoni. swored virtualur samganzomilebian sivrceSi wertilebis anu verte-
qsebis gadaadgilebiT, sasurvel adgilze dalagebiT, da maT Soris mravali sibr-
tyis gaCeniT, xdeba nebismieri zedapiris Seqmna. aseTi tipis modelirebas poligo-
naluri modelireba ewodeba da dResdReobiT is modelirebis wamyvani sistemaa.
ra mniSvneloba eniWeba cifrul modelirebas? samganzomilebiani printerebis
Seqmnamde da maT daxvewamde, SegveZlo da axlac SegviZlia ekranis saSualebiT
vimogzauroT virtualur samyaroSi, magram axla ukve SesaZlebelia cifruli
modelebis dabeWdva da materialur samyaroSi gadmotana. damyarda Zalian sain-
tereso kavSiri gonebaSi ideis dabadebasa da mis materializacias Soris da piri-
qiT _ materialuris virtualurad gardaqmnas Soris. dRes modelebis beWdvisas
plastamass iyeneben. is, rom cifruli modelis dabeWdva aseT mokle droSi gaxde-
boda realoba, gvafiqrebs, rom ramdenime weliwadSi SesaZlebeli iqneba persona-
luri samganzomilebiani printeriT internetidan gadmoviweroT faili da saxli-
dan gausvlelad davbeWdoT nebismieri nivTi da ara marto plastmasis.
internet sivrcidan ukve SesaZlebelia sxvadasxva, dasabeWdad gamzadebuli obie-
qtebis failebis CamotvirTva, magram gansakuTrebuli kamaTi gamoiwvia cecxlsas-
206

roli iaraRis dasabeWdad gamzadebuli sulieri samyaro, sadac goneba axdens


failis gavrcelebam. Tavad gansazRv- modelirebas. adamianis gonebaSi ideis
reT, ra Sedegebs gamoiwvevs es... gaCena Zalian saintereso procesia, da
cifruli teqnologiebi imdenad swra- swored idea, rogorc aseTi, aris is, rac
fad viTardeba, rom rig SemTxvevaSi ma- ar SeuZlia cifrul gonebas gauCndes.
regulirebeli sistemebi saerTod ar arsebobs Teoria romlis Tanaxmadac,
arsebobs da rogorc yovelTvis, yvela adamianma bunebaSi arsebuli magaliTe-
movlenas uku movlena axlavs Tan. biT ixelmZRvanela yvelaferSi rac Se-
udaoa, rom momavali cifrul teqno- qmna, anu realurad gansxvavebuli ara-
logiebs ekuTvnis da is jer arnaxul mw- feri gaukeTebia. miTologiuri arsebe-
vervalebamde aiyvans kacobriobas. amis bic ki arsebuli cxovelebis an adamiane-
niSnebi ukve Cans _ TiToeuli Cvengani bis nazavia.
ukve sargeblobs am SesaZleblobebiT. arsebobs sxvadasxva versia imisa, Tu ra
cifruli modelireba geometriuli mo- Seqmna adamianma yvelaze mniSvnelova-
delirebis is ganviTarebaa, romelic ada- ni. zogierTi mecnieris azriT, es aris
mians sakuTari SemoqmedebiTi unarebis borbali, zogierTs antibiotiki miaCnia
vizualizaciaSi, xolo Semdgom, mis mate- kacobriobis udides aRmoCenad. calsaxa
rializaciaSi daexmareba. es is teqnolo- pasuxi am kiTxvas ver gaecema, magram yu-
giaa, romelmac rogorc ujredma daiwyo radRebas gavamaxvileb geometriaze, gan-
gayofa, Tavadve daiwyo ganviTareba da sakuTrebiT ki evkliduri geometriis im
evolucia. imas rac viTardeba da ixvewe- postulatze, romlis Tanaxmadac, Tu
ba, Sesabamisad, eZleva arsebobis ufleba. ori gadakveTili wrfis yvela kuTxe to-
adamiani cocxali biologiuri arsebaa lia, maSin kuTxeebi marTia da wrfeebi
da igi planetaze arsebul garemosTan perpendikularuli. marTi kuTxe gaxla-
axdens adaptirebas, amgvarad arsebobis vT is aRmoCena, riTac Seiqmna adamianis
ufleba eZleva mas, vinc adaptirdeba samyaro, es damtkicebas ar saWiroebs,
mocemul garemoSi. ganviTarebis im ver- sakmarisia mimovixedoT da yvelaferSi
siaSi, sadac cifruli teqnologia usw- davinaxavT marT kuTxes. marTi kuTxe si-
rafesad viTardeba idealur pirobebSi, vrcis organizebis idealuri saSuale-
adamians kvlavac mis emociur da menta- baa, is martivi kodia, riTac nebismieri
lur, moqnil, magram Zalze myar badesTn Semoqmedi xelmZRvanelobs.
uxdeba mudmivi brZola. cifruli samy- adamianisTvis didi gamowvevaa, survili,
aro idealuria da misi SesaZleblobebi Seqmnas is, risi analogic bunebaSi ar
usazRvro. ra Sansebi aqvs adamians? cxa- moiZebneba. rodesac vfiqrob, SeuZlia
dia, adamiani, yovel SemTxvevaSi, misi Tu ara xelovans warmoidginos is, rac
evoluciuri ganvTrebis am safexurze, arasdros unaxavs, erTi saxumaro Se-
Tavis biologiur sxeuls ver datovebs kiTxva maxsendeba adamze da evaze. mxat-
da gonebriv SesaZleblobebs ver ganavi- vrebi saukuneebis ganmavlobaSi sxva-
Tarebs im siswrafiT da efeqturobiT, dasxvagvarad gamosaxavdnen adams da
rogoriTac cifruli teqnologiebi evas, romlebic, Tu biblias davujerebT,
viTardeba. Tumca, arian mecnierebi, RmerTis mier Seqmnili pirveli adamia-
romlebic ukve cdiloben adamianis mex- nebi iyvnen. SekiTxva aseTia _ hqondaT
siereba cifrul matarebelze gadaita- Tu ara mtvrisgan Seqmnil adamsa da evas
non da amiT adamians ukvdaveba SesZinon. Wipi? am kiTxvaze pasuxi Tavad gansazRv-
adamians rCeba mxolod Tavisi gonebis reT, xolo Cemi azriT, adamianis mTavari
aramaterialuri, magram mainc aRqmadi monapovari _ abstraqtuli azrovnebaa.
207

Luka Mikeladze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Evolution of Euclidean Geometry in the Digital Modeling.


Positive and Negative Sides of the Digital World

The article is dedicated to evolution of the Euclidean geometry and its introduction into digital mode-
ling at the end of the 20th century. Before generating of 3D digital programs, Euclid’s main concepts such
as a point, segment and flatness were used as imaginary elements that could only be transmitted in a
graphic form on a plane surface of a paper. Nowadays these elements are widely applied in a virtual space
to create any three-dimensional models, manipulate with points or vertices. The polygonal modeling is
entirely based on Euclidean geometry representing a surface which is obtained through a combination
of spots between specific points. Development of digital technologies plays a huge role in the modern
life. However positive things may have negative aspects as well. Rapid advancement of digital world is an
irreversible process that makes one reflect about the dangers of emergence of the digital mind leading to
complete replacement of the human one. The history may repeat itself. Digital mind may become a new
step in human evolution resembling the process when homo sapiens “defeated” the Neanderthal, homo
erectus and the other human species. Development of the world depends on environmental conditions
and from this point of view the digital technologies are no exception. In fact conditions for development
of these technologies are ideal, whereas environment of our development remains unchanged. The hu-
mans who are biological creatures require certain conditions for their existence. But at the same time they
also have spiritual needs development of which happen based on many other factors including creative
and abstract thinking. Consequently, development of spiritual and mental sides of humans forms a path of
evolution, which in the end remains the only way to keep them engaged in the digital world.
208

venera gociriZe
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

Tanamedrove qarTuli mxatvrobis ramdenime tendencia Tamar


meliqiSvilis Semoqmedebis magaliTze

Tanamedrove qarTuli dazguri xelovnebis kvleva mniSvnelovan mxatvrul dis-


kurss qmnis da ferwerul amocanebTan erTad, identobis formirebis process ki-
dev ufro TvalsaCinos xdis.
1990-2000-iani wlebis mxatvrobis ganxilva mniSvnelovania imdenad ramdenadac sa-
bWoTa kavSiris daSlis Semdeg, saqarTvelom, rogorc damoukidebelma saxelmwi-
fom ganagrZo arseboba da mopovebuli Tavisufleba qarTvel xelovanTa Semoqme-
debiTi procesebis, erTgvari amosunTqvis saSualebad iqca. saukunis dasasruls
saxviT xelovnebaSi mimdinareobda mxatvruli formisa da sivrcis plastikuri
interpretaciis, suraTis kompoziciuri struqturis, wminda ferweruli sawyise-
bis individualuri gaazrebisa da samganzomilebiani obieqtebis Seqmnis procesi.
am wlebSi moRvawe qarTveli mxatvrebis namuSevrebis ganxilvisas ikveTeba is ten-
denciebi, romlebic am Taobis (Tamar meliqiSvili, daviT aleqsiZe, vaxo buRaZe,
miSa gogriWiani, maka batiaSvili, sofo CxikvaZe, guranda qlibaZe, TuTu kilaZe
da sxv.) SemoqmedTa garkveuli nawilisaTvis saerToa da mxatvarTa gansxvavebuli
xelweris miuxedavad, am periodis mxatvrobis saerTo suraTs qmnis.
Tanamedrove mxatvrebis Sedarebisas, ara mxolod ikveTeba is Zireuli niSnebi, ri-
Tic epoqis saerTo suraTi ixateba, aramed msgavseba Temis arCevanSic ikiTxeba. iq-
neba es nius seria, urbanuli peizaJebi, yofis amsaxveli epizodebi Tu religiuri
Tematikis variaciebi.
Tanamedrove cxovrebis ritmma, socialurma Tu politikurma problemebma didi
gavlena iqonia sazogadoebis cnobierze, gemovnebis Camoyalibebasa da aRqmis
unarze. swored droiT gamowveulma moTxovnilebebma Tanamedrove xelovnebaSi
didi xarisxobrivi aRreva gamoiwvia da amitomac, `kitCis~ fonze, nawilobriv ga-
batonebul ugemovnobaSi, mkveTrad gamokveTili xelweris mqone mxatvris Tamar
meliqiSvilis Semoqmedebis kvlevam saintereso Sedegi aCvena. statiaSi Cven swo-
red am mxatvris Semoqmedebis mxatvrul-stilistur maxasiaTeblebze visaubrebT
da amdenad, Tanamedrove ferweris zogad maxasiaTeblebzec.
1990-2000-iani wlebSi moRvawe SemoqmedTa mTavari Tema, SeiZleba iTqvas, warsu-
liT nasazrdoebi aqtualuri awmyoa, magram gamosaxulebebSi araferia naTqvami
konkretul faqtebze, istoriul movlenebze, omze, krizisze da a.S. Tumca mnaxve-
li namuSevrebis daTvalierebisas grZnobs TiToeuli mxatvris personalur isto-
rias, dakavSirebuls konkretul epizodTan, romelic sxvadasxva formiT viTar-
deba da saTqmelis Sesabamisad ganivrcoba. mnaxvelisTvis Tavs iyris mis irgvliv
gavrcobili urTierTobebi, movlenebi da am yvelaferTan dakavSirebuli mogone-
bebi, romlebic ferweruli namuSevrebis inspiraciad iqca da CvenTvis `gadmodin-
da~. suraTebSi ikiTxeba TiToeuli mxatvris mikro samyaro, romelsac iribi miniS-
nebebiT moaqvs ganvlili da dRevandeli atmosfero. unda aRiniSnos, rom ferwera
209

am perodis mxatvrebisTvis aqtiur saa- deklarirebuli pirovnuli da Semo-


zrovno mocemulobas warmoadgens da qmedebiTi TavisuflebiT gamoirCeva.
kvlav Tanamedrove xelovnebis erT-erT mxatvris mravalferovani Semoqmedeba
wamyvan saSualebad rCeba. moicavs, rogorc ferwerul, aseve gra-
rogorc xelovnebaTmcodne xaTuna xa- fikul namuSevrebs, kinosa da Teatris
buliani Tavis sadisertacio naSrom- mxatvrobas, fotografias, musikaluri
Si1 aRniSnavs, am periodis qarTuli klipebisTvis Seqmnil eskizebs da wig-
xelovnebis speqtri individualuri nis ilustraciebs, Tumca mis Semoqme-
artsituli arCevanebis krebulia, sai- debaSi mTavari adgili ferweras uWi-
danac SeiZleba gavigoT romeli gza ravs. xelovnebis uamravi Tanamedrove
airCia TiToeulma mxatvarma sakuTari Teoriidan da koncefciidan, is mxolod
gamocdilebis Tanamedrove tenden- misTvis sagulisxmo niSnebs iazrebs da
sakuTar paradigmaSi aqcevs. T.meliqiS-
ciebTan dasakavSireblad. es suraTi
vili Tanmimdevrulad, suraTis yvela
ki sakmaod mravalferovani Cans ise-
nawilSi, TiToeul detalSi icavs mis
Ti patara qveynis pirobaze, rogoric
mierve miRebul mxatvrul pirobiTobas.
saqarTveloa, sadac aRmoCnda adgili
suraTebis kompoziciuri gadawyveta
mravali tendenciis gaazrebisTvis.
Tumca martivi da naTelia, formismier
xelovanTa individualuri arCevane-
idealizaciasaa moklebuli. swored
bis krebuli qmnis, rogorc im perio-
amitom kompoziciebi, gamosaxulebebi
dis mxatvruli sivrcis ganmsazRvrel
gamartivebulia, ar aris bolomde da-
saxes, ise dRevandeli epoqis suraTs.
muSavebuli, TiTqos uwono da msubuqia.
xelovanis arCevanis Tavisuflebis
formis gadmocemisas pirobiTobis maRa-
fonze miRebuli gadawyvetileba, rom li xarisxia. Rrma sazrisebiT dafarul
TiToeul Semoqmeds SeuZlia gansxvave- ideebs mxatvari martivi formebiT gad-
buli da misTvis yvelaze Sesabamisi sti- mogvcems. aseve pirobiTia garemos aRwe-
li, media da formati airCios, aZlevs ra, rogorc interieris, ise peizaJis
saSualebas sakuTari sivrce gaafarTo- SemTxvevaSi. sivrce imdenadaa ganzoga-
vos, Tavi mimdinare mxatvrul proce- debuli, ramdenadac nagulisxmevia moq-
sebSi moniSnos. dRvandeli realoba ki medebis adgili da amasTanave imdenadaa
Zalian gansxvavebulia perestroikis moklebuli konkretikas, rom ar iqmneba
periodis SezRuduli garemosgan, sa- irealuri garemos STabeWdileba.
dac SesaZleblobebis veli jer kidev gansakuTrebiT aRsaniSnavia laJvardis-
gauxseli iyo da aseve gansxvavebulia feris, molurjo, mocisfro tonebis
1990-iani wlebis dasawyisisgan, roca mdidari gradaciebi, romelTa saSuale-
artistTa aqtivoba mxolod mimdinare biTac mxatvris ferweruli alRo, misi
procesebze cnobieri Tu spontanuri ferTan mgrZnobiare damokidebuleba
reaqciebisgan Sedgeboda. mJRavndeba. laJvardisferi, moiisfro
dRevandeli xelovnebis formaTa usa- feris saSualebiT is qmnis axal, misi
zRvro mravalferovnebisa da siWre- pirovnebis gamomxatvel ferwerul ka-
lis fonze Tamar meliqiSvili mkafiod nonzomierebas.
namuSevrebis intensiuri molurjo-mo-
1
x. xabuliani, vizualuri niSnebis trans-
cisfro laJvardisferi toni er-
formacia: mxatvruli formebi da koncef-
ciebi postmodernistuli xelovnebis qar- Tdroulad xdeba formis Semqmenelic
Tul versiaSi, sadisertacio naSromi, Tb., da amave dros funqciuri mniSvnelo-
2016, gv. 75-76. bis miniWebiT gardaisaxeba xan fonad,
210

xanac faqturad. feri, intensiurobi- mxatvari STagonebas iRebs misi uSualo


dan gamomdinare, inarCunebs dekora- garemodan, im adgilebidan, sadac mTe-
tiulobas da amave dros, namuSevrebis li cxovreba gaatara. erT-erT ferwe-
mTlianobasac gansazRvravs. rul tiloze (sur.1), sadac Zalian piro-
mxatvari monoqromuli da amave dros biTad gamosaxuli saxlis, quCis silue-
„naTebadi~ ferebis mravalricxovan ti ikveTeba, cxadad Cans is mxatvruli
niuansTa gamovleniT agebs sivrcobriv amocanebi Tu problmebi, romlebic sa-
planebs da Tavad feris, lokaluri fe- xasiaToa am periodis xelovnebisTvis.
rebis saSualebiT gadmocems ganaTebas, kompozicias bundovnad gamoxatuli
romelic ukiduresad ganzogadebulia detalebi qmnis da calkeuli elemen-
da mxolod igulisxmeba, feri TavisTa- tebis urTierTmimarTebebi, Sida kavSi-
vad atarebs sinaTles. es aris feris, ro- rebi avtoris Canafiqris gaxsnas kidev
gorc absoluturi feris maqsimaluri ufro arTulebs. tiloze monacisfro,
efeqtis gamovlenis mcdeloba. swored movardisfro da molurjo laqobrivi
feris saSualebiT mxatvari axerxebs ganawileba da gamosaxulebis gamomsa-
namuSevris kolorituli erTianobis xveloba nostalgiur, lirikul da dra-
Seqmnas da mas moiazrebs mocemulobis matiul ganwyobas gviqmnis. am araerTg-
maorganizebel mTavar elementad, ris varovani ferweruli koloritiT mZime
gamoc feri ar aRiqmeba mxolod de- da amave dros Zalian intimuri sivrcis
koratiul elementad da feradovani iluzia iqmneba; quCis kuTxe ki, erTg-
aqcentebi isev STabeWdilebis gamZaf- var Cixad gadaiqceva da saxlebis for-
rebis iaraRadaa qceuli. am azriT, maTa SepirispirebiT Tu dakavSirebiT
SeiZleba iTqvas, rom lurji mxatvris erTdroulad nacnob da ucxo adgilad
palitris ZiriTadi feria, romelic gardaiqmneba. mxatvari TiTqos Zerwavs
gradaciuli mravalferovnebiT, simbo- formas da haeris miraJs gviqmnis, ma-
lur-esTtikuri mniSvnelobiTaa gaje- gram miuxedavad am warmosaxviTi simsu-
rebuli, amitom namuSevrebze ferwera buqisa, namuSevars Sekruli, mkvrivi
da `Suq-wera~ ganuyofelia. feri la- teqtonika aqvs. da mainc, aq araferia
mis Suqis funqcias iTavsebs da arse- gansazRvruli da dakonkretebuli arc
biTad materialurs sagnobriv faqtu- quCa, arc saxlis forma, zoma, masala,
rulobas ukargavs. namuSevrebze Tavad faqtura, mdebareoba, magram Zalian sa-
feri ganapirobebs sinaTlis arsebobas, grZnobia atmosfero da garemo. v.buRa-
feri Tavadaa SuqmnaTi da realurad, Zis msgavsad, T.meliqiSvilic 2016 wels
ganaTebis wyaro arc ki igulisxmeba. Sesrulebul namuSevrze (sur.2) saTq-
miuxedavad, imisa, rom namuSevrebze ar mels SefarviT, garkveuli qveteqste-
gvxvdeba ganaTebis realuri da konkre- biT gvTavazobs, misi sametyvelo enac
tuli wyaro, figurebis modelireba ki pirobiTisa da konkretulis zRvarzea,
zogjer Suq-Crdilis gareSea, raoden datvirTuli romantikuli impulsebi-
paradoqsulic ar unda iyos, absolu- Ta da simbolisturi idumalebiT.
turad ar igrZnoba sinaTlis nakle- namuSevrebis Sedarebisas kidev ufro
boba. piriqiT, sinaTle zogjer War- TvalnaTliv warmoCndeba is tendencie-
badac ki iRvreba, rasac ganapirobebs bi, romlebic saxasiaToa dRevandeli
Tavad feris sinaTliT gajerebuloba. qarTuli mxatvruli azrovnebisTvis.
ferTan gansakuTrebuli damokidebu- TiToeul namuSevarSi mxatvris pirov-
leba mJRavndeba amave periodSi moRvawe nuli `me~ ikveTeba, isini pirobiTi same-
mxatvar vaxo buRaZis SemoqmedebaSic. tyvelo eniT da ganzogadebis maRali
211

xarisxiT TiTqos sakuTar pirovnul is- suraTis Ria tonaluri gadawyveta ga-
toriebs yvebian, sakuTar asociaciebs napirobebs. Tuki meliqiSvilTan liri-
CvenTvisac saziaros xdian da gvibiZ- kul-sensitiur atmosferos formaTa
geben maTTan erTad warmovidginoT, da ferTa `simsubuqe~ qmnis, s.CxikvaZes-
ganvicadoT, vifiqroT... vizualuri sa- Tan piriqiT, kompoziciaSi Semavali yo-
xe-xatebiT saTqmelis gadmocema, qvete- veli detali dramatuli atmosferos
qstebiT sazrisebis simbolur-metafo- SeqmnisTvisaa momarTuli da Tumca,
ruli metyveleba, maradiuli Tu yofi- zewris qveda nawilSi mcire oqrosferi
Ti Temebis pirovnul prizmaSi gatareba dekoratiuli motivebi SeiniSneba, es
da uSualo kontaqti mayurebelTan am imdenad ver uwevs winaaRmdegobas su-
periodis mxatvrobis maxasiaTebel niS- raTze gabatonebul mZime atmosferos
nad rom yalibdeba, mimdinare mxatvru- da Zalian frTxilad, faqizad amsubu-
li procesebis saintereso da mraval- qebs mas. gabneuli ganaTebis efeqti ki
ferovan panoramul suraTs qmnis. damTrgunvel ganwyobas ganapirobebs,
T.meliqiSvilis namuSevrebSi cxaddeba maSin, roca meliqiSvili sivrcis Ria-
erTgvarad sensitiuri yofiTi gare- obiT, sagrZnobi haeriTa da nagulisx-
mosa da personaJebis romantikul sa- mevi sinaTliT sapirispiro, sensitiuri
myaroSi moTavsebis mcdeloba, magram atmosferos efeqts qmnis. orive mxat-
Tavad garemo arasdrosaa gaidialebu- vari mnaxvels siuJetis gagebis, misi in-
li. suraTebSi yuradReba gamaxvilebu- terpretirebis Tavisuflebas aZlevs
lia ara konkretul personaze, aramed da TiToeul mnaxvelSi gansxvavebul
pozebze, Jestebze, figuris, rogorc asociaciebs warmoSobs. es niSani ki,
formis warmoCenaze, romelsac Tavi- dRevandeli Tanamedrove xelovnebis
si xasiaTi gaaCnia. amitomac, figurebi erT-erTi maxasiaTebelia _ mayure-
erTdroulad konkretul da abstra- bels, rogorc mimRebs dautovos inter-
girebul sivrceTa Soris arseboben da pretirebis Tavisufleba. mxatvrebi sa-
fonis ganuyofel nawilad aRiqmebian. xis nakvTebis gamoukveTavad cdiloben
igive mimarTebis danaxva SegviZlia s. pirovnuli ieri mianiWon figurebs da
CxikvaZis da T. meliqiSvilis nius Te- amas mxolod feris aqcentirebiT, od-
maze Seqmnil namuSevrebze, sadac kom- nav miniSnebuli detalebiT axerxeben.
poziciis saerTo struqtura ikveTeba. T.melqiSvili Tavisi xelwerisTvis da-
aqtualizdeba masalis, rogorc faqtu- maxasiaTebel pirobiTobas bunebrivad
ris, feris, rogorc dekoratiuli ele- uxamebs bolomde dauwerel, mxolod
mentis, figuris, rogorc plastikuri moniSnul figurebs da swored am ur-
moculobis mqone formis da ferwe- TierTmimarTebiT iqmneba intimuri
ra-grafikis sinTezi. T. meliqiSvilis garemos SegrZneba, romelic swored
namuSevarSi (sur.3) saxatavi sibrtyis gamomsaxvelobis TvalsazrisiT, ar-
nawili `SiSvladaa~ (xeluxleblad) da- sebiTad ewinaaRmdegeba yofiTs, ro-
tovebuli, amitom saxatavi masalis faq- gorc yofiTi Janris cnebas. mxatvari
tura fonis organul nawilad moizreba cdilobs gaacocxlos sagnobrivi sa-
da ferwerul koloritsac gansazRvra- myaro da TiToeuli asaxuli obieqtis
vs. s.CxikvaZesTan (sur.4) suraTis forma Tvisebriv maxasiaTeblebs gausvas xazi.
da koloriti personaJis mdgomareobis swored pirobiTi eniT warmoCena da
gadmocemas emsaxureba da intimurobis ganzogadebis maRali xarisxi, aRrmavebs
xarisxs zrdis, meliqiSvilTan ki am mx- da zedapiridan wamowevs namuSevris Si-
riv, naklebi intimurobaa, rasac Tavad naars, misgan momdinare STabeWdilebas.
212

mxatvari cdilobs garemo da foni mosaxviT qmnis da formis Sesaqmenlad


adamianis, figuris Tanafard nawilad konturis xazs iSviTad mimarTavs. fe-
moiazros da gamomsaxvelobiT erTian, radovan laqebs formis sisrulis mniS-
pirobiT sistemas dauqvemdebaros. ko- vneloba aqvs da amdenad, kompoziciuri
loritis meSveobiT ki, aqcenti myudro niSnis funqciac. avtori axerxebs ga-
intimuri garemos Seqmnaze keTdeba da moavlinos Tavad saRebavis faqturu-
foni figuris ganuyofel nawilad aRi- li mxare da mastixinis saSulebiT misi
qmeba. aseve saxasiaToa erTi suraTis funqciuri mniSvnelobidan gamomdina-
farglebSi sxvadasxva mxatvruli meTo- re, gansazRvros rogorc saRebavis ze-
dis sinTezi da saxatavi masalis faqtu- dapiri, ise, monasamis xasiaTi; amitom
ris zedapiris siSiSvle, rac gamoixa- erTi saRebavis farglebSi gamovleni-
teba dauferavi fragmentebis erTian lia sxvadasxva masalis Tvisebrivi ma-
kompoziciaSi moazrebiT. namuSevrebSi xasiaTebeli. ase magaliTad: zeTis pas-
waSlilia zRvari saRebavs, rogorc ma- tozuroba da simkveTre gardasaxulia
salasa da rogorc feris substancias xan pastelis faqturuli zedapiris ga-
Soris. feri mxatvris mxatvruli sa- movleniT, fxvieri da mSrali efeqtiT,
myaros esTetikuri kodis matarebeli xanac akvarelis gamWvirvale struqtu-
substanciaa. riT, swored amitom, zeTis saRebavis
ferisa da formis urTierTdamokide- `simZime~ amsubuqebuli da saWiroebi-
bulebiT mxatvari sakuTari mxatvruli samebr gardaqmnilia. mTavari ki isaa,
Ziebebisa da esTetikuri miswrafebebis rom zeTis saRebavis faqturuli gada-
realizebas aRwevs. kompoziciebSi fer- TamaSebiT mxatvari saRebavis Tvisebe-
Ta kontrastuli wyvilebi ar atarebs bis maqsimalur gamoyenebas axerxebs da
disonansul xasiaTs, iseve, rogorc civi es `gardaqmnebi~ harmoniul erTianoba-
da Tbili tonebis urTierTmimarTeba. Si mohyavs da amdenad, mxatvris indivi-
es kontrastebi, romlebic sazogadod dualuri xelwera amiTac sacnobi xde-
namuSevris eqspresiul mxares gansazR- ba. feradovani laqebis erTi SexedviT
vravs, masTan ganwyobis mTavar `Semqme- `mousvenari~ da amave dros zusti, Ta-
nelebad~ moiazreba. forma arasdrosaa visufali dadeba/ganawileba spontanu-
danawevrebuli, is mTliania da fonTan ri kompoziciis STabeWdilebas qmnis da
mimarTebiT harmoniuli. swored yvela nawarmoebs dinamikur xasiaTs aniWebs.
elementis erTianad moazreba ganapiro- namuSevrebiT miRebul STabeWdilebas,
bebs namuSevrebis monumentur xasiaTs, emociur muxts tiloebze aqcentebis
sadac cxaddeba mxatvris msoflSegrZ- monacvleoba gansazRvravs, sadac zo-
neba da msoflaRqma. gjer figuratiuli motivi dominirebs,
T.meliqiSvilis namuSevrebi, miuxe- zogan ki abstraqtuli.
davad imisa, rom maTSi maRali doziT figuraTa Cacmuloba, arqiteqturuli
igrZnoba abstragirebis xarisxi, for- detalebis moniSvna, Sinagani dinamika
malurad ar ganekuTvneba abstraqciis nawarmoebis erTiani sistemis ganuyofe-
Janrs, magram misi `winaTgrZnobiTaa~ li nawilia. mxatvris namuSevrebSi Ti-
gaJRenTili. feradovani laqebis ur- Toeuli figura Tu sagani ideas, Sinaars
TierTmimarTebas TiTqos damoukidebe- gadmoscems da SeCerebuli wamis fiqsa-
li saxasiaTo detalis funqcia aqvs da ciiT drosa da sivrceSi mudmivi myo-
amdenad, mTelis ganmsazRvreli rolic fobis gancdas iwvevs. T. meliqiSvilis
akisria. xSir SemTxevaSi mxatvari for- xelwerisTvis damaxasiaTebeli pirobi-
mas mxolod feris, erTiani laqis ga- Toba, personaJebis ganzogadebuloba,
213

weris maneris Taviseburebani erTian, rad ubrundeba erTsa da imave Temas da


daunawevrebel mxatvrul sistemas qm- gansxvavebuli gadawyvetiT gvTavazobs
nis. mxatvari bolomde arasodes wyde- mas. es Temebia: `xareba~ (sur.5), `sai-
ba realobas, namuSevrebi mayureblis dumlo seroba~ (sur.6), maxarebelTa ga-
ganwyobasa da cnobierze zemoqmedebs. mosaxulebebi, `mogvebi~, wminda sebas-
mxatvari feris aqcentirebiT yuradRe- tiane, `adami da eva~. ufro xSirad ki xa-
bas amaxvilebs feris funqciur mniSvne- rebis epizods ubrundeba. sainteresoa,
lobaze da arcki cdilobs realistu- rom guranda qlibaZec, T.meliqiSvilis
ri faqturis gadmocemas; is TiToeuli msgavsad, 2000-ian wlebSi aqtiurad qm-
sagnis Taviseburebebs mxatvrulad iaz- nis angelozis gamosaxulebebs (sur.7).
rebs da gancdil/miRebul STabeWdile- am gamosaxulebaTa Sedarebebi gvaZlevs
bas garkveul elementebad Slis, Sede- saSualebas msgavseba-gansxvavebebze vi-
gad ki, saxatav sibrtyeze konkretulis, saubroT, es ki upirvelesad personaJ-
mTelis ganzogadebul formas/Sinaars Tan damokidebulebaSi mJRavndeba. ori-
gvTavazobs, sruliad axal mxatvrul ve mxatvris amocanas angelozis tra-
konteqstSi ganixilavs mas. sxvagvarad gizmis pirovnul gancdebamde dayvana
rom vTqvaT, namuSevrebze sagnis racio- warmoadgens. g. qlibaZes surs mnaxveli
naluri mxare adgils uTmobs emocias. angelozis mimarT TanagrZnobiT aavsos
konkretulisa da zogadis niSan-Tvi- (maSin, roca Tavad personaJi amas ar
sebebis SerwymiT axali mxatvruli es- iTxovs) da amiT nawarmoebis sazrisTan
Tetika iqmneba da erTi SexedviT yofi- metad daakavSiros, daaxlovos; es T.
Ti scena mxatvruli realobis nawilad
meliqiSvilis namuSevarTan (sur.8) sa-
iqceva. TiTqos Cveulebrivi epizodi,
ziaro kalapots qmnis. mnaxvelis rolis
SeCerebuli kadris efeqtiT mexsiere-
mniSvnelovnebis gansazRvra, rogorc
baSi rCeba da usasrulo asociaciebs
zemoT aRvniSneT, am periodis mxat-
badebs. miuxedavad imisa, rom namu-
vrobis erT-erT tendenciad ikveTeba.
Sevrebze asaxulia `raRac ambebi~, is
SemoqmedTa namuSevrebi gamoirCeva ara
arasdrosaa naratiuli, TxrobiTi xasia-
marto mxatvruli formis siZlieriT,
Tis an ilustraciuli, amas ki mxatvari
formis, iseve, rogorc Sinaarsis ganzo- aramed grZnobiT, eqspresiiT, savse xa-
gadebis gziT axerxebs. T.meliqiSvili tovani samyaroTi. saxviTi saSualebe-
cdilobs saTqmeli sufTa ferweruli biT mxatvrebi gadmogvcemen TavianT
eniT gadmosces ise, rom mayurebelsac damokidebulebas cxovrebaSi mimdina-
ar dasWirdes konkretuli siuJetis re procesebisadmi, isini aanalizeben
Sinaarsi masSi gasarkvevad. mxatvris maT da aniWeben sakuTar emociur Se-
nawarmoebis faseuloba avtoris Semoq- ferilobas. orive mxatvris Semoqmede-
medebiTi TavisuflebiT, mxatvruli in- bis arsebiTi Tvisebaa arseboba droi-
tuiciis mkafio gamoxatviT, mxatvruli sa da sivrcis gareSe, igavuri Txroba,
gemovnebiT ganisazRvreba. metaforuli ena, ironiaSi, groteskSi
Tamar meliqiSvili religiuri Janris gamosaxuli kritika, rac am periodis
namuSevrebSi Zveli, maradiuli Temebis qarTuli mxatvrobis erT-erT maxasia-
axleburi gadaazrebis saSualebas gv- Tebel niSnad SeiZleba moviazroT.
Tavazobs da am Tematikaze Seqmnili su- qristianul Temaze Seqmnili dazguri
raTebi interpretaciuli mravalfero- nawarmoebebi T.meliqiSvilis xelweris-
vnebiT gamoirCeva. mxatvari religiur Tvis damaxasiaTebeli TaviseburebebiT
JanrSi Sesrulebul namuSevrebSi xSi- xasiaTdeba. mxatvari cdilobs saxviTi
214

xelovnebis dargebi _ ferwera da gra- moniuli atmosfero, garemo. figuraTa


fika erTian mxatvrul sistemaSi moia- siluetebi da formebi feris, rogorc
zros da saxatav sibrtyeze gaaerTianos; erTiani qsovilis aucilebeli, saWiro
maTi sinTezi ki imdenad organulia, rom elementebia. mxatvruli ganzogadebis
rTuli saTqmelia, sad iwyeba ferwera xarisxi imdenad maRalia, rom fers cne-
da sad mTavrdeba grafika. saxatav sibr- bis simboluri, informaciuli funqcia
tyed xSirad gamoyenebulia brinjis ekisreba da gardaiqmneba sakraluri
qaRaldi, romelzec figurebis for- informaciis mxatvrul substanciad,
mas zeTis saRebavi qmnis da dauferavi Suqad, sinaTled, absolutur tonad.
nawilebi koloritul harmoniaSi modis Sinaarsobrivad TiTqos advilad gasa-
ferwerasTan, anu faqtura ferweris gebi mxatvruli forma dakavSirebulia
rols TamaSobs. zogjer mxatvari sasu- saTqmelis saxe-niSnebiT gadmocemas-
raTe sibrtyeze rTavs namuSevris sa- Tan, saidanac axali emocia ibadeba da
Taurebs (`balTazari~ (sur.9), `xareba~, aqve mJRavndeba mxatvris damokidebu-
adami da eva~, `anonsi~, `seroba~da a.S.) leba ama Tu im movlenis mimarT. T.me-
es xelnaweri teqstebi TiTqos erTgvar liqiSvili Tavisi gadmosaxedidan gv-
instruqciebs, miniSnebebs warmoadgens Tavazobs situaciis Sefasebas, Tumca
da kaligrafiuli TvalsazrisiT, iseve amavdroulad mnaxvelSic Tanamonawi-
rogorc feradovani gadawyvetiT, Sesa- leobas, gancdis simZafres, asociaciur
bamisobaSi modis mxatvrul pirobiTo- aqtiurobas moiTxovs.
basTan.
namuSevrebSi Cans naxatis flobis os-
saxarebis kompoziciaTa stilistika tatoba _ xazi, tipaJi, Jestikulacia,
amJRavnebs axali epoqis specifikur ferweruli gadawyveta kompoziciis
niSanTa gamocdilebis gadaazrebas da emociur-saxasiaTo wakiTxvis simZaf-
sakuTar mxatvrul sistemaSi ganxor- res avlens. adamianTa saxis gadmoce-
cilebas; amasTanave religiur Temati- misas mxatvari gaurbis dakonkretebas
kaze Sesrulebul ferwerul namuSev- da iZleva personaJis zogad xats, ami-
rebSi igrZnoba 80-ianelTa Taobis mo- tom misi personaJebi Tavisi Sinagani
napovris codna/gaTvaliswineba da es dinamikiTa da emociuri mdgomareo-
namuSevrebi Tanamedrove xelovnebis
biT ufro gamoirCevian, vidre indivi-
saintereso nimuSebad warmogvidgeba.
dualuri niSan-TvisebebiT.
xarebaTa kompoziciebi, Tumca varia-
ciulad gansxvavebulia (cvalebadia rogorc statiidan gamoikveTa, Cve-
detalebi, feradovneba, xazis xasiaTi, ni Tanamedrove qarTuli dazguri xe-
garemo), 2000-ian wlebSi Sesrulebul lovneba stiluri mravalferovnebiT
namuSevrebSi ucvlelia orfiguriani xasiaTdeba. magram, mxatvruli gadawy-
kompoziciebis struqtura _ RmrTism- vetis variaciebisa, formisa da Sinaar-
Sobelsa da mTavarangelozs Soris ur- sis urTierTdamokidebulebis uamrav
TierToba, sakraluri aqti. fers, iseve, interpretacias Soris, dRemde ucvle-
rogorc sxva Janris namuSevrebSi udi- li rCeba iseTi niuansebi, konstante-
desi mniSvneloba eniWeba, religiur bi, romlebic Tu SeiZleba ase iTqvas,
siuJetebSi ki simboluri datvirTvac. Cvens erovnul mxatvrul sistemas gan-
swored feradovani gadawyvetiT, fe- sazRvravs. kompoziciis gadawyvetis
radovani aqcentebiT ganisazRvreba lakoniuroba da mxatvruli saxis esTe-
namuSevris emociuri mxare da kolori- tizireba, pirobiTi sametyvelo ena, ni-
tuli erTianobiT iqmneba erTiani, har- San-simboloebiT saTqmelis gadmocema,
215

feris gansakuTrebuli datvirTva, grafikisa da ferweris sinTezi, asociaciur


kavSirebze damyarebuli mxatvruli forma, dRevandeli mxatvrobis saxasiaTo
niSnebia. Tamar meliqiSvili ki, am periodis mkveTrad gamoxatuli xelweris mqone
mxatvaria, romelic dResdReobiT contemporary-is epoqaSi gabatonebuli kiCisa da
nihilizmis fonze, qmnis axal qarTul mxatvrul esTetikas da Tanamedrove xelov-
nebis konteqstSi kvlav momarTulia Seqmnas mSvenieri, esTetizirebuli, ara ngre-
vasa da agresiaze agebuli, aramed liriul-romantizebuli mxatvruli samyaro.

Venera Gotsiridze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

Several Trends of Modern Georgian Painting


on an Example of Tamar Melikishvili’s Works

The article examines artworks of still active Georgian artists who worked in different genres in the 1990s
of the 20th century. It demonstrates the trends of that time based on the examples of Tamar Melikishvili’s
works. The characteristic features of that time include laconicism of composition, describing of a content
through symbols, application of a special meaning of the colors, aesthetics of the forms, synthesis of
painting and graphic work, conditionality and associative relations, attempts to establish direct contact
with the audience and sharing of impressions.
216

1. vaxo buRaZe, usaTauro, 2014 Vakho Bughadze, Untitled, 2014

2. Tamar meliqiSvili, bebiaCemis saxli, 2016 Tamar Melikishvili, The House of My Grandma, 2016
217

3. Tamar meliqiSvili, niu, 2015 Tamar Melikishvili, Nude, 2015

4. sofo CxikvaZe, niu, 2000-iani ww. Sopo Chkhikvadze, Nude, 2000s


218

5. Tamar meliqiSvili, xareba, 1990-iani ww.


Tamar Melikishvili, Annunciation, 1990s

6. Tamar meliqiSvili, saidumlo seroba, 2000-iani ww. Tamar Melikishvili, The Last Supper, 2000s
219

7. guranda qlibaZe, angelozi, 2012


Guranda Klibadze, The Angel, 2012

8. Tamar meliqiSvili, angelozi, 2016


Tamar Melikishvili, The Angel, 2016
220

9. Tamar meliqiSvili, balTazari, 1990-iani ww.


Tamar Melikishvili, Balthazar, 1990s
221

mariam miqaZe
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

religiisa da politikis kveTaze


(1990-iani wlebis qarTuli postmodernistuli vizualuri
xelovnebis erTi aspeqti)

rogorc mxatvrulma movlenebma aCvena, xelovneba arasdros yofila socialurad


iseTi aqtiuri da garemos mimarT kritikuli, rogorc XX saukuneSi. amgvari iner-
cia XXI saukuneSic, SeiZleba etapobrivi saxecvliT, Tumca kidev ufro ikrebs
Zalas da radikalur saxes iZens. xelovnebis funqcias didi xania aRar warmoad-
gens mxolod maRal materiebze, sulierebaze saubari. man samyaros gamowvevebze
_ globalizaciaze, konsumerizmze, komercializaciaze, epoqis teqnogenuroba-
ze, socio-politikur, ekologiur sakiTxebze da amis fonze, Seryeul Rirebule-
bebze msjeloba/kritikis, problemaTa dafiqsirebis roli itvirTa.
am mocemulobaSi, sakulto xelovnebis pararelurad arsebuli, xelovanTa subieq-
turi interpretaciebiT nasazrdoeb sekularul xelovnebaSi gaCenili religiuri
konteqstebi gansakuTrebulad sayuradRebo, simptomatur niSnebs avlens. axali
araa, rom postmodernistuli xelovneba da religiur/spiritualuri aspeqtebi,
Tavis TavSive konfrontaciulobas warmoSobs. cxadia, amis mizezi modernistul
TeoriebSi unda veZioT, sadac religiasa da xelovnebas Soris erTgvari distancia
mkafiod iqna dafiqsirebuli. filosofiuri eWvebi RvTaebriobaze da religiisad-
mi skepticizmi Riad gacxadda XIX saukunis evropaSi da kulminaciad iqca fridrix
nicSes ganaCenSi _ `RmerTi mokvda~, ramac aCvena, rom mokvda idea RmerTis Sesaxeb
da religias aRar hqonda iseTi Zlieri moraluri avtoriteti, rogorc adre. XX
saukuneSi es procesebi gamZafrda _ ideebi, romlebic kvebavda xelovnebas, mom-
dinareobda ara Teologiidan, aramed Tanamedrove filosofiidan, liberaluri
da radikaluri politikidan. xelovneba SeuerTda progresul, racionalur seku-
larizms da radikalur subieqturobas, sadac religiisaTvis adgili sul ufro
naklebi rCeboda. am Teoriebs kidev ufro amwvavebs postmodernizmi, romlis dis-
kursiTac religia xazgasmiT kvalificirdeba rogorc azrovnebis moZvelebuli
forma, xelovanis inteleqtualuri sisustis maCvenebeli. SeiZleba iTqvas, rom
religia tabuirebuli Tema gaxda art samyaroSi CarTuli adamianebisaTvis. xelo-
vanebis Tu xelovnebis istorikosebisaTvis am Temebze muSaoba naklebprestiJu-
lad miiCneva, maSin roca namuSevari, romelic Seicavs religiis kritikas, postmo-
dernizmisaTvis saxasiaTo ironias da provokaciulobas, xSir SemTxvevaSi saxelo-
vnebo sivrceSi miRebulia da metic, gansakuTrebuli yuradRebis centrSi eqceva.
Tumca, sainteresoa, rom miuxedavad religiur/spiritualur TemaTa tabuirebisa,
maTi magaliTebi mudmivad iCens Tavs modernistul Tu postmodernistul xelo-
vnebaSi. gamomsaxveloba sxvadasxvagvaria: vxvdebiT advilad sacnob, specifikur
religiur ikonografiasac, magram ufro xSirad spiritualuri aspeqtebis arse-
boba, interpretaciaTa cda SeiniSneba gamomsaxvelobiT enaSi, formebSi, masaleb-
222

Si, romlebic, erTi SexedviT, moklebu- siRrmiseuli da aqtiuri daintereseba


lia aSkara religiurobas1. erTgvarad, ki 1980-iani wlebidan iwyeba, rodesac
SeiZleba iTqvas, rom xelovanebi meta- axalma Taobam _ `80-ianelebma~4 didi
fizikuri ideebis, religiur/spiri- inteleqtualuri muSaobisa da formi-
tualuri sazrisebis gadmosacemad fa- seuli Ziebis sinTeziT, SeZles urTu-
rul, gaumJRavnebel, kodirebul enas lesi Teologiuri Temebis vizualiza-
mimarTaven. es SeniRbuli spiritualu- cia, xelovnebis gziT, siRrmiseuli sa-
ri mniSvnelobebi, rasac religiis is- zrisebis gaazreba daiwyes da istoriisa
torikosi mirCa eliade aRwers rogorc da religiis konteqstSi dasves kiTxve-
sakraluris `komuflaJs~2, SesaZloa bi identobis Sesaxeb, rogorc erTgvari
aRiarebuli iqnas xelovanis mxridan an aqti xelovnebis winaswarmetyveluri
piriqiT, uaryos is. dasaSvebia isic, rom bunebisa _ artistuli intuicia sabWo-
Ta sistemis dasasrulis Sesaxeb.
latenturi spiritualuri waxnagebis
arseboba namuSevarSi, SesaZloa, Tavad 1990-iani wlebis dasawyisidan, postsa-
artistsac ar hqondes calsaxad gaa- bWoTa saqarTveloSi, sadac axladmopo-
zrebuli. aqedan gamomdinare, amgvari vebuli Tavisufleba da misi gaazreba,
mocemulobebi kvlevis dros gansakuT- imaze metad rTuli aRmoCnda, vidre war-
rebulad sagulisxmo xdeba da damate- moedginaT, krizisis mZime periodi dad-
biT kiTxvebsa da amocanebs badebs. ga. Sesabamisi socialur-politikuri da
zogadad Tematuri siWrele aisaxa kidec
XX saukunis qarTuli xelovnebis gan- vizualur xelovnebaSi. amasTan, 1980-
viTarebis xazSi religiuri Temebi iani wlebis bolosa da 1990-iani wlebis
sporadulad avlens Tavs3. am TemebiT dasawyisSi postmodernistuli praqti-
kebisaTvis saxasiaTo formatebis (obieq-
1
SemTxveviTi rodia, rom XX saukuneSi
yvelaze metad spiritualuri plastebis ar- ti, instalacia, video arti, performan-
seboba abstraqtul xelovnebaSi gacxadda. si da a.S) Semosvlam, SedarebiT metma in-
Teosofiam da msgavsma „filosofiebma“ formaciulma gaxsnlobam, siaxlisadmi
mniSvnelovani gavlena moaxdina abstraqci- interesma, mxatvruli garemos gansakuT-
is pionerebis _ vasili kandinskis, kazimir rebulad energiuli muxti gansazRvra5.
maleviCis da pit mondrianis xelovnebaze.
am gziT mxatvrebi cdilobdnen abstraqtu- 4
es termini CvenSi „samuSao“ saxiT dam-
li zedapirebiT, formebiTa da ferebiT kvidrda, Tumca jerjerobiT mainc bundo-
mnaxvelSi spiritualuri gancdebi Tu med- vani rCeba da ar aris mkafiod gansazRvruli
itaciuri SegrZnebebi gamoewviaT. SeiZleba vin da ra kriteriumiT moiazreba am nakadSi
iTqvas, rom mogvianebiT, 1940-50-ian wlebSi da zogadad raSi mdgomareobs am mxatvru-
es funqcia abstraqtulma eqspresionizmma li movlenebis raoba (mocemul SemTxvevaSi
aiRo sakuTar Tavze. R. Rosenblum, Modern Paint- terminSi „80-ianelebi“, Cvens sakvlev Temas-
ing and the Northern Romantic Tradition: Friedrich to Rot- Tan mimarTebiT, igulisxmebian l.WoRoSvi-
hko, New York, 1975. li, i. farjiani, g. buRaZe da m. abramiSvili).
2
D. Allen, Myth and Religion in Mircea Eliade, 1998, gv. 273. 5
es Cveni kvlevis specifikuri mocemulobaa,
3
suraTebi religiur Temebze Seqmnili aqvT radgan am statiis farglebSi, Cven swored im
g. gabaSvilsa da al. mrevliSvils. amasTan, n. artmediebSi Sesrulebul namuSevrebs ganvix-
firosmanaSvilis, d. kakabaZisa da S. qiqoZis ilavT, romelic 1990-iani wlebis postsabWo-
xelovnebaSi mniSvnelovani religiuri im- Ta sivrcisaTvis axlebur, alternatiul
pulsebis aRmoCenaa SesaZlebeli. mogvi- formad gamoiyureboda da Cvens sakvlev _
anebiT, 1970-ian wlebSi religiuri Tematika religiur TemasTan mimarTebaSi, damatebi-
Cndeba r. Tarxan-mouravTan, al. banZelaZ- Ti kiTxvebisa da ufro meti winaaRmdegobis
esTan, l. cucqiriZesTan, T. jafariZesTan, gamCenia, vidre es SesaZloa tradiciul for-
e. onianTn, a. varazTan. maSi gamovlindes.
223

marTalia, am periodSi, religiuri Tema ukavSirebs6. cxadia, aseT mocemulobaSi


araa xSiri, Tumca ramdenime magali- politikis mxridan religiuri grZno-
Tic ki, garemos ambivalenturobisa da bebiT manipulireba SemTxveviTi rodia.
araerTgavrovnebis gamo, sayuradRebo Tanamedrove vizualuri xelovnebis is-
plastebis gamxsnelia. toriaSi am Temebze kritikuli pozicie-
saqarTvelos uaxlesi istoriisa da qar- bis dafiqsireba dasavluri samyarosaT-
Tuli xelovnebis ganviTarebis swored vis xSiria. aRmoCnda, rom am problemebs
am specifikuri periodis gaTvaliswi- qarTveli xelovanebi 1990-ian wlebSive
nebiT, gansakuTrebulad sainteresod exebian da gvTavazoben garkveul in-
avlens Tavs religiur da politikur terpretacias _ ganzogadebuls, Tu
TemaTa kveTa. es statia swored am Tema- lokaluri konteqtidan amosuls, rac
zea koncentrirebuli. SevecadeT gveC- vizualuri xelovnebis eniT garkveuli
kritikuli Sefasebis mcdelobebad Se-
venebina, rogor warmoaCens vizualuri
gviZlia ganvixiloT. Temas luka lasa-
xelovneba problemas _ religia, ro-
reiSvlis, gia rigvavasa da konstantine
gorc politika. miT ufro, rom poli-
sulaberiZis namuSevarTa magaliTebze
tikis religiasTan gaTanabreba, ufro
ganvixilavT da SevecdebiT, davakvir-
zustad ki Canacvleba da am mimarTebis
deT Tu ra mizniT, ra xerxiT, romeli
xelovnebis enaze Targmna, XX saukunis mxatvruli formiT iyeneben artistebi
totalitaruli reJimebis kulturuli namuSevrebSi religiur konteqsts.
diskursebisaTvis saxasiaTo movlenaa
da miTologiuri azrovnebis, rituale- Tanamedrove samyaros diskursi _ sai-
bisa da religiur simboloTa sisteme- dumlo seroba atomur kafeSi
bis gamoyenebiT xasiaTdeba. cnobilia, luka lasareiSvilis mxatvrul praq-
rom sabWoTa modelSi marTlmadideb- tikaSi postmodernistuli xelovnebis
luri rwmena dogmaturma marqsistul- sametyvelo ena mas Semdeg Cndeba, rac igi
ma ideologiam Caanacvla da mesianuri dasavleTTan pirdapir kavSirze gadis7.
religiis mniSvnelobad transformir- 1990-iani wlebis dasawyisidan, germania-
da, rac vizualur xelovnebaSic aisa- Si gadasvlis Semdgom, xelovani insta-
xa da socialisturi realizmi swored laciiT interesdeba8. icvleba namuSe-
marTlmadideblur ikonografias iye- 6
saubari religiaze: zaza firaliSvili
nebs Zalauflebis saCveneblad. es Cvens _ religia, saxelmwifo da liberalizmi
gamocdilebaSi sabWoTa warsulis saxiT _ Tabula Tenevision _ https://www.youtube.com/
arsebobs da misi Zala imdenad Zlieri watch?v=wlXg_2XwDeo
aRmoCnda, rom postsabWoTa sazoga- 7
interviu leonid baJanovTan: „...[saqarTve-
doebis cnobierebaSic ki ar kargavs aq- loSi] modernizmi didxans gagrZelda, con-
tualurobas. temporary art mxatvrul praqtikaSi mniSvnelo-
vani dagvianebiT gavrcelda. gia eZgveraZe
Tu bolSevizmma Tavi axal religiad erT-erTi pirveli iyo, gia rigvava _ Semde-
gamoacxada da 70 wliani aTeizmis xana gi Taobaa. iseTi mxatvrebi, rogoric lasa-
dadga, postsabWoTa sivrceSi 1990-iani reiSvilia, icvlebodnen ukve dasavleTSi
wlebidan, Tavisufleba axalmopovebu- wasvlis Semdeg, sadac ecnobodnen contempo-
rary art-s.“(Targm. x.xabuliani). http://viperson.
li qveynisaTvis, religia praqtikulad,
ru/articles/ekzistentsialnaya-strategiya-i-eticheska-
identobis erTaderTi Zlieri ganmsa- ya-pozitsiya
zRvreli aRmoCnda. filosofosi zaza 8
cxadia, dasavleTSi wasvlis mizezi swo-
firaliSvili 1990-ian wlebSi miRebul red es iyo _ mieRo is gamocdilebebi, ra-
suraTs religiuri cxovrebis `bums~ sac adgilobrivi sivrce ver aZlevda, miT
224

varTa Tematikac, globaluri proble- birTvuli afeTqeba CernobilSi (sur.


mebi mTavar saazrovno arealad iqceva. 3), sabWoTa tankebis gamoCena avRaneTSi,
amis erT-erTi gamovlinebaa instalacia samxedro sasaflao da a.S. _ teqnolo-
`saidumlo seroba~ (sur. 1), romelic giuri progresisa da politikis tra-
mxatvarma 1994 wels qalaq kiolnSi, (Gal- gikul gadakveTaze migvaniSnebs. esaa
lery Jule Kewenig, Frechen-Bachem (In the Sho- erTgvari imitacia sakurTxevlis xate-
wroom of Gallery Johnen & Schöttle) warmoad- bis rigis naratiuli xasiaTisa, romle-
gina da globalur socio-politikur bic maradiul ciklurobas asaxavs, rac
problemebze saubars am saxarebiseuli Tanamedrove epoqis dramatul aqtebs
siuJetis axal realobaSi transformi- bibliur siuJetTa Txrobas amsgavsebs
rebuli aqtis reJimSi Seecada9. da epoqis diskursis kritikuli Sefa-
erTi SexedviT, es kafes interieris imi- sebis mcdelobad SeiZleba ganvixiloT.
taciaa _ sivrceSi sami TeTri momcro instalaciis sivrcis konstruirebas
magida da 12 skamia warmodgenili, sadac TeTr iatakze aqtiuri wiTeli jvris
aSkara miniSneba religiur konteqst- forma gansazRvravs, rogorc globa-
Si Tanamedrove problemaTa gaazre- lur sakiTxTa problemurobis mZafri
bisa naklebad ikveTeba. Weridan Tavi- vizualuri niSani. scenas zemodan rka-
suflad daSvebuli 12 suraTi am scenas li da misgan gadmosuli sxivebismagva-
gars ejareba da maTi Sinaarsi proble- ri forma asrulebs, rogorc imitacia
mis gaxsnas iwyebs. trafaretuli beW- globusis meridianebisa, rac scenaSi
dviT, negativis principis simulaciiT arsebuli Txrobis wriul dinamikaze
gadatanili gamosaxulebebi monoqro- amaxvilebs yuradRebas da namuSevris
mul popartul imijebs emsgavseba. ti- Sinaarsobrivi sistemis Semkvrelia _
loze qviSis Sereva faqturulobasa da instalacia artistis mier danaxuli
samxedro komuflaJis xakisferi tona- realobis mikromodeli xdeba. sagu-
lobis replikas amZafrebs, rac namuSe- lisxmoa, rom `ukanaskneli serobis~
vrebze gamosaxuli Temebis konceptSi lasareiSviliseul variantSi, Tu ins-
erTiandeba _ atomuri iaraRis pirveli talacias am bibliuri scenis ikonogra-
gamoyeneba atlantikis okeaneSi (sur. 2), fiis mixedviT SevxedavT, mecamete skami
ar gvxvdeba, arc qristesa da iudas ad-
ufro, rom misi interesi tradiciuli mx- gilzea miTiTeba, riTic artisti Tavs
atvrobisagan gansxvavebuli Tu alterna-
tiuli formebis keTebis mimarT jer kidev
aridebs ambis ilustraciulobas da
saqarTveloSi ikveTeboda da mxatvari aq- interpretaciis farTo xedvas arCevs
tiurad qmnida abstraqciebs, Tumca saz- _ qaoturi samyaros am mikromodelSi
RvargareT wasvlis Semdgom is nel-nela binaruli opoziciebis alegoriulad,
Sordeba am tipis mxatvrobas da axali for- konkretul amqveyniur faqtebSi proe-
matebis mosinjvas cdilobs. cirebas da maTi gamovlinebis laten-
9
Tanamedrove qarTul xelovnebaSi, am Temis tur xasiaTs usvams xazs.
(saidumlo serobis) ferweruli inter-
pretaciebi, 1980-iani wlebidan gia buRaZis instalaciis formasTan erTad, Semo-
mxatvrul-konceftualuri suraTebis sax- dis kidev erTi mxatvruli praqtika _
iT Cndeba. urTulesi saxarebiseuli siu- l. lasareiSvilis `saidumlo serobis~
Jetis Rrma Teologiuri sazrisebis Zieba, mnaxvelebi instalaciis sivrceSi xvde-
amavdroulad, Temis Tanamedrove epoqis bian, sadac imitirebul kafeSi Camoj-
diskursSi danaxva da am konteqstSi dRes
arsebuli problemebis farulTqmis gziT
domac SeuZliaT, iwyeba suraTTa aRq-
aqtualizeba, mxatvris mudmivi fiqris sa- mis procesi da swored am garemoSi maT
gans warmoadgens. umaspinZldebian RviniTa da puriT, am-
225

gvarad TamaSdeba evqaristiuli aqti _ riT, Sida centraluri ares sakomunika-


erTgvarad Semodis ritualis elemen- cio plastad qceviT, l. lasareiSvilis
ti da mnaxveli TviTon xdeba perfor- namuSevari mark rodkos kapelis (1964-
meri, rac postmodernistuli xelov- 1967) (sur. 4) instalaciis xelovneba-
nebis maxasiaTebelia10. performansis Si interpretirebul saxes emsgavseba.
SemTxvevaSi, ritualuri qmedebisaTvis rodko sagangebod, oqtogonze agebu-
instalaciis sivrcis gamoyeneba, kidev li samlocvelos imitaciiT, sivrceSi
ufro uwyobs xels imitirebuli spiri- spiritualur SegrZnebebze provoci-
tualizebuli efeqtebis gaZlierebas, rebs, triptiqonis wyobis mqone, muqi,
miT ufro, rom namuSevarSi garkveuli monoqromuli uzarmazari suraTebis
religiuri siuJetis transformaciiT warmodgeniT, mayurebels tradiciuli
xdeba Sinaarsobrivi gaxsna da ritualic sakurTxevlis xatebTan asociaciisken
swored religiur praqtikas axlavs ubiZgebs, mxolod ara konkretuli re-
Tan. Cans, rom es `atomuri kafea~ _ mZi- ligiuri konfesiis kuTvnilebis niSniT.
me Tanamedrove realobis vizualiza- rodkos rTuli artistuli sistema me-
cia, tragikuli faqtebiT gajerebuli ditaciisken xsnis gzas da metafizikuri
sakomunikacio are, sadac imitirdeba ideebis danaSrevebs efuZneba11. cxadia,
saidumlo serobis Zireuli Teolo- l. lasareiSvilis namuSevari sruliad
giuri aspeqti _ pirveli ziareba, da ar cdilobs am tipis interpretacias,
amis fonze, Cveulebrivma obieqtebma ar flobs spiritualur siRrmiTobas
Tu qmedebebma SesaZloa, gansakuTrebu- da metafizikur planSi gasvlis ideas,
li mniSvneloba SeiZinos, Camoyalibdes aq artisti absoluturad sxva Sinaar-
erTgvari ritualuri ceremoniis at- sobriv aqcentebzea koncentrirebu-
mosfero, sadac samyaroSi arsebuli ua- li. Tumca, principi sivrcis gancdisa
ryofiTi Zalis gaazreba/gacnobierebas da instalaciis agebulebiTi struq-
simulaciuri saxe eZleva. turisa _ suraTebTan bmaSi myofobiT
swored zemoT axsnili principiT _ si- problemis gaanalizebis procesi Sed-
vrcis suraTebiT SemozRudviTa da am ges, Tundac ironizirebuli gaTamaSe-
namuSevrebTan recipientis komunika- biT anda gulwrfeli mcdelobiT, l.
ciiT, instalaciis wriuli struqtu-
11
art kritikosis robert rosenblumis
10
ritualuri qmedebis saxelovnebo praqt- azriT, 1940-50-ian wlebSi, abstraqtul-
kaSi Semotanis TvalsaCino magaliTi ger- ma eqspresionistebma barnet niumanma da
maneli artisti iozef boisia. is 1960-70-ian mark rodkom gaagrZeles romantikuli in-
wlebSi akeTebs mTel rig performansebs teresi amaRlebulis mimarT, imediT, rom
gansazRvrul sivrceebSi, xan mxolod Tvi- mayurebelSi gaaRviZebdnen TiTqmis reli-
Ton, xan procesSi sxva adamianebsac rTavs giur xedviT gamocdilebas didi zomis us-
da amiT SesaZloa CavTvaloT, rom artis- agno tiloebiT, rac Tavis TavSi im modern-
ti, erTgvarad, mRvdlis an Samanis rols istuli artistuli poziciis gagrZelebas
iTavsebs. misi gavlena dResac Zalian didia. warmoadgenda, rac vasili kandinskisTan,
Tanamedrove xelovanebi, magaliTad marina kazimir maleviCTan da pit mondrianTan
abramoviCi, linda montano, volfgang lei- Cndeba _ ideas/molodins, rom mnaxvelSi
bi, swored, is artistebi arian, romelnic abstraqtul zedapirebsa da formebze da-
muSaoben ritualuri aqtivobebiT. cxadia, kvirvebam/Wvretam, Rrma meditaciuri Seg-
l. lasareiSvili ase Sors ar midis da misi rZnebebi gamoiwvios. SeiZleba iTqvas, rom
roli, rogorc performeris aq ar aris ar- am artistuli xedvis erTgvar kulminacias
sebiTad ganmsazRvreli, Tumca, ziarebis aq- swored rodkos kapela warmoadgens. R. Rosen-
tis Semotana postmodernistuli artistu- blum, Modern Painting and the Northern Romantic Tradition:
li aqtivobebis gaazrebis mcdelobas gavs. Friedrich to Rothko, 1975.
226

lasareiSvilTan praqtikulad, rodkos Ты можешь положиться на меня


kapelis sistemis sxva konteqstSi Cve-
k. kaWarava Tavis statiaSi `qarTuli
nebis cdas emsgavseba (miuxedavad imi-
avangardis istoriisTvis~,12 roca ad-
sa, rom m. rodkosa da l. lasareiSvilis
gilobivi art-scenis garkveul siste-
suraTebis vizualuri mxare sruliad
matizaciasa da aRweras cdilobs, imTa-
gansxavdeba erTmaneTisgan da mxolod
sivrceSi maTi, rogorc xatebis rigis viTve Semohyavs 1987 wels moskovidan
gaazrebaa msgavsi). rasakvirvelia, mark TbilisSi Camosuli gia rigvavas per-
rodko amas sruliad sxva masStabiT sona, rogorc `Cveni sinamdvilisaTvis
axorcielebs, Tumca Cven, am SemTxveva- moulodneli, sakmaod uCveulo osta-
Si, namuSevarTa ideuri, Tu struqtu- ti~, da mis Semoqmedebas afasebs, ro-
ruli principis garkveul siaxloves gorc dazRveuls `zogadsabWouri re-
ganvixilavT, rac sakuTriv l. lasareiS- gionalizmis konformistuli konteqs-
vilis instalaciis gamomsaxvelobiTi tebisgan~ da Cvens pirobebSi misi xelo-
enisa, Tu mayurebelTa aRqmis procesis vnebis revoluciurobas usvams xazs,13
interpretaciaSi gvexmareba. rac SemTxveviTi rodia. gia rigvavas
sabWoTa warsulis mqone mxatvris Ta- Tanamedrove xelovnebiT daintereseba
namedrove artis enis gacnoba/gacnobi- ukavSirdeba moskovis andergraundisa-
erebis procesis kargi vizualizaciaa gan miRebul STabeWdilebas, ramac mas
instalaciaSi dazguri suraTebis Car- kidec gaumZafra vizualur xelovneba-
Tvac. faqtobrivad, l. lasareiSvilis Si garkvevis survili14.
tradiciuli mediumi _ mxatvroba, ro- cxadia, gia rigvavas xelovnebis gaa-
melic misi kargad SeTvisebuli warsu- nalizebisas, mniSvnelovan faqtorad
li gamocdilebaa, realobis ilustri- vlindeba moskovis xelovnebis konte-
rebul variants gvTavazobs da kveTaSia qsti. miT ufro, rom video arti sru-
postmodernistul tendenciebTan, liad moskovuri artistuli sivrcidan
meore mxriv, axal formebTan _ insta- provocirebul movlenas warmoadgens
laciis xelovnebisa da performansis
cakleul niSnebTan. realur sivrceSi 12
k. kaWarava, qarTuli avangardis istori-
saidumlo serobis siuJeti transfor- isTvis, statiebi, 2006, gv.100.
mirebulia Tanamedrove droiT per- 13
k. kaWarava, „xelovneba, romelic saint-
cefciaSi, riTic postmodernistuli eresoa yvelasaTvis“, statiebi, 2006, gv. 136.
samyaros gamanadgurebel inerciaze 14
am mizniT, is abarebs surikovis saxelo-
keTdeba aqcenti. artisti cdilobs bis moskovis xelovnebis saxelmwifo insti-
mayurebels aCvenos qristes ukanaskne- tutSi (ferweris fakulteti) da fundamen-
tur Teoriul Tu praqtikul muSaobas iw-
li serobis konteqstSi arsebuli rea-
yebs. amgvarad, saqarTveloSi dabrunebuli
lobis problemuroba. religia im dozi- mxatvris (g. rigvava am periodisTvis ukve
Taa interpretirebuli namuSevarSi, ra namyofia evropaSi da garkveuli warmodge-
doziTac dasWirda xelovans sakuTriv na aqvs Tanamedrove xelovnebis specifikasa
Tanamedrove samyaros dramatuli aspe- da dasavlur tendenciebze) xelovneba ukve
qtis aqtualizebisaTvis. instalaciis mniSvnelovan Teoriul bazis efuZneba: da-
saxelwodebac `saidumlo/ukanasknli muSavebuli aqvs inglisurenovani liter-
seroba, atomuri kafe~ sityvaTa TamaSs atura da xeli miuwvdeba im informaciaze,
rac adgilobrivi xelovanebisaTvis siax-
emsgavseba da religiur konotaciasTan
les warmoadgens, amitomac, bunebrvia, rom
erTad, Tu misgan damoukideblad, glo- am periodSi k. kaWaravas msgavsad, isic qa-
balur problemaTa prezentirebasa da rTveli mxatvrebisaTvis informaciis mom-
maT gamZafrebaze aqvs pretenzia. wodebel-interpretatoris rols iTavsebs.
227

da racionalur-socialuri kritikis komunikaciis saWiroebis winaSe, ramac


Temebze akeTebs ganacxads. bunebrivia, igi logikurad miiyvana alternatiul
1990-iani wlebis dasawyisSi postsabWo- enamde _ video artis sametyvelo niSan-
Ta moskovuri xelovneba im gamowveve- Ta sistemebamde16. swored am gamowvevis
bis winaSe dgas, rasac saerTaSoriso Sedegs waradgens g. rigvava am gamofe-
konteqstSi integracia warmoadgens. naze video artis saxiT. xelovani Tavad
moskovis art sivrceSi axali teqnolo- Cndeba monitorze da uwyvetad imeorebs
giebi gansakuTrebulad popularuli frazas: `ar daujeroT maT, isini ityue-
xdeba, ramac, cxadia, bevri, sivrcisaT- bian!~ (“Не верьте им, они все врут“) (sur. 5).
vis araorganuli da uxarisxo namuSeva- xazgasasmelia artistis funqcia _ aq
ri warmoSva. swored am rTul mxatvrul is performerad warmogvidgeba da saku-
procesebs emTxveva gia rigvavas video Tari Tavis prezentirebiT, video artis
artiT dainteresebac da Sesabamisad, am konceptis verbalizacias axdens, rac
problematuri tendenciebis fargleb- namuSevars videoperformansis Janrs
Si, misi xelovnebis mxatvruli amoca- miakuTvnebs. m. orlova azustebs da am
nebis da xarisxis Sesaxeb ismeva kiTxva. aqts teleperformansad moixseniebs,
xelovnebaTmcodne milena orlova gia rac uSualod namuSevris ideis gaxs-
rigvavas misvlas axal teqnologiebam- nisTvis xdeba arsebiTi _ es telega-
de swored am simptomisagan mijnavs da dacemis formatia, romelSic `sagange-
ambobs, rom axali mediebiT daintere- bo~ gancxadebis mudmivi cirkulireba
sebul xelovanTagan, lamis mxolod is xdeba. am video namuSevarma gia rigavavs
aRmoCnda erTaderTi, vis artistul ga- moskovis saxelovnebo sivrceSi gansa-
dawyvetaSic arCeuli sametyvelo enis kuTrebuli aRiareba moutana, mesiji
aqtualuroba momdinareobda sakuTari da mxatvruli forma Zalian zusti da
mxatvruli proeqtis logikidan da es ar Zlieri aRmoCnda, rac swored, video
warmoadgenda Zveli ideebis axal medi- artis formatiTaa miRweuli. artisti
ebSi meqanikurad warmoCenis mcdelobas, am specifikiT muSaobas agrZelebs da
rac sakuTriv tradiciul teqnikaSic momdevno gamofenaze warmoadgens namu-
sakmarisad warmatebiT SeiZleba ganxor- Sevars, romelic swored CvenTvis sain-
cieldes15. es azri sruliad damajereb- tereso problemas _ religiisa da po-
lad JRers, radgan 1993 wels galerist litikis kveTas exeba.
marat germanis mier organzebuli poli- sagulisxmoa, rom Tu pirvel video per-
tikuri xasiaTis gamofenaSi _ `xelo- formansSi (“Не верьте им, они все врут“)
vneba, rogorc xelisufleba da xeli- televizoridan `diqtoris~ Ria kriti-
sufleba, rogorc xelovneba~ („Седьмому ka ismis, gzavnili sruliad naTeli da
съезду народных депутатов посвящается“,
Центральный Дом Художника, Москва) wamo- 16
miT ufro, rom g. rigvavas artistuli ga-
Wrilma problematikam g. rigvava kri- mocdileba Tanmimdevrulad itevs dasav-
tikuli, Zalian zusti politikur/so- luri mxatvruli praqtikebis: „arte pove-
cialuri mesijisa da misi adeqvaturi ras“ tradiebSi _ „Raribi“ masalebiT eqs-
mxatvruli formis Ziebis winaSe daayena, perimentirebas, minimalisturi xelovnebis
midgomebs, „axali velurebis“ mxatvrobiT
rac aqamde ar warmoadgenda aqtualur
dainteresebas, zogadad postmodernis-
Temas misi saazrovno arealisaTvis. ar- tul aRqmas suraTis fenomenTan dakavSir-
tisti dadga mayurebelTan sxva tipis debiT, rac xelovanisaTvis erTgvari bazisi
aRmoCnda video artis enasTan samuSaod da
15
Гия Ригвава; Критика, М.Орлова _ http://www. praqtikulad, axali mediebi misi mxatvru-
persona.rin.ru/view/f//22001/rigvava-gija li Ziebebis logikur gagrZelebad iqca.
228

zustia, m. germanis am proeqtis rigiT gamosaxuleba kontaqtze gamodis, `ga-


meore gamofenaze `konversia~, xelovani nacxads~ akeTebs da qreba. Semdeg kvlav
waradgens igive principze dafuZnebul inTeba ekrani, igive kadri Cndeba da ase
videoperformanss, romelSic kvlav Ta- dausruleblad _ vizualuri da ver-
vadaa performeri, mxolod am SemTxve- baluri diskursis kveTa aq formulis
vaSi igi cvlis pozicias _ aq artisti donemdea dayvanili da garkveul rit-
politikosis rols irgebs: g. rigvavas mulobas efuZneba, rac namuSevars gan-
gamosaxuleba Tavze SaravandiT Cndeba sakuTrebul sisxartesa da lakoniuro-
ekranze da dausruleblad warmoTqvams bas sZens _ artistis mesiji gamofenis
frazas: `SegiZlia Cemi imedi gqondes~ konteqstTan mimarTebiT aqtualizir-
(`Ты можешь положиться на меня“) (sur. 6), deba da Zalian zust saxes iZens.
rasac, pirveli video performansis gia rigvavas video performansis same-
Riad kritikuli xasiaTisgan gansxvave- tyvelo ena brius naumanis videoinsta-
biT, ironiis toni Semoaqvs da avtoris, laciis „Anthro/Socio“ (sur. 7) konceptis
rogorc `wmindanad~ warmoCenili `po- mxatvruli verbalizaciis principTan
litikosis~, imitacia namuSevris pro- avlens msgavsebas, ris warmoCenasac,
vokaciul xasiaTs gansazRvravs. Cvens mier ganxiluli namuSevris aRq-
video performansis zogadi mxatvru- mis sisrulemde mivyavarT. amis Sesaxeb
li saxe erTmniSvnelovnad martivia _ Tavad g. rigvavac saubrobs da xazs us-
axlo kadriT, neitralur fonze fron- vams brius naumanis namuSevris naxvisas
talurad mdgomi performeri, mayure- aRZrul gancdasa da misgan miRebul
belisaken momarTuli mzeriT, damaje- STabeWdilebaze, rogorc Zlieri Zalis
rebeli, mSvidi xmis tembriT, erTgvari mqone gamomsaxvelobaze, ramac, faq-
reprezentaciuli xasiaTiT, `wmindanis tobrivad, misi video namuSevrebis same-
moZravi xatis~ imitaciaa, romelic, ima- tyvelo ena gansazRvra17. gamosaxulebis
vdroulad, saarCevno moZravi baneris mayureblisaken momarTva, mzeriTi kon-
funqciTacaa datvirTuli. realuri ga- taqti, misgan warmoTqmuli dausruleb-
mosaxulebisa da kompiuteruli grafi- lad cirkulirebuli fraza da am gziT
kis sinTezi _ aqtiuri cisferi Saravan- mnaxvelze zegavlenis moxdena _ nau-
di, rogorc `danamati~, aRrmavebs namu- maniseuli is Zireuli konstruqciaa,
Sevris ironiul JReradobas. es `wmin- romelsac gia rigvava namuSevris Seqm-
danis gamocxadebis~ simulaciaa, rasac nisaTvis `masalad~ iyenebs. cxadia, bri-
teqnikuri TvalsazrisiT, muqi foni da us naumanTan azrobrivi maxvilebi gan-
artistisaken mimarTuli ganaTeba, ki- sxvavebulia da bevrad mZafr eqspresias
dev ufro usvams xazs da politikosis avlens (xazgasasmelia, rom es videoins-
groteskul saxes warmoqmnis. tavto- talaciaa) _ monitorTa gamravleba
logiuri verbaluri demonstraciisa da Sesabamisad ramdenime xmovani rigi,
da gamosaxulebis cikluri reprezen- ritmis dinamikuroba frazebs (Feed me,
taciuloba, winasaarCevnod mesiad mo- Help me, Eat me, Hurt me…) skandirebad
vlenili politikosis reCitativia, gardaqmnis da namuSevris gansakuTre-
romelic individualurad mimarTavs bul intensivobas gansazRvravs, pra-
mnaxvels da yvela gamomsaxvelobiTi qtikulad, agresiul formad avlens,
xerxi mayurebelze STabeWdilebis mo- maSin, roca gia rigvavas es principi sa-
xdeniskenaa mimarTuli, rac masmediisa 17
irina popiaSvilis interviu gia rigva-
da sazogadoebis komunikaciis princip- vasTan (2012) _ https://www.youtube.com/
sac refleqsirebs. procesi amgvaria: watch?v=S7iNd4F33Xk
229

kuTari konteqstisaTvis mosaxerxebel drois, seriuli, tipuri socrealis-


CarCoebamde dahyavs _ frazis mSvidi, turi nimuSi stalinis portretisa, ro-
monotonuri ritmis cirkulacia, po- melic xelovanma, marTlmadidebluri
litikosisaTvis aucilebeli damaje- xatis simulaciiT, `Wedur perangSi~
rebloba, mayurebelTan, satelevizio warmoadgina, da mis win, rogorc erTg-
gadacemis formatis imitaciiT, komuni- vari `fsevdo biblia~, wigni _ `sabWoTa
kaciis damyarebis saSualeba xdeba. saqarTvelo~ moaTavsa (sur. 8). namu-
gia rigvavas video performansi postmo- Sevari interpretirebs sabWour miTs
dernistuli kulturisaTvis saxasia- beladis kultis Sesaxeb da SeiZleba
To simulirebuli realobaa, sakuTriv iTqvas, soc-artis sagangebod ekleq-
formati _ teleekranidan gadmocemu- turi mxatvruli sistemiT vizualuri
li `informacia~, misi mowodebis sisw- azrovnebis nimuSs warmoadgens, ro-
rafe, provocirebs problemas _ masme- melsac artisti postsabWoTa sivrceze
dias warmoaCens, rogorc sazogadoebis refleqsirebiT amuSavebs da amiT axal
cnobierebaze momxden Zlier iaraRs. gia saazrovno problematikaze akeTebs ar-
rigvava afiqsirebs sakuTar pozicias tistul komentars. soc-arts, romelic
da sazogadoebis mxridan politikosis, 1970-1980-iani wlebis rusuli araofi-
rogorc gadamrCenel mesiad, superg- cialuri, e.w. sabWouri nonkonformis-
mirad miRebis, Zalian sxart, ironiul tuli xelovnebaa, boris groisi ganixi-
kritikas gvTavazobs. lavs, rogorc postutopiur mxatvrul
movlenas. movlenas, romelic ironiu-
beladis „xati“ lad parodirebs da opozicionirebs
cnobilia, rom vizualur xelovnebaSi oficialur mxatvrul models _ socia-
socialisturi realizmis hibriduli listur realizms18. es ki Tavs avlens da
fenomeni, sabWoTa miTisa da paTosis axal droiT konteqstTan modis kveTaSi
verbalizacias sakuTar meqanikur same- kote sulaberiZis xelovnebaSic. mos-
tyvelo enaSi gaerTianebuli sxvadasxva koveli mxatvrebis _ vitali komarisa
epoqisa da stilis mxatvruli sistemis da aleqsandre melamidis SefasebiT, vis
niSnebis meSveobiT axdenda (antikuri saxelebTanacaa dakavSirebuli es ar-
xelovnebis formis idealizacia, re- tistuli reaqcia, soc-arti sovieturi
nesansisaTvis saxasiaTo monumenturi interpretaciaa dasavluri postmo-
ena, barokuli mizanscenebi da a.S.). sa- dernizmisa,19 rogorc amerikuli pop-
xieria isic, rom politikis propagan- artis erTgvari analogi. marTlac,
dad qceul, oficialur xelovnebaSi, orive SemTxvevaSi maskulturis konte-
sabWoTa sistemis mier SeTxzuli axa- qstidan xdeba amosvla _ Tu pop arti
li komunisturi religiis vizualize- yoveldRiur miTTan, gavrcelebul ni-
ba marTlmadidebluri ikonografiis SanTa sistemebTan _ reklamebidan amo-
principis meSveobiT xdeboda, sadac me- Rebul kliSeebze muSaobs da zedapi-
siad movlenili beladi Tayvaniscemis rul socialur Rirebulebebze akeTebs
obieqtad iyo gaazrebuli da bibliuri komentars, pop-artis `sabWouri analo-
personaJis rols irgebda.
18
B. Groys,The Total Art of Stalinism: Avant-Garde, Aesthetic
swored am fenomenis kvlevisa da warsu-
Dictatorship, and Beyond, 2011, gv.10.
lis gadaazrebis erTgvar mcdelobad 19
soc-artis sinTezirebuli saxeli vizual-
vlindeba, ukve potsabWoTa periodSi, izirebs Tavad ideas _ „soc“ aRebulia so-
kote sulaberiZis artistuli komenta- cialisturi realizmidan (socrealizimi),
ri (1990-iani wlebis bolo) _ sabWoTa xolo „art“ pop-artis replikaa.
230

gi~, soc-arti _ sabWoTa simboloebiT kote sulaberiZis namuSevrSi aRebuli


`TamaSobs~, kombinirebs mas sxvadasxva xatis forma mkafiod, martivi alegori-
stilTan _ xSir SemTxvevaSi socrea- uli vizualzaciiT aCvenebs stalinuri
lizmTan, sxva semiotikur sistemebTan sistemis muSaobis Zireul meqanizms _
da amgvari ekleqturobiT parodirebs postsabWoTa droiTi aRqmis distan-
masze, cdilobs Ria kritikulobiT aC- ciiT cdilobs mxatvrul formaSi gar-
venos sabWoTa sazogadoebis masobrivi daqmnas miTi axali komunisturi reli-
ideologia. kote sulaberiZis xelov- giisa da beladis Tayvaniscemis Sesaxeb.
neba, romelic swored pop-artistuli suraTi _ mza nimuSi, sabWoTa sistemis
midgomebiTa da socialisturi realiz- artefaqti, romelic TavisTavad ukve
mis imitaciebis sinTezirebiT metyve- kitCia, Sinaarsobrivad konfliqtur
lebs, rig SemTxvevebSi, garkveulwilad formaSi eqceva (mTavari saxasiaTo niSa-
soc-artis niSnebs avlens, rac cxadad ni soc-artisa). xatis citireba _ stali-
vlindeba beladis `xatis~ SemTxvevaSi nis, rogorc sulieri lideris TeTr ki-
_ masTan sabWouri miTi narativia, sta- telSi gamosaxuli fsevdo heroikuli
lini ki motivis saxes iZens, da niSnebis figuris aluminis firfitiT Semojar-
TamaSiT stalinis miTis religiasTan va, gaazrebul ekleqtizms qmnis, kidev
groteskuli gadakveTa xdeba. am provo- ufro amZafrebs kitCuri imijis esTeti-
kaciuli mimarTebiT _ marTlmadideb- kas da ironiul afsurdamde midis.
luri xatis `karkasSi~ beladis gamosa- es saxe-xati, romelic faqtobrivad,
xulebis proecirebiT, sabWoTa siste- postsabWoTa droiTi poziciidan, post
mis miTologizirebuli saxis satiruli totalitarul sivrceSi stalinuri
mxileba xdeba. niSnebis `reinkarnaciaa~, sabWoTa war-
soc-artis sametyvelo enaSi, sabWoTa sulis ironiul-kritikul gaazrebis
ideologiis kritikis mizniT, reli- mcdelobad ikiTxeba. dRes ukve sabWo-
giuri ikonografiebis _ xatis mniSvne- Ta sistemasTan dakavSirebuli sim-
lobebi da sxva semiotikuri sistemebis boloebis mniSvnelobebi, erTi mxriv,
kombinaciebi saxasiaTo tendenciaa20. aRaraa mZlavri, Tumca, saubroben cno-
bierebaze, romelic 70 wlianma reJimma
20
erT-erTi Tamami artisti am Tvalsaz-
risiT aleqsandre kosolapovia, romelic
Camoayaliba da jer kidev Zlieria. am
kritikuli diskursis SeqmnisaTvis iyenebs imijSi gaxsnili sabWoTa sistemisaT-
provokaciul mimarTebebs _ religiur vis saxasiaTo kultis mniSvnelovnebis
konteqsts qristianuli ikonografiis meS- `gaSiSvleba~, beladis mesiasTan gaigi-
veobiT. sabWoTa politikasTan mimarTebaSi veba, migvaniSnebs rogorc warsulze,
sainteresoa, jer kidev sabWoTa sivrceSi
aseve postsabWoTa cnobierebaSi Rrmad
Seqmnili misi konceptualuri fotografia
seriidan „deda-ruseTi“(1982) (sur. 9), sadac daleqil problemaze. diskursis ga-
wminda sebastianes martvilobis ambavi gaT- farToebiT, namuSevari SeiZleba inter-
amaSebulia sabWoTa sistemis mTavar simbo- pretirdes, rogorc erTgvari parodia
losTan _ namgalTan da urosTan mimarTe- socialisturi realizmis Canacvlebi-
baSi, rogorc vizaulizacia artistis ra- sa fsevdo-religiuri kulturiT, rac
dikaluri poziciisa. identur Tematikaze
1990-ian wlebSi gamZafrebuli proce-
muSaobs vagrik baxCaniani, romlis namuSe-
varzec „jvarcma“(1980) (sur. 10), sabWoTa sia da axal RirebulebaTa sistemis Se-
kavSiris umaRlesi jildo _ leninis orde- qmnaze aqvs pretenzia. es problematika
ni, qristes saxes ufaravs. am Temis variacia
ki gamovlinda moskovSi, andrei saxarovis lurad cnobil gamofenaze: „frTxilad, re-
sazogadoebriv centrSi gamarTul skanda- ligia!“ 2003, (sur.11).
231

mxatvrul formaSi zustad aisaxa da ri xelovnebisaTvis. maSin, roca luka


miTebis gadakveTaze beladis `xatad~ lasareiSvilis versiaSi analogiurad
formulirda. vxedavT problemis dafiqsirebas, ma-
Tu Cvens sakvlev Temas panoramulad gram, imavdroulad, kidev ufro Sors
SevxedavT da wamoweuli problemis Zi- wasvlis survili ikiTxeba _ instala-
reul kiTxvas davubrundebiT _ ro- ciis sivrcis komunikaciis ared qceva
gor vlindeba religiuri konteqsti, da evqaristiis saidumlos simulacia,
ra adgili uWiravs da rogor iyenebs mas problemebze dafiqrebis, dialogis da
Tanamedrove qarTveli xelovani _ aR- gamosavlis Ziebis erTgvari mcdelobaa.
moCndeba rom, Cvens mier moyvanili ma- Sesabamisad, namuSevari ufro met Car-
galiTebi 1990-ian wlebSi gamovlenil Tulobasa da interpretacias moiTxovs
erT aspeqtis saxavs: qarTul versiaSi mayureblisagan. l. lasareiSvili arc
religiuri konteqstis gamoyeneba ar- religiur semiotikas iyenebs Tamamad,
tistebis mxridan gvxvdeba ara rogorc mis instalaciaSi vizualur formaSi
aRmoaCino qristianuli qveteqsti yve-
spiritualur sazrisebze gamavali mniS-
laze metad rTuldeba _ religiuri
vnelobebi, Rrma, religiur sakiTxebSi
konteqsti namuSevris saxelwodebaSi
Sesvlis mcdeloba, transcendentTan
cxaddeba da mxatvruli formis inter-
kavSiris Zieba, aramed, rogorc mora-
pretaciis gziT latenturi religiuri
luri kodis Zebnis, RirebulebaTa sis-
mniSvnelobebis vizualizeba xdeba.
temis Semotanis mcdelobebi, romlis
irgvlivac lagdeba sxva mniSvnelobe- sayuradReboa, sakuTriv erTi mocemu-
bi. am artistul ganacxadebSi religias loba _ luka lasareiSvilisa da gia
dakarguli aqvs pirveladi funqcia, aq rigvavas namuSevrebs erTmniSvnelov-
artistebisaTvis religia erTgvari mo- nad qarTul artsivrces ver mivakuTv-
tivi xdeba, gzaa Zireuli konceptis ga- nebT. maTTvis es Temebi mas Semdeg gaxda
aqtualuri, rac dasavleTTan gavid-
xsnisaTvis, rom xelovans, miuxedavad
nen pirdapir kavSirze da namuSevrebic
imisa, ra konteqstiT iyenebs mas, gaaC-
lokaluri art-scenis miRma Cndeba.
nia Zlieri pozicia garemoSi mimdinare
swored am pirobebSi, rodesac sabWoTa
procesebis mimarT. es Tavad artistTa
warsulis mqone mxatvrebi srulufle-
RirebulebaTa sistema da moraluri ko-
biani wevrobis pretenziiT dasavlu-
debia, romlebic mnaxvelis Rirebulebe-
ri art-scenisaken iswrafvian, sainte-
bis ierarqias SeiZleba daemTxves, an ara.
resoa rogor iyeneben isini religias.
gia rigvavasa da kote sulaberiZes es ra Tqma unda, maT ician religuri Te-
koncepti martiv formulamde, advilad misadmi dasavluri saxelovnebo sivr-
wakiTxvad imijamde dahyavT da isini mxo- cis `koniuqtura~ da SeiZleba iTqvas, am
lod faqts afiqsireben, rom politikam mocemulobas ergebian kidec. aSkaraa,
religiis funqciis sakuTar Tavze aRe- rom gia rigvavas religia politikuri
ba moaxerxa. orive artisti daufaravad Temis ironizaciisTvis sWirdeba da es
iyenebs religiur semiotikas _ g. rig- mkafiod vlindeba formaSi. luka lasa-
vavas `Saravandi~ da k. sulaberiZis `xa- reiSvili ki am politikur oromtrial-
tis perangi~, advilad amocnobadi, kli- Si da tragikul diskursSi, marTalia
Sirebuli qristianuli ikonografiiT latenturi saxiT, Tumca mainc reli-
postmodernistul TamaSad SeiZleba Se- gias xedavs moralis, Rirebulebis da
fasdes, rac metad gavrcelebul midgo- wesrigis wyarod. magram, sagulisxoa,
mas warmoadgens Tanamedrove dasavlu- rom mxatvrul formaSi SeimCneva reli-
232

giur konteqstTan Zalian frTxili Sexeba, religiur semiotikaze uaris Tqma, rom
namuSevari sworxazovnad ar Caeweros religiur sistemebSi da kvalificirdes da-
savluri artsamyarosTvis, rogorc misaRebi xelovneba.
epoqisaTvis aqtualur problemaTa wyvili _ politikisa da religiis Tematuri
sinTezi, xelovanTa poziciis aSkara kritikulobas aCvenebs, rac g. rigvavasa da k.
sulaberiZis sxart artistul komentarebSi arsebuli ironiis siWarbesTan erTad,
kidev ufro saxieri da mZafri xdeba. l. lasareiSvilis instalaciaSi ki problemis
mravalSrian gaxnas vxedavT _ samyaros mZime realobis asaxvidan am faqtTa gaazre-
bis mcdelobamde, sadac ironiisaTvis adgili sul ufro naklebia. magram, mniSvne-
lovania erTi saerTo mkafio maxasiaTebeli _ Tu dasavlel artistebsa da Tundac,
postsabWoTa sivrcis qveynebs SevadarebT, aRmoCndeba, rom, qarTuli saxelovnebo
sivrcisagan gansxvavebiT, es artistuli komentarebi iq umeteswilad, agresiul
ironiad, provokaciul, epataJur gamovlinebebad ikveTeba, maSin, roca qarTuli
artefaqtebisaTvis amgvari siTamame ar aris damaxasiaTebeli. es magaliTebi qar-
Tveli xelovanebis erT-erTi pirveli mcdelobebia arsebuli realobis kritiku-
lad gaazrebisa, rac, dasavluri versiebisagan gansxvavebiT, ar aris tradiciuli
Cveni saxelovnebo sivrcisTvis _ SesaZloa, swored esaa erT-erTi mizezi qarTuli
versiebis kritikulobis SedarebiT naklebad radikaluri gamovlinebisa.
233

Mariam Mikadze
Apollon Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

On the Intersection of Religion and Politics


(One Aspect of Georgian Postmodernist Visual Art of the 1990s)

Art has never been so much engaged socially and critically towards its surroundings as during the artistic
events of the 20th century. From this standpoint, religious contexts which were reflected in secular art
originated from artists’ individual interpretations and developed alongside cult art, demonstrating symp-
tomatic signs that are particularly noteworthy.
In the 1990s, the post-Soviet space and its ambivalence defined idiosyncrasy of the environment in Geor-
gia. In this respect, the intersection of religious and political topics became of a particular interest. In
the paper the author attempts to demonstrate ability of visual art to show both religious and political
problems.
History of contemporary visual art knows numerous critical approaches to these topics in the Western art
world. It turned out that the Georgian artists also dealt with these issues already in the 1990s and offerred
certain interpretations of it - generalized ones or those that emerged from the local context and could be
considered to offer critical evaluations. The presented examples including the works of Luka Lasareishvili,
Guia Rigvava and Konstantine Sulaberidze, show a specific aspect of Georgian art of the 1990s, namely an
attempt to introduce a system of values through touching of the religious context.
The research revealed one distinctive feature. While comparing the works of the Western artists and even
of those people from the post-Soviet countries, it becomes obvious that unlike their artistic comments
which are mostly manifested through aggressive irony, provocative and exaggerated manifestations, such
boldness is not characteristic for works of Georgian artists. They present examples of the first attempts to
produce critical assessment of the existing reality, which in contrast to the Western versions, is not tradi-
tional for Georgian artistic environment, maybe one of the reasons for a less radical criticism in Georgian
versions.
234

1. luka lasareiSvili, saidumlo seroba, 1994 Luka Lasareishvili, Last Supper, 1994
235

2. luka lasareiSvili, atomuri iaraRis


pirveli gamoyeneba atlantikis okeaneSi, 1994
Luka Lasareishvili, The First Atomic Test in the Atlantic
Ocean, 1994

3. luka lasareiSvili, birTvuli


afeTqeba CernobilSi, 1994
Luka Lasareishvili, Nuclear Explosion in
Chernobil, 1994
236

4. mark rodko, usaTauro, 1964-1967 ww.


Mark Rothko, Untitled, 1964-1967

5. gia rigvava, „ar daujroT maT, isini ityuebian!“, 1993


Guia Rigvava, Do Not Believe Them, They All Lie! 1993
237

6. gia rigvava, „SegiZlia Cemi imedi gqondes“, 1993


Guia Rigvava, You Can Rely On Me, 1993

7. brius naumani, anTro/socio, 1991


Bruce Nauman, Anthro/Socio, 1991
238

8. kostantine sulaberiZe, usaTauro,


1990-iani ww-is bolo
Konstantine Sulaberidze, Untitled, end of the 1990s

9. aleqsandre kosolapovi,
namuSevrebi seriidan
„deda-ruseTi“, 1982
Alexander Kosolapov, works from the
Mother-Russia series, 1982
239

10. vagrik baxCaniani, jvarcma, 1980


Vagrik Bakhchanyan, Crucifixion, 1980

11. gamofena _ „frTxilad, religia!“ moskovi, 2003


Exhibition — „Caution, Religion!“, Moscow, 2003
ISSN 1512-0899

S-ar putea să vă placă și